CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.

  • „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    Londono finansinių technologijų startuolis „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį įmonėms automatizuoti sąskaitų apmokėjimo surinkimą ir susijusius finansų komandos procesus pasitelkiant DI.

    Raunde taip pat dalyvavo „Visionaries Club“, o prie investuotojų prisijungė ir nauji privatūs investuotojai, tarp jų buvęs „King“ operacijų vadovas Stéphane Kurgan bei „Miro“ įkūrėjas Andrey Khusid. „Adfin“ skelbia, kad per mažiau nei dvejus metus bendra pritraukta suma viršijo 25,5 mln. eurų.

    Nuo sąskaitų apmokėjimo iki pinigų srautų valdymo

    Įmonė teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produktą išplėsti iki visapusiško pinigų srautų valdymo, spartinti samdą inžinerijos ir pardavimų komandose bei pasiruošti tarptautinei plėtrai. Pagrindinis „Adfin“ pažadas rinkai yra mažesnė administracinė našta ir greitesnis apmokėjimų surinkimas įvairiais kanalais.

    „Adfin“ įkūrėjai Tom Pope ir Ciprian Diaconasu startuolį įkūrė 2024 metais. Bendrovė save pristato kaip platformą, kuri nuo pat pradžių projektuota būtent sąskaitomis pagrįstiems atsiskaitymams, o ne bendram mokėjimų priėmimui elektroninėje prekyboje.

    „Kuriame agentinę finansų platformą pinigų judėjimui: automatizuojame darbo eigas, kurias finansų komandos naudoja, kad gautų apmokėjimus, valdytų pinigus ir ilgainiui dar daugiau. Tai darome taip, kaip klientai nuolat sako norintys: saugiai, audituojamai, atsekamai, o žmonės išlieka tvirtai kontrolėje“, – sakė „Adfin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tom Pope.

    Kodėl vėluojantys apmokėjimai vis dar problema?

    „Adfin“ remiasi Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realijomis: bendrovės teigimu, apie 63 proc. išrašomų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Tokie vėlavimai mažina apyvartinių lėšų prieinamumą, riboja augimą ir didina riziką verslams, kurių veikla priklauso nuo reguliarių įplaukų.

    Startuolis teigia, kad jo klientų portfelyje vėluojančių sąskaitų dalis siekia apie 9 proc., o tai reikšmingai geriau nei bendras rinkos fonas. „Adfin“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 1 500 verslų Jungtinėje Karalystėje, įskaitant apskaitos ir teisės firmas bei paslaugų sektoriaus įmones.

    Kaip čia pritaikomas DI?

    Bendrovė akcentuoja, kad DI naudojamas ne vien priminimams siųsti, o sprendžiant, kokio veiksmo reikia kiekvienu konkrečiu atveju: kokiu kanalu komunikuoti, kada kreiptis, kaip suderinti apmokėjimo būdą ir procesą su kliento įpročiais. Tokia kryptis atitinka platesnę finansų technologijų tendenciją, kai DI vis dažniau taikomas kaip procesų automatizavimo variklis, o ne tik analitikos įrankis.

    „Index Ventures“ partnerė Julia André pabrėžė, kad fondas toliau didina įsipareigojimą komandai, nes ankstesni rezultatai rodo potencialą kurti naują kategoriją. Investuotojų logika paprasta: efektyvesnis apmokėjimų surinkimas greičiau stabilizuoja pinigų srautus, o tai tiesiogiai veikia įmonių galimybes augti ir investuoti.

  • Sebastianas Kulčykas apie skaitmeninę transformaciją: kodėl svarbiausia ne technologijos, o kapitalas

    Skaitmeninės ekonomikos „startas iš naujo“

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulčykas teigė, kad skaitmeninėje transformacijoje valstybės iš esmės atsiduria „nuliniame taške“. Jo mintis paprasta: dauguma technologinių įrankių šiandien prieinami globaliai, todėl pranašumą lemia ne pati technologija, o gebėjimas ją paversti produktu ir verslu.

