CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip startuolis ketina piginti bilietus ir augti už JK ribų

    Plėtrai ir naujoms darbo vietoms

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs startuolis „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius trejus metus Šefilde sukurti 10 naujų darbo vietų.

    Finansavime dalyvavo investuotojai iš NPIF II – „Mercia Equity Finance“, taip pat „Shaping Impact Group“, „Finance Yorkshire“, „LeanSquare“ ir privatūs investuotojai. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas padės sparčiau didinti veiklos mastą už Jungtinės Karalystės ribų.

    Modelis: perteklių paversti prieinamumu

    „Tickets for Good“ veikia paprastu principu: iš renginių partnerių surenka nepanaudotus ar perteklinius bilietus ir suteikia galimybę juos įsigyti už mažą kainą žmonėms, kuriems bilietai į koncertus, sporto ar kultūros renginius dažnai tampa sunkiai įperkami.

    Platformoje registruojasi patikrinti nariai, o bilietai skiriami, pavyzdžiui, NHS darbuotojams, mokytojams, labdaros organizacijų darbuotojams ir žmonėms, gaunantiems paramą dėl pragyvenimo išlaidų. Prisijungimas yra nemokamas, tačiau už kiekvieną bilietą mokamas nedidelis operacijos mokestis.

    „„Tickets for Good“ buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turėtų būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie tiek daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė bendrovės vadovas ir bendraįkūrėjas Steve Rimmer.

    Įmonė pabrėžia, kad toks modelis naudingas ne tik pirkėjams. Renginių organizatoriams ir arenoms tai yra būdas efektyviau užpildyti sales, padidinti auditorijos įsitraukimą ir sustiprinti papildomų pajamų srautus, pavyzdžiui, iš maisto, gėrimų ar atributikos prekybos.

    Augantis apetitas gyviems renginiams

    Investuotojai akcentuoja, kad po pandemijos Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose sustiprėjo paklausa gyviems renginiams, tačiau kartu didėjo ir bilietų kainos. Tai kuria situaciją, kai dalis auditorijos išstumiama iš rinkos, o renginių organizatoriai ieško sprendimų, kaip išlaikyti pilnas sales ir didinti lojalumą.

    „Mercia Ventures“ atstovas Chris Borrett pabrėžė, kad kylant kainoms daugėja prieinamumo barjerų, o „Tickets for Good“ siūlo sprendimą, suderinantį renginių industrijos ir vartotojų interesus. Jo teigimu, bendrovė turi potencialo tapti vienu iš šios kategorijos lyderių pasaulinėje gyvos pramogos rinkoje.

    Skaičiai ir tarptautinės ambicijos

    „Tickets for Good“ buvo įkurta 2022 metais. Bendrovė skelbia, kad šiuo metu turi beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir jau išdalijo daugiau kaip 1 250 000 bilietų.

    Startuolis į JAV rinką žengė 2023 metais, kai buvo priimtas į „Comcast SportsTech“ akseleratorių Sent Luise. Be Jungtinės Karalystės ir JAV, įmonė jau turi veiklą Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje.

    „„Tickets for Good“ yra stiprus pavyzdys to, kokias įmones norime palaikyti: komerciškai ambicingas, lengvai išplečiamas ir turintis aiškų socialinį tikslą“, – sakė „Shaping Impact Group“ vadovas Dave Dirks.

    Prie startuolio matomumo prisideda ir žinomi ambasadoriai: tarp jų minimas Robbie Williams, taip pat buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwin van der Sar bei muzikos verslo atstovas Hans Brouwer. Įmonė teigia 2025 metais padvigubinusi pajamas ir siekianti per artimiausius trejus metus augti dar penkis kartus.

  • Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų bendrovių finansavimas 2026 metų rugpjūtį ryškiai sulėtėjo: per 165 investicijų sandorius pritraukta apie 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metų liepa, kai per 267 raundus buvo investuota apie 8,6 mlrd. eurų, bendra suma krito maždaug 63 proc., o sandorių skaičius sumažėjo apie 38 proc.

