CP v2

Tag: Senjorai

  • Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    2026 metais gegužės 6 dieną Visagine, Vilties gatvėje, surengtas miesto senjorams skirtas susitikimas apie tvarumą ir aplinkosaugą. Į renginį susirinko apie 30 bendruomenės narių, norinčių aiškiau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai gali mažinti atliekų kiekį.

    Renginys vyko dviem dalimis: žinių viktorina ir praktinė paskaita. Viktorinos klausimai parodė, kad net ir nuolat rūšiuojantys žmonės kartais susiduria su taisyklių niuansais, ypač kai pakuotės būna sudėtinės ar neįprastos.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Diskusijose dažniausiai grįžta tos pačios situacijos: kur dėti maistu suteptas pakuotes, kaip elgtis su kelių medžiagų pakuotėmis ir ar būtina jas plauti. Lektoriai pabrėžė, kad svarbiausia taisyklė yra paprasta: į rūšiavimą neturi patekti akivaizdžiai užterštos, riebaluotos ar skysčiais permirkusios atliekos.

    Taip pat aptarta, kodėl į konteinerius išmestos netinkamos atliekos gali sugadinti visą surinktą srautą ir apsunkinti perdirbimą. Kai atliekos užteršiamos, dalis jų gali būti nukreipta ne perdirbimui, o tvarkymui kitais būdais, todėl nukenčia ir aplinkosauginė nauda.

    Atliekų kelias po konteinerio

    Paskaitoje dalyviams paaiškinta, kaip surinktos atliekos keliauja toliau: nuo surinkimo ir pirminio atskyrimo iki paruošimo perdirbimui. Akcentuota, kad kokybiškas rūšiavimas namuose padeda mažinti sąnaudas ir didina tikimybę, kad medžiagos bus panaudotos pakartotinai.

    Senjorai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo patirtimi, aptardami kasdienes situacijas daugiabučiuose ir namų ūkiuose. Renginio pabaigoje dalyviai džiaugėsi ne tik naujomis žiniomis, bet ir galimybe pabendrauti, o simbolinės dovanos priminė apie tęstinį įprotį rūšiuoti.

    Susitikimas Visagine parodė, kad tvarumas dažniausiai prasideda nuo mažų, nuoseklių sprendimų. Bendruomeniškas formatas ir aiškiai išdėstyta praktika padėjo rimtą temą paversti paprasta ir pritaikoma kasdienybėje.

  • Vasaris Pagėgiuose – jubiliatų mėnuo: seniūnijose pasveikinti 80–95 metų sukakčių sulaukę gyventojai

    Vasaris Pagėgiuose – jubiliatų mėnuo: seniūnijose pasveikinti 80–95 metų sukakčių sulaukę gyventojai

    Vasaris Pagėgių savivaldybėje tapo ypatingu sukakčių mėnesiu – įvairiose seniūnijose pasveikinti garbaus amžiaus jubiliatai, kurių gyvenimo istorijos susijusios su krašto darbu, šeima ir bendruomeniškumu. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai yra ne tik mandagus gestas, bet ir proga išgirsti žmonių patirtis bei įprasminti jų indėlį į vietos gyvenimą.

    Šį kartą pasveikinti 80–95 metų sukakčių sulaukę gyventojai iš Pagėgių, Vilkyškių, Natkiškių, Lumpėnų ir Stoniškių seniūnijų. Dalis jų į Pagėgių kraštą atvyko pagal paskyrimą ar po karo, kiti čia gimė ir visą gyvenimą dirbo ūkyje, įstaigose ar sveikatos sistemoje, užaugino vaikus ir šiandien džiaugiasi gausiomis šeimomis.

    Jubiliatų istorijose – darbas ir šeima

    Pagėgiuose gyvenanti Monika Buinauskienė vasario 4 dieną paminėjo 85-ąją gimimo dieną. Ji į kraštą atvyko pagal paskyrimą ir didžiąją gyvenimo dalį dirbo vaistininke, o šiandien džiaugiasi dviem sūnumis, trimis anūkais ir proanūke.

    Lumpėnų seniūnijos Kerkutviečių kaimo gyventoja Teresė Kareivienė vasario 7 dieną sutiko 90-ąjį jubiliejų. Didžiąją dalį gyvenimo ji dirbo melžėja ir pieninėje, užaugino tris vaikus, o šeimos ratas išaugo iki penkių anūkų ir proanūkio.

