Tag: Savivaldybės

  • Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Rugsėjo 3 dieną vakare Visagino savivaldybės pastatas buvo apšviestas raudona spalva, taip miestui prisijungiant prie socialinės iniciatyvos, skirtos atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą. Savivaldybė teigia, kad tai solidarumo, rūpesčio ir vilties ženklas šeimoms, susiduriančioms su sunkiais išbandymais.

    Rugsėjis daugelyje šalių minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo, siejamas su vaikų onkologinių ligų temomis ir visuomenės švietimu. Tokios akcijos dažnai kviečia ne tik kalbėti apie emocinę paramą, bet ir primena apie ankstyvo kreipimosi į medikus svarbą bei nuoseklų gydymo prieinamumą.

    Raudonai apšviesti pastatai įvairiose valstybėse naudojami kaip vizualus būdas sutelkti bendruomenę ir paskatinti viešą dialogą apie vaikų ligas. Viešojoje erdvėje tai padeda mažinti stigmas ir skatina žmones domėtis, kaip prisidėti prie pagalbos iniciatyvų ar savanorystės.

    Visagino savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie iniciatyvos dalijantis raudonai nušvitusio miesto vaizdais ir skleidžiant žinią apie palaikymą vaikams bei jų artimiesiems. Pasak organizatorių, net ir simboliniai veiksmai stiprina bendruomeniškumą, o šeimoms siunčia aiškią žinutę, kad jos nėra vienos.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikų onkologinių ligų atvejais svarbus ne tik gydymas, bet ir ilgalaikė psichologinė bei socialinė parama vaikui ir visai šeimai. Dėl to vis dažniau akcentuojamas kompleksinis požiūris, apimantis reabilitaciją, mokymosi tęstinumą ir pagalbą grįžtant į įprastą kasdienybę.

  • Slaugos išmoka Lenkijoje 2026 metais: apie 800 eurų per mėnesį be pajamų ribojimo, išmokos netrukus

    Lenkijoje artimiausiu metu turėtų prasidėti slaugos išmokos mokėjimai asmenims, prižiūrintiems žmogų su negalia. Ši parama 2026 metais siekia 3 386 Lenkijos zlotus per mėnesį, tai yra apie 780 eurų.

    Svarbiausia naujovė gavėjams ta, kad skiriant šią išmoką netaikomas pajamų kriterijus. Tai reiškia, jog vertinama ne šeimos ar globėjo alga, o atitikimas įstatyme numatytoms priežiūros ir negalios sąlygoms.

    Išmokas administruoja savivaldybės ir šeimos išmokas tvarkančios įstaigos, o praktikoje mokėjimai dažniausiai pasiekia gavėjus mėnesio pabaigoje. Vis dėlto vieningo termino visoje šalyje nėra, todėl tiksli data gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

    Tačiau parama nėra suteikiama automatiškai. Norint gauti slaugos išmoką, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, o sprendimas priimamas tik įvertinus, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus.

    Dvi taisyklės po 2024 metų reformos

    Nuo 2024 metų pradžios Lenkijoje įsigaliojo slaugos išmokos reforma, po kurios lygiagrečiai veikia du režimai. Pagal naująją tvarką išmoka gali būti skiriama ir dirbančiam globėjui, jei jis prižiūri nepilnametį, tai yra iki 18 metų, asmenį su negalia.

    Pagal ankstesnę tvarką teisė į išmoką dažniausiai buvo siejama su reikalavimu atsisakyti darbo ar kitos apmokamos veiklos. Šis senasis modelis išliko tiems, kurie teisę į išmoką įgijo dar iki reformos, todėl daliai gavėjų ir toliau taikomos ankstesnės sąlygos.

    Praktinis patarimas norintiems aiškumo yra paprastas: dėl terminų ir reikiamų dokumentų geriausia kreiptis į savo savivaldybę, socialinės paramos centrą arba vietos socialinių paslaugų įstaigą. Ten nurodoma, kokia tvarka pateikiamas prašymas ir kada realiai planuojamas mokėjimas.

