CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje pastaruoju metu vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą: prie lengvųjų automobilių kablio pritvirtintus ir tempiamus buitinių atliekų konteinerius. Vietos žiniasklaida šį reiškinį jau pakrikštijo atskiru pavadinimu, o socialiniuose tinkluose jis plinta kaip savotiška mada.

    Pradžia siejama su Skellefteå gyventoju, internete paskelbusiu vaizdo įrašą, kuriame jis prie automobilio prikabina konteinerį ir nuvažiuoja. Netrukus idėją perėmė kiti vairuotojai, o reiškinys tapo plačiai aptarinėjamas tiek pramoginiuose, tiek automobilių tematikos kanaluose.

    Iš pirmo žvilgsnio absurdiškas sprendimas turi gana praktišką priežastį. Dalis Švedijos savivaldybių pastaraisiais metais keitė atliekų surinkimo tvarką, pereidamos prie didesnių konteinerių ir retesnio išvežimo grafiko, kad sumažintų sąnaudas ir optimizuotų šiukšliavežių maršrutus.

    Didesni konteineriai reiškia ir kitą realybę gyventojams: juos sunkiau manevruoti, o pripildyti atliekų jie gali sverti gerokai daugiau. Kad atliekos būtų paimtos, konteinerius dažnai reikia patiems išstumti iki sklypo pakraščio ar vietos, kur gali privažiuoti atliekų surinkimo transportas, o tai kai kuriose teritorijose reiškia keliasdešimt metrų ar dar daugiau.

    Švedijoje, kur gyventojų tankis mažesnis, o privačių valdų plotai neretai dideli, toks atstumas tampa apčiuopiamu iššūkiu. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dėl rūšiavimo prie vieno namų ūkio dažnai priskiriami keli skirtingi konteineriai, tad vieno išstūmimas problemos neišsprendžia.

    Vis dėlto automobilių ekspertai ir dalis žiniasklaidos įspėja, kad konteinerio tempimas viešais keliais gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Atliekų konteineriai nėra transporto priemonės, neatitinka kelių eismo reikalavimų ir neturi reikalingų patvirtinimų, todėl toks „sąstatas“ gali būti laikomas pažeidimu.

    Be galimos baudos, pabrėžiama ir draudimo rizika: įvykus avarijai ar apgadinus kitą turtą, gali kilti ginčų dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Dėl to vairuotojams primenama, kad net ir praktiškas sprendimas gali kainuoti daugiau, nei sutaupo, o saugiausia alternatyva išlieka atliekų tvarkymo sprendimų derinimas su paslaugos teikėju ar savivaldybe.

  • Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Būsto pritaikymas žmonėms su negalia: prašymus jau galima pateikti internetu per SPIS sistemą

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia ir jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Iki šiol daugeliu atvejų gyventojai kreipdavosi tik tiesiogiai į savivaldybes, o nauja galimybė turi sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti prašymo pateikimo kelią.

    Elektroninis prašymo teikimas aktualus tiems gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą. Praktikoje tai reiškia, kad prašymas bus priimamas ir nagrinėjamas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir pateiktas įprastu būdu, tačiau pats pateikimas gali būti patogesnis žmonėms, kuriems sudėtinga fiziškai atvykti į institucijas.

    Ką apima būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas paprastai susijęs su sprendimais, kurie padeda žmogui su negalia saugiau ir patogiau judėti namuose bei būti savarankiškesniam kasdienėje aplinkoje. Tai gali apimti patekimo į būstą gerinimą, judėjimo namuose pritaikymą ar sanitarinių patalpų pritaikymą pagal individualius poreikius.

    Tokie pakeitimai svarbūs ne tik gyvenimo kokybei, bet ir saugumui, nes mažina traumų riziką, palengvina kasdienes veiklas ir gali padėti ilgiau gyventi savarankiškai. Dėl to šios paramos priemonės dažnai siejamos ir su platesniu tikslu mažinti socialinę atskirtį bei didinti paslaugų prieinamumą.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą elektroniniu būdu galima pateikti per SPIS, prisijungus prie sistemos ir užpildžius nustatytą formą. Elektroninis būdas leidžia prašymą pateikti nuotoliniu būdu, o tai ypač svarbu žmonėms, gyvenantiems atokiau arba turintiems judėjimo sunkumų.