    Pasak jo, laikai, kai konkurencinį pranašumą garantuodavo vien prieiga prie pažangių sprendimų, baigiasi. Skirtumą kuria sprendimų greitis, organizacijų kultūra ir tai, ar pavyksta sukurti ilgalaikę vertę vietos rinkoje.

    Kur dingsta vertė?

    Kulčykas akcentavo, kad esminė kliūtis nėra idėjų ar talentų trūkumas, o vietinio, drąsaus kapitalo stygius. Kai finansavimas per anksti ateina iš išorės, dalis kontrolės, intelektinės nuosavybės ir būsimo pelno neretai iškeliauja kartu su juo.

    Tokiu atveju šalis gali likti stipri kaip paslaugų ar kompetencijų tiekėja, tačiau silpnesnė kuriant globalius produktus ir valdant jų mastelį. Kitaip tariant, sukuriama daug darbo vietų, bet ne visada sukuriamos įmonės, kurios pačios diktuoja taisykles rinkoje.

    „Technologijos šiandien yra prieinamos visur, tačiau nulinis taškas prasideda tada, kai reikia jas komercinti ir išlaikyti pelną šalies viduje“, – sakė Sebastianas Kulčykas.

    DI era keičia konkurencijos taisykles

    Diskusijoje skambėjo ir platesnis kontekstas: DI, debesijos paslaugos ir standartizuoti programavimo įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerus. Startuoti gali daugiau komandų nei anksčiau, tačiau kartu išaugo ir konkurencija, todėl laimi tie, kurie greičiausiai randa aiškų verslo modelį.

    Tai reiškia, kad investicijų klausimas tampa dar svarbesnis: reikalingas kapitalas, kuris leidžia testuoti, klysti, persitvarkyti ir galiausiai augti iki tarptautinio masto. Be tokio finansavimo inovacijos dažnai įstringa prototipų stadijoje arba parduodamos dar nepasiekusios brandos.

    Kulčykas pabrėžė, kad vengimas rizikuoti yra sisteminė problema, kuri stabdo proveržį. Inovacijų ekonomikoje nesėkmės yra proceso dalis, o ne išimtis, todėl kapitalas turi būti pasiruošęs ne tik greitam rezultatui, bet ir neišvengiamoms klaidoms.

    Jo teigimu, talentų netrūksta, tačiau trūksta sąlygų, kad jie liktų kurti įmonių vietoje, o ne tik dirbti kitų sukurtose struktūrose. Tam būtinas glaudesnis ryšys tarp mokslo, verslo ir investuotojų, kad idėjos virstų produktais, o produktai – eksportuojamu augimu.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlanduose įsikūrusi nanofotoninio vaizdinimo bendrovė „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Innovation Industries“, o prie jo prisijungė ir esami investuotojai, tarp jų imec.xpand, Invest-NL, Qbic, High-Tech Gründerfonds bei Brabant Development Agency.

    Po šio raundo „eyeo“ iš viso yra pritraukusi apie 55 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo technologijos kūrimo prie mastelio didinimo ir komercinio tiekimo, orientuojantis į gamybai parengtus sprendimus.

    Nuo „imec“ laboratorijos iki rinkos

    „eyeo“ buvo įkurta siekiant komercializuoti technologiją, išvystytą imec ekosistemoje. Įmonė kuria nanofotoninę šviesos skaidymo technologiją, skirtą vaizdo jutikliams, kurie naudojami išmaniuosiuose telefonuose, pramoninėse sistemose, XR įrenginiuose, išmaniuosiuose miestuose ir autonominėse programose.

    Pagrindinis „eyeo“ sprendimas yra NCOS platforma, kuri siūloma kaip alternatyva tradiciniams spalvų filtrams vaizdo jutikliuose. Įprasti filtrai dalį šviesos užblokuoja, o tai ypač juntama prastame apšvietime ir mažų pikselių jutikliuose.

