Tag: Startuoliai

  • Londono „Ares Intelligence“ pritraukė 2,9 mln. eurų: darbuotojų įžvalgos virsta DI diegimo planu

    Londono „Ares Intelligence“ pritraukė 2,9 mln. eurų: darbuotojų įžvalgos virsta DI diegimo planu

    Londone įsikūręs startuolis „Ares Intelligence“ pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją, kad paspartintų platformos, skirtos įmonių DI diegimui, plėtrą. Bendrovė teigia, jog jos tikslas yra paremti DI transformaciją įrodymais, o ne vien vadovų nuojauta ar pavieniais bandomaisiais projektais.

    Finansavimo etapą rėmė rizikos kapitalo fondai Creandum ir Lakestar, taip pat prisidėjo privatūs investuotojai, siejami su „Google DeepMind“ bendruomene. „Ares Intelligence“ šias lėšas planuoja skirti veiklos plėtrai ir didesniam įmonių ratui pasiūlyti darbuotojų įžvalgomis grįstą DI diegimo metodiką.

    Kaip veikia darbuotojų apklausos DI

    Platforma naudoja DI pagrįstą pašnekovą, kuris konfidencialiai, balsu kalbasi su organizacijos darbuotojais daugiau nei 70 kalbų. Surinkus duomenis, vadovybė per kelias savaites gauna prioritetų sąrašą ir veiksmų planą, kur DI gali taupyti laiką ir pinigus.

    Startuolio teigimu, toks modelis skirtas spręsti dažną įmonių problemą: jos nori automatizuoti procesus, bet neturi patikimo būdo nuspręsti, nuo ko pradėti. „Ares Intelligence“ akcentuoja, kad realūs darbų aprašymai, kliūtys ir neefektyvūs perdavimai geriausiai matomi ne valdybos posėdžiuose, o kasdienėse komandų užduotyse.

    Saugumas, atitiktis ir duomenų kontrolė

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas atitinka BDAR ir SOC 2 reikalavimus, o ataskaitose taikomi nuasmeninimo nustatymai. Įmonės gali maskuoti vardus, redaguoti balsą ar pašalinti pareigų metaduomenis dar iki tol, kol įžvalgos pasiekia vadovybę.

    Diegimas galimas kliento debesijoje arba „Ares Intelligence“ infrastruktūroje, duomenis laikant Europos Sąjungoje arba Jungtinėse Valstijose. Taip pat galima nustatyti duomenų saugojimo terminus pagal įmonės vidaus politiką ir rizikų vertinimą.

    Kodėl DI diegimas dažnai stringa?

    Investuotojai pabrėžia, kad įmonių DI dažnai pradedamas nuo programavimo ir prototipų, tačiau didžiausia nauda slypi likusioje organizacijos dalyje, kur yra daug pasikartojančio rankinio darbo. Pasak jų, atotrūkis tarp DI ambicijų ir realiais duomenimis pagrįstų sprendimų yra viena pagrindinių kliūčių, stabdančių plataus masto diegimą.

    „Šiandien įmonių DI dažniausiai apsiriboja programavimu, o tai tėra pradžia. Galimybės likusioje verslo dalyje yra daug didesnės ir dar menkai išnaudotos“, – sakė Creandum viceprezidentas Richardas Keuntje.

    „Ares Intelligence“ įkurta 2026 metais, o jos įkūrėjai Mattas Falconeris ir Alfie Ransteadas teigia, kad idėja gimė iš ankstesnės jų automatizavimo veiklos patirties. Jie susidūrė su pasikartojančiu klausimu iš klientų: kaip patikimai nustatyti, kurie procesai pirmiausia verti automatizavimo ir kokios rizikos slypi realioje kasdienėje praktikoje.

    „Europos įmonės supranta, kad DI reikia, bet daugeliui vis dar neaišku, nuo ko pradėti. Svarbu pradėti transformaciją dabar, kad neatsilikti“, – sakė „Ares Intelligence“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mattas Falconeris.

    Startuolis tvirtina per maždaug septynis mėnesius po starto pasirašęs sutarčių su stambiomis įmonėmis Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Kaip pavyzdį bendrovė mini „Tremonia“, kur per keturias savaites esą pavyko identifikuoti daugiau nei 400 valandų per mėnesį išvengiamo rankinio darbo, apklausus darbuotojus nuo vadovų iki gamybos linijos.

    „Ares Intelligence“ teigimu, naujas kapitalas leis sparčiau plėsti komandą ir tobulinti produktą, kad DI diegimo rekomendacijos būtų dar tikslesnės ir lengviau įgyvendinamos. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad jos metodas iš esmės keičia įprastą DI strategijų rengimą, nes remiasi platesniu darbuotojų balsu, o ne kelių vadovų vertinimu.

  • Londono „Easol“ pritraukė 26,8 mln. eurų ir pristatė DI agentus: ką tai keičia renginių verslui

    Londono „Easol“ pritraukė 26,8 mln. eurų ir pristatė DI agentus: ką tai keičia renginių verslui

    Londone įsikūrusi patirčių prekybos platforma „Easol“ pranešė užbaigusi 26,8 mln. eurų vertės A serijos finansavimo pratęsimą. Po šio etapo bendrovės pritrauktų lėšų suma, įskaitant ankstesnius raundus, pasiekė apie 53,6 mln. eurų.