    Natkiškių seniūnijos Ropkojų kaime gyvenanti Zofija Petrošienė vasario 10 dieną paminėjo 85-ąją sukaktį. Visą gyvenimą ji dirbo ūkyje, užaugino penkis vaikus, o šiandien džiaugiasi 15 anūkų ir 11 proanūkių gausa.

    Vilkyškių seniūnijos Žukų kaimo gyventoja Zosė Jonelienė vasario 12 dieną sutiko 95-ąją gimimo dieną. Ji užaugino keturis vaikus, džiaugiasi šešiais anūkais ir penkiais proanūkiais, o didžiąją gyvenimo dalį praleido dirbdama ūkyje.

    Skirtingi keliai į Pagėgių kraštą

    Lumpėnų seniūnijos Šakininkų kaime gyvenanti Stanislava Didorienė vasario 15 dieną paminėjo 85-ąją sukaktį. Jaunystėje ji persikėlė į Bitėnus, o pastaruosius kelis dešimtmečius gyvena Šakininkuose, kuriuos vadina savo namais.

    Stoniškių seniūnijos Šilgalių kaime gyvenanti Hilda Lekšienė vasario 19 dieną sutiko 80-ąjį jubiliejų. Ji dirbo buhaltere ūkyje ir žirgyne, užaugino dvi dukras, o šeimos džiaugsmas šiandien – anūkai ir proanūkiai.

    Vilkyškių seniūnijoje gyvenanti Ksenija Martinkienė vasario 19 dieną paminėjo 90-ąją gimimo dieną. Jos biografijoje – istoriniai sukrėtimai, kalinimas koncentracijos stovykloje ir tremtis į Rusiją, o vėliau sugrįžimas į Lietuvą ir gyvenimo kūrimas Vilkyškiuose.

    Sveikinimai seniūnijose ir Pagėgiuose

    Vilkyškių seniūnijos Stygliškių kaime gyvenanti Stasė Grublienė vasario 23 dieną paminėjo 80-ąją sukaktį. Į šį kraštą ji atvyko 1972 metais, užaugino keturis sūnus, o šeimos artumas išlieka svarbiausia kasdienybės atrama.

    Natkiškių seniūnijoje gyvenanti Marytė Irena Sudeikienė vasario 25 dieną sutiko 85-ąją gimimo dieną. Ilgus metus ji dirbo sekretore tarybinio ūkio kontoroje, užaugino tris vaikus, o šiandien džiaugiasi keturiais anūkais ir keturiais proanūkiais.

    Lumpėnų seniūnijos Pempynės kaimo gyventoja Genovaitė Urbonavičienė vasario 25 dieną paminėjo 90-ąjį jubiliejų. Į Pagėgių kraštą ji atvyko po karo, dirbti ūkyje pradėjo būdama 15 metų, užaugino keturis vaikus ir šiandien džiaugiasi penkiais anūkais bei šešiais proanūkiais.

    Pagėgiuose gyvenanti Kleopa Povilaitienė vasario 27 dieną paminėjo 85-ąją sukaktį. Didžiąją darbinės veiklos dalį ji praleido ligoninėje, kur daugiau nei 30 metų rūpinosi žmonėmis, o šeimoje užaugino du sūnus.

    Jubiliatus pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius kartu su seniūnijų vadovais. Savivaldybė pažymi, kad tokie susitikimai padeda išlaikyti ryšį su bendruomene ir primena, jog ilgaamžiai žmonės dažnai yra gyvas vietos istorijos liudijimas.

  • Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Popietinis pogulis daugeliui atrodo naudingas įprotis, padedantis atgauti jėgas ir pagerinti savijautą. Tačiau naujesni, objektyviais prietaisais paremti duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar ilgėjantis snaudimas gali būti ne tiek poilsis, kiek signalas apie sveikatos problemą.

    Mass General Brigham mokslininkai analizavo ilgalaikio vyresnių nei 55 metų žmonių tyrimo duomenis, kuriuose dalyviai nuo 2005 metų dėvėjo ant riešo nešiojamus aktyvumo ir miego matuoklius. Iki 2025 metų buvo sukaupta daugiau nei 1 300 žmonių įrašų, o rezultatai 2026 metais paskelbti žurnale „JAMA Network Open“.

