Tag: Savivaldybės

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagine ieško „Auksinio gaidelio“ vadovo: siūlo priedus, kompensacijas ir aiškius reikalavimus

    Visagino savivaldybė paskelbė konkursą Visagino lopšelio-darželio „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centro) direktoriaus pareigoms. Nurodoma, kad pareigybės koeficientų intervalas siekia nuo 2,3363 iki 2,4797.

    Skelbime pažymima, jog ši pareigybė įtraukta į Visagino savivaldybės administracijos 2026 metais trūkstamų specialistų sąrašą. Tai reiškia, kad naujajam vadovui gali būti taikomos papildomos pritraukimo priemonės, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą ir stabilumą.

    Kandidatui gali būti skiriama metinė piniginė išmoka, taip pat kompensuojamos būsto nuomos ar kelionės į ir iš darbo vietos išlaidos. Be to, numatomos galimybės daliniam studijų ar persikvalifikavimo finansavimui, jei tai susiję su pareigomis ir kompetencijų stiprinimu.

    Ką turi atitikti kandidatas

    Pretendentas turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Taip pat gali būti pripažįstama užsienyje įgyta kvalifikacija, jei ji teisės aktų nustatyta tvarka laikoma lygiaverte.

    Skelbime nurodoma, kad kandidatas turi atitikti bent vieną iš kelių alternatyvių reikalavimų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ar švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos arba viešojo administravimo išsilavinimu. Tam tikrais atvejais reikalinga ir profesinės veiklos patirtis bei lyderystės mokymui ir mokymuisi kompetencijų įvertinimas.

    Taip pat keliami reikalavimai vadovavimo kompetencijoms ir patirčiai: būtina turėti bent 1 metų nepertraukiamo vadovavimo ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei patirtį arba bent 1 metų švietimo organizavimo ir arba priežiūros patirtį viešojo administravimo institucijoje ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Kandidatas turi mokėti lietuvių kalbą, o užsienio kalbos mokėjimas turi būti ne žemesnis kaip B1 lygiu, pasirenkant bent vieną iš Europos Sąjungos darbo kalbų: anglų, prancūzų arba vokiečių. Taip pat reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme.

    Kokius dokumentus pateikti

    Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas bei gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu lietuvių kalba. Taip pat prašoma pateikti vadovavimo švietimo įstaigai gaires su siūlymais dėl įstaigos tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

    Skelbime nurodyta, kad būtina pateikti ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitą arba jam prilygintą vertinimą, o joje esantis balų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 balai. Papildomai prašoma darbo stažą bei užsienio kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų kopijų, o rekomendacijos gali būti teikiamos kandidatų pasirinkimu.

    Dokumentai priimami iki 2026 metais lapkričio 25 dienos. Konkurso paskelbimo data nurodyta 2026 metais rugsėjo 30 dieną, o pretendentų atranka planuojama 2026 metais gruodžio 10 dieną.

    Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais, o skelbime taip pat pabrėžiama, kad Visagino savivaldybė taiko lygių galimybių politiką ir siekia užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams.

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Nuo 2026 metų keičiasi šildymo sezonas: daliai daugiabučių sprendimo nebereikės

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Esminė naujovė ta, kad dalyje daugiabučių šildymo įjungimas ir išjungimas bus siejamas ne su savivaldybės potvarkiu, o su pastato šilumos punkto sprendimais ir faktiniu poreikiu.

    Naujoji tvarka aktuali visiems šilumos vartotojams, tačiau skirtingoms pastatų grupėms ji bus taikoma nevienodai. Šildymo pradžia ir pabaiga priklausys nuo pastate įrengtos šildymo sistemos tipo, šilumos punkto automatizavimo ir pastato nuosavybės formos.

    Kas atsako už parengimą sezonui

    Įstatymo pakeitimai pabrėžia pastato bendrosios nuosavybės valdytojo atsakomybę. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrija arba administratorius, kurie turi užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys specialistai laiku atliktų būtinus darbus.

