CP v2

Tag: Startuoliai

  • „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų: kuria Europos atsaką „Y Combinator“ ir vilioja talentus

    „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų: kuria Europos atsaką „Y Combinator“ ir vilioja talentus

    Ambicija – Europos „Y Combinator“ modelis

    Europos verslumo ugdymo iniciatyva „EWOR“ pritraukė 3,2 mln. eurų pradinės stadijos finansavimą ir viešai deklaruoja tikslą tapti Europos atsaku JAV startuolių akseleratoriui „Y Combinator“. Organizacija teigia sieksianti pasiūlyti steigėjams skaidresnes sąlygas, adekvatesnius vertinimus ir mažiau biurokratijos.

    „EWOR“ pozicionuoja save kaip programą, kurią kuria patys verslininkai, o ne vien institucijos ar konsultantai. Šis akcentas Europos startuolių rinkoje svarbus, nes dalis steigėjų vis dar kritikuoja kai kurių programų griežtas sąlygas ir ribotą realios praktikos komponentą.

    Kaip veikia programa ir kokios sumos siūlomos

    „EWOR“ teigia vykdanti 6–10 mėnesių trukmės stipendijos tipo programą, orientuotą į praktinį mokymąsi ir darbą su idėja ar ankstyvu produktu. Greta ugdymo dalies veikia ir su programa susietas investavimo mechanizmas.

    Pagal viešai nurodomą modelį, dalyviai gali pretenduoti į finansavimą iki 150 000 eurų. Organizacija pabrėžia, kad didelė programos vertės dalis yra tiesioginė prieiga prie patyrusių steigėjų, mentorių ir investuotojų tinklo.

    Kas investavo ir kokias sritis taiko

    Prie „EWOR“ finansavimo prisidėjo keli žinomi Europos technologijų ekosistemos dalyviai ir serijiniai verslininkai. Tarp minimų rėmėjų yra „Adjust“ bendraįkūrėjas Paulas Mülleris, „KW Commerce“ ir „SellerX“ bendraįkūrėjas Jensas Waselis, investuotojas Xavieras Sarrasas bei kiti ekosistemos lyderiai.

    Turinio ir atrankos fokusas nukreiptas į aukštos pridėtinės vertės sektorius: „Greentech“, „Deeptech“, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, robotika, sveikatos technologijos ir švietimo technologijos. Tai atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti technologinį konkurencingumą srityse, kuriose reikalingas gilesnis mokslinis ir inžinerinis pagrindas.

    „Europoje nėra „Y Combinator“. Jei norime, kad Europoje kurtųsi technologijų bendrovės, galinčios konkuruoti su JAV ir Kinija, turime siūlyti sąlygas, autentiškumą ir lankstumą, kurie iš tiesų traukia stipriausius talentus“, – sakė „EWOR“ vadovas Danielis Dippoldas.

    „EWOR“ taip pat komunikuoja, kad ieško tiek kuriančiųjų, tiek parduodančiųjų profilių: programuotojų, mokslininkų ir inžinierių, gebančių kurti produktus, bei verslo ir socialinių mokslų atstovų, turinčių iniciatyvos ir lyderystės. Tokia kombinacija dažnai laikoma kritiška ankstyvoje stadijoje, kai komandai reikia ir technologinio vykdymo, ir komercinio tempo.

    Organizacija skelbia, kad dalis neseniai į programą priimtų komandų per kelis mėnesius sulaukė investuotojų įvertinimų, siekiančių aštuonženkles sumas. Nors tokie atvejai ankstyvoje stadijoje nėra taisyklė, jie išryškina konkurenciją dėl išskirtinių komandų ir tai, kad rinkoje vis dar yra kapitalo projektams, turintiems aiškią technologinę diferenciaciją.

  • Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyno startuolis „Kazimi“ pritraukė 2,2 mln. eurų: žada padėti programėlėms atskirti žmones nuo botų

    Berlyne įsikūręs mobiliojo kibernetinio saugumo startuolis „Kazimi“ uždarė 2,2 mln. eurų priešsėklinės stadijos finansavimo raundą. Įmonė kuria sprendimą, skirtą programėlių kūrėjams apsaugoti ir patikrinti vadinamuosius first-party duomenis, tai yra duomenis, surenkamus tiesiogiai iš savo vartotojų.