    Kas keičiasi vaizdo jutikliuose

    Pasak bendrovės, NCOS technologija šviesą ne filtruoja, o išskaido ir nukreipia į atskirus pikselius. Tai, „eyeo“ vertinimu, gali pagerinti šviesos jautrumą, spalvų tikslumą ir vaizdo raišką, o kartu padėti kurti ypač kompaktiškus submikroninius pikselius.

    Įmonei svarbu ir suderinamumas su esamomis CMOS vaizdo jutiklių platformomis, nes tai gali palengvinti integraciją į pramonėje įprastus gamybos procesus. Toks kelias dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pažangi jutiklių technologija pasieks masinę rinką.

    „Kiekvieną šiuolaikinį įrenginį, kuris mato pasaulį, nuo išmaniųjų telefonų iki autonominių sistemų, riboja tas pats 50 metų senumo suvaržymas. „eyeo“ jį pašalina pačioje pradžioje“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Jeroen Hoet.

    Bendrovė nurodo, kad technologija jau įrodyta, patentuota ir patikrinta komercinėje gamykloje, o su pirmo lygio klientais dialogas jau vyksta. Papildomai pažymima, kad projektas taip pat gauna paramą pagal Europos Sąjungos „InvestEU“ fondą.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „eyeo“ planuoja plėsti vidines inžinerines kompetencijas, stiprinti partnerystes su OEM klientais ir spartinti technologijos diegimą rinkoje. Taip pat numatoma investuoti į naujos kartos 3D sluoksniuojamus CMOS vaizdo jutiklius bei auginti lustų ir sistemų architektūros komandas.

    Pastaraisiais metais vaizdo jutiklių rinka spaudžiama kelių tendencijų: gamintojai siekia mažesnių pikselių, geresnio darbo prietemoje ir tikslesnio spalvų atkūrimo, o lygiagrečiai auga XR, robotikos bei autonominių sprendimų poreikiai. Dėl to didėja susidomėjimas ne vien programiniais vaizdo pagerinimais, bet ir fizikinėmis, jutiklio lygmens inovacijomis.

  • „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    Kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ paskelbė, kad jos pasaulinė būstinė nuo šiol bus Milane. Kartu įmonė pranešė pritraukusi 18 mln. eurų investiciją, kuri įvardijama kaip didžiausias Italijoje rizikos kapitalo sandoris kvantinių technologijų startuoliui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas United Ventures ir institucinis investuotojas CDP Venture Capital, taip pat dalyvavo Inventure VC. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o tai stiprina bendrovės pozicijas Europos kvantinių technologijų rinkoje.

    Fokusas – ne aparatinė įranga

    Skirtingai nei dauguma kvantinės kompiuterijos rinkos žaidėjų, konkuruojančių dėl aparatinės įrangos, „Algorithmiq“ dėmesį sutelkia į algoritmų ir programinės įrangos sluoksnį. Įmonė kuria sprendimus, kurie padeda kvantiniams kompiuteriams tapti praktiškai pritaikomais chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždaviniuose.

    Tokio tipo programinė įranga dažnai siejama su klaidų mažinimo, modelių tikslinimo ir efektyvesnio skaičiavimo metodais, kurie svarbūs dar iki plataus masto klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių atsiradimo. Rinkai bręstant, dėmesys vis dažniau krypsta nuo klausimo, kas pastatys didžiausią kvantinę sistemą, į tai, kas sukurs realią pramoninę vertę.

    Kodėl Milanas?

    Bendrovė teigia, kad Milanas taps baze komercinei plėtrai ir partnerystėms su kvantinės aparatinės įrangos kūrėjais. Tuo pat metu „Algorithmiq“ išlaikys reikšmingą veiklą Suomijoje, o komandos ir projektai bus vystomi keliose šalyse.

