CP v2

Tag: Startuoliai

  • Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos skaitmeninės sveikatos bendrovė „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta nuotolinio pacientų stebėjimo ir telemedicinos sprendimų plėtrai Europoje. Įmonė kuria reguliuojamą technologijų platformą, pritaikytą darbui su viešosiomis sveikatos sistemomis.

    Investicijų raundui vadovavo „Iberis Capital“, prisidėjo „Vieira de Matos – VDM Capital, S.A.“ ir esamas akcininkas „Buenavista Equity Partners“. „Hope Care“ tikslas – spartinti diegimus naujose rinkose ir stiprinti komercinius bei operacinius pajėgumus.

    Platforma jungia duomenis ir klinikinius procesus

    Įkurta 2012 metais, „Hope Care“ vysto platformą „OpMA“, kuri skirta centralizuotiems nuotolinės priežiūros ir telemedicinos centrams. Bendrovės teigimu, sprendimas vienoje aplinkoje sujungia medicinos prietaisų duomenis, pacientų pateikiamus savijautos rodiklius ir klinikinius darbo procesus.

    Toks modelis leidžia sveikatos priežiūros organizacijoms kurti ir plėsti skaitmenines priežiūros programas, ypač valdant lėtines ligas. Praktikoje tai reiškia ankstesnį būklės pablogėjimo atpažinimą ir galimybę įsikišti dar iki skubios pagalbos ar hospitalizacijos.

    Diegimai keliuose regionuose ir nauji planai

    Šiuo metu „Hope Care“ nuotolinio stebėjimo programas vykdo Portugalijoje ir Prancūzijoje, taip pat įgyvendina projektą Šveicarijoje. Prancūzijoje sprendimas taikomas ir viešajame sektoriuje, įskaitant regionines sveikatos struktūras.

    Vokietijoje bendrovė įsteigė „Hope Care GmbH“, kurios būstinė įsikūrė Erlangene, Medical Valley ekosistemoje. Pirmasis diegimas Vokietijoje, bendrovės duomenimis, numatytas 2026 metų spalį.

    Rumunijoje įmonė rengia naują projektą ir planuoja steigti vietinį padalinį, o parengiamuosius darbus ketina pradėti iki 2026 metų rugsėjo pabaigos. Tokia geografija rodo kryptingą siekį įsitvirtinti tiek didžiosiose, tiek augančiose Europos sveikatos technologijų rinkose.

    Rezultatai: mažiau hospitalizacijų ir skubios pagalbos

    „Hope Care“ teigia, kad Portugalijoje jos technologija naudojama 15 vietinių sveikatos vienetų, apimančių apie 45 proc. visų nacionalinei sveikatos sistemai registruotų vartotojų. Sprendimai taikomi ir Madeiros bei Azorų regioninėse sveikatos tarnybose, taip pat privačiuose sveikatos priežiūros tinkluose, socialinės globos organizacijose ir savivaldybėse.

    Bendrovė pateikia ir klinikinio bei ekonominio poveikio pavyzdį: per 12 mėnesių analizuojant 43 žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, programą, hospitalizacijos dienų skaičius sumažėjo 76 proc., o skubios pagalbos apsilankymų – 74 proc. Skaičiuojama, kad tai sudarė apie 4 811 eurų metinių sutaupymų vienam pacientui.

    „Ši A serijos investicija žymi naują „Hope Care“ etapą. Po daugiau nei dešimtmečio darbo su sveikatos priežiūros institucijomis sukūrėme reguliuojamą platformą, kuri duoda išmatuojamus rezultatus pacientams, specialistams ir sistemoms“, – sakė „Hope Care“ įkūrėjas ir vadovas José Paulo Carvalho.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria vis didesnį lėtinių ligų spaudimą ir dažnai reaguoja į krizes, o ne jų išvengia. „Hope Care“ išsiskiria tuo, kad derina klinikinius įrodymus ir reguliacinį brandumą, leidžiantį sprendimus diegti viešajame sektoriuje mastu“, – sakė „Iberis Capital“ partneris João Henriques.

    „Hope Care“ nurodo, kad 2026 metais įmonė augo, o pirmojo pusmečio pardavimai buvo 2,5 karto didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų padėti greičiau diegti nuotolinio pacientų stebėjimo programas pagrindinėse Europos rinkose.