    Toks kritimas signalizuoja ne tik sezoniškumą: investuotojai dažniau linkę rinktis mažesnę riziką ir atidžiau vertina įmonių pajamas, kaštus bei kelią į pelningumą. Dėl to dalis derybų užsitęsia, o kai kurie raundai atidedami vėlesniam laikui, kai lengviau sutarti dėl vertinimų.

    Didieji raundai ir paslėpta dalis

    Iš 165 rugpjūčio sandorių dešimt įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, tačiau reikšminga dalis rinkos išlieka mažiau skaidri. Skelbiama, kad 32 sandorių vertė nebuvo atskleista, todėl reali mėnesio suma gali būti didesnė.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Švedijoje: programinės įrangos bendrovė „Lovable“ pritraukė apie 340 mln. eurų C serijos investiciją. Po šio raundo įmonės vertė, remiantis viešai pateikta informacija, pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.

    DI išlaikė lyderystę

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugpjūtį pirmavo dirbtinis intelektas: šio sektoriaus startuoliai susirinko apie 677,1 mln. eurų. Tai sudarė 20,9 proc. viso mėnesio technologijų finansavimo Europoje.

    Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai DI sprendimai laikomi prioritetu tiek didžiosioms korporacijoms, tiek rizikos kapitalo fondams. Vis dėlto rinkoje ryškėja ir atsargesnis požiūris: investuotojai vis dažniau reikalauja apčiuopiamų produktų pritaikymo atvejų bei aiškesnio pajamų augimo, o ne vien pažadų apie ateities proveržį.

    Šalių lyderiai ir aktyvūs pasitraukimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį išsiskyrė Jungtinė Karalystė, kur per 51 sandorį pritraukta apie 1,4 mlrd. eurų. Šis rezultatas rodo, kad net ir lėtėjant rinkai, didžiosios ekosistemos išlaiko pranašumą dėl kapitalo koncentracijos ir platesnio investuotojų tinklo.

    Pasitraukimų rinka išliko santykinai aktyvi: per mėnesį užfiksuotos 37 transakcijos. Daugiausia jų teko Vokietijai, kur įvyko 12 pasitraukimų, arba apie 32 proc. viso skaičiaus, o Jungtinė Karalystė buvo antra su šešiais.

    Bendra rugpjūčio statistika rodo, kad rinka juda lėtesniu tempu, tačiau veikla nesustojo: didieji raundai vis dar įmanomi, o DI toliau traukia didžiausią dėmesį. Tuo pat metu mažėjant sandorių skaičiui ir išliekant neatskleistų sumų daliai, investuotojų elgesys signalizuoja griežtesnę atranką ir ilgesnes derybas.

  • Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų. Kartu rinkoje matyti ir daugiau nei 10 įsigijimų, susijungimų bei kitų svarbių įvykių, rodančių, kad investuotojai vis dar ieško augimo, bet renkasi atsargiau.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Nyderlanduose veikiantis DI startuolis „Wonderful“, pritraukęs apie 470 mln. eurų investiciją. Sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad DI sektoriuje vis dažniau finansuojami ne vien produktai, o ir brangi infrastruktūra, duomenys bei komandos, galinčios greitai didinti pajėgumus.

    Kartu rinkoje matyti ir skolinto kapitalo sugrįžimas į technologijų plėtrą. Didelės apimties skolos paketai naudojami sparčiai plėsti skaičiavimo resursus ir duomenų centrus, nes DI sprendimų diegimas vis labiau remiasi ilgalaikėmis investicijomis į pajėgumus, o ne vien į programinį kodą.

    Investuotojai ieško gynybos ir giliosios technologijos

    Investuotojų darbotvarkėje ryškėja gynybos technologijos ir vadinamoji gilioji technologija, apimanti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas. Šią kryptį stiprina ir geopolitinė realybė, todėl dalis fondų orientuojasi į sprendimus, kurie turi aiškų pritaikymą saugumo, ryšių, autonominių sistemų ar kibernetinės gynybos srityse.

    Be to, daugėja fondų, kurie deklaruoja siekį finansuoti europinę technologijų ekosistemą nuo ankstyvos stadijos iki plėtros. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų didėja, o kapitalo pasiūla išlieka, nors sandorių atranka tapo griežtesnė.

