CP v2

Tag: Startuoliai

  • Sudėtingų nėštumų diagnostika: „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų ankstyvam rizikų nustatymui

    Kas yra „iPremom“ ir ką ji kuria

    Ispanijos molekulinės diagnostikos bendrovė „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos klinikiniam patvirtinimui ir „MaiRa“ platformos komerciniam startui.

    „MaiRa“ siekia anksti nustatyti pirmojo trimestro nėštumo komplikacijų rizikas iš kraujo tyrimo. Platforma analizuoja molekulinius signalus dar prieš atsirandant akivaizdiems klinikiniams simptomams.

    Investicijų raundui vadovavo „Amadeus Capital Partners“, jame dalyvavo „Asabys Partners“ ir „APEX Ventures“. Bendrovė įkurta 2019 metais ir veikia Valensijoje.

    Kaip veikia ankstyvo aptikimo idėja

    Pasak „iPremom“, dalį nėštumo komplikacijų galima numatyti, kai organizme dar tik formuojasi ankstyvi biologiniai pokyčiai. Tam pasitelkiama ląstelėms nepriklausanti RNR, kurios pėdsakai aptinkami nėščiosios kraujyje.

    Bendrovė nurodo, kad preeklampsijos atveju tam tikri signalai gali pasirodyti anksti, maždaug 9–14 nėštumo savaitę. Tikslas yra riziką įvardyti mėnesiais anksčiau, kad gydytojai galėtų planuoti stebėseną ir prevencines priemones.

    „Nėštumo komplikacijos buvo per mažai diagnozuojamos ir gydomos ištisas kartas, nes ieškojome ne ten ir ne tuo metu“, – sakė profesorius Carlosas Simónas.

    Duomenys ir platesnis investuotojų kontekstas

    „MaiRa“ platforma, bendrovės teigimu, kurta remiantis daugiau nei dešimtmetį trukusiais bendraįkūrėjų tyrimais. Sprendimas treniruotas ir tikrintas naudojant realių pacientų duomenis iš daugiau nei 26 000 mėginių, susietų su 10 000 nėštumų.

    Šie duomenys sukaupti vykdant PREMOM klinikinį tyrimą, įvardijamą kaip vieną didžiausių prospektyvinių tyrimų Ispanijoje. Bendrovė taip pat planuoja palaipsniui plėsti komplikacijų spektrą, kurį galėtų vertinti platforma.

    „iPremom“ investicija išsiskiria platesniame 2026 metų Europos sraute į molekulinę diagnostiką, moterų sveikatą ir ankstyvą ligų aptikimą. Investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie jungia biomarkerius, klinikinius duomenis ir DI prognozavimo modelius.

    „iPremom yra pasirengusi prenatalinėje priežiūroje padaryti tai, ką anksčiau pavyko pasiekti IVF genetikos srityje“, – sakė „Amadeus Capital Partners“ partneris Pierre Socha.

    Bendrovė skelbia, kad ruošiasi tolimesniems reguliaciniams žingsniams Europos Sąjungoje ir JAV. Komercinis diegimas priklausys nuo klinikinės validacijos rezultatų ir patvirtinimų eigos.

    Motinų ir naujagimių sveikatos rodikliai išlieka jautri sritis sveikatos sistemoms: pasaulyje kasmet miršta apie 260 000 moterų dėl su nėštumu ir gimdymu susijusių priežasčių, o preeklampsija, įvairių šaltinių vertinimu, paveikia maždaug 5–8 proc. nėštumų.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • Startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kuria išmanią modulinę pramoginę valtį Europai

    Naujas kapitalas po trejų metų kūrimo

    Pramoginės laivybos startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų verslo angelų investiciją. Bendrovė skelbia, kad po maždaug trejų metų kūrimo etapo pereina prie nedidelių partijų gamybos ir pirmųjų pristatymų klientams.

    Pasak įmonės, investicija turėtų padėti užbaigti produkto parengimą rinkai ir suvaldyti kritinį perėjimą nuo prototipų prie pakartojamos gamybos. Tai etapas, kuriame dažnai išryškėja tiekimo grandinės, sertifikavimo ir kokybės kontrolės iššūkiai.

    Kas yra modulinė išmani valtis?

