CP v2

Tag: Širdies sveikata

  • Išgerkite prieš miegą: vyšnių sultys gali gerinti miegą ir mažinti uždegimą, bet yra niuansų

    Vyšnių, ypač rūgščiųjų, sultys pastaraisiais metais vis dažniau minimos kaip natūrali priemonė miegui gerinti. Taip yra todėl, kad vyšnios turi melatonino ir polifenolių, o kai kuriuose tyrimuose fiksuotas nedidelis miego trukmės ir kokybės pagerėjimas.

    Dažniausiai analizuojamos rūgščiųjų vyšnių sultys, nes jose daugiau biologiškai aktyvių junginių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu. Tyrimų rezultatai nėra vienodi, bet daliai žmonių jos gali padėti greičiau užmigti ar rečiau prabusti naktį, ypač kai miego režimas išbalansuotas.

    Kuo išskirtinė vyšnių sudėtis?

    Vyšnios turi vitamino C, taip pat kalio ir kitų mikroelementų, o ryškiausia jų vertė siejama su antocianinais ir kitais polifenoliais. Šios medžiagos tiriamos dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui, kurie svarbūs tiek bendrai savijautai, tiek atsistatymui po fizinio krūvio.

    Dalies mokslinių darbų duomenimis, rūgščiųjų vyšnių produktai gali būti siejami su mažesniais raumenų skausmais po intensyvaus sporto ir geresniu atsigavimu. Vis dėlto tai nėra universalus sprendimas, o poveikis priklauso nuo vartojimo trukmės, kiekio ir žmogaus sveikatos būklės.

    Širdis, sąnariai ir oda: ką sako mokslas?

    Teiginiai, kad vyšnių sultys saugo širdį ar sąnarius, dažniausiai remiasi jų antioksidantais ir galimai mažesniu uždegiminiu fonu organizme. Tai perspektyvi kryptis, tačiau daugeliu atvejų kalbama apie nedidelius pokyčius arba apie tyrimus su ribotu dalyvių skaičiumi, todėl išvadų negalima suabsoliutinti.

    Odos būklei svarbios ne tik vitaminai, bet ir bendra mityba, miegas, saulės poveikis bei žalingi įpročiai. Vyšnių sultys gali būti vienas iš raciono elementų, tačiau jos nepakeičia subalansuotos mitybos ir gydytojų rekomenduojamų priemonių, jei yra odos ligų ar ryškių trūkumų.

    Kada verta būti atsargiems?

    Vaisių sultys, net ir natūralios, dažnai turi nemažai cukrų, todėl svarbu atsižvelgti į suvartojamą kiekį, ypač jei kontroliuojate kūno svorį ar cukraus kiekį kraujyje. Žmonėms, turintiems diabetą ar prediabetą, verta pasitarti su gydytoju arba rinktis mažesnę porciją, nes skysti cukrūs pasisavinami greičiau.

    Jei turite virškinimo jautrumą, refliuksą ar vartojate vaistus, taip pat pravartu įvertinti individualią reakciją. Miego problemos, kurios tęsiasi ilgiau, gali būti susijusios su stresu, miego apnėja, nerimo sutrikimais ar kitomis būklėmis, todėl vien gėrimas prieš miegą problemos neišspręs.

    Praktiškai dažniausiai siūloma sultis gerti vakare, likus maždaug 1–2 valandoms iki miego, stebint, ar neatsiranda diskomforto ir ar realiai gerėja savijauta. Jei poveikio nejaučiate, tai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai, tiesiog mitybinės priemonės veikia nevienodai.

  • 4 vakaro įpročiai, kurie tyliai alina širdį: kardiologai įspėja – taip trumpinate gyvenimą

    Miegas ir širdies ritmas

    Stabilus vakaro režimas yra vienas paprasčiausių būdų mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kardiologai pabrėžia, kad organizmui svarbu kasdien panašiu metu pradėti raminančią rutiną ir eiti miegoti.

    Reguliarus miego grafikas padeda sureguliuoti paros ritmą, o tai tiesiogiai siejama su naktiniu kraujospūdžio sumažėjimu. Kai šis sumažėjimas nevyksta, ilgainiui didėja hipertenzijos ir širdies nepakankamumo rizika.