    Įsigijimai ir susijungimai įgauna pagreitį

    Technologijų sektoriuje tęsiasi konsolidacija: aktyviau perkamos nišinės komandos ir produktai, kurie gali greitai papildyti didesnių žaidėjų portfelius. Šiuose sandoriuose vis dažniau akcentuojama ne tik vartotojų augimo statistika, bet ir atitiktis reguliavimui, duomenų sauga bei gebėjimas integruotis į esamas platformas.

    Tokie įsigijimai atspindi ir kitą tendenciją: DI ir kibernetinio saugumo sprendimai tampa bazine infrastruktūra, todėl įmonės linkusios pirkti tai, kas sutrumpina kūrimo laiką. Rinkoje taip pat daugėja sandorių, susijusių su atitikties valdymu ir rizikų kontrole, nes tai tampa svarbu plečiantis į skirtingas jurisdikcijas.

    Londone plečiasi autonominių pavežėjimų bandymai

    Viena ryškesnių savaitės naujienų iš vartotojų pusės – Londone pradėta galimybė išsikviesti autonominius automobilius per pavežėjimo platformą, tačiau su saugos vairuotojais. Tokie bandymai leidžia realiomis sąlygomis rinkti duomenis apie eismo situacijas, keleivių elgseną ir sistemos sprendimų patikimumą.

    Autonominio mobilumo plėtra Europoje paprastai vyksta etapais, nes greta technologinių iššūkių egzistuoja ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to saugos vairuotojai išlieka tarpine grandimi, kol bus sukaupta pakankamai įrodymų dėl saugumo, o miestai ir valstybės apsispręs dėl platesnio tokios paslaugos masto.

    Bendrai šios savaitės vaizdas rodo dvi lygiagrečias kryptis: dideli DI finansavimo sandoriai tęsiasi, tačiau investuotojai taip pat aktyviai persigrupuoja į gynybos, infrastruktūros ir atitikties sprendimus. Tuo pat metu vartotojai didmiesčiuose pradeda matyti vis daugiau eksperimentų, kurie testuoja, kaip naujos technologijos veiks kasdienybėje.

  • Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Kas pritraukė investuotojus?

    Belgijoje, Mechelene, įsikūręs švariosios energetikos startuolis „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją, kad paspartintų plėtrą Europoje ir toliau tobulintų baterijų energijos kaupimo sistemas bei energijos valdymo sistemą (EMS). Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai orientuoti į verslo klientus, kuriems svarbiausia patikimumas ir reali finansinė grąža iš energijos turto.

    Raundą sudarė nuosavo kapitalo ir lankstaus skolos finansavimo derinys. Pagrindiniu investuotoju tapo „SPDG Growth“, o prie finansavimo prisidėjo imec.istart, „BNP Paribas Fortis“ ir KBC.

    „Mes giliai integruojame baterijas su EMS, daug dėmesio skiriame sistemų veikimo laikui ir suteikiame klientams laisvę monetizuoti lankstumą energijos rinkose su pasirinktu optimizatoriumi“, – teigė „Octave.energy“.

    Ką tiksliai kuria „Octave.energy“?

    Įkurta 2020 metais, „Octave.energy“ kuria išmanias baterijų energijos kaupimo sistemas pramonės įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkio sektoriui. Bendrovės kelias prasidėjo nuo nuosavos žiedinės ekonomikos principais grįstos baterijų saugyklos kūrimo, į ją integruojant valdymą ir stebėseną.

    Dabar įmonė akcentuoja pirmo gyvavimo ciklo LFP (ličio geležies fosfato) baterijų sprendimus ir siūlo integruotą paketą: pačias baterijas, EMS bei turto valdymo platformą. Tokia architektūra leidžia ne tik „pastatyti“ bateriją, bet ir nuolat optimizuoti jos veikimą pagal vartojimo, gamybos bei tinklo sąlygas.

    Kodėl baterijos verslui tampa būtinybe?

    „Octave.energy“ teigimu, elektrifikacija Europoje spartėja greičiau, nei spėja augti elektros tinklų pralaidumas. Daugeliui įmonių tai reiškia tinklo apkrovos ribojimus, kainų svyravimus ir praktines kliūtis greitai didinti gamybą, elektrifikuoti procesus ar diegti didesnės galios įrangą.

