CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    Heidelberge įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Revier Therapeutics“ oficialiai pradėjo veiklą ir pranešė užbaigusi pradinio etapo investicijų raundą, kuriame pritraukė 6 mln. eurų. Įmonė kuria ligą modifikuojančius vaistus kardiometabolinėms ligoms, o pirmieji projektai orientuoti į širdies ir kraujagyslių riziką.

    Finansavimo raundui vadovavo KHAN Technology Transfer Fund II, taip pat prisidėjo High-Tech Gründerfonds (HTGF), VORNvc ir privatūs investuotojai per Revier Invest Heidelberg. Bendrovė teigia, kad lėšos bus naudojamos ikiklinikinių programų spartinimui ir komandos plėtrai, įskaitant klinikinių ir operacinių funkcijų stiprinimą.

    Naujasis taikinys: IIa klasės HDAC

    „Revier Therapeutics“ savo strategijos pagrindu įvardija selektyvų IIa klasės histonų deacetilazių (HDAC) slopinimą. Šie fermentai dalyvauja genų raiškos reguliavime ir, kaip rodo pastarųjų metų akademiniai tyrimai, gali būti susiję su patologiniais procesais širdies ir metabolinėse ligose.

    Įmonė pabrėžia, kad kuria geriamuosius mažos molekulinės masės junginius, kurie turėtų slopinti būtent ligą skatinančią fermentinę veiklą, kartu išsaugant svarbias fiziologines funkcijas. Toks selektyvumo siekis iš dalies yra atsakas į ankstesnės kartos platesnio veikimo HDAC inhibitorių patirtį, kai dėl poveikio kelioms HDAC klasėms klinikinį pritaikomumą ribodavo nepageidaujami reiškiniai.

    Ką planuoja daryti su investicija

    Bendrovės teigimu, jos pirmosios dvi programos nukreiptos į širdies nepakankamumą su išlikusia išstūmimo frakcija ir į aterosklerozinę širdies ir kraujagyslių ligą. Abi sritys laikomos didelės nepatenkintos medicininės paklausos zonomis, nes daliai pacientų trūksta tikslinių, ilgalaikį poveikį užtikrinančių gydymo sprendimų.

    „Nepaisant reikšmingos pažangos širdies ir kraujagyslių medicinoje, milijonai pacientų vis dar turi ribotas tikslines gydymo galimybes. Manome, kad naujos kartos kardiometaboliniai vaistai turi spręsti ligą lemiančią biologiją, kad pacientams būtų užtikrinti ilgalaikiai sprendimai“, – sakė „Revier Therapeutics“ bendraįkūrėja ir vadovė profesorė Eva van Rooij.

    „Pirmos kartos HDAC inhibitoriai plačiai veikė kelias HDAC klases ir dėl to pasireikšdavo dozę ribojantys šalutiniai poveikiai. „Revier“ junginiai selektyviai taiko IIa klasės HDAC, siekiant terapinio efektyvumo išlaikant palankesnį saugumo profilį“, – sakė mokslinis bendrovės įkūrėjas profesorius Johannes Backs.

    Investuotojų vertinimu, selektyvus požiūris gali padėti išnaudoti HDAC biologijos potencialą ir kartu išvengti ankstesnių metodų ribotumų. Pasak KHAN Technology Transfer Fund II atstovo Michaelio Hamacherio, tai gali atverti kelią ligą modifikuojantiems sprendimams ir keisti įprastą gydymo praktiką, jei ikiklinikiniai rezultatai sėkmingai persikels į klinikinius tyrimus.

    Artimiausiu metu „Revier Therapeutics“ ketina koncentruotis į ikiklinikinių duomenų paketų stiprinimą, kandidatų atranką ir pasirengimą pirmiesiems klinikiniams etapams. Biotechnologijų rinkoje tai dažniausiai reiškia intensyvią toksikologinių, farmakokinetinių ir veiksmingumo tyrimų programą, kuri lemia, ar projektai bus pakankamai brandūs tolimesniam finansavimui ir klinikinei plėtrai.

  • Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Nyderlandų Mastrihtėje įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją. Bendrovė kuria platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda klausos klinikoms efektyviau paversti užklausas realiais vizitais ir mažinti administracinę naštą.

    Investicijų etapui vadovavo Amsterdame veikiantis ankstyvos stadijos „Healthy.Capital“, investuojantis į sveikatos technologijų sprendimus. Pasak investuotojų, „Clementine“ stiprybė yra aiškiai į sveikatos priežiūros procesus orientuota platformos strategija ir potencialas augti tarptautiniu mastu.

    DI agentas „Matthew“ klinikoms ir pacientams

    Pagrindinis „Clementine“ produkto elementas yra DI pagrįstas klausos priežiūros agentas „Matthew“, skirtas bendrauti su potencialiais pacientais visą parą. Sprendimo idėja paprasta: dalis žmonių, susiduriančių su klausos prastėjimu, delsia kreiptis pagalbos, o klinikos ne visuomet spėja laiku atsakyti į visas užklausas.

