CP v2

Tag: Startuoliai

  • Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlanduose, Wageningene įsikūręs maisto technologijų startuolis „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų investiciją, kad pramoniniu mastu išplėstų kakavos žaliavos perdirbimo (upcycling) sprendimą. Bendrovė kuria technologiją, leidžiančią iš maisto pramonės šalutinių srautų išgauti vertingus funkcinius ingredientus.

    Į investicijų etapą įsitraukė regioninis investuotojas ROM InWest, esamas akcininkas Brightlands Venture Partners ir privatus investuotojas. Pasak įmonės, šis finansavimas yra pirmasis žingsnis didinant gamybą ir pereinant prie komercinio masto kakavos ingredientų tiekimo.

    „Įrodėme atskyrimo technologiją su kava, aliejinių kultūrų išspaudomis ir riešutais, tačiau kakava yra ta sritis, kurioje pasiekiame komercinį mastą. Šiaurės Olandijoje kasmet susidaro daugiau kaip 350 000 tonų maistinės kokybės šalutinių srautų, o ROM InWest įsitraukimas atveria prieigą prie regiono pramonės tinklo“, – sakė „Greencovery“ įkūrėjas ir vadovas Carlosas Cabrera.

    „Greencovery“, įkurta 2018 metais, vysto švelnaus atskyrimo technologiją, kuri, bendrovės teigimu, leidžia išgauti ingredientus su mažesniu anglies pėdsaku, palyginti su įprastais gamybos būdais. Praktikoje tai reiškia, kad maisto gamintojų likučiai ir šalutinės frakcijos gali tapti naujais, standartizuotos sudėties žaliavos šaltiniais.

    Bendrovė skelbia, kad pirmosios komercinės partijos jau buvo patvirtintos su pagrindiniais klientais, o dabar, kartu su strateginiu partneriu, siekiama padidinti pajėgumą iki 1 000 tonų. Paraleliai vystoma žiedinės kakavos vertės grandinės idėja Šiaurės Olandijoje, kur kakavos pramonė istoriškai yra stipri.

    Įmonė pabrėžia, kad Zaandamas jau kelis šimtmečius yra svarbus Europos maisto perdirbimo centras ir iki šiol išlieka reikšmingas pasaulinės kakavos prekybos taškas. „Greencovery“ tikslas – vietoje apdoroti šalutinius srautus ir paversti juos didesnės pridėtinės vertės ingredientais, o ne išgabenti menkaverčiams panaudojimo būdams ar utilizavimui.

    „Šalutinių srautų pavertimas funkciniais ingredientais, o ne jų deginimas ar menkaverčiai panaudojimo būdai, tiesiogiai prisideda prie žiedinės maisto sistemos. Šios technologijos diegimas su pramonės partneriu Šiaurės Olandijoje yra aiškus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė ROM InWest investicijų vadovas Basas Kalshovenas.

    Ankstesniais metais „Greencovery“ buvo pritraukusi apie 500 000 eurų technologijai toliau vystyti, o naujasis 1 mln. eurų etapas, pasak bendrovės, turėtų paspartinti perėjimą prie pramoninės gamybos. Tuo pat metu uždaromas papildomas 3 mln. eurų investicijų etapas, kurio daliai įsipareigojimų, anot įmonės, jau pritarta iš esamų ir naujų investuotojų.

    Plėtra orientuota į tris iš kakavos šalutinių srautų gaunamus produktus: kakavos skaidulas, kakavos ekstraktą ir tirpias kakavos skaidulas. Tokie ingredientai maisto gamintojams gali būti aktualūs dėl kelių priežasčių: stabilizuojant žaliavų tiekimą rinkoje, prisitaikant prie svyruojančių kakavos kainų ir kuriant produktus su aiškesnėmis sudėtimis, natūralesniais skoniais bei mažesniu cukraus kiekiu.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija šalutinius maisto pramonės srautus vertinti kaip papildomą žaliavos šaltinį, o ne atlieką, ypač didėjant spaudimui mažinti maisto švaistymą ir pramonės taršą. Tokie projektai kaip „Greencovery“ atspindi verslo kryptį, kai tvarumo tikslai derinami su ekonomine logika: iš tos pačios įsigytos žaliavos siekiama išgauti daugiau parduodamos vertės.

