Tag: Startuoliai

  • Europos startuolių investicijų savaitės apžvalga: kokius finansavimo sandorius pavyko susekti

    Europos startuolių rinkoje šią savaitę fiksuota nauja investicijų banga: rizikos kapitalo fondai ir kiti investuotojai toliau ieško augimo istorijų, ypač DI, finansinių technologijų ir sveikatos inovacijų srityse. Tokios savaitinės apžvalgos padeda susidaryti vaizdą, kur keliauja kapitalas ir kokios kryptys Europoje tampa prioritetinėmis.

    Rinkos dinamika išlieka nevienalytė: dalis sandorių skiriama ankstyvos stadijos komandoms, tačiau nemažai dėmesio sulaukia ir brandesni startuoliai, siekiantys plėtros į naujas rinkas. Investuotojai dažniau akcentuoja pajamų augimą, aiškų verslo modelį ir realų kelią į pelningumą, o ne vien vartotojų skaičių.

    Kas šiuo metu labiausiai domina investuotojus?

    Vienas ryškiausių vardiklių išlieka DI: finansuojami sprendimai, kurie automatizuoja procesus, mažina sąnaudas ir didina produktyvumą, ypač įmonių programinės įrangos segmente. Kartu stiprėja vadinamasis DI infrastruktūros sluoksnis, kai investuojama į duomenų paruošimo, modelių diegimo ir saugos priemones.

    Finansinių technologijų srityje daugiau šansų pritraukti kapitalą turi startuoliai, kurie sprendžia konkrečias verslo problemas, pavyzdžiui, mokėjimų optimizavimą ar sukčiavimo prevenciją. Investuotojai taip pat vertina reguliacinį pasirengimą ir gebėjimą dirbti su bankais bei priežiūros institucijomis, nes tai dažnai tampa augimo ribotuvu.

    Sveikatos technologijos ir medicinos inovacijos išlieka patrauklios dėl didelės rinkos ir aiškios paklausos, tačiau čia didesnę reikšmę turi klinikiniai įrodymai, sertifikavimas ir partnerystės su gydymo įstaigomis. Dėl to sandoriai dažnai užtrunka ilgiau, o lėšos skiriamos etapais, pagal pasiektus rezultatus.

    Ką rodo savaitiniai finansavimo sandoriai?

    Net ir tada, kai bendra investicijų rinka svyruoja, savaitiniai sandorių sąrašai leidžia matyti, kaip persiskirsto rizika: daugiau lėšų keliauja ten, kur aiškiai pamatuojamas efektyvumas arba sutrumpinamas laikas iki pajamų. Tai ypač aktualu Europoje, kur investuotojai dažnai lygina startuolius su JAV konkurentais, vertindami augimo tempą ir tarptautinės plėtros potencialą.

    Kita tendencija yra aktyvesnis specializuotų fondų vaidmuo: jie dažniau investuoja į siauresnes nišas ir vertina technologinį pranašumą, o ne vien rinkodaros galimybes. Tuo pat metu didesni fondai linkę jungti kelis tikslus vienu sandoriu, pavyzdžiui, finansuoti plėtrą, įsigijimus ir produktų vystymą.

    Tokios apžvalgos padeda ir pačioms komandoms: matant, kokio profilio startuoliai sulaukia kapitalo, lengviau suprasti, ko investuotojai tikisi iš komercinės strategijos, produkto brandos ir komandos kompetencijų. Startuoliams tai tampa praktiniu orientyru, kaip pasiruošti kitam finansavimo etapui ir kokius rodiklius verta kelti į pirmą planą.

  • „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ planuoja naujas investicijas į penkis Jungtinės Karalystės startuolius, taip toliau stiprindama savo įtaką Europos technologijų ekosistemoje. Apie sprendimą Londone vykusiame renginyje pranešė bendrovės vadovas Jensenas Huangas.

    Pasak jo, „Nvidia“ dėmesio centre atsidūrė įmonės, kuriančios DI sprendimus vaistų paieškai, logistikos planavimui, biologijai ir infrastruktūros prognozavimui, taip pat kvantinių skaičiavimų technologijoms. Tokios kryptys šiuo metu laikomos vienomis strategiškiausių, nes jos glaudžiai susijusios su didėjančia skaičiavimo galios paklausa.

    „Nvidia“ ketina investuoti į DI vaistų kūrimo ir atrankos startuolį „Boltz“, infrastruktūros rizikų ir rodiklių prognozavimo bendrovę „Foresight“, DI logistikos planavimo kūrėją „Hiverge“, DI biologijos startuolį „Prima Mente“ ir kvantinių skaičiavimų įmonę „Riverlane“.

    Rinkos šaltinių vertinimu, „Nvidia“ šiuose sandoriuose sieks mažumos akcijų paketo, todėl labiau tikėtinas strateginio investuotojo, o ne kontrolę perimančio pirkėjo vaidmuo. Tokia praktika leidžia lustų gamintojui išplėsti partnerių tinklą ir anksti identifikuoti perspektyvias technologijas, kurios vėliau gali tapti dideliais skaičiavimo resursų vartotojais.

    Kas slypi už investicijų bangos?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ tapo viena pagrindinių bendrovių, nuo kurių priklauso DI infrastruktūra: nuo duomenų centrų iki specializuotų lustų, reikalingų dideliems modeliams mokyti ir naudoti. Todėl investicijos į startuolius dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir ilgalaikį ryšį su būsimais klientais bei praktiniais DI pritaikymais.