    „Matthew“ sugeba atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, paaiškinti procesą, padėti žmogui apsispręsti ir nukreipti į tinkamą paslaugą ar vizito registraciją. Klinikai tai reiškia daugiau laiko specialistams ir mažiau rutininio darbo registratūrai, o pacientui – greitesnį ir aiškesnį kelią iki konsultacijos.

    „Klinikoms nereikia daugiau užklausų, joms reikia geresnių pokalbių tinkamu momentu“, – sakė „Clementine“ įkūrėjas ir vadovas Vince van de Weijer.

    Kodėl rinka auga greitai

    „Clementine“ teigimu, pasaulyje su klausos praradimu susiduria apie 1,5 mlrd. žmonių, o didelė dalis jų pagalbos taip ir neieško. Praktikoje tai dažnai lemia keli veiksniai: stigma, neaiškumas, ką daryti pirmiausia, taip pat ilgas delsimas, kol problema pripažįstama ir pradedama spręsti.

    Pastaraisiais metais sveikatos priežiūroje ryškėja tendencija didinti paslaugų prieinamumą per nuotolinę komunikaciją ir automatizuotą pirminį kontaktą. Tokie sprendimai kaip virtualūs asistentai ar skambučių bei registracijų automatizavimas tampa būdu sumažinti eiles ir geriau paskirstyti personalo laiką, tačiau kartu reikalauja griežtų duomenų apsaugos ir patikimumo standartų.

    Kam bus skiriamos lėšos

    „Clementine“ planuoja pritrauktas lėšas skirti DI galimybių plėtrai ir partnerystėms su klausos klinikomis bei kitomis sveikatos priežiūros organizacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sprendimas kuriamas remiantis elgsenos mokslo įžvalgomis, siekiant padėti žmogui įveikti emocines ir praktines kliūtis, kurios dažnai stabdo nuo pirmo žingsnio.

    Įmonė jau anksčiau skelbė apie komercinės veiklos plėtrą per partnerystę su rinkodaros agentūra „Zoolstra“, dirbančia su klausos klinikomis JAV ir Kanadoje. Tai rodo, kad startuolis iš karto taikosi į tarptautinę rinką, kurioje klinikų konkurencija didelė, o paciento kelio valdymas tampa esmine verslo dalimi.

    „Clementine“ įkurta 2024 metais ir savo sprendimą pristato kaip specializuotą platformą klausos priežiūros sektoriui. Augant DI naudojimui sveikatos paslaugose, investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta į nišinius įrankius, kurie ne tik automatizuoja bendravimą, bet ir tiesiogiai gerina paslaugų teikimo procesus.

  • Biomedžiagų kūrėja „Ponda“ pritraukė 1,6 mln. eurų: ką žada 256 nauji investuotojai

    Bristolyje įsikūrusi biomedžiagų bendrovė „Ponda“ užbaigė sutelktinio finansavimo etapą ir pritraukė 1,6 mln. eurų. Prie įmonės prisijungė 256 nauji investuotojai, o surinktos lėšos bus skirtos augimui ir gamybos bei tiekimo grandinės stiprinimui.

    Įmonė šį etapą vykdė kaip sėklinio finansavimo pratęsimą, o dar pavasarį viešai skelbė siekį pritraukti bent 230 000 eurų, neįvardijant viršutinės ribos. Galutinis rezultatas rodo didėjantį smulkiųjų investuotojų dėmesį biomedžiagoms ir tvarioms alternatyvoms tradiciniams tekstilės bei izoliacijos sprendimams.

    „Ponda“ įkurta 2020 metais ir kuria aukšto našumo natūralius pluoštus bei izoliacines medžiagas iš šlapynių augalų. Pagrindinis įmonės produktas „BioPuff“ gaminamas iš švendrų, užaugintų atkurtuose durpynuose, ir pozicionuojamas kaip atsinaujinanti alternatyva pūkams bei sintetiniams užpildams drabužiams ir lauko įrangai.

    „Mūsų pirmoji pluošto išgavimo mašina buvo virtuvinis trintuvas. Šiandien šį etapą užbaigiame su nauja bendruomene, kuri renkasi tikėti mūsų misija“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjai Julianas Ellis-Brownas, Nelly Tehari, Finlay Duncan ir Antonia Jara.

    Rinka: biomedžiagos ir žiediškumas

    „Ponda“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai daugėja investicijų į biomedžiagas, bio pagrindu kuriamas tekstilės žaliavas ir žiediškumo technologijas. Šioje srityje vienu metu konkuruoja keli tikslai: mažesnis iškastinės kilmės žaliavų naudojimas, tiekimo grandinių atsparumas ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo medžiagų inovacijų „industrializavimo“ klausimas: prototipai ir laboratoriniai rezultatai nebėra pakankami, todėl investuotojai vis dažniau vertina gamybinį mastelį, žaliavos prieinamumą, kokybės pastovumą ir sertifikavimo kelią. Tokiuose projektuose kaip „Ponda“ svarbi ir žemės ūkio dalis, nes nuo derliaus stabilumo priklauso tiekimo patikimumas.