    Sprendimas persikelti į Italiją siejamas ir su augančia šalies kvantinių technologijų ekosistema bei politiniu dėmesiu šiai sričiai. 2025 metais Italija pristatė Nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama stiprinti mokslinius pajėgumus, infrastruktūrą ir inovacijų komercializavimą.

    Ką sako įmonė ir investuotojai?

    „Algorithmiq“ vadovė ir bendraįkūrėja Sabrina Maniscalco pabrėžė, kad persikėlimas ir naujas kapitalas suteikia įmonei pagrindą augti ir dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos rinkos dalyviais.

    „Šis strateginis žingsnis ir investicija suteikia mums planą, kaip pasiekti mastą ir toliau dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos žaidėjais pasaulyje“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    United Ventures partneris Jacopo Drudi akcentavo, kad kvantinės technologijos yra galimybė Europai diktuoti tempą, o ne vytis lyderius. Jo teigimu, tarptautinės komandos pritraukimas į Milaną rodo, kad šalyje formuojasi patraukli terpė aukštos pridėtinės vertės technologijoms.

    „Italija turi stiprų matematikos ir fizikos mokslų pagrindą, ir tai gali tapti struktūriniu pranašumu šioje technologinėje revoliucijoje“, – sakė Jacopo Drudi.

    Europos kvantinės darbotvarkės kontekste mokslininkas Tommaso Calarco pabrėžė, kad tokie sprendimai signalizuoja apie gebėjimą sujungti mokslinį meistriškumą, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją.

    „Europai reikia daugiau sprendimų, kurie sujungia mokslinę kompetenciją, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją“, – sakė Tommaso Calarco.

    Pasak bendrovės, 18 mln. eurų bus skirti komandos plėtrai, produktų vystymui ir komercinių projektų spartinimui, orientuojantis į sritis, kur kvantiniai skaičiavimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didėjant valstybių ir fondų dėmesiui giliųjų technologijų sektoriui, finansavimas vis dažniau nukreipiamas į sprendimus, kurie padeda kvantinę kompiuteriją paversti praktiška pramonės priemone.

  • Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Suomijoje įkurta kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų investiciją ir pranešė perkelianti pasaulinę būstinę iš Helsinkio į Milaną. Įmonė pabrėžia, kad reikšminga veiklos dalis Suomijoje išliks, o persikėlimas susijęs su spartėjančiu Italijos kvantinių technologijų ekosistemos augimu.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „United Ventures“ ir institucinis investuotojas „CDP Venture Capital“, dalyvaujant ir ankstesniam investuotojui „Inventure VC“. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o pati bendrovė teigia, kad tai didžiausia rizikos kapitalo investicija į kvantinį startuolį Italijoje.

    Pasak „Algorithmiq“ vadovės ir bendraįkūrėjos Sabrinos Maniscalco, rinka pamažu pereina į etapą, kai svarbiausias klausimas tampa ne tai, kas pastatys galingiausią kvantinį kompiuterį, o kas pavers jį praktiškai pritaikomu. Bendrovės teigimu, sprendimai, mažinantys triukšmą ir gerinantys algoritmų efektyvumą, gali tapti lemiamu veiksniu komercinant kvantines sistemas.

    „2026 metais kvantinės technologijos vis dažniau bus vertinamos pagal prasmingas taikomąsias užduotis, ir mes norime būti šių pokyčių centre“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    „Algorithmiq“ įkurta 2020 metais, jos komanda kuria programinius sprendimus, orientuotus į chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždavinius. Tokiose srityse kvantinis skaičiavimas vertinamas dėl potencialo tiksliau modeliuoti molekulines sistemas, tačiau realų pritaikomumą dažnai riboja dabartinių įrenginių klaidos ir skaičiavimų nestabilumas.

    Bendrovė aiškina, kad sprendimas kurtis Milane susijęs ir su Italijos ambicija stiprinti kvantinių technologijų kryptį: šalis yra paskelbusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama auginti infrastruktūrą, talentus ir komercializaciją. Įmonės vertinimu, prieiga prie nacionalinio ir europinio kapitalo bei palankesnė politika padeda greičiau plėsti veiklą žemyne.

