Tag: Startuoliai

  • Londono startuolis „Tallia“ pritraukė 4 mln. eurų DI įrankiui mokesčių specialistams

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) startuolis „Tallia“ pritraukė 4 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti DI paremtą tyrimų ir dokumentų rengimo platformą, skirtą mokesčių ir apskaitos profesionalams.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą kartu vedė fondas „Outward VC“ ir Anglijos bei Velso atestuotų buhalterių institutas (ICAEW). Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Portfolio Ventures“, „Expedite Capital“, investuotojai Paul Forster ir Angus Miln bei keli verslo angelai.

    „Tallia“ anksčiau veikė pavadinimu „Revax“. Įmonė kuria sprendimą, kuris generatyvinį DI pritaiko mokesčių konsultacijoms taip, kad būtų išlaikytas tikslumas, informacijos patikrinamumas ir profesionali atsakomybė.

    Startuolio teigimu, platforma sukurta ne kaip bendros paskirties asistentas, o atsižvelgiant į specifinius mokesčių praktikos reikalavimus, kai atsakymai turi būti pagrįsti teisės aktais, reguliuotojų gairėmis ir teismų praktika.

    Kas yra „Tallia“ ir kuo ji skiriasi

    „Tallia“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė mokyklos laikų draugai Jackas Manderis ir Alexanderis Bartlamas. Startuolis teigia sujungęs profesinės mokesčių konsultavimo patirties ir inžinerinių bei technologinių kompetencijų derinį.

    Vienas pagrindinių sprendžiamų iššūkių – kaip pagreitinti tyrimus ir tekstų rengimą pasitelkiant DI, bet kartu neprarasti atsekamumo. „Tallia“ naudoja specialų informacijos paieškos ir susiejimo mechanizmą, kuris DI sugeneruotus atsakymus „pririša“ prie aktualių šaltinių.

    Platforma taip pat orientuota į tai, kad mokesčių konsultantai galėtų derinti išorinę informaciją su vidine įmonės patirtimi. Tam ji gali būti jungiama su jau turimais dokumentais, sutartimis, šablonais ir ankstesniais darbais, kad parengti tekstai atitiktų įprastas konkrečios organizacijos praktikas.

    Peržiūros procesai ir darbas su „Microsoft“ programomis

    Sprendime integruoti struktūruoti peržiūros procesai, skirti vyresniesiems specialistams – jie leidžia įvertinti DI pateikto atsakymo argumentaciją ir nurodomus pagrindimus prieš naudojant medžiagą klientų dokumentuose.

    „Tallia“ nurodo, kad platforma pritaikyta darbui su „Microsoft Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“, kad DI pagalba natūraliai įsilietų į įprastą biuro programų naudojimą.

    Pasak bendrovės, sistema vidutiniškai per 30 sekundžių gali parengti pirmąjį juodraštį su citatomis, o komandos, kurios naudoja platformą, esą sutaupo po maždaug penkias valandas per savaitę kiekvienam apmokestinamam darbuotojui.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gavusi 4 mln. eurų finansavimą, „Tallia“ planuoja didinti platformos naudojimą mokesčių ir apskaitos įmonėse. Tikslas – sumažinti laiką, skiriamą pasikartojantiems tyrimams ir pradiniams tekstų variantams, kartu paliekant galutinės konsultacijos kontrolę specialistams.

    Straipsnyje pažymima, kad 2026 metais Europoje daugėjo investicijų į DI sprendimus mokesčių ir apskaitos sektoriui. Be „Tallia“, minimos ir kitos šios krypties įmonės, pritraukusios finansavimą per tuos pačius metus.

  • Porto startuolis „Seamoretech“ pritraukė 1,1 mln. eurų: sūrymą pavers gėlu vandeniu ir mineralais

    Porto startuolis „Seamoretech“ pritraukė 1,1 mln. eurų: sūrymą pavers gėlu vandeniu ir mineralais

    Porto mieste veikiantis „CleanTech“ startuolis „Seamoretech“ užsitikrino 1,1 mln. eurų investiciją pirmajame savo „Seed“ etapo uždaryme. Įmonė kuria technologiją, leidžiančią gėlintų vandens išteklių sūrymą paversti gėlu vandeniu ir iš jo išgauti vertingus mineralus.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, šiame etape dalyvavo investuotojai „Rypples“, „7Seas Capital“ ir „Crédito Agrícola“. Po pirmojo uždarymo bendra startuolio pritraukta suma pasiekė 3 mln. eurų.