    Tyrime pastebėta sąsaja tarp dienos miego įpročių ir didesnės ankstyvos mirties rizikos. Kuo ilgiau ir kuo dažniau vyresni žmonės snausdavo dieną, tuo didesnė buvo rizika, o ypač išsiskyrė rytinis užsnūdimas netrukus po nakties miego.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyviai matuojami snaudimo įpročiai gali turėti didelę klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti galimas sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorius dr. Gao.

    Ekspertai pabrėžia, kad pats pogulis nebūtinai yra kenksmingas, tačiau nerimą turėtų kelti staiga atsiradęs poreikis miegoti dieną, keli užsnūdimai per dieną arba įprotis užmigti rytais. Tokie pokyčiai dažnai vertinami kaip simptomas, dėl kurio verta pasitarti su šeimos gydytoju ir įvertinti galimas priežastis.

    Padidėjęs mieguistumas dieną gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis, įskaitant cukrinį diabetą, mažakraujystę, hormonų sutrikimus ar širdies nepakankamumą. Taip pat minimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja, kuri didina apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai, bei sutrikęs paros ritmas.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nešiojamieji laikrodžiai ir apyrankės, fiksuojantys aktyvumą bei miegą, gali padėti tiksliau pastebėti pokyčius, kurių žmogus pats ne visada įvertina. Gydytojui tokie duomenys gali būti naudingi sprendžiant, ar reikia papildomų tyrimų ir ar mieguistumas nėra ankstyvas rimtesnės ligos požymis.

    Jei dienos miegas pasirenkamas sąmoningai ir netrukdo nakties poilsiui, dažniausiai rekomenduojama trumpa, apie 20–30 minučių trunkanti drėbtelėjimo trukmė ankstyvą popietę, kai natūraliai krenta budrumas. Ilgesnės ar per vėlai dieną vykstančios drzemos kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą vakare ir dar labiau išbalansuoti paros ritmą.

  • Sporto salė po 60-ies: tyrimai rodo, kodėl ji veiksmingesnė už vien vaikščiojimą

    Sporto salė po 60-ies: tyrimai rodo, kodėl ji veiksmingesnė už vien vaikščiojimą

    Sporto salė vyresniame amžiuje vis dažniau laikoma ne prabanga, o praktišku būdu ilgiau išlikti savarankiškiems. Jėgos pratimai padeda išsaugoti raumenų masę ir jėgą, kuri natūraliai mažėja su amžiumi, o tai tiesiogiai veikia kasdienius judesius.

    Palyginti su vien vaikščiojimu, treniruotės su pasipriešinimu tiksliau stiprina kojas, sėdmenis, nugarą ir liemens stabilizatorius. Tai svarbu ne tik laiptams ar pirkinių nešimui, bet ir pusiausvyrai, kuri yra vienas pagrindinių kritimų rizikos veiksnių.

    Svarbiausia nauda: jėga ir pusiausvyra

    Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarios jėgos treniruotės vyresniems suaugusiesiems gerina raumenų funkciją, eisenos greitį ir gebėjimą atsistoti nuo kėdės. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant, kiek žmogus yra funkcionaliai pajėgus ir kiek jam reikalinga pagalba kasdienybėje.

    Sporto salėje pranašumas yra kontroliuojama aplinka ir tiksliai dozuojamas krūvis. Treniruokliai leidžia saugiau pradėti tiems, kurie bijo laisvų svorių, o progresą galima didinti mažais žingsniais, nedidinant traumų rizikos.

    Kaip pradėti, kad būtų saugu?

    Pradžioje dažniausiai pakanka 20–30 minučių treniruotės, ypač jei judėjimo buvo mažai. Rekomenduojama skirti 5–10 minučių lengvam apšilimui, o tuomet atlikti kelis paprastus pratimus pagrindinėms raumenų grupėms su lengvu pasipriešinimu.

    Dažna klaida yra noras treniruotis iki išsekimo arba kopijuoti jaunesnių žmonių planus. Vyresniame amžiuje geriau pradėti nuo 1 serijos po 8–12 pakartojimų, įvertinant savijautą, ir tik vėliau didinti apimtį, o ne iš karto kelti didelius svorius.

    Kada būtina pasitarti su specialistu?

    Jei yra širdies ir kraujagyslių ligų, dažni galvos svaigimai, nestabilus kraujospūdis, neseniai patirtos traumos ar stiprūs sąnarių skausmai, prieš pradedant verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tai padeda pasirinkti saugų krūvį ir išvengti pratimų, kurie gali pabloginti būklę.

