CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Apdovanojimas už šeimų iniciatyvas

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą pagerbtos šeimai draugiškiausios Lietuvos savivaldybės. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Druskininkų savivaldybė, pelniusi įvertinimą už šeimų gerovei skirtų iniciatyvų plėtrą.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika savivaldybėse vis dažniau vertinama ne kaip pavienės socialinės paramos priemonės, o kaip platesnė sistema. Ji apima paslaugų prieinamumą, švietimo ir sveikatos infrastruktūrą, bendruomeniškumą bei sprendimus, padedančius derinti darbą ir šeimos gyvenimą.

    Kuo išsiskyrė Druskininkai

    Skiriant apdovanojimą Druskininkams pabrėžtas kryptingas ir nuoseklus darbas, orientuotas į šeimų gerovę ir palankią aplinką įsikurti savivaldybėje. Taip pat išskirtas inovatyvių sprendimų taikymas ir aktyvus savivaldybės Šeimos komisijos vaidmuo formuojant prioritetus.

    Ši komisija telkia savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių atstovus. Toks modelis svarbus tuo, kad šeimų poreikiai dažnai yra kompleksiniai, todėl sprendimai efektyviausi, kai juos derina socialinių paslaugų, švietimo, kultūros ir sveikatos sričių partneriai.

    Vicemerės žinutė bendruomenei

    Apdovanojimą atsiėmusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pabrėžė, kad įvertinimas priklauso ne vien savivaldybės administracijai. Pasak jos, jis atspindi visos bendruomenės kasdienį indėlį į miestą, kuriame auginami vaikai ir kuriami namai.

    „Druskininkai daugeliui yra gražus kurortas, tačiau mums tai yra namai, kuriuose gyvename ir auginame vaikus. Šis apdovanojimas skirtas bendruomenei ir kiekvienam druskininkiečiui, kuris pasirinko Druskininkus savo namais“, – sakė D. Brown.

    Platesnis kontekstas Seime

    Iškilmingame renginyje Seime pagerbtos dešimt savivaldybių, kurios, organizatorių vertinimu, reikšmingai prisideda prie šeimų gerovės kūrimo. Tokie apdovanojimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, siekiant išryškinti savivaldybių praktikas ir paskatinti jų sklaidą.

    Prie iniciatyvos prisijungė šešios ministerijos, taip pabrėždamos, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas. Savivaldybėms tai reiškia didesnį poreikį suderinti paslaugas ir investicijas, kad gyventojams sprendimai būtų prieinami vienoje vietoje ir veiktų kaip nuosekli sistema.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradėjo visuomenės švietimo kampaniją, kuria siekia paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva orientuota į paprastą, kasdienėje buityje pritaikomą informaciją ir aiškias taisykles, kurios padeda išvengti klaidų.

    Kampanija pavadinta „Už Lietuvą – rūšiavimo čempionę!“ ir akcentuoja, kad nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimų priklauso, kiek atliekų iš tiesų bus perdirbta. Asociacija pabrėžia, kad net ir nedidelės klaidos rūšiuojant gali sumažinti antrinių žaliavų kokybę, todėl svarbu laikytis bazinių principų.

    Kaip skleidžiama informacija?

    Vienas pagrindinių kampanijos įrankių – trumpi animaciniai edukaciniai vaizdo įrašai, skirti paneigti populiarius įsitikinimus apie rūšiavimo sistemą. Tokia forma pasirinkta tam, kad informacija būtų lengvai suprantama ir patraukli skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaizdo įrašai platinami asociacijos socialinių tinklų kanaluose, taip pat perduodami visoms Lietuvos savivaldybėms, kad šios galėtų naudoti medžiagą vietinėje komunikacijoje. Tokiu būdu siekiama, kad vienodos žinutės pasiektų gyventojus skirtinguose regionuose ir sumažintų painiavą dėl taisyklių.

    Kokius mitus siekiama paneigti?

    Asociacija išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias klaidingas nuostatas, kurios neretai tampa priežastimi nerūšiuoti arba rūšiuoti atmestinai. Tarp jų – įsitikinimas, kad į rūšiavimo konteinerius galima mesti tekstilę, arba kad visos atliekos galiausiai vis tiek supilamos į vieną šiukšliavežę.