  • Prieš pritraukiant rizikos kapitalą: klausimai, kurie padeda suprasti, ar jo tikrai reikia

    Ar rizikos kapitalas tikrai būtinas?

    Startuolių įkūrėjai dažnai girdi patarimus, kaip pasiruošti investuotojų pristatymui, susitarti dėl įmonės vertės ar atlaikyti patikrą. Tačiau kur kas rečiau kalbama apie pirmąjį, esminį sprendimą: ar išvis verta eiti rizikos kapitalo keliu.

    Rizikos kapitalas nėra tik pinigai banko sąskaitoje. Jis įpareigoja augti pagal investuotojo logiką, per konkrečius terminus ir su aiškiais lūkesčiais dėl didelės grąžos, o tai tiesiogiai veikia strategiją, produktą, komandą ir savininkų dalis.

    Prieš naują finansavimo etapą įkūrėjams verta sau atsakyti į paprastus, bet nepatogius klausimus: kur įmonė turėtų būti po 10 metų, kiek nuosavybės norima išlaikyti ir kokį verslą šis raundas realiai privers kurti.

    Ankstyvoje stadijoje svarbu įsivertinti, ar išorės kapitalas būtinas pasiekti kitą įrodymą, pavyzdžiui, produkto ir rinkos atitikimą. Vėlesnėse stadijose sprendimą dažnai iškreipia spaudimas kelti raundą dėl rinkos mados, konkurentų ar ankstesnių investuotojų lūkesčių.

    Rinka ir fondo dydis nustato ribas

    Rinkos dydis turėtų diktuoti, kiek kapitalo galima atsakingai prisiimti, o ne atvirkščiai. Dideli vėlesni raundai gali priversti įmonę „peraugti“ savo realią paklausą ir per anksti lįsti į gretimus segmentus ar sudėtingesnes reguliacines aplinkas.

    Ne mažiau svarbus ir investuotojo fondo dydis, nes jis formuoja reikalaujamą „išėjimo“ mastą. Kuo fondas didesnis, tuo labiau jam reikia itin didelių sėkmės istorijų, todėl portfelio įmonėms keliami agresyvesni augimo ir grąžos tikslai.

    Pavyzdžiui, apie 2 mlrd. eurų fondo siekis grąžinti tris kartus daugiau reiškia maždaug 6 mlrd. eurų tikslinę grąžą. Jei fondas pabaigoje turi apie 10–15 proc. įmonės, tokiai grąžai dažnai reikia labai didelės bendros portfelio „išėjimų“ vertės, todėl įmonės spaudžiamos siekti itin didelio masto.

    Mažesni, specializuoti fondai paprastai gali būti kantresni ir realistiškiau vertinti sektorines ribas. Toks kapitalas dažniau dera su nišinėmis rinkomis ar ilgesniais pardavimų ciklais, kai augimas natūraliai yra lėtesnis, bet tvaresnis.

    Augti galima ir be rizikos kapitalo

    Daliai startuolių geriausias „finansavimo raundas“ yra klientų pajamos. Tai ypač aktualu sveikatos technologijų srityje, kur pirkėjai būna atsargesni, sprendimai užtrunka, o klinikinis patvirtinimas ir atitiktis reikalavimams tampa esminiais barjerais.

    Jei verslas jau turi pasikartojančias pajamas, solidžias bendrąsias maržas ir pakankamai aiškų pardavimų procesą, augimą galima finansuoti iš veiklos. Tokiu atveju verta palyginti, kiek nuosavybės kainuotų investicinis raundas šiandienos verte, ir kiek kainuotų tuos pačius tikslus pasiekti organiškai.

    Be klientų pajamų, egzistuoja ir kiti keliai: bankinis finansavimas, įskaitant paskolas su turto užstatu ar sąskaitų finansavimą, taip pat pajamomis grįstas finansavimas, kai grąžinimas siejamas su būsima apyvarta. Europoje sveikatos technologijų įmonėms reikšminga galimybė išlieka ir grantai, kurie leidžia judėti pirmyn nemažinant įkūrėjų dalies.

