Tag: Startuoliai

  • „Nevis“ pritraukė 62 mln. eurų: DI agentai žada automatiškai perimti finansų patarėjų rutiną

    Londone ir Niujorke veikiantis WealthTech startuolis „Nevis“ paskelbė užsitikrinęs 62 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą turto valdymo ir finansų konsultavimo įmonėms automatizuoti kasdienes darbo eigas.

    Pasak „Nevis“, naujas kapitalas bus naudojamas DI agentų galimybėms plėsti, integracijoms su saugotojais ir WealthTech ekosistema gilinti, taip pat produkto ir pardavimų plėtros komandoms auginti. Bendrovė teigia, kad klientai jos sprendimą vertina per apčiuopiamus rezultatus, o ne tik technologinius pažadus.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Investicijų raundui vadovavo EQT Ventures, o bendra „Nevis“ pritrauktų lėšų suma per maždaug dvejus metus nuo įkūrimo pasiekė 98 mln. eurų. Tarp naujų strateginių investuotojų įvardijama „The Charles Schwab Corporation“ ir „QuantumLight“, kurį sieja „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

    Raunde dalyvavo ir esami investuotojai, didinę įsipareigojimus: „Sequoia Capital“, „ICONIQ“ bei „Ribbit Capital“. Toks investuotojų sąrašas rodo, kad finansų konsultavimo automatizavimas DI priemonėmis vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūrinė, o ne nišinė kryptis.

    Ko siekia „Nevis“ DI agentai

    „Nevis“ sprendimas apibūdinamas kaip vieninga platforma, sujungianti klientų valdymą, susitikimų įžvalgas, finansinį planavimą ir su saugotojais susijusias procedūras. Bendrovė teigia, kad jos agentai jau atliko daugiau nei 100 000 operacinių užduočių, kurias įprastai tvarko konsultantų komandos.

    Įmonė nurodo, kad diegimai padeda konsultantams susigrąžinti iki 10 valandų per savaitę, padidinti susitikimų su potencialiais klientais skaičių apie 30 proc. ir pagreitinti sąskaitų atidarymą nuo savaičių iki dienų. Tokie pažadai atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI diegiamas ne tam, kad pakeistų patarėją, o kad sumažintų administracinę naštą.

    „Mūsų klientai „Nevis“ matuoja verslo rezultatais: daugiau skambučių klientams, kas savaitę susigrąžintos valandos ir kasdien atidaromos sąskaitos. „Nevis“ agentai užbaigia darbą, todėl kiekvienas patarėjas kiekvienam klientui gali skirti tokį dėmesį, kokį suteiktų pilna aptarnavimo komanda“, – sakė „Nevis“ vadovas ir vienas įkūrėjų Mark Swan.

    Rinkos fonas: talpos trūkumas ir automatizavimo banga

    EQT Ventures atstovai akcentuoja struktūrinę problemą: didėjant konsultavimo paklausai, dalis patyrusių patarėjų traukiasi iš rinkos, o tai kuria „talpos spragą“. Tokiose sąlygose automatizacija tampa būdu aptarnauti daugiau klientų nedidinant komandų proporcingai.

    „Nevis“ teigia, kad jos klientai valdo daugiau nei 625 mlrd. eurų klientų turto, o įmonės pajamos, kaip skelbiama, per metus išaugo daugiau nei 25 kartus. Tarp klientų minimi Focus Financial Partners, IEQ Capital ir United Capital, o tai leidžia spėti, kad sprendimas orientuotas į didesnes, procesais grįstas konsultavimo organizacijas.

    „Mark, Philipp ir Ivan sukūrė išskirtinę DI platformą tuo metu, kai turto valdymas susiduria su augančiu talpos trūkumu. „Nevis“ padeda įmonėms aptarnauti daugiau klientų ir efektyviai didinti mastą“, – sakė EQT Ventures partnerė Carolina Brochado.

    Europoje 2026 metais daugėja investicijų į programinę įrangą, skirtą turto valdytojams ir finansų patarėjams: matomas augantis susidomėjimas tiek DI gimtomis platformomis, tiek sprendimais, kurie siūlo atitikties reikalavimus atitinkančius agentus. Tai rodo, kad „Nevis“ sandoris yra platesnės DI pritaikymo finansų paslaugose bangos dalis.

  • EIT Urban Mobility: Europos miestams laikas spartinti inovacijas keleivių ir krovinių transporte

    Auganti urbanizacija Europoje verčia miestus iš esmės pergalvoti, kaip organizuojamas žmonių judėjimas ir prekių pristatymas. EIT Urban Mobility teigia, kad tradiciniai sprendimai nebepajėgia atliepti poreikių, todėl inovacijos turi būti diegiamos greičiau ir plačiau.

    Organizacijos vadovas Marc Rozendal pabrėžia, kad pokyčiai neturi apsiriboti pavieniais bandomaisiais projektais. Jo teigimu, miestams svarbu stebėti pilotus, prisitaikyti sprendimus prie vietos realybės ir juos didinti iki tokio masto, kuris duotų apčiuopiamą efektą.

    Kas stabdo miestų inovacijas?