    Raundą vedė rizikos kapitalo fondas „Market One Capital“, prisijungė „IBB Ventures“ ir keli mobiliosios industrijos vadovai. Tarp jų minimi buvęs „Rovio“ technologijų vadovas Petri Hyökyranta, buvęs „Supercell“ duomenų mokslininkas Janne Peltola ir Erik Massmann, anksčiau dirbęs „Birkenstock Group“ ir „Sportradar“ finansų vadovu.

    „Iki šiol programėlių kūrėjams techniškai buvo beveik neįmanoma aiškiai matyti, kurie signalai ateina iš tikrų vartotojų, o kurie yra botų. Mūsų saugumo sprendimas padeda uždaryti šią spragą ir apsaugoti svarbiausią resursą – first-party duomenis“, – sakė „Kazimi“ bendraįkūrėjas ir produktų vadovas Andreas Naumann.

    „Kazimi“ įkurta 2024 metais, ją įkūrė August Joseph, Chase Gummer, Ville Mikkola ir Andreas Naumann. Startuolio idėja remiasi tuo, kad mobiliojoje ekosistemoje programėlės, reklamos technologijos ir analitikos įrankiai nuolat keičiasi signalais, tačiau dalis jų gali būti suklastoti arba sugeneruoti ne žmonių.

    Bendrovė teigia, kad fiksuoja ir užtikrina programėlės komunikacijos signalų patikimumą, taip padėdama kūrėjams atpažinti ne žmogišką aktyvumą, botus ir netikras paskyras. Tikslas – atskirti realius vartotojus nuo dirbtinai sukurtų srautų, išlaikant privatumo reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo logiką.

    Pasak „Kazimi“, problema aštrėja, nes interneto sraute daugėja automatizuoto aktyvumo, o mobiliojoje reklamoje ir analitikoje tai virsta ne tik apgaule, bet ir prastais verslo sprendimais. Pramonėje tai siejama su reklamos sukčiavimu, išpūstais įdiegimų ar registracijų rodikliais, netiksliu atribucijos modeliavimu ir klaidingais vartotojų elgsenos signalais, kurie vėliau naudojami optimizuojant kampanijas.

    „Botų krizė mobiliojoje rinkodaroje yra dramblys kambaryje: visi žino, kad mobilieji kanalai dažnai yra nepermatomi ir stokoja pasitikėjimo. Suprasti, kas tikra, o kas ne, dar niekada nebuvo taip svarbu – tiek efektyviai taikant DI, tiek mažinant sukčiavimą“, – sakė Erik Massmann.

    Technologiškai „Kazimi“ akcentuoja kriptografiją ir nulinės žinios įrodymus, kurie leidžia patikrinti signalų autentiškumą neatskleidžiant perteklinių duomenų. Tokie metodai tampa vis aktualesni, nes tiek reguliavimas, tiek platformų privatumo politika riboja trečiųjų šalių sekimą, o verslai vis labiau remiasi savo surinktais duomenimis ir jų kokybe.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas suderinamas su pagrindinėmis mobiliosiomis platformomis, programėlių kūrimo karkasais, varikliais ir verslo analitikos sistemomis. Tarp klientų minimos mobiliojo žaidimų studijos, atlygio platformos ir finansinių technologijų programėlės.

    „Market One Capital“ partneris Jacek Lubinski pabrėžė, kad didėjant automatizuotam srautui ir DI naudojimui, rinkai reikia bazinio saugumo sluoksnio, kuris užtikrintų tikslius first-party duomenis mastu. „Kazimi“ planuoja pritrauktą kapitalą skirti produkto plėtrai ir augimui, orientuojantis į globalią mobiliosios reklamos išlaidų rinką.

  • Paryžiaus „Figures“ pristatė Salary Bands: įrankis padedantis aiškiai nustatyti atlyginimų rėžius

    Atlyginimų skaidrumas Europoje tampa nebe pasirinkimu, o vis dažniau verslo būtinybe: darbuotojų kaita brangiai kainuoja, o pasitikėjimą organizacijoje lengviausia prarasti tada, kai atlygio sprendimai atrodo nepaaiškinami. Tyrimai rodo, kad aiškios atlyginimų taisyklės ir skaidrumas yra vienas tiesiausių kelių mažinti atlygio skirtumus ir mažinti įtampą komandose.