    „Seamoretech“ sprendžia problemą, su kuria susiduria gėlinimo ir kitos pramonės šakos: itin koncentruotas sūrus atliekų srautas – sūrymas – dažnai laikomas našta ir išleidžiamas į jūrą. Startuolis teigia, kad jo technologija leidžia šį srautą „įdarbinti“ – atgauti išvalytą gėlą vandenį ir kartu išgauti didelės vertės medžiagas.

    Bendrovės duomenimis, iš sūrymo galima atskirti tokius mineralus kaip magnis, kalcis, varis ir litis. Tokia kryptis siejama ir su Europos prioritetais – vandens trūkumo mažinimu bei kritinių žaliavų tiekimo užtikrinimu.

    Kaip veikia startuolio sprendimas

    „Seamoretech“ nurodo, kad jos sprendimas sukurtas kaip konteinerinė „plug-and-play“ sistema, kurią galima integruoti į esamą įrenginių infrastruktūrą. Teigiama, kad diegimui nereikia stabdyti veiklos ir nereikalaujama išankstinių kapitalo investicijų iš įrenginius valdančių įmonių.

    Technologijos pagrindas – vadinamoji tiesioginė osmozė (forward osmosis) ir siekis pasiekti „Zero Liquid Discharge“ principą, kai į jūrą niekas negrąžinama. Tai reikštų, kad sūrymo atliekos nebūtų išleidžiamos atgal į aplinką.

    Startuolis taip pat tvirtina, jog jo sistema gali padvigubinti gėlo vandens išeigą, o energijos sąnaudas sumažinti 50 proc., lyginant su atvirkštine osmoze (reverse osmosis). Be to, teigiama, kad eksploatacijos kaštai sumažėtų 30 proc., o anglies dioksido emisijos – iki 80 proc., palyginti su įprasta mineralų gavyba.

    Kam bus skirta investicija

    Pritrauktos lėšos bus naudojamos kitam įmonės etapui – technologijos industrializacijai ir komercinei plėtrai. „Seamoretech“ nurodo planuojanti kitais metais startuoti Ispanijos rinkoje.

    Bendrovė teigia jau turinti bendradarbiavimo patirties Ispanijoje ir šiuo metu formuojanti bandomųjų projektų („pilot“) portfelį keliose rinkose, tarp jų – Ispanijoje ir Egipte. Artimiausiais mėnesiais įmonė planuoja atverti ir antrą „Seed“ etapo uždarymą.

    Startuolis taip pat mini ilgalaikį tikslą – iki 2040 metų 30 proc. sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo naujos mineralų gavybos. Tai pateikiama kaip ambicija, susieta su kritinių žaliavų išgavimu iš vietinių, atsekamų šaltinių.

  • Miuncheno „Marble Cognition“ pritraukė 3,35 mln. eurų DI „kolegos“ kūrimui

    Miuncheno „Marble Cognition“ pritraukė 3,35 mln. eurų DI „kolegos“ kūrimui

    Miunchene įsikūręs startuolis „Marble Cognition“ pritraukė 3,35 mln. eurų (3,75 mln. JAV dolerių) priešsėklinę investiciją – ji bus skirta kurti DI „bendradarbius“, kurie prieš automatizuodami darbus išmoksta įmonės procesus.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundui bendrai vadovavo „Heartcore“ ir „Seedcamp“, taip pat prisidėjo keli verslo angelai, tarp jų – „Datadog“ valdybos narys, „Personio“ įkūrėjas ir vadovai iš „McKinsey“, „Mistral AI“ bei „Lovable“.

    Bendrovė teigia, kad didžiausia įmonių problema diegiant automatizaciją dažnai nėra pati technologija, o tikslus supratimas, ką ir kaip reikėtų automatizuoti, kai daug procesų niekur nėra užfiksuota.

    Gautas finansavimas bus naudojamas didinti skaičiavimo (inference) pajėgumus, plėsti inžinierių komandą Miunchene ir pasirengti startui JAV rinkoje.

    Kaip veikia „Marble Coworkers“

    „Marble Cognition“ įkurta 2025 metų pabaigoje – ją įsteigė Felixas Rösneris ir Christophe’as Schmitas, susipažinę Miuncheno CDTM programoje.