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    Nors Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo situacija skiriasi, daugelis susiduria su tais pačiais klausimais – kaip paskatinti gyventojus rūšiuoti teisingai, kokios švietimo priemonės veikia geriausiai ir kaip jau pasiteisinusius sprendimus pritaikyti kitur. Būtent poreikis dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų rugpjūčio 27-ąją į Raudondvario dvarą subūrė daugiau kaip 100 specialistų iš Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Zarasų rajono savivaldybės. Tokį susitikimą asociacija „Gamtos ateitis“ surengė pirmą kartą.

    „Mums svarbu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiais rūšiavimo ir gyventojų švietimo iššūkiais susiduria savivaldybės. Toks dialogas padeda geriau suprasti jų poreikius ir kitais metais švietimo programose pasiūlyti tikslingesnes, kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytas priemones“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

    Renginį pradėjo istorija iš Everesto

    Susitikimą pradėjo alpinistas Saulius Damulevičius, pasidalijęs savo ekspedicijos į Everestą patirtimi. Jo pasakojime dėmesio teko ne tik fiziniams ir psichologiniams išbandymams kalnuose, bet ir žmogaus paliekamam pėdsakui – atliekų problemai aukštuminėse stovyklose ir vienoje atokiausių pasaulio vietų.

    Asmeninė alpinisto istorija tapo įžanga į platesnį pokalbį apie atsakomybę už aplinką ir priminė, kad atliekų problema neapsiriboja miestais ar kasdiene buitimi – žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia net atokiausias pasaulio vietas.

    Kūrybinėse dirbtuvėse – atviras savivaldybių dialogas

    Didžioji susitikimo dalis buvo skirta kūrybinėms dirbtuvėms. Skirtingų savivaldybių atstovai pasiskirstė į mažesnes komandas, kuriose aptarė kasdienius iššūkius, dalijosi savo patirtimi ir kartu ieškojo praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta atliekų rūšiavimo įpročiams, gyventojų švietimui, komunikacijos priemonėms ir skirtingose savivaldybėse jau pasiteisinusioms praktikoms. Darbas mažesnėse komandose sudarė galimybę atvirai kalbėti ne tik apie tai, kas veikia, bet ir apie problemas, su kuriomis specialistai susiduria kasdien.

    Gerosios praktikos gali būti pritaikytos ir kitur

    Vienoje savivaldybėje pasiteisinusi švietimo priemonė, komunikacijos būdas ar praktinis rūšiavimo sprendimas gali tapti naudinga idėja ir kitai. Todėl svarbi susitikimo dalis buvo ne tik problemų įvardijimas, bet ir keitimasis gerosiomis praktikomis bei patirtimi.

    Apie 80 specialistų vienoje vietoje leido į atliekų rūšiavimo ir visuomenės švietimo klausimus pažvelgti per skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų patirtis. Susitikimo pabaigoje komandos pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pagrindines įžvalgas ir pasiūlytus sprendimus.

    Tiesioginis dialogas – pagrindas tikslingesnėms priemonėms

    Raudondvario dvare surengtas susitikimas tapo pirmuoju tokio formato „Gamtos ateities“ dialogu su Lietuvos savivaldybių specialistais. Jo metu išgirstos įžvalgos ir skirtingų savivaldybių patirtys bus svarbios planuojant kitų metų atliekų rūšiavimo švietimo priemones ir siekiant jas geriau pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių.

    „Gamtos ateitis“ dėkoja visoms susitikime dalyvavusioms Lietuvos savivaldybėms ir jų atstovams už atviras diskusijas, aktyvų įsitraukimą ir pasidalytą patirtį. Tiesioginis bendradarbiavimas su specialistais, kurie su rūšiavimo ir gyventojų švietimo klausimais dirba kasdien, leidžia geriau suprasti realius poreikius ir kartu ieškoti praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. ir nuotr.