    Šiame kontekste Paryžiuje įsikūrusi atlyginimų rinkos duomenų ir palyginimo sprendimus kurianti bendrovė „Figures“ pristatė naują produktą Salary Bands. Tai įrankis, skirtas įmonėms kurti ir prižiūrėti atlyginimų rėžius, kad sprendimai dėl kompensacijų būtų nuoseklūs, palyginami ir lengviau pagrindžiami tiek vadovams, tiek darbuotojams.

    Kas yra Salary Bands?

    Salary Bands logika paprasta: kiekvienai pozicijai apibrėžiami aiškūs atlyginimo rėžiai, kurie siejami su pareigų lygiu, patirties apimtimi ir, jei aktualu, darbo vietove. Tokie rėžiai padeda sumažinti situacijų, kai du panašų darbą dirbantys žmonės gauna skirtingą atlygį dėl istorinių ar subjektyvių sprendimų.

    Įrankis leidžia įmonėms sukurti kelių lygių struktūrą ir valdyti ją per vieną sistemą, o prireikus rėžius koreguoti pagal vidinį teisingumą, rinkos pokyčius, biudžetus ar konkurentų situaciją. Praktikoje tai reiškia mažiau improvizacijos ir daugiau aiškių taisyklių, kurios iš anksto nustato, ką įmonė gali mokėti už konkretaus lygio darbą.

    EU kryptis: daugiau skaidrumo

    Produktas pristatytas tuo metu, kai Europos Sąjungoje įtvirtinama atlyginimų skaidrumo kryptis per Atlyginimų skaidrumo direktyvą. Direktyvos esmė yra didesnis aiškumas kandidatuojant ir dirbant: daugiau informacijos apie atlygio rėžius, mažiau erdvės nepaaiškinamiems skirtumams ir aiškesnės taisyklės, kaip atlygis nustatomas.

    Įmonėms tai sukuria naują realybę: atlyginimų rėžius reikia ne tik turėti, bet ir gebėti juos pagrįsti, atnaujinti bei nuosekliai taikyti skirtingoms komandoms. Todėl tokie įrankiai kaip Salary Bands orientuojasi ne vien į HR patogumą, bet ir į organizacinį procesą, kuriame atlygio sprendimai turi būti pakankamai tvirti, kad atlaikytų vidinius klausimus ir išorinį dėmesį.

    Ką sako „Figures“ vadovas

    „Atlygio teisingumas dabar yra itin aktuali tema. Daugelis įmonių sako norinčios daugiau skaidrumo, bet tai padaryti nėra paprasta, o kai kurios bijo pasekmių“, – sakė „Figures“ įkūrėjas ir vadovas Virgile Raingeard.

    „Kai atlygio strategija ir sprendimai yra neaiškūs ar nenuoseklūs, atsiranda nerimas ir nepasitikėjimas. Kurdamas Salary Bands mūsų tikslas buvo sukurti priemonę, kuri realiai padėtų įmonėms priimti aiškesnius sprendimus ir sumažintų baimę kalbėti apie atlyginimus“, – teigė jis.

    „Figures“ buvo įkurta 2020 metais, o jos produktų kryptis yra realaus laiko atlyginimų palyginimas ir duomenimis grįstas kompensacijų valdymas. Bendrovė skelbė pritraukusi 8,4 milijono eurų investicijų ir 2021 metais įsigijo „Payspective“, taip stiprindama pozicijas atlyginimų palyginimo sprendimų rinkoje.

    Tokie įrankiai kaip Salary Bands paprastai orientuojasi į tris praktines problemas: kaip pritraukti talentus aiškiau komunikuojant atlygį, kaip sumažinti darbuotojų kaitą užtikrinant nuoseklumą ir kaip suderinti įdarbinimo planus su biudžetais. Ilgainiui tai gali tapti konkurenciniu pranašumu, ypač rinkose, kuriose kandidatai vis dažniau tikisi aiškių atlygio rėžių dar darbo skelbime.

  • Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos „RunwayVC“ uždarė 40 mln. eurų pirmąjį fondų II etapą: dėmesys pramonės DI

    Norvegijos ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas „RunwayVC“ paskelbė pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį Fondo II uždarymo etapą. Naujas fondas orientuosis į pramonės DI ir programinę įrangą, robotiką, automatizavimą bei autonomines sistemas, kurios sparčiai keičia gamybos ir energetikos įmonių veiklą.

