CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Gegužės 12 dieną Anykščiuose surengtas Utenos regiono plėtros tarybos organizuotas savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimui. Susitikime aptarta, kaip savivaldybėms efektyviau planuoti darbus, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

    Pasitarime dalyvavo Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Diana Naujalė ir agentūros specialistai. Jie pristatė institucijų lūkesčius savivaldybėms bei akcentavo, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne dėl idėjų trūkumo, o dėl dokumentų ir procesų valdymo.

    Kur dažniausiai stringa projektai?

    Diskusijose aptartos savivaldybėse dažniausiai pasitaikančios projektų administravimo klaidos, dėl kurių vėluoja terminai arba sudėtingėja atsiskaitymas už atliktus darbus. Tarp aktualiausių temų minėtas reikalavimų laikymasis, tinkamas išlaidų pagrindimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas komandoje.

    Taip pat kalbėta apie praktinius projektų įgyvendinimo klausimus: kaip planuoti pirkimus, valdyti rangos darbų grafikus, užtikrinti pokyčių kontrolę ir laiku reaguoti į situacijas, kai prireikia koreguoti sprendinius. Akcentuota, kad ankstyvas rizikų identifikavimas ir nuoseklus dokumentavimas sumažina tikimybę susidurti su finansinėmis korekcijomis ar ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Ieškota sprendimų savivaldybių problemoms

    Savivaldybių atstovai įvardijo problemas, su kuriomis susiduriama administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir aptarė galimus sprendimo principus. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su projektus prižiūrinčiomis institucijomis, kad klausimai būtų sprendžiami anksčiau, o ne jau atsiradus pažeidimo rizikai.

    Molėtų rajono savivaldybei pasitarime atstovavo administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Deimantė Narušienė bei Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Pranskus. Susitikimo metu aptarti klausimai aktualūs visoms Utenos regiono savivaldybėms, įgyvendinančioms skirtingo masto investicinius projektus.

  • Valstybės parama pirmajam būstui ir būsto pritaikymui neįgaliesiems: paraiškas priims gegužės 19 dieną

    Gyventojai kviečiami teikti prašymus valstybės paramai pirmajam būstui įsigyti arba būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Paraiškos bus priimamos gegužės 19 dieną nuo 9 iki 16 valandos, arba iki tol, kol bus išnaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Svarbu įvertinti, kad kitu metu pateikti prašymai nebus registruojami ir nebus nagrinėjami. Dėl riboto finansavimo reali kvietimo trukmė gali būti trumpesnė nei numatytas priėmimo laikas, todėl dokumentus verta pasiruošti iš anksto.

    Kaip galima pateikti prašymą?

    Prašymai gali būti pateikiami keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), atvykus į savivaldybės administraciją arba pateikiant dokumentus elektroniniu paštu. Pasirinktas būdas nekeičia pareigos pateikti visus reikalingus duomenis ir priedus.

    Teikiant paraišką per SPIS, dažniausiai patogiausia iš anksto pasirūpinti prisijungimo priemonėmis ir elektroninių dokumentų kopijomis. Kreipiantis į savivaldybę gyvai ar el. paštu, verta pasitikslinti, ar savivaldybė taiko papildomus techninius reikalavimus dokumentų pateikimui.

    Kokia parama numatyta?

    Kvietimas apima paramą būstui įsigyti, kai galima pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Taip pat priimami prašymai dėl būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, kai siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas ir būsto prieinamumą.

    Konkrečios tinkamumo sąlygos, prioritetai ir reikalingi dokumentai gali skirtis priklausomai nuo paramos krypties ir pareiškėjo situacijos. Dėl to rekomenduojama dar prieš teikiant prašymą peržiūrėti savivaldybės skelbiamą informaciją ir įsivertinti, ar turimi dokumentai atitinka keliamus reikalavimus.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Nuo rugsėjo Rumunijoje įsigalios nauja kelių eismo baudų išieškojimo tvarka: laiku nesumokėta bauda gali baigtis vairuotojo pažymėjimo sustabdymu. Valdžia teigia, kad taip siekiama padidinti drausmę ir realiai užtikrinti, jog skirtos baudos būtų apmokamos.

    Rumunijos Vyriausybė aiškina, kad dabartinis modelis neveikia pakankamai efektyviai, nes reikšminga dalis nubaustų vairuotojų baudų tiesiog neapmoka. Premjero Ilie Bolojan teigimu, šiuo metu sumokama tik apie 40 proc. kelių eismo baudų, todėl nuspręsta įvesti papildomą sankciją.