    Šlapynių atkūrimas ir paludikultūra

    „Ponda“ modelis remiasi paludikultūra, kai ūkininkaujama vėl sudrėkintoje žemėje. Tokia praktika siejama su durpynų atkūrimu: nusausinti durpynai praranda gebėjimą kaupti anglį ir gali tapti reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, o jų atgaivinimas padeda mažinti emisijas ir gerinti buveinių būklę.

    Bendrovė pabrėžia, kad kiekvienas derlius yra praktinis įrodymas, jog regeneracinis ūkininkavimas gali tiekti žaliavą ne tik nišiniams, bet ir komerciniams produktams. Kartu tai kuria papildomas pajamas ūkininkams ir gali prisidėti prie stabilesnių, regioninių tiekimo grandinių formavimo.

    Kas toliau: komanda, partnerystės, gamyba

    Per pastaruosius du mėnesius „Ponda“ sustiprino komandą trimis naujais specialistais agronomijos, medžiagotyros ir verslo plėtros srityse. Įmonė taip pat planuoja papildomus samdymus artimiausiais mėnesiais, siekdama paspartinti tiek ūkių tinklo plėtrą, tiek gamybinių procesų parengimą didesniam mastui.

    Užbaigus sutelktinį finansavimą, bendrovė ruošiasi kitam etapui: naujoms partnerystėms, didesniam „BioPuff“ produktų patekimui į rinką ir tolesniam šlapynių ūkių tinklo plėtimui Jungtinėje Karalystėje bei Europoje. Įmonė teigia, kad investuotojų, ūkininkų, mokslininkų ir gamintojų bendruomenė tampa svarbia jos augimo dalimi.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: kokius finansavimo sandorius fiksavome šią savaitę

    Europos startuolių finansavimo rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors investuotojai pastaraisiais metais tapo gerokai išrankesni. Savaitinės finansavimo apžvalgos leidžia matyti, kur juda kapitalas, kokie sektoriai atlaiko palūkanų normų ir lėtesnio augimo spaudimą, o kurie vėl įgauna pagreitį.

    Šią savaitę Europoje fiksuoti sandoriai apėmė kelias kryptis, kurios pastaruoju metu dominuoja rizikos kapitalo darbotvarkėje: finansų technologijas, sveikatos technologijas, tvarumo sprendimus ir žemės ūkio bei biotechnologijų derinius. Tokia struktūra rodo, kad rinka vis dar ieško aiškiai monetizuojamų produktų ir apčiuopiamos naudos verslui ar vartotojui.

    Kas labiausiai traukia kapitalą?

    Finansų technologijų srityje investicijos dažniausiai keliauja į sprendimus, kurie mažina kaštus, automatizuoja atitiktį reikalavimams ir gerina rizikos valdymą. Po spartaus augimo laikotarpio investuotojai vis dažniau vertina ne vien vartotojų skaičių, bet ir tvarius pajamų srautus, pelningumo trajektoriją bei gebėjimą veikti reguliuojamoje aplinkoje.

    Sveikatos technologijose ryškėja kryptis į praktinį pritaikymą: diagnostikos, nuotolinės priežiūros, ligoninių darbo optimizavimo ir duomenų valdymo sprendimus. Dalis komandų vis dažniau remiasi DI, tačiau investuotojai tikisi, kad jis bus pagrįstas klinikiniais duomenimis, atitiks privatumo reikalavimus ir turės aiškią integracijos į sveikatos sistemas strategiją.

    Tvarumo ir klimato sprendimų segmente labiausiai vertinami projektai, kurie įrodo poveikį ir konkurencingą kainą. Investuotojams svarbu, kad emisijų mažinimas ar žiedinės ekonomikos modeliai nebūtų vien komunikacija, o turėtų aiškią matavimo metodiką ir klientams suprantamą ekonominę naudą.

    Ką signalizuoja savaitinė dinamika?

    Savaitės sandorių ritmas dažnai atskleidžia, kaip greitai rinkoje keičiasi prioritetai: vieną mėnesį dominuoja vėlyvos stadijos raundai, kitą dėmesys krypsta į ankstyvąsias investicijas. Pastaruoju metu vis dažniau matoma tendencija, kad ankstyvoji stadija išlieka gyvybingesnė, o vėlyvos stadijos finansavimas reikalauja itin stiprių rodiklių.

    Tai susiję ir su investuotojų rizikos tolerancija: didesni raundai dažniau siejami su aiškiais pajamų augimo įrodymais, didėjančia marža ir tvirtais vieneto ekonomikos skaičiais. Tuo metu ankstyvose stadijose daugiau lemia komandos kompetencija, technologinis pranašumas ir įėjimo į rinką greitis.

