Tag: Startuoliai

  • Švedų „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų: įrankis atpažįsta DI klastotes ir falsifikatus

    Investicija į skaitmeninį pasitikėjimą

    Švedijos startuolis „Pixel Systems“ pritraukė 2,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kurią planuoja skirti komercinei plėtrai ir technologijai, padedančiai atpažinti DI sukurtą bei manipuliuotą skaitmeninį turinį.

    Bendrovė kuria įrankį, skirtą tikrinti vaizdus, dokumentus ir kitą skaitmeninę medžiagą, kai ji tampa pagrindu išmokoms, sprendimams ar teisiniams procesams. Augant generatyvių modelių galimybėms, tokie patikros sprendimai tampa vis svarbesni draudimui, finansų sektoriui ir elektroninei prekybai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Unconventional Ventures“, o prieš pinigus įmonė buvo įvertinta maždaug 18 mln. eurų. Pasak investuotojų, gebėjimas patikimai patikrinti skaitmeninę informaciją artimiausiais metais taps tokia pat būtina infrastruktūros dalimi kaip kibernetinis saugumas.

    Kodėl DI klastotės tapo verslo rizika

    Generatyvus DI sparčiai mažina klastočių „kainą“: suklastoti įrodymus, sukurti netikras sąskaitas, sugeneruoti produktų nuotraukas ar pakeisti žalos vaizdus dabar galima greitai ir masiškai. Dėl to įmonės, kurios remiasi klientų pateikiamais dokumentais ar nuotraukomis, susiduria su augančia sukčiavimo rizika.

    „Pixel Systems“ teigia, kad didelė dalis skaitmeninių procesų vis dar paremti prielaida, jog pateikiama medžiaga yra autentiška. Praktikoje ši prielaida silpnėja, todėl verifikavimas vis dažniau perkeliamas iš „pasitikėjimo“ į automatizuotą patikrą prieš priimant finansinius sprendimus.

    „Generatyvus DI padarė įrodymų klastojimą itin pigų. Problema ta, kad beveik kiekvienas skaitmeninis procesas vis dar remiasi prielaida, jog pateikta informacija yra tikra, tačiau ši prielaida nyksta“, – sakė „Pixel Systems“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Robel Efrem.

    Technologija ir pirmieji rezultatai

    Įmonė įkurta 2026 metais Stokholme. Ji nurodo, kad taiko kelis nepriklausomus skaitmeninės kriminalistikos metodus, kurie kartu leidžia įvertinti, ar turinys buvo generuotas DI, redaguotas ar kitaip klastotas.

    „Pixel Systems“ skelbia, kad vidiniuose bandymuose jos platforma pasiekė 99,98 proc. DI sukurtos ir manipuliuotos medžiagos aptikimo rodiklį. Tokie teiginiai paprastai priklauso nuo testavimo metodikos ir duomenų rinkinių, tačiau bendra kryptis aiški: rinka ieško kuo patikimesnių patikros signalų realioms verslo situacijoms.

    Startuolis teigia, kad jo sprendimai jau taikomi srityse, kur skaitmeninis turinys tiesiogiai veikia pinigų srautus, pavyzdžiui, draudime, finansinių technologijų sektoriuje, elektroninėje prekyboje ir profesinėse paslaugose. Tarp tipinių atvejų minimos manipuliuotos žalos nuotraukos, suklastoti čekiai ir sąskaitos, DI sugeneruoti produktų vaizdai grąžinimų sukčiavimui bei medžiaga, teikiama finansiniuose ar teisiniuose procesuose.

    „Internetas buvo sukurtas pasauliui, kuriame nuotrauka dažniausiai buvo laikoma įrodymu. Tas pasaulis nebeegzistuoja, todėl kiekvienai įmonei, kuri gauna iš klientų nuotraukas, čekius ar dokumentus, reikia gebėti tai patikrinti prieš išmokant pinigus“, – sakė Robel Efrem.

    „Pixel Systems“ pabrėžia ankstyvą komercinę trauką: praėjus trims savaitėms po komercinio starto, įmonė pasiekė pirmuosius apie 89 000 eurų pasikartojančių pajamų kontraktus. Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas leis greičiau plėsti pardavimus ir toliau tobulinti aptikimo technologiją.

    Investicija į „Pixel Systems“ išryškina platesnę Europos tendenciją: daugėja finansavimo sprendimams, kurie stiprina skaitmeninį pasitikėjimą, verifikaciją ir sukčiavimo prevenciją. Augant DI generuojamo turinio apimtims, tokios priemonės vis dažniau tampa ne papildoma opcija, o būtinybe procesų patikimumui užtikrinti.