    Vakare verta rinktis ramią veiklą, pavyzdžiui, šiltą dušą, knygą ar ramią muziką. Chaotiškas režimas ir nuolat vėluojantis miegas dažniau siejami su padidėjusiu pulsu ir prastesne kraujagyslių būkle.

    Vėlyvi užkandžiai ir alkoholis

    Vėlyvas valgymas, ypač prieš pat miegą, gali pabloginti tiek miego kokybę, tiek medžiagų apykaitos rodiklius. Tyrimai rodo, kad valgymas vėlai vakare dažniau siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, palyginti su ankstesne vakariene.

    Medikai dažnai rekomenduoja paskutinį didesnį valgį planuoti taip, kad iki miego liktų kelios valandos. Vėlai vakare ypač nepalankūs saldūs gėrimai, aštrus maistas ir gausūs užkandžiai, kurie gali skatinti refliuksą ir širdies plakimo pojūtį.

    Alkoholis neretai klaidingai laikomas raminančiu, tačiau jis gali skaidyti miegą ir trikdyti atsistatymą. Be to, vakare vartojamas kofeinas daliai žmonių pastebimai ilgina užmigimo laiką ir didina naktinių prabudimų tikimybę.

    Miegamojo komfortas ir temperatūra

    Netinkamos sąlygos miegamajame gali aktyvinti streso reakciją, o tai reiškia didesnį kortizolio lygį ir šuoliuojantį kraujospūdį. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad kokybiškas miegas prasideda nuo elementarių dalykų: patogaus čiužinio, tylos ir tamsos.

    Per šilta patalpa naktį taip pat siejama su prastesniu miego gylio išlaikymu, dažnesniais prabudimais ir didesne širdies apkrova. Dėl to patariama siekti vėsesnės, gerai išvėdintos aplinkos.

    Nuolatinis foninis triukšmas gali sukelti mikroprabudimus, kurių pats žmogus net neprisimena. Tačiau jų pakanka, kad sutrumpėtų gilaus miego fazės, svarbios kraujospūdžio reguliacijai.

    Ekranai, stresas ir melatoninas

    Viena dažniausių klaidų vakare yra nuolatinis naršymas telefone ar įtempto turinio žiūrėjimas iki pat užmigimo. Kardiologai primena, kad stresinės naujienos ar įtempti vaizdo įrašai gali išprovokuoti padidėjusį budrumą, pagreitėjusį kvėpavimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa daliai žmonių slopina melatonino gamybą, todėl sunkiau užmigti ir trumpėja miego trukmė. Dėl to dažnai rekomenduojama ekranus atidėti bent valandą iki miego ir rinktis ramesnį užsiėmimą.

    Jei vakare kartojasi dažnas širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, dusulys ar ryškiai padidėjęs kraujospūdis, svarbu neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Širdies ligos ilgai gali progresuoti nepastebimai, o riziką labiausiai mažina nuoseklūs kasdieniai įpročiai.

  • Perkate vynuoges? Šviesios ar tamsios – skirtumas ne tik skonyje: ką svarbu žinoti

    Perkate vynuoges? Šviesios ar tamsios – skirtumas ne tik skonyje: ką svarbu žinoti

    Vynuogių sezonas dažniausiai suintensyvėja vasaros pabaigoje ir rudenį, tačiau parduotuvėse jų netrūksta beveik ištisus metus. Pirkėjai dažnai renkasi pagal kainą ar skonį, bet mitybos specialistai primena, kad spalva gali išduoti ir skirtingą biologiškai aktyvių medžiagų sudėtį.

    Tiek šviesios, tiek tamsios vynuogės turi panašų kalorijų kiekį ir yra saldus užkandis, kuriame nemažai vandens bei skaidulų. Šis derinys gali padėti virškinimui ir sotumo jausmui, tačiau dėl natūralių cukrų vynuogių porcijas verta derinti prie bendro dienos raciono.