    Įmonė akcentuoja, kad baterija pati savaime neišsprendžia visų problemų, jei nėra išmanaus valdymo. EMS leidžia didinti savos saulės energijos panaudojimą, mažinti galios pikus, išmaniai valdyti elektromobilių įkrovimą, o tinklo ribojimų zonose efektyviau planuoti papildomos galios poreikį.

    Pasak bendrovės, nuo veiklos pradžios ji pristatė baterijų sistemas, kurių bendra energijos talpa viršija 200 MWh, ir aptarnavo daugiau nei 400 įmonių. Tarp klientų minimi „Colruyt Group“, „McDonald’s“, „Eneco“, „Naturgy“ ir „Nextensa“.

    „Octave.energy“ nurodo, kad pelningai dirba trejus metus iš eilės, o 2025 metais sugeneravo 16 mln. eurų pajamų. Naujas kapitalas bus naudojamas plėsti pardavimų ir operacijų komandas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei augti per diegimo partnerių tinklą.

    Pirmieji projektai jau veikia Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Bendrovė taip pat investuos į EMS ir turto valdymo platformų vystymą, siekdama užtikrinti, kad baterijų sistemos patikimai veiktų per visą eksploatavimo laikotarpį.

  • Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Didelis raundas ir aiškus tikslas

    Valensijoje įsikūrusi lustinės fotonikos bendrovė „iPronics“ pritraukė apie 107,6 mln. eurų B serijos investiciją. Šis raundas padidino bendrą įmonės finansavimą iki maždaug 152,3 mln. eurų.

    Investiciją kartu vedė „Maverick Silicon“ ir „Light Street Capital“, o prie raundo prisijungė ir „NVIDIA“. Tarp dalyvių minimi ir kiti nauji bei esami investuotojai, įskaitant Europos inovacijų tarybos fondą.

    „Ši „Maverick Silicon“, „Light Street Capital“ ir „NVIDIA“ parama sustiprina mūsų viziją kurti naujos kartos optinio tinklo lyderį. Investicija leis sparčiau komercializuoti sprendimą ir padėti duomenų centrams maksimaliai išnaudoti GPU nepaukojant našumo“, – sakė „iPronics“ vadovas Christianas Dupontas.

    Kodėl duomenų centrai vis dažniau renkasi optiką

    Įmonė specializuojasi optinių grandinių komutavimo sprendimuose, skirtuose DI infrastruktūrai, ir akcentuoja, kad didėjant DI klasteriams auga ir tinklų apkrovos. Tokiose aplinkose ypač svarbios tampa pralaidumo, delsos ir energijos sąnaudų ribos, todėl spartėja perėjimas nuo vario prie optikos.

    DI duomenų centruose didelę dalį sąnaudų sudaro ne vien skaičiavimo įranga, bet ir duomenų perdavimas tarp serverių, lentynų bei skirtingų duomenų centro zonų. Kuo didesni GPU telkiniai, tuo labiau tinklo architektūra tampa lemiamu veiksniu, ar brangi skaičiavimo galia bus efektyviai išnaudota.

    Kas yra „iPronics ONE“ ir ką ji žada

    Pagrindinis bendrovės produktas „iPronics ONE“ apibūdinamas kaip lentynoms paruoštas optinis komutatorius, leidžiantis programuojamai perkonfigūruoti optinį ryšį tarp įrangos. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas dinamiškai pritaikyti jungtis prie besikeičiančių DI darbo krūvių.

    Platformoje integruojamas valdymas, telemetrija ir sąsajos, kurios, pasak bendrovės, leidžia realiu laiku keisti topologiją, gerinti GPU panaudojimą ir mažinti energijos sąnaudas. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti situacijas, kai skaičiavimo ištekliai laukia duomenų dėl tinklo ribojimų.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „iPronics“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas operacijų mastelio didinimui, spartesniam komerciniam diegimui ir paklausos augimui atliepti. Taip pat planuojama stiprinti produktų strategiją ir partnerystes, susijusias su DI infrastruktūra.