    Finansavimą sudaro dvi dalys: 17,9 mln. eurų nuosavybės investicija ir 8,9 mln. eurų skolos finansavimo linija. Nuosavybės daliai vadovavo Y Combinator, taip pat dalyvavo „Tiger Global“, „Foundation Capital“, „FMZ Ventures“, „Notion Capital“ ir „Eight Roads“, o skolos finansavimą suteikė „Viola Credit“.

    DI agentai patirčių verslui

    Pasak „Easol“, pritrauktos lėšos leido sukurti ir pristatyti naują įrankių kryptį „Teammates“, kuri platformoje veikia kaip DI agentų rinkinys. Šie agentai skirti pardavimams, klientų aptarnavimui ir operacijoms, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko verslo duomenimis.

    Įmonė teigia, kad patirčių verslai dažnai dirba su mažomis komandomis, todėl dalis pajamų lieka nepaimta vien dėl laiko stokos ir išskaidytų sistemų. „Teammates“ agentai turėtų automatiškai pastebėti praleistas pardavimo galimybes, atnaujinti užsakymus, padėti atsakyti į užklausas ir pateikti veiksmingas įžvalgas.

    „Kūrėme „Easol“, kad patirčių verslai galėtų valdyti visą savo veiklą ir technologijas turėti savo rankose. DI atveria galimybių padaryti dar daugiau, ypač kai kaštai auga, o maržos spaudžiamos“, – sakė „Easol“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Benas Simpsonas.

    Kodėl rinka tam pasirengusi

    „Easol“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Benas ir Lisa Simpsonai, anksčiau kūrę „Rise Festival“ ir valdę didelio masto gyvus renginius skirtingose šalyse. Jie nurodo, kad patirčių verslas dažnai priverstas jungti daug tarpusavyje nesusietų įrankių, o tai brangina procesus ir apsunkina duomenų kontrolę.

    Platforma siūlo vienoje vietoje apjungti rezervacijas, mokėjimus, rinkodarą, klientų aptarnavimą ir svečių duomenis, o visa infrastruktūra veikia kliento domene. „Easol“ pabrėžia, kad klientų duomenų neparduoda trečiosioms šalims, o duomenų nuosavybė išlieka pačiam verslui.

    Ankstyvieji rezultatai ir augimas

    Bendrovė skelbia, kad iki 2026 metų jos klientai aptarnavo 2,8 mln. svečių daugiau nei 135 šalyse. „Easol“ taip pat nurodo turinti biurus Londone, Niujorke ir Los Andžele, o tarp klientų mini tokius prekės ženklus kaip „Coachella“ ir „Stagecoach“.

    Ankstyvuose diegimuose „Teammates“ agentai, pasak įmonės, padėjo identifikuoti papildomų pardavimų potencialą ir greičiau susigrąžinti vėluojančius mokėjimus. Pavyzdžiui, vienu atveju agentas aptiko maždaug 47 000 eurų vertės papildomų paslaugų pardavimo galimybių, kitu atveju buvo greitai identifikuoti apie 26 000 eurų neapmokėtų sumų.

    „Anksčiau ataskaitoms sukurti sugaišdavau iki trijų dienų, kad apimčiau visas situacijas. Dabar suvestinės leidžia informaciją gauti iš karto“, – sakė Jungtinės Karalystės „State of Play Hospitality“ pardavimų vadovė Eve Szlendak.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: vis daugiau verslų DI taiko ne vien turinio kūrimui, o kasdienėms operacijoms automatizuoti, pajamoms didinti ir klientų aptarnavimui pagreitinti. Patirčių ir renginių sektoriuje tai ypač aktualu dėl sezoniškumo, didelių srautų piko metu ir sudėtingos rezervacijų logikos.

  • Nyderlandų „PaperFoam“ gavo 2 mln. eurų paskolą: plės krakmolo pakuočių gamybą Čekijoje

    Nyderlandų „PaperFoam“ gavo 2 mln. eurų paskolą: plės krakmolo pakuočių gamybą Čekijoje

    Nyderlandų bendrovė „PaperFoam“, kuri kuria biologiškai suyrančias pakuotes iš krakmolo ir natūralių pluoštų, pritraukė 2 mln. eurų paskolą. Finansavimą suteikė „Invest International“, Nyderlandų valstybės remiama organizacija, padedanti įmonėms plėstis tarptautinėse rinkose.

    Paskola skirta gamybos plėtrai Čekijoje ir apyvartinėms lėšoms sustiprinti kituose padaliniuose, įskaitant Malaiziją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Bendrovė siekia padidinti pajėgumus, kad galėtų greičiau aptarnauti augančią paklausą rinkose, kuriose plastiko ribojimai ir perdirbamumo reikalavimai tampa vis griežtesni.

    Plėtra, kurią stabdo tradicinis finansavimas

    „Invest International“ teigia, kad tokio tipo gamybos inovacijoms dažnai vis dar sudėtinga gauti kapitalo iš tradicinių kreditorių, nes rizika vertinama atsargiai. Organizacija pabrėžia, kad pramonės „žaliųjų“ sprendimų mastelio didinimas tampa svarbus ir konkurencingumui, ir inovacijų išlaikymui Nyderlanduose.