    Prie privalomų darbų priskiriamas šildymo sistemos patikrinimas, praplovimas, hidrauliniai bandymai, gedimų šalinimas ir kiti remontai. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sezoną turi būti įvertinta sistemos būklė, sandarumas ir parengtis, kad šildymas būtų įjungiamas saugiai ir be trikdžių.

    Kada šildymas bus įjungiamas automatiškiau

    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai su atskyrimu šilumokaičiu, šildymo sezonas pagal naują tvarką prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną. Tokiu atveju savivaldybės sprendimo laukti nebereikės, o šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą.

    Praktiškai šildymą šiuose pastatuose įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį paprastai pasirenka ir jo darbą kontroliuoja pastato valdytojas. Jei šaltasis laikotarpis ateina anksčiau arba užsitęsia ilgiau, šildymas gali prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną arba tęstis po balandžio 30 dienos.

    Jeigu šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra pakyla virš +10 laipsnių, automatika tokiuose šilumos punktuose gali sumažinti šilumos tiekimą arba šildymą laikinai išjungti. Tai yra vienas iš būdų mažinti perteklinį šildymą pereinamaisiais laikotarpiais ir tiksliau prisitaikyti prie realių oro sąlygų.

    Kada sprendimas liks savivaldybei

    Visų kitų daugiabučių ir vienbučių pastatų, kuriuose nėra automatizuotų šilumos punktų arba jie prijungti tiesiogiai prie centralizuotų tinklų be atskyrimo šilumokaičiu, šildymo pradžią ir pabaigą toliau nustatys savivaldybė. Tokiais atvejais sprendimas bus siejamas su šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis nukrenta žemiau +10 laipsnių.

    Savivaldybės sprendimu taip pat bus pradedamas ir baigiamas šildymas savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Tai reiškia, kad daliai vartotojų tvarka iš esmės išliks panaši į iki šiol taikytą, o didžiausi pokyčiai palies pastatus su modernesniais šilumos punktais ir didesniu automatizavimo lygiu.

    „Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas turi užtikrinti, kad sistemos prižiūrėtojas laiku atliktų patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir kitus būtinus darbus“, – nurodoma „Vilkaviškio šilumos tinklai“ pateiktoje informacijoje.

  • Pametei sofą miške? Nauja „TrashSignal“ sistema žada, kad skundas nebedings ir bus rezultatas

    Lietuvoje neteisėtai išmestos atliekos dažnai tampa kasdiene rutinos dalimi: prie konteinerių paliktos sofos, miškuose supiltos statybinės atliekos ar pakelėse numestos padangos. Gyventojai tai nufotografuoja, pasidalija socialiniuose tinkluose, tačiau po kelių dienų įrašas pradingsta, o problema lieka.

    Šiai spragai spręsti kuriama tarptautiniam naudojimui skirta platforma „TrashSignal“, kurios idėja paprasta: pranešimas neturi dingti sistemoje, o gyventojas turi matyti, kas vyksta toliau. Sprendimas orientuotas į dvi situacijas: kai būtina institucijų reakcija ir kai žmogus gali saugiai sutvarkyti pats.

    Skandalai parodė sistemos spragas

    Diskusijos apie dingstančius pranešimus ypač suaktyvėjo po viešumoje aptartų atvejų, kai Vilniaus rajone metų metus buvo fiksuojamas nelegalus atliekų vežimas, o gyventojų signalai esą ne visuomet virsdavo realiais veiksmais. Tokiose istorijose žala aplinkai skaičiuojama milijonais eurų, tačiau paprastam žmogui vis tiek kyla tas pats klausimas: kam pranešti, kad tai suveiktų.