    „MIRAVA“ idėja grindžiama platforminiu požiūriu: viena valtis pritaikoma skirtingiems scenarijams, o ne kuriamas atskiras modelis vien žvejybai, kruizui ar vandens sportui. Bendrovė akcentuoja modulinę laivagalio dalį, kurią galima perkonfigūruoti pagal veiklą.

    Gamintojas teigia, kad atjungiama galinė dalis gali veikti ir atskirai, pavyzdžiui, kaip pagalbinė valtis ar vandens platforma. Toks sprendimas atliepia rinkos tendenciją, kai pirkėjai tikisi universalesnio, lengviau perplanuojamo laisvalaikio produkto.

    DI navigacija ir valdymas kasdienėms situacijoms

    Technologinėje dalyje „MIRAVA“ kalba apie DI paremtą navigaciją ir automatizuotas funkcijas, orientuotas į realias manevravimo situacijas. Tarp įvardijamų galimybių minimas autonominis švartavimas, autonominis išplaukimas ir atplaukimas, dinaminis pozicionavimas bei išmanus sekimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad numatytas išmanus dėvimas įrenginys, leidžiantis sąveikauti su laivu ir, tam tikrais režimais, palaikyti saugų atstumą sekant plaukiką ar irkluotoją. Tikslas, anot įmonės, yra mažinti valdymo sudėtingumą ir didinti saugumą pramoginėje laivyboje.

    „Norime, kad valtis prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie valties“, – sakė „MIRAVA“ atstovas.

    Debiutas Europoje ir kelias į komercializaciją

    „MIRAVA“ planuoja pristatyti produktą Europos auditorijai Kanų jachtų festivalyje 2026 metais rugsėjį. Vėliau numatomas pasirodymas parodoje boot Düsseldorf 2027 metais sausį, kuri tradiciškai laikoma viena svarbiausių pramoginės laivybos industrijoje Europoje.

    Įmonės teigimu, šie renginiai skirti ne tik pardavimams, bet ir partnerystėms bei rinkos testui: ar platforminis, modulinis ir programiškai valdomas laivas atitinka besikeičiančius pirkėjų lūkesčius. Startuoliui tai turėtų tapti pirmuoju rimtu žingsniu nuo kūrimo link tarptautinės plėtros.

    Pastaraisiais metais vis daugiau vartotojų priprato prie prijungtų, programiškai atnaujinamų produktų, o laisvalaikio segmente auga poreikis universaliems sprendimams. „MIRAVA“ siekia šias tendencijas perkelti į pramoginę laivybą, siūlydama ne dar vieną nišinį modelį, o daugiafunkcę platformą.

  • „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų: DI platforma žada naują standartą farmacijos analitikoje

    Finansavimas plėtrai Londone

    Londone įsikūręs startuolis „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti DI pagrįstos konkurencinės žvalgybos platformos plėtrai. Bendrovė kuria infrastruktūrą, padedančią farmacijos įmonėms priimti komercinius ir portfelio strategijos sprendimus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Moonfire, taip pat prisidėjo Entrepreneurs First, Transpose Platform ir General Advance. Pasak bendrovės, tikslas yra spartinti produkto vystymą ir didinti jo įsidiegimą farmacijos komercijos bei portfelio strategijos komandose.

    Kas yra „Pharosyn“ platforma?

    „Pharosyn“ save pozicionuoja kaip biotechnologijų ir farmacijos sektoriui pritaikytą konkurencinės žvalgybos sprendimą, kuris renka ir apdoroja klinikinius, reguliacinius bei komercinius duomenis. Iš šių šaltinių platforma generuoja organizacijos poreikiams pritaikytas įžvalgas ir ataskaitas apie produktų vamzdyną bei konkurentų veiksmus.

    Tokia kryptis atliepia platesnę tendenciją rinkoje, kai DI vis dažniau taikomas ne tik vaistų atradimui ar tyrimams, bet ir komercinei analitikai, rinkos prognozėms, licencijavimo bei verslo plėtros sprendimams. Farmacijos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelės reguliacinės naštos, ilgo produktų kūrimo ciklo ir aukštų klaidų kaštų.

    „Šiandien labai didžiuojuosi mūsų produktu, bet erdvės tobulėjimui yra milžiniškai daug. Žinau, kad po 6 mėnesių į jį žiūrėsiu beveik su gėda, kaip ir į tai, ką darėme metų pradžioje. Toks ir yra džiaugsmas kurti labai greitai, kai technologijos aplink nuolat keičiasi“, – sakė vienas iš įkūrėjų Joshua Hampsonas.

