Tag: Startuoliai

  • „Cellbox Solutions“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip gyvų ląstelių logistika tampa nauju standartu

    Kas nutiko ir kas investavo

    Vokietijos šilumos grandinės logistikos technologijų bendrovė „Cellbox Solutions“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir iš viso pritraukė 5 mln. eurų. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos verslo modelio plėtrai ir pasiūlos išplėtimui, įtraukiant integruotus logistikos sprendimus jautrioms biologinėms medžiagoms.

    Kaip nurodoma bendrovės informacijoje, po pirmojo etapo uždarymo 2026 metais papildomai prisijungė nauji investuotojai, tarp jų ir „Baltic Business Angels Invest“. Finansavime taip pat dalyvavo esami investuotojai NRW.BANK ir „Fraunhofer Venture“.

    „Per pastaruosius metus sukūrėme tvirtą pagrindą kontroliuojamam gyvų biologinių medžiagų transportui. Užbaigę A serijos etapą, plečiame šilumos grandinės platformą į platesnį fiziologinės logistikos pasiūlymą“, – sakė „Cellbox Solutions“ įkūrėja ir vadovė prof. dr. Kathrin Adlkofer.

    Kodėl gyvų ląstelių logistika tampa kritiška

    Gyvų ląstelių, audinių, organoidų ar pažangių terapijų komponentų gabenimas išsiskiria tuo, kad ne viską galima saugiai užšaldyti. Tokiems kroviniams reikalingos stabilios fiziologinės sąlygos, o net ir trumpi temperatūros ar dujų sudėties svyravimai gali paveikti medžiagos gyvybingumą ir tyrimų ar gydymo rezultatų patikimumą.

    Todėl sparčiai auga paklausa sprendimams, kurie užtikrina ne tik transportavimą, bet ir nuolatinį aplinkos kontrolės bei atsekamumo lygį. Ši kryptis siejasi su platesnėmis biotechnologijų ir ląstelių terapijos tendencijomis Europoje, kur daugėja ankstyvos ir vidutinės stadijos bendrovių, siekiančių perkelti technologijas iš laboratorijų į klinikinę praktiką.

    Kaip veikia „Cellbox“ platforma

    „Cellbox Solutions“ įkurta 2017 metais ir veikia Kelne. Bendrovė kuria šilumos grandinės transporto technologijas, skirtas sveikatos apsaugos ir gyvybės mokslų sektoriams, kai biologinių medžiagų negalima užšaldyti, o gabenimo metu būtina palaikyti kontroliuojamas sąlygas.

    Įmonės sprendimų pagrindas yra nešiojama anglies dioksido inkubatoriaus platforma „Cellbox“, skirta gyvoms ląstelėms ir kitiems pažangiems biologiniams mėginiams gabenti. Teigiama, kad temperatūra ir anglies dioksido lygis gali būti reguliuojami individualiai, taip užtikrinant atkuriamas inkubavimo sąlygas viso siuntimo metu.

    „A serijos užbaigimas suteikia papildomų išteklių didinti technologijos komercinį mastą. Plėsdami nuomos ir pasikartojančių paslaugų pasiūlą ir ją derindami su transportu bei stebėsena, galime kurti ilgalaikius klientų ryšius“, – sakė bendrovės komercijos ir finansų vadovas dr. Bernd Muehlenweg.

    Bendrovė nurodo, kad rinkoje jau naudojama daugiau nei 400 „Cellbox“ sistemų, o tolesnė plėtra siejama su nuomos modeliais, siuntų koordinavimu, parko valdymu ir stebėsenos paslaugomis. Taip pat akcentuojamas aktyvesnis darbas Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje bei partnerystės su logistikos paslaugų teikėjais.

  • „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    Barselonoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Enzo Ventures“ uždarė antrąjį fondą, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyviausios stadijos investicijas, vadinamąjį pre-seed etapą, kai kuriamas pirmasis produkto prototipas, formuojama komanda ir tikrinama idėjos paklausa.

    Naujasis Fondas II tęsia strategiją, kurią „Enzo Ventures“ pradėjo 2023 metais su pirmuoju 10 mln. eurų fondu. Esminė kryptis išlieka ta pati: ieškoti Pietų Europos įkūrėjų ir diasporos verslininkų dar pačioje pradžioje, kol jų potencialo neperėmė platesnė pasaulinė investuotojų rinka.

    Fokusas į diasporą ir ryšius

    „Enzo Ventures“ diasporos įkūrėjais vadina verslininkus, kurie iš tokių miestų kaip Barselona ar Lisabona persikelia kurti įmonių į Londoną ar Paryžių, bet išlaiko stiprius ryšius su gimtųjų miestų talentų tinklais. Tokie ryšiai dažnai padeda greičiau suburti tarptautines komandas, pritraukti techninius specialistus ir lengviau plėsti veiklą tarp rinkų.