    „PaperFoam yra pavyzdys, kaip perspektyvi technologija, įveikusi sudėtingą kelią, gali tapti tarptautiniu mastu plečiama įmone“, – sakė „Invest International“ investicijų vadovas Jeroen Plag.

    Kuo išsiskiria „PaperFoam“ pakuotės?

    Bendrovė įkurta 1998 metais ir gamina pakuotes, kurios, pasak įmonės, gali pakeisti dalį įprastų plastiko bei popieriaus sprendimų. „PaperFoam“ pabrėžia, kad jos medžiaga yra lengva, kompostuojama, o naudojami pluoštai gali būti perdirbami į popierių.

    Įmonė taip pat siūlo storesnę ir tvirtesnę medžiagos versiją „PaperFoam Plus“, kuri pozicionuojama kaip alternatyva išplėstiniam polistirenui. Toks sprendimas aktualus toms rinkoms, kur reikalinga smūgius sugerianti, transportavimui saugi pakuotė, tačiau siekiama mažinti iškastinės kilmės plastiko naudojimą.

    Tarptautinė gamyba ir akcininkai

    „PaperFoam“ gamybos bazes turi Nyderlanduose, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Malaizijoje, o jos sprendimai naudojami buitinės elektronikos, medicinos, sausų maisto produktų ir kosmetikos sektoriuose. Plėtra Čekijoje turi sustiprinti tiekimą Europoje, kur tvarios pakuotės segmentas auga sparčiausiai.

    „Kurti tvarią alternatyvą tradicinėms pakuotėms reikia laiko, investicijų ir partnerių, kurie žiūri į priekį“, – sakė „PaperFoam“ vadovas Willem Derkman.

    Įmonė nurodo, kad gamybos pajėgumų didinimą iš dalies leidžia įgyvendinti Nyderlandų tiekėjų įranga, tarp jų „Kuyer Metaal“ ir „Shuffle-Mix“. „PaperFoam Holding“ struktūroje 30 proc. akcijų nuo 2023 metų kovo priklauso Japonijos bendrovei „Nissha“, o likusi dalis – Nyderlandų subjektui „Sustainable Pioneers Holding“.

  • Madrido „Talky“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI mokys nerašytų apskaitos taisyklių įmonėse

    Madrido startuolis „Talky Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, produkto vystymui ir techninės infrastruktūros stiprinimui.

    Sandoris užbaigtas 2026 metais rugsėjį, o prie jo prisidėjo rizikos kapitalo fondai „HelloWorld“, „Silence VC“, „Motive Force“ ir „Aera Capital“ bei grupė privačių investuotojų. Startuolis kuria DI pagrįstą sprendimą, automatizuojantį apskaitą ir finansines operacijas.

    „Prieš dvejus metus tinklaveikos renginyje sutikau savo bendraįkūrėją Jorge Beamonte. Tą naktį paskambinau mamai ir pasakiau, kad ši diena yra svarbiausia mano gyvenime, nes viskas netrukus pasikeis“, – sakė Maximilian Letón.

    „Talky“ idėja paremta praktine įmonių finansų problema: daug apskaitos sprendimų remiasi ne tik teisės aktais ar formaliomis vidaus taisyklėmis, bet ir nerašyta praktika. Ši patirtis dažnai būna išbarstyta el. laiškuose, sutartyse, skaičiuoklėse ir atskirų darbuotojų žiniose.

    Įprasti automatizavimo įrankiai gerai tvarkosi su standartinėmis operacijomis, tačiau nestandartinės sąskaitos ar išimtys dažnai grįžta į rankinį darbą. Tai didina sąnaudas, ilgina uždarymo procesus ir kelia klaidų riziką, ypač kai didelėse organizacijose apdorojami dideli dokumentų srautai.

    Startuolio teigimu, platforma mokosi iš istorinių įmonės apskaitos įrašų ir finansų komandos sprendimų, kad atpažintų, kaip panašios situacijos buvo spręstos anksčiau. Vietoj vien tik iš anksto aprašytų taisyklių sistema išskiria kriterijus ir pritaiko juos naujoms operacijoms.

    Kai DI pritrūksta informacijos arba susiduria su nauju scenarijumi, sistema nukreipia klausimą tinkamam darbuotojui, kad būtų priimtas sprendimas. Taip siekiama sumažinti laiką, kurį apskaitininkai skiria išimčių aiškinimuisi, ir pagerinti sprendimų nuoseklumą.

    „Talky“ nurodo, kad be žmogaus įsikišimo gali apdoroti nuo 86 iki 93 proc. apskaitos dokumentų. Platforma geba nuskaityti sąskaitas, siūlyti korespondencijas, tikrinti mokesčių informaciją, derinti banko operacijas ir perduoti rezultatus į kliento ERP sistemą.

    Įmonė įkurta 2025 metais: vienas bendraįkūrėjų Jorge Beamonte yra vadovas, o Maximilian Letón – veiklos vadovas. Nors komandoje dirba 9 darbuotojai, „Talky“ teigimu, per platformą jau apdorota daugiau kaip 1,8 mln. dokumentų ir suklasifikuota per 2 mlrd. eurų klientų išlaidų.