  • Švedijos dronų aptikimo įmonė „Freya Industries“ pritraukė 533 000 eurų plėtrai Europoje

    Švedijos saugumo ir gynybos sensorius kurianti bendrovė „Freya Industries“ pranešė užbaigusi 533 000 eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad raundas buvo perviršytas, o lėšos bus nukreiptos klientų užsakymams įgyvendinti, komandai stiprinti ir plėtrai Europoje.

    Pasak bendrovės, investicijose dalyvavo keli fondai ir organizacijos, tarp jų Foundry Ventures, Longswan Ventures, Propel Capital, Saminvest, „Schyssta Änglar“ bei „Sting“, taip pat privatūs investuotojai. Įmonė detalių apie vertinimą ar tikslius finansavimo terminus nepateikė.

    Plėtra, paremta programine logika

    „Freya Industries“ kuria sensorius, kurių pagrindinė vertė, bendrovės teigimu, slypi programinėje įrangoje. Tokia kryptis leidžia mažinti įrangos kainą ir diegti sprendimus platesniame objektų bei scenarijų spektre, nuo infrastruktūros apsaugos iki individualaus saugumo.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai skirti ne vien duomenims fiksuoti, bet ir situacijai įvertinti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu objektams, kuriuose saugumo komandoms reikia greitai atskirti realią grėsmę nuo klaidingų aliarmų.

    „Mūsų sensoriai ne tik įrašo informaciją, jie aktyviai supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Intelektas yra programinėje įrangoje, todėl sprendimai gali būti pakankamai pigūs, kad juos būtų galima diegti plačiai“, – sakė „Freya Industries“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Åström.

    Dronų aptikimas ir piloto lokalizavimas

    Vienas pagrindinių „Freya Industries“ vystomų produktų segmentų yra dronų aptikimas. Bendrovė teigia, kad jos detektoriai gali nustatyti ne tik patį droną, bet ir piloto buvimo vietą, derindami kelis aptikimo metodus su išmaniąja analitika.

    Įmonės vertinimu, kainos aspektas šioje rinkoje tampa lemiamas, nes grėsmės kyla ne vien didelės svarbos objektams. Mažesnė vieneto kaina, pasak bendrovės, leidžia apsaugoti daugiau vietų, kurios anksčiau tokių sistemų negalėjo sau leisti.

    Europos gynybos investicijų kontekstas

    „Freya Industries“ finansavimo raundas vyksta platesnių Europos investicijų į gynybos, stebėsenos ir sensorių technologijas fone. Pastaraisiais metais ypač didėja dėmesys sprendimams, kurie gali būti greitai diegiami, lengvai plečiami ir paremti duomenų sujungimu bei automatizuota analitika.

    Bendrovė nurodo, kad jos produktai jungiami prie analitikos platformos, kurioje saugos tarnybos ir klientai gali matyti bendrą situacijos vaizdą. Taip pat akcentuojami reikalavimai patikimumui, atsparumui ir saugumui, kad sprendimai būtų tinkami darbui sudėtingomis sąlygomis.

    „Freya Industries“ teigimu, pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti užsakymų įgyvendinimą ir suteikti pagrindą intensyvesnei komercinei plėtrai Europos rinkose.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.

  • Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Europos rizikos kapitalo fondas Balderton pranešė į komandą priėmęs Luca Bocchio, kuris tampa partneriu ir daugiausia dėmesio skirs ankstyvos stadijos investicijoms. Investuotojas į fondą ateina po daugiau nei dešimtmečio darbo Europos technologijų ekosistemoje ir pastaruoju metu ėjo partnerio pareigas fonde Accel.

    Per karjerą Luca Bocchio dirbo su plačiu sektorių spektru: nuo finansinių technologijų ir vartotojų sprendimų iki naujesnių krypčių, įskaitant DI taikymus, gynybos technologijas ir energetiką. Šios sritys pastaraisiais metais tapo vienomis aktyviausiai finansuojamų Europoje, nes investuotojai ieško atsparesnių verslo modelių ir ilgalaikių infrastruktūrinių pokyčių.