    Skirtumai ryškėja ne tiek minkštime, kiek odelėje. Tamsiųjų vynuogių odelėje paprastai yra daugiau antocianinų ir kitų polifenolių, o šios medžiagos siejamos su didesniu antioksidaciniu potencialu ir priešuždegiminėmis savybėmis.

    Antioksidantai mityboje svarbūs dėl to, kad padeda neutralizuoti oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis ir spartesniu senėjimu. Dėl to tamsios vynuogės dažnai minimos kaip palankesnis pasirinkimas širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač jei valgoma ir odelė.

    Vis dėlto praktinis patarimas paprastas: naudingiausia rinktis ne vien pagal spalvą, o pagal šviežumą ir kokybę. Jei vynuogės valgomos su odele, svarbu jas gerai nuplauti, o turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar laikantis svorio kontrolės plano, porcijas verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Ši pigi žuvis iš skardinės laikoma kuru širdžiai ir smegenims – bet gydytojai įspėja

    Makrela należy do ryb tłustych o wysokiej zawartości składników odżywczych, zawiera sporo białka, które jest podstawową substancją budulcową organizmu, odpowiada za regenerację mięśni i wpływa na sytość posiłku. Warto dodać, że makrela zawiera cenne aminokwasy egzogenne, które należy dostarczać wraz z pożywieniem. Jest też źródłem zdrowych nienasyconych kwasów omega-3, które świetnie wpływają na układ krążenia. Nie tylko są korzystne dla zdrowia serca, ale i pomagają utrzymać prawidłowy poziom cholesterolu we krwi. Kwasy omega-3 wspierają również układ nerwowy w tym pracę mózgu oraz pozytywnie oddziałują na kondycję skóry.

    Nie brakuje w niej także witaminy D, która doskonale wspiera odporność, a także wzmacnia kości i zęby. Zawiera też wspierającą wzrok i działającą antyoksydacyjnie witaminę A. Obecny jest tu również selen, który wykazuje działanie przeciwutleniające, wspiera odporność, zdrowie tarczycy, a także pozytywnie wpływa na płodność. W makreli jest również potas, który reguluje ciśnienie krwi oraz fosfor, wzmacniający układ kostny.

    Chociaż makrela zawiera wiele cennych składników odżywczych, warto pamiętać, że może kumulować metale ciężkie, dlatego nie należy jeść jej za często. Ponadto spożywanie makreli odradza się kobietom w ciąży oraz tym, które karmią piersią. Nie będzie także odpowiednia dla osób, u których występują alergie pokarmowe.

    W sklepach na dziale z lodówkami można znaleźć makrelę wędzoną. Podczas jej przygotowania wytwarzają się niebezpieczne dla zdrowia związki WWA, czyli wielopierścieniowe węglowodory aromatyczne, którym przypisuje się właściwości rakotwórcze. Dodatkowo przez dużą zawartość soli nie będzie odpowiednia dla osób chorujących na nadciśnienie czy choroby nerek.

    Makrela z puszki zanim trafi do opakowania, musi być poddana odpowiedniej obróbce termicznej, przez co zmniejsza się w niej ilość substancji odżywczych. Dodatkowo niektóre opakowanie zawierają bisfenol A, który jest używany, aby zabezpieczyć puszkę przed rdzewieniem. Substancja ta może przenikać do makreli i jednocześnie mieć niekorzystny wpływ na zdrowie.

    Warto wspomnieć też o kaloryczności, makrela wędzona zawiera ok. 250-320 kcal, natomiast makrela z puszki w sosie własnym lub wodzie to tylko 170-220 kcal. Jeśli jesteś na diecie, wersja puszkowana będzie dla ciebie lepszym wyborem.

    Jeśli chcesz jeść ryby regularnie, staraj się stawiać na te świeże lub mrożone poddane gotowaniu czy pieczeniu. Po produkty wędzone i puszkowane warto sięgać raczej sporadycznie.