    Norintiems išlikti prie įprastos tvarkos, prašymai ir toliau gali būti teikiami savivaldybės administracijai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Savivaldybės išlieka pagrindine grandimi, kuri priima prašymus, vertina poreikį ir organizuoja būsto pritaikymo procesą pagal galiojančius reikalavimus.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Už grąžinta per 1 mlrd. pakuočių: užstato sistema kelia ginčus, bet ministerija kalba apie saugumą

    Lenkijoje veikianti užstato sistema, kuri formaliai startavo 2025 metų spalio 1 dieną, tačiau realiai įsibėgėjo 2026 metų pradžioje, jau davė apčiuopiamą rezultatą: gyventojai grąžino kiek daugiau nei 1 milijardą PET butelių ir skardinių. Kartu tai išryškino įtampą tarp gamintojų, atliekų tvarkymo sektoriaus ir savivaldybių, kurios baiminasi didesnių komunalinių atliekų tvarkymo kaštų.

    Seimo pakomitečio diskusijose gamintojai ir dalis rinkos dalyvių akcentavo, kad sistema buvo paleista nepakankamai pasiruošus, o labiausiai tai pajuto savivaldybės. Iš jų surinkimo srauto ištraukiamos vertingiausios frakcijos, pirmiausia PET ir aliuminis, todėl mažėja pajamos iš antrinių žaliavų ir didėja rizika, kad mokesčiai gyventojams gali augti.

    Užstatas ir ROP: kas keičiasi?

    Užstato sistema, pasak Klimato ir aplinkos ministerijos, yra tik vienas žingsnis link žiedinės ekonomikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir perdirbtų žaliavų naudojimui. Kitas etapas yra planuojama gamintojų atsakomybės plėtra, kai už pakuočių surinkimą ir sutvarkymą didesnę finansinę naštą prisiimtų į rinką pakuotes išleidžiantys verslai, o ne vien savivaldybių gyventojai per vietinius mokesčius.

    Ministerijos siūlomame modelyje numatoma, kad gamintojų įmokos būtų administruojamos per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o vėliau paskirstomos savivaldybėms. Diskusijose nuskambėjo ir konkrečios sumos, siejamos su gyventojų skaičiumi bei papildomu finansavimu už selektyviai surinktas atliekas, tačiau gamintojai šį mechanizmą kritikuoja, vadindami jį nauju mokesčiu.

    „Esame finišo tiesiojoje rengiant įstatymo dėl gamintojų atsakomybės plėtros projektą ir dedame pastangas, kad jis būtų aukštos kokybės“, – sakė klimato ir aplinkos viceministrė Anita Sowińska.

    Savivaldybių ir rinkos kritika

    Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad užstato sistema pakeitė atliekų srautų ekonomiką: iš komunalinio srauto „iškeliauja“ brangiausiai parduodamos medžiagos, todėl likusią infrastruktūrą išlaikyti darosi brangiau. Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuose atliekų surinkimo ir apdorojimo sutartys dažnai sudarytos ilgesniam laikotarpiui, o kainodara paremta ankstesniais atliekų sudėties skaičiavimais.

    Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai taip pat kelia klausimą dėl aiškių taisyklių ir skaidrumo, kaip bus nustatomi tikslai bei dalijamos lėšos. Kritikai teigia, kad sprendimų priėmimas turi būti labiau apibrėžtas, kad nebūtų vietos skirtingoms interpretacijoms ir nelygioms konkurencijos sąlygoms.

    „Užstato sistema pablogino savivaldybių padėtį, nes iš jų sistemos dingo vertingiausios frakcijos, o tai reiškia realų pajamų kritimą ir didesnius kaštus“, – sakė savivaldybių poziciją pristatęs Piotr Kruszewski.

    Ar užstato sistema gali būti atšaukta?

    Diskusijose pasigirdo siūlymų užstato sistemą koreguoti iš esmės, o kai kurie politikai svarstė net pasitraukimo scenarijų. Vis dėlto atliekų prevencijos ir aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad užstato mechanizmas tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kryptimi mažinti taršą ir didinti pakuočių surinkimą, todėl realistiškesnė kryptis yra sistemos tobulinimas, o ne jos panaikinimas.