    EIT Urban Mobility įvardija kelis pasikartojančius barjerus, su kuriais dažniausiai susiduria startuoliai ir savivaldybės. Vienas didžiausių yra sudėtingi viešieji pirkimai, kurie naujiems rinkos dalyviams kelia aukštą įėjimo kartelę ir prailgina sprendimų įdiegimo laiką.

    Kitas iššūkis yra finansavimas, ypač ankstyvoje stadijoje, kai rizika didžiausia, o grąža dar neaiški. Be to, skirtingi reikalavimai ir taisyklės įvairiuose miestuose apsunkina tų pačių sprendimų perkėlimą: po piloto viename mieste kitame dažnai tenka pradėti beveik nuo nulio.

    Kodėl būtina įtraukti gyventojus?

    EIT Urban Mobility akcentuoja, kad mobilumo projektai neveikia, jei jie kuriami tik institucijų ir verslo lygmeniu. Gyventojų įsitraukimas turi prasidėti dar prieš pilotų startą, o savivaldybėms svarbu rinkti grįžtamąjį ryšį ir aiškiai parodyti, kokią naudą duoda pokyčiai.

    „Be gyventojų įtraukimo ankstyvame etape tokių programų neįmanoma sėkmingai įgyvendinti“, – sakė EIT Urban Mobility vadovas Marc Rozendal.

    Kaip pavyzdį jis mini siekį mažinti priklausomybę nuo privačių automobilių. Pasak jo, realus lūžis įmanomas tik tada, kai viešasis transportas ir kitos alternatyvos yra patogios, saugios ir lengvai pasiekiamos, o tai daugelyje Europos miestų dar nėra pasiekta.

    Kaip sprendimus padaryti masto?

    EIT Urban Mobility save pristato kaip paneuropinį inovacijų ekosistemą, per septynerius metus dirbusį su daugiau nei 200 miestų. Organizacija pabrėžia, kad didmiesčiai dažniau turi resursų pokyčius vykdyti patys, o mažesniems ir vidutiniams miestams praverčia partnerystės, ekspertinė pagalba ir papildomas finansavimas.

    Kartu pažymima, kad vieno universalaus recepto nėra: tokie sprendimai kaip dalijimasis automobiliais ar mikromobilumas skirtinguose miestuose veikia nevienodai. Todėl miestai, diegdami naujoves, turi numatyti ir tai, kad dalis iniciatyvų nepasiteisins, tačiau svarbiausia yra išmoktos pamokos ir korekcijos.

    „Kartais projektas gali nepavykti, jei tik iš to pasimokome ir klausomės gyventojų, kurie turi konkrečius poreikius“, – sakė Marc Rozendal.

    Kalbėdamas apie finansavimą, EIT Urban Mobility akcentuoja vadinamąjį mišrų modelį, kai derinamos viešosios lėšos ir privatus kapitalas. Organizacijos teigimu, jų tikslas yra sumažinti pradinę inovacijų riziką ir padėti pilotams pasiekti stadiją, kurioje sprendimais gali susidomėti investuotojai.

    Marc Rozendal nurodo, kad EIT Urban Mobility praktikoje siekia santykio, kai kiekvienam investuotam eurui tenka dešimt eurų privačių investicijų. Jo vertinimu, esant dideliems miestų iššūkiams, vien viešųjų biudžetų neužteks, todėl tokie modeliai tampa būtini norint užtikrinti greitesnį inovacijų diegimą.

    Interviu ir įrašas parengti renginio apie naują mobilumą metu Katovicuose.

  • Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų finansavimas šoktelėjo iki 27,8 mlrd. eurų: DI ir mega investicijos tempia rinką

    Europos technologijų rinka 2026 metų trečiąjį ketvirtį toliau stiprėjo: bendra investicijų suma pasiekė 27,8 mlrd. eurų, o sandorių skaičius sudarė 732. Palyginti su 2025 metų trečiuoju ketvirčiu, investicijų vertė išaugo 32,4 proc., o nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio padidėjo daugiau nei 2,5 karto.

    Toks augimas rodo ne tik geresnes nuotaikas rinkoje, bet ir tai, kad per dvejus metus į Europos startuolius ir technologijų bendroves grįžo didesni kapitalo srautai. Vis dėlto dinamika buvo netolygi, nes didžiausias proveržis fiksuotas pačioje ketvirčio pabaigoje.

    Vertinant mėnesių pjūvį, 2026 metų trečiasis ketvirtis labiau išsiskyrė ne nuosekliu augimu, o ryškia investicijų koncentracija rugsėjį. Panaši tendencija, kai liepa būna stipresnė, rugpjūtis silpnesnis, o vėliau seka atsigavimas, matyta ir ankstesniais metais, tačiau šįkart rugsėjo šuolis buvo gerokai didesnis.

    Milijardiniai raundai perskirstė rinką

    Didelė dalis 2026 metų trečiojo ketvirčio kapitalo susikoncentravo keliuose itin stambiuose sandoriuose. Per ketvirtį užfiksuoti penki daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės finansavimo etapai, susiję su keturiomis bendrovėmis.

    Tarp didžiausių raundų minimi „Mistral AI“ (3 mlrd. eurų), „Nscale“ (du raundai, apie 2,95 mlrd. eurų ir 2,59 mlrd. eurų), „Helsing“ (1,58 mlrd. eurų) ir „Quantum Systems“ (1,05 mlrd. eurų). „Nscale“ papildomai liepą pritraukė dar apie 787 mln. eurų, o bendra per ketvirtį surinkta suma siekė apie 6,3 mlrd. eurų.