  • Nori nupjauti tujas kieme? Štai kada leidimo nereikia, o kada baudos gali siekti tūkstančius

    Tujos daug metų išlieka vienu populiariausių gyvatvorių augalų, tačiau senstant jos išretėja, džiūsta ir neretai užstoja šviesą ar užima per daug vietos. Prieš imantis pjūklo verta pasitikrinti, ar konkrečiu atveju neprireiks savivaldybės leidimo arba bent jau privalomo pranešimo. Nuo to priklauso, ar tvarkymasis kieme nesibaigs nemalonia administracine procedūra.

    Lietuvoje želdinių šalinimą reguliuoja Želdynų įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, o sprendimai dėl leidimų daugeliu atvejų priskiriami savivaldybėms. Svarbiausia taisyklė paprasta: privatus sklypas savaime nereiškia neribotos teisės šalinti medžius ir krūmus, ypač jei jie priskiriami saugotiniems. Tujos dažniausiai vertinamos kaip dekoratyviniai želdiniai, tačiau teisinis vertinimas priklauso nuo augalo dydžio, augimo vietos ir vietos režimo.

    Jei tujos auga teritorijoje, kuriai taikomi papildomi apribojimai, rizika smarkiai išauga. Daugiausia dėmesio reikia, kai sklypas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, saugomą teritoriją, taip pat kai želdiniai auga gatvės želdinių juostoje ar bendro naudojimo žemėje. Tokiais atvejais net ir, atrodytų, įprasta gyvatvorė gali būti vertinama kaip saugotinas želdinys.

    Kaip suprasti, ar reikalingos procedūros?

    Praktikoje pirmas žingsnis yra tiksliai nustatyti, kas šalinama: pavieniai medžiai, krūmai ar tanki gyvatvorė, ir ar želdiniai auga privačioje, ar bendro naudojimo teritorijoje. Jei tujos suformuotos kaip pavieniai medžiai, svarbus tampa kamieno storis, o jei tai gyvatvorė, savivaldybės dažnai taiko atskirą vertinimą. Dėl skirtingos praktikos patikimiausia iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ypač jei planuojamas didesnis kirtimas.

    Įprastai savivaldybės prašo pateikti informaciją apie vietą, želdinių būklę ir šalinimo priežastį, o kartais ir nuotraukas. Kai kuriais atvejais vietoje atliekama apžiūra, o sprendimas priimamas per nustatytą terminą. Tai dažnai būna paprastesnė ir pigesnė procedūra nei vėlesnis aiškinimasis, jei gaunamas skundas ar fiksuojamas pažeidimas.

    Kada galima sulaukti baudos?

    Baudos dažniausiai gresia tada, kai saugotini želdiniai pašalinami be privalomo leidimo arba nesilaikant nustatytų sąlygų. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir už tai, kad želdiniai nupjauti skubotai, neįvertinus, ar teritorijai netaikomi specialūs režimai. Finansinės pasekmės gali būti reikšmingos, ypač jei vertinama padaryta žala ir skaičiuojama atkuriamoji vertė.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad pavasarį ir vasarą didėja rizika pažeisti laukinės faunos apsaugos reikalavimus, jei želdiniuose peri paukščiai. Net jei leidimo želdiniams nereikia, atsakomybė gali kilti už sunaikintus lizdus ar jauniklius. Dėl to prieš darbus verta apžiūrėti tujas ir, kilus įtarimų, darbus atidėti arba pasikonsultuoti su specialistais.

    Saugiausias kelias prieš pjaunant

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausia yra kreiptis į savo savivaldybę ir paprašyti išaiškinimo, ar konkrečiu atveju reikalingas leidimas, pranešimas arba kitos procedūros. Tai ypač aktualu, kai tujos didelės, auga šalia gatvės, ribojasi su kaimyniniu sklypu ar yra teritorijoje, turinčioje apsaugos statusą. Išankstinis pasitikslinimas paprastai užtrunka mažiau nei ginčai dėl jau atliktos iškirtimo.