    Europos kontekste papildomą vaidmenį vaidina ir viešosios programos bei fondai, kurie kai kuriais atvejais padeda suaktyvinti investicijas gilesnėse technologijose. Vis dėlto net ir tokiais atvejais privatus kapitalas paprastai reikalauja aiškaus kelio iki komercinio mastelio.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Jei makroekonominis fonas išliks panašus, tikėtina, kad ir toliau vyraus investicijos į sektorius, kur klientai gali greitai įvertinti naudą: kaštų mažinimą, procesų automatizavimą, geresnį finansinį ar klinikinį rezultatą. Didžiausią pranašumą turės startuoliai, kurie gali įrodyti stabilų augimą ir realų produktų poreikį, o ne vien ambicingus planus.

    Šios savaitės finansavimo sandorių vaizdas taip pat patvirtina, kad DI išlieka svarbus konkurencinis elementas, tačiau jis vis dažniau vertinamas kaip priemonė, o ne tikslas. Investuotojai ieško komandų, kurios geba DI panaudoti konkrečiai problemai spręsti, kartu valdydamos rizikas, susijusias su duomenimis, saugumu ir reguliavimu.

  • Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų įmonės 2026 metų pirmą pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų investicijų. Didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose itin dideliuose sandoriuose, o likusi rinka išliko smulkesnių etapų finansavimo teritorija.

    Didžiausią finansavimą užsitikrino „Stegra“ – apie 1,4 mlrd. eurų, tai sudarė maždaug 54 proc. visos sumos. Toliau rikiavosi „Legora“ su maždaug 515 mln. eurų ir „Polestar“ su apie 343 mln. eurų nuosavo kapitalo finansavimu, o trys didžiausi sandoriai kartu sugeneravo apie 86 proc. viso pritraukto kapitalo.

    Kur dingo likusios investicijos?

    Nors bendra suma atrodo įspūdingai, dauguma investicinių raundų buvo nedideli. Daugiau nei du trečdaliai viešai paskelbtų sandorių nesiekė 10 mln. eurų, o tipinis raundo dydis buvo apie 3,5 mln. eurų.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad bendrą statistiką labiausiai keičia keli išskirtiniai pramoninio masto projektai. Tuo pačiu ankstyvos stadijos įmonėms kapitalo rinka išlieka aktyvi, tačiau su griežtesniu investuotojų atsirinkimu ir mažesnėmis sumomis.

    Lyderiai pagal sektorius

    Pagal sektorius pirmavo švariosios technologijos – apie 1,48 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos nulėmė „Stegra“ finansavimas. Ši kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją, kai didžiausi čekiai keliauja į energetikos transformaciją, pramonės dekarbonizaciją ir infrastruktūrą.

    Antrą vietą užėmė teisinės technologijos – apie 517 mln. eurų, kur dominuojantį vaidmenį suvaidino „Legora“ DI sprendimai teisės tyrimams, dokumentų peržiūrai ir rengimui. Transporto ir mobilumo bendrovės pritraukė apie 457 mln. eurų, o šioje grupėje išsiskyrė „Polestar“ ir „Einride“.

    DI plėtra ir atsargesnės strategijos

    Programinės įrangos įmonių sandorių skaičius buvo didžiausias, tačiau pritraukta suma siekė apie 110 mln. eurų, kas signalizuoja apie ankstyvos stadijos raundų dominavimą. Aktyvumas fiksuotas ir kitose srityse, įskaitant rinkodarą, finansines technologijas, sveikatos priežiūrą, energetiką, saugumą, sportą, puslaidininkius ir giliąsias technologijas.

    2026 metais DI tapo įprastu produktyvumo ir automatizavimo sluoksniu daugelyje verslo programų, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o pritaikymo mastą, klientų išlaikymą ir kelią į pelningumą. Švedijos pavyzdys rodo aiškią takoskyrą: didžiausios sumos keliauja į kapitalui imlius, strategiškai svarbius projektus, o platesnė startuolių rinka auga mažesniais, bet dažnesniais žingsniais.

    Į dešimtuką pagal pritrauktą kapitalą taip pat pateko „Funnel“, „Lassie“, „Endra“, „PaperShell“, „Kustom“ ir „SWEBAL“. Šis sąrašas atskleidžia, kad Švedijos ekosistemoje greta tradicinių programinės įrangos verslų ryškėja pramonės, medžiagų inovacijų, mobilumo ir net gynybos gamybos projektai.

  • Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinės programinės įrangos bendrovė „ColibriTD“ paskelbė užbaigusi 4 mln. eurų „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria kvantine kompiuterija paremtą daugiafizikės (multiphysics) simuliacijos platformą, skirtą sudėtingiems inžineriniams ir moksliniams skaičiavimams.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Earlybird Venture Capital, taip pat prisidėjo SymbiaVC ir Medin VC. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį Earlybird finansavimą, kai anksčiau buvo investuota 1 mln. eurų.

    „Aparatinė įranga gali atrakinti kvantinę kompiuteriją, bet programinė įranga nusprendžia, kur sukuriama vertė. „ColibriTD“ turi išskirtinę platformą su moksliniu pagrįstumu ir pramoniniu įdirbiu“, – sakė Earlybird Venture Capital partneris dr. Frédéric Du Bois-Reymond.