    Geras ženklas po treniruotės yra lengvas nuovargis ir pojūtis, kad kūnas sustiprėjo, o ne dusulys, krūtinės skausmas ar ilgai trunkantis išsekimas. Tvariausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas treniruojantis 2 kartus per savaitę ir papildant judėjimą pasivaikščiojimais.

  • Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Kas inicijuoja projektą Ignalinoje

    Ignalinoje pradedamas 24 mėnesius truksiantis projektas EIK, VEIK, SVEIK – kartų bendrystėje, kurį inicijuoja Ignalinos Kolpingo šeima. Iniciatyvos esmė – sutelkti skirtingo amžiaus žmones bendroms veikloms, kurios vienu metu stiprina ryšius ir skatina aktyvesnį, sveikesnį laisvalaikį.

    Projektas orientuotas į senjorus, šeimas ir paauglius, todėl veiklos suplanuotos taip, kad dalyviai galėtų įsitraukti pagal amžių, galimybes ir poreikius. Organizatoriai akcentuoja, kad bendras dalyvavimas padeda kurti tvaresnę bendruomenę ir mažinti vienišumo riziką.

    Tikslas ir kam tai aktualu

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti Ignalinos mieste gyvenančių senjorų, tėvų ir vaikų socialinę atskirtį, stiprinant emocinę ir fizinę sveikatą. Taip pat siekiama didinti žmonių įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą ir skatinti kartų dialogą per sveikatinimo bei sociokultūrines veiklas.

    Organizatorių teigimu, vietos bendruomenėje dalis senjorų gyvena vieni, o socialinę riziką patiriančioms šeimoms dažnai trūksta lengvai pasiekiamų, finansinės naštos nereikalaujančių užsiėmimų. Tokiose situacijose bendros veiklos ir savanorystė tampa praktiniu būdu stiprinti socialinius ryšius bei emocinį saugumą.

    Kokios veiklos planuojamos

    Per dvejus metus planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 dalyvių ir pasiūlyti įvairias, skirtingiems amžiaus tarpsniams pritaikytas veiklas. Numatyti savanorių mokymai, baseino užsiėmimai, važiavimai dviračiais, teminiai žygiai, vaikų stovykla ir suaugusiųjų sveikatinimo savaitgalis.

    Taip pat planuojami psichologo mokymai, skirti socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui, bei savęs pažinimo seminarų ciklas paaugliams ir senjorams. Į programą įtrauktos ir edukacinės pažintinės išvykos į Druskininkus bei Šiaulius, kurios turėtų stiprinti bendrystę ir praplėsti dalyvių patirtis.

    Veiklų organizavime ir informacijos sklaidoje dalyvaus 6 savanoriai, o užsiėmimai planuojami mažesnėse, mišriose grupėse. Organizatoriai pabrėžia, kad visos veiklos bus nemokamos, taip didinant prieinamumą ir mažinant socialinės atskirties barjerus.

    Kas įgyvendina ir kaip finansuojama

    Projektą įgyvendina trys organizacijos: Ignalinos Kolpingo šeima, Ignalinos neįgaliųjų draugija ir sporto klubas „Vikingas“. Teigiama, kad partneriai turi patirties dirbant su socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis ir organizuojant bendruomenines veiklas.

    Numatomi rezultatai apima dažnesnį skirtingų kartų bendravimą, didesnį bendruomenės įsitraukimą, geresnę fizinę ir emocinę savijautą bei aktyvesnį senjorų dalyvavimą viešajame gyvenime. Taip pat tikimasi, kad veiklos paskatins tęstines iniciatyvas ir sustiprins savanorystės įgūdžius.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 545 eurus.

    „Kviečiame įsitraukti ir veikti kartu, kad Ignalinoje atsirastų daugiau progų susitikti, judėti, mokytis ir palaikyti vieniems kitus“, – teigiama projekto pristatyme.

  • Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Renkantis augintinį vyresniame amžiuje svarbiausia ne mada ar išvaizda, o kasdienė priežiūra: kiek judėjimo reikia gyvūnui, koks jo temperamentas ir kiek realiai jėgų bei laiko turės šeimininkas. Net ir labai mielas, bet per aktyvus augintinis gali tapti nuovargio ir streso šaltiniu. Todėl dažnai geriausias sprendimas yra ne konkreti veislė, o ramus suaugęs šuo ar katė, kurių charakteris jau aiškus.

