CP v2

Tag: Startuoliai

  • Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijoje, Forarlbergo regione įsikūręs startuolis „Noreja“ užbaigė 1 100 000 eurų investicijų etapą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui ir komandų plėtrai, daugiausia pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės srityse.

    Į investuotojų ir partnerių ratą įtraukti tiek esami, tiek nauji rėmėjai, tarp jų Markusas Neumayras, Janas Sprengnetteris, prof. Martinas Kaiseris ir Gordana McNamara. Pasak bendrovės, G. McNamara prisijungs kaip patarėja, orientuota į produkto išvedimo į rinką strategiją, taip pat dirbs kaip dalinė komercijos vadovė.

    „Užbaigę šį investicijų etapą, kuriame tvirtą pagrindą kitai „Noreja“ augimo fazei. Kartu su investuotojais siekiame toliau vystyti produktą ir įtvirtinti platformą tarp lyderių generatyvios procesų žvalgybos srityje“, – sakė „Noreja“ bendraįkūrėjai Lukas Pfahlsberger ir Philippas Waibel.

    Kas yra procesų žvalgyba?

    Procesų žvalgyba paprastai siejama su įmonių veiklos srautų analize, kai iš operacinių sistemų surinkti duomenys padeda matyti, kur atsiranda vėlavimai, nukrypimai ar neefektyvumas. Tokia analizė svarbi organizacijoms, kurios nori greičiau apdoroti užsakymus, mažinti aptarnavimo laiką ar geriau valdyti rizikas.

    „Noreja“ akcentuoja, kad jos sprendimas remiasi žinių grafais, kurie padeda DI geriau suprasti verslo procesų ryšius ir kontekstą. Tokiu būdu, anot bendrovės, lengviau pastebėti ne tik pavienes klaidas, bet ir priežastinius ryšius, kurie dažnai pasimeta tradicinėse ataskaitose.

    Kaip veikia „Noreja“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad platformą sudaro keli moduliai, skirti skirtingoms užduotims: informacinių skydelių aplinka, analizės darbo vieta ir DI pagalbininkas, teikiantis kontekstinius atsakymus. Toks modelis leidžia tame pačiame įrankyje matyti rodiklius, gilintis į konkrečius žingsnius ir greičiau susieti procesų duomenis su vidaus taisyklėmis ar paslaugų lygio susitarimais.

    Tarp akcentuojamų elementų yra „Minerva“, apibūdinama kaip kontekstui jautrus DI asistentas, galintis sujungti procesų duomenis su papildomu organizacijos žinojimu. Be to, numatyta aplinka techniniam darbui, kurioje duomenų analitikai gali naudoti „Python“ įrankius, dirbdami tiesiogiai su žinių grafu.

    Kodėl investuotojai domisi DI procesų analize

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į sprendimus, kurie ne tik parodo, kas įvyko, bet ir padeda suprasti, kodėl taip įvyko bei ką daryti toliau. Praktikoje tai reiškia perėjimą nuo retrospektyvinių ataskaitų prie sprendimų, kurie gali siūlyti optimizavimo scenarijus ir automatizuoti dalį analizės.

    „Noreja“ teigia siekianti vystyti generatyvios procesų žvalgybos kryptį, kur DI gali padėti ne tik identifikuoti silpnąsias vietas, bet ir perimti dalį optimizavimo užduočių. Įmonės planuojama komercinė plėtra rodo, kad pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas produkto įsitvirtinimui rinkoje ir klientų portfelio auginimui.

    Startuolis įkurtas 2021 metais kaip Vienos ekonomikos ir verslo universiteto atšaka. Jį įsteigė Lukas Pfahlsberger, Philippas Waibel ir prof. Janas Mendlingas, o pagrindinis tikslas įvardijamas kaip tikslesnis procesų „skausmo taškų“ nustatymas ir aiškesnis optimizavimo potencialo išryškinimas.

  • Kopenhagos „Atech“ pritraukė 681 000 eurų: DI žada pagreitinti ir atpiginti aparatinės įrangos prototipus

    Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.

    Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.

    „Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.

    „Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.

    Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.

    „Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.

    „Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.

    Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.

    Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.