    Pagal naująsias taisykles vairuotojui pirmiausia bus suteikiamas standartinis 15 dienų terminas baudai sumokėti. Jei per šį laiką įmoka nebus atlikta, vietos valdžia turės išsiųsti įspėjimą ir pradėti tolimesnę procedūrą.

    Numatyta, kad procesas vyks skaitmeniniu būdu, institucijoms apsikeičiant duomenimis per elektroninę platformą. Jei bauda ir toliau nebus apmokėta, praėjus 90 dienų po pradinio apmokėjimo termino pabaigos vairuotojo pažymėjimas bus automatiškai sustabdytas.

    Įstatyme taip pat aprašomas sustabdymo trukmės skaičiavimas: siūlomas principas yra viena sustabdymo diena už kiekvienus 50 Rumunijos lėjų nesumokėtos baudos. 50 Rumunijos lėjų prilygsta maždaug 10 eurų, tad didesnė neapmokėta suma reikštų proporcingai ilgesnį laikotarpį be teisės vairuoti.

    Valdžia pabrėžia, kad sumokėjus skolą, pažymėjimo galiojimas būtų atnaujinamas automatiškai. Savivaldybė per dvi dienas turėtų suvesti informaciją apie apmokėjimą į sistemą, o tuomet sustabdymas būtų panaikinamas be papildomų prašymų.

    Rumunijos žiniasklaida skelbia, kad nuostatos įsigalios praėjus šešiems mėnesiams nuo jų paskelbimo oficialiame leidinyje, o tai reiškia, kad startas numatomas rugsėjo 1 dieną. Valdžia šį pokytį sieja su platesniu administracinių reformų paketu, kuriuo siekiama mažinti biudžeto deficitą ir gerinti įplaukų surinkimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojo pažymėjimo sustabdymas už skolą yra stipri poveikio priemonė, kuri kai kuriose Europos šalyse taikoma ir kitoms pradelstoms prievolėms. Rumunijos atveju pagrindinis tikslas įvardijamas aiškiai: kad kelių eismo baudos nebeliktų tik formaliu įrašu, o taptų realiai vykdoma prievole.

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Gegužės 8 dieną Raseiniuose įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių atstovai. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo pasidalyti darbo patirtimi ir praktiškai aptarti, kas kasdienėje veikloje labiausiai trukdo užtikrinti žmonių su negalia teises.

    Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui ir kokybei, ypač tais atvejais, kai žmogui vienu metu prireikia kelių institucijų pagalbos. Koordinatoriai akcentavo, kad sprendimai dažnai įstringa ne dėl vienos priežasties, o dėl skirtingų procedūrų, informacijos stokos ar nepakankamo tarpinstitucinio susikalbėjimo.

    Kas keičiasi savivaldybėse?

    Susitikime aptarti informacijos prieinamumo klausimai, svarbūs tiek gyventojams, tiek jų artimiesiems: aiškesnė komunikacija apie paslaugas, vienodesnė konsultavimo praktika ir lengviau randama aktuali informacija. Taip pat kalbėta apie infrastruktūros pritaikymą ir realius barjerus, su kuriais žmonės susiduria kasdienėse situacijose.

    Koordinatoriai dalijosi pavyzdžiais, kokios priemonės padeda greičiau įvertinti individualius poreikius ir suderinti sprendimus tarp skirtingų sričių. Aptarta, kad geriausiai veikia praktiniai, vietoje išbandyti modeliai, kai nuo pirmo kontakto su žmogumi iki paslaugos suteikimo procesas turi aiškų atsakingą asmenį ir terminus.

    Bendradarbiavimas ir bendri standartai

    Susitikimo dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp savivaldybių ir kitų institucijų, nes paslaugų tinklas dažnai peržengia vienos įstaigos kompetencijas. Sutarta, kad reguliarūs koordinatorių susitikimai padeda greičiau identifikuoti pasikartojančias problemas ir mažina riziką, jog žmogus liks siuntinėjamas „iš kabineto į kabinetą“.