    Prieš priimant sprendimą verta įsivertinti kasdienį ritmą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Šuo paprastai reikalauja reguliarių pasivaikščiojimų bet kokiu oru, o katė dažniausiai geriau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo namuose. Visgi abiem atvejais esminis kriterijus yra ne gyvūno populiarumas, o suderinamumas su žmogaus gyvenimo būdu.

    Šuniukas ar suaugęs šuo?

    Nors šuniukas atrodo patraukliai, jis dažnai reikalauja daugiausia kantrybės: dresūros, priežiūros, mokymo atlikti reikalus lauke, nuolatinės kontrolės ir didesnio fizinio aktyvumo. Vyresniam žmogui tai gali būti per didelė našta, ypač jei atsiranda miego trūkumas ar įtampa dėl nuolatinių „nelaimių“ namuose. Dėl to praktikoje saugesnis pasirinkimas neretai yra suaugęs šuo, kurio elgsena jau nusistovėjusi.

    Suaugusio šuns pranašumas tas, kad lengviau nuspėti jo energijos lygį ir įpročius, pavyzdžiui, ar jis linkęs traukti pavadėlį, ar ramiai reaguoja į kitus šunis, ar gali vienas pabūti namuose. Adopcijos atveju prieglaudos ar globos organizacijos dažnai turi daugiau informacijos apie konkretų gyvūną nei būtų įmanoma numatyti renkantis vien pagal veislę. Tai leidžia parinkti šunį, kuris tinka ramesniam tempui ir mažesniam fiziniam krūviui.

    Jei vis dėlto norisi šuns, dažniausiai patogesni būna mažo ar vidutinio dydžio, į žmogų orientuoti, bet ne per daug impulsyvūs gyvūnai. Tačiau vien dydis negarantuoja lengvos kasdienybės: net ir nedidelis šuo gali būti labai energingas, lojus ar reikalaujantis daug dėmesio. Todėl renkantis svarbu vertinti konkretų charakterį ir kasdienius poreikius, o ne vien aprašymą internete.

    Kokie šunys dažniau tampa iššūkiu?

    Daugiausia sunkumų sukelia labai energingi, aktyvios veiklos reikalaujantys šunys, kuriems būtini ilgi pasivaikščiojimai, protinė veikla ir nuoseklus auklėjimas. Jei šuo nuobodžiauja, jis dažniau ima griauti daiktus, loti, tampyti pavadėlį ar „ieškoti darbo“ namuose. Tokia kasdienybė senjorui gali tapti per daug intensyvi.

    Sudėtingesni būna ir dideli, fiziškai stiprūs šunys, jei šeimininkas turi pusiausvyros problemų, sąnarių skausmų ar bijo staigių trūktelėjimų. Net draugiškas augintinis gali būti nepraktiškas vien dėl svorio ir jėgos. Tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie saugumą, ypač žiemą ar einant nelygiu paviršiumi.

    Kada katė gali būti geresnis sprendimas?

    Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių katė tampa paprastesniu ir patikimesniu palydovu, nes nereikia vedžioti lauke, o namų rutina paprastai būna lengviau valdoma. Katės dažnai geriau toleruoja ramesnį tempą ir gali suteikti artumo jausmą be intensyvios logistikos. Vis dėlto ir katė reikalauja priežiūros: švarios dėžutės, tinkamo maisto, profilaktinių vizitų ir dėmesio.

    Praktiškai dažniau pasiteisina suaugusi, subalansuoto būdo katė, o ne labai jaunas ir itin aktyvus kačiukas. Katėms veislė dažnai mažiau svarbi nei individualus temperamentas, todėl lemiamas tampa konkretus gyvūnas ir jo reakcija į žmogų, triukšmą ar kitus namų gyventojus. Jei katė prieraiši, bet nėra hiperaktyvi, ji gali tapti itin tinkamu pasirinkimu.

    Mažieji augintiniai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai, iš šalies gali atrodyti lengvesnė alternatyva, tačiau realybėje jie taip pat reikalauja žinių, nuoseklaus valymo ir gydymo pas specializuotus veterinarus. Neretai priežiūra būna specifiška, o išlaidos gali nustebinti. Todėl prieš renkantis tokį gyvūną svarbu įvertinti, ar tikrai tinka būtent toks priežiūros modelis.

    „Geriausias augintinis senjorui yra tas, kuris į kasdienybę atneša ramybės ir pastovumo, o ne papildomą įtampą“, – pabrėžia gyvūnų gerovės specialistai, ragindami rinktis pagal realias galimybes, o ne emocinį impulsą.