    DI ir duomenų infrastruktūra farmacijoje: auganti niša

    „Pharosyn“ finansavimas išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI ir duomenų infrastruktūros sprendimus, skirtus farmacijos ir biotechnologijų komandoms. Rinkoje ryškėja kryptis nuo pavienių analizės įrankių prie integruotos infrastruktūros, kurią galima įdiegti organizacijos procesuose.

    Šioje kategorijoje investuotojai dažnai ieško sprendimų, kurie mažina informacijos fragmentaciją ir sutrumpina laiką nuo duomenų surinkimo iki sprendimo priėmimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį konkurencinės aplinkos įvertinimą, tikslesnes prognozes ir aiškesnį prioritetų nustatymą, kai sprendžiama, kuriems projektams skirti biudžetus.

    „„Pharosyn“ įkūrėjai yra giliai techniški, išskirtinai atkaklūs ir ambicingi, pasiryžę tapti geriausiais pasauliniu mastu. Jie yra reti įkūrėjai, kurie aiškiai išsiskiria. Mums labai džiugu vadovauti šiam raundui“, – sakė Moonfire įkūrėjas Mattias Ljungman.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos įkūrėjai Stephenas Cowley ir Joshua Hampsonas turi Kembridžo universiteto patirtį DI tyrimų ir biochemijos srityse. „Pharosyn“ taip pat pabrėžia komandos kompetencijas diegiant DI finansų prognozavime ir įmonių produktyvumo sprendimuose, bei sukauptą patirtį konsultuojant farmacijos komercinės strategijos klausimais.

    Pasak bendrovės, platformą jau naudoja aukšto lygio vadovai didžiausių farmacijos bendrovių dešimtuke. „Pharosyn“ tikisi, kad naujas kapitalas padės didinti analizės gylį, įžvalgų aktualumą ir greitį, su kuriuo komandos gali priimti sprendimus.

  • „Euvic“ vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kitaip proveržis sustos

    Silezija per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią nuo sunkiosios pramonės prie technologijų ir IT paslaugų. Tačiau kitas regiono augimo etapas, pasak „Euvic“ grupės bendraįkūrėjo ir vadovo Wojciecho Wolny, priklausys nuo to, ar pavyks kurti nuosavus produktus ir išlaikyti intelektinę nuosavybę vietoje.

    Interviu metu jis pabrėžia, kad vien paslaugų ekonomikos nepakanka: kai didžioji vertės dalis lieka užsakovams, regionas tampa priklausomas nuo išorinių sprendimų ir ciklų. Jo teigimu, Silezijai reikia savo mastelio technologijų įmonės, panašios į Spotify ar „Bolt“, nes tokie „inkariniai“ verslai sukuria ekosistemą ir pritraukia talentus.

    Kas jau veikia Silezijoje

    W. Wolny vardija stipriąsias regiono puses: išsilavinusią inžinerinę bendruomenę, universitetus, energetinę infrastruktūrą ir patogų susisiekimą. Jo teigimu, svarbi ir socialinė aplinka: saugumas, tvarkinga viešoji erdvė bei ilgesnės trukmės profesiniai ryšiai, kurie palengvina pasitikėjimu grįstą verslo kultūrą.

    Šis pagrindas padėjo pritraukti tarptautinių įmonių kompetencijų centrus ir sukurti tvirtą IT paslaugų sektorių. Vis dėlto W. Wolny įspėja, kad regionui būtina pereiti prie didesnės pridėtinės vertės modelio, kuriame sprendimai, produktų teisės ir ilgalaikė nauda būtų kuriami vietoje.

    Nuosavi produktai ir DI spaudimas

    Pasak „Euvic“ vadovo, didžiausia problema yra intelektinės nuosavybės trūkumas ir tai, kad regione per mažai atsiranda kompanijų, kuriančių globalius produktus. Jo teigimu, Silezija pernelyg dažnai veikia kaip „paslaugų“ regionas, o ne kaip vieta, kur gimsta eksportuojamos platformos ir technologijos.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Tarptautinių korporacijų kompetencijų centruose dalį rutininių užduočių perims DI, todėl vien darbo vietų skaičiumi grįstas augimas gali lėtėti, o konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo taps dar intensyvesnė.