    „Talky“ investicija įsilieja į platesnę 2026 metais Europoje ryškėjusią DI apskaitos ir finansų operacijų bangą. Rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti ne tik duomenų suvedimą, bet ir sprendimų priėmimą, ypač kontrolės, atitikimo bei išimčių valdymo srityse.

    Artimiausi „Talky“ prioritetai – samdos spartinimas ir produkto diegimas didelėse įmonėse bei finansinių paslaugų organizacijose, kuriose apdorojami dideli sąskaitų ir mokėjimų srautai. Bendrovė taip pat planuoja toliau vystyti platformą kartu su esamais klientais, kad DI geriau perimtų konkrečiai įmonei būdingą praktiką.

  • Nyderlandų startuolis „Braid“ pritraukė 34 mln. eurų: prekės ženklams žada nuosavą mobilų ryšį

    Nyderlandų startuolis „Braid“ pritraukė 34 mln. eurų: prekės ženklams žada nuosavą mobilų ryšį

    Nuo „Next Communications“ iki „Braid“

    Nyderlanduose įsikūrusi bendrovė „Braid“ pritraukė 34 milijonus eurų A serijos investicijų ir kartu pranešė apie prekės ženklo atnaujinimą. Iki šiol įmonė veikė „Next Communications“ vardu ir tai buvo pirmasis jos išorinis kapitalas nuo įkūrimo 2023 metais.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Octopus Ventures“, o prie jo prisidėjo ir „KPN Ventures“, Nyderlandų telekomunikacijų operatoriaus KPN investicinis padalinys. Toks dalyvių derinys rodo, kad rinka vis aktyviau ieško būdų, kaip ryšį paversti programine paslauga, o ne ilgu derybų ir integracijų procesu.

    Kas yra įterptasis ryšys?

    „Braid“ kuria infrastruktūrą, leidžiančią įmonėms savo vardu pasiūlyti mobilųjį ryšį, neperimant telekomunikacijų operatoriaus vaidmens. Praktikoje tai reiškia vieną programavimo sąsają, per kurią galima valdyti mobilų ryšį, įskaitant fizines SIM ir eSIM, bei užsakymų srautą.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma sujungia daugiau nei 600 operatorių tinklų ir veikia daugiau nei 200 šalių. Tokia aprėptis aktuali tarptautiniams prekės ženklams, ypač kelionių, finansinių paslaugų ir prenumeratų verslams, kurie siekia ryšį paversti savo paslaugos dalimi.

    Pažadas: nuo mėnesių iki minučių

    Įmonės teigimu, sprendimas sutrumpina procesus, kurie tradiciškai užtrukdavo mėnesius dėl derybų su operatoriais, tiekimo grandinių, reguliacinių reikalavimų ir pirkimų. „Braid“ tvirtina, kad bandomąją versiją galima paleisti per maždaug tris minutes, o prekės ženklui skirtą mobiliojo ryšio startą įgyvendinti per savaitę.

    Rinkoje tai siejama su plačiau stiprėjančia įterptųjų paslaugų banga, kai finansai, draudimas ar logistika integruojami į kitų įmonių produktus. Mobilusis ryšys šiame kontekste tampa papildomu lojalumo ir pajamų kanalu, o ne atskira telekomo paslauga su atskiru kontraktu.

    „Geriausi infrastruktūros verslai sudėtingus dalykus padaro beveik nepastebimus. „Braid“ supaprastino sritį, kuri iki šiol rėmėsi ilgomis derybomis ir išskaidytomis sistemomis, ir sukūrė paprastesnį būdą įmonėms įdiegti ryšį į produktus, kuriuos klientai jau naudoja“, – sakė „Octopus Ventures“ partneris Uthish Ranjan.

    Kam to reikia prekės ženklams?

    „Braid“ pateikia kelis scenarijus, kur ryšys tampa patirties dalimi, o ne papildomu pirkiniu. Pavyzdžiui, oro linijos galėtų pasiūlyti ryšį kelionėje nuo bilieto įsigijimo momento, bankas galėtų suteikti duomenų paketą kaip lojalumo naudą, o sporto klubas užtikrinti ryšį sirgaliams išvykose.

    Toks modelis artimas MVNO logikai, tačiau „Braid“ tikslas yra dar labiau nuimti techninę ir operacinę naštą, kad ryšio paslauga būtų kuriama per API ir lengvai pritaikoma skirtingoms rinkoms. Tai ypač svarbu eSIM plėtrai, kai vartotojai tikisi aktyvuoti ryšį greitai, be fizinės kortelės ir ilgo aptarnavimo proceso.

    Įkūrėjų patirtis ir plėtros planai

    Bendrovė įsikūrusi Hagoje, ją 2023 metais įkūrė Jignesh Dave, Vishal Dave ir Mitesh Popat. „Braid“ nurodo veikianti Indijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje bei teigia aptarnaujanti beveik 90 verslo klientų.

    Pasak įmonės, ji jau buvo pelninga ir generavo teigiamą pinigų srautą, o naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai, operatorių tinklo gilinimui ir infrastruktūros stiprinimui. Pagrindinis tikslas išlieka ambicingas: tapti numatytuoju infrastruktūros sluoksniu įmonėms, kurios nori savo produktus papildyti mobiliuoju ryšiu.

