Tag: Startuoliai

  • „Whiterock“ Šiaurės Airijos SVV jau nukreipė 82 mln. eurų: ką žada kitas etapas?

    82 mln. eurų injekcija SVV

    Belfaste įsikūręs fondų valdytojas „Whiterock“ pranešė, kad per du fondus į Šiaurės Airijos smulkųjį ir vidutinį verslą jau investavo 82 mln. eurų. Abu fondai veikia su British Business Bank parama ir orientuojasi į įmones, kurios siekia augimo kapitalo ar lankstesnio skolinimosi.

    „Whiterock“ teigimu, lėšos nukreiptos į skirtingus sektorius – nuo pažangiosios gamybos iki technologijų ir vartojimo prekių. Tokia diversifikacija leidžia mažinti riziką ir palaikyti įmones skirtinguose plėtros etapuose, ypač kai finansavimo rinka tampa griežtesnė.

    Du fondai ir skirtingi įrankiai

    Investicijos vykdomos per Growth Capital Fund ir Investment Fund for Northern Ireland. Pirmasis dažniau taikomas kaip mažumos dalies kapitalo investicijos augančiose bendrovėse, o antrasis orientuotas į skolos finansavimą, kai įmonei svarbi apyvarta, įrangos įsigijimas ar plėtra neatsisakant akcininkų kontrolės.

    „Whiterock“ vadovas Paulas Millaras pabrėžė, kad vietos komanda, turinti regiono žinių, padeda ne tik suteikti kapitalą, bet ir prisidėti įžvalgomis bei partneryste.

    „Esame Šiaurės Airijoje veikiantis finansuotojas, turintis vietos žinių, todėl verslai vertina mūsų įžvalgas ir partnerystę“, – sakė Paulas Millaras.

    Fondas: dydis, apimtys ir poveikis

    „Whiterock“, įkurtas 2012 metais, šiuo metu valdo daugiau kaip 495 mln. eurų per penkis fondus. Bendrovė skelbia, kad nuo veiklos pradžios yra investavusi daugiau nei 224 mln. eurų, o tai, anot jos, padėjo pritraukti papildomą finansavimą iš kitų rinkos dalyvių ir prisidėjo prie daugiau nei 3 000 darbo vietų sukūrimo.

    Įmonė taip pat pateikė pastarųjų metų investicijų vaizdą: nuo 2024 metų per nuosavo kapitalo fondą investuota 47 mln. eurų į 15 bendrovių, o per skolos fondą – 35 mln. eurų į 60 įmonių. Tarp minimų gavėjų – Drinksology, MANTIS, Around Noon, taip pat Neighbourhood Café, Nomadic Watches, Axial 3D ir BLK BOX.

    British Business Bank atstovė Sue Barnard akcentavo, kad 82 mln. eurų riba yra reikšmingas etapas, rodantis, kaip viešojo ir privataus kapitalo derinys gali didinti prieigą prie finansavimo ir skatinti darbo vietų kūrimą bei inovacijas regione.

    „Tai svarbus etapas, rodantis, kokį poveikį gali turėti viešasis ir privatus finansavimas, padedantis ambicingoms mažesnėms įmonėms augti“, – sakė Sue Barnard.

    Kaip vieną iš pavyzdžių „Whiterock“ išskyrė Neighbourhood Café: įmonei gavus paskolos paramą ir išplėtus veiklą naujoje vietoje 2025 metų vasario mėnesį, ji, fondo teigimu, demonstravo spartesnį augimą ir aptarnauja vidutiniškai apie 11 000 lankytojų per mėnesį. Tolimesnis dėmesys, anot valdytojo, nukreiptas į renginių paslaugų plėtrą, siekiant įvairesnių pajamų šaltinių.

  • „Undecimal Bio“ pritraukė 16 mln. eurų: DI padės tiksliau pristatyti siRNR vaistus už kepenų ribų

    Kembridže įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Undecimal Bio“ pritraukė 16 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė kuria platformą DELiveri, skirtą padėti tiksliau nukreipti siRNR (mažųjų interferuojančių RNR) vaistus į konkrečius ląstelių tipus ir audinius.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „4BIO Capital“ ir „IQ Capital“, o prie investuotojų prisijungė „Verve Ventures“, „Harel Tech“, „Entrée Capital“, „Kerna Ventures“ ir „Saras Capital“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos komandai plėsti ir ankstyvoms renovaskulinių ligų programoms vystyti laboratorijose, veikiančiose Cancer Research UK Cambridge Institute.