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ jau yra investavusi į kelias įmones, tarp jų minimos „Basecamp Research“, „Ineffable Intelligence“, „Synthesia“ ir „Wayve“. Nauji sandoriai papildo šį portfelį ir rodo tęstinę kryptį remti įmones, kurioms reikės didelės skaičiavimo galios.

    DI lenktynės ir santykiai su Kinija

    Renginio Londone metu Jensenas Huangas atsakė ir į klausimus apie Vakarų santykius su Kinija DI varžybų kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama saugumo rizikoms ir technologijų kontrolei. Jo teigimu, dialogo su Kinijos DI bendrovėmis nutraukti nereikėtų.

    „Aš bendrauju su daugeliu tyrėjų Kinijoje ir manau, kad dialogą turime tęsti. Tai turėtų daryti Jungtinės Valstijos, ir aš raginu, kad tą patį darytų Jungtinė Karalystė“, – sakė Jensenas Huangas.

    „Nvidia“ vadovas taip pat pabrėžė Jungtinės Karalystės poziciją pasaulinėje technologijų rinkoje, išskirdamas šalies intelektinį potencialą ir tarptautinį vaidmenį. Šis kontekstas investicijoms svarbus ne tik dėl talentų, bet ir dėl reguliacinės aplinkos, kuri Europoje tampa vis reikšmingesnė DI plėtrai.

    Naujų investicijų serija Jungtinėje Karalystėje taip pat sutapo su „Nvidia“ aktyvumu kitose Europos šalyse. Pastaruoju metu bendrovė vis dažniau pabrėžia įsipareigojimą Europos technologijų ekosistemai, kuriai svarbu turėti prieigą prie pažangių lustų ir skaičiavimo infrastruktūros, ypač kai DI sprendimai sparčiai skverbiasi į sveikatos apsaugą, pramonę, logistiką ir mokslinius tyrimus.

  • Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta rinkodaros automatizavimo platforma „Holo“ per pradinės stadijos investicijų raundą pritraukė 5 mln. eurų. Į investuotojų gretas stojo fondas Market One Capital, taip pat Silicon Gardens, FirstPick, Leonis Capital, NGL, Tekton Ventures ir verslo angelai.

    Bendrovė teigia, kad šios lėšos bus skirtos toliau vystyti rinkodaros autopiloto funkcijas, didinti paslaugos pasiekiamumą ir plėsti komandą Vilniuje. Investicija rodo, kad DI paremtos rinkodaros priemonės vis dažniau vertinamos kaip būtinybė, o ne priedas, ypač mažoms įmonėms.

    Kaip veikia „Holo“ platforma

    „Holo“ kuria sprendimą, kuris vienoje vietoje sujungia rinkodaros planavimą, turinio kūrimą ir kampanijų valdymą. Pradėdamas naudotis platforma, verslo savininkas pateikia savo interneto svetainę, o sistema įvertina siūlomus produktus ar paslaugas, prekės ženklo tapatybę ir komunikacijos toną.

    Atsižvelgiant į verslo tikslus, sugeneruojamas rinkodaros planas: kokius kanalus rinktis, kokias kampanijas vykdyti ir ką daryti pirmiausia. Vėliau parengiami konkretūs kūrybiniai vienetai, pavyzdžiui, reklamos tekstai, įrašai socialiniams tinklams, el. laiškai ar turinys paieškos sistemoms.

    Parengtas turinys sudedamas į kalendorių, kuriame vartotojas gali peržiūrėti, redaguoti ir patvirtinti medžiagą prieš publikavimą prijungtuose kanaluose. Dalį veiksmų galima automatizuoti taip, kad kampanijos vyktų be nuolatinio įsikišimo kiekviename žingsnyje.

    Rezultatų stebėjimas ir optimizavimas

    Platforma taip pat seka kampanijų rezultatus ir remdamasi duomenimis siūlo korekcijas ateities veiksmams. Pavyzdžiui, gali rekomenduoti daugiau biudžeto nukreipti į geriau veikiančias reklamas arba pasiūlyti turinio formatus, kurie užtikrina didesnį pasiekiamumą.

    „Holo“ akcentuoja, kad naudoja tiek trečiųjų šalių DI modelius, tiek nuosavą technologiją, padedančią išlaikyti kiekvieno kliento prekės ženklo nuoseklumą. Tai apima strategijos variklį planavimui ir kūrybinę sistemą, kuri mokosi iš ankstesnių kampanijų našumo.

    Spartus augimas ir planai Vilniuje

    Bendrovę įkūrė Deividas Kovger ir Aleksandras Urbanavičius, o branduolinėje komandoje taip pat dirba dizainui vadovaujantis Karolis Vaiginis ir technologijų vadovas Arnas Puidokas. „Holo“ pozicionuoja save kaip įrankį įmonėms, kurios nori profesionalios rinkodaros be atskiro rinkodaros skyriaus.

    Pasak bendrovės, iki šio finansavimo etapo ji buvo pritraukusi mažiau nei 1 mln. eurų, o platforma esą aptarnauja daugiau nei 20 000 mokančių verslų daugiau nei 100 šalių. Tolimesnis fokusas, kaip teigiama, bus dar didesnis automatizavimo lygis ir augimas tarptautinėse rinkose, kartu stiprinant komandą Lietuvoje.