    Fondo požiūris paremtas prielaida, kad įkūrėjų kilmės ekosistema ir jų prieiga prie talentų gali būti ne mažiau svarbi nei tai, kur registruota įmonė. Tai leidžia investuoti į globaliai mąstančius projektus, kurie savo kompetencijų šaknis išlaiko Pietų Europoje, bet parduoda ir auga tarptautiniu mastu.

    Investicijų dydžiai ir pirmieji sandoriai

    Fondas II planuoja teikti investicijas nuo 250 000 iki 600 000 eurų, taip atliepdamas tipinį pre-seed poreikį. Šiame etape kapitalas dažniausiai skiriamas produkto kūrimui, pirmajam pardavimų ciklui, ankstyviems komandos samdymams ir pasirengimui vėlesniam pritraukimo etapui.

    „Enzo Ventures“ skelbia, kad fondas jau investavo į tris startuolius, tarp jų ir Londone įsikūrusią „Cori Clinical“, taip pat projektus Madride ir Ciuriche. Toks geografinis paskirstymas atspindi fondo ambiciją sekti įkūrėjus ten, kur jiems patogiausia kurti verslą, kartu išlaikant Pietų Europos regiono prizmę.

    Kas slypi už strategijos

    „Enzo Ventures“ įkūrė Edgar Vicente ir Iván Fernández Lucas, abu turintys darbo startuolių aplinkoje patirties. Fondo teigimu, jo atsiradimą paskatino spraga Pietų Europoje: ankstyvas kapitalas, kuris būtų palankus įkūrėjams, orientuotas į globalias ambicijas ir pasirengęs prisiimti vadinamąją „nulinių dienų“ riziką, kai dar nėra aiškių finansinių rodiklių.

    „Kai pradėjome investuoti 2023 metais, buvome įsitikinę, kad Pietų Europoje vyksta struktūrinis pokytis“, – sakė „Enzo Ventures“ steigėjas ir valdantysis partneris Edgar Vicente.

    „Naujoji įkūrėjų karta yra ambicingesnė, techniškesnė ir nuo pirmos dienos labiau globali. Nenorėjome kurti fondo pagal tai, kur registruota įmonė, norėjome jį kurti pagal tai, iš kur kilę išskirtiniai įkūrėjai“, – sakė jis.

    Rizikos kapitalo rinkoje didesni pre-seed fondai dažnai reiškia ne tik didesnes investicijas, bet ir platesnę pagalbą: prieigą prie mentorių, talentų, vėlesnių etapų investuotojų bei tarptautinių partnerių. „Enzo Ventures“ teigia, kad Fondas II remiasi tuo, kas pasiteisino pirmame fonde, tačiau dabar tai bus daroma turint daugiau kapitalo ir stipresnę platformą įkūrėjams.

  • Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos federalinė vyriausybė surengė pirmąją investuotojų konferenciją „Invest in Germany Summit“, kurioje dėmesys sutelktas į šalies patrauklumą verslui ir kapitalui. Renginio fone rizikos kapitalo rinkos lyderiai įspėja, kad Vokietijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo didina riziką prarasti sukuriamą vertę ir įtaką kritinėms technologijoms.

    Apie tai kalba ir German Venture and Growth Forum (GVGF), vienijantis daugiau kaip 20 Vokietijos rizikos kapitalo ir augimo fondų, kurie iš viso valdo apie 28 mlrd. eurų turto. Forumas teigia, kad šaliai būtina mobilizuoti daugiau vietinio institucinio kapitalo, kad Vokietijoje užaugusios technologijų bendrovės galėtų tapti pasauliniais rinkos lyderiais.

    GVGF duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šios sumos atėjo iš vietinių investuotojų. Tokia struktūra ypač ryški bendrovėms pereinant į didesnius investicijų etapus, kai reikalingi dešimčių ar šimtų milijonų eurų raundai.

    Forumas skaičiuoja, kad vien padidinus institucinių investuotojų dalį rizikos kapitale būtų galima kasmet sutelkti apie 15 mlrd. eurų papildomo privataus kapitalo augimo stadijos įmonėms. Pagrindinė idėja paprasta: daugiau vietinių pinigų leistų ne tik išlaikyti įmones ir jų kuriamas darbo vietas, bet ir sustiprintų technologinį suverenitetą, ypač DI ir giliųjų technologijų srityse.

    Vietinio kapitalo trūkumas

    GVGF atkreipia dėmesį, kad Europos bendrovėms, pritraukiančioms daugiau nei 100 mln. eurų augimo finansavimo, per pastaruosius penkerius metus reikšmingą vaidmenį suvaidino Jungtinių Valstijų investuotojai. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, kontrolės klausimai ir dalis ateities grąžos dažnai persikelia už Europos ribų.

    „Earlybird Venture Capital“ vienas įkūrėjų Christianas Nagelis pabrėžė, kad Vokietijoje vis dar neišnaudotas potencialas finansuoti savo technologijų čempionus.