    „Sunkiausia RNR interferencijos dalis niekada nebuvo paties geno slopinimas, o molekulės pristatymas į tinkamą ląstelę“, – sakė „Undecimal Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų dr. Yaniv Erlich.

    RNR interferencijos terapijos jau pakeitė kai kurių ligų, kuriose taikiniai yra kepenyse, gydymo galimybes, tačiau kitų audinių pasiekimas išlieka vienu didžiausių šios srities ribojimų. Dėl to didelė dalis potencialių genetinių vaistų idėjų stringa ne laboratorijoje, o pristatymo grandyje, kai veiklioji molekulė nepasiekia reikiamo ląstelių tipo.

    Kaip veiks DELiveri platforma?

    „Undecimal Bio“ teigimu, DELiveri remiasi didelio masto kombinatorine chemija, kai vienu metu sugeneruojama ir išbandoma itin daug skirtingų kandidatinių junginių. Šių junginių tikslas yra veikti kaip konjugatai, padedantys „prikabinti“ siRNR ir nukreipti ją į norimą audinį.

    Surinkti didelės apimties duomenys analizuojami naudojant DI, kuris ieško dėsningumų tarp molekulinės struktūros ir biologinio poveikio. Praktinis siekis yra greičiau atrinkti perspektyviausius kandidatus, kurie realiomis sąlygomis efektyviausiai pristato siRNR į tikslines ląsteles.

    Fokusas į renovaskulines ligas

    Bendrovė pirmąsias DELiveri taikymo kryptis sieja su renovaskulinėmis ligomis, kurios dažnai yra lėtinės ir susijusios su nepakankamai patenkintais medicininiais poreikiais. Tokiose indikacijose įprasti gydymo būdai neretai labiau mažina simptomus, o ne veikia pačią ligos priežastį.

    „Undecimal Bio“ pozicionuoja tikslinį siRNR pristatymą kaip galimybę pasiekti „genetinių vaistų“ tikslumą, kai ligą skatinantys keliai slopinami selektyviai ir ilgiau išliekant efektui. Įmonė tikisi, kad pažangesnis pristatymas į audinius už kepenų ribų atvertų platesnį siRNR terapijų pritaikymą.

    Valdyboje dirba „4BIO Capital“, „IQ Capital“ ir „Harel Tech“ atstovai, taip pat įkūrėjai dr. Yaniv Erlich ir Shaul Ilan. Kartu su investicija „Verve Ventures“ prisijungė prie valdybos stebėtojo teisėmis.

  • „Obsero“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria DI agentus, padėsiančius prekės ženklams matomumui DI paieškoje

    Londone įsikūrusi DI paieškos platforma ir konsultacijų bendrovė „Obsero“ pritraukė 1 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė skelbia, kad lėšas skirs pirmiesiems specializuotiems DI agentams kurti, inžinierių komandai plėsti ir spartesniam augimui rinkoje.

    Investicijų etapui vadovavo „SFC Capital“, prie jo prisidėjo ir keli „Obsero“ klientai. Toks investuotojų profilis paprastai laikomas signalu, kad produktas sprendžia aiškią ir skausmingą rinkos problemą, o nauda jau matoma praktikoje.

    Kas keičiasi DI paieškoje?

    „Obsero“ dirba su tuo, ką rinkodaros komandos vis dažniau vadina DI paieškos matomumu, kai vartotojai klausimus užduoda nebe tradicinėje paieškoje, o DI asistentuose. Tokiu atveju vartotojas neretai gauna suformuotą atsakymą, o ne nuorodų sąrašą, todėl prekės ženklams tampa kritiška būti paminėtiems patikimuose šaltiniuose.

    Ši kryptis glaudžiai siejasi su generatyvinės paieškos optimizavimu, kai vertinama ne vien raktažodžių pozicija, bet ir tai, ar DI sistemų atsakymuose prekės ženklas pateikiamas teisingame kontekste. Tokiam matomumui didelę įtaką daro šaltinių patikimumas, citavimo dažnis, kontekstas ir reputacija.

    Į ką bus investuojama?

    Pasak įmonės, pagrindinis tikslas yra sukurti specializuotus DI agentus, apmokytus pagal „Obsero“ metodiką. Tokie agentai turėtų padėti rinkodaros komandoms greičiau įvertinti, kaip DI sistemos aprašo jų prekės ženklą, kokius šaltinius cituoja ir kuriose vietose atsiranda spragos.