  • Danijos biofarmacijos bendrovė „Samplix“ pritraukė 25 mln. eurų: greitins antikūnų paiešką

    Danijos biofarmacijos bendrovė „Samplix“ pritraukė 25 mln. eurų: greitins antikūnų paiešką

    Logo

    HomeDenmark-StartupsDanish BioTech Samplix secures €25 million in first close of financing round…

    Danish BioTech Samplix secures €25 million in first close of financing round to scale antibody discovery

    Samplix, a Danish BioTech company developing droplet microfluidics technology for functional single-cell analysis, has announced a €25 million first closing of a financing round. 

    The financing comprises €3 million in new capital and €22 million in shareholder convertible bonds. It was led by WLanholding GmbH, a privately owned European investment firm with participation from all major shareholders. The round remains open to additional investors with a total target of €30 million.

    “We are excited to partner with Samplix at this pivotal stage of its growth. The team has built a differentiated single-cell technology platform that solves real, persistent challenges in drug discovery. We believe Samplix is well positioned to become a category leader, and we look forward to supporting the team as they scale their impact across the industry,” said Dr. Werner Lanthaler, founder and Managing Director of WLan.

    As part of this new financing round, Dr Lanthaler, former CEO of Evotec, will join Samplix’s Board of Directors within the next year. He will work closely with the management team to guide the company’s next phase of growth.

    Headquartered in Birkerød, Samplix was founded in 2013 with the vision of making high-throughput cellular screening accessible without specialised instrumentation. It develops microfluidics technologies for high-throughput, function-first single-cell analysis and provides droplet microfluidics technology for functional single-cell analysis in the biopharmaceutical sector.

    Its core offering is the Xdrop platform, which encloses individual living cells and assay reagents in millions of tiny double-emulsion droplets. Each droplet acts as a miniature, self-contained reaction vessel, allowing researchers to observe cell behaviour. The company says its droplets are compatible with standard flow cytometry and cell-sorting equipment, enabling high-throughput analysis and sorting of functional droplets.

    The platform is used across antibody discovery, immunotherapy, cell line development, genomic editing, and other functional single-cell research by both biopharmaceutical companies and academic research institutions worldwide.

    According to Samplix, its platform is designed to address persistent pain points in early-stage drug development, chief among them being the difficulty of screening cells against hard-to-target proteins such as those embedded in cell membranes.

    “This investment is a further validation of the value our Xdrop platform brings to the antibody discovery community. We are now in a strong position to further scale our platform, deepen our partnerships with biopharma and academia, and continue pushing the boundaries of what’s possible in single-cell workflows. This is an important milestone in our mission to make drug-discovery faster, simpler, and more reliable,” said Dr. Henrik Pfundheller, CEO of Samplix.

    Samplix intends to use the new capital to strengthen its balance sheet and broaden commercial adoption of the Xdrop platform, particularly in the antibody discovery space. The company also sees a growing opportunity for its platform in AI-driven drug discovery, where large volumes of functional, cell-level data are needed to train predictive models.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.
  • Barselonos „Artiso“ pritraukė daugiau nei 3 mln. eurų: DI operacinė sistema keičia mados komandų darbą

    Barselonos „Artiso“ pritraukė daugiau nei 3 mln. eurų: DI operacinė sistema keičia mados komandų darbą

    Investicija į mados procesų skaitmeninimą

    Barselonoje įsikūręs „FashionTech“ startuolis „Artiso“ pritraukė daugiau nei 3 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kuri skirta plėsti jo kuriamą dirbtinis intelektas pagrįstą operacinę sistemą mados komandoms.

    Raundui vadovavo Criteria Venture Tech, o prie finansavimo taip pat prisidėjo Swanlaab Venture Factory ir Bynd Venture Capital. Į investuotojų gretas įsitraukė ir verslo angelai Davidas Tomás bei Nicolaj Reffstrup.

    „Daugelį metų vadovavau kūrybinėms komandoms, kurios turėjo suderinti kolekcijos kūrimą per įrankius, kurie tarpusavyje nesusikalba. Todėl sukūrėme operacinę sistemą, kurios patys visada pasigedome: ji supranta prekės ženklo archyvą, klientus ir estetiką ir jau veikia mados įmonėse šiandien“, – sakė „Artiso“ bendraįkūrėja ir vadovė Sarah Iglesias Hiller.

    Vienoje vietoje sujungia įrankius ir žinias

    „Artiso“ įkurta 2025 metais Barselonoje, o komandą sudaro Sarah Iglesias Hiller, produktų vadovas Lucas Pastur Romay ir technologijų vadovas Matthias Brenninkmeijer. Visi trys anksčiau dirbo „Mango“ ir bendradarbiavo dar nuo 2022 metų.