    Startuolis tikina, kad pirmiausia „išmoksta“, kaip darbas realiai atliekamas įmonės viduje: stebi komandų veiklą, o tuomet šiuos veiksmus paverčia struktūruotu procesu žemėlapiu, kurį DI gali „skaityti“ kaip kodą.

    Tada kuriami „Marble Coworkers“ – DI agentai, galintys perimti rankinį biuro darbą ir vykdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos tomis pačiomis priemonėmis, kurias jau naudoja komandos. Ten, kur reikalingas sprendimas ar vertinimas, paliekamas žmogaus įsitraukimas.

    Privatumas ir saugumas: ką žada startuolis

    Bendrovė nurodo, kad jos darbalaukio programėlė gali fiksuoti darbo programose vykstančią ekrano veiklą, paspaudimus ir klavišų paspaudimus, tačiau nefiksuoja privačių programėlių, privačių naršyklės kortelių ar veiklos ne darbo valandomis.

    Taip pat teigiama, kad surinkti duomenys anonimizuojami dar prieš juos pamatant žmogui ar DI modeliui, net jei analizė atliekama kliento debesijoje. Darbuotojai esą gali įrašymą bet kada sustabdyti, o analizė atliekama apibendrintai, nevertinant konkrečių asmenų.

    Pirmieji rezultatai ir klientai

    Tarp minimų klientų – „EGYM“, „Mutares“ ir „Enam“, taip pat kitos technologijų įmonės, privataus kapitalo fondų valdomos organizacijos bei DI projektai.

    Startuolis pateikė pavyzdį iš JAV finansinių paslaugų bendrovės: teigiama, kad vienu atveju DI „bendradarbis“ sutrumpino vieno atvejo tvarkymo laiką 90 proc., o per pirmą mėnesį komanda be papildomų samdymų apdorojo 50 proc. daugiau atvejų. Pagal šį scenarijų DI parengia atsiskaitymo pasiūlymus, o specialistas juos patvirtina.

    „Marble Cognition“ pabrėžia, kad jų požiūris skiriasi nuo tradicinės automatizacijos: vietoje to, kad standartinis produktas būtų „pritempiamas“ prie įmonės tvarkos, jie siekia produktizuoti paties proceso supratimą.

  • Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Gallium Defence“ po „stealth“ režimo paskelbė pritraukęs 7,1 mln. eurų „Seed“ investiciją, skirtą pigesnių dronų aptikimo sprendimų plėtrai.

    Apie šį etapą pranešta „EU-Startups“, nurodant, kad investicijų raundui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prisidėjo „Omnes Capital“ ir „Polytechnique Ventures“.

    Bendrovė teigia, kad daugiau nei 80 proc. kritinės infrastruktūros objektų ir karinių pajėgumų vis dar lieka pažeidžiami šiuolaikinių dronų keliamoms grėsmėms, nes trūksta prieinamų ir realioms sąlygoms pritaikytų radarų.

    „Gallium Defence“ tikslas – padaryti aukšto našumo radarus pigesnius ir lengviau diegiamus, kad jie galėtų būti naudojami tiek oro saugai, tiek oro gynybai.

    Kas yra „GDS-10“ radaras

    Pagrindinis bendrovės produktas – „GDS-10“, apibūdinamas kaip X juostos AESA tipo radaras su programiškai apibrėžiama, DI pagrįsta architektūra.

    Skelbiama, kad sprendimas kuriamas dvigubai paskirčiai ir turės dvi versijas: kritinės infrastruktūros operatoriams ir ginkluotosioms pajėgoms.

    Pasak įmonės, „GDS-10“ gali aptikti 1 klasės ir FPV tipo dronus iki 10 km atstumu, užtikrina 360 laipsnių azimuto ir 90 laipsnių aukščio aprėptį, be „aklųjų zonų“.

    Taip pat teigiama, kad radaras gali sekti kelis dronus vienu metu, įskaitant spiečiaus situacijas, veikti dieną ir naktį bei įvairiomis oro sąlygomis, o dėl programiškai apibrėžtos sandaros jo galimybės gali būti atnaujinamos atsirandant naujoms grėsmėms.

    Kada planuojama pradėti užsakymus

    „Gallium Defence“ įkurta 2026 metų balandį – ją įsteigė Eric Fournier, Florian Lemoine ir Robin Mandel, turintys gynybos, pramonės ir konsultavimo patirties.