    Taip pat aptartos tolimesnio bendradarbiavimo kryptys, siekiant vienodesnių standartų skirtingose savivaldybėse. Pasak dalyvių, nuoseklus gerosios praktikos keitimasis ir bendrų sprendimų paieška yra vienas efektyviausių būdų gerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę ir jų galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

  • Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkijoje šeimos sodų sklypai, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo itin paklausūs, o laisvų teritorijų pasiūla vis dažniau nebespėja paskui norinčiųjų skaičių. Lenkijos sodininkų organizacija PZD teigia, kad eilės ilgėja kas mėnesį, o kai kuriuose miestuose sklypą gauti darosi praktiškai neįmanoma.

    Organizacija ragina valdžios institucijas į rengiamą Socialinio būsto įstatymo projektą įtraukti nuostatas, kurios leistų paprasčiau perduoti valstybės žemę savivaldybėms ir ją skirti naujiems ar atkuriamiems ROD sodams. Pasak PZD, toks sprendimas padėtų sušvelninti disbalansą tarp paklausos ir realios sklypų pasiūlos.

    Ko reikalauja PZD?

    Viena svarbiausių PZD žinučių valdžiai susijusi su žemės naudojimo kaštais. Organizacija tvirtina, kad kai kuriems sodų naudotojams taikomi įkainiai prilyginami komercinei veiklai, nors ROD paskirtis yra poilsinė ir mėgėjiška, o ne verslo.

    PZD taip pat siūlo, kad dalis Skarbo Państwa žemės būtų neatlygintinai perduodama sodams, o savivaldybėms būtų suteikiama teisė įsigyti žemę pirmumo teise už 1 proc. vertės tais atvejais, kai keičiasi amžinojo naudojimo teisė. Tokios priemonės, PZD vertinimu, padėtų stabilizuoti situaciją ir sumažintų spaudimą rinkoje.

    Kas yra ROD ir ką iš tiesų nusiperka pirkėjas?

    ROD, arba šeimos sodas, yra atskirta rekreacinė ir daržininkystės teritorija, kuri paprastai nuomojama per PZD. Žemės savininkas dažniausiai būna valstybė arba savivaldybė, todėl pats sklypas į nuosavybę neperduodamas.

    Praktiškai žmogus įgyja teisę naudotis sklypu ir tampa jame esančių želdinių bei statinių, pavyzdžiui, sodo namelio, savininku. Kartu atsiranda pareigos laikytis taisyklių: ROD teritorijoje negalima nuolat gyventi, vykdyti komercinės veiklos ar statyti didelių gyvenamųjų namų, o kasmet mokami nustatyti sodo mokesčiai.

    Kodėl sklypų mažėja?

    PZD atkreipia dėmesį, kad ROD teritorijų skaičius Lenkijoje ilgainiui mažėja ne dėl silpnesnio susidomėjimo, o dėl žemės konversijos. Sodus iš rinkos dažniausiai išstumia infrastruktūros projektai, kelių plėtra ar sprendimai grąžinti teritorijas valstybės ir savivaldybių reikmėms.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje veikia apie 5 000 šeimos sodų teritorijų, tačiau jų tęstinumą vis dažniau lemia miestų plėtros planai ir žemės naudojimo politika. Todėl PZD siekia, kad ROD klausimas būtų sprendžiamas kartu su platesnėmis žemės perdavimo ir būsto politikos reformomis, o ne paliekamas nuošalyje.

  • Pagarbos mokesčių mokėtojams diena: Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui už bendrą gerovę

    Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui, kurie sąžiningai vykdo mokestines prievoles ir taip prisideda prie vietos gerovės. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent atsakingas mokesčių mokėjimas leidžia planuoti ir įgyvendinti svarbius darbus.

    Mokesčių mokėtojų indėlis tiesiogiai atsispindi kasdienėje infrastruktūroje ir paslaugose: tvarkomose gatvėse, atnaujinamose viešosiose erdvėse, modernėjančiose mokyklose bei darželiuose. Tai taip pat stiprina bendruomenes ir padeda užtikrinti kokybiškesnes paslaugas gyventojams.

    Viešųjų finansų planavimas remiasi prognozuojamomis pajamomis, todėl savivaldybėms ypač svarbus stabilus mokesčių surinkimas. Kai pajamos surenkamos laiku, lengviau užtikrinti paslaugų tęstinumą ir nuosekliai vykdyti suplanuotus projektus, o pokyčiai gyventojams matomi greičiau.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad mokesčių kultūra yra ir pasitikėjimo valstybės bei savivaldos sprendimais klausimas. Kuo daugiau žmonių ir įmonių prisideda skaidriai, tuo tvirtesnė tampa viešųjų paslaugų bazė ir didesnės galimybės investuoti į ilgalaikius sprendimus.