    Dar prieš parsivežant augintinį verta susitarti dėl plano nenumatytiems atvejams: kas pasirūpins gyvūnu staiga susirgus, išvykus į sanatoriją ar prireikus gydymo ligoninėje. Tai ne pesimizmas, o atsakinga prevencija, kuri mažina stresą tiek žmogui, tiek augintiniui. Taip pat svarbu įsivertinti nuolatines išlaidas maistui, profilaktikai, skiepams, vaistams ir priemonėms, kad sprendimas netaptų finansine našta.

  • Lentvaryje 95-ąjį gimtadienį švenčiantį Lukaš František Savel pasveikino savivaldybės vadovai

    Lentvaryje 95-ąjį gimtadienį švenčiantį Lukaš František Savel pasveikino savivaldybės vadovai

    Lentvaryje gyvenantis Lukaš František Savel šį pavasarį mini 95-ąjį gimtadienį. Garbingo jubiliejaus proga senjorą aplankė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė ir Lentvario seniūnas Artūras Nausutis.

    Vizito metu jubiliatui perduoti mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimai ir linkėjimai. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokios sukaktys yra proga įvertinti žmogaus nueitą gyvenimo kelią ir jo sukauptą patirtį.

    J. Abucevičienė, sveikindama senjorą, akcentavo brandos metų prasmę ir išmintį, kuri ateina su gyvenimo patirtimis. Taip pat palinkėta kuo daugiau sveikatos, kasdienės energijos ir artimųjų dėmesio.

    Trakų rajono savivaldybė pažymi, kad bendruomenės narių pagerbimas svarbių sukakčių metu yra ne tik mandagus gestas, bet ir ryšio su vietos žmonėmis stiprinimas. Tokie susitikimai primena, kad ilgaamžiai seniūnijos gyventojai yra gyva krašto istorijos dalis.

    Šaltinyje nurodoma, kad nuotraukoje jubiliatas įamžintas kartu su jį aplankiusiais svečiais. Informacija parengta pagal Trakų rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Aktyvus pavasaris senjorams: 7 paprasti būdai daugiau judėti ir geriau jaustis kasdien

    Pavasaris, kuris kviečia judėti

    Pavasarį senjorams lengviau grįžti prie judėjimo, nes daugiau šviesos, šiltesnis oras ir ilgesnės dienos natūraliai skatina išeiti iš namų. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle, raumenų jėga, pusiausvyra bei mažesne kritimų rizika.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rinktis tokią veiklą, kuri yra reali ir saugi šiandien, o ne „ideali“ teoriškai. Jei yra lėtinių ligų, skausmų ar vartojami vaistai, prieš didesnius pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

    Kasdienis pasivaikščiojimas, kuris tęsiasi ilgiau

    Pats paprasčiausias startas pavasarį yra pasivaikščiojimas, nereikalaujantis jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo. Daugeliui senjorų labiausiai pasiteisina ne ilgi žygiai, o pastovus ritmas: parkas, kiemas, trumpas ratas aplink namus ar ėjimas iki parduotuvės vietoj važiavimo vieną stotelę.

    Reguliarumas dažnai duoda daugiau nei intensyvumas, nes organizmas pripranta prie krūvio, o judėjimas tampa įpročiu. Jei pradžia sunki, verta susitarti su savimi dėl trumpo, bet kasdienio tikslo ir po truputį ilginti maršrutą.

    Šiaurietiškas ėjimas ir daugiau stabilumo

    Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis daugeliui senjorų patinka todėl, kad įtraukia daugiau raumenų grupių ir kartu suteikia saugumo jausmą. Lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą, o judėjimas tampa tolygesnis, ypač nelygiu paviršiumi ar kai norisi daugiau atramos.

    Kad nauda būtų didesnė, svarbi technika, todėl naudinga bent kartą pasikonsultuoti su treneriu ar kineziterapeutu. Net ir be didelio tempo tai gali būti puikus būdas sustiprinti kūną ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

    Vandens aerobika ar paprasti pratimai baseine leidžia judėti neperkraunant sąnarių, todėl ši veikla dažnai rekomenduojama turintiems nugaros skausmų ar antsvorio. Vandenyje lengviau atlikti judesius, o raumenys dirba švelniai, bet efektyviai.

    Senjorams aktualu ir tai, kad pratimai vandenyje gali padėti lavinti koordinaciją bei ištvermę, o po užsiėmimų neretai jaučiamas mažesnis kūno „sunkumas“. Svarbu pasirinkti ramų tempą ir vengti persitempimo, ypač pradžioje.