    Taip pat akcentuojamas požiūris, jog šiukšlės nėra asmeninė atsakomybė, ir nuomonė, kad viena neteisingai išmesta atlieka nieko nepakeis. Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas veikia tada, kai žmonės laikosi taisyklių, o surinktos žaliavos išlieka pakankamai švarios ir tinkamos perdirbti.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Atliekų tvarkymo sistemoje svarbiausia ne vien surinkti daugiau, bet ir surinkti tinkamai, nes užterštos atliekos dažnai tampa neperdirbamos. Tai reiškia, kad gyventojų įpročiai tiesiogiai susiję su tuo, ar atliekos virsta žaliavomis, ar keliauja į šalinimą.

    „Gamtos ateitis“ teigia, kad rūšiavimas nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių aiškių taisyklių ir vengiama „mitais“ paremtų sprendimų. Kampanija kviečia gyventojus pasitikrinti savo įpročius ir priimti kasdienius sprendimus, kurie mažina atliekų kiekį ir didina perdirbimo efektyvumą.

  • Alytaus bendruomenių idėjos sudomino Europą: URBACT projekte CITI4UD miestai perims patirtį

    Prieš devynerius metus Alytuje startavusi gyventojų iniciatyvų programa šiandien peržengė miesto ribas ir tapo pavyzdžiu Europos partneriams. Alytus pradeda URBACT programos projektą CITI4UD, kuriame jo patirtis taps pagrindu kitų miestų sprendimams.

    Projektas orientuotas į tai, kaip savivaldybės gali efektyviau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą: nuo idėjų pateikimo iki balsavimo ir realaus įgyvendinimo mieste. Alytaus modelis vertinamas dėl praktinio rezultato, kai bendruomenių siūlymai virsta matomais pokyčiais viešosiose erdvėse.

    Miesto savivaldybėje lankėsi CITI4UD projekto ekspertė Laura Sobral iš Portugalijos. Ji susitiko su Alytaus miesto savivaldybės meru Nerijumi Cesiuliu ir vicemere Lina Gaidžiūnaite, aptartos iniciatyvų naudos, įgyvendinimo iššūkiai ir gyventojų aktyvumo didinimo kryptys.

    Vėliau ekspertė dirbo su URBACT vietine darbo grupe, kuriai pristatyti projekto tikslai, eiga ir planuojamos veiklos. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip aiškiau pristatyti iniciatyvas gyventojams ir kokiais kanalais pasiekti platesnę auditoriją, įskaitant gyvus renginius ir miesto šventes.

    CITI4UD projekte dalyvauja šeši Europos miestai: Algeras (Italija), Ampelokipė-Menemenė (Graikija), Rivasas-Vasiamadridas (Ispanija), Dublinas (Airija), Čimišlija (Moldova) ir Podilskas (Ukraina). Projekto metu jie analizuos Alytaus praktiką, o vėliau rengs savo miestams pritaikytus patirties perėmimo planus.

    Gegužės 21–22 dienomis Alytuje planuojamas partnerių susitikimas, per kurį delegacijos lankysis miesto erdvėse, kur jau įgyvendintos gyventojų pasiūlytos iniciatyvos. Numatyta aptarti projekto valdymą, susitarti dėl bendrų metodų ir įsivertinti, kokie sprendimai geriausiai veikia skirtinguose miestuose.

    Įgyvendinant projektą Alytuje bus rengiamas esamo iniciatyvų teikimo proceso tobulinimo planas ir ieškoma patogesnė platforma idėjoms teikti bei balsuoti. Taip pat bus testuojami būdai, kaip didinti gyventojų įsitraukimą, kad dalyvavimas nebūtų epizodinis, o taptų nuoseklia miesto valdymo praktika.

    URBACT programa Europos mastu skirta miestų bendradarbiavimui ir gerųjų praktikų perdavimui, todėl Alytaus vaidmuo kaip pagrindinio partnerio laikomas reikšmingu žingsniu. Savivaldybė tikisi, kad tarptautinis darbas sustiprins vietinius sprendimus ir padės dar tiksliau atliepti gyventojų poreikius.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    2026 metų gegužės 12–14 dienomis savivaldybių integracijos koordinatoriai, valstybės institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai dalyvavo praktiniame seminare, skirtame stiprinti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimą savivaldybėse. Renginio tikslas buvo įvertinti iki šiol pasiektą pažangą ir susitarti dėl konkrečių tolesnių žingsnių, kurie padėtų užtikrinti nuoseklesnį paslaugų organizavimą.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėse veikianti integracijos sistema gali greičiau reaguoti į gyventojų poreikius ir sumažinti institucinio „mėtymo“ riziką. Praktinių užduočių metu aptartos situacijos, su kuriomis koordinatoriai dažniausiai susiduria kasdien, kai tenka suderinti skirtingų įstaigų sprendimus ir terminus.