    „Mums reikia įmonių, kurios kuria savo sprendimus ir intelektinę nuosavybę, o ne tik teikia paslaugas“, – sakė W. Wolny.

    Jo vertinimu, regionui verta orientuotis į sritis, kuriose DI didina, o ne mažina produktyvumą: duomenų apdorojimą, kibernetinį saugumą, programinę įrangą, taip pat duomenų centrų plėtrą. Tam svarbi energetikos bazė ir pramoninių teritorijų pritaikymas, nes tokie projektai reikalauja patikimos galios ir infrastruktūros.

    Verslumas kaip svarbiausia kompetencija

    Kalbėdamas apie ateities gebėjimus, W. Wolny pirmiausia išskiria verslumą. Jo nuomone, regiono institucijos turėtų ne tik padėti išlaikyti jaunuosius specialistus, bet ir aktyviai juos pritraukti, o universitetų ir verslo bendradarbiavimas turi virsti realiais komerciniais projektais.

    Jis teigia, kad tai reiškia paramą startuoliams, mentorių programas, palankesnes sąlygas pirmajam bandymui ir greitesnį kelią nuo studijų projektų iki rinkoje parduodamų sprendimų. Tokia kryptis, pasak pašnekovo, leistų Silezijai išlikti technologijų centru, bet kartu tapti ir regionu, kuriame gimsta tarptautiniu mastu atpažįstami produktai.

  • „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    JAV pramonės ir energijos technologijų bendrovė „Cummins“, istoriškai geriausiai žinoma kaip dyzelinių variklių gamintoja sunkiajam transportui ir technikai, prisijungė prie rizikos kapitalo įmonės „Emerald Technology Ventures“ kaip ribotos atsakomybės partnerė (Limited Partner, LP). Toks žingsnis reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir siekį sistemingiau pasiekti naujas technologijas bei ankstyvos stadijos sprendimus.

    „Emerald Technology Ventures“ įkurta 2000 metais ir valdo bei konsultuoja daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės turtą, veikdama iš Ciuricho, Toronto ir Singapūro. Įmonė investuoja į startuolius, kurie sprendžia klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, o per savo veiklos istoriją dalyvavo šimtuose sandorių ir vykdo kelis trečiųjų šalių investavimo mandatus.

    „Cummins“ partnerystę pristato kaip papildomą kanalą stiprinti inovacijų srautą, ypač srityse, kurios tampa kertinės sunkiajai pramonei: pažangus mobilumas, elektrifikacija, alternatyvūs degalai, energijos efektyvumas ir skaitmeninės technologijos. Praktinis tikslas yra greičiau identifikuoti sprendimus, kuriuos įmanoma pritaikyti mastu, atliepiančiu klientų poreikius.

    Partnerystės tikslas – greitesnis pritaikymas

    Tokio tipo LP dalyvavimas fonde dažnai vertinamas kaip „atviros inovacijos“ strategijos dalis: korporacija siekia ne vien stebėti rinką, bet ir anksčiau už konkurentus pasiekti perspektyvius kūrėjus bei pilotuoti sprendimus realioje veikloje. Energetikos transformacijos kontekste pramonės įmonėms vis svarbiau ne tik kurti viduje, bet ir greitai integruoti išorėje gimstančias technologijas.

    „Cummins“ atveju tai ypač aktualu dėl sparčiai besikeičiančių reguliacinių reikalavimų, tiekimo grandinių rizikų ir klientų lūkesčių dėl mažesnių emisijų. Tokiose rinkose kaip komercinis transportas ar pramoninė energetika dažnai laimi tie, kurie geba per trumpesnį laiką pereiti nuo bandymų prie komercinio masto diegimo.

    Sritys, į kurias taikosi „Emerald“

    „Emerald Technology Ventures“ investicijų kryptys apima programiškai apibrėžtas ir sujungtas transporto priemones, pažangias pavaros sistemas, baterijas ir elektrifikaciją, švarią ir patikimą energiją, energijos valdymą bei efektyvumą. Taip pat akcentuojamos su elektros tinklais ir duomenų centrais susijusios inovacijos, kurių paklausa pastaraisiais metais auga dėl skaitmenizacijos ir DI plėtros.

