CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    Prancūzijos klientų analitikos startuolis „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų investicijų, kad paspartintų platformos plėtrą ir tarptautinę plėtrą. Investicijų etapui vadovavo fondas Hi Inov, taip pat prisidėjo anksčiau investavęs Axeleo Capital.

    Bendrovė įkurta 2024 metais, ją įkūrė ir kartu vadovauja Nicolas Rieul bei Nans Thomas. „Actionable“ dirba su didelėmis įmonėmis, siekiančiomis tiksliau prognozuoti klientų pasitraukimą, pasitenkinimą, skundų riziką ir pakartotinių pirkimų tikimybę.

    Startuolis kritikuoja tradicinius klientų pasitenkinimo matavimo būdus, nes apklausos dažnai atspindi tik nedidelės dalies klientų nuomonę. Tuo metu įprastos prognozuojamosios rinkodaros sistemos neretai pernelyg pasikliauja vien sandorių ir CRM įrašais.

    „Actionable“ teigia sujungiantis sandorių, CRM, interneto analitikos ir operacinius duomenis iš visos kliento kelionės, kad būtų galima sudaryti prognozes kiekvienam klientui atskirai. Praktikoje tai reiškia, kad modelis vertina ne tik pirkimo istoriją, bet ir paslaugos kokybę lemiančius procesus.

    Į skirtingoms industrijoms pritaikytą kliento duomenų modelį gali patekti tokie rodikliai kaip laukimo ir užsakymų paruošimo trukmė mažmenoje, užpildymo rodikliai ir vėlavimai transporte ar pristatymo terminai elektroninėje prekyboje. Bendrovė nurodo, kad sprendimas taikomas mažmenos, finansų, draudimo, transporto, energetikos, telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose.

    Platforma siekia ne tik pasakyti, kurie klientai tikėtina bus nepatenkinti, bet ir parodyti, kokie operaciniai veiksniai tai lemia. Tokiu būdu įmonės gali koreguoti procesus arba imtis veiksmų dar iki skundo ar pasitraukimo.

    „Duomenų sandėliui uždėti didelį kalbos modelį nepakanka: be verslo konteksto dirbtinis intelektas labai prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių ir vidinių apibrėžimų paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš įkūrėjų Nans Thomas.

    Bendrovė taip pat pristato „Actionable Intelligence“ – DI agentą, kuris analizę atlieka remdamasis jų kliento duomenų modeliu ir išlaiko verslo kontekstą. Pasak įmonės, klientai pateikia neapdorotus lentelinius duomenis, o sistema atkuria klientų keliones ir standartizuoja informaciją, kad analitika būtų pritaikoma greičiau.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto, inžinerijos ir pardavimų komandų plėtrai bei augimui užsienio rinkose. „Actionable“ planuoja didinti pardavimus per partnerius perpardavėjus ir žengti į JAV rinką.

  • Paryžiaus „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI padės prognozuoti klientų pasitraukimą

    Paryžiaus „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI padės prognozuoti klientų pasitraukimą

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Actionable“ pritraukė 8,6 mln. eurų investiciją, kurią ketina panaudoti plėtrai ir savo prognozuojamos klientų patirties platformos mastelio didinimui. Bendrovė kuria sprendimą, kuris, pasitelkdamas DI, įmonėms padeda numatyti, kurie klientai gali netrukus nutraukti santykius, pateikti rimtą skundą arba, priešingai, sugrįžti pirkti dar kartą.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Hi inov, prie jo prisidėjo ir ankstyvosios stadijos investuotojas Axeleo Capital, didinantis savo turimą dalį. „Actionable“ ankstesnį, išankstinį finansavimo etapą buvo paskelbusi 2024 metais, tuomet pritraukusi 2 mln. eurų.

    Problema, kurią bando išspręsti

    Didelės organizacijos jau seniai renka klientų duomenis ir matuoja tokius rodiklius kaip NPS ar klientų nubyrėjimas, tačiau realiu laiku pritaikyti šiuos skaičius konkretiems veiksmams dažnai nepavyksta. Pasak „Actionable“ komandos, įmonėms trūksta ne dar vienos ataskaitų lentelės, o sluoksnio, kuris paaiškintų priežastis ir pasiūlytų aiškų planą, ką daryti su konkrečiais klientais.