    Bendrovė nurodo, kad praėjus vos keturiems mėnesiams po „Seed“ raundo uždarymo surengė pirmuosius atvirus bandymus lauko sąlygomis.

    Gautos lėšos, kaip teigiama, bus naudojamos pirmųjų produktų gamybai industrializuoti, komandai stiprinti, DI modeliams apmokyti ir demonstracijoms civiliniams bei kariniams operatoriams skirtingose šalyse.

    Įmonė planuoja atverti „GDS-10“ užsakymus 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

  • „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų: Europoje kurs hipergarsinius tolimos atakos sprendimus

    Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investiciją, skirtą hipergarsinių tolimos atakos sistemų kūrimui Europai ir jos sąjungininkams.

    Apie sandorį praneša portalas „EU-Startups“. Investicijų raundą bendrai vedė „Lightspeed“ ir „General Catalyst“, o prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    „Hypersonica“ įkurta 2023 metais, o inžinerijos komandos dirba Miunchene (pagrindinė būstinė) ir įmonės visiškai valdomoje dukterinėje bendrovėje Londone. Bendrovė teigia kurianti Europoje sukurtą ir gaminamą, „suverenią“ bei kaštų požiūriu efektyvią hipergarsinės atakos technologiją, kuri nebūtų ribojama ITAR (JAV gynybos eksporto) apribojimų.

    Hipergarsiniu laikomas skrydis virš Mach 5 greičio, tačiau jis kelia itin sudėtingų inžinerinių iššūkių – dėl aerodinaminio kaitimo tradicinės aviacijos technologijos tampa netinkamos. „Hypersonica“ teigia šiuos iššūkius sprendžianti pažangiomis medžiagomis, valdymo architektūra ir avionika, leidžiančia išlaikyti stabilų ir manevringą skrydį.

    Prototipas HS-1 ir tikslai iki 2029 metų

    Bendrovė primena, kad po 23,3 mln. eurų A serijos finansavimo, kurį užsitikrino 2026 metų vasarį, ji išbandė prototipą HS-1. Teigiama, kad bandymų metu pasiektas didesnis nei Mach 6 greitis ir daugiau kaip 300 kilometrų nuotolis.

    Įmonė taip pat nurodo, jog tapo pirmąja privačiai finansuojama Europos gynybos bendrove, pasiekusia tokį etapą. Kartu ji tvirtina, kad jos vystymo modelis leidžia mažinti kaštus daugiau nei 80 proc., palyginti su įprastais metodais.

    Pasak „Hypersonica“, naujas kapitalas bus skirtas paspartinti tolimos atakos sistemų kūrimą, didinti bandymų dažnį, plėsti veiklą ir prisidėti prie reindustrializacijos Europoje.

    Bendrovė kelia tikslą pilnai išvystyti hipergarsines tolimos atakos sistemas iki 2029 metų ir lygiagrečiai kurti platesnę Europos technologinę bei gamybos bazę, orientuotą į masinę gamybą.

    Fonas: augantis valstybių finansavimas

    B serijos finansavimas sutapo su tuo, kad Europos šalys, pasak bendrovės, iš diskusijų apie tolimos atakos pajėgumų poreikį pereina prie realaus programų finansavimo.

    Straipsnyje minima, kad Jungtinės Karalystės Gynybos investicijų planas numato pradinį 921,5 mln. eurų (770 mln. svarų sterlingų) finansavimą per ketverius metus Jungtinės Karalystės–Vokietijos Deep Precision Strike (DPS) programai pagal Trinity House susitarimą.

    Taip pat nurodoma, kad NATO vadovaujama daugianacionalinė iniciatyva per artėjantį dešimtmetį paskelbė 44,28 mln. eurų (37 mlrd. svarų sterlingų) investiciją į DPS pajėgumus.

    Plėtra Vokietijoje ir JK

    „Hypersonica“ teigia, kad finansavimas leis sukurti šimtus aukštos kvalifikacijos inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.

    Bendrovei vadovauja bendraįkūrėjai dr. Philipp Kerth ir dr. Marc Ewenz. Jie akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis dabar yra ne poreikio įrodymas, o realus pajėgumų pristatymas ir efektyvesnis viešų lėšų panaudojimas.