    Vis dažniau pasitaiko ir strateginių partnerių įsitraukimas, kai kapitalas derinamas su bendrakūros ar plėtros sutartimis. Sveikatos sektoriuje tai gali reikšti prieigą prie infrastruktūros, duomenų, platinimo kanalų ar klinikinės kompetencijos, kuri kartais vertingesnė už pačią investicijos sumą.

    Kodėl sprendimas dabar dar svarbesnis

    Pastaraisiais metais rinkoje dažniau kalbama apie lėtesnius „išėjimus“, ribotesnį likvidumą ir atsargesnes vertes, ypač ten, kur anksčiau buvo įkaitimas. Kai kelias iki pardavimo ar biržos pailgėja, netinkamai pasirinkto kapitalo kaina tampa didesnė, nes spaudimas augti išlieka, o laiko klaidoms mažėja.

    Tai nėra argumentas prieš rizikos kapitalą, nes kai kurioms įmonėms jis būtinas pasiekti produktą, mastą ar reguliacinius slenksčius, kurių vien pajamos nepadengs. Tačiau disciplina pasakyti „ne“ kapitalui, kuris neatsako į realų verslo poreikį, gali tapti konkurenciniu pranašumu.

    Galiausiai tikslas neturėtų būti pritraukti kuo daugiau pinigų. Tikslas yra sukurti tinkamą įmonę tinkamai rinkai, aiškiai suprantant, kokius įsipareigojimus ir kokią ateities trajektoriją atneša pasirinktas finansavimo šaltinis.

  • Italijos rizikos kapitalo fondas „Techshop“ startuoja su antruoju fondu: pirmasis uždarymas 43 mln. eurų

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo valdymo bendrovė „Techshop“ paskelbė apie antrojo fondo „Techshop II“ pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 43 mln. eurų. Fondas orientuotas į pre-seed ir seed etapo startuolius, kuriančius DI pagrįstus B2B sprendimus.

    Pasak fondo valdytojų, pirmasis etapas viršijo pradinį lėšų pritraukimo tikslą, o tolesnis planas ambicingas: iki 2027 metų siekiama pasiekti 100 mln. eurų. Tai atspindi platesnę Europos investuotojų tendenciją didinti kapitalą ankstyvos stadijos DI ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimams.

    Kas investuoja ir kodėl?

    Tarp pagrindinių investuotojų įvardijama CDP Venture Capital, prisijungianti kaip „referencinis“ investuotojas. Parama teikiama per FoF VenturItaly II ir Skaitmeninės transformacijos fondą, kuris remiasi NextGenerationEU lėšomis ir skirtas tiekimo grandinių bei smulkių ir vidutinių įmonių skaitmeninimui.

    Tokia struktūra rodo, kad dalis kapitalo gali būti didinama palaipsniui, augant privačių trečiųjų šalių investuotojų įsipareigojimams. Praktikoje tai leidžia fondui greičiau startuoti su investicijomis, o vėliau plėsti finansavimo apimtį.

    „Su „Techshop II“ norime tapti atskaitos taško seed fondu Europos startuoliams, kurie DI taiko B2B procesuose“, – sakė „Techshop“ partneriai Giovanni Strocchi, Gianluca D’Agostino ir Aurelio Mezzotero.

    „Naujoji programinės įrangos karta ne tik skaitmenina užduotis, bet ir automatizuoja ištisus verslo procesus. Tam reikia specializuotų investuotojų, kurie juda greitai ir gali būti šalia įkūrėjų nuo pat pradžių“, – pridūrė jie.

    Europos DI fondų banga 2026 metais

    „Techshop II“ startas sutampa su ryškėjančia 2026 metų tendencija: Europoje daugėja fondų, kurie kuria atskiras strategijas ankstyvos stadijos DI, B2B programinei įrangai ir įmonių technologijoms. Tokie fondai siekia išnaudoti spartėjantį DI pritaikymą verslo procesuose, nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki duomenų valdymo ir gamybos.

    Rinkoje taip pat pastebimas poslinkis nuo bendro pobūdžio investavimo prie labiau „vertikalių“ temų, kai investuotojai ieško konkrečių industrijų sprendimų. Tai apima sveikatos, finansų, konsultavimo, robotikos, gamybos ar programinės įrangos kūrimo įrankių segmentus.