    „Vertė keliasi nuo duomenų rinkimo prie intelekto: įmonės vis dar daug moka už saugojimą ir matavimą, bet trūksta sluoksnio, kuris paaiškina ir pasiūlo veiksmų planą“, – sakė Hi inov bendraįkūrėja ir vadovė Valérie Gombart.

    Kaip veikia platforma

    „Actionable“ įkurta 2024 metais, ją įkūrė Nans Thomas ir Nicolas Rieul. Platforma orientuota į tai, kad verslas galėtų kasdien prognozuoti visos klientų bazės pasitenkinimą, o ne tik apibendrintus mėnesio ar ketvirčio rodiklius.

    Bendrovės teigimu, klientui pateikus neapdorotus lentelinius duomenis, sistema automatiškai atkuria kliento kelionę ir suformuoja konkrečiai industrijai pritaikytą bendrą klientų duomenų modelį. Jis apjungia sandorių, operacijų, CRM ir interneto analitikos informaciją, o pritaikymas numatytas mažmenai, finansinėms paslaugoms, draudimui, transportui, energetikai, telekomunikacijoms ir automobilių sektoriui.

    „Vien uždėti didelį kalbos modelį ant duomenų saugyklos nepakanka: be verslo konteksto DI prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš vadovų Nans Thomas.

    Klientai ir plėtros planai

    „Actionable“ teigia, kad jos klientai platformą naudoja su agentu „Actionable Intelligence“, kuris veikia kaip duomenų analitikas ir parengia analizes per kelias valandas. Bendrovės vertinimu, tokios užduotys žmogui analitikui galėtų užtrukti kelias savaites.

    Startuolis sako jau žemėlapiuojantis 117 mln. vartotojų keliones didelėms įmonėms, tarp klientų mini „Carrefour“, SNCF, „Engie“ ir „Edenred“. Kaip vieną pavyzdžių „Actionable“ nurodo OUIGO atvejį, kai prognozuojamas kiekvieno keleivio pasitenkinimas leidžia iš anksto pasiūlyti kompensacinį gestą dar prieš pateikiant skundą.

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas komandos augimui produktų, inžinerijos ir pardavimų srityse, taip pat tarptautinei plėtrai. „Actionable“ planuoja judėti per perpardavėjų partnerių tinklą ir stiprinti pozicijas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

  • „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų: su DI telks Vokietijos mokesčių ir apskaitos įmones

    „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų: su DI telks Vokietijos mokesčių ir apskaitos įmones

    Berlyne įsikūrusi „Limetax“ pritraukė 36 mln. eurų finansavimą, kurį sudaro 6 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 30 mln. eurų kredito linija. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plečiant DI paremtą mokesčių ir apskaitos įmonių grupę Vokietijoje.

    Nuosavo kapitalo etapui vadovavo Niujorke veikianti „Motive Partners“, taip pat prisidėjo „Activant“ ir „Heliad“. Kredito liniją suteikė Vokietijos bankų konsorciumas, o tarp investuotojų minimi ir gerai žinomi finansų bei technologijų sektoriaus vardai.

    Ką siekia pakeisti „Limetax“?

    Bendrovę įkūrė Christophas Gamonas, Maximilianas Meyeris ir Christophas Dansardas, teigdami, kad Vokietijos mokesčių konsultavimo rinka susiduria su struktūrine problema: didelė paklausa ir ribotas pajėgumas. Pasak įmonės, šalyje veikia apie 54 000 mokesčių ir apskaitos įmonių, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa viena didžiausių kliūčių augimui.

    „Ateities apskaita ir mokesčių konsultavimas nebus sukurti tiesiog pridedant dar vieną DI įrankį. Tai bus padaryta iš naujo apmąstant konsultavimą ir technologijas nuo pat pagrindų“, – sakė „Limetax“ bendraįkūrėjas ir vadovas Christophas Gamonas.

    „Limetax“ modelis remiasi dviejų krypčių strategija: ji telkia jau veikiančias mokesčių ir apskaitos įmones į vieną grupę ir jų kasdienius procesus sustiprina savo sukurta DI agentų platforma. Bendrovė pabrėžia, kad taip siekia sumažinti rutininių darbų apimtį ir daugiau laiko skirti konsultacijoms, kurios klientams kuria didžiausią vertę.

    DI agentai virš DATEV

    „Limetax“ teigia, kad jos DI agentų platforma veikia ant DATEV, kuris Vokietijoje laikomas plačiai paplitusiu mokesčių ir apskaitos programinės įrangos pagrindu. Platforma koordinuoja skirtingus DI agentus, taikomus buhalterijai, darbo užmokesčiui ir finansinėms ataskaitoms.