    Tuo pat metu dalis stebėtojų akcentuoja greitai pastebimą efektą viešosiose erdvėse: mažiau paliekamų skardinių ir PET butelių parkuose, pakelėse ar gamtoje. Tokie pokyčiai dažniausiai pasimato greičiau nei finansiniai sistemos rezultatai, kurie priklauso nuo supirkimo kainų, infrastruktūros kaštų ir surinkimo apimčių.

    Ministerija akcentuoja žaliavų saugumą

    Klimato ir aplinkos ministerija bei pakuočių sektoriaus dalis užstato sistemą gina kitu argumentu: ji esą padeda užsitikrinti švaresnę antrinę žaliavą ir sutrumpina tiekimo grandines. Tai ypač svarbu, kai pasaulinė prekyba patiria sukrėtimų dėl geopolitinių rizikų, o žaliavų kainos ir prieinamumas tampa mažiau nuspėjami.

    Ministerijos pozicija remiasi tuo, kad užstato sistema sukuria didelį, stabilų srautą perdirbimui tinkamų medžiagų, todėl didėja galimybės vietoje gaminti pakuotes iš perdirbtų žaliavų. Tokiu būdu, anot ministerijos, mažėja priklausomybė nuo importo ir jautrumas pasauliniams tiekimo sutrikimams.

    „Užstato sistema didina Europos žaliavų saugumą, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai tampa strateginiu klausimu“, – sakė viceministrė Anita Sowińska.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks sumažinti įtampas dėl savivaldybių finansų ir kaip praktiškai veiks planuojamas gamintojų atsakomybės plėtros modelis. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik atliekų tvarkymo sistemos kaina, bet ir tai, ar užstato sistema taps tvirtu pagrindu žiedinei ekonomikai, o ne dar vienu ginčų šaltiniu.

  • Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas tapo proga atnaujinti ilgalaikius ryšius ir aptarti tolesnį savivaldybių bendradarbiavimą kultūros, sporto ir jaunimo mainų srityse.

    Ignalinos ir Serocko partnerystė tęsiasi 27 metus ir skaičiuojama nuo 1999 metų, kai per Vasario 16-osios minėjimą Ignalinoje buvo pasirašyta kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Per šį laiką bendradarbiavimas išaugo į nuolatinius vizitus, bendrus renginius ir tarpusavio pažinimą, kuris ypač svarbus savivaldybių lygmens diplomatijoje.

    Delegacija dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime, o gegužės 9 dieną prisijungė prie miesto globėjo Šv. Voicecho šventės renginių. Šventė prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, vėliau vyko sveikinimai, koncertas ir susitikimai su kitų šalių delegacijomis.

    Renginiuose dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos savivaldybių, todėl Serockas tapo tarptautine platforma savivaldos ryšiams megzti. Tokių susitikimų metu dažniausiai tariamasi dėl praktinių mainų: jaunimo stovyklų, sporto turnyrų, kultūros kolektyvų gastrolinių apsikeitimų ir bendrų projektų, kuriuos vis dažniau skatina ir Europos Sąjungos programos.

    Delegacijos tradiciškai apsikeitė simbolinėmis dovanomis, reprezentuojančiomis jų kraštą. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvio Arnoldo Samogito Kairio darbą, skirtą pabrėžti ilgalaikę dviejų savivaldybių draugystę ir jos tęstinumą.

    „Simboliška, kad Serocką ir Ignaliną vienija vandens tema: jis jungia krantus ir tautas, o draugystei linkiu išlikti giliai kaip vanduo, gyvai kaip upė ir stipriai kaip istorinis ryšys“, – sakė Imantas Umbražiūnas.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, bei vairuotojas Juozas Stalyga. Delegacijai buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Tokio pobūdžio vizitai savivaldybėms suteikia ne tik reprezentacinę vertę, bet ir praktinę naudą, nes leidžia derinti konkrečias iniciatyvas ir iš anksto planuoti bendrus kalendorius. Ilgalaikės partnerystės dažniausiai išlieka tada, kai jos paremtos reguliariais susitikimais, aiškiais mainų tikslais ir realiu vietos bendruomenių įsitraukimu.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas 2025 metais: nauji susitarimai ir ilgametė partnerystė