    Už šių mega sandorių ribų raundų dydžiai smarkiai mažėjo, o tai pabrėžia rinkos struktūrą, kurioje reikšmingą kapitalo dalį pasiima nedidelis skaičius itin didelių investicijų. Tokia koncentracija paprastai reiškia, kad investuotojai labiau renkasi brandesnes, aiškesnį augimo kelią turinčias įmones.

    Lyderiai pagal pritrauktą kapitalą

    Pagal pritrauktą sumą ryškiausiai išsiskyrė Jungtinė Karalystė: joje technologijų bendrovės surinko beveik 12 mlrd. eurų per 188 sandorius. Tai sudarė apie 43 proc. visų per ketvirtį Europoje investuotų 27,8 mlrd. eurų.

    Antroje vietoje rikiavosi Vokietija su maždaug 4,9 mlrd. eurų per 114 sandorių, o trečia buvo Prancūzija, kur investicijos siekė apie 4,0 mlrd. eurų per 49 sandorius. Šios trys šalys kartu pritraukė beveik tris ketvirtadalius viso ketvirčio kapitalo, dar kartą patvirtindamos, kad investicijos Europoje telkiasi didžiausiose rinkose.

    DI ir debesija surinko beveik pusę

    Sektorių pjūvis rodo aiškų lyderį: didžiausios sumos teko dirbtinio intelekto ir debesijos kryptims. DI bendrovės per ketvirtį pritraukė 6,7 mlrd. eurų, o debesijos įmonės užsitikrino 6,4 mlrd. eurų.

    Kartu šie du sektoriai surinko daugiau nei 13 mlrd. eurų, arba apie 47 proc. visų ketvirčio investicijų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai pirmenybę teikia infrastruktūrai ir sprendimams, galintiems greitai didinti mastą, optimizuoti kaštus ir turėti aiškų pritaikomumą skirtingose industrijose.

    Per 2026 metų trečiąjį ketvirtį investiciniuose etapuose dalyvavo daugiau nei 2 630 investuotojų, o aktyviausiu įvardijamas Innovate UK. Didesnis investuotojų skaičius rodo platesnį kapitalo dalyvių ratą, tačiau bendrą vaizdą vis tiek formavo kelios išskirtinai didelės investicijos.

  • Europos technologijų investicijos atsigauna: 65 sandoriai ir 1,5 mlrd. eurų per savaitę

    Europos technologijų investicijos atsigauna: 65 sandoriai ir 1,5 mlrd. eurų per savaitę

    Europos technologijų sektoriuje matomas ryškesnis atsigavimo signalas: per vieną savaitę užfiksuota daugiau nei 65 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Kartu fiksuotos ir keturios įmonių pasitraukimo istorijos, susijusios su susijungimais bei įsigijimais.

    Šis aktyvumas dera su platesne 2026 metų tendencija, kai rinką vis dažniau tempia didelės, vadinamosios mega investicijos. Tokie raundai vienu šuoliu pakelia ketvirčio statistiką, tačiau kartu parodo, kad kapitalas pirmiausia koncentruojasi keliuose sektoriuose ir pas brandesnes įmones.

    Didžiausi savaitės raundai

    Tarp ryškiausių naujienų išsiskyrė Švedijos „Legora“, kurios vertinimas pakilo iki maždaug 8 200 000 000 eurų, pritraukus apie 510 000 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar pasirengę mokėti premiją už aiškų augimą ir didelį rinkos mastelį.

    Į dėmesio centrą pateko ir Estijos „Blackwall“: įmonė po C serijos investicijos pasiekė maždaug 2 000 000 000 eurų vertinimą, o pritrauktas kapitalas siekė apie 93 000 000 eurų. Tai vienas iš pavyzdžių, kai Baltijos regiono kompanijos išlieka matomos Europos rizikos kapitalo žemėlapyje.

    Prancūzijoje „Pigment“ pritraukė apie 290 000 000 eurų, o Jungtinėje Karalystėje „iwoca“ užsitikrino apie 185 000 000 eurų kredito liniją. Rinkoje vis dažniau matomas finansavimo modelių mišinys, kai šalia nuosavo kapitalo sandorių naudojamos ir didelės skolos priemonės.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Susijungimų ir įsigijimų srityje dėmesio sulaukė sandoris, kuriuo Nyderlandų „Omnidocs“ įsigijo „WoodWing“. Tokie konsolidacijos žingsniai rodo, kad dokumentų valdymo ir turinio sprendimų rinkoje auga masto ekonomijos bei integracijų svarba.

    Taip pat pranešta, kad „Standard Chartered“ planuoja įsigyti „Zodia Custody“, o Vokietijos „Workflex“ vykdo „rhome“ įsigijimą. Finansų infrastruktūros ir skaitmeninių paslaugų segmentuose įsigijimai dažnai tampa greičiausiu keliu į naujas licencijas, klientus ar technologijas.