    „Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šio kapitalo atėjo iš Vokietijos. Jungtinės Valstijos paprastai apie 70 proc. investicijų į savo augimo bendroves užsitikrina vidaus rinka, o Vokietijoje dar yra daug erdvės augti“, – sakė Christianas Nagelis.

    Jo teigimu, situacijai pakeisti reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio dialogo tarp fondų, institucinių investuotojų ir politikos formuotojų. GVGF taip pat įspėja, kad dalis Vokietijos institucinio kapitalo šiandien nukreipiama į užsienio rinkas, o tai mažina galimybes vietoje kurti globalius technologijų lyderius.

    2,8 trln. eurų kapitalo baseinas

    GVGF išskiria, kad Vokietijos pensijų fondai, draudimo bendrovės ir fondai bendrai valdo apie 2,8 trln. eurų, tačiau jų portfeliai tradiciškai koncentruoti į mažesnės rizikos turto klases, tokias kaip obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Toks pasiskirstymas gali užtikrinti stabilumą, bet kartu riboja ilgalaikio augimo potencialą.

    Forumas, remdamasis tarptautiniais palyginimais, atkreipia dėmesį į grąžos skirtumus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų institucinių investuotojų. GVGF cituojami OECD duomenys rodo, kad Vokietijos pensijų fondų vidutinė penkerių metų nominali grąža siekė 2,9 proc., o įvertinus infliaciją reali grąža buvo neigiama ir sudarė apie minus 0,6 proc.

    GVGF teigia, kad reikšminga dalis sprendimo slypi alokacijoje į rizikos kapitalą ir augimo fondus. Remiantis „Invest Europe“ duomenimis, kuriuos pateikia Forumas, Vokietijos instituciniai investuotojai per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo ir augimo fondams vidutiniškai skirdavo apie 400 mln. eurų per metus, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. alokacijos lygį.

    GVGF skaičiavimu, alokaciją padidinus iki 2 proc. būtų galima mobilizuoti apie 15 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Tai reikštų didesnį vietinį „paraką“ finansuojant vėlesnius etapus, kai įmonės jau turi produktą, pajamas ir siekia sparčios tarptautinės plėtros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai

    Pasak GVGF, klausimas nėra vien apie daugiau pinigų startuoliams. Tai ir apie Vokietijos konkurencingumą, gebėjimą išlaikyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei kontrolę tokiose srityse kaip DI, gynybos technologijos, puslaidininkiai ar kritinė programinė įranga.

    „Vsquared Ventures“ vienas įkūrėjų Benediktas von Schoeleris pabrėžė, kad diskusija apie investuotojų pritraukimą neturėtų apsiriboti tik tradicinėmis, istoriškai stipriomis pramonės šakomis.

    „Negalime apsaugoti gerovės ir darbo vietų remdamiesi vien vakarykščiais verslo modeliais. Patraukli investavimo šalis apibrėžiama ne tik joje jau įsitvirtinusiomis įmonėmis, bet pirmiausia tomis, kurios dar tik kuriamos ir gali išaugti į globalius lyderius“, – sakė Benediktas von Schoeleris.

    GVGF taip pat pristatė „German Venture & Growth Playbook“, kuriame apžvelgiama rizikos kapitalo grąžos ir rizikos logika bei argumentuojama, kodėl instituciniai investuotojai galėtų persvarstyti šios turto klasės vietą portfeliuose. Forumo žinutė aiški: jei Vokietija nori užauginti naują technologijų milžinų kartą, vien startuolių kūrimo neužtenka, jiems būtinas ir nuoseklus vietinis kapitalas mastelio augimui.

  • Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdame įsikūręs SportTech startuolis „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės sėklos investiciją. Bendrovė kuria viskas viename platformą sporto klubams, „CrossFit“ salėms ir įvairioms studijoms, kuriose veikla paremta grupinėmis treniruotėmis.

    Investicijų raundą vedė patyrusių Nyderlandų verslininkų ir investuotojų grupė, susijusi su technologijų įmonėmis „Sentia“, „Keylane“, „TicketSwap“, „Moneybird“ ir „Revue“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos fondas NL SportTech Ventures, orientuotas į sporto technologijų kūrėjus.

    „Daugelis sporto klubų ir studijų vis dar dirba su pasenusia programine įranga: administravimas atima per daug laiko, duomenys išsibarstę, o pajamų galimybės lieka nepastebėtos“, – teigiama „Huppa“ pranešime.

    „Huppa“ įkurta 2024 metais, kai jos steigėjai Shariefas Mohamedas ir Gino Arendszas nusprendė spręsti problemą, su kuria patys susidūrė savo sporto erdvėse. Jų tikslas paprastas: sporto verslams reikia modernesnių įrankių nei tie, kurie dažnai palieka procesus suskaidytus per kelias sistemas.