    „18 mėnesių ir pusę milijono eurų išleidau vien tam, kad parduočiau pirmąją SIM kortelę. Būtent todėl atsirado „Braid“: po septynerių metų valdant virtualų mobiliojo ryšio operatorių supratau, kad vertė slypi ne SIM kortelėje, o infrastruktūroje, kuri ryšį padaro prieinamą“, – sakė „Braid“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jignesh Dave.

  • „Auriga Partners“ pritraukė 80 mln. eurų kibernetinio saugumo fondui: kur investuos Europoje

    „Auriga Partners“ pritraukė 80 mln. eurų kibernetinio saugumo fondui: kur investuos Europoje

    Paryžiuje įsikūrusi rizikos kapitalo ir inovacijų investicijų valdytoja „Auriga Partners“ pranešė pasiekusi 80 mln. eurų tarpinį antrojo kibernetinio saugumo fondo „Auriga Cyber Ventures II“ uždarymą. Fondas skirtas išimtinai kibernetinio saugumo startuoliams, daugiausia ankstyvoje stadijoje.

    Šį etapą paremia „Bpifrance“ per Prancūzijos Nacionalinį sėklinių investicijų fondą Nr. 3, įgyvendinamą pagal France 2030 investicijų planą. Papildomą užnugarį suteikia Europos Sąjungos „InvestEU“ programa per Europos investicijų fondą, taip pat nuosavybės garantija, valdoma „Bpifrance“ komandos.

    Fondo tikslas ir strategija

    „Auriga Cyber Ventures II“ taikosi į 100 mln. eurų dydį, o maksimali riba numatyta 120 mln. eurų. Tai tęsinys po pirmojo 2022 metais startavusio 55 mln. eurų „Auriga“ kibernetinio saugumo fondo.

    Fondas planuoja investuoti į Europos įmones nuo pre-seed iki Series A stadijos, o vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 500 000 iki 5 000 000 eurų. Skelbiama, kad bus imamos mažumos akcijų dalys, o maždaug pusė kapitalo numatoma tolesniems raundams perspektyviausiose portfelio bendrovėse.

    „Atsižvelgiant į ekonominius, pramoninius ir suvereniteto iššūkius, kuriuos kelia kibernetinis saugumas, Europa turi sukurti sąlygas užauginti pasaulinius lyderius“, – sakė „Auriga Partners“ vadovaujantis partneris Geoffroy Rosset.

    Kur kryps didžiausias dėmesys

    „Auriga Partners“ teigia, kad fondu sieks paremti apie 30 startuolių, o prioritetas bus teikiamas dviem kryptims. Pirmoji – dirbtinio intelekto saugumas, apimantis modelių, duomenų ir naujų DI taikymų apsaugą.

    Antroji kryptis – tapatybės ir duomenų apsauga, nes skaitmeninės prieigos scenarijų daugėja, o sukčiavimo schemos darosi vis labiau automatizuotos. Šios sritys laikomos kritinėmis tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, ypač augant priklausomybei nuo debesijos ir skaitmeninių tapatybių.

    Pirmosios investicijos ir platesnis kontekstas

    Nuo 2022 metų „Auriga“ skaičiuoja išanalizavusi daugiau nei 2 000 Europos kibernetinio saugumo startuolių. Iš naujojo fondo kapitalas jau investuotas į keturias bendroves: „Finovox“, „Fleuret“, „Mankind’s“ ir „Nextident“.

    Valdytoja taip pat nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus rėmė 30 Europos įmonių visoje kibernetinio saugumo vertės grandinėje, tarp jų „Tenancy“, „Patrowl“, „Emproof“, „Cytix“ ir „Mindflow“. Iki 2026 metų pabaigos planuojama atlikti dar dvi ar tris investicijas.

    „Mūsų ekspertų ir verslininkų bendruomenė startuoliams suteikia ne tik kapitalą, bet ir praktinę pagalbą: nuo prieigos prie sprendimų priėmėjų iki plėtros užsienyje“, – sakė „Auriga Partners“ vadovaujantis partneris William Lecat.

    Fondo startas vyksta didėjant spaudimui stiprinti skaitmeninę gynybą: daugėjant prijungtų įrenginių, auga atakų paviršius, o verslui vis svarbesnės tampa tiek prevencinės priemonės, tiek atitiktis reguliavimui. Investuotojai Europoje vis dažniau ieško specializuotų fondų, kurie gali suteikti ne tik pinigų, bet ir sektoriaus kompetencijų, padedančių įmonėms pasiekti tarptautinį mastą.

  • Freiburgo „VUSE XR“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI mokymai mišrioje realybėje taikosi į verslą

    Freiburgo „VUSE XR“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI mokymai mišrioje realybėje taikosi į verslą

    Kas pritraukė investuotojus?

    Freiburge įsikūręs startuolis „VUSE XR“ užbaigė 1,2 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria įmonėms skirtą platformą, leidžiančią rengti mišrios realybės mokymus pramonės ir gyvybės mokslų organizacijoms.

    Finansavimo etapui vadovavo Diuseldorfe veikiantis verslo angelų tinklas IACD, taip pat prisidėjo pavieniai investuotojai. Pasak investuotojų, „VUSE XR“ stiprybė yra komanda, sunkiau nukopijuojama technologija ir jau matomas komercinis pagreitis.