    Ką sprendžia „ColibriTD“?

    „ColibriTD“ įkurta 2019 metais, ją įsteigė Laurent Guiraud ir Hacène Goudjil. Bendrovė teigia vystanti H-DES (Hybrid Differential Equation Solver) metodą – nuosavą variacinį kvantinį algoritmą, skirtą spręsti dalines diferencialines lygtis.

    Tokios lygtis laikomos viena svarbiausių daugiafizių skaitmeninių simuliacijų ašių: jos naudojamos skysčių dinamikai, medžiagų deformacijoms, šilumos sklaidai, elektromagnetiniams reiškiniams ir kitiems procesams modeliuoti. Praktikoje tai reiškia, kad tikslus skaičiavimas gali lemti tiek geresnį variklio ar mikroschemos dizainą, tiek patikimesnį rizikos vertinimą finansuose.

    „Dirbtinis intelektas puikiai atpažįsta dėsningumus ir pateikia apytiksles prognozes, bet jis nepakeičia tikslių, fizika paremtų sprendinių, kurių reikia pramonėje“, – teigė bendrovė.

    Kur pritaikoma kvantinė simuliacija?

    Įmonė nurodo per kelerius metus įgyvendinusi bendrus kūrimo projektus šešiose srityse: gynyboje ir aviacijoje, kosmoso bei klimato moksle, puslaidininkių kūrime, branduolinėje energetikoje, automobilių inžinerijoje ir kiekybiniuose finansuose. Tokiuose sektoriuose dažnai susiduriama su itin didelėmis skaičiavimo apimtimis, todėl ieškoma metodų, galinčių sumažinti laiką nuo modeliavimo iki sprendimo.

    „ColibriTD“ taip pat pabrėžia „IBM“ poziciją, kad dalinių diferencialinių lygčių sprendimas yra viena sričių, kur kvantiniai kompiuteriai gali suteikti apčiuopiamą naudą artimesnėje perspektyvoje. Bendrovės sprendimas QUICK-PDE pateikiamas „Qiskit“ funkcijų kataloge ir skirtas „IBM“ kvantinių paslaugų planų naudotojams.

    „Kai 2019 metais įkūrėme „ColibriTD“, siekėme kvantinę kompiuteriją perkelti iš akademinės teorijos į apčiuopiamą verslo vertę. Šiandien matome lūžio tašką: įrodyta, kad kvantine simuliacija galima naudotis jau dabar“, – sakė „ColibriTD“ vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Laurent Guiraud.

    Kur bus panaudoti 4 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas kapitalas bus skiriamas H-DES moksliniams tyrimams ir plėtrai, kvantinės srities tyrėjų bei konkrečių industrijų inžinierių samdai. Taip pat planuojama plėsti partnerystes su akademine bendruomene ir pramonės įmonėmis bei ruoštis tarptautinei plėtrai.

    „ColibriTD“ teigia aktyviai ieškanti bendrų kūrimo partnerių finansų, gynybos, puslaidininkių, aviacijos, automobilių ir energetikos sektoriuose. Bendrovės tikslas – kurti nuo konkrečios aparatinės įrangos nepriklausomą platformą, kuri leistų įmonėms praktiškai išnaudoti kvantinės kompiuterijos pranašumą.

  • Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselyje įsikūręs startuolis „Motion“ pranešė pritraukęs 1,7 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją, kurią vedė fondas „Extantia Capital“, o taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“. Bendrovė save pristato kaip platformą, siekiančią palengvinti humanoidinių robotų diegimą Europos pramonėje.

    Pasak „Motion“, gautos lėšos bus skirtos penkis jau vykdomus pilotinius projektus su Belgijos pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis perkelti į pilną gamybinį režimą. Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir didinti robotų parką, pirmiausia Beniliukso šalyse.

    Kas yra Humanoids-as-a-Service?

    „Motion“ veikia pagal Humanoids-as-a-Service modelį: gamintojams siūloma DI paremta platforma, leidžianti įdiegti ir valdyti humanoidinius robotus neturint vidinės robotikos komandos. Klientams tai pateikiama kaip viena mėnesinė įmoka be didelių pradinių investicijų.

    Bendrovė teigia, kad į šią įmoką įeina visi diegimui būtini elementai: duomenų surinkimas, roboto parinkimas, užduočių apmokymas, IT integracijos darbai, parko valdymas, finansavimas, draudimas, atitikties užtikrinimas ir priežiūra.

    „Europa turi robotų diegimo problemą: diegimas stringa dėl finansavimo, rizikos ir atitikties dar gerokai anksčiau nei dėl technologijų. Todėl viską, kas stovi tarp gamyklos ir pirmojo humanoido, paverčiame viena nuspėjama mėnesine įmoka. Samdyti robotą turėtų būti taip pat paprasta kaip samdyti žmogų“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexanderis Stevensas.