  • „Nauta“ pradėjo šeštą fondą su 60 mln. eurų: taikosi į Europos B2B ir DeepTech startuolius

    „Nauta“ pradėjo šeštą fondą su 60 mln. eurų: taikosi į Europos B2B ir DeepTech startuolius

    Pirmasis uždarymas – 60 mln. eurų

    Londone įsikūręs visos Europos rizikos kapitalo fondas „Nauta“ paskelbė apie pirmąjį šeštojo fondo uždarymą, per kurį pritraukė 60 mln. eurų. Naujas fondas orientuotas į ankstyvos stadijos B2B programinės įrangos ir DeepTech startuolius Europoje.

    „Nauta“ investuoja nuo pre-seed iki Series A etapų, o pats fondo startas rodo, kad ankstyvos stadijos kapitalas regione išlieka paklausus, ypač ten, kur kuriami aiškų pritaikymą versle turintys produktai. Valdytojas pabrėžia disciplinuotą, kapitalo efektyvumą vertinančią strategiją.

    Kas investavo ir kokie tikslai

    Pagrindiniu investuotoju tapo British Business Bank, įsipareigojęs skirti 30 mln. eurų. Tai jau ketvirtas iš eilės „Nauta“ fondas, kuriame dalyvauja ši Jungtinės Karalystės ekonominės plėtros institucija.

    Prie ribotųjų partnerių taip pat prisijungė SETT, „Merifin Capital“ ir „Institut Català de Finances“, taip pat institucinių investuotojų ir šeimos biurų grupės iš Jungtinės Karalystės, žemyninės Europos, Lotynų Amerikos ir Artimųjų Rytų. „Nauta“ teigimu, apie tris ketvirtadalius pirmojo uždarymo investuotojų sudaro grįžtantys partneriai.

    „Mūsų ilgalaikė partnerystė su „Nauta“ parodo, kaip British Business Bank gali padėti pritraukti tarptautinius investuotojus į Jungtinę Karalystę“, – sakė Michael Laycock.

    Nuo ankstyvų čekių iki DeepTech laboratorijos

    „Nauta“ įkurta 2004 metais ir yra vienas seniausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Bendrovė teigia per laiką parėmusi daugiau nei 200 įkūrėjų ir prisidėjusi prie maždaug 100 įmonių augimo, o išėjimų vertė siekė beveik 3 mlrd. eurų per daugiau nei 25 sandorius.

    Fondas paprastai rašo pirmuosius čekius nuo 250 000 iki 4 mln. eurų, daugiausia investuodamas į B2B programinės įrangos bendroves, kurios sprendžia konkrečių sektorių uždavinius, pavyzdžiui, kelionių, finansų, mažmeninės prekybos ar personalo valdymo srityse.

    Kaip ir ankstesniuose fonduose, planuojama tęsti „Nauta Capital Labs Initiative“ kryptį, skirtą pre-seed DeepTech įmonėms. Tarp prioritetų įvardijamos didelio našumo skaičiavimo technologijos, DI infrastruktūra, kibernetinis saugumas, pramonės automatizavimas, skaitmeninės sveikatos infrastruktūra ir energetikos technologijos.

    „Investuodami per kiekvieną didesnį technologijų lūžį nuo dviejų tūkstantųjų pradžios supratome, kad ilgaamžės rizikos kapitalo įmonės kuriamos iš disciplinos, gebėjimo prisitaikyti ir ilgalaikio tikėjimo“, – sakė Carles Ferrer Roqueta.

    „Nauta“ nurodo portfelio pavyzdžius, atspindinčius platų spektrą nuo kibernetinio saugumo iki kvantinių technologijų. Tarp minimų įmonių yra Universal Quantum, taip pat Berlyne įsikūrusi atvirojo kodo kibernetinio saugumo bendrovė NetBird.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams

    Šeštojo fondo tikslinis dydis siekia nuo 150 mln. iki 200 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas 2027 metų antrąjį pusmetį. Pasiekus tikslą, „Nauta“ valdomas turtas priartėtų prie 750 mln. eurų.

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai DeepTech Europoje užima rekordinę rizikos kapitalo dalį. Rinkos apžvalgos rodo, kad šis segmentas priartėjo prie maždaug trečdalio visų investicijų, tačiau vėlyvesniuose etapuose didelė kapitalo dalis vis dar atkeliauja iš ne Europos rinkų, todėl ankstyvos stadijos fondai tampa kritiškai svarbūs naujai įmonių kartai.

  • Pelninga Prancūzijos apskaitos bendrovė „Dougs“ pritraukė 50 mln. eurų DI automatizacijai

    Pelninga Prancūzijos apskaitos bendrovė „Dougs“ pritraukė 50 mln. eurų DI automatizacijai

    Kas įvyko ir kas investavo

    Liune įsikūrusi technologijų ir reguliuojamos apskaitos paslaugų bendrovė „Dougs“ pritraukė 50 mln. eurų investiciją, kurią skirs DI automatizacijai ir platformos plėtrai. Bendrovė dirba su smulkiuoju verslu ir siūlo apskaitą bei finansų valdymą kaip integruotą paslaugą.

    Raundui vadovavo augimo kapitalo fondas Expedition Growth Capital, investuojantis į sparčiai augančias programinės įrangos ir DI bendroves Europoje ir JAV. Fondas viešai nurodo valdantis daugiau nei 900 mln. eurų turto, o tai rodo didelį institucinį apetito lygį brandesnėms, pajamas generuojančioms įmonėms.