    „Techshop“ patirtis ir naujo fondo kryptis

    „Techshop“ įkurta 2021 metais ir specializuojasi ankstyvos stadijos B2B technologijų investicijose, deklaruodama praktinį, „įkūrėjas-įkūrėjui“ principu paremtą modelį. Bendrovė teigia, kad padeda startuoliams ne tik su kapitalu, bet ir su produkto vystymu, rinkos validacija bei komercine plėtra.

    Per pirmąjį fondą „Techshop I“ investuota į 23 B2B programinės įrangos ir SaaS įmones. Tarp portfelio pavadinimų minimos Shop Circle (dabar Circeus), Smartness, hlpy, Qomodo, Tot, AxyonAI, GenomeUp, SylloTips ir Allsides.

    „Techshop“ skelbia, kad praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams nuo pirmojo fondo starto, portfelio rezultatai siekia 1,8 MOIC ir 1,5 TVPI. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant fondo grąžą ir portfelio vertės augimą, nors galutiniai rezultatai paprastai paaiškėja tik fondui užbaigus investicinį ciklą.

    Naujasis fondas numato bent 70 proc. kapitalo investuoti į Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje registruotas privačias įmones, turinčias nuolatinę veiklą Italijoje. Pirmosios „Techshop II“ investicijos, pasak bendrovės, turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis ir apims DI sprendimus pardavimams, kūrėjų įrankius bei konsultavimo sritį.

  • Paryžiaus AgTech „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų: balso DI turėtų pagreitinti darbą laukuose

    Paryžiuje įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją. Bendrovė kuria balso DI asistentą, leidžiantį ūkininkams, agronomams ir lauko komandoms fiksuoti duomenis tiesiog kalbant, o ne pildant formas kompiuteryje.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Revent, taip pat prisidėjo Grey Silo Ventures, Jeriko, Techmind ir Fund F. „Tellia“ teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos plėtrai ir komandos augimui Europoje bei JAV.

    Problema – ne duomenys, o sąsaja

    „Tellia“ taikosi į vieną seniausių sektoriaus trukdžių: lauko darbų metu surinkta informacija dažnai lieka užrašų knygelėse, pokalbiuose ar galvoje, o į skaitmenines sistemas suvedama vakare. Tai reiškia mažiau tikslumo, vėlavimą priimant sprendimus ir papildomą administracinę naštą.

    Startuolis pabrėžia, kad tradicinės ūkių valdymo programos ne visada pritaikytos realioms sąlygoms laukuose: nepatogus įvedimas, skirtingos kalbos, darbo ritmas ir ribotas laikas. Dėl to net turint skaitmeninius įrankius duomenų kokybė ir nuoseklumas dažnai nukenčia.

    „Žemės ūkio sektoriuje kartojasi ta pati problema: žmonės, kurie visą dieną dirba laukuose, vakare praleidžia laiką prie klaviatūros“, – sakė „Tellia“ vadovė ir viena įkūrėjų Coline Labadie de Faÿ.

    „Tai niekada nebuvo duomenų problema. Tai buvo sąsajos problema: tradicinė programinė įranga nepriima informacijos taip, kaip ji natūraliai atsiranda lauke – ištarta balsu ir ta kalba, kuria dirba komanda“, – teigė ji.

    Plėtra: DI sluoksnis tarp lauko ir sistemų

    „Tellia“ akcentuoja, kad nekuria dar vienos uždaros platformos, kuri „perima“ visus ūkio duomenis. Vietoj to bendrovė kuria sąsajos ir integracijų sluoksnį: vartotojas pasako informaciją, o sistema ją užfiksuoja, susistemina ir paverčia įrašais ar įžvalgomis, kurias galima panaudoti kasdieniuose procesuose.

    Pasak įmonės, sprendimas gali būti diegiamas partnerių produktuose per programavimo sąsają, todėl naudotojams nereikėtų keisti įprastų įrankių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI vis dažniau įdiegiama kaip papildomas funkcionalumas jau naudojamose sistemose, o ne kaip atskira, nuo nulio diegiama platforma.

    „Mes nekūrėme dar vienos platformos, kuri nori valdyti visus duomenis. Mes sukūrėme sąsają: jūs kalbate, „Tellia“ tai užfiksuoja, susistemina ir interpretuoja taip, kad visa organizacija galėtų veikti“, – sakė Coline Labadie de Faÿ.

