CP v2

Tag: Priedangos

  • Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas, tačiau geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja. Atsakingos tarnybos ragina išlikti budriems, stebėti aplinką ir vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija.

    Geltonas įspėjimo lygis paprastai reiškia, kad situacija nėra vertinama kaip kritinė, tačiau rizika išlieka ir gali greitai keistis. Dėl to rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kur artimiausiu metu prireikus būtų galima saugiai pasitraukti, ir turėti galimybę greitai reaguoti į naujus pranešimus.

    Kur sekti oficialią informaciją

    Gyventojai raginami informaciją sekti per Lietuvos radiją ir televiziją, taip pat Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72 ir savivaldybės informacinius kanalus. Tarnybos pabrėžia, kad nepatvirtintos žinutės socialiniuose tinkluose gali klaidinti ir trukdyti operatyviam reagavimui.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, prie jo nesiartinkite ir nebandykite jo liesti ar perkelti. Tokiais atvejais būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą bei aplinkybes.

    Ką svarbu prisiminti dabar

    Net ir leidus palikti priedangas, rekomenduojama išlikti pasirengusiems: įkrauti telefonus, turėti pagrindinius dokumentus ir būtiniausius daiktus, o judant lauke vengti rizikingų vietų. Jei gausite naują perspėjimą, veikite nedelsdami pagal pateiktas instrukcijas.

    Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos kariuomenės ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos skelbta informacija.

  • Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė praneša: oro pavojaus nėra, gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas ir tęsti įprastą veiklą.

    Institucijos ragina išlikti budriems ir remtis tik oficialiais pranešimais. Informacija gali būti tikslinama, todėl svarbu sekti atnaujinimus patikimuose kanaluose.

    Ką daryti gavus perspėjimus?

    Specialistai primena, kad gavus civilinės saugos perspėjimą pirmiausia reikia įvertinti pranešimo šaltinį ir laikytis nurodymų. Jei buvo rekomenduota slėptis, į lauką skubėti nereikėtų, kol negaunamas aiškus patvirtinimas, kad grėsmės nėra.

    Grįžtant prie kasdienės veiklos verta pasitikrinti, ar artimieji gavo informaciją, o telefonuose įjungti perspėjimų funkcijas. Taip pat patariama iš anksto žinoti artimiausias priedangas ir sutarti šeimos veiksmų planą skirtingiems scenarijams.

    Kur sekti naujausią informaciją?

    Gyventojams rekomenduojama naujienas tikrinti Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72, Lietuvos kariuomenės ir savivaldybių informaciniuose kanaluose. Aktualią informaciją taip pat skelbia Lietuvos radijas ir televizija.

    Institucijos pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose greitai plintantys įrašai ne visada būna tikslūs, todėl svarbu neskubėti dalintis nepatvirtinta informacija. Patikimiausia vadovautis oficialiais pranešimais ir jų atnaujinimais.

    „Oro pavojaus nėra“, – pranešė Lietuvos kariuomenė.

  • Oro pavojus dėl drono: gyventojams nurodyta skubiai slėptis ir laukti tolesnių pranešimų

    Oro pavojus dėl drono: gyventojams nurodyta skubiai slėptis ir laukti tolesnių pranešimų

    Gyventojams išplatintas perspėjimas apie oro pavojų dėl drono. Pranešime nurodoma nedelsiant vykti į priedangą arba kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių rekomendacijų.

    Taip pat pabrėžiama, kad apie pavojaus pabaigą bus informuota atskiru pranešimu. Civilinės saugos specialistai primena, kad svarbu išlikti ramiems ir laikytis oficialių nurodymų.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus tokio pobūdžio pranešimą, rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti nuo langų ir išorinių sienų bei rinktis artimiausią priedangą. Jei priedangos nėra, saugiausia vieta dažniausiai laikoma pastato vidinė dalis, žemesniuose aukštuose.

    Taip pat patariama turėti įkrautą telefoną, sekti oficialius institucijų kanalus ir nevykdyti nepatikrintos informacijos sklaidos. Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems negalią asmenims gali prireikti papildomos pagalbos, todėl svarbu įsitikinti, kad jie nėra palikti vieni.

    Kur ieškoti patikimų rekomendacijų?

    Aktualios civilinės saugos rekomendacijos ir pasirengimo situacijoms informacija skelbiama svetainėje lt72.lt. Joje pateikiami patarimai, kaip elgtis pavojaus metu, ką turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasiruošti galimiems ryšio sutrikimams.