    Bendrovė teigia kurianti operacinę sistemą, kuri sujungia įkvėpimo paiešką, dizainą, produkto vystymą ir paruošimą prieš gamybą. Praktikoje tai apima technines specifikacijas, stilistiką ir kampanijų vizualus, remiantis konkretaus prekės ženklo sukaupta „atmintimi“.

    „Šiandien darbas išsisklaido per nesuderintus įrankius: produkto gyvavimo ciklo valdymo sistemas, dizaino programas, vaizdų generatorius, bendrinamus diskus, skaičiuokles ir el. paštą. Kiekvieną sezoną dalis sukauptų žinių prapuola“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Ką keičia agentinis DI

    Pasak „Artiso“, mados sektoriuje dirbtinis intelektas gali turėti ypač didelį poveikį, nes kolekcijos kuriamos nuolat, o sprendimų ir iteracijų skaičius kiekvieną sezoną būna didžiulis. Dėl to kyla rizika kartoti klaidas, pamesti duomenis apie paklausą ir prarasti nuoseklumą tarp komandų.

    Startuolis akcentuoja agentinį DI, kuris galėtų lydėti procesą nuo nuotaikų lentų ir eskizų iki techninių paketų bei kampanijų turinio. Idėja paprasta: vietoje atskirų programų, kurios sprendžia tik vieną užduotį, kuriamas vientisas darbas vienoje sistemoje.

    „Sukūrėme „Artiso“ žmonėms, kurie kuria madą: kūrybos vadovams, dizaineriams, konstruktoriams, asortimento planuotojams. Sistema prisimena prekės ženklą, prisitaiko prie komandos darbo ir sujungia žingsnius nuo pirmos nuotaikų lentos iki techninio paketo ir kampanijos“, – sakė Lucas Pastur Romay.

    Nuo valandų iki minučių

    „Artiso“ teigia, kad jų sprendimas gali sutrumpinti techninio paketo parengimą iki maždaug keturių minučių, kai tradiciškai tam prireikia nuo kelių valandų iki beveik darbo dienos. Tokio tipo dokumentai mados grandinėje yra kritiški, nes apibrėžia medžiagas, išmatavimus, konstrukciją ir kitus parametrus, pagal kuriuos vėliau dirba gamyba.

    Po investicijos įmonė planuoja spartinti produkto vystymą, plėsti komandą ir padėti klientams diegti sprendimą didesniu mastu. „Artiso“ taip pat nurodo, kad dirba su vidutinio dydžio ir didelėmis įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Azijoje, o Jungtinės Valstijos įvardijamos kaip viena svarbiausių rinkų.

    „Mados vizualai buvo sritis, kurioje DI pirmiausia įrodė vertę, tačiau mes žengiame toliau: kiekvienas vaizdas, eskizas ir techninis paketas kuriamas suprantant prekės ženklą. Žmonės išlieka kiekvieno sprendimo kontrolėje“, – sakė Matthias Brenninkmeijer.

  • Lenkijos „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų skolintą kapitalą: plečia automobilių dalių platformą Europoje

    Lenkijos „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų skolintą kapitalą: plečia automobilių dalių platformą Europoje

    Lenkijoje įkurta internetinė automobilių dalių platforma „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų vadinamosios rizikos skolos finansavimą. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs plėtrai Europoje, platformos tobulinimui ir komandos augimui.

    Finansavimą suteikė investicijų bendrovė „Orbit Capital“, dirbanti su augimo stadijos įmonėmis ir teikianti tiek skolos, tiek nuosavo kapitalo sprendimus. Rizikos skola dažniausiai pasirenkama tuomet, kai įmonei reikia papildomo kapitalo spartesniam augimui, bet norima išvengti esamų akcininkų dalies praskiedimo.

    Kas yra rizikos skola?

    Rizikos skola paprastai suteikiama sparčiai augančioms įmonėms, kurios jau turi aiškų verslo modelį ir augančias pajamas, tačiau siekia greičiau investuoti į plėtrą. Skirtingai nei naujas akcijų paketas, toks finansavimas leidžia pritraukti lėšų neperleidžiant dalies kontrolės investuotojams.

    Tokio tipo sandoriuose itin svarbūs įmonės pinigų srautai, augimo tempas ir gebėjimas aptarnauti skolą. „Autofixer“ teigia, kad 2026 metų eigoje pasiekė teigiamą mėnesinį EBITDA rodiklį, o tai paprastai laikoma vienu iš signalų, jog įmonė gali stabiliau finansuoti veiklą.