    Platformos kūrėjai pabrėžia, kad dideli pažeidimai nėra tas atvejis, kai užtenka gero noro ir šiukšlių maišo. Cheminės medžiagos, dideli statybinių atliekų kiekiai ar neaiškios kilmės sąvartynai reikalauja įgaliojimų, specialios technikos ir atsakomybės, todėl čia pranešimas turi pasiekti atsakingas tarnybas.

    Dvi kryptys: pranešti arba sutvarkyti

    „TrashSignal“ siūlo dvi funkcijas: „Report“ ir „Cleanup“. „Report“ skirtas atvejams, kai gyventojas problemos spręsti negali arba neturėtų, todėl svarbiausia tiksliai užfiksuoti situaciją, pažymėti vietą ir pateikti informaciją, kad ji būtų nukreipta atsakingiems vykdytojams.

    „Cleanup“ orientuotas į mažus, aiškius ir saugius tvarkymus, pavyzdžiui, surinkti po savaitgalio pievoje likusias pakuotes ar parke besimėtančius butelius. Vartotojas įkelia nuotrauką prieš, o sutvarkęs vietą pateikia nuotrauką po, taip sukuriant ne emocinį pasipiktinimą, o matomą rezultatą.

    Taškai už tvarkymą ir partnerių paieška

    Platformoje numatyti ir taškai „TrashCash“, kurie suteikiami už patvirtintus sutvarkymus. Kūrėjų sumanymu, ateityje jie galėtų virsti partnerių pasiūlymais, nuolaidomis ar kuponais, tačiau tam reikalingas verslo įsitraukimas ir aiškios taisyklės, kaip bus tikrinama, ar tvarkymas realiai įvyko.

    Projektas kuriamas tarptautiniu principu, o komanda dirba iš skirtingų vietų, todėl sprendimas nuo pat pradžių taikomas ne vienai šaliai. Kūrėjai akcentuoja, kad tikslas nėra perkelti institucijų pareigų gyventojams, o sukurti aiškesnį kelią nuo signalo iki veiksmo ir sumažinti atvejų, kai pranešimas paprasčiausiai prapuola.

    Praktinis efektas, kaip tikisi iniciatoriai, būtų dvejopas: didesnis institucijų atskaitingumas, kai problema reikalauja jų veiksmų, ir daugiau greitų, saugių bendruomenės tvarkymų ten, kur užtenka keliolikos minučių. Galiausiai tai turėtų sumažinti situacijų, kai šiukšlės keliauja iš socialinių tinklų į užmarštį, o realybėje niekas nepasikeičia.

  • Sprendimai dėl statybų leidimų griežtėja: dalies savivaldybių bendrieji planai anuliuojami

    Lenkijoje įsigalioję savivaldybių bendrųjų planų pakeitimai iš esmės perbraižo kelią į statybas: nuo šiol sprendimai dėl užstatymo sąlygų vis labiau siejami su tuo, ką savivaldybė numatė bendruosiuose planuose. Nors reforma turėjo įnešti daugiau aiškumo, praktikoje ji atskleidė kitą problemą – skubotai priimti dokumentai pradėti masiškai tikrinti, o dalis jų pripažįstami neteisėtais.

    Po intensyvaus vasaros pabaigos laikotarpio, kai daugelis savivaldybių skubėjo patvirtinti bendruosius planus, šie dokumentai pateko pas vaivadijų vadovus, kurie vertina jų atitiktį teisės aktams. Nustačius pažeidimų, sprendimas gali būti griežtas: kartais anuliuojamas visas planas, nors klaidos gali būti susijusios tik su atskiromis nuostatomis.

    Šie planai tapo pagrindu ne tik detaliesiems planams, bet ir sprendimams dėl užstatymo sąlygų. Ypač svarbu tai, kad užstatymo sąlygų sprendimų nebus galima gauti sklypams, patenkantiems už savivaldybės plane nustatytų papildomos urbanizacijos ribų, todėl dalis iki šiol „statybiniais“ laikytų sklypų gali prarasti praktinę galimybę būti užstatyti.