    Tokios temos dera su platesne pramonės tendencija: investicijų dėmesys slenka nuo vien tik laboratorinių proveržių prie sprendimų, kuriuos galima įdiegti į esamus procesus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti patikimumą. Fondams tai reiškia prioritetą komercinei brandai, o korporacijoms – galimybę greičiau pasirinkti, ką verta testuoti ir diegti.

    Ką sako abi pusės

    „Inovacijos visada buvo esminė „Cummins“ stiprybė, padedanti klientams pereiti per pramonės transformacijas“, – sakė Jeffas Wiltroutas, „Cummins“ korporatyvinės strategijos viceprezidentas.

    „Mūsų ryšys su „Emerald“ suteikia dar vieną kanalą identifikuoti ir įvertinti technologijas, kurios gali padėti augantiems klientų poreikiams ir stiprinti mūsų augimo strategiją“, – sakė J. Wiltroutas.

    „Didžiuojamės galėdami priimti „Cummins“ į „Emerald“ LP bendruomenę“, – sakė Christophas Frei, „Emerald“ partneris ir energetikos krypties vadovas.

    „„Cummins“ atsineša išskirtinį pramoninio masto, technologinės lyderystės, inžinerinės kompetencijos ir ilgalaikio įsipareigojimo tvarumui derinį. Kartu sieksime drąsias idėjas paversti realiais sprendimais, sujungdami „Cummins“ su aktualiausiais inovatoriais mūsų pasauliniame tinkle“, – sakė C. Frei.

    Abiejų pusių žinutė aiški: partnerystė orientuota į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien finansinę grąžą. Praktikoje tai paprastai reiškia daugiau bendrų pilotų, struktūruotą technologijų atranką ir glaudesnį bendradarbiavimą su startuoliais, kurie kuria sprendimus energijos perėjimui ir pramonės efektyvinimui.

  • Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyne įsikūrusi bendrovė „Cloover“, kuri vysto DI pagrįstą energijos platformą namų saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir būsto elektrifikacijai, pranešė užsitikrinusi 86,2 mln. eurų finansavimo priemonę. Įmonė taip pat skelbia pasiekusi pelningumą praėjus maždaug trejiems metams nuo įkūrimo.

    Pasak „Cloover“, jos metinių pajamų tempas viršija 301,7 mln. eurų. Įmonė tvirtina, kad nauja finansavimo priemonė papildo anksčiau paskelbtą didesnį finansavimo įsipareigojimą, susijusį su energijos įrangos ir įrengimo projektų finansavimu.

    Finansavimas ir plėtra Europoje

    „Cloover“ nurodo, kad bendras jos turimos finansavimo galios dydis po šio sandorio viršija 1,12 mlrd. eurų. Ši suma siejama su Europos investicijų fondo garantija, skirta energijos įrangos ir įrengimo finansavimui įmonės veiklos rinkose.

    Bendrovė teigia planuojanti plėtrą į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lenkiją. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos rinkos tendenciją, kai namų ūkių elektrifikacija spartėja, o investicijų poreikis didėja dėl saulės elektrinių, kaupiklių, šilumos siurblių ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimo.

    Modelis: partnerystė su montuotojais

    Įmonę 2023 metais įkūrė Jodokas Betschartas, Pederis Bromsas ir Valentinas Gönczy. „Cloover“ teigia, kad vietoje nuosavos didelės pardavimų komandos pasirinko bendradarbiauti su nepriklausomais montuotojais ir jiems suteikti finansavimą, programinę įrangą bei energijos produktus.

    Pagal deklaruojamą modelį montuotojai išlaiko savo prekės ženklą, klientų bazę ir pasirinktą įrangą, o finansavimas įtraukiamas į pardavimo momentą. „Cloover“ tikina, kad galutiniam klientui sprendimas dėl finansavimo gali būti pateikiamas greičiau nei per dvi minutes, nereikalaujant pradinių įmokų, o išlaidas galima išdėstyti iki 25 metų.

    „Mes pasiekiame namų ūkius per montuotojus, kuriais jie jau pasitiki, o tada kiekvieną namą paverčiame elektrine, o savininką – energijos rinkos dalyviu“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Jodokas Betschartas.