    Įmonė taip pat ketina didinti inžinerijos pajėgumus ir spartinti produkto komercializavimą. Praktikoje tai reiškia greitesnį funkcijų diegimą, platesnę integraciją su rinkodaros darbo procesais ir greitesnį klientų aptarnavimo mastelio didinimą.

    „Kai klientai investuoja savo pinigus į tavo verslą, tai pasako daugiau nei bet kokia prezentacija. DI keičia, kaip žmonės atranda prekės ženklus, o daug komandų vis dar veikia beveik aklai“, – sakė „Obsero“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mike’as Logue.

    Auganti niša: matomumas DI atsakymuose

    „Obsero“ investicija įvyksta platesnio Europos startuolių suaktyvėjimo fone, kai kuriami įrankiai, skirti matuoti ir gerinti prekės ženklų pateikimą DI sugeneruotuose atsakymuose. Pastaruoju metu finansavimą pritraukė ir daugiau Jungtinės Karalystės bei Europos komandų, dirbančių DI paieškos našumo ir automatizavimo srityse.

    „Obsero“ skaičiuoja, kad per pirmuosius veiklos metus išanalizavo daugiau nei 10 mln. DI atsakymų. Tarp klientų įvardijami „Zopa Bank“ ir „Pepperstone“, o tarp agentūrinių partnerių – „IDHL“ ir „Silverbean“.

    „Dirbu organinės paieškos srityje daugelį metų ir dar nemačiau, kad situacija keistųsi taip greitai. Dalis SEO principų išlieka svarbūs, bet DI sistemos kitaip vertina šaltinius, kontekstą ir patikimumą“, – sakė „Obsero“ bendraįkūrėjas ir produkto vadovas Andy Francos.

    Įmonė įkurta 2025 metais, o jos įkūrėjai susipažino dirbdami „IG Group“. Jie teigia pastebėję, kad vartotojai vis dažniau klausimus, kurie anksčiau keliaudavo į „Google“, užduoda DI asistentams, o prekės ženklams trūksta aiškių priemonių suprasti, ar jie rekomenduojami ir ką daryti, kad situacija keistųsi.

    „SFC Capital“ atstovai pabrėžia, kad DI asistentai greitai tampa nauju interneto įėjimu, todėl verslui ypač svarbu žinoti, ar jis patenka į rekomendacijas. Fondo vertinimu, „Obsero“ siekis sukauptas įžvalgas paversti produktu, paremtu agentais, suteikia aiškią galimybę augti mastu.

  • DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    Kas yra „Wiremind“?

    Paryžiuje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Wiremind“ pritraukė 35 mln. eurų investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas nuo įkūrimo 2014 metais, nors bendrovė ilgus metus augo iš savo pajamų.

    „Wiremind“ kuria optimizavimo ir pajamų valdymo sprendimus transporto, oro krovinių ir renginių sektoriams. Įmonė pabrėžia, kad net ir iki šio sandorio išliko pelninga, o tai šiandienos startuolių rinkoje tampa vis retesniu pranašumu.

    Kas investavo ir kas keisis?

    Į finansavimo etapą įsitraukė trys nauji investuotojai: „IronWave“ (anksčiau žinoma kaip „Wendel Growth“), „Bpifrance Investissement“ per „Large Venture“ fondą ir „Seaya Andromeda“. Bendrovė nurodo, kad įkūrėjai ir toliau išlaikys kontrolę bei liks daugumos akcininkais.

    „Per dvylika metų, nepasitelkę nė vieno euro išorinio kapitalo, jie sukūrė sistemas, kurios šiandien generuoja didžiausių geležinkelių ir oro vežėjų pajamas“, – sakė „IronWave“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Victoire Laurenty.

    Produktai ir augimo skaičiai

    „Wiremind“ pagrindinis produktas yra „CAYZN“ – į DI orientuota pajamų valdymo sistema keleivių vežėjams. Bendrovės teigimu, klientams ji vidutiniškai padeda didinti pajamas 5–15 proc., optimizuojant kainodarą ir vietų pasiūlą.

    Įmonė taip pat vysto „PAXONE“ (inventoriaus ir platinimo platformą), „CARGOSTACK“ (oro krovinių valdymui) ir „EVENTORI“ (bilietavimo bei pajamų valdymo sprendimą sporto klubams ir renginių organizatoriams). 2025 metais „CAYZN“ pasikartojančios metinės pajamos, pasak bendrovės, augo 81 proc.