    Planų anuliavimas savivaldybėse

    Viešai skelbiamoje praktikoje jau matyti atvejai, kai planai buvo panaikinti vaivadijos sprendimu. Tarp minimų pavyzdžių yra Będzinas, taip pat kelios kitos Silezijos regiono savivaldybės ir Dubienkos savivaldybė Liublino regione, kur bendrojo plano galiojimas taip pat buvo panaikintas.

    Vis dėlto pastebima tendencija, kad kontrolė ne visada baigiasi viso dokumento „nurašymu“. Vis dažniau pasirenkamas siauresnis sprendimas – anuliuojamos tik konkrečios neteisingos nuostatos ar planų dalys, kad savivaldybei nereikėtų iš naujo pradėti visos procedūros.

    Ką tai reiškia sklypų savininkams?

    Teisininkai ir urbanistikos specialistai pabrėžia, kad griežtesnė bendrųjų planų priežiūra gali būti naudinga ir gyventojams. Sklypų savininkai gali teikti pastabas vaivadijos institucijoms, o esant ginčui dėl sprendimų, kelias į administracinį teismą išlieka atviras.

    Įprastai vaivadijos institucija sprendimą dėl savivaldybės patvirtinto plano turi priimti per 30 dienų nuo dokumento gavimo. Praėjus šiam terminui, galimybės įsikišti siaurėja, tačiau tai nereiškia, kad sprendimų nebegalima apskųsti teisme.

    Rinkai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali daugėti neapibrėžtumo, ypač teritorijose, kur bendrieji planai buvo priimti paskubomis. Nekilnojamojo turto plėtotojams ir sklypų pirkėjams svarbu vertinti ne tik sklypo paskirtį, bet ir tai, ar teritorija patenka į savivaldybės plane numatytas užstatymo plėtros ribas ir ar pats planas nėra ginčijamas.

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Socialinė pagalba vėluoja, o darbuotojai skęsta popieriuje: ką siūlo J. Tamašauskienė?

    Pagalba dažnai ateina per vėlai

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena, tačiau profesinė šventė vis dažniau tampa proga kalbėti apie sistemos spragas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad pagalba žmogų neretai pasiekia tik tada, kai situacija jau būna tapusi krize.

    Pasak jos, socialinio darbuotojo vaidmuo praktikoje siaurėja iki formalaus poreikių vertinimo, dokumentavimo ir paslaugų organizavimo. Dėl to nukenčia tai, kas turėtų būti socialinio darbo ašis: ankstyvas problemų atpažinimas, darbas su žmogumi ir bendruomene.

    „Jei didžiąją laiko dalį skiriame vertinimui ir dokumentams, kada lieka laiko pačiam socialiniam darbui?“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Prevencija – ne papildomas darbas

    J. Tamašauskienė pabrėžia, kad prevencija socialinėse paslaugose nėra tik atskira paslauga ar projektas. Tai turėtų būti darbo kultūra, kai specialistai mato ne tik tuos, kurie jau pateko į sistemą, bet ir žmones, kurie dar nesikreipė, nors jiems rizika didėja.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienišas vyresnio amžiaus žmogus, kuris „nematomas“ institucijoms, kol neprireikia globos ar skubios medicininės pagalbos. Tokiose situacijose klausimas tampa paprastas: kas ir kada turi pirmasis pastebėti, kad žmogui pradeda stigti kasdienės pagalbos.

    „Jeigu žmogus pats neateina, tai dar nereiškia, kad jam nereikia pagalbos“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Grigiškių patirtis: tinklas veikia

    Prevencinis modelis, anot pašnekovių, nėra teorija. Grigiškėse Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Modesta Balčiūnaitė telkia pagalbos tinklą, paremtą ne vien individualių atvejų sprendimu, bet ir institucijų bei bendruomenės ryšiais.