    Neo-komunalinių paslaugų ambicija

    „Cloover“ skelbia siekianti per „Cloover Energy“ paversti namus virtualiomis elektrinėmis. Įmonė aiškina, kad įdiegus namų energijos valdymo sistemą būtų derinami dinaminiai ir fiksuoti tarifai, o išskaidyti ištekliai, tokie kaip saulės elektrinės, baterijos, šilumos siurbliai ir elektromobilių įkrovikliai, būtų agreguojami į vieną lankstumo portfelį.

    Šį derinį bendrovė vadina DI gimtąja neo-komunalinių paslaugų koncepcija, kur vertė kuriama ne nuosavomis elektrinėmis, o įdiegtu namų ūkių technologijų parku ir jo gebėjimu lanksčiai vartoti, kaupti ar atiduoti energiją į tinklą.

    „Viskas, ką darome, veikia DI pagrindu – nuo rizikos vertinimo iki energijos optimizavimo kiekvienuose namuose“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Valentinas Gönczy.

    Bendrovė argumentuoja, kad Europoje keičiantis skatinimo schemoms, įskaitant į tinklą atiduodamos energijos apmokėjimo modelių peržiūras, didesnę reikšmę įgauna lankstumo paslaugos. Tokiame kontekste virtualios elektrinės tampa būdu namų ūkiams uždirbti ne iš fiksuoto tarifo, o iš realiu laiku įvertinamos tinklo naudos.

    „Cloover“ teigimu, šiuo metu ji veikia penkiose Europos rinkose ir per partnerystę su montuotojais per metus įgyvendina apie 20 000 įrengimų. Įmonė taip pat tvirtina esanti tarp trijų didžiausių gyvenamosios energetikos žaidėjų didžiausioje Europos energijos rinkoje, tačiau detalesnio palyginimo metodikos neatskleidžia.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.

  • Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Finansavimo etapas, kuris peržengė planą

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė PLD Space pranešė praplėtusi C serijos investicijų etapą ir papildomai pritraukusi apie 108 mln. eurų. Po šio pratęsimo visas C etapas išaugo iki maždaug 288 mln. eurų, o bendra iki šiol gauta suma siekia apie 488 mln. eurų.

    Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai PLD Space gavo apie 158,9 mln. eurų Europos kosmoso agentūros paramą pagal Europos nešėjų konkursą. Tokia kombinacija rodo, kad europinės paleidimų pajėgos tampa strateginiu prioritetu ne tik institucijoms, bet ir pramonei.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Kaip nurodo bendrovė, C serijos pratęsimui vėl vadovavo „Mitsubishi Electric Corporation“, o kartu dar kartą prisidėjo ir Ispanijos viešųjų fondų valdymo įmonė COFIDES. Prie naujų investuotojų taip pat prisijungė Endeavor Catalyst ir Ispanijos bei Omano privataus kapitalo fondas, valdomas MCH Private Equity.

    Sandorį konsultavo Banco Santander, o teisiniais klausimais bendrovei talkino „Deloitte“. Toks investuotojų ir patarėjų sąrašas paprastai reiškia ne vien kapitalą, bet ir griežtesnius lūkesčius dėl valdymo, rizikos kontrolės bei aiškaus kelio į komercines pajamas.

    „Šis žingsnis sustiprina mūsų galimybes pereiti į globalų komercinių paleidimų tiekėją, išlaikant griežtą operacinę ir finansinę drausmę“, – sakė PLD Space vykdomasis prezidentas Ezequiel Sánchez.

    MIURA 5 ir Europos paleidimų rinka

    PLD Space nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas MIURA 5 industrializacijai, gamybos ir bandymų pajėgumams, paleidimų infrastruktūrai bei perėjimui prie tvaraus komercinių operacijų modelio. Mažųjų palydovų rinka Europoje auga, tačiau iki šiol itin priklausė nuo neeuropinių paleidimų paslaugų, todėl vietinių alternatyvų stiprinimas tampa ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Įmonė akcentuoja vertikalią integraciją, kai inžinerija, testavimas, gamyba ir operacijos sutelkiamos į vieną struktūrą. Tokia strategija kosmoso sektoriuje dažnai pasirenkama siekiant mažinti tiekimo grandinės rizikas ir trumpinti ciklą nuo prototipo iki skrydžio.