    Makrela z puszki to niezwykle uniwersalny produkt, który pasuje do wielu dań. Jego największą zaletą jest z pewnością to, że ryba jest od razu gotowa do spożycia. Bez konieczności gotowania czy podgrzewania. Dodatkowo puszkowana żywność ma długi okres przydatności do spożycia, a także nie wymaga przechowywania w lodówce, dzięki czemu można zabrać ją ze sobą na wynos. Warto jednak pamiętać o intensywnym, rybnym zapachu, który nie każdemu przypadnie do gustu.

    Z czym łączyć makrelę z puszki? Możesz położyć ją na ulubionym pieczywie. Świetnie sprawdzi się też jako baza do past kanapkowych, na przykład dorzucić do niej pokrojone drobno gotowane jajko, cebulę lub szalotkę, czy też ogórki kiszone lub konserwowe. Makrela z puszki może również stać się składnikiem sałatek.

    Źródła: terazgotuje.pl

  • Karštyje šita maudynių klaida gali baigtis ligonine: gydytojai įspėja, ko nedaryti

    Per kaitrą daug kas ieško atgaivos ežeruose ir upėse, tačiau viena dažna klaida gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis. Specialistai įspėja, kad pavojingiausia yra staiga šokti ar nerti į vėsesnį vandenį, kai kūnas įkaitęs nuo saulės.

    Nors oras įkaista greitai, vandens telkiniai sušyla gerokai lėčiau, todėl net po kelių karštų dienų vanduo gali išlikti šaltas. Toks staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti vadinamąją šalto šoko reakciją, kuri pasireiškia nekontroliuojamu oro įkvėpimu, padažnėjusiu kvėpavimu ir panika.

    Kas yra šalto šoko reakcija

    Šalto šoko reakcija pavojinga tuo, kad žmogus gali nevalingai staigiai įkvėpti, o tai ypač rizikinga, jei tuo momentu galva atsiduria vandenyje. Toks refleksas laikomas viena dažnų priežasčių, kodėl nelaimės vandenyje nutinka net ir mokantiems plaukti.

    Svarbu tai, kad vanduo nebūtinai turi būti ledinis. Šalto šoko simptomai gali pasireikšti ir maždaug iki 24 laipsnių temperatūros vandenyje, ypač jei žmogus prieš tai buvo perkaitęs, pavargęs ar patyręs stresą.

    Pavojingiausios yra pirmosios minutės po panirimo, nes organizmas dar nespėja prisitaikyti. Dėl staigios reakcijos gali sutrikti koordinacija, pablogėti orientacija ir gebėjimas valdyti kvėpavimą, o tai vandenyje kritiškai svarbu.

    Kodėl per karščius rizika didėja

    Karštomis dienomis papildomu rizikos veiksniu tampa dehidratacija. Net ir nedidelis skysčių trūkumas gali lemti, kad širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad palaikytų kraujotaką ir kraujospūdį.

    Kadangi šalto šoko reakcija veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei nervų sistemą, dehidratacija gali sustiprinti organizmo atsaką į staigų šaltį. Dėl to atsargumo ypač reikia žmonėms, turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų.

    Prie rizikos prisideda ir alkoholis, saldūs bei daug kofeino turintys gėrimai, nes jie gali skatinti skysčių netekimą ir silpninti savikontrolę. Perkaitimas, nuovargis ir ilgas buvimas saulėje taip pat mažina gebėjimą greitai įvertinti pavojų.

    Kaip saugiai bristi į vandenį

    Ekspertai rekomenduoja į vandenį eiti palaipsniui, pirmiausia suvilgant kojas ir rankas. Taip pat verta apsitaškyti vėsesniu vandeniu kaklą ar riešus, kad organizmas po truputį prisitaikytų prie temperatūros.

    Lėtas įėjimas suteikia laiko suvaldyti kvėpavimą ir išvengti staigaus nevalingo įkvėpimo. Jei vis dėlto pajuntate dusulį ar paniką, saugiausia laikytis arčiau kranto, sustoti, susikoncentruoti į lėtą kvėpavimą ir tik tada tęsti maudynes.

    Jei vanduo atrodo neįprastai šaltas, o kūnas įkaitęs, verta apskritai atsisakyti šuolių nuo tiltelių ar staigių nėrimų. Daugeliu atvejų būtent toks skubėjimas ir tampa lemtinga klaida.