    „Algorithmiq“ pabrėžia, kad kvantinių technologijų lenktynėse ilgą laiką dominuoja aparatinės įrangos kūrėjai, tačiau vien galingesnių įrenginių nepakanka. Be proveržio programinės įrangos ir algoritmų sluoksnyje kvantinė technika gali taip ir likti sunkiai komercializuojama, todėl bendrovė siekia užimti poziciją būtent ten, kur kuriama praktinė vertė pramonei.

    Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su didžiaisiais kvantinių technologijų ir debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“, „IBM“, „Microsoft“, „AWS“, taip pat su „Rigetti“, „Cleveland Clinic“ ir CERN. Tokios partnerystės paprastai reiškia darbą su skirtingomis kvantinių procesorių architektūromis, kai programinė įranga turi būti pritaikoma prie nevienodų klaidų profilių ir eksperimentinių sąlygų.

    Pastaraisiais metais „Algorithmiq“ taip pat akcentavo pasiekimus, susijusius su kvantinės ir klasikinės skaičiavimo grandinės derinimu bei triukšmo mažinimu, kurie dažnai laikomi kritiniais žingsniais link patikimų pramoninių taikymų. Bendrovė teigia, kad pritrauktas kapitalas Milane bus nukreiptas į komercinių operacijų stiprinimą ir komandos plėtrą.

  • Londono „Fifth Dimension“ pritraukė 22 mln. eurų: DI sprendimų įrankis taikosi į nekilnojamojo turto rinką

    Londono „Fifth Dimension“ pritraukė 22 mln. eurų: DI sprendimų įrankis taikosi į nekilnojamojo turto rinką

    Londone įsikūręs startuolis „Fifth Dimension“, kuriantis sprendimų priėmimo analizės platformą realiojo turto investuotojams ir valdytojams, per A serijos finansavimo etapą pritraukė 22 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad šios lėšos bus naudojamos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai, ypač JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas HV Capital, prisidėjo „Prudence“, „Mercia“, „MMC“ ir AFG, o ankstesni investuotojai „Speedinvest“, „Seedcamp“ ir „Anthemis“ tęsė paramą. Įmonė nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma viršija 33,9 mln. eurų.

    „Kuriame išmanųjį analizės sluoksnį, kurio šiai industrijai iki šiol trūko. Tie, kurie pajudės dabar, formuos konkurencinį pranašumą ateinančiam dešimtmečiui“, – sakė „Fifth Dimension“ vadovė ir viena įkūrėjų dr. Kate Jarvis.

    „Fifth Dimension“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė dr. Kate Jarvis ir Johnny Morris. Bendrovė teigia sprendžianti seną institucinių nekilnojamojo turto ir kitų realiojo turto segmentų problemą: informacija išskaidyta per ERP sistemas, sandorių platformas, dokumentų saugyklas, skaičiuokles ir PDF failus, todėl sprendimų priėmimas brangsta ir lėtėja.

    Pasak bendrovės, vieno objekto valdymas dažnai apima ilgametę finansavimo istoriją, daugybę suinteresuotų šalių ir sudėtingus įsipareigojimų bei atitikties duomenis. „Fifth Dimension“ platforma šiuos šaltinius sujungia į vieną audituojamą vaizdą ir, įdiegus DI agentą, gali automatiškai parengti analizes, padėti įvertinti rizikas ir paruošti sprendimų dokumentus.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimas integruojamas su esamomis klientų sistemomis, tokiomis kaip „Yardi“, „Dealpath“ ir „SharePoint“, nereikalaujant masinės duomenų migracijos. Diegimas, anot bendrovės, gali trukti apie dvi savaites, o sujungti galima tiek struktūrizuotus įrašus, tiek nestruktūrizuotus dokumentus.