    Platformos esmė yra vienoje vietoje sujungti kasdienes operacijas ir finansus, kad klubų vadovai matytų aiškesnį vaizdą apie veiklos rezultatus. „Huppa“ žada apjungti narių valdymą, užsiėmimų tvarkaraščius, mokėjimus, finansines ataskaitas ir automatizavimą.

    Sprendimas taip pat apima planavimo įrankius veiklai per kelias lokacijas, KPI suvestines ir skirtingus prieigos lygius treneriams, vadovams bei administracijai. Startuolis pabrėžia kainodaros skaidrumą, kai mokama pagal aktyvių klientų skaičių, taip siekiant išvengti netikėtų papildomų mokesčių už modulius ar atnaujinimus.

    „Huppa“ integruojasi su mokėjimų partneriu „Mollie“ ir platformų agregatoriais, tarp jų „Urban Sports Club“ ir „ClassPass“. Įmonė teigia, kad artimiausiuose etapuose ketina plėsti automatizavimą ir diegti DI paremtas įžvalgas, kurios padėtų ne tik rinkti duomenis, bet ir pasiūlyti veiksmus.

    Praktinis siekis yra padėti sporto verslams greičiau pastebėti, kurie narystės planai veikia geriausiai, kurios treniruotės galėtų generuoti didesnes pajamas ir kur slypi augimo rezervai. Pasak startuolio, tai ypač aktualu augančiai grupinių treniruočių rinkai, kur vienu metu reikia valdyti narystes, papildomus pardavimus ir integracijas su trečiosiomis šalimis.

    Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti platformos vystymui ir komandos plėtrai. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus sutelktas į Nyderlandus ir Belgiją, o iki 2027 metų pabaigos „Huppa“ tikisi aptarnauti mažiausiai 150 sporto verslų.

  • Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ po darbo „tylos režimu“ viešai pristatė savo veiklą ir pranešė užsitikrinęs 2,94 mln. eurų išankstinį finansavimą. Bendrovė kuria nekilnojamojo turto valdymui skirtą sistemą, kurioje DI agentai automatizuoja pasikartojančias užduotis ir padeda sujungti išsibarsčiusią informaciją.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Seedcamp, prisijungė Inception Fund, Tiny VC, taip pat keli technologijų sektoriaus vadovai ir verslo angelai. Investuotojai pabrėžė, kad nekilnojamojo turto administravime susikerta rutininių darbų gausa ir išimtys, kuriose būtinas žmogaus sprendimas, todėl automatizacija turi veikti patikimai, o ne tik demonstracijoje.

    „Nekilnojamojo turto operacijos apima pasikartojantį darbą, bet kartu ir sudėtingus procesus bei išimtis, kurioms reikia sprendimo. „Vessla“ kuria sprendimą abiem atvejams“, – sakė Seedcamp partneris Felixas Martinezas.

    „Vessla“ taikosi į vieną didžiausių pastatų administravimo skausmų: duomenys ir procesai dažnai išskaidyti per kelias sistemas, o sujungimas paliekamas žmonėms. Įprastas techninės priežiūros prašymas gali reikšti turto dokumentų tikrinimą, rangovo paiešką, užduoties sukūrimą, darbų eigos atnaujinimą ir sąskaitos suderinimą, kai kiekvienas žingsnis vyksta vis kitoje platformoje.

    Startuolio idėja yra DI agentus „uždėti“ ant jau naudojamų sistemų ir suteikti jiems kontekstą bei veikimo taisykles, kad jie galėtų atlikti užduotis nuosekliai. Tuo pat metu sprendimai, kuriems reikia atsakomybės ir vertinimo, paliekami turto valdytojams, taip išlaikant žmogaus kontrolę rizikingiausiose situacijose.

    Be agentų sluoksnio, įmonė vysto platesnę operacinę sistemą, skirtą visam nekilnojamojo turto portfeliui. Ji turėtų apjungti nuomą, pastatų eksploatavimą ir investicijų planavimą, o agentai, bendrovės teigimu, galėtų padėti identifikuoti nuomos pajamų augimo galimybes, mažinti sąnaudas ir koordinuoti darbus tarp skirtingų objektų.

    „Manome, kad dirbtinis intelektas iš esmės pakeis, kaip veikia nekilnojamojo turto bendrovės: nuo priežiūros ir kaštų iki nuomos ir pajamų. Sudėtingiausia dalis yra tai patikimai įgyvendinti masteliu, naudojant jau egzistuojančias sistemas ir procesus“, – sakė „Vessla“ vadovas Ormanas Gazvini.

    „Vessla“ vadovų komanda akcentuoja patirtį diegiant autonomines sistemas įmonių aplinkoje, kur svarbus patikimumas, vertinimas ir aiškios ribos. Technologijų vadovas Kasperis Janehagas anksčiau dirbo su kosmoso pramonės projektais, o vėliau prisidėjo prie didelio masto DI transformacijų, orientuotų į praktinį pritaikymą versle.