    Investuotojų pusėje išsiskyrė „Nvidia“ dėmesys Europos startuoliams Vokietijoje, taip pat inicijuotos naujos finansavimo priemonės: Europos inovacijų ir technologijų institutas paskelbė apie 40 000 000 eurų kvietimą universitetinių giliųjų technologijų komercializavimui. Tokie instrumentai dažniausiai orientuoti į ilgesnį ciklą, kai iki pajamų prireikia daugiau laiko, bet potenciali grąža gali būti didesnė.

    DI, sveikata ir produktyvumas

    Greta investicijų statistikos ryškėja ir temų poslinkiai, kuriuose susitinka DI, sveikatos technologijos ir darbo našumas. Londonui priskiriama nauja iniciatyva, kurią pradėjo buvęs „Google DeepMind“ tyrėjas, akcentuodamas skaičiavimo resursų efektyvumą ir kaštų kontrolę.

    Dar viena kryptis siejasi su sveikatos diagnostikos spragomis, įskaitant vadinamąjį smegenų rūką ir nepakankamai atpažįstamus simptomus menopauzės laikotarpiu. Tokiose srityse investuotojai ieško sprendimų, kurie gali sumažinti klaidingų diagnozių riziką, sutrumpinti kelią iki gydymo ir atpiginti paslaugas, tačiau kartu reikalauja aiškių klinikinių įrodymų.

    Bendrai Europos technologijų finansavimas rodo atsigavimo požymius, bet rinka išlieka selektyvi: prioritetas teikiamas didesnio masto, aiškiai monetizuojamoms idėjoms ir komandoms, kurios gali įrodyti augimą. Dėl to startuoliams vis svarbiau demonstruoti ne vien pažadus, bet ir tvarius rodiklius, klientų paklausą bei aiškų kelią į pelningumą.

  • Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Kas yra „Intuitivo“ ir ką kuria

    Portugalijos švietimo technologijų startuolis „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria skaitmeninio vertinimo platformą, kuri padeda mokytojams greičiau parengti kontrolinius darbus, juos išdalinti ir automatizuotai įvertinti.

    Platforma skirta įvairiems švietimo lygiams – nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Mokiniai ar studentai testus gali pasiekti per vieną nuorodą, neregistruodami paskyros ir neįsidiegdami papildomos programinės įrangos.

    DI testams ir vertinimui automatizuoti

    „Intuitivo“ leidžia mokytojams kurti užduotis nuo nulio, naudotis bendra pratimų biblioteka arba pasitelkti DI, kad senesni PDF formato testai būtų paversti interaktyviais, automatiškai tikrinamais skaitmeniniais darbais. Tokia funkcija ypač aktuali mokykloms, kurios turi sukauptą didelį archyvą tradicinių užduočių.

    Vertinimų metu mokytojai gali stebėti procesą realiu laiku, o sistema siūlo akademinio sąžiningumo priemones ir rezultatų statistiką. Duomenys išskaidomi pagal mokinį, klasę ir konkrečią užduotį, kad būtų lengviau pamatyti spragas ir koreguoti mokymo planą.

    „Intuitivo“ gimė iš mokytojo prašymo ir iki šiol kuriamas kartu su mokytojais. Mūsų tikslas paprastas – grąžinti laiką tiems, kurie moko, – sakė „Intuitivo“ bendraįkūrėjas ir vadovas João Guimarães.

    Investuotojai ir plėtros planai

    Investicijų raundui vadovavo „Caixa Capital“ ir „Impact Innovation Fund“, kurį valdo „3xP Global“ pagal Rizikos kapitalo programą, įgyvendinamą per Portugalijos Kapitalizacijos ir atsparumo fondą bei plėtros banką Banco Português de Fomento. Prie raundo prisidėjo ir „Techstars“, „COREangels Lisboa“, „COREangels Porto“ bei bendruomeninis fondas „Angels Way“.

    Bendrovė nurodo, kad platforma turi 75 000 registruotų mokytojų, o sutartys pasirašytos su daugiau nei 200 savivaldybių, mokyklų junginių ir privačių mokyklų. Skelbiama, kad „Intuitivo“ sprendimai jau apima daugiau nei 500 mokyklų Portugalijoje.

    Startuolis teigia, jog per 2025–2026 mokslo metus jo įrankiai galėtų padėti sutaupyti apie 165 000 darbo valandų. Tokie skaičiai išryškina problemą, kurią dažnai akcentuoja ir tarptautiniai tyrimai: reikšminga mokytojų laiko dalis tenka vertinimui, administravimui ir grįžtamajam ryšiui, o ne tiesioginiam mokymui.

    Brazilija yra natūralus žingsnis: kalba ta pati, mokytojų daugiau nei 2 milijonai, o skaitmeninės priemonės ten prigyja greitai. Kai kurie jau naudojasi „Intuitivo“, todėl norime tai, ką sukūrėme Portugalijoje, perkelti į gerokai didesnį mastą, – pridūrė João Guimarães.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto vystymui ir komandos augimui – planuojama darbuotojų skaičių didinti nuo 11 iki 20 iki šių metų pabaigos. Kartu tai turi padėti pasirengti plėtrai už Portugalijos ribų, pirmiausia – į Brazilijos rinką, kuri pagal bendrovės vertinimą yra maždaug dvylika kartų didesnė už vietinę.