    Kas buvo aptarta seminare

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė bendras integracijos politikos kryptis ir institucijų atsakomybių ribas, akcentuodami savivaldybių vaidmenį. Pasak jų, būtent savivaldybėse dažniausiai paaiškėja, ar nacionalinio lygmens sprendimai veikia praktikoje ir ar paslaugos yra pasiekiamos vienodai skirtinguose regionuose.

    „Diversity Development Group“ ekspertai apžvelgė projekto metu savivaldybėse įvykusius pokyčius ir dažniausiai pasitaikančius iššūkius, kurie trukdo užtikrinti vientisą koordinavimą. Taip pat aptarta, kaip gerosios praktikos pavyzdžiai galėtų būti lengviau pritaikomi kitose savivaldybėse, neperkeliant sprendimų mechaniškai.

    Praktika ir tarpinstitucinis darbas

    Didelę seminaro dalį sudarė darbas mažose grupėse, kur integracijos koordinatoriai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Diversity Development Group“ ir Priėmimo ir integracijos agentūros specialistais analizavo realius atvejus. Tokia forma leido ne tik įvardyti problemas, bet ir iš anksto susitarti, kokių sprendimų reikia, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos greičiau.

    Diskusijų metu išryškėjo keli pasikartojantys klausimai: kaip efektyviau keistis informacija tarp institucijų, kaip aiškiau apibrėžti veiksmų seką gyventojui kreipiantis dėl paslaugų ir kaip užtikrinti, kad sprendimai savivaldybėse būtų tvarūs, o ne priklausomi nuo pavienių darbuotojų kaitos.

    „Šis susitikimas tapo svarbia platforma dalintis patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir ieškoti tvarių sprendimų, kurie padėtų kurti efektyvesnę užsienio kilmės gyventojų integracijos sistemą Lietuvos savivaldybėse“, – sakė užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Kristina Marcikonė.

    Seminare sutarta tęsti reguliarų tarpinstitucinį dialogą ir toliau derinti praktinius koordinavimo standartus, kad paslaugų teikimas savivaldybėse būtų nuoseklus. Taip pat akcentuota, jog aiškūs susitarimai dėl atsakomybių ir informacijos srautų yra būtini, siekiant greitesnės integracijos ir didesnio paslaugų prieinamumo.

  • Parama būstui įsigyti sustabdyta: biudžeto lėšos baigėsi, SPIS prašymai nebepriimami

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sustabdė kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti, nes baigėsi valstybės biudžeto lėšos, skirtos pažymoms formuoti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną.

    Ministerija nurodo, kad sustabdymas apima prašymus dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir subsidijos. Dėl to išoriniame SPIS portale prašymo forma BP-1 tapo neaktyvi, o pareiškėjai nebegali pateikti paraiškų elektroniniu būdu.

    Kas keičiasi pareiškėjams?

    Pasak ministerijos, prašymai, pateikti iki kvietimo sustabdymo momento, savivaldybėse bus suvedami į SPIS, jei jie buvo gauti kitais kanalais nei pats portalas. Tokie prašymai dar bus registruojami ir vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Prašymai, pateikti po sustabdymo, SPIS neberegistruojami, o pareiškėjams nurodoma jų nenagrinėjimo priežastis. Tai reiškia, kad naujai pateiktos paraiškos šiuo etapu nebus svarstomos, net jei gyventojas atitinka paramos skyrimo kriterijus.

    Ką darys savivaldybės ir ministerija?

    Ministerija žada įvertinti turimų lėšų poreikį pagal SPIS jau užregistruotus prašymus ir atskiru raštu informuoti savivaldybių administracijas dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo. Taip pat savivaldybėms el. paštu bus perduoti sąrašai gyventojų prašymų, kuriems, ministerijos vertinimu, dar pakaks biudžeto lėšų pažymoms suformuoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad procesas persikelia į vidinį institucijų derinimą, o pareiškėjams svarbiausia sekti savivaldybės informaciją ir ministerijos pranešimus dėl to, ar bus skelbiamas naujas kvietimas. Kol kas kvietimo atnaujinimo data nepateikiama, o sprendimai priklausys nuo papildomų asignavimų arba kitų biudžeto perskirstymų.

  • CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    Tarptautinis projektas sprendžia miestų mažėjimą

    Druskininkų savivaldybė įsitraukė į Europos Sąjungos projektą CARE-GET, kurio tikslas – padėti mažėjantiems miestams rasti veiksmingų būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti jaunus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Su panašiais iššūkiais susiduria daugelis Europos miestų, todėl sprendimų paieška perkeliama į tarptautinį lygmenį.

    Projekto kontekstas aiškus: mažėjantis gyventojų skaičius, jaunimo išvykimas į didmiesčius ar užsienį ir augantis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tokiose situacijose savivaldybėms tenka konkuruoti ne vien infrastruktūra ar reklaminėmis kampanijomis, bet ir realiomis karjeros bei gyvenimo sąlygomis.

    Patirties perėmimas Sienoje

    2026 metų gegužės mėnesį Druskininkų savivaldybės atstovai dalyvavo CARE-GET partnerių susitikime Sienoje Italijoje. Susitikimo metu aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant aplinką, kurioje jauni specialistai matytų perspektyvą ne tik trumpam laikotarpiui, bet ir ilgalaikiam įsitvirtinimui.

    Diskusijose daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su darbdaviais, švietimo įstaigomis ir vietos bendruomene. Partneriai akcentavo, kad miestų patrauklumą vis dažniau lemia pasiekiamos darbo vietos, galimybė tobulėti, būsto pasirinkimai, paslaugų prieinamumas ir kasdienio gyvenimo kokybė.

    Kas gali būti pritaikyta Druskininkuose?

    Vizito metu savivaldybės atstovai lankėsi inovacijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo centruose, susipažino su universiteto ir miesto partnerystės modeliais, talentų ugdymo sprendimais bei bendradarbystės erdvėmis. Tokie modeliai dažnai veikia kaip tiltas tarp studijų, praktikos ir pirmojo darbo, o regionams tai tampa viena svarbiausių priemonių susigrąžinti jaunus žmones.

    Tarptautiniuose renginiuose taip pat aptartos sveikatos, skaitmenizacijos ir inovacijų kryptys, kurios tampa esminiais veiksniais kuriant darbo vietas už didmiesčių ribų. Druskininkams tai aktualu ir dėl kurortinio profilio, kuriame sveikatos paslaugos ir su jomis susiję sektoriai gali tapti viena pagrindinių talentų pritraukimo ašių.

    Pačiuose Druskininkuose problema įvardijama konkrečiai: jaučiamas specialistų trūkumas sveikatos, sveikatingumo, švietimo ir paslaugų srityse. Jauni darbuotojai, rinkdamiesi miestą, vertina ne tik aplinką, bet ir aiškų profesinį kelią, stabilias darbo sąlygas bei galimybes augti.

    CARE-GET projektas savivaldybei suteikia galimybę remtis ne prielaidomis, o kitų miestų patikrintais sprendimais ir duomenimis grįstomis įžvalgomis. Įgyta patirtis planuojama panaudoti formuojant tolesnius veiksmus, kurie didintų Druskininkų patrauklumą jauniems specialistams ir stiprintų miesto ilgalaikę raidą.

  • Vilniuje aptarta energetikos ateitis: kaip „Naujos kartos Lietuva“ lėšos keičia projektus ir bendruomenes

    Vilniuje aptarta energetikos ateitis: kaip „Naujos kartos Lietuva“ lėšos keičia projektus ir bendruomenes

    Kas aptarta konferencijoje Vilniuje

    2026 metų gegužės 15 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje Nuo energijos prie sinergijos: investuojame į Lietuvos energetikos ateitį aptarti svarbiausi energetikos projektų įgyvendinimo klausimai. Renginyje daug dėmesio skirta atsinaujinančios energetikos plėtrai, projektų pažangai ir tam, kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą energetikos sprendimais.