    „DI iš esmės keičia paslaugų sektorių, tačiau didžiausią poveikį jis daro tada, kai remiasi gilia srities ekspertize. „Dougs“ yra retas tokio derinio pavyzdys apskaitoje“, – sakė Expedition Growth Capital įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Oliveris Thomasas.

    „Dougs“ modelis: ne tik programinė įranga

    „Dougs“ įkurta 2015 metais ir teigia nuo pat pradžių dirbusi pelningai, o iki pirmojo išorinio finansavimo 2023 metais augo savomis lėšomis. Skirtingai nei daugelis apskaitos technologijų tiekėjų, bendrovė neapsiriboja įrankių pardavimu buhalteriams, o pati tiesiogiai aptarnauja klientus.

    Platforma apima įmonės steigimą, apskaitą, teisines paslaugas, darbo užmokestį, sąskaitų faktūrų išrašymą, verslo sąskaitą ir turto valdymą per specializuotą antrinę įmonę. Bendrovė skelbia aptarnaujanti daugiau nei 50 000 įmonių ir generuojanti per 50 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų, o augimo tempą vertina kaip ne mažesnį nei 50 proc. per metus.

    DI automatizacija ir agentiniai sprendimai

    „Dougs“ tvirtina visą technologijų pagrindą sukūrusi viduje ir turinti daugiau nei 100 inžinierių komandą. Per veiklos metus bendrovė sukaupė didelį kiekį praktinių duomenų iš apskaitos procesų: deklaracijų, finansinių ataskaitų, išimčių atvejų ir specialistų sprendimų logikos.

    Įmonė jau yra įdiegusi DI į apskaitos „gamybą“ ir automatizuoja dalį buhalterinių procesų, o kitas etapas – agentiniai sprendimai. Tokiu atveju DI sistemos generuoja didžiąją dalį finansinių dokumentų ir darbo eigų, o atsakomybę už peržiūrą ir pasirašymą prisiima atestuotas apskaitos specialistas.

    „Mes galime automatizuoti apskaitos „gamybą“, nes tai darome patys jau dešimt metų ir žinome, koks turi būti kokybiškas rezultatas. Šis raundas leis užbaigti automatizaciją ir daugiau laiko skirti darbui su klientais“, – sakė „Dougs“ vadovas ir vienas įkūrėjų Patrickas Maurice’as.

    „Kitas etapas – finansinės ataskaitos, kurias DI sugeneruoja autonomiškai, o buhalteris peržiūri ir pasirašo. DI atlieka sunkiausią darbą, o mūsų specialistai suteikia sprendimo kokybę ir profesinį vertinimą“, – sakė „Dougs“ operacijų vadovas ir vienas įkūrėjų Florentas Gallandas.

    Kur bus panaudoti pinigai ir kokie tikslai

    „Dougs“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas spartinti nuosavos DI ir automatizavimo technologijos vystymą, praplėsti paslaugų spektrą apskaitos, teisės ir finansų valdymo srityse bei stiprinti pozicijas Prancūzijoje per vietinių partnerių tinklą.

    Bendrovė Prancūziją įvardija kaip daugiau nei 20 mlrd. eurų rinką, apimančią apskaitą ir gretutines paslaugas, o savo pagrindinį segmentą vertina maždaug 1,5 mlrd. eurų. Artimiausių metų tikslas – pasiekti 100 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ir 100 000 klientų, siekiant tapti didžiausia atestuotos apskaitos įmone šalyje.

  • Oslo startuolis „Solvera“ pritraukė 5,62 mln. eurų: DI žada pakeisti inžineriją statybose

    Oslo startuolis „Solvera“ pritraukė 5,62 mln. eurų: DI žada pakeisti inžineriją statybose

    Osle įsikūrusi bendrovė „Solvera“, kuri kuria DI pagrįstą inžinerinių paslaugų modelį statybų sektoriui, pranešė pritraukusi 5,62 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją. Raundui vadovavo „Seedcamp“, prie jo prisidėjo ir keli specializuoti fondai bei privatus kapitalas.

    „Solvera“ save pristato ne kaip dar vieną projektavimo įrankį, o kaip DI gimtą inžinerinę įmonę, kuri paslaugą teikia „nuo iki“. Tokiu modeliu klientas esą moka už rezultatą, o ne už programinės įrangos licencijas ar konsultantų valandas.

    Kas yra „Solvera“?

    Bendrovę 2026 metais įkūrė Arifas Mirza, Pål Rasmussen ir Thorvaldas Thorsnesas. Pirmasis jų taikinys – mechanikos, elektros ir santechnikos inžinerija, dažnai įvardijama trumpiniu MEP.

    Šioje srityje projektuotojai turi suderinti šimtus reikalavimų, dirbti su daug skirtingų įrankių ir nuolat reaguoti į pakeitimus statybos procese. „Solvera“ teigia, kad didelę dalį pasikartojančio darbo gali perimti DI agentai, o inžinieriams lieka sprendimai, kuriems būtinas profesionalus vertinimas.

    Ką žada DI agentai?

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Pål Rasmussen sako, kad didžiausia inžinieriaus vertė visada buvo sprendimų kokybė, tačiau nemaža dienos dalis praeina rūšiuojant informaciją, suvedinėjant duomenis ir derinant pakeitimus. Anot jo, tikslas – atlaisvinti laiką, kad komanda galėtų koncentruotis į didelės svarbos pasirinkimus.