    „Šis finansavimo etapas leis toliau vystyti balso DI, sukurti agentinį sluoksnį tarp lauko ir likusios AgTech ekosistemos bei auginti komandą JAV ir Europoje“, – pridūrė ji.

    Investicijų kontekstas Europoje

    „Tellia“ sandoris įsilieja į 2026 metais išliekantį investuotojų dėmesį DI ir technologijomis grįstam žemės ūkiui Europoje. Pastaraisiais mėnesiais skelbta apie kelis didesnius raundus, susijusius su genetika, klimato atsparumu ir regeneracine žemdirbyste.

    Tarp panašių pavyzdžių minimi Belgijos „Rainbow Crops“ 9,7 mln. eurų bei Londono „Biographica“ 8 mln. eurų finansavimo etapai, o Prancūzijoje „UBEES“ taip pat pritraukė 8 mln. eurų. Vien šie trys raundai sudaro 25,7 mln. eurų, o įtraukus „Tellia“, bendra suma siekia 30 mln. eurų.

    Startuoliai, kuriantys praktinius įrankius lauko darbams, investuotojams tampa patrauklūs dėl aiškios grąžos logikos: mažiau rankinio suvedimo, daugiau realiu laiku surinktų duomenų ir greitesni sprendimai ūkyje. „Tellia“ siekis „įgarsinti“ duomenų suvedimą gali tapti vienu iš būdų sumažinti atotrūkį tarp realaus darbo lauke ir skaitmeninių sistemų, nuo kurių vis labiau priklauso planavimas, atsekamumas ir kaštų kontrolė.

  • „The Exploration Company“ pritraukė 387 mln. eurų: Nyx kapsulė ir daugkartinis variklis Storm

    Europos kosmoso bendrovė „The Exploration Company“ (TEC) paskelbė užbaigusi C serijos finansavimo etapą ir pritraukusi 387 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims: Nyx daugkartinio naudojimo kapsulei ir didelės traukos daugkartiniam raketų varikliui Storm.

    Pasak TEC, Nyx artimiausiu tikslu taps misija, kurios metu kapsulė prisijungs prie Tarptautinės kosminės stoties ir grįš į Žemę. Toks bandymas yra kritinis žingsnis kuriant patikimą Europos orbitinės logistikos grandinę, ypač augant paklausai krovinių gabenimui ir grąžinimui iš orbitos.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo „Bessemer Venture Partners“, „Atomico“ ir „Scaleup Europe Fund“, valdomas „EQT“. Prie raundo prisidėjo ir ankstesni TEC rėmėjai, tarp jų „Balderton“, „Plural“, „Cherry“ ir „Red River West“.

    Sandoris išplečia investuotojų bazę abiejose Atlanto pusėse, tačiau TEC pabrėžia išlaikanti europinį pagrindą. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa siekia daugiau savarankiškumo kosmoso transporto infrastruktūroje, kuri svarbi ryšiams, tyrimams, saugumui ir kritinėms paslaugoms.

    „Visi Žemėje priklausome nuo infrastruktūros kosmose, tačiau gebėjimas pasiekti orbitą, ją aprūpinti ir sugrįžti tebėra retas“, – sakė „The Exploration Company“ įkūrėja ir vadovė Hélène Huby.

    Nyx kapsulė: nuo krovinių iki įgulos

    TEC teigimu, Nyx kuriama kaip daugkartinio naudojimo kapsulė, skirta gabenti krovinius į esamas ir būsimas kosmines stotis bei saugiai grąžinti juos į Žemę. Bendrovė nurodo, kad platforma projektuojama su potencialu ateityje pritaikyti ir žmonių skrydžiams, tačiau artimiausiu laikotarpiu akcentuojami kroviniai.

    Praktinis Nyx gebėjimas prisijungti prie Tarptautinės kosminės stoties ir atlikti pilną grįžimo ciklą būtų svarbus įrodymas, kad Europa gali turėti patikimą, daugkartinę orbitinės logistikos priemonę. Tai tampa aktualu ir dėl platesnių pokyčių: plečiantis komerciniams projektams orbitoje, didėja poreikis reguliariam tiekimui ir krovinių sugrąžinimui.