    Balderton nurodo, kad Luca Bocchio yra prisidėjęs prie kelių ryškių Europos technologijų bendrovių augimo, tarp jų Trade Republic, SumUp, Vinted ir Fuse Energy. Tokie sandoriai stiprina investuotojo reputaciją ankstyvose stadijose, kai svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir pagalba formuojant strategiją, komandą bei tarptautinę plėtrą.

    Prieš pradėdamas investuotojo kelią, Luca Bocchio konsultavo technologijų ir vartotojų sektoriaus įmones „Bain & Co.“ įvairiose Europos ir Azijos rinkose. Tokia patirtis dažnai laikoma privalumu rizikos kapitalo fonduose, nes leidžia struktūruotai vertinti augimo strategijas, rinkos dydį, konkurencinę aplinką ir verslo vykdymo discipliną.

    Pats investuotojas akcentavo, kad Balderton, jo vertinimu, jau daugiau nei du dešimtmečius yra svarbi Europos technologijų ekosistemos dalis ir aktyviai palaiko steigėjus skirtinguose augimo etapuose. Šis žingsnis vyksta tuo metu, kai Europos fondai vis dažniau bando išsiskirti ne vien kapitalu, bet ir specializacija, tinklu bei pagalba įmonėms ieškant klientų ir talentų.

    „Jau seniai žaviuosi apgalvotu ir praktišku fondo požiūriu, padedančiu verslininkams kiekviename kelionės etape. Man ir toliau svarbiausia remti ambicingiausius Europos kūrėjus, o geresnės vietos tam, nei Balderton, neįsivaizduoju“, – sakė Luca Bocchio.

    Balderton vadovaujantis partneris Bernard Liautaud teigė, kad naujasis partneris yra vienas labiausiai vertinamų ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Pasak jo, Luca Bocchio stiprybė yra ne tik pasiekimai, bet ir gilūs ryšiai su steigėjais, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai lemia geriausių sandorių srautą.

    „Luca yra vienas gerbiamiausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Jo rezultatai kalba patys už save, o ryšių su steigėjais gylis yra tai, ką ypač vertiname. Džiaugiamės galėdami jį priimti į partnerystę“, – sakė Bernard Liautaud.

    Teigiamai apie bendradarbiavimą atsiliepė ir Luca Bocchio remtų įmonių vadovai. Trade Republic bendraįkūrėjas ir vadovas Christian Hecker pabrėžė, kad investuotojas anksti patikėjo jų kryptimi ir tapo svarbiu diskusijų partneriu vadovybei.

    „Luca mus palaikė ir mumis patikėjo anksti, o nuo pat pradžių man buvo apgalvotas diskusijų partneris. Per metus jis sukūrė didelę pridėtinę vertę ir komandai, atnešdamas strateginę perspektyvą bei nuoseklų įsipareigojimą“, – sakė Christian Hecker.

    Vinted bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas ir įmonės vadovas Thomas Plantenga taip pat pabrėžė Luca Bocchio įsitraukimą ir asmeninį įsipareigojimą. Jų teigimu, tokio tipo partnerystė yra ypač svarbi sparčiai augančioms bendrovėms, kai sprendimai dėl plėtros, produkto ir finansavimo turi būti priimami greitai, bet atsakingai.

    „Luca yra būtent toks investuotojas ir valdybos narys, kokio tikisi kiekvienas steigėjas. Be aštrios strateginės perspektyvos, jis atsineša retą atvirumo, sąžiningumo ir asmeninio įsipareigojimo lygį ir nuolat stengiasi padėti vadovybei per kiekvieną iššūkį“, – sakė Mantas Mikuckas ir Thomas Plantenga.

    Rizikos kapitalo rinkoje partnerių komandos stiprinimas dažnai signalizuoja fondo planus aktyviau investuoti ir didinti konkurencingumą dėl perspektyviausių sandorių. Ankstyvos stadijos segmentas ypač jautrus pasitikėjimui ir reputacijai, todėl žinomo investuotojo prisijungimas gali tapti svarbiu argumentu steigėjams renkantis, su kuo keliauti per augimo etapus.