    Plėtrai JAV bendrovė atidarė biurą Santa Klaroje Kalifornijoje ir ieško naujų darbuotojų, kurie padėtų diegimuose pas klientus ir vystant rinkos kryptį. Įmonė taip pat pranešė apie valdybos ir patariamųjų vaidmenų papildymą, siekiant sustiprinti komercinę ekspansiją.

    Augant DI darbo krūviams, konkurencija dėl efektyvesnio duomenų centrų tinklo spartėja: operatoriai ieško būdų didinti pralaidumą ir mažinti energijos sąnaudas, o gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius lanksčiau valdyti ryšius tarp GPU. „iPronics“ investicija rodo, kad optinio komutavimo technologijos tampa vis svarbesne šios lenktynės dalimi.

  • Londono „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų: įrankis, padedantis suvaldyti DI agentų veiksmus

    Kam skirti pinigai ir kas investavo

    Londone įsikūręs startuolis „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų pradinio etapo investiciją, skirtą produkto vystymui ir komandos plėtrai. Bendrovė kuria platformą, kuri padeda įmonėms saugiau diegti ir valdyti generatyvinius sprendimus bei vis autonomiškesnius DI agentus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Fuel Ventures, jame taip pat dalyvavo ankstesnis investuotojas GALLOS Technologies ir keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimi Marshall Bridge Ventures įkūrėjas Robertas Mannas, „Ventura Capital“ vadovas Mo El Husseiny bei „MMC Ventures“ bendraįkūrėjas Alanas Morganas.

    Kodėl DI agentų valdymas tampa būtinybe

    Įmonėms vis plačiau diegiant DI įrankius į kasdienius procesus, daugėja scenarijų, kai sistema ne tik generuoja tekstą, bet ir vykdo veiksmus: ieško duomenų, kuria dokumentus, inicijuoja užduotis ar bendrauja su klientais. Tokios galimybės didina produktyvumą, tačiau kartu kelia rizikų dėl duomenų saugumo, prieigų kontrolės, atsekamumo ir atitikties reikalavimams.

    Šiame kontekste atsiranda poreikis vadinamajam valdymo sluoksniui, kuris leistų matyti, ką DI agentai daro realiuoju laiku, kokius įrankius naudoja ir kokius sprendimus priima. Tai svarbu ir reputacine prasme, nes klaidos ar netinkami veiksmai gali kainuoti brangiai, ypač reguliuojamuose sektoriuose.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Jo teigimu, organizacijoms reikia judėti greitai ir pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis, tačiau neprarasti matomumo ir kontrolės. Pasak vadovo, nauja investicija leis greičiau kurti sprendimą, kuris valdymą paverstų ne kliūtimi, o integruota proceso dalimi.

    Ką siūlo „AI Score“ ir kuo išsiskiria

    „AI Score“ teigia sukūrusi realaus laiko platformą, skirtą sekti ir kontroliuoti generatyvinių sprendimų bei DI agentų naudojimą įmonėse. Pagrindinis tikslas yra suteikti aiškumą, kur ir kaip DI naudojamas, kartu mažinant saugumo spragas ir padedant išlaikyti procesų atsekamumą.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įkūrė Alexas Harlandas ir Benita Tibb, o tarp bendraįkūrėjų ir patarėjų minimas ir Jonathan Kewley. Harlandas anksčiau dirbo Jungtinės Karalystės Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre, o Tibb turi teisininko patirties.

    Įmonės patarėjų tinkle minimi buvęs GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas, „Starling Bank“ valdybos pirmininkas Colinas Bellas ir kibernetinio saugumo bendrovės „Darktrace“ bendraįkūrėjas Nickas Trimas. „AI Score“ pozicionuoja šią patirtį kaip pranašumą, siekiant suderinti technologinį greitį su saugumo ir atitikties poreikiais.

    „AI Score“ teigimu, klientų susidomėjimą labiausiai skatina griežtai reguliuojami ir duomenims jautrūs sektoriai, kur būtinas aiškus kontrolės mechanizmas. Bendrovė nurodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos augo, o tarp klientų yra teisės ir finansų sektoriaus organizacijų bei didesnių viešai kotiruojamų įmonių.