    Ką robotai daro gamyklose

    „Motion“ nurodo, kad jų diegiami humanoidai apmokomi atlikti pasikartojančias užduotis, kurios dažniausiai tampa „siaurąja vieta“ gamybos ir logistikos procesuose. Tarp pavyzdžių minimas prekių krovimas į dėžes, pakuočių formavimas ir komponentų dėjimas ant konvejerių dirbant greta žmonių.

    Įmonė pabrėžia, kad lauko diegimo inžinieriai klientą lydi nuo idėjos iki realiai veikiančio proceso, o vėliau užtikrina parko valdymą, draudimą ir finansavimo sprendinius. Mokesčiai, pasak „Motion“, pritaikomi pagal robotų skaičių, kai gamyba plečiasi arba mažėja.

    Kur slypi esminiai skirtumai

    „Motion“ teigia, kad yra nepriklausoma nuo konkretaus gamintojo, todėl gali parinkti robotą pagal užduoties reikalavimus, o ne pagal vieno tiekėjo galimybes. Toks požiūris teoriškai leidžia greičiau rasti tinkamiausią sprendimą skirtingoms veikloms nuo sandėlių iki gamyklų.

    Kitas akcentas yra duomenų ir saugumo klausimai: bendrovė tvirtina, kad kiekvieno kliento duomenys išlieka kliento nuosavybe, o sprendimai veikia europiniame programinės įrangos sluoksnyje. „Motion“ taip pat nurodo, kad kibernetinio saugumo priemonės integruojamos į kiekvieną diegimą.

    Investuotojai šią kryptį sieja su platesnėmis Europos pramonės problemomis: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, prarandamomis kompetencijomis ir poreikiu efektyvinti gamybą. Startuolis tikina, kad per 12 mėnesių sieks diegti šimtus robotų įvairiose Europos šalyse.

  • „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    Eindhovene įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti sparčiau diegti tvaresnę augalų apsaugą. Bendrovė kuria vietoje pagaminamą plazma aktyvintą vandenį, kuris, jos teigimu, gali padėti mažinti cheminių fungicidų naudojimą ir išvengti likučių derliuje.

    Finansavimo etapą bendrai vedė Invest-NL ir Alder Tree Investments, prie jo prisidėjo ir ankstesni akcininkai, tarp jų Horticoop, Brabantse Ontwikkelings Maatschappij (BOM), Future Food Fund, Graduate Ventures, Innovation Industries, VDL Groep bei Goeie Grutten Impact Fonds. Į paketą taip pat įtrauktas 2,7 mln. eurų RVO inovacijų kreditas, o Invest-NL šiame etape investavo 4 mln. eurų.

    „Ši investicija patvirtina mūsų technologijos potencialą iš esmės prisidėti prie tvaresnės ir ateičiai atsparesnės maisto sistemos“, – sakė „VitalFluid“ vadovas Erikas Hertelis.

    „VitalFluid“ įkurta 2014 metais, o jos ištakos siejamos su Eindhoveno technologijos universitetu. Bendrovė vysto plazma aktyvinto vandens sprendimus, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva daliai pesticidų ir kai kurioms trąšų funkcijoms, priklausomai nuo auginimo sistemos ir konkrečių ligų spaudimo.

    Kodėl ieškoma alternatyvų chemijai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi kryptys, kurios stumia rinką ieškoti naujų augalų apsaugos priemonių: griežtėjantis reguliavimas ir didėjantis patogenų atsparumas veikliosioms medžiagoms. Kartu auga visuomenės ir prekybos tinklų spaudimas mažinti rizikas biologinei įvairovei, vandens kokybei ir maisto likučiams.

    Tokioje aplinkoje ūkiams svarbu ne tik „žalesnės“ priemonės, bet ir tai, ar jos dera su kasdiene praktika: ar sprendimas lengvai integruojamas, ar nesukelia papildomų logistinių kaštų, ar užtikrina stabilų rezultatą skirtingomis oro sąlygomis. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms sprendimus gaminti ūkyje arba šiltnamyje, be sudėtingų tiekimo grandinių.

    Kaip veikia plazma aktyvintas vanduo?

    Bendrovė savo technologiją apibūdina kaip „žaibą dėžutėje“: naudojant vandenį, orą ir elektrą sukuriamas plazma aktyvintas vanduo. Natūraliai panašus procesas vyksta audros metu, kai žaibo iškrova keičia atmosferos ir vandens cheminę sudėtį, tačiau „VitalFluid“ šį principą perkelia į kontroliuojamą, ūkiui pritaikytą įrenginį.

    „VitalFluid“ teigia, kad jos įranga leidžia išskirti ir stabilizuoti reaktyviuosius azoto ir deguonies komponentus plazma aktyvintame vandenyje. Pasak bendrovės, būtent šie komponentai padeda augalams apsisaugoti nuo grybelinių ligų, o sprendimo pranašumas – nepaliekami kenksmingi likučiai.

    Įmonė pabrėžia, kad plazma aktyvinto vandens gamyba vietoje gali būti patraukli šiltnamiams ir intensyvioms uogų bei vaisių auginimo sistemoms, kur svarbus tiek ligų valdymas, tiek likučių kontrolė. Vis dėlto reali nauda ūkiui priklauso nuo to, ar sprendimas tampa ekonomiškai konkurencingas, ar veikia masteliu ir ar sumažina bendrą cheminių priemonių poreikį, o ne tik papildo esamą schemą.