    „RunwayVC“ pabrėžia, kad dalis investuotojų yra ir pramonės operatoriai, todėl gali tapti ne tik kapitalo, bet ir realių bandomųjų aikštelių, klientų bei kompetencijų šaltiniu portfelio įmonėms. Toks modelis ypač svarbus pramonės technologijoms, kur produktų diegimas dažnai reikalauja ilgesnių bandymų ir integracijos.

    Kas investuoja į Fondą II

    Fondo I pagrindinis investuotojas buvo „Aker“, o ši bendrovė išlieka kertiniu investuotoju ir Fondo II struktūroje. Prie naujojo fondo taip pat prisijungė „Halliburton“, „Aker BP“, „Aker Solutions“, Norvegijos pensijų bendrovė KLP ir valstybinė investicijų įmonė Investinor, taip pat Norvegijos pramonės šeimos ir privatūs technologijų bei finansų investuotojai.

    Tokio tipo investuotojų grupė fondui suteikia platesnį priėjimą prie pramonės sektorių, kuriuose DI, robotika ir automatizavimas diegiami greičiausiai. Pastaraisiais metais Europoje matomas augantis kapitalo dėmesys vadinamajai industrial tech krypčiai, kai programinė įranga ir DI susijungia su fizinėmis sistemomis, nuo jutiklių iki autonominių mašinų.

    Ką fondas planuoja daryti toliau

    „Esame technologinio lūžio pramonėje viduryje, kuris sukurs naują pasaulinių technologijų bendrovių kartą“, – sakė „RunwayVC“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Tor Bækkelund.

    Fondas planuoja apie 20 investicijų per 3–5 metus, daugiausia Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse, tačiau numato pasirinktinai investuoti ir kitur Europoje bei JAV. Įprastos pradinės investicijos, pasak fondo, turėtų siekti 500 000–1 000 000 eurų, o vėlesniems etapams numatomas reikšmingas papildomas kapitalas.

    „RunwayVC“ skelbia, kad nuo 2022 metais veikiančio Fondo I komanda investavo į 24 bendroves, atliko 23 vėlesnio etapo investicijas ir įgyvendino du pasitraukimus. Fondo I portfelio įmonės kartu pritraukė daugiau nei 170 000 000 eurų iš išorinių investuotojų.

    Pirmosios naujo fondo investicijos

    „RunwayVC“ jau atliko dvi pirmąsias Fondo II investicijas. Viena jų – „Minerva Humanoids“, kuri kuria atsparius humanoidinius robotus pavojingoms ir sudėtingoms pramoninėms operacijoms, kai darbai žmonėms būtų per rizikingi.

    Antra investicija – Norvegijos įmonė „HIVE Autonomy“, kuri vysto sprendimus, leidžiančius esamas pramonines mašinas paversti autonominėmis. Fondo teigimu, technologija jau naudojama pramonės objektuose Skandinavijoje, o tai rodo, kad sprendimai orientuoti į realias darbo sąlygas, o ne tik laboratorinius prototipus.

    Fondas veikia iš „Aker Tech House“ netoli Oslo ir priklauso platesnei ekosistemai, kurioje veikia „RunwayFBU“, laboratorija pramonės DI ir robotikai, inkubatorius bei partnerystės su pramonės įmonėmis. Toks „vienoje vietoje“ telkiamas modelis siekia sutrumpinti kelią nuo idėjos iki diegimo pramonėje, kur pagrindinis barjeras dažnai yra ne technologija, o prieiga prie infrastruktūros ir klientų.

  • „PhotonVentures“ pritraukė 60 mln. eurų: investuos į 15 Europos fotonikos lustų startuolių

    Eindhovene įsikūręs nepriklausomas „deeptech“ rizikos kapitalo fondas „PhotonVentures“ per pirmąjį finansavimo etapą pritraukė 60 mln. eurų. Lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos fotonikos lustų startuoliams ir augančioms įmonėms Europoje, o pagrindiniu investuotoju tapo PhotonDelta ekosistema.

    „PhotonVentures“ skelbia sieksiantis galutinio 100–150 mln. eurų fondo dydžio, o galutinis uždarymas planuojamas 2024 metų pradžioje. Strategijos centre – A serijos investicijos, numatant tipines 1–2,5 mln. eurų injekcijas vienai įmonei.

    Fondas pirmiausia taikysis į maždaug 15 Europos „deeptech“ bendrovių, kurios kuria integruotos fotonikos sprendimais paremtus produktų prototipus ir yra susietos su regiono ekosistema. Tikslas – padėti tokioms komandoms greičiau pereiti nuo technologinės demonstracijos prie gamybos mastelio ir tarptautinės plėtros.