    Visos įmonės pajamos 2025 metais, kaip skelbiama, didėjo 67 proc., o klientų portfelyje – daugiau nei 80 organizacijų. Per metus prisijungė 23 nauji klientai, kas signalizuoja, kad paklausa DI įrankiams planavimo ir kainodaros procesuose išlieka aukšta.

    „Charles ir aš karjerą pradėjome prieš daugiau nei penkiolika metų geležinkelių ir aviacijos srityse, todėl gerai suprantame klientų iššūkius. Šias žinias panaudojome augindami „Wiremind“, likdami visiškai savarankiškai finansuojami ir investuodami į savo tyrimus“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Colin Girault-Matz.

    „Dabar spartiname darbus, nes rinka vis greičiau įsisavina dirbtinis intelektas įrankius. Šis finansavimas leis greitai įžengti į augančias geografines rinkas, kur technologinių investicijų sprendimai priimami jau šiandien“, – pridūrė Colin Girault-Matz.

    Kam bus skirti 35 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo dvi pagrindines kryptis: tarptautinę plėtrą ir didesnes investicijas į DI tyrimus bei produktų kūrimą. „Wiremind“ ketina tęsti augimą Pietų Amerikoje ir aktyviau plėstis Viduriniuose Rytuose bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Toks planas atspindi platesnę tendenciją: transporto ir logistikos įmonės vis dažniau DI vertina kaip priemonę ne tik automatizuoti procesus, bet ir tiesiogiai didinti pajamas per paklausos prognozavimą, dinaminę kainodarą ir pajėgumų valdymą. „Wiremind“ atvejis rodo, kad pelningai veikiančios, ilgai savarankiškai augusios komandos vis dar gali pritraukti reikšmingą kapitalą, kai rinka ieško tvarių verslo modelių.

  • „Gaius Capital“ uždarė pirmąjį fondą su 50 mln. eurų: dar 6 mln. eurų pritraukta per bendrai investuojamą priemonę

    „Gaius Capital“ uždarė pirmąjį fondą su 50 mln. eurų: dar 6 mln. eurų pritraukta per bendrai investuojamą priemonę

    Fondas pasiekė „hard cap“

    Berlyne įsikūrusi privataus kapitalo bendrovė „Gaius Capital“ pranešė užbaigusi pirmojo fondo „Gaius Nachfolgekapital I“ pritraukimą ir pasiekusi 50 mln. eurų ribą. Papildomai dar 6 mln. eurų surinkta per bendrai investuojamą priemonę, todėl bendras užsitikrintas kapitalas siekia 56 mln. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad fondas buvo perpasirašytas, o galutinis uždarymas įvyko praėjus keturiems mėnesiams po pirmojo uždarymo. Pirmasis etapas buvo pasiektas 2026 metų birželį, kai fondas buvo surinkęs 40 mln. eurų.

    „Esame labai dėkingi investuotojams už pasitikėjimą ir palaikymą. Galutinis uždarymas pasiekus maksimalią fondo ribą, sulaukus didelės patyrusių institucinių investuotojų paklausos, patvirtina mūsų strategiją ir galimybes, kurias matome Mittelstand verslų perėmimo rinkoje“, – sakė „Gaius Capital“ vienas iš įkūrėjų ir vadovaujantis partneris Janas Mickelis.

    Orientacija į DACH šeimos verslų perėmimą

    „Gaius Capital“ įkurta 2025 metais Berlyne, ją įsteigė Janas Mickelis, Joscha Radeckas ir dr. Lukas Klipperis. Bendrovė specializuojasi vadinamojoje „buy-and-build“ strategijoje mikro ir mažos kapitalizacijos segmente, daugiausia dirbdama su steigėjų ir šeimos valdomomis įmonėmis.

    Pagrindinis tikslas – daugumos paketų įsigijimai pelningose paslaugų sektoriaus vidutinėse įmonėse, pasiūlant savininkams bendradarbiaujantį perėmimo modelį. Tokia kryptis ypač aktuali DACH regione, kur brandžių šeimos verslų savininkų kaita tampa viena didžiausių artimiausių metų rinkos temų.

    Dvi platformos jau startavo

    „Gaius Capital“ teigia didžiausią dėmesį skirianti draudimo ir finansinėms paslaugoms, pramonės paslaugoms, sveikatos priežiūrai, testavimo bei inspektavimo veikloms. Geografiškai orientuojamasi į Vokietiją, Austriją ir Šveicariją.