    Pirmieji diegimai ir plėtros planai

    „VitalFluid“ skelbia, kad jos sprendimas jau komerciškai pritaikytas Jungtinėje Karalystėje, o technologija panaudota daugiau nei 100 hektarų komercinės braškių produkcijos plotuose. Bendrovė tai vertina kaip perėjimą nuo bandymų prie didesnio masto diegimo, kuris paprastai yra kritinis etapas agrotechnologijų startuoliams.

    Gautas kapitalas bus naudojamas spartinti komercinį augimą Jungtinėje Karalystėje, pradėti plėtrą Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje ir didinti diegimą kitose kultūrose, įskaitant braškes, obuolius ir vynuoges. Anksčiau, 2024 metų balandį, įmonė buvo pranešusi apie 5 mln. eurų finansavimą, skirtą greitesniam produkto įvedimui į rinką.

    „VitalFluid“ atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai ieško technologijų, galinčių suteikti ūkiams apčiuopiamą rezultatą čia ir dabar: mažesnį cheminių priemonių naudojimą, paprastesnį atitikimą reguliaciniams reikalavimams ir stabilesnę derliaus kokybę. Jei plazma aktyvintas vanduo pasiteisins skirtinguose regionuose ir kultūrose, ši kryptis gali tapti svarbia augalų apsaugos rinkos dalimi.

  • Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozanoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria automatizuotą „šlapią“ laboratoriją, kuri DI sukurtus baltymų variantus greitai paverčia realiais eksperimentiniais duomenimis.

    Raundui vadovavo „Highland Europe“, o esami investuotojai „Ace Ventures“, „ByFounders“ ir „Y Combinator“ dalyvavo dar kartą. 2024 metais „Adaptyv Bio“ buvo pritraukusi 6,8 mln. eurų pradinę investiciją, o per dvejus metus komanda, bendrovės teigimu, išaugo kelis kartus, o pajamos padidėjo maždaug dešimteriopai.

    „DI palengvino baltymų projektavimą: dabar komandos per popietę gali sugeneruoti tūkstančius kandidatų. Tačiau išsiaiškinti, kurie iš jų veikia, vis dar sunkiausia dalis – tam reikia laboratorijos, o dauguma laboratorijų buvo sukurtos laikams, kai vienam taikiniui buvo testuojama kelios dešimtys, o ne keli tūkstančiai variantų“, – teigė „Ace Ventures“.

    „Adaptyv Bio“ sprendimo esmė – automatizuotas procesas nuo skaitmeninės baltymo sekos iki matavimo rezultatų. DNR sintezę įmonė atlieka savo viduje, baltymus išreiškia be ląstelių, o prisijungimą prie taikinio matuoja paviršiaus plazmonų rezonanso metodu, integruodama kokybės kontrolę.

    Klientai projektus gali pateikti per internetinę platformą arba per programinę sąsają, kad eksperimentus galėtų užsakyti ir automatiniai agentai. Bendrovė nurodo turinti daugiau nei 100 klientų, tarp jų – pažangias DI laboratorijas, didžiąsias farmacijos kompanijas ir DI pagrindu veikiančius vaistų atradimo startuolius.

    Įmonė taip pat pristatė viešą programinę sąsają, kuri, jos teigimu, integruota su keliais biotechnologijų įrankiais ir platformomis. Kartu ji vysto konkursinę aplinką „Proteinbase“, kuri, kaip skelbiama, pritraukė 680 dalyvių ir apie 10 000 baltymų dizainų vienoje konkurencijoje.

    Vienas plačiau aptartų pavyzdžių – bendras bandymas su „Anthropic“, kai 16 taikinių iš viešų dizaino konkursų buvo pateikti „Claude Science“ generuotiems sprendimams, o gautos sekos laboratorijoje testuotos anonimiškai. „Adaptyv Bio“ skelbia, kad buvo išreikšta 95 proc. iš 1 320 dizainų.

    „Iš 1 320 dizainų 354 prisijungė prie taikinio, tad vidutinis sėkmės rodiklis siekė 26,8 proc.; tik vienam taikiniui nepavyko rasti nė vieno prisijungiančio varianto“, – pranešė „Adaptyv Bio“.

    Startuolis tikina, kad tokios validacijos grandinės tampa kritiškai svarbios dėl augančio skirtumo tarp skaitmeninio dizaino greičio ir laboratorinių patikrinimų pajėgumų. Būtent „šlapios“ laboratorijos pralaidumas dažnai tampa kliūtimi, kai DI per trumpą laiką pasiūlo tūkstančius hipotezių.

    Naujas kapitalas bus skirtas dviem kryptims: laboratorijos pajėgumų plėtrai ir sudėtingesniems biologijos uždaviniams. Bendrovė planuoja iki 2026 metų pabaigos maždaug patrigubinti laboratorijos pralaidumą ir tęsti augimą 2027 metais.