    „Iš investuotojo perspektyvos „VUSE XR“ turi tai, ko šiame etape ieškome: išskirtinę komandą, apginamą DI pagrįstą technologiją ir aiškią rinkos trauką“, – sakė IACD narys Markusas Roithmeieris.

    Sprendžia brangiausią XR problemą

    „VUSE XR“ 2023 metais lapkritį įkūrė pusbroliai Niclasas Matthiasas ir dr. Paulas Matthiasas. Jie vysto „VUSE XR Hub“ – programinės įrangos platformą, kuri padeda kurti, valdyti ir diegti interaktyvius mokymus mišrios realybės aplinkose.

    Startuolio teigimu, XR įrangos galimybės sparčiai brandėjo, tačiau mokymų turinio kūrimas ilgą laiką išliko brangus ir sunkiai plečiamas. „VUSE XR Hub“ siekia šią vietą „atrakinti“, kad įmonės mokymų turinį galėtų atnaujinti pačios, nelaukdamos brangių individualių agentūrinių projektų.

    „Mišrios realybės įranga sparčiai tobulėja, bet mokymų turinio kūrimas išlieka didžiausia kliūtis platesniam diegimui įmonėse“, – sakė „VUSE XR“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niclasas Matthiasas.

    Nuo CAD iki interaktyvių scenarijų

    Platforma sukurta taip, kad esami CAD modeliai, inžineriniai duomenys ir produktų dokumentacija būtų paverčiami fotorealistiškais 3D objektais. Vėliau naudotojai gali sudėlioti mokymų scenarijus naudodami DI pagalbą arba „vilk ir numesk“ principu.

    Parengti mokymai gali būti pasiekiami per interneto naršyklę, mobiliuosius įrenginius arba XR akinius, pavyzdžiui, „Meta“ „Quest“. Įmonėms aktualu ir tai, kad rezultatai stebimi centralizuotai, o turinį galima greitai atnaujinti ir vėl išplatinti visoje organizacijoje.

    Klientai ir komandos stiprinimas

    „VUSE XR“ skelbia jau dirbanti su stambiais pramonės ir gyvybės mokslų sektoriaus vardais, tarp jų „ZEISS“, „Hologic“, „Badenova“, „Scheidt & Bachmann“, „WITRON“, Hamburgo-Eppendorfo universitetine medicinos klinika ir „Sartorius“. Bendrovė taip pat mini pelnytus apdovanojimus, kurie padėjo sustiprinti matomumą rinkoje.

    Kartu su finansavimu startuolis plečia komercinę komandą: prie „VUSE XR“ prisijungia Janas Hendrikas Degneris, perimantis komercijos vadovo pareigas, taip pat Robertas Güntheris, tapęs pardavimų ir paslaugų teikimo viceprezidentu. Anksčiau jie dirbo atitinkamai „J.P. Morgan“ ir CEWE Group, bei ėjo pareigas „Meta“ ir „Unity“.

    „Efektyvūs mokymai yra kritiškai svarbūs produktyvumui, žinių perdavimui ir saugiam vis sudėtingesnių procesų valdymui“, – sakė IACD narys ir buvęs „thyssenkrupp Steel“ vadovas Andreasas Gossas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Pasak bendrovės, 1,2 mln. eurų bus skirti „VUSE XR Hub“ tobulinimui, DI pagrįstų kūrimo funkcijų plėtrai ir spartesniam augimui rinkoje. Prioritetas – dar labiau sumažinti laiką ir kaštus, kurių įmonėms reikia, kad XR mokymai taptų kasdiene praktika, o ne pavieniais pilotiniais projektais.

    Mišrios realybės mokymų rinka pastaraisiais metais juda link standartizuotų platformų, kurios leidžia turinį kurti viduje ir greitai jį adaptuoti skirtingoms gamykloms, komandoms ar produktų versijoms. „VUSE XR“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur svarbiausia – mastelis, atnaujinimo greitis ir aiškiai pamatuojami rezultatai.

  • Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    100 mln. eurų fondas per greitesnį laiką, nei planuota

    Londone įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Entourage“ paskelbė uždariusi antrąjį fondą, kurio dydis siekia 100 mln. eurų. Fondas startavo praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo pirmojo „Entourage“ fondo, pristatyto 2024 metais.

    Įmonės teigimu, „Entourage Fund II“ per dvi savaites viršijo pirminį 75 mln. eurų tikslą, o vėliau pritraukti įsipareigojimai leido pasiekti daugiau nei 100 mln. eurų. Galiausiai fondas buvo apribotas iki 100 mln. eurų, kad būtų išlaikytas planuojamas investicijų tempas ir strategija.

    Kas finansavo fondą ir į ką bus investuojama

    „Entourage“ nurodo, kad fondą sudaro tik verslininkų, šeimos biurų ir privačių investuotojų kapitalas. Tarp investuotojų minimi ir įkūrėjai, susiję su tokiais technologijų vardais kaip „Aikido“, „TechWolf“ ir „Collibra“.

    Fondo strategija orientuota į pre-seed ir seed etapų įmones, o prioritetinės sritys apima DI sprendimus, įmonių programinę įrangą, robotiką ir „DeepTech“ kryptis. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją ankstyvose stadijose ieškoti didesnio technologinio išskirtinumo ir aiškaus produkto pritaikomumo versle.