    Investicijai įtaką daro ir platesnė Europos tendencija: auga kapitalo srautai į sprendimus, kurie skirti ne vien DI modelių kūrimui, bet ir jų diegimo infrastruktūrai, stebėsenai bei saugiam valdymui. Tai rodo, kad rinkoje DI agentai vis dažniau vertinami kaip įrankiai, kuriems reikia aiškių taisyklių, audito ir atsakomybės ribų.

  • „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    Belgijos investicijų bendrovė „WAD Capital“ užbaigė pirmąjį debiutinio fondo etapą ir pritraukė 67,5 mln. eurų. Didžiausiu investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), į fondą įnešęs 25 mln. eurų.

    Gente įsikūrusi komanda orientuojasi į mažas ir vidutines Europos įmones, kurioms kyla verslo perdavimo įpėdiniams problema. Modelio esmė – įsigyti veikiančius, pelningus verslus ir jų valdymą patikėti atrinktiems vadovams, galintiems perimti įmonę ir ją auginti.

    Kaip veikia įpėdinystės sprendimas

    „WAD Capital“ siekia padidinti fondo dydį nuo 67,5 mln. eurų iki 130 mln. eurų, o maksimalus dydis numatytas 132,5 mln. eurų. Papildomas kapitalas, kaip nurodoma, padės greičiau suderinti įmones, ieškančias perėmėjo, ir vadovus, pasirengusius tapti savininkais.

    EIF investicija įgyvendinama pasitelkiant Europos Komisijos InvestEU programos mechanizmą, kuris dažnai naudojamas pritraukti daugiau privataus kapitalo į strategines sritis. „WAD Capital“ teigia, kad fondo valdytojai taip pat prisideda nuosavu įnašu ir į fondą investuoja 2 proc. kapitalo.

    „Europa turi daug sėkmingų mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, tačiau joms reikia ir kapitalo, ir verslumo talento, kad pereitų į kitą etapą“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Robertas de Grootas.

    Į kokias įmones taikosi fondas

    Bendrovė įkurta 2023 metais Christopherio Tourniso Gamble’o, Steveno Coppenso ir Alaino Brossé. Ji kuria institucinę platformą vadinamajam įsigijimu grįstam verslumui, kai nauji savininkai perima jau veikiančią įmonę, o ne kuria ją nuo nulio.

    „WAD Capital“ taikosi į pelningas MVĮ Beniliukso šalyse, šiaurės Prancūzijoje ir vakarų Vokietijoje. Nurodoma, kad ieškomų įmonių metinis EBITDA paprastai siekia nuo 1 iki 5 mln. eurų, o sektoriai dažniausiai susiję su sveikatos priežiūra, energetika, klimato pertvarka ir verslo paslaugomis.

    Vadovas perėmimui ir DI sandoriams spartinti

    Kiekvieną sandorį veda vadinamasis „CEO in Residence“ – patyręs vadovas, kurį fondas atrenka, patikrina ir lydi nuo rinkos paieškos iki įsigytos įmonės valdymo. Bendrovė akcentuoja duomenimis grįstą potencialių taikinių paiešką ir DI pasitelkimą teisiniam patikrinimui, siekiant pagreitinti procesus.

    Teigiama, kad tokie įrankiai ypač svarbūs mažesniems sandoriams, kuriuose tradicinės konsultavimo išlaidos dažnai tampa per didelės, palyginti su sandorio dydžiu. „WAD Capital“ skelbia, kad kasmet peržiūri dešimtis tūkstančių įmonių, kad atrinktų tinkamiausius kandidatus įsigijimui.

    „Aštuoni įsigijimai per mažiau nei metus ir reikšminga EIF investicija rodo, kad mūsų modelis yra plečiamas ir Europa pripažįsta tai, ką darome“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Stevenas Coppensas.

    Pasak bendrovės, iš pirmosios 13 vadovų grupės aštuoni jau užbaigė įsigijimus, o dar penki sandoriai yra baigiamojoje stadijoje. Naujas kapitalas taip pat turėtų finansuoti antrąją 12 vadovų grupę, iš kurių 10 jau patvirtinti.