    Storm variklis: statymas už daugkartinę trauką

    Antra kryptis, kurią TEC išskiria kaip strateginę, yra daugkartinis didelės traukos variklis Storm. Bendrovė teigia, kad tai turėtų būti pirmasis Europoje daugkartinis didelės traukos variklis, paremtas pilno srauto laipsnine degimo schema ir naudojantis deguonį bei metaną.

    TEC planuoja testų programą, apimančią išankstinių degiklių bandymus su mažesnio mastelio traukos kamera artimiausiais mėnesiais, vėliau numatomas deguonies turtingo galios bloko bandymas ir pagrindinio variklio bandymai per kelerius metus. Bendrovė tikina, kad būtent variklio brandinimas taps pamatu ateities daugkartiniams Europos sunkiųjų klasių sprendimams.

    „Šis finansavimas leis mums veikti skubiai: atgabenti Nyx prie Tarptautinės kosminės stoties ir saugiai grįžti į Žemę, kartu spartinant Storm kūrimą“, – sakė Hélène Huby.

    TEC taip pat nurodo, kad lėšos bus skirtos komandos plėtrai ir pramoniniam mastelio didinimui inžinerijos, gamybos, misijų operacijų, variklių kūrimo ir programų vykdymo srityse. Bendrovė pažymi, kad finansavimas dar priklauso nuo taikomų reguliacinių patvirtinimų.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    575 mln. eurų fondas Europos augimui

    Londone įsikūrusi augimo skolos valdytoja „Claret Capital Partners“ pranešė uždariusi ketvirtąjį fondą „Claret European Growth Capital Fund IV“, kurio bendra suma pasiekė 575 mln. eurų. Tai daugiau nei pradinis 500 mln. eurų tikslas, o fondas skirtas investicijoms į Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio sektorius.

    Bendra 575 mln. eurų suma sudaryta iš 440 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų pačiame fonde ir 135 mln. eurų susijusio diskrecinio mandato. Bendrovė teigia, kad lėšas skyrė instituciniai investuotojai, tarp jų pensijų fondai, draudimo bendrovės ir šeimos biurai, o dalis pritraukta ir per privačios bankininkystės kanalus.

    Kodėl skola vėl tampa patraukli

    „Claret Capital Partners“ specializacija yra augimo skola, kai verslui suteikiamas finansavimas nesumažinant akcininkų dalies taip, kaip tai nutinka pritraukiant nuosavą kapitalą. Tokie sprendimai ypač aktualūs laikotarpiu, kai rizikos kapitalo rinka išlieka selektyvesnė, o įmonės ieško būdų prailginti veiklos finansavimo laiką iki kito raundo.

    „Tai ne tik mūsų požiūrio ir rezultatų patvirtinimas, bet ir didelis pasitikėjimo balsas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio ekosistemoms“, – sakė „Claret Capital Partners“ valdantysis partneris Davidas Batemanas.

    Bendrovės duomenimis, įprastų paskolų dydžiai svyruoja nuo 2 mln. iki 100 mln. eurų, o kiekvienas sandoris vertinamas individualiai. Kapitalas gali būti nukreiptas organiniam augimui, įsigijimams, investicijoms į įrangą, apyvartinėms lėšoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei plėtrai į naujas rinkas.

    Kur jau nukeliavo dalis lėšų

    „Claret Capital Partners“ skelbia, kad jau panaudota 32 proc. fondo, paremta 27 įmonės. Tarp įvardijamų pavyzdžių yra „Billie“, „Cinclus Pharma“, „PRODA“, „Inventiva“ ir „Surfe“.

    Valdytojas taip pat primena, kad nuo 2013 metų per fondus investavo daugiau nei 1,5 mlrd. eurų ir parėmė per 210 bendrovių. Bendras nuo veiklos pradžios pritrauktas kapitalas, anot bendrovės, siekia 1,3 mlrd. eurų.

    „Kai nuosavo kapitalo rinka tampa išrankesnė, o įkūrėjai ieško augimo be nereikalingo akcijų išskiedimo, lankstaus finansavimo paklausa turėtų toliau augti“, – sakė valdantysis partneris Johanas Kampe.

    Po galutinio fondo uždarymo „Claret Capital Partners“ planuoja toliau plėsti veiklą Europoje, stiprindama vietinę komandą pagrindiniuose inovacijų centruose. Bendrovė nurodo turinti komandos narių Paryžiuje ir planuojanti plėtrą Berlyne.