    Jei leidimas reikalingas, geriausia jo nelaužyti ir neskubėti, nes vėliau gali tekti ne tik mokėti baudą, bet ir atkurti želdinius. Tvarkant sklypą verta planuoti darbus taip, kad želdiniai būtų šalinami etapais, paliekant dalį žalumos arba numatant atsodinimą. Tai padeda išvengti konfliktų su kaimynais ir sumažina riziką sulaukti institucijų dėmesio.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • Šildymo kompensacija 2026–2027 metais: svarbūs pokyčiai, kurie palies dirbančius ir senjorus

    Artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui gyventojai vėl galės kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Prašymai priimami nuo rugsėjo 1 dienos ir viso šildymo sezono metu, o nustačius teisę parama gali būti skiriama už visą sezoną.

    Socialinės apsaugos srities praktika rodo, kad didžiausia klaida yra delsimas: kuo anksčiau pateikiamas prašymas ir dokumentai, tuo mažesnė rizika, kad kompensacija vėluos, o už dalį laikotarpio jos nepavyks pritaikyti. Savivaldybės ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti, ar visi šeimos duomenys registruose yra teisingi.

    Kas pasikeitė kompensacijų sąlygose?

    Šį sezoną daliai dirbančiųjų kompensaciją gauti turėtų būti paprasčiau. Nebetaikomas reikalavimas dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalaus darbo laiko, todėl ne visu etatu dirbantiems žmonėms nebelieka papildomos prievolės registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl paramos.

    Taip pat padidinti piniginių lėšų normatyvai: vienam gyvenančiam asmeniui jie išaugo nuo 3 495 eurų iki 6 990 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad santaupos dažniau nebebus kliūtis gauti kompensaciją, ypač tiems, kurie buvo sukaupę lėšų nenumatytiems atvejams.

    Palankesni pokyčiai numatyti ir šeimoms. Vieni vaikus auginantys tėvai tam tikrais atvejais gali turėti daugiau galimybių gauti paramą, o vertinant šeimų, auginančių vaikus su negalia, pajamas dalis su vaiku susijusių išmokų gali būti neįskaitomos į bendras pajamas.

    Kodėl svarbu įvertinti gautas išmokas?

    Gyventojams, planuojantiems kreiptis dėl kompensacijos, svarbu žinoti, kad vertinant teisę į piniginę socialinę paramą įskaitomos įvairios pajamos. Tarp jų gali atsidurti ir iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos, todėl kompensacija gali sumažėti arba kurį laiką būti neskiriama.

    Dažniausiai šis poveikis būna laikinas, nes pajamos paprastai vertinamos už tris mėnesius iki kreipimosi. Pasibaigus laikotarpiui, kai vienkartinės ar didesnės pajamos buvo įtrauktos į vertinimą, žmogus gali kreiptis pakartotinai.

    Jeigu kompensacijos gavimo laikotarpiu pasikeičia materialinė padėtis, apie tai reikia informuoti savivaldybę. Tai ypač aktualu pasikeitus darbui, gaunant vienkartines išmokas ar pasikeitus kartu gyvenančių asmenų sudėčiai.

    Kaip pateikti prašymą ir ko nepamiršti?

    Prašymą galima pateikti nuotoliniu būdu per SPIS arba kitais savivaldybės numatytais kanalais, taip pat atvykus į klientų aptarnavimo padalinį. Jei pasirenkamas kontaktinis vizitas, daugelyje savivaldybių taikoma išankstinė registracija, kad būtų išvengta eilių ir sutrumpėtų aptarnavimo laikas.

    Jeigu dėl kompensacijos kreipiatės ne pirmą kartą, kai kuriais atvejais procesas gali būti supaprastintas, tačiau svarbu nesiųsti to paties prašymo keliais būdais. Duomenų dubliavimas dažnai sulėtina nagrinėjimą, nes prašymus tenka tikslinti ir sujungti.

    Gyventojams verta iš anksto pasiruošti dokumentus, kurių savivaldybė negali patikrinti registruose: tai gali būti kai kurios pajamų pažymos, informacija apie išlaikymą ar susitarimai dėl skolų padengimo. Jei būste už šildymą atsiskaito kelios šeimos ar keli vieni gyvenantys asmenys, prašymus paprastai turi pateikti visi, kurių išlaidos ir pajamos yra vertinamos.