    Nors sistemoje aktyviai naudojamas DI, bendrovė akcentuoja žmogaus kontrolės grandį: galutiniai rezultatai pereina per peržiūrą, o profesinė atsakomybė ir klientų konsultavimas išlieka pačių įmonių konsultantams. Toks principas atitinka rinkos lūkesčius, kai automatizacija turi didėti, tačiau sprendimų patikimumas ir atsekamumas išlieka kritiškai svarbūs.

    Spartus augimas ir planai konsoliduoti rinką

    Praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams nuo veiklos pradžios, „Limetax“ skelbia išsiplėtusi iki keturių įmonių septyniose lokacijose ir subūrusi apie 150 darbuotojų komandą. Bendrovės teigimu, jos metinės pajamos, perskaičiuotos pagal dabartinį tempą, jau siekia dviženklę milijonų eurų sumą.

    Vienas ryškiausių įvardijamų efektyvumo rodiklių susijęs su buhalterijos procesais: „Limetax“ teigia, kad ankstyvuose diegimuose mėnesinis apdorojimo laikas sumažėjo nuo maždaug 20 valandų iki 6 valandų. Tai atspindi platesnę tendenciją apskaitos rinkoje, kur automatizacija vis dažniau nukreipiama į duomenų surinkimą, dokumentų apdorojimą ir terminų valdymą.

    „Apskaitoje ir mokesčiuose ribojantis veiksnys nėra paklausa, o pajėgumas. „Limetax“ kuria technologiją ten, kur realiai vyksta darbas: kartu su partnerių įmonėmis ir giliai integruotą į jų veiklą“, – sakė „Motive Partners“ partneris Michaelas Hockas.

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas finansavimas padės spartinti Vokietijos mokesčių konsultavimo rinkos konsolidacijos planą ir diegti DI agentų platformą vis platesniame partnerių tinkle. Kartu bus tęsiama pačios platformos plėtra, siekiant dar labiau sumažinti rutiną ir padidinti konsultantų laiko dalį, skirtą klientų sprendimams.

  • Londono „CloudNC“ pritraukė 17,2 mln. eurų: DI žada paspartinti CNC apdirbimą ir kainodarą

    Londono „CloudNC“ pritraukė 17,2 mln. eurų: DI žada paspartinti CNC apdirbimą ir kainodarą

    Investicija į gamybos skaitmeninimą

    Londone įsikūrusi bendrovė „CloudNC“, kuri kuria DI sprendimus preciziniam metalo apdirbimui, pritraukė 17,2 mln. eurų investiciją. Įmonė skelbia, kad lėšas skirs pagrindinio produkto plėtrai, komerciniam augimui ir naujiems produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat dalyvavo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“, siejama su „Lockheed Martin“. Pasak „CloudNC“, tai turėtų padėti pereiti nuo ankstyvo naudojimo prie platesnio komercinio masto.

    Kas yra „CAM Assist“?

    Įmonė teigia, kad jos pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja DI tam, kad sutrumpintų CNC apdirbimo strategijų ir įrankių trajektorijų parengimo laiką. Tokie įrankiai priskiriami kompiuterizuotam gamybos paruošimui, kai nuo brėžinio ar 3D modelio pereinama prie staklėms suprantamų instrukcijų.

    „CloudNC“ akcentuoja, kad gamybos įmonės ir cechai vis dažniau susiduria su spaudimu greičiau parengti pasiūlymus, sparčiau programuoti ir išlaikyti terminus, neturint galimybės lengvai didinti darbuotojų ar įrangos skaičiaus. DI automatizacija čia matoma kaip būdas didinti našumą, neperskirstant visos komandos nuo gamybos prie administravimo.

    „Staklių cechai visur patiria spaudimą greičiau pateikti kainas ir programuoti, o pagaminti daugiau su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis. Ši investicija leis mums sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, sprendžiančius esminius gamybos proceso stabdžius“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    Plėtra JAV ir saugumo reikalavimai

    Bendrovė nurodo, kad jos technologiją naudoja daugiau nei 1 000 apdirbimo cechų visame pasaulyje, tarp jų šimtai JAV. Pasak įmonės, investicija bus skirta ir didinti klientų skaičių naujose rinkose, taip pat stiprinti pardavimų, klientų aptarnavimo bei partnerystės funkcijas.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“, siekdama „CAM Assist“ atitikties „FedRAMP“ reikalavimams. Šis JAV standartas svarbus organizacijoms, kurios kelia ypač aukštus saugumo ir atitikties reikalavimus, įskaitant valstybines agentūras ir gynybos sektoriaus rangovus.