    „WAD Capital“ tikslas – didinti vadovų grupės mastą ir iki 2027 metų pabaigos išplėsti portfelį iki 25 įmonių. Bendrovė pabrėžia, kad toks modelis siejamas ne tik su finansine grąža, bet ir su poveikiu – verslų tęstinumu bei darbo vietų išsaugojimu regionuose.

    „Padidindami vadovų skaičių nuo trylikos iki dvidešimt penkių, galime įsigyti dvidešimt penkias sveikas MVĮ, susiduriančias su įpėdinystės iššūkiu, ir išlaikyti jas europietiškose rankose“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Alainas Brossé.

  • Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Seed investicija gynybos DI plėtrai

    Suomijoje, Oulu mieste įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Creoir“ pritraukė seed investiciją iš Švedijos rizikos kapitalo fondo Gungnir Capital. Fondas tapo bendrovės vykdomo seed etapo lyderiu, o visas etapas, kaip skelbiama, taikosi į 2 mln. eurų dydį.

    Įmonė nurodo, kad lėšos bus skirtos paspartinti produktų EdgeVUI ir Operator Assistant komercializaciją bei didinti pajėgumus, augant paklausai Europos gynybos rinkoje. Tokie sprendimai orientuoti į situacijas, kur operatoriams reikia veikti greitai, o ryšys su išorinėmis sistemomis gali būti ribotas arba apskritai neįmanomas.

    „Gynybos operatoriai dirba esant itin dideliam spaudimui, o laisvų rankų balso sąsaja grąžina kritinį dėmesį misijai. Turėdami Gungnir Capital palaikymą, galime greičiau tiekti sprendimus klientams ir pereiti nuo bandomųjų projektų prie diegimo realiose operacijose“, – sakė „Creoir“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Antti Lilja.

    Ką daro EdgeVUI ir Operator Assistant?

    „Creoir“ įkurta 2012 metais, o jos komanda specializuojasi įterptinėse kalbos atpažinimo technologijose ir gynybai skirtuose sprendimuose. Bendrovė akcentuoja siekį mažinti operatorių kognityvinį krūvį ir gerinti situacijos suvokimą, kai valdymo ir informacinės sistemos tampa vis sudėtingesnės.

    Pagrindinė EdgeVUI idėja – galimybė valdyti sistemas balsu, laisvomis rankomis ir gimtąja kalba. Tuo metu Operator Assistant pristatomas kaip DI pagrindu veikiantis žinių bazės sprendimas, leidžiantis greitai rasti misijai kritinę informaciją, kai kiekviena sekundė svarbi.

    Kodėl akcentuojamas darbas be debesijos?

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai sukurti veikti įrenginyje, be nuolatinės interneto jungties ir be priklausomybės nuo debesijos. Gynybos kontekste tai svarbu dėl kibernetinio saugumo, ryšio patikimumo ir veikimo triukšmingoje aplinkoje, kur standartinės balso sąsajos dažnai praranda tikslumą.

    „Creoir“ teigia, kad EdgeVUI apima natūralios kalbos supratimo priemones ir remiasi automatinio kalbos atpažinimo, teksto vertimo į kalbą bei balso signalo gerinimo technologijomis. Įmonė nurodo, kad šiems elementams pasitelkiamos „Cerence AI“ kuriamos kalbos technologijos.

    „Esu sėdėjęs kabinoje, kur kognityvinė perkrova yra didesnė grėsmė nei dauguma priešininkų. Modernios valdymo sistemos užlieja operatorių informacija, o tas, kas gali valdyti sistemas balsu, neprisijungęs prie interneto ir mūšio triukšme, įgyja tempą“, – sakė Gungnir Capital vadovaujantis partneris Max Villman.

    „Creoir“ taip pat skelbia dirbanti su keliais didžiaisiais Europos gynybos rangovais ir sistemų integratoriais, o tarp vykdomų projektų mini Saab, Leidos ir ThyssenKrupp Marine Systems. Be to, bendrovė nurodo atrinkta dalyvauti NATO Innovation Range programoje, susijusioje su sluoksniuota kova prieš bepiločius orlaivius.