    Fotonikos lustai laikomi viena svarbiausių krypčių greta tradicinių puslaidininkių, nes leidžia duomenis apdoroti ir perduoti šviesos signalais. Praktikoje tai siejama su didesniu greičiu ir energijos efektyvumu duomenų centruose, taip pat su proveržiais ryšių infrastruktūroje, jutikliuose, robotikoje, autonominėse sistemose ir kvantinėse technologijose.

    „Europoje yra šimtai perspektyvių startuolių ir augančių įmonių, kuriančių fotonikos lustų taikymus, tačiau jiems reikia investicijų ir pagalbos žengiant kitą žingsnį. Mūsų tikslas – prisidėti prie to, kad Europa taptų integruotos fotonikos lydere“, – sakė „PhotonVentures“ generalinis partneris Joachim de Sterke.

    „PhotonVentures“ atsirado kaip PhotonDelta aplinkos tąsa, siekiant užpildyti rinkos spragą – specializuoto kapitalo, galinčio suprasti fotonikos technologijų ciklus ir rizikas. Pasak PhotonDelta, per pastaruosius metus ekosistemoje buvo telkiamos reikšmingos viešosios ir privačios investicijos, skirtos gamybos pajėgumams didinti, infrastruktūrai, talentų ugdymui ir naujoms taikymo sritims kurti.

    „Integruotos fotonikos rinka sparčiai auga, tačiau trūksta investuotojų, turinčių pakankamai žinių ir kapitalo šios srities ambicijoms paremti. Specializuoto fondo sukūrimas yra svarbus etapas, kurį padėjo pasiekti ir ankstesnio portfelio perkėlimas“, – sakė PhotonDelta stebėtojų tarybos pirmininkas René Penning de Vries.

    Analitikai pažymi, kad fotonika Europoje vis dažniau vertinama kaip strateginė grandis platesnėje puslaidininkių ir kritinių technologijų darbotvarkėje. Didesnis ankstyvos stadijos finansavimas gali tapti lemiamu veiksniu, kad laboratorijose gimstančios idėjos greičiau virstų gaminiais, o Europos įmonės išlaikytų konkurencingumą globalioje technologijų rinkoje.

  • Londono startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų: kurs programinį pagrindą fiziniam DI

    Londono startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų: kurs programinį pagrindą fiziniam DI

    Londone įsikūręs startuolis „Embedd“ pritraukė 2,3 mln. eurų ikisėkliniame investicijų etape. Bendrovė siekia kurti programinės įrangos infrastruktūrą vadinamajam fiziniam DI, kuris naudojamas įrenginiuose, robotikoje, gamyklose ir transporto sistemose.

    Investicijų raundui vadovavo „Seedcamp“, taip pat prisidėjo „Cocoa“, „Connect Ventures“, „2100 Ventures“, „Vesna Capital“, „U.ventures“, „Underline Ventures“, „Common Magic“ ir „Roosh Ventures“. Pasak įmonės, lėšos bus skirtos platformos plėtrai ir bendradarbiavimui su puslaidininkių gamintojais.

    Kuo „Embedd“ sprendžia problemą

    „Embedd“ teigia sprendžianti vieną dažniausių kliūčių, su kuria susiduria išmanias fizines sistemas kuriantys inžinieriai: aparatinės įrangos įvairovę ir sudėtingą jos integravimą į programinę aplinką. Praktikoje kiekvienas naujas lustas ar komponento pakeitimas dažnai reiškia papildomą dokumentacijos analizę ir rankinį kodo perrašymą.

    Bendrovė nurodo, kad šį sluoksnį automatizuoja pasitelkdama skaitmeninius dvynius ir DI agentus. Idėja paprasta: sukuriamas aparatūros modelis, o tuomet įrankiai padeda sugeneruoti kodą, kuris leidžia lustams patikimai „susikalbėti“ su aukštesnio lygio programine įranga.

    „Kita DI banga veiks gamyklose, transporto priemonėse, robotuose ir kritinėje infrastruktūroje, tačiau šiandien kiekvienas aparatinės įrangos pokytis sukuria milžinišką sudėtingumą programinės įrangos komandoms ir tai jau lėtina inovacijas“, – sakė „Embedd“ bendraįkūrėjas ir vadovas Michaelas Lazarenko.