  • Retai naudojamas prieskonis gali padėti smegenims ir širdžiai: svarbu neperdozuoti

    Muskato riešutas – aromatingas prieskonis, dažniau siejamas su desertais ar bešamelio padažu, tačiau jam priskiriama ir daugiau savybių. Jis gaminamas iš džiovintų muskato medžio sėklų ir tradiciškai naudojamas Pietų ir Pietryčių Azijos virtuvėse.

    Šis prieskonis turi įvairių biologiškai aktyvių junginių, o jo eteriniuose aliejuose randama ir miristicino. Dėl to muskato riešutas neretai minimas kaip galintis švelniai veikti nervų sistemą, o kai kurių tyrimų apžvalgose aptariamas ir antioksidacinis bei priešuždegiminis potencialas.

    Vis dėlto svarbu suprasti kontekstą: į patiekalus dažniausiai dedamas labai mažas kiekis, todėl vitaminų ar mineralų indėlis į kasdienę mitybą paprastai būna menkas. Didžiausia praktinė nauda dažniau siejama ne su maistinių medžiagų gausa, o su skoniu ir aromatu, kuris padeda mažinti druskos ar cukraus poreikį receptuose.

    Kur dažniausiai naudojamas virtuvėje?

    Muskato riešutas laikomas klasika bešamelio padaže, taip pat dera su bulvėmis, žiediniais kopūstais, salierais ir kitomis vadinamosiomis baltosiomis daržovėmis. Nedidelis kiekis gali pagyvinti trintas sriubas, tyreles ir troškinius, ypač kai norisi šiltesnio, sodresnio prieskonių profilio.

    Jis taip pat naudojamas mėsos patiekaluose, kai kuriose dešrose, o mažytė žiupsnelio dalis kartais dedama į kavą ar arbatą. Svarbiausia taisyklė paprasta: geriausia muskato riešutą tarkuoti prieš pat naudojimą, nes taip išlieka intensyvesnis aromatas.

    Ką svarbu žinoti apie saugumą?

    Šis prieskonis turi ir kitą pusę – didesnės dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Muskato riešute esantis miristicinas siejamas su psichoaktyviu poveikiu, o perdozavimas gali pasireikšti pykinimu, nerimu, širdies permušimais, galvos svaigimu ar haliucinacijomis.

    Mitybos specialistai paprastai pabrėžia, kad kasdienėje virtuvėje naudojami kiekiai yra maži ir daugumai žmonių saugūs, tačiau eksperimentuoti su didelėmis dozėmis nereikėtų. Jei prieskonis naudojamas vaikų, nėščiųjų ar jautrių sveikatos būklių turinčių žmonių mityboje, verta laikytis ypač saikingo požiūrio.

    Kiek dėti, kad būtų nauda, o ne bėda?

    Praktikoje dažniausiai pakanka vos kelių brūkštelėjimų tarke ar mažo žiupsnelio į visą patiekalą. Tokia dozė suteikia skonį, tačiau nepriartina prie ribų, kurios siejamos su nepageidaujamais simptomais.

    Jei norisi muskato riešutą įtraukti dažniau, geras sprendimas – naudoti jį kaip prieskonių mišinių dalį kartu su cinamonu, kardamonu ar gvazdikėliais. Taip aromatas išlieka, o rizika persistengti – mažesnė.

  • Dietologai atskleidė: vos kelios alyvuogės per dieną gali padėti širdžiai, bet yra viena rizika

    Dietologai atskleidė: vos kelios alyvuogės per dieną gali padėti širdžiai, bet yra viena rizika

    Alyvuogės dažnai minimos kaip patogus priedas prie patiekalų, kai kalbama apie širdžiai palankią mitybą. Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik riboti druską, riebią mėsą ir itin perdirbtą maistą, bet ir sąmoningai rinktis riebalų šaltinius kasdienėje lėkštėje.