    Jurbarko rajono savivaldybė 2025 metais tęsia tarptautinį bendradarbiavimą su miestais partneriais, daugiausia dėmesio skirdama kultūros, švietimo ir bendruomenių ryšių stiprinimui. Savivaldybės pateikiama metų apžvalga rodo, kad palaikomi ir ilgamečiai ryšiai, ir ieškoma naujų kontaktų, kurie kurtų praktinę naudą vietos gyventojams.

    Vienas ryškiausių akcentų – Jurbarko ir Vokietijos partnerių bendrystė, kuri 2025 metais įvardijama kaip tęstinė ir nuosekli. Savivaldybė taip pat informuoja apie svečių vizitus į Jurbarko krašto šventę, kai tarptautiniai ryšiai persikelia iš oficialių dokumentų į gyvą žmonių bendravimą.

    25 metų partnerystė su Krailsheimu

    2025 metais minimi 25 draugystės metai, siejantys Jurbarką ir Krailsheimą. Tokios ilgos partnerystės paprastai remiasi ne vien protokoliniais susitikimais, bet ir mainais tarp mokyklų, kultūros kolektyvų, sporto bendruomenių bei savivaldos atstovų.

    Europos savivaldybių partnerystės tradiciškai siejamos su pasitikėjimo kūrimu ir praktiniu bendradarbiavimu, kai dalijamasi patirtimi viešųjų paslaugų, jaunimo įtraukties ar bendruomeninių iniciatyvų srityse. Ilgalaikiai ryšiai taip pat padeda greičiau rasti bendrus projektus ir partnerius, kai atsiveria finansavimo galimybės.

    Naujas susitarimas su Lichtenbergu

    Prie tarptautinės krypties prisideda ir ankstesniais metais pradėti žingsniai – 2024 metais pasirašytas susitarimas su Lichtenbergu dėl bendradarbiavimo. Tokie susitarimai dažniausiai apibrėžia bendrus tikslus, kontaktinius taškus ir sritis, kuriose planuojama plėtoti mainus.

    2025 metais šių susitarimų tęstinumas gali reikšti konkretesnes veiklas: delegacijų vizitus, bendras kultūrines iniciatyvas ar mokymų programas. Savivaldybių praktikoje būtent nuoseklus planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas lemia, ar partnerystė tampa gyva, o ne lieka tik deklaracija.

    Skaitmeniniai sprendimai ir privatumas

    Skelbiant tarptautinio bendradarbiavimo informaciją, savivaldybės svetainėje naudojami ir skaitmeniniai sprendimai, kurie skirti užklausų formų saugumui bei srautų analizei. Tokiuose puslapiuose dažnai taikomos priemonės, padedančios atskirti tikrus vartotojus nuo automatizuotų užklausų, o taip pat vertinti svetainės lankomumą.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis svetainės funkcijų gali veikti tik sutikus su tam tikrais našumo ar saugumo sprendimais. Savivaldybės praktika rodo, kad institucijos vis dažniau ieško balanso tarp patogaus paslaugų teikimo internetu ir atsakingo požiūrio į privatumo apsaugą.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos valstybės paramai būstui: svarbiausios sąlygos ir terminai

    Paraiškos priimamos vieną dieną

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir (ar) subsidijai. Paraiškos bus priimamos tik tą pačią dieną, nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Svarbu įvertinti, kad kvietimas gali baigtis anksčiau, jei bus išnaudotos numatytos lėšos. Šiam kvietimui suplanuota apie 5,6 mln. eurų, todėl daliai pareiškėjų greitis ir dokumentų parengtis gali būti lemiami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Valstybės parama skirta asmenims ar šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija teisės aktuose nustatytų ribų. Taip pat būtina atitikti būsto neturėjimo kriterijų: paprastai parama teikiama tiems, kurie neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Taikomos ir išimtys, kai būstas laikomas netinkamu poreikiams: jeigu turimas būstas yra per mažas, pavyzdžiui, iki 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui, arba jeigu jo nusidėvėjimas viršija 60 proc. Tokiais atvejais gali išlikti galimybė gauti paramą net ir turint nekilnojamąjį turtą.