    Kokią problemą sprendžia „Autofixer“?

    Bendrovės kuriamos paslaugos idėja remiasi praktiška problema: internetu įsigyti tinkamą automobilio detalę dažnai sudėtinga. Net to paties modelio automobiliuose skirtingais gamybos metais ar komplektacijose naudojamos skirtingos dalys, o vizualiai panašūs komponentai ne visada būna tarpusavyje suderinami.

    „Autofixer“ jungia transporto priemonės duomenis su dalių katalogais, tiekėjų pasiūla ir istorine informacija apie ankstesnius suderinamumo atitikimus. Įmonė nurodo, kad automatizavimui naudoja ir dirbtinį intelektą, kuris padeda struktūruoti aprašymus bei dalių numerius ir taip sumažinti netinkamos prekės pasirinkimo riziką.

    „Vairuotojui neteisingos detalės pirkimas reiškia ne tik grąžinimą. Tai reiškia, kad remontas vėluoja, o paiešką tenka pradėti iš naujo“, – sakė „Autofixer“ vadovas Szymon Jezierski.

    Plėtra Europoje ir augimo skaičiai

    Pasak bendrovės, per pirmus dešimt 2026 metų mėnesių platformoje apdorota daugiau nei 840 000 užsakymų, o iki metų pabaigos tikimasi peržengti 1 000 000 ribą. Įmonė skaičiuoja, kad 2026 metais pajamos gali siekti apie 52 mln. eurų, o iki šiol šiemet sugeneruota apie 41 mln. eurų.

    Plėtros kryptimi artimiausiu metu įvardijama Čekija, kur pardavimų pradžia, bendrovės teigimu, numatoma per maždaug mėnesį. Taip pat planuojama toliau investuoti į technologiją, kuri vairuotojus detalių pasirinkimo procese vestų aiškiais žingsniais, ir kurti automobilio eksploatacijai skirtą programėlę.

    „Finansavimas iš „Orbit Capital“ suteikia resursų kitam augimo etapui: investuosime į platformos gerinimą, komandos plėtrą ir įėjimą į naujas Europos rinkas“, – teigė Szymon Jezierski.

    „Autofixer“ buvo įkurta 2021 metais, o komandą sudaro ir verslininkai, anksčiau dirbę su elektroninės prekybos projektais Lenkijoje. Bendrovė pabrėžia, kad patirtis e. prekybos mastelio didinime ir logistikos valdyme padeda greičiau augti ir automobilių dalių segmente.

  • Londono „AP Ventures“ uždarė 269,62 mln. eurų fondą: kas gaus pinigus pramonės ir energetikos proveržiui?

    Londono „AP Ventures“ uždarė 269,62 mln. eurų fondą: kas gaus pinigus pramonės ir energetikos proveržiui?

    Naujas fondas ir investuotojai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „AP Ventures“ paskelbė galutinai uždariusi trečiąjį fondą „AP Ventures Fund III LP“. Fondas pritraukė 269,62 mln. eurų įsipareigojimų ir bus skirtas ankstyvos stadijos pramonės bei energetikos technologijų startuoliams.

    Pasak bendrovės, prie fondo prisidėjo tiek esami, tiek nauji instituciniai investuotojai, tarp jų – suverenieji fondai, įmonės, pensijų fondai ir šeimų biurai. Trečiasis fondas pradėjo veiklą po pirminio uždarymo 2024 metais ir iki šiol jau investavo į 13 portfelio įmonių.

    „Šis galutinis uždarymas rodo esamų ir naujų investuotojų pasitikėjimą mūsų gebėjimu atrinkti ir auginti išskirtines technologijų bendroves“, – sakė „AP Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Hinkly.

    Kas yra „AP Ventures“ ir į ką taikosi

    „AP Ventures“ ištakos siejamos su „Anglo American Platinum“ platinos grupės metalų (PGM) investavimo programa. 2018 metais ji tapo nepriklausomu fondu, o kaip kertiniai investuotojai anksčiau minimi „Anglo American Platinum“ ir Pietų Afrikos „Public Investment Corporation“, kiekvienas įsipareigoję po maždaug 95 mln. eurų.

    Fondą valdo Andrew Hinkly ir Kevinas Eggersas, o investicijų kryptis – globali: pažangios medžiagos, pramoniniai procesai ir energetikos sistemos. „AP Ventures“ deklaruoja, kad dažniausiai įsitraukia nuo „Seed“ iki „Series A“ etapų ir lydi įmones nuo komercializacijos iki pramoninio diegimo bei mastelio didinimo.