    „Mūsų tikslas – išlaisvinti inžinierių laiką, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į didelės įtakos sprendimus, o agentai atliktų likusią dalį: testuotų alternatyvas, koordinuotų ir vykdytų gamybinį darbą“, – sakė Pål Rasmussen.

    „Solvera“ pabrėžia dar vieną skirtumą nuo įprastų paslaugų modelių: kiekvienas įgyvendintas projektas ne tik uždirba pajamas, bet ir „pamaitina“ sistemą naujais sprendimų šablonais. Taip inžinierių sukauptas vertinimas, bendrovės teigimu, virsta pakartotinai panaudojamu organizacijos žinojimu.

    Pirmieji projektai ir plėtros planai

    Įmonė nurodo, kad per pirmuosius 3 veiklos mėnesius pasirašė sutarčių už beveik 892 000 eurų ir išaugino komandą iki devynių žmonių. Taip pat teigiama, kad jau dirbo su keliais projektais Norvegijoje – nuo ankstyvosios inžinerijos iki detalaus projektavimo.

    Tarp įvardijamų klientų yra rangovas „Betonmast“. Bendrovė planuoja už gautą kapitalą plėsti inžinerijos ir technologijų komandą Osle, atidaryti biurą Londone ir spartinti vidinės operacinės sistemos kūrimą.

    Investuotojai akcentuoja, kad statybų sektoriuje programinės įrangos įrankių daugėjo dešimtmečius, tačiau pati paslaugų teikimo ir apmokėjimo logika keitėsi lėtai. „Seedcamp“ partneris Tomas Wilsonas teigia, kad „Solvera“ mėgina keisti ne atskirą darbo etapą, o visą paslaugos organizavimo principą.

    „Investavome, nes „Solvera“ kuria ne tik programinę įrangą inžinieriams – ji perkuria pačią įmonę. Tai gerokai didesnis užmojis“, – sakė Tomas Wilsonas.

    Jei modelis pasiteisins, tokio tipo DI gimtos profesionalių paslaugų įmonės gali tapti nauju standartu, ypač ten, kur daug rutininių, bet atsakomybės reikalaujančių sprendimų priimama pagal reglamentus ir projektinius apribojimus. Vis dėlto rinkai svarbiausia bus tai, ar „Solvera“ sugebės užtikrinti pastovią kokybę skirtinguose projektuose ir išlaikyti aiškią atsakomybę už galutinį, statybai parengtą sprendinį.

  • Vilniaus „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI žada smulkiajam verslui marketingą „autopilotu“

    Vilniaus „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI žada smulkiajam verslui marketingą „autopilotu“

    Vilniuje įsikūrusi platforma „Holo“, kuri automatizuoja smulkiojo verslo rinkodarą, pritraukė 5 mln. eurų investiciją pradiniame (Seed) etape. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos produkto plėtrai, „marketingo autopiloto“ galimybėms stiprinti ir komandai Vilniuje auginti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Market One Capital, taip pat dalyvavo Silicon Gardens, FirstPick, Leonis Capital, NGL, Tekton Ventures ir verslo angelai. „Holo“ atvejis išsiskiria tuo, kad investuojama ne į vieną rinkodaros įrankį, o į visos grandinės automatizavimą nuo plano iki publikavimo.

    Kas yra „marketingas autopilotu“?

    „Holo“ siūlo „viskas viename“ sprendimą: verslo savininkas pateikia įmonės svetainę, o sistema iš jos „išmoksta“, ką įmonė parduoda, kokia jos vizualinė tapatybė ir komunikacijos tonas. Tuomet platforma, atsižvelgdama į tikslus, parengia veiksmų planą, kuriame nurodo kanalus ir prioritetus.

    Pagal parengtą planą „Holo“ generuoja reklamas, įrašus socialiniuose tinkluose, el. laiškus ir paieškos sistemoms pritaikytą turinį, sudėlioja publikavimo kalendorių. Verslo savininkas gali peržiūrėti siūlomą turinį, paprašyti korekcijų arba patvirtinti publikavimą prijungtuose kanaluose.

    Bendrovės teigimu, ilgainiui dalį užduočių galima perduoti „autopilotui“ ir turinys būtų skelbiamas be kiekvieno atskiro patvirtinimo. Tokia kryptis atliepia rinkoje ryškėjančią tendenciją: įmonės nori ne vien turinio generavimo, o matuojamo, nuolat optimizuojamo proceso, kuris mažina žmogišką darbo krūvį.

    Ką sako investuotojai ir įkūrėjai?

    Raundo vadovo Market One Capital atstovas Michał Mroczkowski akcentavo, kad vien turinio gamyba rinkoje jau tampa „pigi“, tačiau didžiausia vertė slypi gebėjime suprasti, kas realiai konvertuoja į pardavimus. Jo vertinimu, „Holo“ komanda turi ir kontekstą, ir praktinę patirtį, kuri leidžia išsiskirti.

    „Geri produktai dažniausiai gimsta iš žmonių, kurie patys išgyveno šią problemą. Turinio šiandien galima sukurti beveik nemokamai, bet suprasti, kas iš tiesų konvertuoja, reikia konteksto ir praktikos“, – sakė Michał Mroczkowski.