    Atskira kryptis aktuali žmonėms su negalia: jiems gali būti numatyta parama ne tik būstui įsigyti, bet ir esamam būstui pritaikyti. Praktikoje tai reiškia, kad vertinamas realus būsto tinkamumas, o ne vien formalus turto turėjimo faktas.

    Kaip pateikti prašymą ir kas dažniausiai „pakiša koją“?

    Prašymus galima teikti keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu ar per kurjerį, taip pat elektroniniu paštu arba per atstovą, turint notaro patvirtintą įgaliojimą.

    Esminė detalė – registravimo principas. Visi prašymai, išskyrus pateikiamus per SPIS, vis tiek yra registruojami SPIS sistemoje, o prašymų eiliškumą lemia registracijos SPIS laikas, o ne momentas, kada dokumentai fiziškai pasiekė savivaldybę.

    Ne mažiau svarbu ir pasirašymas: visi prašymai turi būti pasirašyti, o siunčiant elektroniniu paštu privalomas kvalifikuotas elektroninis parašas. Nepasirašyti prašymai nenagrinėjami, todėl prieš pateikiant verta iš anksto pasitikrinti, ar dokumentai atitinka formalius reikalavimus.

    Jeigu reikalinga konsultacija, gyventojai paprastai gali kreiptis į savivaldybės administracijos atsakingą skyrių. Paraiškas planuojantiems teikti gegužės 19 dieną rekomenduojama iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus, kad neliktų techninių ar formalių kliūčių paskutinę minutę.

    Taip pat primenama, kad anksčiau ar vėliau nei gegužės 19 dieną pateikti prašymai nebus nagrinėjami. Dėl to pareiškėjams svarbu ne tik atitikti kriterijus, bet ir laikytis kvietimo laiko bei pasirinkto pateikimo būdo reikalavimų.

  • Valstybės būsto kredito subsidija 2026 metais: prašymai tik vieną dieną, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Prašymai bus priimami 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas savaime dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes sprendimą lems ir atitikimas kriterijams, ir faktinis lėšų likutis.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant

    Prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat per savivaldybę ir kitais būdais, tačiau eiliškumą visais atvejais nulems registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net pateikus dokumentus savivaldybei fiziškai ar el. paštu, svarbiausias bus momentas, kada prašymas užregistruojamas SPIS.

    Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau, nes pasibaigtų lėšos, galimybė teikti prašymus SPIS būtų panaikinta. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, nėra registruojami ir nenagrinėjami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir galimą subsidiją turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotos pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Vertinamos grynosios pajamos, o individualios veiklos atveju atsižvelgiama į pajamas atėmus leidžiamus atskaitymus.

    Numatytos ribos yra tokios: vienam asmeniui be šeimos pajamos iki 24 698 eurų ir turtas iki 30 057 eurų, dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamos iki 34 484 eurų ir turtas iki 61 046 eurų. Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamos iki 41 474 eurų ir turtas iki 81 317 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra šeši ar daugiau asmenų, taikomas skaičiavimas pagal valstybės remiamų pajamų dydį: pajamos negali viršyti 30 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui, o turtas 83 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui. Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis yra 233 eurai.

    Taip pat taikomos būsto turėjimo sąlygos: dažniausiai parama skiriama pirmajam būstui arba tais atvejais, kai pastaruosius penkerius metus asmuo neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudojęs valstybės parama. Išimtys gali būti taikomos, jei turimo būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Svarbi praktinė sąlyga siekiant dalyvauti kvietime yra turto deklaravimas. Ministerija nurodo, kad pretenduojantys asmenys turi būti užpildę 2025 metų metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją.

    Kokios sumos ir kokio dydžio subsidijos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatyta iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį.