    Kodėl pinigai keliauja į energiją ir pramonę

    „AP Ventures“ akcentuoja, kad pramonės ir energetikos sistemos sparčiai keičiasi dėl augančios elektros paklausos, griežtėjančių kritinių žaliavų tiekimo grandinių ir vis didesnio duomenų, automatizacijos bei DI vaidmens. Tokia aplinka skatina sprendimų, didinančių našumą ir tiekimo saugumą, poreikį.

    Fondo strateginis dėmesys apima mažo anglies intensyvumo molekules, įskaitant vandenilį, visoje grandinėje nuo gamybos iki galutinio panaudojimo. Taip pat numatytos investicijos į anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą, žiediškumą bei pažangų perdirbimą, ypač sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

    „Mes orientuojamės į techniškai išskirtines įmones, kurios sprendžia realias veiklos problemas pramonėje ir tiekimo grandinėse“, – sakė „AP Ventures“ partneris Kevinas Eggersas.

    Kokios įmonės jau portfelyje

    Tarp 13 fondą jau sudominusių bendrovių minimos skirtingų krypčių komandos – nuo kuro elementų iki žiedinių statybinių medžiagų. Pavyzdžiui, „Teragen Energy“ kuria metalu sustiprintas kietojo oksido kuro elementų technologijas vietinei elektros gamybai, o „Reclinker“ ieško būdų panaudotą cementą paversti portlandcemenčiu pramoniniu mastu.

    Portfelyje taip pat yra sprendimų, susijusių su anglies dioksido panaudojimu ir sintetinių degalų gamyba, pavyzdžiui, „Lydian Labs“ ir „Rubi Laboratories“. Kitos kryptys apima atliekų dujų ir biomasės konversiją į skystus degalus („Aether Fuels“) bei žiedinius sprendimus vandentvarkoje („CREW Carbon“).

    „AP Ventures“ būstinė yra Londone, taip pat veikia biurai Johanesburge ir San Franciske. Bendrovė teigia portfelio įmones jungianti su specializuotu finansinių ir pramoninių partnerių tinklu, kuris padeda greičiau pereiti nuo prototipo prie diegimo.

  • Italijos „Magic Vision“ pritraukė 600 000 eurų: stebėsenos sistema senjorams fiksuoja kritimus be dėvimų prietaisų

    600 000 eurų raundas ir investuotojai

    Italijos „Magic Vision“ užbaigė 600 000 eurų finansavimo raundą, skirtą vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių stebėsenos technologijoms. Bendrovė kuria kompiuterinės regos sprendimus, galinčius laiku atpažinti rizikas ir pranešti artimiesiems ar slaugytojams.

    Į raundą investavo „SixS“ ir grupė Italijos verslo angelų, turinčių patirties teisės, atitikties ir verslo plėtros srityse. „SixS“ siejama su ne pelno sektoriui skirta valdymo platforma „Gecos“.

    „Visuomenės senėjimas didina spaudimą slaugos sistemoms, o resursų ir darbuotojų trūkumas tik aštrėja. Technologijos gali padėti užtikrinant nuolatinę stebėseną ir laiku įsikišant, kai to reikia“, – sakė „Magic Vision“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lorenzo Mauri.

    Kaip veikia „Silver Eye“

    „Magic Vision“ buvo įkurta 2023 metais, o komanda kuria sprendimą „Silver Eye“. Tai aplinkos stebėsenos sistema, skirta padėti senjorams išlikti savarankiškiems, o šeimoms ir priežiūros specialistams greičiau pastebėti pavojingas situacijas.

    Sistema remiasi kompiuterine rega ir DI algoritmais: vertina žmogaus aktyvumo bei poilsio ritmą, fiksuoja elgesio anomalijas ir aptinka kritinius įvykius, pavyzdžiui, kritimus. Esminė idėja ta, kad sprendimas veikia per aplinkos jutiklius, nenaudojant nešiojamų įrenginių.

    Pasak bendrovės, privatumas sprendžiamas apdorojant duomenis vietoje, naudojant kraštinę kompiuteriją, o vaizdai nėra saugomi ar persiunčiami. „Silver Eye“ pateikiamas ne kaip vaizdo stebėjimo sistema, o kaip rizikų atpažinimo ir perspėjimų priemonė.

    „Dėvimi įrenginiai, avariniai mygtukai ir panašūs sprendimai turėjo didelių ribotumų. Todėl panaudojome savo kompetencijas ir kūrėme technologiją, kuri atpažįsta rizikas nereikalaudama nieko dėvėti ar pačiam išsikviesti pagalbos“, – sakė „Magic Vision“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Federico Lanzani.