  • Švedų rizikos kapitalo fondas „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų fondą – didžiausią istorijoje

    Stokholme įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų vertės fondą „Creandum VIII“ – didžiausią per visą įmonės istoriją.

    Naujasis fondas skirtas ankstyvos stadijos technologijų startuoliams – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų. Apie tai pranešė „EU-Startups“.

    Planuojama, kad per artimiausius dvejus metus fondas finansuos maždaug 30 investicijų, o vienas iš prioritetų – galimybės, atsirandančios dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros.

    „Creandum VIII“ seka po ankstesnio 500 mln. eurų fondo „Creandum VII“, kuris buvo uždarytas 2024 metų birželį.

    Akcentas – ankstyva stadija ir DI

    „Creandum“ partneris Peteris Spechtas viešame pareiškime pabrėžė, kad bendrovė ir toliau orientuojasi į ankstyvą stadiją ir nuo pat pradžių siekia padėti steigėjams globaliai.

    Pasak jo, bendrovė per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino komandą San Franciske, taip stiprindama savo buvimą JAV rinkoje.

    „Creandum“ teigimu, DI keičia nusistovėjusias technologijų rinkas ir atveria erdvę naujiems žaidėjams, ypač programinės įrangos kūrimo, verslo technologijų bei skaitmeninės infrastruktūros srityse.

    Kas stovi už fondo ir kas jį finansuoja

    „Creandum“ įkurta 2003 metais, ją įsteigė Staffanas Helgessonas. Be Stokholmo, bendrovė turi biurus Londone, Berlyne ir San Franciske.

    Skelbiama, kad naujasis fondas pritraukė įsipareigojimų iš maždaug 30 institucinių investuotojų Europoje ir JAV – tarp jų minimi universitetų fondai, pensijų fondai bei labdaros organizacijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad išlaikys bendrą (generalist) investavimo strategiją ir neapsiribos vienu sektoriumi, nors DI portfelyje vaidina vis didesnį vaidmenį.

    Ankstesnės investicijos ir platesnis 2026 metų kontekstas

    „Creandum“ žinoma dėl ankstyvų investicijų į tokias įmones kaip „Spotify“, „Klarna“, „iZettle“, „Depop“, „Bolt“ ir „Trade Republic“.

    Pastaruoju metu portfelyje atsirado ir daugiau su DI susijusių bendrovių, tarp jų – „Lovable“, „Black Forest Labs“, „Modal“ bei „Rillet“.

    „Creandum VIII“ prisijungia prie platesnės Europos rizikos kapitalo lėšų pritraukimo bangos 2026 metais: minimi ir kitų fondų pranešimai, o bendra viešai įvardytų sumų apimtis, įskaičiavus „Creandum VIII“, siekia apie 2,31 mlrd. eurų.

  • Estijos „Roleo“ pritraukė 2,9 mln. eurų: DI karjeros agentas žada darbą rasti be paraiškų

    Estijos startuolis „Roleo“, kuriantis asmeninį dirbtinio intelekto karjeros agentą, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją ir planuoja plėtrą visoje Europoje.

    Apie finansavimo raundą pranešė portalas „EU-Startups“ – jį vedė Baltijos šalių rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, taip pat prisidėjo Šiaurės šalių fondas „Inventure“.

    „Roleo“ siekia padėti technologijų specialistams atrasti karjeros galimybes be įprasto varginančio darbo skelbimų naršymo ir kandidatavimo – platforma pati ieško tinkamų pasiūlymų ir suveda su darbdaviais, kai yra abipusis interesas.

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol yra pritraukusi 3,46 mln. eurų, o naujos lėšos bus naudojamos tiek produkto vystymui, tiek plėtrai Europos rinkose.

    Kaip veikia „Roleo“ idėja

    „Roleo“ pristatoma kaip asmeninis DI karjeros agentas technologijų profesionalams: jis mokosi apie vartotojo patirtį, ambicijas ir preferencijas, o tuomet ieško atitinkančių galimybių visoje Europoje.

    Skirtingai nei tradicinės darbo skelbimų svetainės, kuriose žmogus pats turi ieškoti ir siųsti paraiškas, čia akcentuojamas „pasiūlymų atnešimo“ principas – kandidatas gali būti sujungtas su darbdaviu ir be pateiktos darbo paraiškos.

    Bendrovė pabrėžia, kad vartotojai patys kontroliuoja matomumą ir asmeninę informaciją bei sprendžia, ar nori tęsti konkretų pasiūlymą.