    „„CloudNC“ CNC automatizavimas leis ženkliai padidinti gamybos grąžinimą į vietines rinkas ir pasaulinę kritiškai svarbių komponentų gamybą“, – sakė „Nimble Ventures“ įkūrėjas John Burbank.

    Naujas produktas kainodarai

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti vėliau 2026 metais. Pasak „CloudNC“, šis sprendimas turėtų padėti įvertinti užklausas, parengti komercinius pasiūlymus ir sumažinti rankinio darbo apimtį, kai skaičiuojama gamybos kaina bei terminai.

    Įmonė teigia, kad kainodara preciziniame apdirbime dažnai tampa nematomu „butelio kakliuku“: jei atsakoma per lėtai, užsakymas prarandamas, o jei įvertinimas netikslus, nuostoliai pasimato jau gamyboje. „CloudNC“ pozicionuoja „Quote Agent“ kaip priemonę didinti greitį ir nuoseklumą, paliekant galutinį sprendimą ekspertams.

  • Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miuncheno „FRYTE Mobility“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks sujungti e.sunkvežimius ir įkrovimą

    Miunchene įsikūręs startuolis „FRYTE Mobility“ užbaigė 3,5 mln. eurų pradinį investicijų etapą ir iš viso jau yra pritraukęs 5 mln. eurų. Bendrovė kuria programinės įrangos platformą, kuri turėtų sujungti logistikos planavimą, e.sunkvežimių įkrovimą ir energetikos valdymą visoje Europoje.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo fondai „4impact capital“ ir „Rethink Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai bei verslo angelai. Pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai Europos rinkose, komandos stiprinimui ir gilesnėms integracijoms su įkrovimo operatoriais.

    Kur šiandien stringa e.sunkvežimių įkrovimas

    Elektrinių sunkvežimių eksploatavimui neužtenka vien įkroviklių skaičiaus didinimo: kritinis tampa patikimas planavimas, kai įkrovimas turi įvykti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Praktikoje vežėjų maršrutų planavimo sistemos dažnai neturi realios informacijos apie įkrovimo vietų užimtumą, o įkrovimo operatoriai ne visuomet iš anksto mato atvykstančių transporto priemonių poreikius.

    „FRYTE Mobility“ teigia, kad sprendžia būtent šią koordinavimo problemą ir siūlo vadinamąjį horizontalų sluoksnį, sujungiantį skirtingas sistemas. Platforma veikia kaip suderinamumo ir rezervacijų mechanizmas: vežėjams ji padeda užsitikrinti įkrovimo laiką, o operatoriams suteikia prognozuojamą stotelių panaudojimą.

    Kaip veikia „FRYTE Mobility“ platforma

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos sprendimas veikia kaip tarpininkavimo ir planavimo platforma, kuri gali pasiūlyti tiek privačius, tiek viešus įkrovimo taškus. Pasak įmonės, dispečeriai ir vairuotojai gauna optimizuotas maršrutų rekomendacijas, o prireikus ir rezervacijas su tinkamiausiais įkrovimo partneriais.

    Techniniu lygmeniu „FRYTE Mobility“ akcentuoja atvirų standartų svarbą, kad įkrovimo infrastruktūra veiktų tarp skirtingų operatorių ir valstybių. Įmonė nurodo, kad jungia logistikos platformas su įkrovimo taškų valdymo sistemomis ir siekia užtikrinti išankstinį tarpvalstybinį rezervavimą realiu laiku.

    „Įkrovimo infrastruktūra veiks mastu tik tuomet, jei ji bus sujungta tarp operatorių, o tai įmanoma tik per atvirus standartus“, – sakė „FRYTE Mobility“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Sebastianas Wolffas.

    Plėtra Europoje ir pirmieji rezultatai

    „FRYTE Mobility“ skelbia jau apdorojusi daugiau nei 200 pilnų rezervacijų ciklų – nuo dispečerio planavimo iki vairuotojo įvykdymo ir įkrovimo operatoriaus patvirtinimo. Įmonė teigia, kad sprendimas jau veikia kelių tiekėjų aikštelėse, o artimiausias tikslas – išplėsti funkcionalumą maršrutų valdymo srityje.