    „Fifth Dimension“ pristatomas DI agentas „Ellie“ skirtas atlikti užduotis, kurios investuotojų komandoms dažnai užima daugiausia laiko: sandorių pirminę atranką, investicijų komiteto atmintinių projektus, portfelio nuokrypių stebėseną ir rizikų signalizavimą. Bendrovė akcentuoja, kad kiekviena išvada turi būti pagrįsta šaltiniais ir tinkama auditui.

    Startuolis taip pat teigia, kad jo sprendimas remiasi nekilnojamojo turto darbo eigoms pritaikytais modeliais, o ne vienu universaliu tiekėju. Rinkoje tai tampa svarbiu argumentu: institucinių investuotojų aplinkoje vis dažniau reikalaujama aiškios duomenų kilmės, valdymo kontrolės ir atsekamumo, ypač kai DI naudojamas sprendimų priėmimo procese.

    Bendrovės duomenimis, klientai su ta pačia komanda gali dislokuoti iki 5 kartų daugiau kapitalo, o grynasis veiklos pelnas esą didėja apie 5 proc. Taip pat teigiama, kad sudėtingų sandorių vertinimas gali sutrumpėti nuo savaičių iki dienų, o mėnesio uždarymo procesas nuo 10 dienų iki 3 dienų, nors šie rodikliai priklauso nuo organizacijos procesų ir duomenų brandos.

    „Fifth Dimension“ nurodo turinti ISO 27001 ir SOC 2 Type II atitikties sertifikacijas, o klientų duomenys esą lieka jų aplinkoje, užtikrinant auditų žurnalus kiekvienam veiksmui. Tokie saugumo ir valdymo standartai tampa esminiai, kai realiojo turto valdytojai diegia DI sprendimus reguliuojamoje aplinkoje ir siekia išlaikyti institucinių investuotojų pasitikėjimą.

    „Realusis turtas yra didžiausia ir sudėtingiausia turto klasė, tačiau ją aptarnaujantis technologinis rinkinys nespėjo su poreikiais. „Fifth Dimension“ kuria sluoksnį, kurio operatoriams trūko, su tais saugikliais, kurių reikalauja institucinis kapitalas“, – sakė HV Capital partnerė Lina Chong.

    Gautos investicijos bus nukreiptos į plėtrą JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione, įskaitant biurą Singapūre, taip pat į DI agento galimybių gilinimą realiojo turto investiciniams sprendimams. Įmonė skelbia, kad jos platforma naudojama valdant trilijonų vertės turtą ir kad ją naudoja tarptautiniai investicijų valdytojai, skolintojai bei šeimos biurai.

  • JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    Jungtinėje Karalystėje startuolių lyderiai vis dažniau keliasi iš susitikimų su investuotojais į politinių sprendimų erdvę Vestminsteryje. Jie nori ne privilegijų, o aiškių, suprantamų taisyklių, kurios leistų greičiau kurti produktus ir plėstis tarptautiniu mastu.

    Šis posūkis ypač ryškiai matėsi Londone vykusioje Globalios programėlių ekonomikos konferencijoje, kur 36 įkūrėjai ir startuolių vadovai, atstovaujantys 30 Jungtinės Karalystės bendrovių, susitiko su parlamentarais, pareigūnais ir politikos formuotojais. Pokalbių esmė buvo paprasta: kaip reguliavimas realiai veikia augimą, kai įmonė dar neturi didelės teisininkų ir atitikties komandos.

    Reguliavimas gali padėti arba stabdyti

    Jungtinė Karalystė dažnai įvardijama kaip vienas stipriausių Europos startuolių centrų, tačiau perėjimas iš ankstyvos stadijos į sparčiai augančią įmonę išlieka sudėtingas. Įkūrėjai parlamente akcentavo, kad didžiausi barjerai dažnai atsiranda ne dėl idėjų stokos, o dėl neapibrėžtumo ir didelių sandorių bei atitikties kaštų.