    Bendrovė jau dirba su dalimi didžiausių komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto savininkų bei operatorių Šiaurės šalyse. Nors detalių, kam tiksliai bus skiriamos lėšos, įmonė neįvardijo, tokio etapo finansavimas paprastai naudojamas produkto diegimams plėsti, integracijoms gilinti ir komandai auginti.

  • Šveicarijos „Nouscom“ pritraukė 120 mln. eurų: vėžio imunoterapiją artina prie klinikinių tyrimų

    Šveicarijoje, Bazelyje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Nouscom“ užbaigė D serijos finansavimo etapą ir pritraukė 120 mln. eurų. Bendrovė kuria naujos kartos imunoterapijas, o šios investicijos turėtų paspartinti jos kuriamo preparato kelią į platesnius klinikinius tyrimus.

    „Nouscom“ skelbia, kad finansavimo etapas buvo perrašytas, o tai paprastai reiškia, jog investuotojų paklausa viršijo planuotą sumą. Sandorį bendrai vedė „M Ventures“ ir „Revelation Partners“, prie jų prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Europos investicijų bankas.

    Nuo priežiūros prie prevencijos

    Bendrovės pagrindinis dėmesys krypsta į vadinamąją vėžio perėmimo, arba sustabdymo dar prieš jam išsivystant, kryptį. „Nouscom“ akcentuoja paveldimų rizikų grupę, įskaitant žmones, turinčius Lyncho sindromą, kai viso gyvenimo vėžio rizika gali būti itin didelė, todėl dažnai tenka apsiriboti intensyvia stebėsena ir chirurginėmis intervencijomis.

    „Daugiau nei du milijonai žmonių, turinčių Lyncho sindromą, gyvena su iki 80 proc. vėžio rizika per gyvenimą, o jiems dažnai lieka tik stebėsena ir operacijos“, – sakė „Nouscom“ vadovė Marina Udier.

    „Šis finansavimas ir duomenys, kuriuos pristatome ESMO, priartina mus prie pasaulio, kuriame vėžį pavyksta sustabdyti dar prieš jam prasidedant“, – teigė Marina Udier.

    Ką finansuos 120 mln. eurų

    „Nouscom“ nurodo, kad lėšos bus skirtos pagrindinės programos NOUS-209 vystymui. Tai kuriama iš anksto pagaminama, vadinamoji off-the-shelf, imunoterapija, paremta neoantigenų koncepcija, kai imuninė sistema mokoma atpažinti vėžinėms ląstelėms būdingus taikinius.

    Bendrovė planuoja vieną globalų registraciją pagrįsti galintį klinikinį tyrimą, orientuotą į vėžio prevenciją Lyncho sindromą turintiems asmenims. „Nouscom“ taip pat skelbia, kad šiai krypčiai JAV Maisto ir vaistų administracija yra suteikusi „Fast Track“ statusą, kuris gali palengvinti ir paspartinti reguliacinį kelią, jei klinikiniai duomenys bus palankūs.

    Pasak „M Ventures“ atstovo Hakano Gokerio, „Nouscom“ išskirtinumas yra orientacija į vėžio perėmimą ir platforma, leidžianti siekti tokio tikslo. Jis taip pat pabrėžė, kad aiškiau apibrėžtas reguliacinis kelias į registraciją pagrįsti galintį tyrimą tokioje srityje yra reta kombinacija privačiai biotechnologijų bendrovei.

    Europos onkologijos finansavimų fonas

    Šis sandoris išsiskiria ir platesniame Europos biotechnologijų kontekste, kuriame pastaraisiais metais išlieka konkurencija dėl kapitalo, tačiau onkologijos kryptis išlieka viena patraukliausių investuotojams. Nors rinkoje po pandeminio pakilimo buvo juntamas rizikos kapitalo atsargumas, didesni raundai dažniausiai keliauja į projektus, turinčius aiškią klinikinę strategiją ir apčiuopiamą duomenų bazę.

    „Nouscom“ įkurta 2015 metais ir vysto virusinių vektorių platformą, skirtą sukelti platesnį ir ilgiau trunkantį imuninės sistemos atsaką. Be NOUS-209, bendrovė mini ir kitus klinikinės stadijos projektus, įskaitant personalizuotą neoantigenų imunoterapiją, kurios ankstyvos stadijos tyrimų rezultatai jau buvo publikuoti.

    Rinkos analitikų vertinimu, neoantigenais grįstos imunoterapijos ir prevencinis požiūris į onkologiją yra viena įdomiausių krypčių, tačiau ją lydi ir iššūkiai: reikia itin patikimų biomarkerių, aiškių atrankos kriterijų bei didelių, ilgai trunkančių tyrimų. Būtent todėl tokio dydžio finansavimas gali tapti kritiniu žingsniu, leidžiančiu pereiti nuo pažado prie realių, reguliuotojų įvertinamų klinikinių rezultatų.