    Be kasdienio mokytojų darbo palengvinimo, „Intuitivo“ akcentuoja naudą ir mokyklų administracijai: centralizuotas valdymo skydelis leidžia sekti rezultatus ir vertinti, kaip plačiai įrankį taiko pedagogai visoje institucijoje. Tokie sprendimai tampa svarbūs mokykloms, kurios siekia vienodinti vertinimo praktiką ir greičiau reaguoti į mokinių pasiekimų pokyčius.

  • Berlyno „Cygrid“ pritraukė 2,66 mln. eurų: kaip suvaldys DI agentų prieigą prie įmonių duomenų

    Berlyno „Cygrid“ pritraukė 2,66 mln. eurų: kaip suvaldys DI agentų prieigą prie įmonių duomenų

    Startuolis išlenda iš „stealth“ režimo

    Berlyne įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Cygrid“ paskelbė baigęs kūrimą „stealth“ režimu ir pritraukęs 2,66 mln. eurų išankstinį investicijų raundą. Bendrovė kuria tapatybės kontrolės ir vykdymo platformą, skirtą riboti prieigą prie konfidencialios informacijos.

    Investicijų raundui vadovavo visos Europos ankstyvosios stadijos fondas Atlantic, prisidėjo ir D11Z. Ventures, taip pat keli verslo angelai. Tarp jų minimi „Zscaler“ produktų vadovas Boris Gorin, „bonify“ vadovas Andreas Bermig ir AmberVale Capital atstovas Vlad Tropko.

    Kodėl DI agentai tapo rizika

    „Cygrid“ teigimu, įmonėse sparčiai daugėjant DI agentų atsiranda nauja spraga: prieiga valdoma prisijungimo momentu, bet nepakankamai kontroliuojama tai, kas vyksta vėliau. Praktikoje DI agentai, integracijos ir paslaugų paskyros dažnai veikia su plačiomis teisėmis, o jų veiksmai gali likti nepastebėti.

    „Dmitry ir Dekel yra įrodyti kūrėjai, kurie derina gilią kibernetinio saugumo patirtį su supratimu, ko reikia verslui: saugumo, kuris sustabdo neteisingą veiksmą nesulėtinant darbo“, – sakė Atlantic partneris Marc-Olivier Lücke.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Dmitry Kharchenko ir Dekel Paz. Abu įkūrėjai anksčiau dirbo Izraelio karinės žvalgybos struktūrose ir teigia pastebėję akląją zoną, kurią atveria DI agentų plėtra organizacijose.

    Kaip veikia nuolatinis prieigos „vykdymas“

    Skirtingai nei tradicinės tapatybės ir prieigos valdymo priemonės, kurios dažniausiai apsiriboja autorizacija prisijungimo metu, „Cygrid“ orientuojasi į nuolatinę kontrolę. Sistema tikrina kiekvieną veiksmą, kurį bando atlikti žmogus, paslaugos paskyra ar DI agentas, ir realiu laiku gali jį užblokuoti arba susiaurinti leidimus.

    „Prieigos kontrolė pasako, kas gali prisijungti. Ji nepasako, ką vartotojas darys toliau. Kai žetonas galioja, beveik niekas technologijų grandinėje nebesustabdo veiksmo. „Cygrid“ būtent tai ir daro: nusprendžia, ką kiekviena tapatybė gali daryti, ir tai įvykdo dar prieš atliekant veiksmą“, – sakė „Cygrid“ vadovas ir vienas įkūrėjų Dmitry Kharchenko.

    Bendrovė taip pat kuria vieną „intelekto grafiką“, kuriame sujungiamos žmonių, ne žmonių ir DI agentų tapatybės. Tokiu būdu siekiama susieti, kokios teisės suteiktos, ką tapatybė realiai daro ir kieno vardu veikia, kad rizikingi scenarijai būtų pastebėti anksčiau.

    „Cygrid“ nurodo, kad per devynis mėnesius nuo įregistravimo jau dirba su 19 vadinamųjų dizaino partnerių finansinių technologijų, elektroninės prekybos ir SaaS srityse, o šeši klientai sprendimą naudoja realioje aplinkoje. Vienu atveju D2C įmonė Berlyne aptiko anksčiau nematytų DI agentų ir trečiųjų šalių jungčių bei, pasitelkusi platformą, sutvarkė daugiau nei 100 rizikingų radinių.

    Rinkos kontekstas palankus sprendimams, kurie saugo ne tik vartotojų paskyras, bet ir žetonus, integracijas bei automatizuotus agentus. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama tendencija, kai atakos vykdomos pasinaudojant patikimomis tapatybėmis ir teisėtais prisijungimais, o ne kenkėjiškomis programomis.

    Gautą kapitalą „Cygrid“ planuoja skirti funkcionalumo plėtrai, komandos auginimui ir plėtrai Europoje. Startuolis tikisi tapti europietiška alternatyva JAV ir Izraelio tiekėjams DI tapatybių saugos srityje.

  • Londono „Cognitive Credit“ pritraukė 35,7 mln. eurų: DI ir duomenys keičia kredito rinkų analizę

    Londono „Cognitive Credit“ pritraukė 35,7 mln. eurų: DI ir duomenys keičia kredito rinkų analizę

    Investicija ir ką ji reiškia rinkai

    Londone įsikūrusi įmonė „Cognitive Credit“, kuri kuria įmonių kredito duomenų ir analitikos platformą, pritraukė 35,7 mln. eurų strateginę augimo investiciją. Raundui vadovavo „Summit Partners“, o esamas investuotojas „ETFS Capital“ toliau dalyvavo finansavime.