  • Euvic vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kodėl regionui trūksta nuosavų produktų

    Silezija pastaraisiais dešimtmečiais išgyveno ryškią transformaciją: nuo anglies kasyklų ir sunkiosios pramonės iki vieno svarbiausių Lenkijos IT ir inžinerijos centrų. Tačiau kitam šuoliui, pasak „Euvic“ grupės vadovo Wojciecho Wolny, neužtenka vien paslaugų eksporto ir užsienio korporacijų kompetencijų centrų.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai jis teigia, kad regionui trūksta nuosavos intelektinės nuosavybės, t. y. įmonių, kurios kurtų globalius produktus ir išlaikytų technologijų, licencijų bei sprendimų kontrolę vietoje. Būtent todėl jis Silezijai kaip siekiamybę įvardija vietinį „Spotify“ ar „Bolt“ tipo verslą.

    Silezijos pranašumai ir riba

    W. Wolny pabrėžia, kad regiono pranašumai yra akivaizdūs: didelė inžinerinė bendruomenė, universitetai, patogi geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Pasak jo, Silezijos miestai tarptautiniams svečiams dažnai palieka ir saugaus, tvarkingo bei patogaus gyventi regiono įspūdį.

    Vis dėlto šiandieninė ekonomikos struktūra, pasak „Euvic“ vadovo, pernelyg remiasi paslaugomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis vertės sukuriama vykdant užsakymus kitiems, o ne vystant nuosavus produktus, kurie ilgainiui generuotų didesnę grąžą, kurtų stipresnį startuolių ir tiekėjų ekosistemą bei pritrauktų talentus.

    Nuosava intelektinė nuosavybė kaip tikslas

    W. Wolny interviu akcentuoja, kad regionui taip pat trūksta globalių bendrovių būstinių ir sprendimų centrų. Kai sprendimai priimami kitur, projektai ir darbo vietos, pasikeitus strategijai ar konjunktūrai, lengviau perkeliami į kitus miestus ar šalis.

    Ši įžvalga svarbi platesniame Europos kontekste: pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie technologinį suverenumą, kritinių kompetencijų telkimą regione, tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnį atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose didesnę vertę kuria ne vien paslaugų tiekėjai, o produktus ir platformas valdantys kūrėjai.

    DI įtaka ir naujos kryptys

    Pasak „Euvic“ vadovo, Silezijos IT sektoriui tenka prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša dirbtinis intelektas. Jis perspėja, kad didelių korporacijų kompetencijų centruose darbuotojų poreikis natūraliai gali mažėti, nes dalį užduočių perims DI sprendimai.

    Todėl, jo vertinimu, regionas turėtų aktyviau ieškoti nišų, kuriose DI tampa augimo varikliu, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo projektuose, kibernetinio saugumo srityje ar vystant duomenų centrų infrastruktūrą. Pramonė, anot jo, neturėtų būti nustumta į šalį, veikiau derinama su skaitmeniniais sprendimais ir mokslinių tyrimų baze.

    Didžiausia ateities kompetencija

    W. Wolny nuomone, svarbiausias ateities įgūdis yra verslumas. Jis teigia, kad regiono ir valstybės institucijos turėtų nuosekliau skatinti startuolius, toleruoti pirmuosius nesėkmingus bandymus ir kurti aiškias paskatas inovacijoms, ypač technologiniuose sektoriuose.

    Jo vertinimu, universitetų ir verslo bendradarbiavimas gali būti vienas praktinių kelių, kaip greičiau kurti produktus ir komercializuoti idėjas. Kai studijų projektai virsta realiais verslo uždaviniais, studentai greičiau įgyja rinkai svarbių įgūdžių, o įmonės gauna naujų sprendimų ir potencialių darbuotojų.

    Interviu mintis paprasta: Silezija jau turi stiprią bazę, tačiau be nuosavos intelektinės nuosavybės ir globaliai matomų produktų regionui bus sunku išsaugoti ilgalaikį konkurencingumą. Jei pavyktų užauginti bent kelias „Spotify“ ar „Bolt“ masto įmones, jos galėtų tapti traukos centru talentams, kapitalui ir naujai inovacijų bangai.