    Didžiausia alyvuogių vertė siejama su mononesočiaisiais riebalais, ypač oleino rūgštimi, kurios gausu ir alyvuogių aliejuje. Tokie riebalai, pakeisdami sočiuosius riebalus, gali prisidėti prie palankesnio lipidų profilio ir širdies bei kraujagyslių sistemos rizikos mažinimo, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Viduržemio jūros mitybos logika

    Alyvuogės yra vienas iš Viduržemio jūros regiono mitybos elementų, kuriame dominuoja daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos, žuvis ir alyvuogių aliejus. Tyrimais ši mitybos kryptis siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, tačiau poveikį lemia visuma, o ne vienas produktas.

    Be riebalų rūgščių, alyvuogėse yra vitamino E ir polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai. Dalis polifenolių, pavyzdžiui, hidroksitirozolis, siejami su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu kraujagyslių būklei, nors tai nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirtos terapijos.

    Kiek alyvuogių iš tiesų pakanka?

    Viešojoje erdvėje kartais kartojamas patarimas suvalgyti apie septynias alyvuoges per dieną, tačiau tai nėra universali norma. Praktikoje užtenka kelių alyvuogių reguliariai, ypač jei jos pakeičia mažiau palankius užkandžius, pavyzdžiui, traškučius ar sūrius užtepėlius.

    Geriausia alyvuoges įtraukti kaip patiekalo dalį, o ne valgyti nekontroliuojamai tiesiai iš stiklainio. Jos tinka su daržovių salotomis, ankštinių užtepėlėmis, pilno grūdo sumuštiniais, žuvimi, kiaušiniais ar kruopomis, nes taip lengviau suvaldyti bendrą patiekalo energinę vertę.

    Viena dažniausių rizikų yra druska

    Didžiausias alyvuogių trūkumas dažniausiai susijęs su dideliu natrio kiekiu, nes jos dažnai laikomos sūryme. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar polinkį kaupti skysčius.

    Svarbu prisiminti, kad druska mityboje ateina ne vien iš druskinės: jos gausu duonoje, sūriuose, perdirbtuose mėsos gaminiuose, paruoštuose padažuose ir greituose užkandžiuose. Jei alyvuogės derinamos su feta, saliamiais ir sūriais krekeriais, visas patiekalas gali greitai viršyti rekomenduojamą natrio kiekį, todėl saugiau jas derinti su daržovėmis, ankštiniais ir baltymais be perteklinės druskos.

    Norint išlaikyti naudą ir sumažinti riziką, verta stebėti porciją ir bendrą dienos druskos kiekį. Jei kyla abejonių dėl kraujospūdžio ar vartojamų vaistų, tinkamiausius mitybos sprendimus padeda parinkti šeimos gydytojas arba dietologas.

  • Ši maudynių klaida per karščius gali baigtis tragedija: medikai įspėja, ko nedaryti

    Per karščius daugelis ieško atgaivos ežeruose, upėse ar jūroje, tačiau viena dažna klaida gali staiga sukelti pavojingą organizmo reakciją. Specialistai primena, kad net ir šiltą dieną vanduo gali išlikti gerokai šaltesnis nei oras, todėl šokti į jį staiga nėra saugu.

    Orai įšyla greičiau nei vanduo, ypač gilesniuose ežeruose ar tekančiose upėse, todėl po kelių karštų dienų vandens temperatūra dar gali būti žema. Dėl didelio temperatūrų skirtumo kūnas patiria stiprų stresą, o rizika padidėja, jei prieš tai ilgai buvote saulėje ar aktyviai judėjote.

    Kas yra šalčio šokas

    Staigus panirimas į šaltą vandenį gali sukelti vadinamąją šalčio šoko reakciją. Tuomet gali prasidėti nevalingas staigus oro įkvėpimas, padažnėti kvėpavimas, atsirasti dusulys ir panika, o kai kuriems žmonėms išryškėti ir širdies ritmo sutrikimai.

    Svarbu žinoti, kad pavojus kyla ne tik lediniame vandenyje. Net vanduo, kurio temperatūra siekia iki 24 laipsnių, jautresniems žmonėms gali sukelti ryškią reakciją, ypač jei į jį šokama staiga ir be jokio prisitaikymo.