    Ši investicija papildo ankstesnius bendrovės etapus: 2024 metais „Cognitive Credit“ buvo užsitikrinusi 8,9 mln. eurų B serijos finansavimą, o 2021 metais – 7,2 mln. eurų A serijos raundą. Bendrovė skelbia, kad naujos lėšos bus nukreiptos plėtrai ir produktų vystymui, ypač JAV rinkoje.

    Kodėl kredito analitika tapo DI taikiniu

    Įmonė pabrėžia, kad kredito profesionalams vis dažniau tenka priimti aukštos rizikos sprendimus remiantis dideliais informacijos srautais, todėl svarbia tampa duomenų kokybė, greitis ir patikrinamumas. Kredito rinkose klaidos kaina gali būti didelė, todėl instituciniams klientams kritiškai svarbu matyti, iš kur gauti skaičiai ir kaip jie apskaičiuoti.

    „Greiti ir aukštos kokybės duomenys dideliu mastu yra būtini, kad DI darbo procesai patikimai veiktų ten, kur priimami didelės svarbos sprendimai“, – sakė „Summit Partners“ partneris Chris Bon.

    Kaip veikia „Cognitive Credit“ platforma

    „Cognitive Credit“ įkurta 2017 metais, o jos kūrėjai – buvę kredito analitikai, kurie, pasak bendrovės, praktiškai susidūrė su tuo, kad daug įrankių buvo pritaikyti akcijų rinkų analizei, bet ne kredito vertinimui. Įmonė siekia skaitmeninti kredito tyrimų darbo eigą, sujungdama patikrintus duomenis, analitiką ir srities specializacijos DI sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad platforma remiasi nuosavais duomenimis, suformuotais analizuojant šimtus tūkstančių finansinių ataskaitų. Tai leidžia analitikams pasiekti audituojamus kredito modelius ir pirminių šaltinių bibliotekas daugiau kaip 3 500 obligacijų ir paskolų emitentų JAV, Europoje ir besivystančiose rinkose.

    Produktų paketas apima internetinę programą, „Excel“ priedą, REST API integracijoms ir jungtį su „Claude“, leidžiančią užduoti klausimus apie emitentus ir ištraukti finansines įžvalgas toje aplinkoje. Įmonė akcentuoja, kad jos išvestys yra atsekamos iki šaltinio, o tai tampa esminiu kriterijumi bankams ir turto valdytojams.

    „Cognitive Credit“ skelbia, kad jos sprendimais naudojasi daugiau nei 80 proc. 25 didžiausių pasaulio turto valdytojų pagal valdomą turtą, taip pat visos 10 didžiausių investicinių bankų grupių, vertinamų pagal skolos sandorių lygos lenteles. „Summit Partners“ nurodo, kad bendrovė pasiekė 240 proc. aktyvių naudotojų augimą ir daugiau nei padvigubino emitentų aprėptį.

    „Kredito technologijų paklausa toliau spartės, o kartu su „Summit Partners“ pradedame kitą augimo etapą. Artimiausiu metu paleisime „DealConnect“, o 2027 metais planuojame dar daugiau naujų galimybių, kad kredito komandos turėtų aukščiausios kokybės duomenis ir analitiką sprendimams“, – sakė įkūrėjas ir vadovas Robert Slater.

    Po investicijos bendrovė ketina spartinti komercinę plėtrą JAV ir vystyti naują produktų kartą. Tarp artimiausių prioritetų įvardijamas „DealConnect“ startas, kuris turėtų suteikti prieigą prie detalių kredito modelių privačių emitentų atvejais, kai informacija pateikiama per saugias duomenų patalpas.

    Įmonė taip pat mini planus diegti vadinamąją agentinę kredito analizę, kai DI sprendimai ne tik apibendrina informaciją, bet ir vykdo užduočių grandines pagal nustatytas taisykles bei patikros žingsnius. Lygiagrečiai planuojama plėsti emitentų aprėptį naujose kredito rinkose.

  • Milano „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų: lengvesnė triukšmo kontrolė jau domina geležinkelius

    Milano „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų: lengvesnė triukšmo kontrolė jau domina geležinkelius

    Finansavimas plėtrai ir įsigijimams

    Milane įsikūrusi triukšmo ir vibracijų valdymo bendrovė „Phononic Vibes“ pritraukė 25 mln. eurų finansavimo raundą. Įmonė kuria ir gamina sprendimus geležinkeliams, energetikai, pramonei, statyboms ir mobilumui, o kartu pristatė atnaujintą identitetą.

    Raundui vadovavo Paryžiuje veikiantis private equity fondas „Jolt Capital“, investuojantis į „DeepTech“ augimo stadijos įmones. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Eureka! Venture SGR“, „CDP Venture Capital SGR“ ir „Simest“, o sandoris apėmė ir ankstesnio investuotojo „360 Capital“ turėtos dalies perėmimą.

    „Triukšmo kontrolė artėja prie lūžio taško: įprasti produktai pasiekė fizines ribas, o infrastruktūrai reikia tylesnių sprendimų, užimančių mažiau vietos ir sveriančių mažiau“, – sakė „Jolt Capital“ valdantis partneris Andrea Traversone.