    Kas yra PLD Space

    PLD Space įkurta 2011 metais, o ją įsteigė Raúl Torres ir Raúl Verdú. Bendrovė kuria raketų MIURA šeimą ir vysto LINCE kapsulės koncepciją, siekdama aptarnauti skirtingo tipo misijas bei didinti Europos technologinį savarankiškumą kosmoso transporto srityje.

    Pasak bendrovės, joje dirba daugiau nei 500 žmonių, o infrastruktūra išsidėsčiusi keliuose taškuose: Elčėje ir Teruelyje Ispanijoje, Kurū Prancūzijos Gvianoje bei Dukme Omane. Toks geografijos derinys leidžia derinti gamybą, bandymus ir prieigą prie paleidimų vietų, tačiau kartu kelia ir aukštesnius reikalavimus koordinacijai bei kaštų kontrolei.

  • Drono ataka Leipcigo oro uoste priminė grėsmę: „INLEAP Photonics“ gavo 20 mln. eurų gynybai

    Dronų keliama rizika kritinei infrastruktūrai Europoje tampa ne teorine, o labai apčiuopiama – tai priminė incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste. Tokiame kontekste Vokietijos „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą lazerinei dronų gynybai plėsti.

    Finansavimo raundą vedė fondas UVC Partners, prisijungė HTGF, „Balnord“, „Sentries“ ir „Scale Capital“. Bendrovė teigia, kad pinigai bus skirti gamybos apimčių didinimui, kokybės užtikrinimui, sertifikavimui, pardavimams bei aptarnavimui – kad sistemas būtų galima tiekti didesniu mastu.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką, o užsakymų srautas stiprėja. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir servisą, kad patenkintume paklausą ir galėtume tiekti sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ vadovas ir įkūrėjas Dr.-Ing. Marius Lammers.

    Bendrovė įkurta 2023 metais kaip „Laser Zentrum Hannover“ atskirta įmonė ir vysto itin greito, preciziško lazerio spindulio valdymo sprendimus. Be pramonės lazerinių procesų efektyvinimo, antra kryptis – kontroliuojama dronų neutralizacija, orientuota į žmonių ir svarbių objektų apsaugą.

    „INLEAP Photonics“ akcentuoja, kad lazerinė gynyba turi veikti ir karinėse, ir civilinėse aplinkose, kur keliami papildomi saugos reikalavimai. Investuotojai išskiria dvigubos paskirties principą kaip esminį veiksnį, leidžiantį technologiją greičiau diegti oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    „Dronų gynyba nebėra vien karinis klausimas. Oro uostams, energetikos objektams ir duomenų centrams reikia tokio pat apsaugos lygio kaip ir karinėms bazėms“, – sakė UVC Partners partnerė Amanda Birkenholz.

    Pasak įmonės, vienas pagrindinių jos produktų – „INLEAP FASTLIGHT SHIELD“, kuriamas kontroliuojamai ir civilinei aplinkai pritaikytai dronų gynybai. Teigiama, kad sistema per kelias sekundes gali neutralizuoti droną, nutaikydama į identifikuotas silpnąsias vietas, o sprendimas būtų tinkamas ir kariniams, ir kritinės infrastruktūros scenarijams.

    Kita linija – „INLEAP FASTLIGHT HELD“, lazerinės dronų gynybos sprendimas ant bepilotės antžeminės platformos, skirtas mobilesniems panaudojimo atvejams. Bendrovė pabrėžia, kad abiejų produktų technologinis pagrindas bendras, todėl plėtra ir gamybos standartizavimas turėtų būti greitesni.

    Įmonė taip pat nurodo bendradarbiaujanti su Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveru, o strateginė partnerystė su „STARK Defence“ turėtų sustiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Europoje apskritai ryškėja tendencija, kad dronų aptikimas ir neutralizavimas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros atsparumo dalis, o sprendimų tiekėjai spaudžiami įrodyti patikimumą, sertifikavimo atitiktį ir saugų veikimą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    „INLEAP Photonics“ teigimu, perėjimas prie serijinės gamybos reikalauja ne vien pajėgumų didinimo, bet ir vienodų surinkimo, testavimo bei priėmimo procedūrų. Būtent todėl dalis investicijos bus nukreipta į standartizuotas gamybos grandines, testavimo infrastruktūrą ir patikimas tiekimo grandis, kad sistemos būtų parengtos plačiam diegimui Europoje.