    „Holo“ įkurta 2025 metais. Produktui vadovauja Deividas Kovger, augimui atsakingas Aleksandras Urbanavičius, dizainui vadovauja Karolis Vaiginis, o technologijų vadovas yra Arnas Puidokas.

    „Kiekvienas verslas „Holo“ platformoje išmoko sistemą, kas veikia: nuo to, kokios el. laiškų temos atidaromos, iki to, kokie reklamos formatai pasiekia didžiausią auditoriją. Šis raundas leis tai pastūmėti dar toliau, kad daugiau darbo vyktų autopilotu“, – sakė Deividas Kovger.

    Augimo tempas ir konkurencinė aplinka

    Bendrovė nurodo, kad pasitelkia trečiųjų šalių DI modelius, o ant jų kuria savo technologiją ir darbo srautus. „Holo“ teigimu, per 252 dienas pasiektos apie 5 mln. eurų metinės pasikartojančios pajamos, o iki šio raundo buvo pritraukta mažiau nei 1 mln. eurų.

    „Holo“ taip pat skelbia turinti daugiau nei 20 000 mokančių klientų daugiau nei 100 šalių. Šie skaičiai rodo, kad rinka sparčiai priima automatizuotos rinkodaros sprendimus, ypač smulkiajam verslui, kuriam dažnai trūksta laiko ir kompetencijų nuosekliai vykdyti testavimą, optimizavimą ir kanalų priežiūrą.

    „Dauguma smulkiojo verslo savininkų yra puikūs savo srityje, bet beveik nė vienas nepradėjo verslo tam, kad darytų marketingą. Manome, kad po kelių metų smulkus verslas galės reklamuotis kaip didžiausi prekių ženklai, o savininkui tai taps taip pat paprasta, kaip banko mokėjimų apdorojimas“, – sakė Aleksandras Urbanavičius.

    Rinkoje, kur DI pagrindu kuriamas turinys tampa standartu, „Holo“ statymas yra aiškus: laimės tie, kurie pasiūlys ne atskirus įrankius, o patikimą sistemą su grįžtamuoju ryšiu, matavimu ir aiškiais sprendimais, ką daryti toliau. Investuotojų pinigai šiuo atveju skirti būtent šiam „autopiloto“ pažadui priartinti prie kasdienės smulkaus verslo realybės.

  • „Nvidia“ didina statymus Europoje: investicijos į startuolius, laboratorijos ir DI infrastruktūra

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pastarosiomis savaitėmis nuosekliai plečia savo veiklą Europoje: nuo investicijų į startuolius Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje iki naujų partnerysčių Švedijoje bei renginių kūrėjų bendruomenei. Šis suintensyvėjimas vyksta artėjant konferencijai „NVIDIA GTC Berlin“, kuri numatyta spalio 20–22 dienomis.

    Vieši pranešimai rodo, kad „Nvidia“ Europoje siekia ne vien pavienių sandorių. Bendrovė bando užsitikrinti pozicijas visoje DI grandinėje: nuo kapitalo ir skaičiavimo resursų iki mokslo, pramoninių taikymų ir talentų ekosistemų.

    Kur keliauja pinigai?

    Per 2026 metus „Nvidia“ (dažnai per rizikos kapitalo veiklą „NVentures“) minima keliuose dideliuose Europos finansavimo etapuose, ypač Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės DI bei infrastruktūros įmonėse. Skelbiama, kad vien per kelias viešai aptartas finansavimo naujienas bendras pritrauktas kapitalas siekia apie 7,7 milijardo eurų, nors kiek tiksliai investavo pati „Nvidia“, paprastai neatskleidžiama.

    Tokia strategija leidžia bendrovei anksti įsitvirtinti šalia sparčiai augančių komandų, kurioms vėliau prireikia vis daugiau skaičiavimo galios. DI plėtra ypač priklauso nuo specializuotų spartintuvų ir duomenų centrų, todėl investicijos į startuolius čia dažnai reiškia ir ilgalaikę technologinę priklausomybę.

    JK ir Prancūzija: startuoliai ir politika

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ paskelbė planuojanti investicijas į penkis startuolius: Boltz, Foresight, Hiverge, Prima Mente ir Riverlane. Suma ir sandorių struktūra kol kas neviešinama, tačiau pats pasirinkimas signalizuoja dėmesį tiek DI taikymams, tiek gilesnei technologinei bazei, įskaitant skaičiavimo ir algoritmų kryptis.

    Prancūzijoje bendrovė pranešė apie planuojamas mažumos investicijas į keturias įmones: Doctolib, Entalpic, Genesis AI ir Pigment. Greta kapitalo čia akivaizdi ir geopolitinė dimensija: „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango vizitai bei susitikimai su Prancūzijos sprendimų priėmėjais rodo, kad DI infrastruktūra Europoje vis dažniau aptariama kaip strateginis, o ne vien komercinis klausimas.

    „Europa yra vienas didžiųjų pramoninės gamybos regionų. Tai tik DI kelionės pradžia Europos Sąjungai“, – sakė „Nvidia“ įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas.

    Šiaurės Europa: laboratorijos ir skaičiavimo galia

    Švedijoje ir plačiau Šiaurės regione „Nvidia“ akcentuoja bendradarbiavimą su vietos ekosistemomis ir DI taikymų kūrėjais, o vienu iš ryškesnių projektų įvardijamas planuojamas Stokholmo DI laboratorijos steigimas kartu su Norrsken Foundation. Skelbiama, kad centras turėtų atsidaryti 2027 metais ir telkti komandas, dirbančias su sveikatos, klimato, maisto ir visuomenės iššūkiais.