    Subsidijos dydis priklauso nuo socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., auginančioms du vaikus 25 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat asmenims su negalia ar tam tikroms kitoms grupėms gali būti taikoma 30 proc. subsidija.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai priklauso specialioms grupėms. Jei situacija vėliau pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio tuo metu, kai kreipiamasi dėl kredito sutarties pakeitimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus pradėjo pildyti dokumentus ar kreipėsi į savivaldybę. Jei šio kvietimo lėšų nepakaktų, norintys gauti paramą turėtų laukti kito kvietimo ir prašymus teikti iš naujo.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti. Tuomet kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos, o ministerija per nustatytą terminą perveda subsidiją kredito įstaigai.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, lėšos gali baigtis greitai

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną pradedamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, tačiau terminas gali sutrumpėti, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos anksčiau. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Ministerija rekomenduoja prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), nes joje fiksuojama tiksli prašymo pateikimo data ir laikas. Tai svarbu, nes pažymos dėl teisės į paramą išduodamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į prašymo registraciją SPIS.

    Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį, el. paštu arba per atstovą, tačiau tokiais atvejais pateikimo momentas vis tiek bus skaičiuojamas pagal registraciją SPIS. Ministerija pabrėžia, kad visi ne per SPIS teikiami prašymai turi būti pasirašyti.

    Jeigu prašymas teikiamas el. paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu el. paštu pateiktas prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ką svarbu žinoti apie eiliškumą

    Ministerija gali paskelbti kvietimo pabaigą, jei paaiškės, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui ministerija įvertins turimas lėšas ir poreikį pagal pateiktus prašymus. Tuomet atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo.

    Be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kalbama apie papildomą subsidiją, kuri taikoma pirmumo tvarka.

    Savivaldybės galės priimti prašymus, juos įvertinti ir patenkinti arba atmesti, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nenumatytos. Jeigu subsidijoms skirtos lėšos bus rezervuotos ir daliai pareiškėjų jų nebeužteks, savivaldybė pateiks motyvuotą rašytinį atsisakymą, o SPIS pateikti prašymai bus atmetami nurodant priežastį.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai prašymui lėšų neužteko, jis nebegalios. Norint vėl pretenduoti į subsidiją, reikės teikti naują prašymą, kai bus paskelbtas kitas kvietimas.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Gyventojai, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną. Laikas ribotas: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol bus panaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5 600 000 eurų. Tai reiškia, kad svarbus ne tik atitikimas reikalavimams, bet ir tai, kaip greitai prašymas bus užregistruotas sistemoje.

    Prašymus patogiausia pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Institucijos pabrėžia, kad tai supaprastina procesą, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu, o prašymas iš karto patenka į bendrą registraciją.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į paramą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Pagrindinis principas yra toks: vertinamos deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų, o pajamos skaičiuojamos įvertinus mokesčius ir kitas teisės aktuose numatytas išimtis.

    Paramos dažniausiai siekia tie, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba per pastaruosius 5 metus neturėjo būsto ir anksčiau nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti vertinamos situacijos, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra stipriai nusidėvėjęs.

    Atskira grupė yra negalią turintys asmenys ar šeimos, kuriose yra neįgalusis, kai turimas būstas nepritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiais atvejais parama gali būti skiriama būsto rekonstrukcijai ir pritaikymui, jei tai pagrindžiama reikalingais dokumentais.

    Kodėl svarbiausia registracija SPIS?

    Prašymą galima pateikti ne tik SPIS, bet ir atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, pateikiant per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu, jei dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Vis dėlto visi ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti užregistruoti SPIS.

    Esminis niuansas tas, kad eiliškumui nustatyti svarbi ne faktinė pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net atnešus dokumentus į savivaldybę ryte, jie į eilę pateks tik tada, kai bus įkelti ir užregistruoti sistemoje.

    Jeigu kvietimui skirtos lėšos baigsis anksčiau, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o SPIS galimybė teikti prašymus gali būti panaikinta dar nepasibaigus numatytam laikui. Tokiu atveju pavėluotai pateikti prašymai sistemoje nebebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Savivaldybė, gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus, sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei trūksta dalies dokumentų, juos paprastai reikia pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

    Gavus pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje, kuri dalyvauja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sistemoje. Sprendimas dėl paskolos suteikimo priimamas per nustatytą laiką, o subsidija, kai ji skiriama, pervedama kredito įstaigai pagal galiojančią tvarką.