    Specialistai ragina įspėjimų metu nesibūriuoti lauke ir nefotografuoti ar nefilmuoti galimos grėsmės vietų, nes tai gali kelti papildomą riziką. Svarbiausia laikytis nurodymų, kol bus paskelbta apie pavojaus pabaigą.

  • Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimo lygis pakeistas į geltoną. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikia būti priedangose, tačiau rekomenduojama iš anksto nusimatyti artimiausias saugias vietas ir išlikti budriems.

    Sprendimas priimtas po to, kai stebėjimo sistemose objektai radaruose nebebuvo fiksuojami. Tarnybos pabrėžia, kad situacija gali greitai kisti, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir laikytis nurodymų.

    NATO naikintuvai toliau tęsia kovinį patruliavimą palei Lietuvos sieną. Tokios misijos yra įprasta oro policijos ir sustiprinto budrumo priemonė, skirta užtikrinti oro erdvės kontrolę bei operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ar neidentifikuotus skrydžius.

    Geltonas perspėjimo lygis paprastai reiškia padidintą pasirengimą ir prevenciją, o ne tiesioginę grėsmę konkrečiai vietovei. Gyventojams patariama pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos, pasirūpinti įkrautais ryšio įrenginiais ir turėti galimybę greitai gauti pranešimus.

    Institucijos ragina neplatinti nepatvirtintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais kanalais. Esant naujiems duomenims, perspėjimo lygis gali būti peržiūrėtas, o gyventojai informuoti papildomai.

  • Panevėžio rajone – 123 priedangos: ką daryti išgirdus pavojaus signalą ir kur slėptis greičiausiai

    Kur rasti artimiausią priedangą

    Panevėžio rajono savivaldybė primena gyventojams iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalą. Pasak savivaldybės, tokios žinios sumažina riziką suklysti pirmosiomis minutėmis, kai svarbiausia veikti greitai ir ramiai.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše šiuo metu nurodytos 123 priedangos. Dalis jų įrengtos daugiabučių namų patalpose, o kita dalis – savivaldybei priklausančiuose viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, ugdymo ir bendruomenės erdvėse.

    Tikslias vietas gyventojai gali pasitikrinti LT72 žemėlapyje ir informacijoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos yra pažymėtos, tačiau verta iš anksto žinoti ne vieną alternatyvą, jei artimiausia vieta būtų sunkiai pasiekiama.

    Ką daryti, jei priedanga per toli

    Jeigu iki priedangos nuvykti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti patalpą kuo toliau nuo langų bei išorinių sienų. Tokia taktika ypač svarbi, kai lauke būti nesaugu, o judėjimas gali užtrukti ilgiau nei leidžia situacija.

    Gyventojams taip pat primenama iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano: kur susitinkama, kaip bendraujama nutrūkus ryšiui ir ką pasiimti išeinant. Praktika rodo, kad aiškus šeimos planas krizės metu leidžia išvengti chaoso ir pavojingų sprendimų.

    „Jei telefone kaukia perspėjimo signalas ar gavote pranešimą apie pavojų, svarbiausia nepanikuoti. Patikimą informaciją ir priedangų žemėlapį verta turėti telefone, pavyzdžiui, naudojantis „LT72“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Aivaras Valantiejus.

    Dėmesys mokykloms ir darželiams

    Atskiras dėmesys skiriamas ugdymo įstaigoms, nes jų pareiga – turėti aiškius veiksmų algoritmus ir užtikrinti vaikų saugumą. Savivaldybė pažymi, kad pavojaus metu mokyklos ir darželiai veikia pagal vidinius planus, o vaikai organizuotai perkeliami į saugesnes patalpas.

    Taip pat akcentuojama, kad tėvams pavojaus metu nereikėtų skubėti į ugdymo įstaigas pasiimti vaikų, nes tai gali sukelti papildomų rizikų ir trukdyti organizuotam veiksmų vykdymui. Įstaigos vaikus prižiūri iki tol, kol gaunama oficiali informacija, kad grėsmė praėjo.

    „Išgirdus oro pavojaus signalą, mokyklos ir darželiai iškart vykdo planą ir vaikus perkelia į priedangas. Labai prašome tėvų nevykti prie ugdymo įstaigų ir nebandyti patiems pasiimti vaikų, nes tai pavojinga ir gali trukdyti visai tvarkai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Gyventojams taip pat primenama, kad konsultacijoms civilinės saugos klausimais veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informavimo linija 1856. Specialistai teikia informaciją apie tinkamus veiksmus ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Civilinė sauga po oro pavojaus signalo: kur rasti priedangų žemėlapius ir ką daryti toliau