    „Kai prieš dvejus metus pradėjome „Entourage“, turėjome paprastą ambiciją: remti kitą legendinių įkūrėjų kartą. Su antruoju fondu šį pasirinkimą dar labiau stipriname“, – sakė „Entourage“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Pieterjan Bouten.

    Įkūrėjo patirtis ir „founder-first“ modelis

    „Entourage“ 2024 metais įkūrė Pieterjan Bouten, vienas iš „Showpad“ bendraįkūrėjų ir buvęs vadovas. Įmonė akcentuoja „founder-first“ filosofiją, kai sprendimų priėmimo centre paliekamas įkūrėjas, o fondas stengiasi veikti kaip ankstyvas partneris, o ne kaip kasdienę veiklą reguliuojanti struktūra.

    Pasak Bouten, valdysenos požiūris čia taip pat kitoks, nes „Entourage“ retai siekia vietų valdybose, net kai veda ar kartu veda investavimo etapus. Tokia praktika rinkoje vertinama dvejopai, tačiau ji tampa vis dažnesnė tarp ankstyvos stadijos fondų, siekiančių išvengti perteklinio kišimosi ir išlaikyti greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Per dažnai ankstyvos stadijos valdybose investuotojai ne kuria, o naikina vertę. Puikiems įkūrėjams nereikia priežiūros, jiems reikia pasitikėjimo, iššūkio tada, kai tai svarbu, ir perspektyvos lemiamais momentais“, – sakė Pieterjan Bouten.

    Planuojamos investicijos ir komandos plėtra

    „Entourage“ skelbia, kad antrasis fondas planuoja paremti apie 25 įmones Europoje ir už jos ribų. Vienos investicijos dydis, pagal fondo pateiktą informaciją, turėtų siekti nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų, taip pat numatytos papildomos investicijos į geriausiai augančias portfelio įmones.

    Įmonė taip pat plečia veiklą per „Entourage Studio“, kurią pristato kaip projektų kūrimo ir vystymo padalinį. Kartu pranešta apie investicijų komandos stiprinimą, naują biurą Londone ir veiklos buvimą Paryžiuje, kas atitinka bendrą Europos fondų siekį būti arčiau didžiųjų talentų ir startuolių ekosistemų.

  • „StrollMe“ pritraukė 22 mln. eurų: daugiau prenumeruojamų vaikiškų dviračių ir vežimėlių Europoje

    Augimui ir didesnei įrangos pasiūlai

    Vokietijos startuolis „StrollMe“, siūlantis vaikų mobilumo prekes pagal prenumeratą, pritraukė 22 mln. eurų nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui dabartinėse rinkose ir pasirengimui plėtrai į kitas Europos šalis.

    Į finansavimo etapą vėl įsitraukė ankstesni investuotojai, taip pat prisijungė naujas investuotojas BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen mbH, investuojantis per fondą Hessen Kapital I. Kredito liniją suteikė Growth Credit Partners.

    „Šis finansavimas mums yra svarbus etapas. Jis leis reikšmingai išplėsti parką ir šeimoms pasiūlyti dar daugiau pasirinkimo prenumeratoje“, – sakė „StrollMe“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Reicheltas.

    Kodėl prenumerata tampa patraukli?

    „StrollMe“ modelis remiasi paprasta logika: vaikų prekės greitai „išaugamos“, todėl pirkimas ne visada ekonomiškai racionalus. Prenumerata leidžia keisti dviračius, balansinius dviračius, vežimėlius ar automobilines kėdutes pagal vaiko amžių, o šeimai sumažina vienkartines išlaidas.

    Bendrovė veikia Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose, o asortimentą sudaro įvairių prekių ženklų produkcija bei priedai. Pasibaigus prenumeratai, prekės profesionaliai atnaujinamos ir nuomojamos dar kartą, taip didinant jų panaudojimo trukmę.

    Žiedinės ekonomikos argumentas

    Investuotojai tokiuose modeliuose mato ir žiedinės ekonomikos potencialą, nes ta pati prekė per savo gyvavimo ciklą gali aptarnauti kelias šeimas. „StrollMe“ skelbia, kad nuo įkūrimo jau įvykdė daugiau nei 100 000 nuomos užsakymų, o tai rodo paklausą ir pakartotinio naudojimo mastą.

    BMH atstovė Lena Lang pabrėžė, kad žiedinei ekonomikai reikalingi mastelį pasiekiantys verslo modeliai, o vaikų prekių segmente „naudoti vietoje turėti“ principas gali būti ypač tinkamas dėl greitų vartojimo ciklų.

    Ką keis 22 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, 2025 metais pajamos augo apie 70 proc., tačiau populiarių modelių trūkumas ribojo galimybes pilnai patenkinti paklausą. Dėl to dalis potencialių klientų negalėjo gauti norimos prekės laiku arba rinkosi alternatyvas.

    Pritrauktos lėšos turėtų būti nukreiptos į didesnį nuomos parką, platesnį pasirinkimą ir geresnį prieinamumą. Tai reiškia daugiau aukštesnės kokybės vaikiškų dviračių, vežimėlių ir automobilinių kėdučių šeimoms, kurios nori lankstumo ir mažesnių pradinių išlaidų.