    Skirtingai nei įprasti pirkėjai, bendrovė siūlo „Gaius Seller Consortium“ modelį, pagal kurį verslo savininkai gali išlaikyti ekonominę dalį sukuriamoje grupėje ir dalyvauti kuriamoje vertei vėliau ją parduodant. Tokiu būdu siekiama suderinti perėmimo stabilumą ir ilgalaikius steigėjų interesus.

    Nuo pirmojo uždarymo bendrovė jau pradėjo įgyvendinti strategiją per pirmąją perėmimo platformą „Praevidentia Group“, orientuotą į draudimo tarpininkavimo sektorių Vokietijoje. Taip pat pristatyta antroji platforma „Alpiora Group“, kuri telkiasi į draudimo konsultavimo ir tarpininkavimo veiklas Šveicarijoje.

    „Sėkmingai užbaigę lėšų pritraukimą, dabar koncentruojamės į apgalvotą kapitalo panaudojimą ir ilgalaikių partnerysčių kūrimą su verslininkais visame DACH regione“, – teigė Janas Mickelis.

    Bendrovės teigimu, daugiau nei 90 proc. įsipareigojimų fondui atėjo iš institucinių investuotojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Beniliukso šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. „Gaius Capital“ taip pat nurodo, kad paraleliai valdo ir kitą fondą „Gaius Unternehmerkapital I“, pradėtą 2025 metais.

    Artimiausiu metu bendrovė planuoja toliau ieškoti perėmimo projektų atsparaus augimo paslaugų sektoriuose, o tarp įvardijamų krypčių minimos ambulatorinės priežiūros paslaugos, turto valdymas, atitikties užtikrinimo paslaugos ir medicinos technologijų testavimas.

  • „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    Investicija plėtrai ir flotilei

    Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandenilio varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūroms, pritraukė 13 mln. eurų investiciją. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisijungė ankstesni investuotojai.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos orlaivių flotilės industrializavimui, automatizuotai duomenų analizei stiprinti ir naujai duomenų infrastruktūrai diegti Europoje. Tikslas – greičiau ir tiksliau stebėti elektros tinklus, dujotiekius, geležinkelius bei kitus ilgo ruožo objektus.

    Kodėl rinka keičiasi

    Kritinės infrastruktūros patikrų poreikis auga dėl griežtėjančių saugos reikalavimų, klimato ekstremumų ir senstančių tinklų. Tradiciškai šios užduotys daug kur vis dar atliekamos sraigtasparniais, tačiau tai brangu, triukšminga ir kelia didesnę riziką įguloms.

    Alternatyvos turi ribojimų: dronams dažnai pritrūksta skrydžio nuotolio ir ištvermės, palydovams – detalumo, o antžeminiai jutikliai aprėpia tik lokalius taškus. „HyLight“ modelis orientuojasi į ilgą skrydį ir nuoseklų, vienodu standartu renkamą vaizdinį bei jutiklių duomenų srautą.

    Kaip veikia HyLighter

    Bendrovės orlaivis HyLighter yra apie 12 metrų ilgio, elektrinis, maitinamas vandeniliu, o maksimalus skrydžio laikas siekia iki 10 valandų. Įmonė nurodo, kad siekiama iki 350 kilometrų nuotolio, o naudingosios apkrovos riba – iki 10 kilogramų jutiklių.

    Į tipinį komplektą gali įeiti kameros, LiDAR ir metano nuotėkio aptikimo jutikliai. Surinkti duomenys vėliau apdorojami programine įranga, kad techninės priežiūros komandos gautų ne tūkstančius kadrų, o konkrečias, sukoordinuotas užduotis.

    „Didžioji dalis elektros linijų vis dar tikrinama sraigtasparniais, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. Mūsų orlaiviai tą patį darbą atlieka tiksliau ir su mažesne rizika“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.

    Nuo patikrų iki skaitmeninio dvynio

    „HyLight“ teigia, kad DI pagrįsta analizė gali automatiškai atpažinti ir geografiškai susieti dešimtis skirtingų defektų tipų, įskaitant augmenijos keliamas rizikas elektros perdavimo linijoms. Praktinis tikslas – ankstesnis gedimų aptikimas, kad jie nevirstų sutrikimais, nuotėkiais ar didelėmis avarijomis.

    Augant skrydžių dažniui, kaupiama informacija gali virsti nuolat atnaujinamu infrastruktūros ir teritorijų skaitmeniniu dvyniu. Tokie duomenys vėliau gali būti pritaikomi ne tik tinklų priežiūrai, bet ir rizikos vertinimui, draudimo, žemės ūkio ar viešojo turto valdymo sprendimams.