    Rinka Europoje ir plėtros planai

    Finansavimas sutampa su platesne Europos investicijų banga į nuotolinę sveikatos ir slaugos stebėseną. 2026 metais Vokietijos „Patronus“ pritraukė 11 milijonų eurų, Ispanijos „Tucuvi“ užsitikrino 17 milijonų eurų, o Portugalijos „Hope Care“ užbaigė 6 milijonų eurų raundą.

    Kartu su „Magic Vision“ tai sudaro apie 34 600 000 eurų investicijų į technologijomis grįstą priežiūrą. Italijoje taip pat minėta, kad Romoje įsikūrusi „VoiceMed“ buvo pasiekusi 1 000 000 eurų sukauptą finansavimą sprendimui, skirtam kvėpavimo stebėsenai be dėvimų prietaisų.

    „Magic Vision“ nurodo, kad investicija leido užbaigti produkto kūrimą ir pateikti „Silver Eye“ rinkai. Sprendimas jau diegiamas bandomuosiuose ir komerciniuose projektuose su Italijos priežiūros paslaugų teikėjais.

    Bendrovė skelbia įdiegusi daugiau nei 200 jutiklių ir planuojanti iki 2026 metų pabaigos stebėti daugiau nei 100 žmonių. Toliau ji ruošiasi naujam, apie 1 500 000 eurų finansavimo etapui, kuris būtų skirtas pardavimų plėtrai, partnerių tinklui Italijoje ir pirmiems žingsniams Europoje.

    „Idėja „Silver Eye“ gimė iš asmeninės patirties: kai mano senelis pargriuvo ir visą dieną gulėjo ant grindų, pradėjau ieškoti sprendimo, kuris padėtų užkirsti tam kelią“, – sakė Federico Lanzani.

  • „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    Europos Komisijos pasiūlyta „EU Inc“ iniciatyva, dar vadinama 28-uoju režimu, turėjo supaprastinti startuolių plėtrą bendrojoje rinkoje. Tačiau projektas įstrigo Europos Parlamente, kur politinės frakcijos ir profesinės sąjungos nesutaria dėl darbuotojų teisių apsaugos.

    Pagal Komisijos sumanymą „EU Inc“ būtų pasirenkama įmonės forma greta 27 nacionalinių sistemų. Registracija būtų skaitmeninė ir galėtų trukti iki 48 valandų, o administraciniai kaštai siektų iki 100 eurų, nenumatant minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

    Diskusijų centre atsidūrė darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme ir atstovavimas, kai bendrovė veiktų keliose šalyse. Kritikai baiminasi, kad įmonės galėtų registruotis ten, kur taikomi silpnesni darbuotojų atstovavimo mechanizmai, ir taip apeiti griežtesnius standartus kitose valstybėse.

    „Jei įmonės galės rinktis registracijos šalį vien pagal silpniausias taisykles, tai taps spaudimu žemyn darbuotojų apsaugai“, – sakė darbuotojų teisių stiprinimą remiantys europarlamentarai ir profesinių sąjungų atstovai.

    Verslui palankiau nusiteikę politikai oponuoja, kad bandymas priversti vienu metu taikyti kelių šalių sistemas tik dar labiau komplikuotų idėją, kuri ir taip siekia mažinti biurokratiją. Dėl šių nesutarimų spalį buvo atšaukti du Teisės reikalų komiteto balsavimai.

    Startuolių bendruomenė ir „EU-INC“ kampanija, teigianti turinti daugiau nei 26 000 rėmėjų, tikina matanti kitą riziką: kad planas bus ištuštintas iki simbolinės priemonės. Jie kritikuoja siūlymus atsisakyti centrinio ES registro ir riboti suvienodintas darbuotojų akcijų opcionų taisykles, kurios ypač svarbios greitai augančioms įmonėms.

    Europos Komisijos nariai yra pabrėžę, kad be akcijų opcionų suvienodinimo režimas gali prarasti didelę dalį praktinės naudos. Daugelyje Europos startuolių akcijų opcionai laikomi esmine priemone konkuruoti dėl talentų su JAV ir kitomis rinkomis, ypač DI ir finansinių technologijų srityse.

    Naujas balsavimas komitete preliminariai numatytas lapkričio 5 dieną, o pirmasis balsavimas plenariniame posėdyje galėtų vykti lapkričio 12 dieną, tačiau datos dar gali keistis. Kol kas „EU Inc“ iniciatyva nėra palaidota, tačiau vyksta kova dėl to, kiek realių supaprastinimų ir harmonizavimo joje galiausiai liks.

  • Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londone įsikūręs robotikos startuolis „Machenta“ paskelbė pritraukęs apie 37 mln. eurų pradinę investiciją. Bendrovė teigia kurianti dirbtinio intelekto modelį, kuris robotams leistų gerokai greičiau išmokti fizines užduotis ir sumažintų brangius mokymo procesus.

    Įmonė taip pat išėjo iš vadinamojo „stealth“ režimo, kai produktas ir komanda kuriam laikui sąmoningai laikomi nuošalyje nuo viešumos. Pasak „Machenta“, tai didžiausias robotikos bendrovės pradinės stadijos finansavimo raundas Jungtinėje Karalystėje.

    „Machenta“ įkūrė Imperial College London robotų mokymosi profesorius Edwardas Johnsas ir jo doktorantas Vitalis Vosylius. Jų idėja remiasi prielaida, kad svarbiausia yra ne tai, ką robotas jau moka, o kaip greitai jis gali išmokti naują veiksmų seką realiame pasaulyje.

    Bendrovė aiškina, kad tradiciniai robotų mokymo metodai dažnai reikalauja daug demonstracijų, kruopštaus duomenų rinkimo ir ilgo derinimo. „Machenta“ siūlomas kelias turėtų leisti robotui perprasti užduotį gerokai greičiau, teoriškai net po vieno parodymo, o tai ypač aktualu sandėliavimo, pakavimo ar surinkimo darbuose.

    „Intelektas yra ne tai, ką jau moki daryti, o tai, kaip greitai išmoksti kažką naujo“, – sakė Edwardas Johnsas.

    „Machenta“ teigimu, modelis buvo apmokytas simuliacijose, naudojant kompiuteriu generuojamas aplinkas, o ne realaus pasaulio vaizdus ar kitus duomenis. Toks požiūris pastaraisiais metais populiarėja robotikoje, nes leidžia pigiau ir saugiau sukurti daugybę treniravimo situacijų bei spartinti bandymus.

    Gavus finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komandą ir spartinti technologijos vystymą Londone, kur šiuo metu dirba apie keliolika žmonių. Rinkoje didėjant automatizavimo paklausai, investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie robotams leistų greičiau prisitaikyti prie kintančių užduočių ir sumažinti diegimo kaštus.

  • Kopenhagos „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų: žada keisti turto valdymą

    Kopenhagos „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų: žada keisti turto valdymą

    Kopenhagoje įsikūręs „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Investicijų raundui vadovavo PSV Tech, taip pat prisidėjo JRNY Capital ir grupė patyrusių technologijų verslininkų.

    „Cortas“ kuria veiklos modelį, kuriame nekilnojamojo turto administravimas ir jį palaikanti programinė įranga vystomi vienoje organizacijoje. Bendrovė teigia, kad rinkoje šios funkcijos dažnai būna atskirtos, todėl procesai išlieka fragmentuoti, o duomenys išsibarsto per skirtingas sistemas.

    Kas yra „Cortas“ ir ką siūlo

    Startuolį įkūrė Christianas Pindas Schmidtas ir Frederikas Buchardtas, anksčiau dirbę „Thylander Group“ – vienoje didesnių Danijos nekilnojamojo turto investuotojų. Pasak įkūrėjų, būtent darbas investuotojo pusėje leido iš arti pamatyti, kiek daug laiko ir kaštų suvalgo pasikartojančios administracinės užduotys.

    „Cortas“ tikslas – sujungti paslaugą ir technologijas taip, kad komanda ne tik kurtų įrankius, bet ir jais kasdien valdytų klientų turtą. Tokia schema, bendrovės teigimu, turėtų pagerinti patirtį tiek savininkams, tiek nuomininkams, nes sprendimai testuojami realiomis darbo sąlygomis.

    „„Cortas“ nebus vienintelė įmonė, bandanti iš naujo apgalvoti turto valdymą. Mums svarbiausia, kad tikime šios komandos potencialu: jie derina didelį veržlumą ir gebėjimą įgyvendinti planus su patirtimi investuotojo pusėje“, – sakė PSV Tech investicijų vadovas Christianas Dalsgaardas.

    DI – įrankis, o ne tikslas

    Nors „Cortas“ save vadina DI gimtu (angl. AI-native) startuoliu, įkūrėjai pabrėžia, kad DI nėra savitikslis. Jų teigimu, technologija turi būti diegiama tik ten, kur sukuria aiškią vertę klientui: sutrumpina procesus, sumažina klaidų tikimybę, pagreitina atsakymus nuomininkams ar pagerina finansinių ir techninių duomenų valdymą.