    Vertikaliai „Adaptyv Bio“ siekia išplėsti paslaugas už prisijungimo matavimų ribų ir judėti link išvystomumo bei išsamios biofizinės charakterizacijos. Įmonė taip pat mini ambicijas dirbti su naujesnėmis molekulinėmis modalumų kryptimis, o vėliau – su ląstelėmis grįsta funkcine analize.

    Plėtros planuose numatyta ir geografinė plėtra: 2026 metų ketvirtą ketvirtį bendrovė ketina atidaryti laboratoriją ir biurą Londone, lygiagrečiai didindama apimtis Lozanoje. Komandą planuojama auginti nuo 25 iki maždaug 60 darbuotojų, didžiausią dėmesį skiriant gamybai, automatizacijai ir programinei įrangai.

    Ilgalaikė vizija – sukurti itin didelio masto automatizuotą eksperimentinę infrastruktūrą, kad DI galėtų mokytis iš fizinės realybės panašiu tempu, kaip mokosi iš teksto ir skaitmeninių duomenų. Tokia kryptis atliepia platesnę biotechnologijų tendenciją: algoritmų generuojamų kandidatų daugėja, o konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į greitą, patikimą ir mastelį išlaikančią laboratorinę validaciją.

  • ESA skyrė „PLD Space“ 158,9 mln. eurų: ką reiškia Europos „Launcher Challenge“ ir MIURA 5 planai

    ESA kontraktas ir jo tikslas

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė „PLD Space“ gavo 158,9 mln. eurų finansavimą iš Europos kosmoso agentūros (ESA) pagal programą European Launcher Challenge. Ši iniciatyva skirta stiprinti Europos savarankišką, konkurencingą ir atsparesnę prieigą prie kosmoso.

    Kontraktas pasirašytas tuo metu, kai Europoje auga institucinis ir komercinis poreikis patikimiems paleidimams, o geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos verčia daugiau pajėgumų kurti žemyne. Daugiau vietinių paleidimo paslaugų reiškia mažesnę priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir aiškesnį planavimą palydovų operatoriams.

    Kaip „PLD Space“ augo 2026 metais

    ESA sprendimas sutapo su intensyvia „PLD Space“ plėtros faze: bendrovė 2026 metais pritraukė didelio masto finansavimą ir papildomus instrumentus, orientuotus į gamybos bei infrastruktūros stiprinimą. Tokie resursai paprastai skiriami ne vien prototipams, o perėjimui į nuoseklesnį skrydžių grafiką ir pramoninę gamybą.

    Bendrovė sieja savo strategiją su keliomis lygiagrečiomis kryptimis: technologijų demonstravimu, orbitinių paleidimų pajėgumo įrodymu, raketos parametrų didinimu ir pakartotinio naudojimo elementų diegimu. Visa tai turėtų mažinti vieno paleidimo savikainą ir kelti sistemos patikimumą.

    „ESA pasirinkimas patvirtina kelių metų kryptingai kurtą planą: Europos paleidimo pajėgumą, kurio technologijas, pramonę ir įgyvendinimą valdome patys“, – sakė „PLD Space“ vykdomasis prezidentas Ezequielis Sánchezas.

    MIURA 5 ir kelias į didesnę klasę

    ESA skirta suma apima dvi European Launcher Challenge dalis. Pirmoji kryptis orientuota į komercinės orbitinių paleidimų paslaugos konsolidavimą ir skrydžių tempo didinimą iki 2030 metų, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą MIURA 5 raketa.

    Antroji kryptis susijusi su vadinamąja padidinta orbitine galia, kuri numato MIURA 5 patobulinimus didesniam naudingajam kroviniui ir platesniam orbitų spektrui. Kartu numatomi sprendimai, susiję su varomuoju nusileidimu, kaip vienu iš žingsnių pakartotinio naudojimo link.

    „Tai nėra pavienė pergalė: tai disciplinuoto įgyvendinimo kelio dalis nuo MIURA 1 demonstravimo iki MIURA 5 orbitinių pajėgumų ir technologijų perkėlimo į MIURA Next“, – sakė Ezequielis Sánchezas.

    Europos kosmoso rinka: kodėl finansavimas auga

    ESA sprendimas įsilieja į platesnę Europos kosmoso sektoriaus tendenciją, kai investicijos nukreipiamos į palydovų gamybą, ryšį, Žemės stebėseną, variklius ir kosminės žvalgybos sprendimus. Rinką augina tiek komerciniai užsakymai, tiek valstybių siekis turėti daugiau suverenios infrastruktūros.

    Šiame kontekste „PLD Space“ pozicionuojama kaip viena iš privačių bendrovių, kurios turėtų sustiprinti Europos paleidimų ekosistemą. Bendrovė, įkurta 2011 metais ir įsikūrusi Elčėje, plėtoja MIURA raketų šeimą ir LINCE įgulos kapsulės koncepciją, siekdama padengti skirtingų misijų poreikius.