    „Dėkojame už atsakomybę, pasitikėjimą ir bendrą rūpestį mūsų krašto ateitimi“, – teigiama sveikinime Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas gyventojams teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kalbama apie valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją pagal galiojantį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Šiam kvietimui, ministerijos teigimu, numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Lėšos bus paskirstomos pagal pateiktų prašymų apimtį ir poreikį, todėl gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas.

    Kas ir kada galės teikti prašymus?

    Prašymus asmenys ar šeimos galės pateikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimo langas yra labai konkretus, todėl pavėlavus pateikti prašymo tą pačią dieną nebegalės būti priimami.

    Prašymai gali būti teikiami atvykus į savivaldybę, tačiau gyventojams sudaryta galimybė tai padaryti ir elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Šis kanalas paprastai padeda greičiau pateikti informaciją ir sumažina eiles savivaldybėse.

    Kas vyks pasibaigus kvietimui?

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, ministerija įvertins skirtų lėšų poreikį pagal gautus prašymus. Vėliau savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimo.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien prašymo pateikimas dar nereiškia automatinio sprendimo tą pačią dieną: sprendimai priimami tik įvertinus pateiktus duomenis, atitiktį reikalavimams ir turimas biudžeto galimybes.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš teikiant?

    Gyventojams, planuojantiems teikti prašymą, verta iš anksto pasitikrinti, ar visi reikalingi duomenys ir dokumentai yra paruošti, o informacija yra aktuali. Dažniausiai vėlavimus sukelia neaiškūs šeimos sudėties, pajamų ar turto duomenys, kuriuos savivaldybė prašo patikslinti.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečios savivaldybės procedūrų, gyventojai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus. Konsultacija prieš kvietimo dieną dažnai padeda išvengti klaidų, dėl kurių prašymas gali būti nagrinėjamas ilgiau.

  • Birštone vyko „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai: ką savivaldybės išsiveža į mokyklas

    Gegužės 7 dieną ir gegužės 8 dieną Birštone surengti Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai, į kuriuos susirinko savivaldybių švietimo bendruomenių atstovai, ekspertai ir programos koordinatoriai. Birštono savivaldybei renginyje atstovavo programos koordinatorė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė.

    Mokymuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip tvarumo principus praktiškai perkelti į ugdymo įstaigų kasdienybę ir valdymą. Dalyviai aptarė įgyvendinimo pažangą, mokyklų įsivertinimo duomenų analizę bei pasirengimą naujam vertinimo etapui, akcentuojant lyderystę ir tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

    Praktika švietimo įstaigose

    Dalis programos vyko Birštono švietimo įstaigose, kur dalyviai susipažino su realiais įsivertinimo proceso pavyzdžiais ir iššūkiais. Aplankytas Birštono vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokykla, kur pagal taikomą metodiką atliktas bandomasis vertinimas.

    Vizitų metu analizuota įstaigų veikla, aptarti konkretūs sprendimai ir pateiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys. Tokia praktinė dalis leido ne tik palyginti skirtingas patirtis, bet ir tiksliau suprasti, kuriose vietose mokykloms dažniausiai prireikia koordinatorių pagalbos.

    Diskusijos apie lyderystę ir partnerystes

    Diskusijoje Birštono savivaldybės didžiojoje salėje dalyvius pasveikino vicemeras Edvardas Citvaras. Jo teigimu, tvarumo ugdymas tampa vis labiau neatsiejamas nuo šiuolaikinės mokyklos, o realūs pokyčiai dažniausiai įvyksta tada, kai savivaldybės ir ugdymo įstaigos veikia kaip partneriai.

    „Tvari mokykla šiandien nebeapsiriboja pavienėmis iniciatyvomis, ji reikalauja nuoseklaus bendruomenės susitarimo ir bendradarbiavimo“, – sakė Edvardas Citvaras.

    Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta refleksijoms, gerosios patirties mainams ir planavimui, kaip sutartas idėjas pritaikyti skirtingų savivaldybių kontekste. Dalyviai aptarė, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, stiprinant darbą su mokyklomis ir aiškiau susiejant tvarumo tikslus su ugdymo rezultatais.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.