    „DI nėra strategija savaime. Tai įdomi technologija, nes leidžia nuo nulio perkurti turto valdymo verslo modelį. Tačiau, kaip ir bet kuri kita technologija, DI turi užsitarnauti vietą kurdamas realią vertę mūsų klientams“, – sakė „Cortas“ vadovas Christianas Pindas Schmidtas.

    Bendrovės operacijų vadovas Frederikas Buchardtas akcentuoja, kad prioritetas bus paslauga, o ne vien technologinis „blizgesys“. Jo teigimu, vienais atvejais DI bus tinkamiausias sprendimas, kitais – paprastesnė automatizacija, aiškesni procesai ar žmonių kompetencija.

    Rinkos planai Danijoje ir konkurencija

    „Cortas“ startuoja Danijoje ir šią rinką įvardija kaip pirmąjį etapą, kuriame tikisi įrodyti modelio veiksmingumą. Bendrovė vertina, kad Danijos nekilnojamojo turto administravimo rinka per metus siekia maždaug 270–400 mln. eurų, o reikšmingą jos dalį kontroliuoja seniai įsitvirtinę žaidėjai.

    Globaliu mastu turto valdymo rinka skaičiuojama šimtais milijardų eurų, tačiau ji išlieka nevienalytė: skirtingi regionai remiasi skirtingomis taisyklėmis, standartais ir IT sprendimais. Dėl to „Cortas“ tikisi išsiskirti ne vien programine įranga, bet ir paslaugos kokybe bei gebėjimu greičiau prisitaikyti prie didelių investuotojų poreikių.

    Startuolis praneša, kad nuo birželio jau sukūrė naują veiklos modelį, vystė platformą ir pasirašė pirmuosius klientus tarp nekilnojamojo turto investuotojų. Gautą 1,47 mln. eurų finansavimą bendrovė planuoja skirti produkto plėtrai, komandos didinimui ir pozicionavimui kaip realiai alternatyvai Danijos rinkos lyderiams.

  • Suomijos „Arctic RAVN“ prieš pirmąjį startą užsitikrino 2,5 mln. eurų dronų elektronikai

    Suomijos „Arctic RAVN“ prieš pirmąjį startą užsitikrino 2,5 mln. eurų dronų elektronikai

    Logo

    HomeFinland-StartupsFinnish DefenceTech Arctic RAVN secures €2.5 million in loan commitments before its…

    Finnish DefenceTech Arctic RAVN secures €2.5 million in loan commitments before its first product launch

    Arctic RAVN, an Espoo-based DefenceTech startup, has secured €2.5 million in convertible loan commitments, surpassing its original €2 million target in under a week.

    The round, launched in October 2026, saw investor commitments arrive within just five days, a pace that is a reflection of mounting demand for European-made drone components as Western militaries push to reduce reliance on Chinese-origin supply chains.

    “Investors committed to the round within days, even though we have not yet officially launched a single product,” said Matti Vansén, CEO, Arctic RAVN.

    Arctic RAVN was founded in 2025 as a studio company within Finnish Defence House, a DefenceTech venture studio that identifies, funds and builds companies. The company manufactures drone electronics designed specifically for battlefield conditions, and its product range includes electronic speed controllers (ESCs), flight controllers (FCs), motors, and a modular frame system.

    All products are engineered and assembled in Finland, with components sourced entirely from Europe and NATO-allied countries. The company explicitly positions itself as an answer to Western defence’s long-standing dependency on Chinese-origin drone components.

    Arctic RAVN says it has already invested more than €1 million in scaling up manufacturing of its electronic speed controller and aims to produce tens of thousands of ESC units before the end of 2026, with a significant share already reserved by customers. The company says its customers already include several well-known European defence industry players, though it has not publicly named them.

    With the next production phase, it plans to shift its focus to flight controllers. Arctic RAVN’s raise comes as European governments and NATO allies accelerate their effort to move away from Chinese-origin drone components and build indigenous drone supply chains.

    Arctic RAVN structured the raise as a convertible loan, a financing instrument commonly used by early-stage companies that allows investors to convert their debt into equity at a later date, typically at a discount. With the loan commitments closing 25% above target without a single product launched, it shows demand for the company’s products and trust in its ability to execute.

    “Follow-up orders and discussions with several leading defence manufacturers indicate a need for high-performance European drone electronics. We are now scaling our manufacturing capabilities for industrial-level output and strengthening Europe’s ability to produce critical drone electronics,” added Vansén.

    The fresh capital will support two immediate priorities: production scale-up and product development. The startup says it has already received follow-up orders and is in active discussions with several leading European defence manufacturers. 

    It has set itself an ambitious target of annual production capacity of up to two million circuit boards per year, the scale that would immediately position it as one of Europe’s major producers of drone electronics.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.