    Vienas pagrindinių klausimų yra prieiga prie finansavimo. Kapitalo rinkoje pinigų netrūksta, bet jie ne visada pasiekia tinkamas įmones tinkamu metu, ypač už Londono ribų. Augimo stadijoje dalis bendrovių vis dar priverstos dairytis finansavimo užsienyje, o tai didina riziką, kad vertė ir darbo vietos bus kuriamos ne Jungtinėje Karalystėje.

    Patentai, DI ir aiškios taisyklės

    Startuolių atstovai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimus, ypač susijusius su standartams būtinais patentais. Tokie patentai tampa aktualūs daiktų interneto, ryšių technologijų ir DI sprendimų kūrėjams, tačiau mažesnėms įmonėms sistema neretai atrodo nepermatoma ir linkusi į brangius ginčus.

    Atskira tema yra DI reguliavimas. Jungtinė Karalystė signalizuoja ketinimą taikyti rizika grįstą priežiūrą, kuri teoriškai turėtų išlaikyti balansą tarp inovacijų ir saugumo. Vis dėlto įkūrėjai pabrėžia, kad lemiamas bus įgyvendinimas: jei rizikos apibrėžimai, atitikties reikalavimai ir vykdymo praktika liks migloti, neapibrėžtumas labiausiai smogs būtent mažoms komandoms.

    Įkūrėjų argumentas paprastas: kai taisyklės sunkiai interpretuojamos, inovacijos natūraliai koncentruojasi ten, kur yra daugiau kapitalo ir didesnės teisinės komandos. Tokiu atveju rinkoje stiprėja dideli žaidėjai, o mažesniems tampa sunkiau konkuruoti, net jei technologinis sprendimas yra geresnis.

    Rinka, šifravimas ir pasitikėjimas

    Politikų dėmesys vis dažniau krypsta ir į skaitmeninių platformų dominavimą, konkurenciją bei rinkos taisykles. Startuoliai įspėja, kad plačios, nepakankamai tikslios intervencijos gali netyčia sukurti neproporcingą naštą mažesniems rinkos dalyviams, nes jiems kiekvienas papildomas procesas reiškia lėtesnį produktų vystymą ir didesnes išlaidas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra privatumas ir saugumas, ypač visapusiškas duomenų šifravimas. Valstybės institucijos dažnai ieško sprendimų, kaip suderinti visuomenės saugumo poreikius ir tyrimų galimybes su vartotojų teise į privatumą, tačiau technologijų įmonės pabrėžia, kad šifravimas daugeliui produktų yra ne priedas, o pasitikėjimo pamatas.

    Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos technologijos, finansinės paslaugos ar komunikacijos sprendimai, vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai lemia augimą. Startuoliai perspėja, kad bet koks sisteminis apsaugų silpninimas gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir visą skaitmeninę ekonomiką.

    „Mums nereikia išskirtinių sąlygų ar mažesnės priežiūros, mums reikia aiškių ir proporcingų taisyklių, kad galėtume augti“, – sakė vienas diskusijose dalyvavęs startuolio vadovas.

    Galiausiai šis įkūrėjų ėjimas į parlamentą rodo platesnę tendenciją: technologijų verslai nebenori būti tik reguliavimo objektas, jie siekia dalyvauti jį formuojant. Net jei pokyčiai bus lėti, aiškesnės taisyklės, mažesnė teisinė nežinomybė ir geriau subalansuotas reguliavimo krūvis gali turėti ilgalaikį, apčiuopiamą poveikį startuolių augimui.

  • „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    Europos privataus kapitalo asociacija „Invest Europe“ paskelbė septintąją ataskaitos Private Equity at Work laidą, kurioje apžvelgia privataus kapitalo (PE) ir rizikos kapitalo (VC) investicijų poveikį užimtumui. Pagrindinė išvada – 2024 metais PE ir VC remiamos bendrovės Europoje toliau kūrė darbo vietas ir augo sparčiau nei bendra žemyno darbo rinka.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais tokios įmonės darbuotojų skaičių padidino 4 proc. Tai jau septinti metai iš eilės, kai fiksuojamas grynasis darbo vietų augimas, o per metus sukurta 295 312 naujų darbo vietų „į rankas“ atėmus netektis.