    Jei baseinas nepasiekiamas, alternatyva gali būti lauko treniruokliai, kurių daugelyje miestų yra parkuose ar skveruose. Tokiose vietose galima saugiai atlikti paprastus judesius su savo kūno svoriu, svarbiausia pradėti nuo trumpų, lengvų sesijų.

    Dar vienas variantas yra dviratis arba treniruoklis namuose, jei savijauta ir pusiausvyra leidžia. Važiavimas dviračiu dažnai vertinamas kaip mažiau traumuojanti veikla, tačiau svarbu rinktis trumpus, ramius maršrutus ir nesivažinėti intensyvaus eismo vietose.

    Pavasarį nemažai senjorų natūraliai daugiau juda tvarkydami sodą, daržą ar prižiūrėdami augalus balkone. Tokia veikla dažnai „nesijaučia kaip sportas“, bet ji skatina keltis, eiti, pasilenkti, pasirūpinti smulkiais darbais ir ilgiau neužsibūti sėdimoje padėtyje.

    Nauda didėja, jei darbai atliekami su pertraukomis ir patogia laikysena, kad neapkrautų juosmens. Jei yra sąnarių problemų, gali padėti paprastos priemonės, pavyzdžiui, žemesnis suolelis ar lengvesni įrankiai.

    Aktyvumas senjorams yra ne vien fizinis krūvis, bet ir ryšys su žmonėmis, todėl verta pasidomėti Trečiojo amžiaus universitetų, senjorų klubų ar bendruomenių veiklomis. Grupinės veiklos dažnai motyvuoja, padeda išlaikyti ritmą ir sumažina vienišumo jausmą.

    Tokiose vietose neretai organizuojami šokiai, mankštos, pažintiniai pasivaikščiojimai ar lengvi sveikatingumo užsiėmimai. Net ir vienas reguliarus susitikimas per savaitę gali tapti tvirtu pagrindu aktyvesnei kasdienybei.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis ryžtas, o judėjimas, kurį galima saugiai tęsti kiekvieną savaitę“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklumo svarbą.

    Pavasarį nebūtina imtis visko iš karto: užtenka pasirinkti vieną ar du realius įpročius ir juos išlaikyti. Jei atsiranda skausmas, svaigimas ar neįprastas dusulys, krūvį reikia mažinti ir, jei reikia, pasitarti su medikais.

    Svarbiausia žinia paprasta: judėjimas gali būti labai įvairus, o geriausia veikla yra ta, kuri teikia malonumą ir telpa į kasdienį ritmą. Tuomet aktyvus pavasaris senjorams tampa ne trumpu projektu, o natūralia gyvenimo dalimi.

  • Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Vyresniame amžiuje virškinimo sistema dažnai tampa jautresnė kasdieniams mitybos įpročiams. Dėl lėtesnės žarnyno veiklos, mikrobiotos pokyčių, mažesnio fizinio aktyvumo ir vartojamų vaistų dažniau vargina pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar nereguliarus tuštinimasis.

    Neretai problema slypi ne egzotiškuose produktuose ar greitajame maiste, o visiškai įprastuose pasirinkimuose, kurie kartojasi kasdien. Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbu stebėti ne vieną patiekalą, o bendrą mitybos modelį, kuris ilgainiui pradeda alinti žarnyną.

    Pirmasis dažnas kaltininkas – pridėtinis cukrus ir jo gausūs šaltiniai: saldinti gėrimai, kepiniai, saldumynai, saldinti jogurtai ar dribsniai, taip pat saldinama arbata. Perteklinis cukrus siejamas su nepalankiais žarnyno mikrobiotos pokyčiais ir didesne fermentacija, dėl kurios gali stiprėti pūtimas bei diskomfortas.

    Ilgainiui saldūs produktai dažnai išstumia skaidulų turintį maistą, o tai ypač aktualu senjorams, kuriems reguliari žarnyno veikla priklauso nuo skaidulų ir skysčių. Kai užkandį pakeičia bandelė ar sausainiai, energijos netrūksta, tačiau žarnynas negauna to, ko labiausiai reikia kasdieniam ritmui palaikyti.

    Antrasis produktų tipas – baltų, stipriai rafinuotų miltų gaminiai: balta duona, bandelės, šviesūs makaronai, įvairūs sausainiai ar blynai iš aukščiausios rūšies miltų. Tokie gaminiai paprastai turi mažai skaidulų, todėl gali prisidėti prie užkietėjusių vidurių ir „lėto“ žarnyno jausmo.