    „StrollMe“ atstovų teigimu, tikslas yra augti kapitalą naudojant efektyviai, žingsnis po žingsnio stiprinant pozicijas Europoje. Toks požiūris būdingas prenumeratos ir turtu paremtiems verslo modeliams, kurie finansavimą sieja su realiai valdomu įrangos parku.

  • Paryžiaus „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų: humanoidinius robotus žada apmokyti per valandą

    5 mln. eurų pre-seed etapas

    Paryžiuje įsikūrusi startuolių bendrovė „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų pre-seed investiciją, kurią ketina skirti programinei įrangai, skirtai pramoniniams humanoidiniams robotams, vystyti. Įmonė tikina siekianti sutrumpinti visą roboto parengimo ir diegimo procesą iki vienos valandos ar dar mažiau.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Contrarian Ventures“ ir „OVNI Capital“, taip pat prisidėjo „Kvanted“, „WEPA Ventures“ ir „Motier Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir technologijų sektoriaus investuotojas Charlie Songhurst, o tarp rėmėjų minimi ir su „Meta“ susiję valdybų nariai.

    Kodėl vien duomenų neužtenka

    „Bleu Robotics“ teigia, kad dabartinė pramoninės robotikos problema yra ne vien aparatinė įranga, o lėtas ir brangus roboto „pratinimas“ prie konkrečios gamyklos užduočių. Pasak bendrovės, daug rinkos žaidėjų remiasi end-to-end modeliais, kuriems reikia didžiulių duomenų kiekių ir ilgo apmokymo, o tai sunkiai suderinama su realiomis gamybos sąlygomis.

    „Humanoidinių robotų gamyboje laukia panašus proveržis, kokį kadaise sukėlė automobilių pramonė, tačiau gamykloms netinka modeliai, kuriems būtini milijonai pavyzdžių“, – sakė „Bleu Robotics“ bendraįkūrėjas Benoît Berkoukchi.

    Jo teigimu, fabrikuose paprasčiausiai nėra interneto masto duomenų, todėl įmonė renkasi metodiką, leidžiančią pasiekti daugiau su mažiau demonstracijų. Bendrovė akcentuoja, kad gamyboje būtinas ne tik tikslumas, bet ir paaiškinamumas, svarbus saugai bei kokybės kontrolei.

    Mokymas iš kelių demonstracijų

    „Bleu Robotics“ kuria vadinamąjį abdukciniu mokymusi paremtą modelį, kuris, kaip teigiama, leidžia robotui perprasti naują užduotį stebint vos keliolika operatoriaus demonstracijų. Bendrovės teigimu, praktikoje tai galėtų reikšti ne šimtus valandų duomenų rinkimo, o dešimt ar mažiau aiškių pavyzdžių gamybos vietoje.

    Įmonė tvirtina, kad jos programinė įranga gali veikti su skirtingomis humanoidinių robotų platformomis ir apima ne tik patį DI modelį, bet ir mokymui skirtus įrankius. Tikslas – kad apmokymas vyktų gamykloje, kuo mažiau stabdant procesus ir greičiau pasiekiant stabilų rezultatą.

    Europos robotikos investicijų banga

    Investicija į „Bleu Robotics“ papildo 2026 metais Europoje ryškėjančią robotikos ir pramoninio DI finansavimo bangą. Tarp plačiau aptariamų sandorių minimi finansavimai įmonėms, kuriančioms robotų matymo sistemas, programinius „įgūdžius“ pramoniniams robotams ir humanoidų diegimo sprendimus.

    Rinkos kontekstas palankus: pramonėje auga poreikis automatizuoti ne tik pasikartojančias, bet ir kintančias užduotis, būdingas mažesnėms serijoms ir dažnam gamybos perplanavimui. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pasaulyje veikė apie 5 mln. pramoninių robotų, tačiau dauguma jų skirti griežtai apibrėžtiems, nekintantiems veiksmams.

    Tuo pat metu humanoidinių robotų srityje, anot rinkos analizės bendrovės „Interact Analysis“, iš daugiau nei 20 000 per metus pagamintų humanoidų tik apie 10 proc. pasiekia realų pritaikymą. Viena priežasčių – sudėtingas ir brangus parengimas konkrečiai darbo aplinkai, kai patikimumas gamyboje turi būti artimas 99 proc. ar dar aukštesnis.

    Ką investuotojai mato „Bleu Robotics“

    „Contrarian Ventures“ investuotojas Thomas Poitrineau teigia, kad bendrovę išskiria pasirinkimas nuo pagrindų pergalvoti, kaip turėtų veikti humanoidinių robotų programinė įranga. Pasak jo, svarbus ir komandos derinys: du aukšto lygio robotikos tyrėjai bei gamybos patirties turintis vadovas.

    „Jų tikslas nėra tik sukurti geriausią modelį laboratorijoje, o įdarbinti robotus gamyklose per mėnesius, o ne per metus“, – sakė Thomas Poitrineau.

    „Bleu Robotics“ įkurta 2025 metais Paryžiuje. Įmonė nurodo, kad ją įsteigė du INRIA tyrėjai ir buvęs „Renault“ gamybos vadovas, o dabar pagrindinis uždavinys – pademonstruoti, kad mažo demonstracijų skaičiaus principas veikia ne tik prototipuose, bet ir skirtingų tipų gamybos linijose.