    Vilniuje senjorams numatytas papildomas patogumas: kompensaciją jau gavę gyventojai gali sulaukti priminimo telefonu dėl pratęsimo ir, jei yra tokia galimybė, sutvarkyti formalumus nuotoliniu būdu. Savivaldybės gyventojams primena būti budriems ir tikrinti, ar skambinama oficialiais kontaktais.

  • Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Atliekų tvarkymo mokestis daugelyje savivaldybių siejamas su tuo, ar būstas faktiškai gyvenamas. Jei žmogus laikinai išvyksta ir nekilnojamojo turto objektas tuo laikotarpiu nenaudojamas, kai kuriais atvejais mokestis gali būti perskaičiuotas arba apskritai netaikomas.

    Tokia situacija ypač aktuali senjorams, kurie ilgesniam laikui išvyksta į sanatoriją, gydymo įstaigą ar slaugos namus. Logika paprasta: jei būste niekas negyvena, atliekos negeneruojamos, todėl atsiranda pagrindas prašyti laikinai netaikyti mokesčio arba jį sumažinti.

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Praktikoje viskas priklauso nuo konkrečios savivaldybės taisyklių: vienur pakanka deklaruoti, kad būstas laikinai negyvenamas, kitur reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dažniausiai prašoma nurodyti laikotarpį, kuriuo patalpos bus nenaudojamos, ir įsipareigoti informuoti apie pasikeitimus.

    Svarbu suprasti, kad lengvata paprastai nėra automatinė. Net jei žmogus realiai išvykęs, mokestis gali būti skaičiuojamas toliau, kol gyventojas pateikia prašymą ir savivaldybė priima sprendimą dėl perskaičiavimo.

    Kaip pateikti prašymą?

    Gyvenantiems individualiuose namuose dažniausiai reikia kreiptis į savivaldybę arba atliekų tvarkymo administratorių. Daugiabučiuose papildomai aktualus ir namo administratorius ar bendrija, nes mokestis neretai administruojamas per pastato valdymą ir gyventojų deklaruotus duomenis.

    Prašyme įprastai nurodomos tikslios datos, kada būstas bus negyvenamas, taip pat pateikiama informacija, kas ir kodėl išvyksta. Rekomenduojama išsaugoti įrodymus apie buvimą kitur, pavyzdžiui, gydymo įstaigos išrašą ar sutartį su slaugos įstaiga, nes jų gali būti paprašyta tikrinant aplinkybes.

    Kitos nuolaidos: kam jos taikomos?

    Be laikino nemokėjimo už negyvenamą būstą, savivaldybės gali taikyti ir papildomas lengvatas. Dažniausiai jos susijusios su namų ūkio pajamomis ir socialinės paramos kriterijais, todėl senjorams svarbu įsivertinti ne amžių, o tai, ar pajamos atitinka nustatytas ribas.

    Kai kur numatomos nuolaidos didesnėms šeimoms, taip pat dalinis mokesčio sumažinimas gyventojams, kurie kompostuoja bioatliekas ir tai oficialiai deklaruoja. Tokiais atvejais savivaldybė gali turėti teisę patikrinti, ar kompostavimo priemonės iš tiesų naudojamos.

    Taip pat pasitaiko vietinių programų, skirtų vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jų sąlygos skiriasi. Vienose savivaldybėse jos apima atliekų mokestį, kitur labiau orientuojasi į šildymo, būsto išlaikymo ar kitų komunalinių paslaugų kompensacijas.

    Patikimiausia išeitis norint sužinoti, ar priklauso lengvata, yra kreiptis į savo savivaldybę ir pasitikrinti atliekų tvarkymo mokesčio tvarką bei prašymo formą. Jei taikomos socialinės nuolaidos, dažnai reikia papildomai konsultuotis su socialinės paramos skyriumi, nes sprendimai priimami individualiai, įvertinus pateiktus dokumentus.