  • Bristolio „Siloton“ laimėjo 9,98 mln. eurų kontraktą: kurs nešiojamą akių vaizdinimo sistemą

    Bristolio „Siloton“ laimėjo 9,98 mln. eurų kontraktą: kurs nešiojamą akių vaizdinimo sistemą

    Kontraktas DI ir fotonikai

    Bristolyje įsikūręs medicinos technologijų startuolis „Siloton“ gavo 9,98 mln. eurų vertės „Innovate UK“ kontraktą, skirtą paspartinti nešiojamos akių vaizdinimo sistemos kūrimą. Bendrovė teigia, kad sprendimas turėtų palengvinti tinklainės ligų nustatymą ir stebėseną, ypač kai pacientams sudėtinga patekti pas specialistus.

    Finansavimas suteiktas per „Innovate UK“ programą, kuri priklauso Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai UK Research and Innovation. Tokie kontraktai dažnai skiriami tam, kad naujos technologijos greičiau pereitų iš prototipo į realius bandymus bei pasirengimą gamybai.

    „Laimėtas „Innovate UK“ kontraktas leidžia mums paspartinti kūrimą, įvertinti gamybą Jungtinėje Karalystėje ir padėti technologijai greičiau pasiekti NHS“, – sakė „Siloton“ vadovas Alasdair Price.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    „Siloton“ kuria sprendimus, paremtus optine koherentine tomografija, kuri yra vienas pagrindinių metodų tinklainės būklei vertinti. Ši technologija padeda aptikti ir sekti tokias būkles kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, o klinikinėje praktikoje ji vertinama dėl gebėjimo pateikti detalius vidinių akies struktūrų vaizdus.

    Vis dėlto įprastos optinės koherentinės tomografijos sistemos dažniausiai yra didelės, brangios ir jautrios smūgiams, todėl jos paprastai sutelktos specializuotuose kabinetuose. Dėl to pacientams, ypač gyvenantiems toliau nuo didžiųjų centrų, prieinamumas gali būti ribotas, o laukimo eilės ilgėti.

    „Siloton“ teigia, kad jų fotoninių lustų technologija leidžia sumažinti klasikinių optinių komponentų kiekį ir dalį jų sutalpinti į mažą, masinei gamybai tinkamą modulį. Bendrovės tikslas yra perkelti daugiau akių patikrų iš specializuotų centrų į bendruomenės sveikatos priežiūrą ir, daliai pacientų, į namus.

    Bandymai, terminai ir plėtra

    Kontraktas bus vykdomas dvejus metus ir, pasak bendrovės, gali sutrumpinti kūrimo ciklą iki dvejų metų. Plane numatyta spartinti klinikai skirto ir namų naudojimui pritaikyto įrenginio versijas, taip pat užbaigti bandymus, reikalingus artėjant prie platesnio diegimo.

    Klinikiniai tyrimai bus vykdomi kartu su Sunderland Specialist Eye Hospital, o surinkti duomenys turėtų padėti tikslinti ekonominį pagrįstumą bei galimą naudą NHS sistemai. „Siloton“ taip pat nurodo, kad projektas turėtų sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietų fotonikos, elektronikos ir programinės įrangos srityse.

    Bendrovė įkurta 2020 metais ir anksčiau pritraukė ankstyvos stadijos investicijų. Tarp organizacijų, su kuriomis ji sieja partnerystes, minimi Moorfields Eye Hospital ir Macular Society, o tarp klientų yra Europos kosmoso agentūra, ieškanti sprendimų astronautų regos pokyčių stebėsenai ilgose misijose.

  • „Enzo Ventures“ startuoja su 20 mln. eurų fondu: kaip jis ieškos Pietų Europos įkūrėjų dar pre-seed etape

    Barselonoje ir Madride veikianti rizikos kapitalo bendrovė „Enzo Ventures“ paskelbė pritraukusi antrąjį fondą „Enzo Ventures II“, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Juo ketinama investuoti į ankstyviausios stadijos technologijų startuolius, kuriuos įkūrė Pietų Europos kilmės verslininkai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie plėtoja verslą.

    Naujojo fondo strategija sutelkta į pre-seed etapą, kai įmonės dažnai dar tik formuoja produktą, komandą ir pirmuosius klientus. „Enzo Ventures“ nurodo, kad pradinės investicijos čekiai sieks maždaug nuo 250 000 iki 600 000 eurų, o sprendimai bus priimami greitai, be ilgo investicinio komiteto proceso.

    Fondas dvigubėja, konkurencija auga

    „Enzo Ventures II“ yra dvigubai didesnis už pirmąjį įmonės fondą, kuris buvo 10 mln. eurų ir pradėjo investuoti 2023 metais. Pasak bendrovės, ankstesnio fondo investuotojai daugiausia grįžo ir į antrąjį, dalis jų padidino įsipareigojimus, o kapitalas sutelktas iš šeimos biurų Ispanijoje, Europoje ir Meksikoje.