    Komandos kilmė ir kontekstas

    „Embedd“ įkūrė Ukrainos technologijų verslininkai Michaelas Lazarenko, Maximas Gorinovas ir Valentinas Gololobovas. Įmonė pažymi, kad ankstesnėje jų aparatinės įrangos veikloje itin stipriai pasijuto tiekimo grandinių sutrikimai per COVID-19 laikotarpį, o vėliau situaciją komplikavo Rusijos invazija į Ukrainą.

    Šis kontekstas, pasak „Embedd“, padėjo aiškiai pamatyti sisteminę problemą: kai komponentų tiekimas kinta, programinės įrangos dalį tenka skubiai pritaikyti naujiems lustams. Fizinio DI plėtra, kur DI persikelia iš serverių į realaus pasaulio įrenginius, tokių integracijos darbų mastą tik didina.

    Ką jau pavyko pasiekti

    Startuolis skelbia, kad klientams padėjo gamybai parengtą programinę įrangą lustams parengti iki šešių kartų greičiau. Nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konkrečios aparatinės įrangos ir projekto apimties, rinkoje tai atspindi aiškią tendenciją mažinti vadinamąjį „laiką iki integracijos“.

    „Embedd“ taip pat nurodo, kad nuo komercinio starto 2026 metų balandį pasirašė sutartis su keliomis puslaidininkių bendrovėmis. Tarp minimų klientų yra „Microchip Technology“, kur, pasak startuolio, padedama užtikrinti „Zephyr“ palaikymą.

    „Fizinio DI pažadas yra milžiniškas, tačiau aparatinės įrangos fragmentacija lėtina inovacijas. Šis finansavimas leis plėsti platformą ir padėti daugiau puslaidininkių bendrovių greičiau įsilieti į naujas programines ekosistemas“, – teigė M. Lazarenko.

    Rinkos požiūriu, tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes išmanūs įrenginiai ir robotika remiasi skirtingų gamintojų komponentais, o programinei įrangai reikia stabilaus, pakartojamo integracijos proceso. „Embedd“ statymas yra aiškus: kai fiziniame pasaulyje daugėja DI, auga ir poreikis „vertėjams“ tarp lustų bei programinės įrangos.

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • Londono „Boldr“ pritraukė 4,2 mln. eurų: išmanūs termostatai ir planas sujungti namų energiją

    Londone įsikūręs energijos valdymo startuolis „Boldr“ pritraukė 4,2 mln. eurų prieš A serijos investicijų raunde. Įmonė skelbia, kad lėšas naudos plėtrai Šiaurės Amerikoje, rangovams skirtai programinei platformai ir platesniam šildymo bei vėsinimo sprendimų portfeliui.

    Raundui vadovavo fondas „Unconventional Ventures“, o prie jo prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Ada Ventures“, „Tetrad Ventures“, „Techstars“ bei „Prosegur“. „Boldr“ taip pat nurodo, kad 2025 metais buvo uždarytas 2,7 mln. eurų dydžio ankstyvosios stadijos investicijų etapas.

    Statybininkai ir rangovai – raktas į mastą

    „Boldr“ strategija išsiskiria tuo, kad įmonė orientuojasi ne vien į galutinį vartotoją, o į HVAC rangovus, kurie jau šiandien diegia ir prižiūri šildymo bei vėsinimo įrangą. Bendrovės teigimu, būtent šis kanalas leidžia greičiau pasiekti mastą ir sumažinti diegimo barjerus.

    „Kita elektrinė nebus vienas pastatas. Tai bus milijonai namų, veikiančių kartu. Tačiau to nepasieksite vien vartotojų programėle – reikia rangovų, kurie jau diegia ir aptarnauja įrangą“, – sakė „Boldr“ vadovas ir bendraįkūrėjas Madi Ablyazovas.

    Universalus termostatas ir nuotolinė diagnostika

    Vienas pagrindinių produktų – universalus termostatas, sukurtas taip, kad būtų suderinamas su įvairia įranga ir supaprastintų montavimą. „Boldr“ akcentuoja belaidę architektūrą, kai valdymo modulis bendrauja su įrangos puse, todėl ne visuomet reikia tiesti naujus termostato laidus.

    Įmonės skaičiavimu, tai gali sutaupyti iki maždaug 428 eurų darbo sąnaudų vienam įrengimui. Be to, įdiegti įrenginiai realiu laiku siunčia telemetriją į debesijos platformą, o tai rangovams leidžia greičiau identifikuoti gedimus ir dalį problemų spręsti nuotoliniu būdu.