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Po 387 mln. eurų investicijos „The Exploration Company“ laimėjo 760 mln. eurų ESA ALADDIN kapsulės konkursą

    Po 387 mln. eurų investicijos „The Exploration Company“ laimėjo 760 mln. eurų ESA ALADDIN kapsulės konkursą

    ESA pasirinko privačią kapsulę

    Europos kosmoso agentūra pasirašė paslaugų sutartį su „The Exploration Company“ dėl komercinės krovinių kapsulės, skirtos skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį. Bendra kontrakto vertė siekia apie 760 mln. eurų, o tai vienas didžiausių tokio tipo užsakymų Europoje.

    Sutartis numato 310 mln. eurų demonstracinei misijai ir iki 450 mln. eurų dar dviem papildomoms, pasirenkamoms misijoms, kurios bus tvirtinamos vėliau. Tai reiškia, kad galutinė apimtis priklausys nuo programos eigos ir poreikių artimiausiais metais.

    „Šiandieninis susitarimas su „The Exploration Company“ rodo, kaip ESA gali veikti kaip pagrindinis klientas, stiprindama Europos komercinį kosmoso sektorių ir paversdama ambicijas realybe“, – sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

    Kas yra ALADDIN ir kodėl jis svarbus?

    ESA teigia, kad kontraktas priklauso ALADDIN programos antrajam etapui, kuriuo siekiama paspartinti autonominį susijungimą žemojoje Žemės orbitoje ir sukurti reguliarią krovinių logistiką į orbitines stotis. Ši kryptis tapo strategiškai svarbi Europai, nes kosmoso transporto paslaugų rinka sparčiai komercializuojama.

    Dar 2022 metais ESA valstybės narės pritarė LEO krovinių grąžinimo paslaugos koncepcijai, numatant konkurenciją tarp Europos pramonės dalyvių. Po 2025 metais priimto politinio patvirtinimo programa perėjo į antrą etapą, o 2026 metų kovą paskelbtas konkursas jau buvo orientuotas į pilnos sistemos užbaigimą ir demonstraciją orbitoje.

    „Nyx“: kapsulė, kuri turėtų grįžti su kroviniu

    „The Exploration Company“ kuria daugkartinio naudojimo kapsulę „Nyx“, kuri turėtų būti suderinama su sunkiosios klasės nešėjais, autonomiškai prisijungti prie stoties ir pargabenti į Žemę iki 3 000 kilogramų krovinio. Bendrovė teigia, kad vienas aparatas būtų pritaikytas iki 10 misijų.

    Įmonė kapsulės kūrimą vykdo keliose Europos vietose, įskaitant Miuncheną, Bordo ir Turiną, taip pat plečia veiklą Jungtinėse Valstijose ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kartu vystomi ir kiti komponentai, tarp jų daugkartinis didelės traukos raketinis variklis „Storm“.

    „Tai daugiau nei sutarties laimėjimas: tai atspindi pokytį, kaip Europoje kuriame kosmoso technologijas. „Nyx“ pradėjome vystyti tik privačiomis lėšomis, o dabar pasiekėme brandą, kurioje ESA ir valstybių narių finansavimas gali padėti užbaigti aparatą“, – sakė bendrovės įkūrėja ir vadovė Hélène Huby.

    Finansavimas ir startas su Ariane 6

    Kontraktas paskelbtas netrukus po to, kai bendrovė pritraukė apie 387 mln. eurų C serijos investicijų etapą. Šios lėšos, bendrovės teigimu, skirtos „Nyx“ galutiniam vystymui ir „Storm“ variklio darbų spartinimui.

    Pagal susitarimą demonstracinę misiją ESA ir „The Exploration Company“ finansuos kartu: bendrovė jau yra užsitikrinusi 40 proc. reikiamo finansavimo iš privačių investuotojų, o likusius 60 proc. padengs ESA. Be to, numatytas atskiras susitarimas su Arianespace dėl pirmosios „Nyx“ kapsulės paleidimo „Ariane 6“ raketa iš Europos kosmodromo Kuru mieste Prancūzijos Gvianoje.