    Didžiausia grėsmė yra pirmosios sekundės ir minutės: dėl nevalingo oro įkvėpimo žmogus gali įtraukti vandens, sutrikus kvėpavimui greitai išsenka jėgos. Dėl to pavojus nuskęsti kyla labai greitai net ir gerai plaukiantiems.

    Kodėl dehidratacija didina riziką

    Karštyje organizmas netenka skysčių, todėl didėja dehidratacijos tikimybė. Sumažėjus skysčių kiekiui, krenta cirkuliuojančio kraujo tūris, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad palaikytų kraujospūdį.

    Kadangi šalčio šokas labiausiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei kvėpavimą, dehidratacija gali pabloginti savijautą ir sustiprinti nepageidaujamas reakcijas. Didesnės rizikos grupei priskiriami žmonės, turintys širdies ar kraujotakos sutrikimų, taip pat tie, kurie karštyje vartojo alkoholį.

    Kaip į vandenį lipti saugiau

    Specialistai pataria į vandenį eiti palaipsniui, leidžiant kūnui priprasti prie temperatūros. Prieš plaukiant verta sušlapinti kojas, apsitaškyti vandeniu kaklą, krūtinę, riešus, o tik tada lėtai bristi giliau, stebint kvėpavimą.

    Palaipsnis įėjimas suteikia laiko suvaldyti kvėpavimo reakciją ir sumažina staigaus šalčio šoko tikimybę. Jei pajuntate dusulį, galvos svaigimą ar širdies permušimus, saugiausia nedelsiant grįžti į krantą, atsisėsti pavėsyje ir atsigerti vandens.

    Maudantis karštyje pravartu laikytis ir bendrų taisyklių: rinktis prižiūrimas maudynių vietas, neiti į vandenį vieniems, nepervertinti savo jėgų, o vaikams užtikrinti nuolatinę suaugusiųjų priežiūrą. Atgaiva vandenyje gali būti saugi, jei kūnui leidžiama prisitaikyti, o rizikingų šuolių atsisakoma.

  • Gydytoja perspėja: Omega-3 papildai ne visada reikalingi – štai kiek žuvies užtenka sveikatai

    Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su širdies ir kraujagyslių, smegenų veiklos bei regėjimo sveikata, tačiau papildai ne visada yra būtini. Gydytojai pabrėžia, kad daugeliu atvejų pakanka tinkamai sudėliotos mitybos, o pagrindinis šaltinis turėtų būti žuvis.

    Kiek žuvies pakanka per savaitę?

    Dažniausiai rekomenduojama per savaitę suvalgyti bent 2 porcijas riebios žuvies, o idealiu atveju – 3. Tai sudarytų apie 250–350 gramų per savaitę, arba maždaug 40–45 gramus per dieną, jei kiekį išskaidytumėte tolygiau.

    Riebios žuvies pasirinkimas nebūtinai turi būti lašiša, kuri dažnai laikoma standartu. Omega-3 galima gauti ir iš įprastesnių, dažnai pigesnių variantų, pavyzdžiui, silkės, sardinių ar skumbrės, kurios taip pat yra vertingas EPA ir DHA šaltinis.

    „Jei lygintume vištieną ir jūrinę žuvį, pavyzdžiui, jūrinį ešerį ar doradą, žuvis dažniau turės daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei vištienos ar kalakutienos gabalėlis“, – sakė gydytoja.

    Specialistai akcentuoja, kad balta mėsa savaime nėra žalinga, tačiau žuvies trūkumas racione gali reikšti, kad reguliariai negaunate reikšmingos EPA ir DHA dalies. Būtent šios formos omega-3 paprastai siejamos su didžiausia nauda širdžiai ir kraujotakai.

    Kada omega-3 papildai gali būti naudingi?

    Papildomas omega-3 vartojimas dažniau svarstomas žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs trigliceridų kiekis. Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų organizme, o didesnės jų reikšmės siejamos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Papildai gali būti aktualūs ir tiems, kurie dėl skonio, alergijų, mitybos įpročių ar kitų priežasčių apskritai nevalgo žuvies. Tokiais atvejais vien mityba pasiekti rekomenduojamą EPA ir DHA kiekį gali būti sudėtinga.