    Kodėl tai svarbu elektros tinklams

    „Boldr“ planuoja jungti ne tik šildymo ir vėsinimo sistemas, bet ir kitą namų energetikos įrangą, pavyzdžiui, baterijas, elektromobilių įkroviklius ar saulės elektrines. Tokia sujungta ekosistema, bendrovės vertinimu, galėtų lanksčiai mažinti ar perkelti elektros vartojimą piko metu.

    Šis modelis siejamas su augančiu poreikiu elektros tinklų lankstumui, kai didėja elektrifikacija ir svyruoja atsinaujinančių išteklių gamyba. Praktikoje tai reiškia, kad dalis paklausos būtų valdoma išskaidytoje infrastruktūroje, o ne vien didinant centralizuotą generaciją ar tinklo pralaidumą.

    Plėtros kryptį sustiprina ir komerciniai susitarimai: „Boldr“ skelbia turinti nacionalinio masto platinimo partnerystes Jungtinėse Valstijose su HVAC rinkos dalyviais ir tiekimo grandinės partneriais, įskaitant „Daikin“ bei „Source 1“, priklausančią „Bosch“ grupei. Tai bendrovei suteikia prieigą prie plačių rangovų tinklų ir greitesnį produktų patekimą į rinką.

  • „TalentAid“ pristatė DI platformą darbų paieškai: mažiau tuščių skelbimų ir tikslesni atitikimai

    Vokietijoje įkurta startuolių bendrovė „TalentAid“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą, kuri siekia supaprastinti darbų paiešką ir sumažinti vadinamąjį triukšmą skelbimų portaluose. Idėja paprasta: vietoj masinio naršymo ir dešimčių paraiškų siūloma pateikti tik tuos pasiūlymus, kurie realiai atitinka kandidato patirtį ir tikslus.

    Daugeliui ieškančiųjų darbo problema pažįstama: tie patys skelbimai kartojasi skirtingose svetainėse, dalis jų būna pasenę, o atsakymų į paraiškas tenka laukti savaitėmis arba jų nesulaukiama visai. Tokia aplinka skatina „siųsti visur“, nors dažnai tai baigiasi perdegimu, o ne realiais pokalbiais.

    Kaip veikia „TalentAid“?

    „TalentAid“ teigia, kad platforma analizuoja skelbimus iš pasirinktų šaltinių, pašalina pasikartojančius įrašus ir atrenka tik tuos, kurie tikėtina yra aktualūs. Kandidatui pateikiamas suderinamumo įvertinimas ir paaiškinimas, kodėl konkretus pasiūlymas buvo parinktas, pavyzdžiui, dėl reikiamų techninių įgūdžių, patirties lygio ar darbo pobūdžio.

    Platforma taip pat pritaikoma pagal naudotojo nustatymus, tokius kaip vieta, darbo režimas ar karjeros kryptis. Kuo daugiau žmogus sąveikauja su rekomendacijomis, tuo tiksliau, pasak kūrėjų, sistema prisitaiko ir mažina nereikalingų pasiūlymų srautą.

    Ne tik paieška, bet ir pasiruošimas

    „TalentAid“ sprendimas apima ne vien skelbimų atranką. Kūrėjai akcentuoja gyvenimo aprašymo tobulinimą, kai rekomendacijos pritaikomos pagal konkretaus vaidmens reikalavimus ir formuluotes, kad kandidato patirtis būtų pateikta aiškiau ir darbdaviui lengviau įvertinama.

    Kitas planuojamas elementas yra paraiškų pateikimo automatizavimas, kai vartotojui patvirtinus pasirinktą darbo vietą ir dokumentus, sistema sumažina pasikartojantį pildymą ir administracinį darbą. Taip pat žadamas pasiruošimas pokalbiams, įskaitant informaciją apie įmonę ir dažniausiai užduodamų klausimų kryptis.

    Kodėl tokie įrankiai tampa aktualūs?

    Pastaraisiais metais darbuotojų atrankos rinka patyrė daug svyravimų: vienuose sektoriuose vyko atleidimų bangos, kituose augo konkurencija dėl patrauklių pozicijų. Tuo pat metu skelbimų ir agregatorių gausa ne visada reiškia geresnį rezultatą kandidatui, nes dažnai optimizuojamas kiekis, o ne kokybė.