    Artimiausiu metu startuolis ketina stiprinti komercinę komandą ir spartinti integracijas su įkrovimo operatoriais bei jų valdymo sistemomis. Tarp bandomųjų projektų partnerių bendrovė mini TRATON grupės įkrovimo sprendimus, „FIEGE“, „Fraport AG“, „Energie Südbayern“ ir „Dettendorfer Energy“.

    „Mūsų produktas paruoštas plėtrai, o partnerystės įrodė, kad pasirinkta kryptis veikia. Šis etapas leidžia susitelkti į komercinį mastelio didinimą visoje Europoje“, – sakė „FRYTE Mobility“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maximilianas Zähringeris.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Kopenhagoje veikiantis BioInnovation Institute (BII) pranešė suteikęs šešioms portfelio įmonėms papildomas konvertuojamąsias paskolas po 1,3 mln. eurų. Taip bendras kiekvienos bendrovės iš BII gautas finansavimas padidėjo iki 1,8 mln. eurų.

    Papildomą kapitalą gavo PanTarg, 3Sonic, Inia Biosciences, Yngvi Bio, Proxi Biotech ir Sagava. Anksčiau kiekviena jų iš instituto buvo pritraukusi po 500 000 eurų.

    Kam skiriami pinigai?

    BII teigimu, lėšos skirtos technologijoms brandinti, komandų kompetencijoms stiprinti ir pasirengti kitam etapui iki komercinio pritaikymo. Kartu su kapitalu įmonėms išlieka prieiga prie instituto inovacijų platformos Kopenhagoje, įskaitant laboratorijas ir mentorių tinklą.

    Toks modelis vis dažniau matomas Europos gyvybės mokslų ekosistemoje, kur ankstyvos stadijos komandoms svarbus ne tik finansavimas, bet ir infrastruktūra, reguliacinė bei verslo plėtros pagalba. Tai ypač aktualu terapijoms, vakcinoms ir medicinos įrangai, kur iki rinkos kelias ilgas ir brangus.

    „Šios šešios įmonės parodė didelį potencialą ir jau žengė svarbius žingsnius nuo perspektyvių tyrimų iki sprendimų kūrimo, galinčių realiai keisti situaciją. Tęstinis finansavimas leidžia paspartinti plėtrą ir dar labiau sutelkti dėmesį į kelią į rinką“, – sakė BII verslo vystymo vadovė Trine Bartholdy.

    Nuo onkologijos iki dekarbonizacijos

    Tarp finansavimą gavusių startuolių yra universitetų ir ligoninių atžalinės įmonės, sprendžiančios skirtingas problemas. PanTarg kuria antikūnais paremtą vėžio terapiją, kuri viename gydyme siekia sujungti dvi tikslines atakas prieš agresyvius navikus, įskaitant kasos vėžį.

    3Sonic vysto 3D ultragarso ir DI vaizdinimo sprendimą, kuris turėtų padėti chirurgams operacijų metu realiu laiku įvertinti vėžinį audinį. Tokios intraoperacinės diagnostikos priemonės gali sutrumpinti sprendimų priėmimą ir padėti tiksliau nustatyti pašalintino audinio ribas.

    Inia Biosciences orientuojasi į naujus uždegiminių ligų gydymo būdus, pradėdama nuo psoriazės. Ši kryptis atspindi platesnę biotechnologijų tendenciją kurti tikslingesnius, mažiau sisteminio poveikio turinčius gydymus lėtinėms būklėms.

    Yngvi Bio kuria biologinės kenkėjų kontrolės sprendimus, siekiančius apsaugoti pasėlius ir kartu mažinti žalą biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai. Pastaraisiais metais Europoje auga spaudimas ieškoti alternatyvų daliai cheminių augalų apsaugos priemonių, todėl biosprendimai tampa vis svarbesni.

    Proxi Biotech vysto vakcina paremtą imunoterapiją pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Pagrindinis kandidatas nukreiptas į pasikartojančias Clostridium difficile sukeltas infekcijas, kurios daliai pacientų kartojasi ir gali tapti lėtinės.