    Platesniame kontekste šis sandoris rodo ESA kryptį vis dažniau pirkti paslaugą iš rinkos, o ne vien finansuoti technologijos kūrimą. Tokia „inkarinio kliento“ logika padeda pritraukti privatų kapitalą ir greitinti sertifikavimo procesus, kartu stiprinant Europos savarankiškumą kosmoso logistikoje.

  • Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    130 mln. eurų naujam etapui

    Kopenhagoje įsikūręs ankstyvosios stadijos investuotojas „Seed Capital“ pranešė uždaręs penktąjį fondą, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Kapitalas bus skirtas 15–17 Šiaurės šalių startuolių, o pirmosios investicijos, kaip skelbiama, turėtų siekti nuo 3 iki 6 mln. eurų.

    Fondas orientuosis į „FinTech“, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą ir DI paremtus B2B sprendimus. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją: ankstyvosios stadijos fondai vis dažniau ieško įmonių, galinčių greitai augti tarptautinėse rinkose, tačiau kartu sprendžiančių saugumo ir reguliavimo iššūkius.

    Plėtra už Danijos ribų

    „Seed Capital“ pabrėžia, kad su penktuoju fondu plečia veiklą už Danijos ribų ir aktyviau dirbs visame Šiaurės šalių regione. Strateginis dėmesys bus skiriamas Švedijai, kur, pasak fondo, matoma auganti brandžių technologinių komandų ir eksporto potencialą turinčių B2B produktų koncentracija.

    Įmonė taip pat svarsto galimybę atidaryti biurą Švedijoje, siekdama išlaikyti artimą darbą su steigėjais. Vietinis buvimas regione dažnai tampa konkurenciniu pranašumu, kai fondai varžosi dėl tų pačių komandų ankstyvoje stadijoje.

    Nauji prioritetai ir komanda

    „Seed Capital“ teigia, kad kibernetinis saugumas ir atsparumas tampa nauju investiciniu prioritetu penktajame fonde. Fondo teigimu, pirmosios investicijos jau atliktos, tarp jų minimos „Fortiv“, „Moxso“, „Repodo“ ir „Oplane“.

    „Plėtra į Šiaurės šalis yra natūralus mūsų per 20 metų sukurto fondo modelio tęsinys. Mums svarbiausia išlikti arti steigėjų ir operatyviai padėti komandai, su kuria dirbame“, – sakė „Seed Capital“ valdantysis partneris Christianas Brøndumas.

    Fondas taip pat paskelbė apie partnerių komandos pokyčius: Christianas Brøndumas perėmė valdantį partnerio vaidmenį, o buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt prisijungė kaip generalinė partnerė. Partnerių komandoje toliau dirba ir Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirtį.

    Ką rodo fondo strategija

    „Seed Capital“ akcentuoja hibridinį veiklos modelį, kai investuotojų komandoje derinami buvę verslo operatoriai ir investicijų profesionalai. Tokia struktūra dažnai siejama su praktine pagalba portfelio įmonėms: nuo pardavimų ir produkto strategijos iki organizacijos augimo, finansų ir teisinių klausimų.

    „Šiuo metu matome daug galimybių ten, kur susikerta saugumas ir DI. Įmonėms kuriant greičiau, saugi programinė įranga tampa būtinybe, o būtent tokius pokyčius ir sprendimus norime remti Švedijoje ir visose Šiaurės šalyse“, – sakė Geeta Schmidt.

    Fondas primena, kad veikia nuo 2004 metų gruodžio ir per laikotarpį investavo į ne vieną regione išaugusį vardą, tarp jų „Trustpilot“, „Lunar“ ir „Templafy“. Pasak „Seed Capital“, jo portfelio įmonės iki šiol bendrai pritraukė daugiau nei 2,2 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o tai parodo, kad ankstyvosios investicijos čia kuriamos su aiškiu keliu į vėlesnius etapus.

  • Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Kas yra „Gravity Gardens“?