    Į tokį bendradarbiavimą įtraukiami mokyklų, seniūnijos, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Esminė idėja – ne laukti, kol problema „užsidegs“, o iš anksto susitarti, kaip ją atpažinti ir kur žmogų nukreipti, kad pagalba būtų greitesnė.

    „Mums svarbu susitarti iš anksto, kaip atpažinti riziką ir kur žmogų nukreipti pagalbos“, – sakė M. Balčiūnaitė.

    Tokie tinklai, pasak socialinių paslaugų specialistų, mažina atotrūkį tarp sričių, kurios dažnai veikia greta, bet ne kartu. Socialinės problemos paprastai yra kompleksinės: jos siejasi su sveikata, finansais, būstu, vienišumu, smurtu artimoje aplinkoje ar priklausomybėmis, todėl vienas specialistas retai gali matyti visą paveikslą.

    Ko trūksta savivaldybėms

    J. Tamašauskienė akcentuoja, kad vieno universalaus prevencinio darbo modelio visoms savivaldybėms nėra, nes skiriasi teritorijos, paslaugų tinklas, specialistų skaičius ir bendruomenių problemos. Vis dėlto, jos teigimu, galima sukurti sąlygas, kad prevencinis darbas nebūtų atliekamas tik „kai lieka laiko“.

    Tam būtinos metodinės priemonės, mokymai ir aiškus savivaldybių požiūris, kad bendruomenės pažinimas yra socialinio darbo dalis, o ne papildoma užduotis. Šiame kontekste Profesinių kompetencijų tobulinimo centras rengia mokymus, skirtus prevencinių paslaugų telkimui, ir planuoja dirbti su savivaldybėmis vietoje.

    Integracija svarbi, bet neužtenka

    Kalbėdama apie vykstančius pokyčius, J. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į ilgalaikės priežiūros kryptį, kai siekiama geriau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ji perspėja, kad vien paslaugų sujungimas neišsprendžia pagrindinės bėdos, jei žmogus į sistemą patenka per vėlai.

    Jos teigimu, realus proveržis įmanomas tik tuomet, kai socialinis darbuotojas turi laiko ir įrankių anksčiau pamatyti rizikas, o institucijos dalijasi atsakomybe ir informacija taip, kad ji padėtų žmogui, o nevirstų vien procedūrų grandine.

    „Turime pereiti nuo klausimo kas jau atsitiko prie klausimo kas vyksta mūsų bendruomenėje“, – sakė J. Tamašauskienė.

  • Nuo gegužės 1 dienos – griežtas draudimas: anglių ir durpių nebedeginsite šiuose miestuose

    Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai taikoma akmens angliai, lignitui ir durpėms, kurios laikomos vienais taršiausių šildymo sprendimų.

    Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

    Kas prižiūri ir kur kreiptis?

    Už draudimų laikymosi kontrolę buitiniuose taršos šaltiniuose pirmiausia atsako savivaldybių administracijos. Tai reiškia, kad pastebėjus galimus pažeidimus gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

    Praktikoje savivaldybės pareigūnai pradeda teiseną, atlieka patikrinimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Kontrolė apima ne tik kuro ribojimus, bet ir neteisėtą atliekų deginimą, kuris laikomas atskiru pažeidimu.

    Baudos už pažeidimus

    Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad pažeidimu laikomas ne tik nuolatinis šildymas, bet ir epizodinis kūrenimas draudžiamu kuru, jei jis naudojamas buitiniame įrenginyje. Savivaldybės, gavusios pranešimą, gali vertinti faktines aplinkybes, įskaitant dūmingumą ir naudojamo kuro pobūdį.

    Kokia parama siūloma gyventojams?

    Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama šilumos gamybos įrenginių keitimui. Parama skirta individualiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

    Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra, o jos tikslas – paskatinti keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes technologijas. Ministerija ragina neatidėlioti sprendimų, nes šildymo įrangos keitimas dažnai užtrunka dėl projektavimo, rangos darbų ir sezoniškai išaugusios paklausos.