    Kartu daug dėmesio skiriama infrastruktūrai: Europos pastangos plėsti skaičiavimo pajėgumus remiasi ir EuroHPC iniciatyvomis, o „Nvidia“ siekia būti natūralus partneris, kai kuriami nauji pajėgumai startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Bendrovė taip pat kalba apie regioninių debesijos tiekėjų planus auginti DI debesijos pajėgumus iki 2027 metų pabaigos, kas iš esmės reiškia didesnę paklausą pažangiems spartintuvams.

    „Fizinis DI yra kita didelė galimybė. Apie 70 proc. BVP yra fiziniame pasaulyje, todėl fizinis DI yra viena didžiausių ateities galimybių“, – sakė „Nvidia“ robotikos ir kraštinių skaičiavimų padalinio vadovas Deepu Talla.

    Vis dėlto, augantis „Nvidia“ vaidmuo kelia ir nepatogų klausimą: ar Europa, stiprindama DI pajėgumus, neperkelia dar daugiau kritinės priklausomybės vienam JAV tiekėjui. Trumpuoju laikotarpiu tai gali pagreitinti inovacijas, tačiau ilgainiui didėja rizika kainodarai, tiekimo grandinėms ir technologiniam suverenitetui.

    Europos startuoliams ir pramonei šis momentas gali būti palankus: kapitalas, infrastruktūra ir partnerystės sudaro sąlygas greičiau kurti produktus ir konkuruoti pasauliniu mastu. Tačiau ilgalaikė nauda priklausys nuo to, ar Europoje bus sukurta daugiau globaliai stiprių įmonių, kurios pačios valdytų didesnę vertės grandinės dalį, o ne tik naudotųsi išorinių tiekėjų platformomis.

  • „Panakès Partners“ su 8,5 mln. eurų fondu taikosi į Lombardijos MedTech ir BioTech startuolius

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Panakès Partners“ pristatė naują 8,5 mln. eurų investicinį instrumentą, skirtą Lombardijos regiono MedTech ir BioTech įmonėms. Lėšos pritrauktos iš Lombardia Venture STEP – vadinamojo fondų fondo, kurį skatina Lombardijos regionas, o administruoja „Finlombarda“.

    Naujasis instrumentas orientuojasi į gyvybės mokslų ekosistemą, kurioje daug dėmesio skiriama tiek ankstyvos stadijos startuoliams, tiek sparčiau augančioms scaleup įmonėms. Tikslas – padidinti privačių investicijų srautus į regioną ir kartu sustiprinti vietinę inovacijų grandinę nuo mokslinių tyrimų iki komercializavimo.

    Kaip veiks investavimo modelis?

    „Panakès Fund – Fondo Parallelo Lombardia“ numatytas kaip paralelinis fondas, kuris kartu investuos šalia pagrindinių „Panakès Fund“ ir „Purple Fund“ fondų. Toks modelis leidžia regioninėms viešosioms lėšoms veikti kaip papildomam kapitalo sluoksniui, kartu išlaikant privataus fondo atrankos ir valdymo discipliną.

    Pagal Lombardijos 2021–2027 metų regioninę programą (PR FESR), dalis lėšų į rizikos kapitalą ateina iš Europos Sąjungos finansavimo, skirto inovacijoms, konkurencingumui ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietoms. Praktikoje tai reiškia, kad investicijos dažniausiai taikomos įmonėms, kurios kuria patentuotinus produktus, medicinos prietaisus, diagnostikos sprendimus ar biotechnologines platformas.

    Kodėl akcentas – MedTech ir BioTech?

    MedTech ir BioTech sritys Europoje išlieka vienos patraukliausių rizikos kapitalui dėl demografinių pokyčių, sveikatos sistemų skaitmenizacijos ir augančio dėmesio ankstyvai diagnostikai. Be to, šios įmonės dažnai turi aiškesnį kelią į reguliuojamas rinkas, tačiau joms reikia daugiau kapitalo klinikiniams tyrimams, sertifikavimui ir gamybos masteliui.

    Lombardija istoriškai laikoma vienu stipriausių Italijos ekonomikos ir pramonės regionų, o Milanas yra svarbus finansų ir inovacijų centras. Regioninio fondo įsitraukimas į privačių valdytojų priemones paprastai vertinamas kaip būdas sumažinti finansavimo spragas ankstyvose stadijose, kai bankinis skolinimas dar sunkiai pasiekiamas.

    Ką sako fondo valdytojai?

    „Džiaugiamės galėdami kartu su Lombardijos regionu ir „Finlombarda“ pradėti „Panakès Fund – Fondo Parallelo Lombardia“: tai dar vienas žingsnis įsipareigojant remti perspektyviausius MedTech ir BioTech startuolius bei scaleup ir kartu stiprinti regiono inovacijų ekosistemą“, – sakė „Panakès Partners“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Diana Saraceni.

    „Mums strategiškai svarbu dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip Lombardia Venture STEP, kurios skatina veiksmingą viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimą: Lombardijos regiono indėlis leidžia padidinti investavimo apimtis MedTech ir BioTech srityse, remiant inovatyvių įmonių augimą regione“, – teigė „Panakès Partners“ finansų vadovas Lorenzo Giordano.