    Rytų Lietuvoje keliuose rajonuose paskelbtas oro pavojaus signalas dar kartą priminė, kad civilinė sauga prasideda nuo aiškių žinių: ką reiškia perspėjimo signalai, kur artimiausia priedanga ir kaip pasirengti galimai evakuacijai. Savivaldybės ir nacionalinės institucijos ragina gyventojus informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose ir turėti iš anksto aptartą šeimos veiksmų planą.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad gyventojams parengta vienoje vietoje sutelkta atmintinė apie gyventojų perspėjimą, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius, evakavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Tokia informacija ypač aktuali, kai signalai pasigirsta netikėtai, o sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Gyventojams rekomenduojama remtis savivaldybių civilinės saugos informacija ir nacionaline pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platforma LT72. Šiose vietose paprastai pateikiami priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašai, žemėlapiai, taip pat paaiškinimai, kaip elgtis išgirdus konkrečius signalus.

    Praktinis patarimas paprastas: dar iki krizinės situacijos verta pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą, darbą ar vaikų ugdymo įstaigą. Taip pat svarbu su šeima susitarti dėl susitikimo taško ir ryšio būdų, jei mobilusis ryšys būtų sutrikęs.

    Perspėjimai telefone ir signalai

    Ekstremalių situacijų metu informacija gali būti platinama keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus ir oficialiais institucijų pranešimais. Gyventojams patariama neatidėlioti telefono nustatymų patikros, kad perspėjimo pranešimai būtų gaunami laiku, o svarbi informacija nepasimestų tarp kasdienių pranešimų.

    Išgirdus oro pavojaus ar kitą civilinės saugos signalą, pirmas žingsnis turėtų būti situacijos įvertinimas ir oficialios informacijos patikrinimas. Toliau veiksmai priklauso nuo nurodymų: gali būti rekomenduojama likti patalpose, nedelsiant vykti į priedangą arba pasirengti evakuacijai.

    Ką reiškia pasirengimas 72 valandoms?

    Savivaldybės primena ir apie 72 valandų išvykimo krepšį, kuris padeda išlikti savarankiškiems pirmosiomis paromis, kai pagalba ar paslaugos gali vėluoti. Esmė ne brangūs daiktai, o baziniai poreikiai: vanduo, maistas, vaistai, asmens dokumentai, ryšio priemonės ir higienos reikmenys.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti pažeidžiamais šeimos nariais ir augintiniais: numatyti, kas padės vyresniems žmonėms, kaip bus transportuojami vaikai, ar turite reikalingų receptinių vaistų atsargų. Tokie sprendimai ramina ir leidžia veikti greičiau, kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o kasdienio saugumo dalis. Kuo daugiau gyventojų iš anksto žino signalų reikšmes, priedangų vietas ir evakuacijos principus, tuo mažesnė tikimybė, kad kritiniu momentu bus priimti skuboti ir nesaugūs sprendimai.

  • Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastaraisiais metais dronų skrydžių daugėja: juos naudoja filmavimui, siuntų bandymams, infrastruktūros apžiūrai, o kartais ir neaiškiais tikslais. Pamačius neįprastai besielgiantį ar įtartinos paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir pirmiausia pasirūpinti savo saugumu.

    Jei dronas skraido žemai, juda chaotiškai, ilgai kabo vienoje vietoje ar artėja prie žmonių, nedelsdami pasitraukite į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų, o slėpdamiesi laikykitės dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridorių.

    Priėję prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono galite rizikuoti, nes įrenginys gali turėti pavojingų detalių, baterijų pažeidimų ar kitų rizikų. Nesiartinkite, nebandykite jo paimti, gaudyti ar sunaikinti, taip pat nelieskite jokių šalia esančių dalių.

    Jeigu įmanoma, stebėkite drono kryptį ir judėjimą iš saugaus atstumo. Turimą informaciją ar vaizdus fiksuokite tik tiek, kiek tai netrukdo pasislėpti, ir jų neviešinkite, nes tokia medžiaga gali paskatinti klaidinančią informaciją ar padėti piktavaliams.

    Apie įtartiną situaciją praneškite telefonu 112, nurodykite vietą, laiką, drono kryptį, skrydžio aukštį ir tai, ar jis kelia tiesioginę grėsmę žmonėms. Taip pat vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir sekite oficialius pranešimus, o šalia esantiems vaikams, senjorams ir gyvūnams padėkite kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

    Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga iš viršaus, pavyzdžiui, po tiltu ar stogu, ir likite transporto priemonėje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte galimų skeveldrų ar smūgio bangos riziką, o ilgesnei situacijai verta turėti paruoštą skubios pagalbos rinkinį su vandeniu, dokumentais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.