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • Šveicarijos „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI valdys daugiau atliekų į energiją jėgainių

    Investicija į atliekų sektoriaus automatizavimą

    Šveicarijos bendrovė „Jaipur Robotics“ pranešė užbaigusi 4,3 mln. eurų dydžio „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą atliekų į energiją (angl. waste-to-energy) jėgainių procesams valdyti ir optimizuoti.

    Finansavimo raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF). Anksčiau „Jaipur Robotics“ buvo pritraukusi 725 000 eurų „pre-seed“ investiciją, o vėliau papildomai gavo 161 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“.

    Kokią problemą sprendžia DI

    Atliekų į energiją jėgainės gamina šilumą ar elektrą iš perdirbti netinkamų atliekų, tačiau jų darbas sudėtingas dėl nevienodos atliekų sudėties. Tai apsunkina degimo režimo kontrolę, didina prastovų riziką ir kelia saugos iššūkių.

    Vienas jautriausių etapų yra atliekų bunkerių valdymas ir jų tiekimas į deginimo kamerą, nes kartu su atliekomis gali patekti pavojingi objektai, pavyzdžiui, dujų balionai ar stambūs betono gabalai. Tokie radiniai gali lemti brangiai kainuojančius neplanuotus sustabdymus ir remonto darbus.

    Kaip veikia „Jaipur Robotics“ sprendimai

    Įmonė taiko kompiuterinę regą ir giluminio mokymosi metodus, kad realiu laiku aptiktų pavojingus ar nestandartinius objektus atliekų bunkeriuose ir sunkvežimių iškrovimo zonose. Tai padeda operatoriams greičiau identifikuoti rizikas dar prieš joms tampant avarijų priežastimi.

    Kitas produktų blokas skirtas atliekų šilumingumo žemėlapiams sudaryti ir pagerinti atliekų maišymą. Operatoriams pateikiamas vizualus „šilumos žemėlapis“, leidžiantis tiksliau sumaišyti skirtingos energetinės vertės srautus, kad degimas būtų tolygesnis ir stabilesnis.

    „Jaipur Robotics“ taip pat kuria kranų sekimo sprendimus, kurie realiu laiku stebi ir prognozuoja vieno ar kelių tiltininių kranų padėtį bei veikimo būseną. Tokia analitika gali padėti automatizuoti dalį veiksmų, mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir didinti darbo našumą.

    „Matome ateitį, kurioje atliekų duomenys pilnai lemia saugą ir automatizavimą. Šis raundas leidžia mums keisti visos jėgainės veikimą iš esmės“, – sakė „Jaipur Robotics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ermes Zamboni.

    Skaičiai, kuriais remiasi bendrovė

    Bendrovė teigia, kad jos sistema, taikant realaus laiko pavojų aptikimą, gali sumažinti neplanuotus sustabdymus daugiau nei 80 proc. Taip pat nurodoma, kad dėl geresnio atliekų maišymo ir degimo optimizavimo vienai jėgainei per metus gali būti sukuriama daugiau nei 1 000 000 eurų papildomos vertės.

    „Jaipur Robotics“ skelbia turinti vieną didžiausių Europoje atliekų į energiją sektoriaus duomenų rinkinių, apimantį daugiau nei 50 000 000 sužymėtų vaizdų. Įmonės teigimu, jų sprendimai analizuoja daugiau nei 5 000 000 tonų atliekų per metus, o pavojingų medžiagų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    „Mus įtikino duomenų rinkinio mastas, reta komandos kompetencijų kombinacija ir aiškiai išmatuojami rezultatai klientų objektuose“, – sakė HTGF investicijų vadovė Anna Stetter.

    Plėtra ir komanda

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Ermes Zamboni ir Nikhil Prakash. Sprendimai kuriami ne tik atliekų į energiją sektoriui, bet ir cementui bei biomasės pramonei, kur taip pat svarbūs saugos, stabilaus proceso ir automatizavimo klausimai.

    Bendrovės būstinė yra „Technopole Ticino“ Manno mieste, netoli Lugano, o komandoje dirba apie 40 žmonių. Įmonė nurodo turinti du mokslinių tyrimų ir plėtros centrus Šveicarijoje bei Azijoje ir planuoja plėsti komandą DI, inžinerijos bei komercijos srityse.

  • Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    Stokholme įsikūrusi kūrėjų rinkodaros platforma „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų išankstinės pradinės (pre-seed) investicijos. Raundas buvo perrašytas, o jam vadovavo „byFounders“, prisijungė ir „Wave Ventures“.

    Įmonė skelbia per šešis mėnesius po produkto starto pasiekusi 1,7 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų (ARR) rodiklį. Toks tempas ankstyvoje stadijoje investuotojams signalizuoja, kad sprendimas pataikė į aiškų rinkos poreikį.

    Kaip veikia „Fluencify“ modelis

    „Fluencify“ save pristato kaip end-to-end paslaugą, kurią valdo dirbtinis intelektas: prekės ženklas apibrėžia norimą rezultatą, o DI agentai padeda surasti kūrėjus, suderinti bendradarbiavimą, koordinuoti publikacijas ir administruoti procesą. Įmonės teigimu, tai leidžia rinkodarą vykdyti nuolat, o ne atskiromis trumpalaikėmis kampanijomis.

    Platforma dirba su atrinktu kūrėjų tinklu ir automatizuoja dalį operacijų, kurios tradiciškai „suvalgo“ daugiausia laiko: kontaktavimą, atsakymų sekimą, kūrybinių užduočių suformulavimą, publikavimo grafiką bei apmokėjimus skirtingose šalyse. „Fluencify“ nurodo, kad išmokas gali vykdyti daugiau nei 85 šalyse.

    Konkurencija: agentūros, įrankiai ir vidinės komandos

    Kūrėjų rinkodaros rinka pastaraisiais metais sparčiai profesionalėja: vieni prekės ženklai remiasi influencerių ir UGC agentūromis, kiti naudoja kūrėjų „marketplace“ tipo platformas ar kampanijų valdymo programinę įrangą, o didesnės įmonės kuria vidines komandas. „Fluencify“ pozicionuoja save tarp šių modelių: ne tik parduoda įrankį, bet ir „paleidžia“ procesą, kartu išlaikydama automatizacijos mastą.

    Įmonė taip pat akcentuoja ambasadorių modelį, kai kūrėjai su prekės ženklu dirba tęstinai, o ne tik vienkartinių įrašų principu. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 13 000 aktyvių kūrėjų.

    „Kai produktus kurti darosi vis lengviau, jų išpopuliarinimas tampa dar svarbesnis. Vartotojų kuriamas turinys yra vienas tiesiausių būdų augti“, – sakė „byFounders“ partneris Magnus Hambleton.

    Kas įkūrė ir kur bus panaudotos lėšos

    „Fluencify“ įkurta 2025 metais: ją pradėjo Erikas Romdhane, Isaacas Norinas ir Samas Stonesas Hällebergas. Įkūrėjai pabrėžia, kad didžiausia kūrėjų rinkodaros dalis dažnai yra ne kūryba, o koordinavimas ir administravimas, kuris masteliuojamas tik samdant daugiau žmonių.

    Pritrauktą kapitalą įmonė planuoja skirti inžinierių komandai Stokholme stiprinti, atidaryti biurą Niujorke ir plėsti pardavimus JAV rinkoje. Taip pat numatoma auginti kūrėjų tinklą ir tobulinti produktą esamiems klientams, ypač programėlių ir įrankių segmente, kuriuos lengva demonstruoti vaizdo formatu.

    „Didžiąją laiko dalį suvalgydavo kūrėjų paieška, atsakymų vaikymasis, užduočių rašymas ir apmokėjimai per sienas. Norėjome sukurti sistemą, kur prekės ženklas aprašo tikslą, o visa kita įvyksta nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė „Fluencify“ vadovas ir vienas įkūrėjų Erikas Romdhane.

    Investicija į „Fluencify“ atspindi platesnę tendenciją rinkoje: įmonės ieško būdų, kaip DI pagalba pigiau ir greičiau gaminti trumpus, autentiškus vaizdo formatus ir tuo pačiu suvaldyti rizikas, susijusias su atranka, kokybe ir atitiktimi taisyklėms. Jei platformai pavyks išlaikyti augimo tempą plečiantis į JAV, ji gali tapti vienu ryškesnių Europos kūrėjų ekonomikos žaidėjų.