    Metamedžiagos vietoj masės

    „Phononic Vibes“ įkurta 2018 metais kaip Milano politechnikos universiteto (Politecnico di Milano) atšaka, ją įsteigė Luca D’Alessandro, Giovanni Capellari ir Stefano Caverni. Įmonė gamina Italijoje ir telkia Europos gamintojų grupę, į kurią įeina ir 1979 metais įkurta „Matis“.

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria tradicinė triukšmo slopinimo rinka: pagal vadinamąjį masės dėsnį didesnis slopinimas dažnai reiškia daugiau medžiagos, svorio ir konstrukcijos. „Phononic Vibes“ teigia šią logiką apeinanti pasitelkdama metamedžiagas, kurių efektyvumą lemia ne masė, o struktūros geometrija.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai gali būti iki 30 proc. lengvesni išlaikant tą patį akustinį rezultatą, arba užtikrinti geresnį slopinimą esant tam pačiam svoriui. Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį montavimą, mažesnes logistikos sąnaudas ir daugiau projektavimo laisvės erdvėse, kur vieta ir apkrovos yra kritinės.

    Patentai, sertifikatai ir klientai

    Technologijos pagrindas yra įmonės sukurta projektavimo sistema, apsaugota 18 patentų šeimų. „Phononic Vibes“ nurodo, kad ši sistema leidžia metamedžiagų fiziką paversti sertifikuotais, gamybai parengtais produktais, o sprendimų biblioteka pildoma kiekvienu įgyvendintu projektu.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad Deutsche Bahn sertifikavo jos skaidrią triukšmo užtvarą Vokietijos geležinkelių tinklui. Be to, teigiama, jog „Mercedes-Benz“ technologiją naudoja serijinėje gamyboje, o rangovai, įskaitant „Webuild“ ir „Eteria“, renkasi užtvaras dėl greitesnio įrengimo.

    „Svoris visada buvo tylos kaina. Parodėme, kad tai gali būti projektavimo pasirinkimas, dirbant su vienais reikliausių klientų Europoje“, – sakė „Phononic Vibes“ vadovas ir vienas įkūrėjų Luca D’Alessandro.

    Įmonė nurodo, kad pajamos nuo 2018 metų kasmet dvigubėjo, o 2025 metais pasiektas veiklos lūžio taškas. Naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai, naujoms pritaikymo sritims ir pristatymo pajėgumams stiprinti, taip pat svarstomi tiksliniai įsigijimai, kurie praplėstų grupės kompetencijas ir gamybines galimybes.

  • Europos startuolių finansavimo suvestinė: kokius raundus ir sektorius pastebėjome šią savaitę

    Kas nutiko šią savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje savaitės pabaiga dažnai atneša vieną aiškų signalą: sandorių yra, tačiau kapitalas juda atsargiau, o investuotojai kruopščiau vertina riziką. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugėja mažesnių ir vidutinio dydžio finansavimo raundų, kai įmonės siekia pratęsti veiklos laiką ir augti tvariau.

    Tokios savaitinės suvestinės paprastai išryškina, kurie sektoriai išlaiko investuotojų dėmesį net ir svyruojant palūkanoms bei lėčiau augant ekonomikai. Šįkart ryškiausiai minimi rizikos kapitalo fondų aktyvumo laukai siejasi su sveikatos priežiūra, bepiločiais sprendimais ir kitomis giliųjų technologijų kryptimis.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys

    Sveikatos priežiūros startuoliai Europoje išlieka tarp dažniausiai finansuojamų, nes rinka remiasi aiškia paklausa ir ilgesnio laikotarpio tendencijomis: visuomenės senėjimu, personalizuota medicina ir skaitmeninių paslaugų augimu. Investuotojams tai patrauklu ir dėl to, kad dalis sprendimų turi apčiuopiamą efektyvumą sveikatos sistemoms.

    Kita kryptis, kuri nuosekliai grįžta į sandorių suvestines, yra bepiločiai sprendimai ir su jais susijusi infrastruktūra. Šio segmento augimą skatina ne tik logistika ar pramonė, bet ir saugumo bei stebėsenos poreikiai, o taip pat spartėjanti reguliacinė branda daugelyje Europos šalių.

    Ką rodo finansavimo raundų dinamika

    Rizikos kapitalo fondai vis dažniau pabrėžia aiškius pajamų planus, išmatuojamą klientų vertę ir realią kelių ketvirčių perspektyvą, o ne vien ambicingą plėtros istoriją. Dėl to startuoliai daugiau dėmesio skiria efektyvumui, maržai ir pardavimų procesui, o ne bet kokia kaina siekiamam augimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir sėkmingi finansavimo raundai dažnai tampa labiau susiję su konkretų tikslą turinčiomis investicijomis: produkto tobulinimu, įėjimu į naują rinką ar reglamentų atitikties užtikrinimu. Tuo pat metu išryškėja ir dar viena tendencija: didesnę dalį dėmesio gauna įmonės, kurios geba aiškiai parodyti, kuo jos skiriasi nuo konkurentų, įskaitant DI pritaikymą.