    „Kai pirmą kartą paskelbėme Private Equity at Work, mūsų tikslas buvo parodyti, kad privataus ir rizikos kapitalo remiamos įmonės darbo vietas kuria, o ne naikina“, – sakė „Invest Europe“ vadovas Ericas de Montgolfier.

    Pasak jo, naujausi duomenys taip pat atskleidžia platesnį sektoriaus vaidmenį – paramą žmonėms ir bendruomenėms bei įgūdžių ugdymą, kuris reikalingas inovatyvesnei, konkurencingesnei ir tvaresnei Europai. Tai svarbu ir viešoms diskusijoms, kuriose investicijos kartais siejamos su darbuotojų mažinimu po įsigijimų.

    Regioninis vaizdas rodo augimą visoje Europoje, tačiau tempai skyrėsi. Šiaurės šalyse užimtumas didėjo 2,3 proc., o Vidurio ir Rytų Europoje – 5,6 proc., tad šis regionas išsiskyrė greičiausiu augimu.

    Atskiri rinkų šuoliai buvo dar ryškesni: Belgijoje užimtumas augo 11,9 proc., Bulgarijoje – 11,6 proc., Lenkijoje – 11,1 proc., Austrijoje – 10,7 proc., Graikijoje – 9,7 proc. Tokie skirtumai paprastai siejami su investicijų ciklais, skirtinga sandorių struktūra ir tuo, kiek aktyviai finansuojamas įmonių plėtros etapas.

    Iki 2024 metų pabaigos PE ir VC remiamos įmonės Europoje iš viso samdė 11,4 mln. žmonių. „Invest Europe“ vertinimu, tai sudaro apie 5 proc. visos Europos darbo jėgos, kuri ataskaitoje skaičiuojama 244 mln. žmonių.

    Didžiausia koncentracija fiksuota stambiausiose rinkose: Prancūzijoje dirbo daugiau kaip 3 mln. darbuotojų, Jungtinėje Karalystėje – 2,38 mln., Vokietijoje – 1,45 mln. Tai rodo, kad nors investicijų poveikis jaučiamas plačiai, didžiausi absoliutūs skaičiai išlieka ten, kur didžiausios ekonomikos ir giliausios kapitalo rinkos.

    Ataskaita išskiria ir sektorius, kuriuose samdymas augo sparčiau nei bendras 4 proc. vidurkis. Tarp jų – informacinės ir ryšių technologijos, energetika ir aplinka, taip pat finansinė ir draudimo veikla, kur investicijos dažnai sutampa su skaitmeninimo ir produktyvumo didinimo projektais.

    Ryškiausi skirtumai matomi pagal investavimo etapą. Rizikos kapitalo stadijos įmonės 2024 metais darbuotojų skaičių didino 8,7 proc., augimo stadijos bendrovės – 4 proc., o išpirkimo sandorių portfelio įmonės – 3,8 proc.

    „Invest Europe“ duomenys taip pat meta iššūkį prielaidai, kad po investicijų nuosavybės pasikeitimas automatiškai reiškia atleidimus. Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais nuosavybės metais darbo vietų kūrimo rodiklis siekė 35 proc., nes įmonėms reikia papildomų žmonių plėtrai, naujoms rinkoms ir strategijos įgyvendinimui.

    Nors vėlesniais metais augimas, kaip įprasta, lėtėja, jis išlieka teigiamas. Penktaisiais nuosavybės metais vis dar fiksuotas 10 proc. užimtumo padidėjimas, o tai rodo, kad investicijų efektas dažnai tęsiasi ilgiau nei vienerių metų restruktūrizavimo ar plėtros ciklas.