    Atskira grupė yra vegetarai ir veganai. Nors linų sėmenys, ispaninio šalavijo sėklos ir graikiniai riešutai turi alfa-linoleno rūgšties, žmogaus organizmas ją tik nedidele dalimi paverčia į EPA ir DHA, todėl gali būti pasirenkami papildai iš dumblių, kurie yra DHA ir EPA šaltinis.

    Kokios rizikos svarbiausios?

    Didelės omega-3 dozės kai kuriems žmonėms gali didinti kraujavimo riziką. Ypač atsargūs turėtų būti vartojantys kraują skystinančius vaistus ar turintys krešėjimo sutrikimų, nes gali padidėti kraujavimo tikimybė.

    Dar viena dažna praktinė problema – nemalonus poskonis ar atsirūgimas po vartojimo. Tokiu atveju gydytojai dažnai pataria peržiūrėti preparato formą ar kokybę, o ne didinti dozę savarankiškai.

    Daugeliui sveikų suaugusiųjų dažnai minimas orientyras yra apie 250–500 miligramų EPA ir DHA per parą, pirmenybę teikiant maistui. Jei tokio kiekio iš mitybos surinkti nepavyksta, tuomet su specialistu galima aptarti, ar konkrečiu atveju verta rinktis kokybišką omega-3 papildą.

  • Skaniausias pusryčių triukas: sėkmiškas varškės ir linų sėmenų aliejaus duetas širdžiai

    Ilgą laiką riebalai buvo laikomi pagrindiniu mitybos priešu, tačiau šiandien mokslo sutarimas aiškus: svarbu ne vien riebalų kiekis, o jų rūšis. Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis nesočiuosius riebalus, o vienas iš paprasčiausių būdų juos įtraukti – linų sėmenų aliejų dėti į šaltus patiekalus, pavyzdžiui, varškę.

    Šis derinys patogus ir praktiškas: varškė suteikia baltymų, o linų sėmenų aliejus papildo racioną omega-3 riebalų rūgštimis. Kad pusryčiai būtų sotesni ir turtingesni skaidulomis, dažnai pasirenkama papildomai įmaišyti špinatų, agurko ar pabarstyti juodgrūdėmis.

    Kuo naudingas linų sėmenų aliejus?

    Linų sėmenų aliejus yra vienas geriausių augalinių alfa-linoleno rūgšties šaltinių. Tai omega-3 grupės nesočioji riebalų rūgštis, kuri mityboje dažnai trūksta, ypač jei žuvies valgoma retai.

    Įprastas tikslas kasdienėje mityboje – dalį sočiųjų riebalų keisti nesočiaisiais. Toks pokytis siejamas su palankesniais kraujo lipidų rodikliais, o normalus cholesterolio kiekis laikomas svarbiu širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Kaip vartoti, kad neprarastų vertės?

    Linų sėmenų aliejus yra jautrus karščiui ir oksidacijai, todėl jį geriausia rinktis šalto spaudimo ir laikyti šaldytuve. Jis tinkamiausias gardinti jau paruoštą, atvėsusį maistą, o ne kepti ar kaitinti.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: aliejų įmaišykite tik į šaltą varškę, jogurtą, salotas ar užtepėles. Jei aliejus įgauna aitresnį, nemalonų kvapą ar kartumą, tai gali būti ženklas, kad jis oksidavosi ir jo vartoti nebeverta.

    Paprasta pusryčių idėja

    Greitam variantui užtenka varškės, 1–2 arbatinių šaukštelių linų sėmenų aliejaus ir žiupsnelio prieskonių. Skoniui bei maistinei vertei galima pridėti pjaustyto agurko, saują špinatų, taip pat sėklų.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, vartojate kraują skystinančius vaistus ar planuojate reikšmingai keisti mitybą, saugiausia tai aptarti su gydytoju ar dietologu. Mityba gali reikšmingai prisidėti prie savijautos, tačiau ji nepakeičia individualios medicininės priežiūros.