    Šios savaitės Europos startuolių finansavimo vaizdas leidžia daryti išvadą, kad rinka grįžta prie disciplinos, bet nepraranda susidomėjimo inovacijomis. Sektorių pasirinkimas rodo, jog kapitalas ieško sprendimų, kurie turi aiškų pritaikomumą ir gali išlikti atsparūs ekonominiams ciklams.

    Artimiausiu metu investuotojų elgesį ir toliau lems palūkanų normų kryptis, didžiųjų fondų investavimo tempas bei tai, kaip greitai įmonės sugebės paversti technologinį pranašumą stabiliais pinigų srautais. Dėl to suvestinėse vis dažniau matysis ne vien įspūdingi skaičiai, bet ir didesnis dėmesys pelningumo keliui.

  • DI burbulas gali sprogti: BIS ir „Bank of America“ įspėja dėl perinvestavimo ir bankrotų bangos

    Pastarųjų metų investuotojų euforija dėl dirbtinio intelekto vis dažniau lyginama su spekuliaciniais ciklais, kurie istorijoje baigdavosi skausmingais korekcijos etapais. „Foreign Affairs“ publikuotoje analizėje „Rockefeller International“ vadovas Ruchiras Sharma kelia klausimą, ar DI bumas jau neperžengė tvaraus augimo ribų.

    Autoriaus vertinimu, technologijų sektoriaus investicijų šuolis tapo viena priežasčių, kodėl pasaulio ekonomika iki šiol santykinai atsilaikė prieš pastarųjų metų sukrėtimus. Tačiau kuo aukščiau kyla lūkesčiai, tuo didesnis spaudimas įrodyti, kad išlaidos DI plėtrai gali greitai virsti stabiliais pinigų srautais.

    Įspėjimai dėl perinvestavimo

    R. Sharma remiasi Bank for International Settlements signalais, kad didžiųjų DI bendrovių kapitalo išlaidos infrastruktūrai ir plėtrai gali būti išaugusios virš socialiai optimalaus lygio. Tai reiškia riziką, jog pinigų įliejama daugiau, nei rinka pajėgi produktyviai „suvirškinti“ per protingą laiką.

    Panašų toną investuotojams pasirinko ir „Bank of America“, perspėjęs apie požymius, rodančius galimą burbulo formavimąsi. Analitikų akimis, kainų augimą palaiko brangūs projektai, lūkesčiai dėl ateities pelnų ir finansinis svertas, o tokia kombinacija istoriškai didina staigių korekcijų tikimybę.

    R. Sharma pabrėžia, kad burbulai dažnai bręsta pagal panašų scenarijų: įmonės skolinasi plėtrai, investuotojai skolinasi akcijoms pirkti, prekyba intensyvėja, o įkainiai ima tolti nuo realistiškai įvertinamo pelningumo. Vėliau pakanka kelių blogesnių signalų, kad rizikos apetitas sumažėtų, o dalis pervertintų projektų imtų griūti.

    70 000 startuolių ir konsolidacijos grėsmė

    Per pastaruosius trejus metus technologinės investicijos, autoriaus vertinimu, išaugo daugiau nei keturis kartus, o DI bumo mastas įvardijamas kaip neturintis precedento. Pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 70 000 su DI susijusių startuolių, o tai didina tikimybę, kad daliai jų bus sunku rasti tvarų verslo modelį.

    Analizėje keliama mintis, kad galimas bankrotų etapas nebūtinai sustabdytų pačios DI ekonomikos augimą. Greičiau priešingai, toks ciklas galėtų paspartinti sektoriaus konsolidaciją, kai išgyvena kapitalo ir klientų turinčios įmonės, o mažesni žaidėjai priversti jungtis, parduotis arba trauktis.

    Autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad reikšminga DI investicijų dalis nukeliauja už JAV ribų, todėl korekcija būtų ne vien lokali. Tarptautinės tiekimo grandinės, lustų ir duomenų centrų plėtra bei programinės įrangos rinka šiandien yra glaudžiai susijusios, tad nuotaikų pasikeitimas gali persiduoti greitai.

    Kodėl smūgis gali būti skausmingesnis

    Vienas ryškiausių rizikos veiksnių, akcentuojamų analizėje, yra didelis JAV namų ūkių įsitraukimas į akcijų rinką. Jei reikšminga dalis gyventojų santaupų susieta su akcijų verte, staigus nuosmukis gali greitai paveikti vartojimą, o per jį ir visą ekonomiką.

    Kitas aspektas yra pinigų politikos ribos: po pandemijos laikotarpio ir kovos su infliacija centrinių bankų galimybės greitai „minkštinti“ šoką gali būti mažesnės nei anksčiau. Tai nereiškia, kad parama neįmanoma, tačiau reakcijos greitis ir apimtis gali būti labiau suvaržyti.

    „Kai ateis krachas, žala bus rimta, bet ne negrįžtama. Technologija toliau vystysis ir perorganizuotų dabartinį chaotišką DI pasaulį“, – sakė Ruchiras Sharma.

    Jo teigimu, burbulų sprogimai laikui bėgant tampa vis labiau jaučiami dėl išaugusio finansų rinkų svorio ekonomikoje. Todėl rizika investuotojams šiandien siejasi ne vien su atskirų DI projektų perspektyvomis, bet ir su tuo, kaip staigi nuotaikų kaita galėtų paveikti kreditavimą, darbo rinką ir vartojimo tempą.