    Vyresni žmonės neretai renkasi šviesią duoną iš įpročio ar dėl to, kad ji atrodo lengviau virškinama. Tačiau kai tokie produktai tampa pagrindine raciono dalimi, žarnynui ima trūkti tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų, kurios padeda formuoti išmatas ir palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Trečioji grupė – riebūs ir kepti patiekalai, ypač dažnai kartojami keli kartus per savaitę. Keptas, riebus maistas gali lėtinti skrandžio išsituštinimą ir sunkinti virškinimą, o kartu dažnai būna skurdus daržovių bei skaidulų, todėl nukenčia ir žarnyno darbas.

    Po 60-iesiems jautrumas didesniam riebalų kiekiui gali išryškėti aiškiau: vargina sunkumo jausmas, raugėjimas, pilvo pūtimas, o kai kuriems žmonėms ir pilvo skausmai ar tuštinimosi ritmo svyravimai. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad „kenkia viskas“, nors kartais užtenka koreguoti kelis pasikartojančius pasirinkimus.

    Svarbiausia žinia ta, kad šie produktai dažnai atrodo nekalti, nes yra įprasti ir siejami su namų virtuve. Būtent kasdienybė apsunkina ryšio atpažinimą: žmogus ieško bėdos pieno produktuose, daržovėse ar vaisiuose, o priežastis gali būti cukraus, rafinuotų miltų ir kepto maisto dominavimas.

    Radikalūs pokyčiai dažniausiai nereikalingi – veiksmingesnė būna lėta ir nuosekli mitybos korekcija. Žarnynui paprastai palankūs rauginti produktai, avižos, kruopos, ankštiniai, daržovės, sėklos ir pakankamas vandens kiekis, o patiekalų ruošime dažniau pasiteisina troškinimas, virimas ar kepimas orkaitėje.

    Jei vargina ilgalaikiai simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprėjantis skausmas ar mažakraujystės požymiai, vien mitybos keitimo gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus aptarti su šeimos gydytoju ar dietologu, ypač jei vartojama daug vaistų ar yra lėtinių ligų.

  • Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nuo gegužės pabaigos startuoja nemokamos sveikatos stiprinimo programos, orientuotos į skirtingus poreikius turinčias žmonių grupes. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien paskaitos apie sveiką gyvenseną, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Projektas numato tris dalyvių kryptis: 65 metų ir vyresniems asmenims, suaugusiesiems, norintiems stiprinti sveikatą ir mažinti onkologinių ligų riziką, taip pat žmonėms, kuriems diagnozuota arba buvo diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Programos turinys bus pritaikomas pagal grupę, kad rekomendacijos būtų realistiškos ir saugios.

    Užsiėmimuose numatomas kompleksinis požiūris, apimantis sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, emocinės sveikatos stiprinimą, streso valdymą, miego kokybės gerinimą ir žalingų įpročių prevenciją. Praktinė dalis akcentuojama kaip esminė, nes būtent ji padeda naujus įpročius paversti rutina, o ne trumpalaikiu bandymu.

    Be teorinių temų dalyviams bus siūlomi patyriminiai užsiėmimai, skirti geriau pažinti kūno signalus ir emocijas. Tarp veiklų minima miško terapija, garso terapija ir kitos panašaus pobūdžio praktikos, kurios dažniausiai naudojamos kaip papildomos priemonės streso mažinimui ir savijautos gerinimui.

    Užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai, o programa suplanuota taip, kad dalyviai turėtų pakankamai laiko formuoti naujus įpročius. Veiklos vyks nuo gegužės pabaigos iki spalio, planuojama susitikti 1–2 kartus per savaitę, o laiką bus galima rinktis dienos metu darbo dienomis arba vakare nuo 17 valandos.

    Dalyvavimas programose nemokamas, projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Organizatoriai ragina įsivertinti galimybes, nes veiklos vyks pagal iš anksto sudarytą grafiką ir tęsis visą laikotarpį, įskaitant vasaros mėnesius.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija telefonu, el. paštu arba internetu užpildant registracijos formą. Vietų skaičius ribotas, grupėse planuojama po 20–25 dalyvius, todėl registruotis rekomenduojama nelaukiant.

    Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė, projekto vadovė Monika Juknytė.