    „TalentAid“ strategija remiasi prielaida, kad žmonėms labiau reikia ne dar vieno skelbimų sąrašo, o išfiltruotos ir paaiškinamos atrankos. Bendrovė pozicionuoja produktą kaip papildomą sluoksnį virš esamos ekosistemos, kuris padeda greičiau suprasti, kur verta skirti laiką, o kur paraiška tikėtina bus „praryta“ sistemos.

    Šiuo metu platforma kviečia norinčiuosius registruotis išankstiniam naudojimui. Jei pažadai pasitvirtins praktikoje, toks modelis galėtų pakeisti įprastą „kuo daugiau paraiškų“ logiką į „mažiau, bet tiksliau“.

  • Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų pradinės investicijos (seed) etapui. Bendrovė teigia kurianti vadinamąjį pirkimo pasą – tapatybės ir pirkėjo konteksto sluoksnį, kuris padėtų elektroninei prekybai tiksliau personalizuoti pasiūlymus naudojant DI.

    Investicijų etapui vadovavo „Systemiq Capital“, prisidėjo „Regeneration.VC“, „Course Corrected“, „Stadium“ ir ankstesnis investuotojas „CapitalT“. Strateginiu investuotoju išliko „H&M Group“, pirmąkart į startuolį investavusi 2023 metais.

    Kas yra pirkimo pasas

    „eComID“ idėja remiasi tuo, kad net pažangios e. parduotuvės dažnai turi labai mažai informacijos apie pirkėją, ypač pirmojo apsilankymo metu. Įprastai matomas tik krepšelis ar naršymo istorija, bet ne tokie dalykai kaip dydis, tinkamumas, stiliaus pomėgiai ar grąžinimų įpročiai.

    Startuolis sako, kad pirkimo pasas leistų pirkėjui „neštis“ aktualų kontekstą per kelis susietus prekės ženklus. Šį kontekstą esą naudoja „eComID“ DI agentas „Vera“, kuris gali padėti parinkti dydį, vykdyti pokalbiu paremtą paiešką ir pateikti labiau pritaikytas rekomendacijas tiesiog pačių prekės ženklų svetainėse.

    „DI be konteksto visada pradeda nuo nulio. Geriausia apsipirkimo patirtis turėtų priminti parduotuvę, kuri jau žino, kaip padėti“, – sakė „eComID“ bendraįkūrėjas ir vadovas Oscaras Rundqvistas.

    Skaičiai ir partneriai

    Pasak bendrovės, nuo starto 2024 metais „eComID“ pradėjo dirbti su daugiau nei 60 prekės ženklų ir kas mėnesį pasiekia apie 20 mln. pirkėjų. Startuolis taip pat teigia, kad iki šiol augo neturėdamas specialios pardavimų ar rinkodaros komandos.

    „eComID“ skelbia, kad pirkėjai, naudojantys sprendimą, vidutiniškai patiria 30 proc. mažesnį prekių grąžinimų lygį, o prekės ženklai mato apie 10 proc. didesnę konversiją. Mados ir avalynės segmente grąžinimai laikomi viena brangiausių e. prekybos problemų, todėl dydžių parinkimas ir tikslesnės rekomendacijos tampa strategine investicijų kryptimi.

    Tarp įvardijamų partnerių – COS, „J.Lindeberg“, „Axel Arigato“, NN07, „Peak Performance“, „Haglöfs“, „Asket“ ir „Stadium“. Bendrovė taip pat nurodo, kad yra sertifikuota pagal ISO/IEC 27001:2022, atitinka SOC 2 Type 2 reikalavimus ir laikosi BDAR.

    Kam bus naudojamos investicijos

    Gautą kapitalą „eComID“ planuoja skirti plėtrai į naujas tarptautines rinkas, pirkimo paso diegimo spartinimui ir dydžių bei prekių atradimo funkcijų gilinimui. Taip pat numatoma stiprinti komandą ir infrastruktūrą, kad sprendimas galėtų aptarnauti daugiau pasaulinių prekės ženklų.

    Investuotojai pabrėžia, kad personalizavimas tampa vis labiau susietas su konteksto kokybe: be patikimų duomenų apie pirkėjo poreikius DI rekomendacijos lieka apytikslės. „eComID“ statymas yra paprastas: jei pirkėjas sutinka dalintis kontekstu, parduotuvės gali mažinti grąžinimus ir gerinti patirtį nuo pirmo apsilankymo.