    Kas įkūrė startuolį

    „Roleo“ įkurta 2025 metais. Vienas įkūrėjų – Janer Gorohhov, vienaragiu vadinamos tapatybės patikros bendrovės „Veriff“ bendraįkūrėjas, kitas – Vahur Hansen, buvęs ankstyvosios „Wise“ inžinierių komandos narys ir startuolio „Membo“ bendraįkūrėjas.

    „Roleo“ vadovo teigimu, daugelis žmonių aktyviai savo karjerą pradeda valdyti tik tuomet, kai kažkas nebeveikia arba ateina metas pokyčiams, o geros galimybės tuo metu gali praeiti pro šalį.

    „Practica Capital“ partneris Donatas Keras teigė matęs potencialą įkūrėjų komandoje ir jų ambicijoje, o vadovaujamas raundas esą buvo natūralus fondo žingsnis.

    DI įdarbinimo technologijoms – investicijų banga

    „Roleo“ finansavimas vyksta platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI paremtas atrankos ir darbo rinkos technologijas.

    Minimi ir kiti raundai – tarp jų Londono „Jack & Jill“, Belgijos „Spott“ ir „Ringtime“, Prancūzijos „HrFlow.ai“, Jungtinės Karalystės „inploi“, Ispanijos „Orbio“ bei Islandijos „50skills“.

    Pasak „Roleo“, kartu su jų raundu šios aštuonios atrinktos investicijos sudaro apie 90,5 mln. eurų neseniai paskelbto finansavimo.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad nuo 2026 metų pradžios jos agentas sujungė vartotojus su 30 000 karjeros galimybių, kurias jie vėliau nagrinėjo plačiau.

    Startuolis teigia, kad paslauga technologijų profesionalams yra nemokama, o tarp vartotojų jau yra dirbančių tokiose įmonėse kaip „Google“, „Amazon“, „Stripe“ ir „Spotify“.

  • „Fronted“ pritraukė 1,7 mln. eurų: plės DI platformą tarptautiniam įdarbinimui

    „Fronted“ pritraukė 1,7 mln. eurų: plės DI platformą tarptautiniam įdarbinimui

    Šiaurės šalių HR technologijų startuolis „Fronted“ pritraukė 1,7 mln. eurų (18 mln. Norvegijos kronų) pradinės stadijos investiciją. Lėšos bus skirtos tarptautinei plėtrai ir DI pagrįstos platformos, padedančios valdyti darbą su skirtingų šalių darbuotojais, vystymui.

    Kaip skelbia „Tech.eu“, investicijų raundui vadovavo Švedijos investicijų bendrovė „Kaknäs Invest“, prisidėjo ir „Skagerak Capital“. Prie finansavimo taip pat prisijungė esami investuotojai, tarp jų „Antler“ ir „Sondo Capital“, bei naujų verslo angelų grupė.

    Įmonėms, kurios plečiasi į užsienio rinkas, dažnai tenka susidurti su skirtingais darbo teisės reikalavimais, atlyginimų apskaitos sistemomis ir atitikties procedūromis. Veikiant keliose šalyse, neretai prireikia kelių paslaugų teikėjų, o tai didina administracinę naštą ir kaštus.

    „Fronted“ tikslas – šiuos procesus sutelkti į vieną integruotą sprendimą: platforma apjungia tarptautinę atranką, vadinamąsias Employer of Record (EOR) paslaugas bei įmonės steigimo ir valdymo užsienyje funkcijas. Kitaip tariant, siekiama, kad verslas tarptautinį įdarbinimą ir su tuo susijusius formalumus galėtų spręsti su vienu partneriu.

    Kaip veikia „Fronted“ platforma

    Startuolį įkūrė generalinis direktorius Mariusas Blakeris Høgevoldas ir valdybos pirmininkas bei komercijos vadovas Hansas Nyvoldas Kjellby. Jų vystomas produktas orientuotas į tarptautinių komandų samdymą ir kasdienę darbo santykių administraciją.

    Bendrovė teigia, kad technologija automatizuoja tokius darbus kaip darbo užmokesčio skaičiavimai, mokesčių suderinimai ir darbo sutarčių generavimas. Programinėje įrangoje įdiegiami vietos darbo teisės reikalavimai, kad būtų mažiau rankinio darbo ir paprasčiau laikytis taisyklių skirtingose jurisdikcijose.