    Fondo startas sutampa su platesne Pietų Europos ankstyvos stadijos investicijų banga, kai rinka ieško naujų komandų dar iki didesnių etapų finansavimo. Tokia aplinka didina konkurenciją dėl stipriausių įkūrėjų, todėl fondai vis dažniau deklaruoja tikslą būti pirmaisiais instituciniais investuotojais.

    Kas yra fondo taikinys?

    „Enzo Ventures“ pabrėžia, kad klaida vertinant regioną yra manyti, jog galimybės apsiriboja tik Pietų Europoje registruotomis įmonėmis. Fondas orientuojasi į įkūrėjus iš tokių technologinių centrų kaip Barselona, Madridas, Milanas ar Lisabona, bet įmonės gali būti kuriamos ir Londone, Paryžiuje, Niujorke ar San Franciske.

    „Viena didžiausių klaidų analizuojant rizikos kapitalą Pietų Europoje yra galvoti, kad galimybė apsiriboja regiono įmonėmis. Mes manome priešingai: dalis geriausių įkūrėjų kurs iš San Francisko, Londono ar Ciuricho, o mūsų darbas yra juos rasti anksčiau, nei kas nors sužinos jų vardus“, – sakė vienas iš fondo vadovų Edgaras Vicente.

    Skelbiama, kad fondas jau spėjo atlikti tris pirmąsias investicijas, tarp jų ir į Londone įsikūrusią medicinos technologijų bendrovę „Cori Clinical“. Dar dvi investicijos, susijusios su komandomis Madride ir Ciuriche, planuojamos pristatyti vėliau.

    DI startuoliai ir rezervas tolesniems etapams

    Pastaraisiais metais rinkoje ypač išryškėjo DI sprendimus kuriančių startuolių patrauklumas, tačiau ankstyvoje stadijoje investuotojams svarbiausia tampa ne madinga etiketė, o komandos gebėjimas greitai kurti produktą ir rasti aiškų pritaikymą. „Enzo Ventures“ portfelyje minimos įmonės, dirbančios su DI taikymais, taip pat reguliacinės atitikties ar skolų valdymo modernizavimu.

    „Enzo Ventures“ teigia, kad be pradinės investicijos planuoja numatyti kapitalą ir vėlesniems finansavimo etapams toms portfelio įmonėms, kurios rodo spartų progresą. Taip pat numatoma naudoti specialios paskirties investicines struktūras, kai atsiranda papildomos galimybės dalyvauti sekančiuose finansavimo raunduose.

    „Pirmasis fondas buvo apie įrodymą, kad galime rasti įkūrėjus labai anksti. Antrasis fondas nėra strategijos keitimas, o galimybės tą pačią formulę taikyti didesniu mastu, su geresne prieiga ir per trejus metus išmoktomis pamokomis“, – sakė vienas iš fondo įkūrėjų Ivánas Fernándezas Lucasas.

  • Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijoje įsikūręs energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti energijos valdymo skaitmeninimui ir DI sprendimų plėtrai verslo klientams. Finansavimo etapui vadovavo „Klima Energy Transition Fund“, priklausantis investicijų grupei „Alantra“, o „GoHub Ventures“ liko akcininku.

    „Linkener“ kuria platformą, kuri apjungia vartojimo apskaitą, duomenų analitiką ir DI, kad įmonės galėtų tiksliau suprasti energijos sąnaudas, greičiau pastebėti nukrypimus ir planuoti būsimus kaštus. Bendrovės teigimu, rinka išlieka fragmentuota, o dalis energijos valdymo procesų įmonėse vis dar remiasi pasenusiais sprendimais.

    Skaitmeninis energijos valdymas

    Bendrovė įkurta 2011 metais ir vysto išmanią energijos valdymo sistemą, paremtą nuosava nuotolinio matavimo technologija. Ji leidžia matuoti vartojimą pagal pačios organizacijos duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, analizuoti tiekimo sąlygas bei gauti įspėjimus ir rekomendacijas.

    Įmonė taip pat turi inžinerijos komandą, kuri identifikuotas taupymo galimybes paverčia praktiniais projektais. „Linkener“ nurodo per laiką įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupimo projektų Ispanijoje.

    2 000 klientų ir 10 000 taškų

    Pasak startuolio, jis aptarnauja daugiau nei 2 000 klientų, nuo savarankiškai dirbančių specialistų iki didelių bendrovių. „Linkener“ taip pat valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų ir per metus administruoja 1,7 TWh energijos apimtį.

    Bendrovė skaičiuoja, kad paslaugų sektoriuje, kur vartojimo stebėsena dažnai nėra pakankamai detali, skaitmeninis energijos valdymas gali padėti sutaupyti iki 20 proc. ir supaprastinti sąnaudų kontrolę.