    Sagava siekia atliekas paversti tvariais biodegalais ir energija, taip prisidėdama prie laivybos sektoriaus dekarbonizacijos. Laivyboje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas tampa vienu svarbiausių tikslų, o alternatyvūs degalai ir nauji energijos šaltiniai laikomi realistiškiausiu keliu vidutiniu laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams?

    BII veikia nuo 2018 metų ir yra Danijos inovacijų institutas, remiantis taikomuosius tyrimus bei ankstyvos stadijos įmones gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų srityse. Institutas akcentuoja, kad derina finansavimą su praktine pagalba: nuo infrastruktūros iki verslo vystymo ir partnerystės tinklo.

    BII taip pat nurodo, kad per veiklos laikotarpį yra parėmęs daugiau nei 140 startuolių, o alumni įmonės iš išorės investuotojų pritraukė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak instituto, naujas finansavimo etapas turėtų sustiprinti šešių bendrovių galimybes pritraukti papildomų investicijų ir priartėti prie produktų diegimo rinkoje.

    „Būtent šiame etape kapitalo, stiprios kompetencijos ir tinkamo tinklo derinys gali tapti lemiamu. Matome reikšmingą potencialą visose šešiose įmonėse, o mūsų vaidmuo yra padėti jų technologijas paversti tvariais verslais ir produktais, kuriančiais vertę pacientams, visuomenei ir investuotojams“, – pridūrė Trine Bartholdy.

  • „Clean Growth Fund“ pritraukė institucinių investuotojų: antrasis fondas pasiekė 94,5 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės „ClimateTech“ rizikos kapitalo platforma „Clean Growth Fund“ pranešė užbaigusi antrojo fondo („Fund II“) antrąjį etapą ir pasiekusi 94,5 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Tai jau daugiau nei pusė fondo tikslo, kuris siekia 174 mln. eurų.

    Fondas ketina toliau investuoti į Jungtinėje Karalystėje veikiančias įmones nuo ankstyvosios „Seed“ stadijos iki „Series A“, kurių technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. „Clean Growth Fund“ taip pat nurodo siekiantis apie 20 proc. vidinės grąžos normos (IRR) investuotojams.

    Kas atnešė didžiausią sumą?

    Antrąjį etapą reikšmingai sustiprino 26,1 mln. eurų įsipareigojimas iš „Border to Coast“ valdomo UK Opportunities Fund. Prie etapo prisidėjo ir „Strathclyde Pension Fund“, papildomai investavęs 11,6 mln. eurų ir taip padidinęs savo bendrą „Fund II“ įsipareigojimą iki 35 mln. eurų.

    Prie investuotojų taip pat minimi „Islington Pension Fund“ ir „East Riding Pension Fund“. „Border to Coast“ atstovauja vietos valdžios pensijų fondų partnerystei, kuri jungia 18 fondų ir valdo apie 139 mlrd. eurų turto.

    „Border to Coast prisijungimas prie Fund II mus perkelia už pusiaukelės ribos link 150 mln. svarų tikslo. Didieji instituciniai investuotojai vis dažniau ieško Jungtinės Karalystės klimato technologijų, nes jos siūlo ilgalaikę grąžą kartu su realia ekonomine plėtra“, – sakė „Clean Growth Fund“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beverley Gower-Jones.

    Kodėl klimato technologijų fondai vėl auga?

    Šis sandoris įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai klimato ir tvarumo tematikos fondai tęsia kapitalo pritraukimą, nors rinka išlieka selektyvi. Didesni investuotojai dažnai ieško aiškaus ryšio tarp poveikio, komercializacijos ir galimybės technologijas išauginti iki tarptautinio masto.

    „Clean Growth Fund“ pabrėžia vietomis grįstą investavimo strategiją: dėmesys skiriamas ne tik Oksfordo, Kembridžo ir Londono centrams, bet ir regioniniams inovacijų židiniams visoje Jungtinėje Karalystėje. Tokia kryptis investuotojams patraukli ir dėl politinio siekio stiprinti produktyvias investicijas šalies viduje.

    Ką fondas jau nuveikė ir kas toliau?

    „Clean Growth Fund“ įkurtas 2020 metais ir investuoja į sprendimus energetikos, transporto, pramonės, statybų bei pastatų, žemės ūkio ir maisto sektoriuose, taip pat į žiedinę ekonomiką. Fondo tikslas yra finansuoti inovacijas, kurios reikšmingai mažina emisijas arba didina išteklių naudojimo efektyvumą.