    Anot įmonės, vienas tikslų – didinti kainodaros skaidrumą ir mažinti procesų fragmentaciją, kai tarptautinei plėtrai tenka derinti kelis atskirus tiekėjus. Tokia situacija ypač aktuali augančioms įmonėms, kurios nori greitai įeiti į naujas rinkas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Fronted“ nurodo, kad naujas finansavimas bus naudojamas komercinei plėtrai ir operacinei infrastruktūrai išplėsti iki 70 šalių. Taip pat planuojama toliau vystyti DI paremtą atlyginimų skaičiavimo (payroll) modulį.

    Vienas iš bendrovės įkūrėjų Mariusas Blakeris Høgevoldas pabrėžė, kad tarptautinės plėtros metu įmonėms dažnai skaudžiausiai atsiremia į kainą ir sudėtingą administravimą. Jo teigimu, „Fronted“ siekia sukurti programinį „nematomą sluoksnį“, kuris nuimtų kasdienius galvos skausmus dirbant per valstybių sienas.

    Tokie sprendimai aktualūs ir Lietuvos įmonėms, kurios samdo specialistus užsienyje ar steigia padalinius kitose rinkose: skirtingos taisyklės, dokumentai ir apskaitos praktikos gali tapti kliūtimi net ir tada, kai darbuotojų ieškoma tik keliuose regionuose.

  • Europos startuolių savaitės apžvalga: daugiau nei 60 sandorių už virš 1,3 mlrd. eurų

    Europos startuolių savaitės apžvalga: daugiau nei 60 sandorių už virš 1,3 mlrd. eurų

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 60 technologijų sektoriaus finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,3 mlrd. eurų. Taip pat suskaičiuota per 10 pasitraukimų (exits), įsigijimų, susijungimų bei su jais siejamų naujienų.

    Apžvalgoje, kurią pateikia „Tech.eu“, dėmesys skiriamas ir Jungtinės Karalystės biudžetui: pristatyta „Founders’ Relief“ bei priemonių paketas, skirtas skatinti verslumą – nuo išplėstų darbuotojų akcijų pasirinkimo galimybių iki iniciatyvų moterims įkūrėjoms ir papildomų investicijų į dirbtinį intelektą.

    Tačiau vien mokesčių paskatos neišsprendžia pagrindinės problemos – kaip iš gausaus startuolių skaičiaus užauginti dideles, tarptautiniu mastu konkurencingas įmones, kurios liktų šalyje. Akcentuojama, kad britams vis dar trūksta vėlesnių etapų kapitalo, prieigos prie klientų, talentų ir infrastruktūros.

    Nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jungtinė Karalystė pritraukė 14 mlrd. eurų startuolių finansavimo, tačiau „scaleup“ etape kliūčių išlieka. Apžvalgoje taip pat aptariami regioninių ir lyčių finansavimo skirtumų mažinimo bei komercializavimo iššūkiai.

    Didžiausi finansavimo sandoriai

    Tarp ryškiausių savaites finansavimo naujienų išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Fractile“, pritraukusi 577 mln. svarų sterlingų C serijos investiciją. Taip pat minima „NexGen Cloud“, užsitikrinusi 106 mln. JAV dolerių užtikrintą terminuoto kredito priemonę.

    Sveikatos technologijų segmente dėmesio sulaukė Šveicarijos „Distalmotion“: „Perceptive Advisors“ jai suteikia paskolą, kurios dydis gali siekti iki 70 mln. JAV dolerių.

    Įsigijimai ir susijungimai Europoje

    Šią savaitę fiksuoti ir keli reikšmingesni įsigijimai. Prancūzų „Greentech Alliance“ įsigijo „Intermobility“, siekdama spręsti Europos mobilumo koordinavimo ir finansavimo spragą.

    Taip pat skelbta, kad Jungtinės Karalystės „Digital Science“ įsigijo „Jenni AI“, o Danijos „Evertrace“ perėmė „Veck“ – šie sandoriai priskiriami prie labiau pastebimų savaitės susijungimų ir įsigijimų.

    Investuotojų žingsniai ir kitos temos

    Tarp investuotojų naujienų išskiriamas „Auriga Partners“ praneštas 80 mln. eurų tarpinis uždarymas antrojo kibernetinio saugumo fondo rėmuose. „Entourage“ pritraukė 100 mln. eurų antrajam fondui, orientuotam į dirbtinį intelektą, robotiką ir „deeptech“.