    DI planai ir įsigijimai

    Startuolis investiciją ketina naudoti technologijų spartinimui ir nuosavų DI modelių kūrimui, orientuotam į energijos duomenų ir sąskaitų apdorojimo automatizavimą. Tikimasi, kad DI padės greičiau aptikti anomalijas, sumažinti klaidų riziką ir pasiūlyti labiau pagrįstas optimizavimo priemones.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai fragmentuoto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar dažnai paremtas prieš 40 metų taikyta praktika. Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, leidžiančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    Be organinės plėtros, „Linkener“ planuoja augti per įsigijimus, prisijungiant papildomus produktus ar komandas, kurios sustiprintų technologinius ir komercinius gebėjimus. Investuotojai pabrėžia, kad energijos valdymo skaitmeninimas įmonėms tampa ne tik kaštų mažinimo, bet ir rizikų valdymo priemone, ypač esant svyruojančioms energijos kainoms.

    „Įmonių ir organizacijų energijos valdymas išlieka fragmentuota rinka, turinti didelį skaitmeninimo potencialą. „Linkener“ derina nuosavą technologiją, nepriklausomus energijos duomenis ir tiesioginius ryšius su tūkstančiais klientų, o tai sudaro tvirtą pagrindą tolesnei plėtrai“, – sakė „Klima Energy Transition Fund“ partneris Iñigo Echaniz.

  • „Turbine Capital“ užbaigė 54 mln. eurų „DeepTech“ fondą: suartins Šiaurės startuolius ir pramonę

    Kas yra „Turbine Capital“ fondas

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Turbine Capital“ pranešė užbaigęs pirmąjį „DeepTech“ fondą, kurio dydis siekia 54 mln. eurų. Fondas orientuojasi į ankstyvos stadijos Šiaurės šalių įmones, kuriančias sudėtingas technologijas, kurioms dažnai reikia ne tik kapitalo, bet ir pramonės partnerių.

    Fondo modelis paremtas idėja sujungti startuolius su didelėmis pramonės grupėmis, kad šios taptų ne vien finansuotojais, bet ir pirmaisiais klientais, bandymų aikštelėmis bei kompetencijų šaltiniu. Toks kelias „DeepTech“ sektoriuje dažnai laikomas kritiniu, nes produkto kūrimas trunka ilgiau, o sertifikavimo ir gamybos barjerai būna aukšti.

    Naujas investuotojas ir pramonės tinklas

    Prie fondo prisijungė „Mycronic“, papildydama jau esančių pramonės investuotojų ratą, kuriame minimos „Saab“, „Scania“, „Volvo Cars“ ir „Stena“. Taip fondas išplečia partnerystes gynybos, transporto, elektrifikacijos ir puslaidininkių technologijų kryptyse.

    „Užbaigę pirmąjį fondą su investuotojais nuo Šiaurės šalių pramonės lyderių iki Europos institucijų matome, kad mūsų modelis atliepia realų poreikį. Per pirmuosius metus parodėme, kad kelių korporacijų rizikos kapitalas veikia praktikoje, o ne tik teorijoje“, – sakė „Turbine Capital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Andersas Ösundas.

    Institucinių investuotojų gretose nurodomi „Saminvest“ ir Europos investicijų fondas. Toks investuotojų derinys paprastai signalizuoja siekį kurti ne vien finansinę grąžą, bet ir regiono inovacijų infrastruktūrą, ypač technologijoms, kurioms reikalingas ilgesnis brandos laikotarpis.

    Kaip fondas ketina auginti „DeepTech“ įmones

    „Turbine Capital“ pabrėžia, kad nuo pirmojo fondo etapo 2025 metais vystė bendradarbiavimo schemą su septyniais su universitetais siejamais inkubatoriais. Tarp jų minimi ABI, Uminova, UIC, „Sting“, LEAD, GU Ventures ir IDEON, kurie turėtų užtikrinti nuolatinį ankstyvų idėjų srautą ir techninę mentorystę.

    Fondo logika paprasta: investuotojai anksčiau pamato naujas technologijas, o portfelio įmonės greičiau gauna priėjimą prie pramoninių kompetencijų, tiekimo grandinių, bandymų infrastruktūros ir potencialių pirkėjų. Tai ypač svarbu „DeepTech“ startuoliams, kurių sprendimai dažnai gimsta laboratorijoje, bet vertę sukuria tik pasiekę gamybą ir rinką.

    „Mycronic“ įvardijama kaip įmonė, galinti sustiprinti fondo kompetencijas puslaidininkių technologijų, fotonikos ir pažangios gamybos srityse. Šios kryptys laikomos vienomis svarbiausių Europai, kai didėja poreikis tiek DI infrastruktūrai, tiek atspariai elektronikos gamybai ir gynybos pramonės pajėgumams.