    Konferenciją organizavo VšĮ Lietuvos energetikos agentūra. Joje pristatyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamų iniciatyvų rezultatai bei aptartos praktinės pamokos, kurios išryškėja diegiant naujus sprendimus skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Bendruomenių įtraukimas ir pasitikėjimas

    Renginyje pabrėžta, kad energetikos projektų sėkmę vis dažniau lemia ne vien technologiniai ar finansiniai sprendimai, bet ir gyventojų įtraukimas. Diskusijose akcentuota atviros komunikacijos svarba, kai nuo ankstyvos stadijos aiškiai pristatomi planuojami darbai, terminai, poveikis aplinkai ir numatoma nauda vietos žmonėms.

    Konferencijos dalyviai aptarė, kad pasitikėjimą stiprina nuoseklus informavimas ir realūs duomenys apie projektų rezultatus. Tai aktualu tiek vystant atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą, tiek planuojant tinklų modernizavimą ar energijos vartojimo efektyvumo priemones.

    Kas dalyvavo ir kodėl tai svarbu regionams

    Konferencijoje dalyvavo savivaldybių, verslo, energetikos sektoriaus, bendruomenių organizacijų ir tarptautinių institucijų atstovai. Toks formatas leido vienoje erdvėje aptarti skirtingus interesus ir ieškoti sprendimų, kurie būtų pritaikomi tiek didmiesčiams, tiek mažesnėms savivaldybėms.

    Kalvarijos savivaldybei renginyje atstovavo vicemeras Antanas Burinskas. Savivaldybių vaidmuo tokiose diskusijose svarbus, nes būtent regionuose dažnai sprendžiami praktiniai klausimai: kaip projektus suderinti su vietos plėtra, kaip įtraukti bendruomenes ir kaip užtikrinti, kad investicijos duotų apčiuopiamą naudą gyventojams.

    Renginio metu ne kartą kartota, kad energetikos transformacija yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia koordinuoto veikimo. Dalyviai sutarė, jog inovatyvūs sprendimai, aiškūs įsipareigojimai ir bendradarbiavimas su gyventojais tampa esminėmis sąlygomis, kad projektai būtų įgyvendinami sklandžiau ir tvariau.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 19 dieną, tačiau jo teikimas nutrauktas dar tą pačią dieną.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužės 19 dieną 9 valandą 10 minučių SPIS portale tapo neaktyvi prašymo forma BP-1. Dėl to pareiškėjai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus turimų lėšų likutį ir pagal SPIS jau užregistruotų prašymų poreikį. Šios lėšos naudojamos pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti ir išduoti.

    Ministerija taip pat informavo, kad dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu. Kol kas pareiškėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir savivaldybių teikiamą informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Parama būstui įsigyti sustabdyta: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigė lėšas pažymoms

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė sustabdžiusi 2026 metų gegužės 19 dieną paskelbtą kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Sprendimas priimtas pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms, skirtoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į šią paramą, formuoti.

    Kvietimo sustabdymas reiškia, kad gyventojai laikinai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos. Ministerijos teigimu, tai susiję būtent su pažymų išdavimui suplanuoto finansavimo išnaudojimu.

    Kas pasikeitė gyventojams?

    Po sustabdymo išoriniame SPIS portale prašymo forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) (BP-1)“ tapo neaktyvi. Dėl to prašymų per SPIS pateikti nebeįmanoma.

    Ministerija nurodė, kad savivaldybės iki kvietimo sustabdymo momento, tai yra iki 9 valandos 10 minučių, gautus prašymus, pateiktus kitais būdais nei per SPIS, dar suveda į sistemą. Prašymai, pateikti po 9 valandos 10 minučių, SPIS neregistruojami, o pareiškėjams pateikiama informacija apie nenagrinėjimo priežastis.

    Kas bus toliau?

    Ministerija skelbia įvertinsianti paramai būstui įsigyti skirtas lėšas ir realų jų poreikį pagal SPIS užregistruotus prašymus. Vėliau savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų dėl teisės į paramą būstui įsigyti išdavimą.

    Taip pat numatyta, kad kiekvienai savivaldybei elektroniniu paštu bus pateikti atskiri jos gyventojų prašymų sąrašai, kuriems dar pakaks valstybės biudžeto lėšų pažymoms suformuoti. Tai turėtų leisti savivaldybėms aiškiau planuoti tolesnius veiksmus ir informuoti pareiškėjus apie jų situaciją.