    Nyderlandų AgTech startuolis „Gravity Gardens“, įsikūręs Neimegene, pritraukė 2,6 mln. eurų pradinį finansavimą. Bendrovė kuria sausą sėklų aktyvacijos technologiją, kuri, kaip teigiama, padeda augalams greičiau ir tvirčiau įsitvirtinti dirvoje nenaudojant vandens, chemikalų ar sėklų dangų.

    Finansavimo raundą sudarė nuosavo kapitalo investicijos ir regioninės plėtros parama per EFRO mechanizmą. Prie jo prisidėjo VP Capital, „Brightlands Venture Partners“ (BVP) ir „Graduate Ventures“, taip pat privatūs investuotojai.

    Įmonė nurodo, kad kartu su ankstesne parama iš „StartLife“ ir „Rabobank“ inovacijų paskola bendras pritrauktas kapitalas viršija 3 mln. eurų. Surinktos lėšos bus naudojamos technologijai paruošti pramoniniam mastui ir išplėsti bandymų programas.

    Kuo sausa aktyvacija skiriasi nuo įprasto sėklų paruošimo?

    Žemės ūkyje jau seniai naudojamos sėklų paruošimo praktikos, kai siekiama pagerinti dygimą ir išdygimo tolygumą. Tačiau įprastas sėklų primingas dažniausiai yra „šlapias“: sėklos drėkinamos, laikomos kontroliuojamomis sąlygomis ir vėliau vėl džiovinamos.

    Toks procesas reiškia papildomas operacijas, ribojamą pajėgumą ir kaštus, todėl ekonomiškai dažniau taikomas tik aukštos vertės daržovių ar gėlių sėkloms. „Gravity Gardens“ teigia, kad vandens atsisakymas keičia kaštų struktūrą, nes nebereikia nei hidravimo etapo kontrolės, nei džiovinimo.

    Startuolis pabrėžia, kad siekia ne tik geresnio dygimo laboratorijoje, bet ir didesnio gyvybingumo lauke, kai realias sąlygas lemia dirvos drėgmė, temperatūrų svyravimai ir sėklų partijos senėjimas. Tokia kryptis ypač aktuali, kai ūkininkams svarbus stabilus pasėlio startas ir mažesnė priklausomybė nuo papildomų priemonių.

    „Didžiausi pokyčiai dažnai ateina tada, kai patobulinami sistemos pamatai. Sėklos yra būtent toks pamatas“, – sakė Erica van Eeghen, VP Capital vyresnioji investicijų vadovė.

    Bandymų rezultatai ir kelias į rinką

    „Gravity Gardens“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Paulino Valdés ir Robin Le Vigouroux. Bendrovė skelbia, kad technologija vystoma bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūros verslo inkubatoriumi ESA BIC Noordwijk.

    Įmonė nurodo atlikusi septynis išorinius bandymus, tarp jų ir validavimo eksperimentus su „Vertify“. Taip pat ji vykdo programas su „HLB“, „Oost NL“ ir „Foodvalley“, pasinaudodama smulkiojo ir vidutinio verslo inovacijų kuponu.

    Pasak įmonės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas į pramoninio masto įrangos kūrimą ir didesnius bandymų ciklus su naujomis kultūromis. Rinkos pasirengimą ji taiko 2027 metais, o techninės įrangos vystymą planuoja vykdyti kartu su Nyderlandų inžinerijos grupe „Demcon“.

    „Dygimas svarbus, bet sezono dažnai nenulemia vien šis skaičius. Lemiamas yra gyvybingumas, ir būtent jis pirmiausia prastėja senstant sėklų partijai ar susiklosčius nepalankioms pavasario sąlygoms“, – sakė Paulino Valdés, „Gravity Gardens“ įkūrėjas ir vadovas.

    Jei sausos aktyvacijos metodas pasiteisins skirtingose kultūrose ir mastelio didinimas bus sėkmingas, tai galėtų atverti kelią platesniam sėklų paruošimo taikymui ir lauko augalų segmente. Toks sprendimas taip pat dera su Europos kryptimi mažinti cheminių medžiagų naudojimą ir didinti žemės ūkio atsparumą klimato svyravimams.