    „Panakès Partners“ veikia nuo 2015 metų ir valdo apie 300 mln. eurų turto. Bendrovė specializuojasi gyvybės moksluose, įskaitant skaitmeninės sveikatos sprendimus, biotechnologijas ir kitas DeepTech kryptis, o jos tikslas – padėti technologijoms pasiekti rinką per produktų kūrimą, klinikinį įrodymą ir tarptautinę plėtrą.

    Pastaruoju metu Italijoje daugėja regioninių rizikos kapitalo iniciatyvų, kurios remiasi ES struktūrinių fondų logika ir siekia pritraukti privačius valdytojus į tikslines sritis. Tokie instrumentai paprastai vertinami kaip bandymas greičiau išauginti vietines įmones iki tarptautinio masto, ypač ten, kur reikalingas didesnis kapitalo intensyvumas.

  • Vokietijos DI startuolis „Elevatry“ pritraukė 3 mln. eurų: kaip keis pirkimų valdymą Europoje

    Investicija į strateginius pirkimus

    Netoli Miuncheno įsikūręs Vokietijos startuolis „Elevatry“ užbaigė 3 mln. eurų vertės prieš pradinės stadijos investicijų etapą. Bendrovė kuria DI platformą, skirtą automatizuoti strateginių pirkimų procesus ir pagreitinti sprendimų priėmimą įmonėse.

    Įmonė skelbia, kad gautas finansavimas bus nukreiptas produkto plėtrai, komandos stiprinimui ir įėjimui į Europos rinką. Vėlesnėje strategijoje numatoma plėtra į Šiaurės Ameriką.

    Kas investavo ir ką planuoja komanda

    Tarp investuotojų įvardijami „Bayern Kapital“, vadybos konsultacijų bendrovė H&Z ir grupė verslo angelų. Startuolį 2026 metais įkūrė Heiko Schwarz, Christian Ruck ir Tizian Ruck.

    Pasak „Elevatry“, platforma kuriama taip, kad pirkimų komandos galėtų perkelti geriausias kategorijų valdymo praktikas į daugiau prekių grupių, net kai trūksta žmonių ir laiko. Prioritetas teikiamas rutininės analitinės veiklos automatizavimui ir pasiūlymų parengimui, o galutiniai sprendimai priimami kartu su komanda.

    „Strateginiai pirkimai yra vienas didžiausių įmonės rezultatų svertų, tačiau iki šiol jie pilnai taikomi tik ten, kur pakanka pajėgumų ir kompetencijų“, – sakė „Elevatry“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Heiko Schwarz.

    Kuo skiriasi „Elevatry“ modelis

    Startuolio teigimu, jo sprendimas veikia kaip iniciatyvos sistema, o ne tik duomenų saugykla. Platforma planuoja proaktyviai, prioritetus dėlioja pagal galimą poveikį eurais ir ruošia rekomendacijas, o klientai patys nustato autonomijos lygį, patvirtinimų grandinę ir duomenų kontrolę.

    „Elevatry“ taip pat akcentuoja, kad platforma paremta atvira architektūra, leidžiančia taikyti kelis didžiuosius kalbos modelius. Sukauptos įžvalgos ir rezultatai, anot bendrovės, tampa toliau optimizuojamu žinių sluoksniu, priklausančiu konkrečiam klientui.

    Rinka įkaista: daugėja panašių sandorių

    Investicija į „Elevatry“ tęsia 2026 metais Europoje ryškėjusią tendenciją, kai DI sprendimai vis aktyviau diegiami pirkimų ir tiekimo grandinės funkcijose. Pastaruoju metu pranešta ir apie kitus finansavimo etapus šiame segmente, o investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, galinčių sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti derybines pozicijas.

    „Elevatry“ pristatoma kaip platforma, kuri pirkimų komandai suteikia skirtingus pagalbinius modulius, pavyzdžiui, kategorijų strategijos rengimą, derybų paruošimą, rizikų ir atitikties vertinimą. Tokia kryptis atspindi platesnį pokytį rinkoje, kai pirkimų funkcija siekiama paversti ne tik operaciniu, bet ir strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    Koks gali būti finansinis efektas

    Bendrovė pateikia ir teorinį pavyzdį, kaip strateginiai pirkimai gali paveikti finansinius rodiklius. Jei įmonės pajamos siekia 1 mlrd. eurų, o pirkimų apimtis yra 500 mln. eurų, 10 proc. efektyvumo pagerėjimas reikštų 50 mln. eurų papildomo pelno.

    „Elevatry“ pabrėžia, kad realybėje pirkimų komandos dažnai aktyviai suvaldo tik dalį tiekėjų ir prekių grupių, todėl reikšminga vertės dalis lieka neatskleista. Gauta 3 mln. eurų investicija turi padėti greičiau pasiekti klientus DACH regione ir Europos Sąjungoje, o vėliau pasiruošti tarptautinei plėtrai.

    „Agentinis DI iš esmės pakeis pirkimų sritį, nes išmaniai automatizuos pasikartojantį žinių darbą ir efektyviai parems sprendimų priėmimą“, – sakė H&Z vadovaujantys partneriai Harald Enz ir Jonas Harm.

    Startuolis teigia, kad artimiausiu metu didins komandą, daugiausia inžinerijos, DI, rinkodaros ir klientų aptarnavimo srityse. Taip pat bus plečiamas platformos funkcionalumas ir vykdomos rinkos įėjimo iniciatyvos Europoje.