    Pirmasis fondas („Fund I“) investavo į 19 Jungtinės Karalystės startuolių, kurie, fondo vertinimu, iki 2030 metų galėtų sumažinti apie 27 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Antrasis fondas planuoja investuoti į 25 bendroves, o šiuo metu jau yra investavęs į keturis startuolius Šefilde, Bristolyje, Kardife ir Londone.

    Antrojo etapo užbaigimas paskelbtas po „Clean Growth Fund“ pasitraukimo iš „Rendesco“ 2026 metų gegužę. Tokie sandoriai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos, bet ir kaip signalas instituciniams investuotojams, kad klimato technologijų portfeliai gali pasiekti brandžius komercinius rezultatus.

    „Į „Clean Growth Fund“ investavome, nes tai suteikė galimybę siekti patrauklios ilgalaikės grąžos ir kartu remti Jungtinės Karalystės inovacijas. Ši idėja pasiteisino, todėl didiname įsipareigojimą antrajam fondui“, – sakė „Strathclyde Pension Fund“ investicijų vadovė Lorraine Martin.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: DI startuolio vertė perkopė 21 mlrd. eurų ribą

    Paryžiuje įsikūrusi DI bendrovė „Mistral“ užbaigė D serijos investicijų etapą ir pritraukė 3 mlrd. eurų. Po sandorio įmonės vertė viršijo 21 mlrd. eurų, o tai laikoma vienu didžiausių Europos technologijų sektoriaus finansavimo etapų.

    Investicijoms vadovavo „Samsung Electronics“, prie jų kaip bendravaldžiai prisidėjo „Scaleup Europe Fund“ (valdomas EQT) ir esamas investuotojas PSG Equity. Prie naujų dalyvių taip pat minimi „BlackRock“ valdomi fondai ir sąskaitos, investicijų bendrovė Advent bei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

    Atvira architektūra ir suverenumas

    „Mistral“ save pozicionuoja kaip atvirų svorių modelių kūrėją, siekiantį suteikti organizacijoms daugiau kontrolės diegiant generatyvinį DI. Praktikoje tai reiškia galimybę pritaikyti modelius, valdyti jų diegimą ir mažinti priklausomybę nuo uždarų tiekėjų ekosistemų.

    Įmonė pabrėžia vadinamąjį suverenaus DI sluoksnį, kuriame akcentuojamas duomenų laikymas organizacijos ribose, modelių pritaikomumas, privati ir nuspėjama skaičiavimo infrastruktūra bei audituojamos gamybinės sistemos. Tokia kryptis vis dažniau minima ir Europoje, kur jautrių duomenų valdymas bei atskaitomybė tampa esminiais reikalavimais.

    „Kas kontroliuoja intelektą ir kas gali jį pritaikyti savo poreikiams, tampa ne mažiau svarbu nei jo galia. Todėl nuo pirmos dienos kūrėme „Mistral“ ant atvirų svorių modelių, o vėliau plėtėmės į infrastruktūrą, produktus ir diegimą“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    Kur bus skiriami pinigai?

    „Mistral“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į pažangius tyrimus, didesnės apimties skaičiavimo pajėgumus ir infrastruktūros plėtrą, reikalingą galingesnių modelių mokymui. Kartu planuojama spartinti komercinę plėtrą ir tarptautinį augimą, nes konkurencija dėl įmonių klientų DI rinkoje aštrėja.

    Bendrovė buvo įkurta 2023 metais, ją įkūrė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Įmonė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 įmonių klientus, tarp kurių minimi „Airbus“, ASML ir HSBC.

    D serijos etapas įvyko po ankstesnių reikšmingų finansavimo žingsnių: 2025 metais „Mistral“ buvo paskelbusi apie 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijas, o 2026 metais – apie 722 mln. eurų skolos finansavimą, skirtą didelio masto duomenų centro projektui netoli Paryžiaus. Bendrovė taip pat įvardija platų investuotojų ratą, tarp jų – „a16z“, „General Catalyst“, „Index Ventures“, „Nvidia“ ir „Salesforce Ventures“.

    Rinkos kontekste toks finansavimo mastas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina ne tik modelių kokybę, bet ir gebėjimą pasiūlyti pilną diegimo grandinę: nuo infrastruktūros iki produktų, kurie atitinka reguliavimo, saugumo ir audito reikalavimus. Europoje tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose svarbūs duomenų suverenitetas ir atsekamumas.