    Kita kryptis – Europos „seed“ etapas: apžvalgoje atskirai įvardijami 2026 metų trečiojo ketvirčio didžiausi ankstyvos stadijos finansavimo raundai. Tarp minimų mažesnių, bet įdomių sandorių – nuo 1,2 mln. eurų „Vuse XR“ iki kelių šimtų tūkstančių eurų raundų duomenų bazių, stebėsenos ar maisto pasirinkimų sprendimus kuriančioms komandoms.

  • „Greentech Alliance“ perka „Intermobility“: sieks užlopyti Europos mobilumo finansavimo ir koordinavimo spragas

    „Greentech Alliance“ perka „Intermobility“: sieks užlopyti Europos mobilumo finansavimo ir koordinavimo spragas

    Tarptautinis ryšių tinklas „Greentech Alliance“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti „Intermobility“ – Europos transporto ir mobilumo ekosistemos tinklą, vienijantį daugiau nei 1 000 įmonių, viešojo sektoriaus institucijų ir kitų rinkos dalyvių.

    Po sandorio abi bendruomenės būtų sujungtos į daugiau nei 5 000 narių ir partnerių tinklą, veikiantį daugiau kaip 25 šalyse šešiuose žemynuose. Tikslas – greičiau suvesti investuotojus, startuolius, didžiąsias bendroves ir sprendimų pirkėjus, kad mobilumo projektai lengviau pereitų nuo bandomųjų etapų prie diegimo mastu.

    Mobilumo sektoriaus problema – ne idėjos

    Transportas laikomas vienu sunkiausiai dekarbonizuojamų sektorių Europoje. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 metais transporto išmetimai buvo 25,3 proc. didesni nei 1990 metais, o sektorius sudarė apie 31 proc. visų Europos Sąjungos išmetimų.

    Tuo pat metu privataus kapitalo srautai į mobilumo startuolius silpnėjo: 2025 metais Europoje užfiksuoti 654 finansavimo etapai, kai metais anksčiau jų buvo 785. Bendra privačių investicijų suma siekė apie 9,3 mlrd. eurų.

    Ką keičia įsigijimas?

    „Greentech Alliance“ ir „Intermobility“ jungtis nukreipta į spragą tarp technologijų kūrėjų ir tų, kurie sprendimus perka ar įgyvendina miestų bei regionų mastu. Idėja paprasta: kai tame pačiame tinkle atsiranda startuoliai, investuotojai, korporacijos, operatoriai ir viešosios institucijos, sprendimų suderinimas dėl pilotų, pirkimų ir finansavimo tampa greitesnis.

    Investuotojams toks tinklas žada atrinktą prieigą prie mobilumo projektų ir lengvesnes pažintis su bendrainvestuotojais, pramonės partneriais bei viešaisiais pirkėjais. Įmonėms tai gali reikšti daugiau galimybių pasiekti klientus, gauti pilotų užsakymų ir pritraukti kapitalą Europoje bei už jos ribų.

    Vadovų žinutė: koordinavimo trūksta labiau nei technologijų

    „Greentech Alliance“ teigimu, Europa šiandien susiduria ne tiek su mobilumo technologijų, kiek su koordinavimo problema, kai kapitalas, startuoliai ir miestai egzistuoja greta, tačiau per retai susitinka bendram darbui.

    „Europa neturi mobilumo technologijų problemos, ji turi koordinavimo problemą. Kapitalas, startuoliai ir miestai yra, bet jie retai susitinka“, – sakė „Greentech Alliance“ vadovas Charlesas Newtonas Price’as.

    „Intermobility“ įkūrėjas François Hoehlingeris prisijungs prie „Greentech Alliance“ valdybos. Jo teigimu, realūs pokyčiai mobilumo srityje įmanomi tik tada, kai vienu tempu juda kūrėjai, investuotojai, operatoriai ir viešasis sektorius.

    „Mobilumas keičiasi tik tada, kai steigėjai, investuotojai, operatoriai ir viešosios institucijos juda kartu. „Intermobility“ Europoje sukūrė tą bendrą stalą, o „Greentech Alliance“ suteikia jam tarptautinį mastą ir prieigą prie kapitalo“, – sakė François Hoehlingeris.