    „Ši komanda ir technologija turi potencialą pakeisti tai, kaip užtikriname kritinės infrastruktūros saugumą. Sprendimas gali būti švaresnis ir lengviau masteliojamas, o gedimai pastebimi anksčiau“, – sakė „Rubio Impact Ventures“ vadovaujantis partneris Helmeris Schukkenas.

    Planuojama plėtra Europoje

    Bendrovė jau vykdo gamybos pajėgumų plėtrą ir dalies komponentų gamybą siekia perkelti į vidų. Įmonės planuose – didinti vienu metu eksploatuojamų orlaivių skaičių ir plėsti komandas, dirbančias su DI, duomenimis, operacijomis bei reguliacine atitiktimi.

    Komercinės plėtros kryptys nukreiptos į Europos rinkas, kuriose infrastruktūros priežiūros apimtys didelės, o automatizuotų patikrų paklausa sparčiai auga. Bendrovė akcentuoja, kad jos modelis apjungia aviacijos inžineriją, programinę įrangą ir skrydžių operacijas vienoje organizacijoje.

  • Nyderlandų startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų: festivalio gerbėjai taps bilietų pardavėjais

    Nyderlandų startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų: festivalio gerbėjai taps bilietų pardavėjais

    Nyderlanduose įkurtas startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų investiciją ir ją skirs plėtrai tarptautinėse rinkose. Bendrovė siūlo sprendimą festivaliams, kurie vis dažniau ieško naujų būdų didinti bilietų pardavimus ir pasiekti auditoriją ne tik per reklamą.

    Įmonė teigia jau dirbanti su daugiau nei šimtu festivalių organizatorių įvairiose Europos šalyse, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją, Bulgariją ir Lenkiją. Pasak „Innercrowd“, rinkoje ryškėja tendencija, kad lankytojai bilietus perka vėliau, o konkurencija tarp renginių auga.

    Festivaliai parduoda lėčiau

    Didėjant renginių skaičiui ir kaštams, festivalių organizatoriams tampa sunkiau iš anksto prognozuoti pardavimus ir planuoti biudžetus. „European Festival Survey 2025“ duomenimis, tik 17 proc. apklaustų festivalių buvo visiškai išparduoti.

    Tai reiškia, kad net ir žinomi renginiai dažniau susiduria su lėtesniais pardavimais, o daliai jų tenka koreguoti planus ar apskritai atšaukti renginius, jei paklausa pasirodo per silpna. Tokia situacija stiprina spaudimą ieškoti efektyvesnių, labiau į konversiją orientuotų kanalų.

    Kas yra „Innercrowd“?

    „Innercrowd“ įkūrė Benjamin Havenaar ir Job Vink, o bendrovė įkurta 2024 metais. Pagrindinė idėja – aktyvinti esamus gerbėjus anksčiau pardavimų cikle ir jų lojalumą paversti bilietų pardavimais bei didesniu pasiekiamumu.

    Platforma orientuota į ankstyvus pardavimus, pavyzdžiui, išankstinę prekybą ar early bird etapus, kai organizatoriams svarbu kuo greičiau gauti pirmąsias pajamas ir signalą apie paklausą. „Innercrowd“ tikslas – padaryti šį etapą patogesnį ir labiau paremtą asmeniniu kontaktu.

    DI agentai „WhatsApp“ ir gerbėjų rekomendacijos

    Sprendimo esmė – gerbėjai, užsiregistravę į išankstinę prekybą, gauna prieigą prie „WhatsApp“ parduotuvės, kur bilietus galima įsigyti tiesiog pokalbių programėlėje. Vienas iš elementų – DI agentai, kurie gali palaikyti individualius pokalbius su gerbėjais dideliu mastu: atsakyti į klausimus ir nukreipti link pirkimo.

    Pasak bendrovės, tokios kampanijos vidutiniškai generuoja apie 50 proc. didesnę konversiją nei tradiciniai išankstiniai pardavimai, vykdomi el. paštu. Be to, ankstesnis pirkimas suteikia daugiau laiko, kad patys gerbėjai dalintųsi informacija su draugais, kurtų turinį ir skatintų sprendimą vykti į renginį.

    „Žmonės kasdien pamato milžiniškus kiekius turinio ir reklamos. Dėl to tampa vis sunkiau išsiskirti vien mokamomis kampanijomis. Draugo rekomendacija veikia visiškai kitaip nei dar viena reklama sraute. Tai stiprybė, kurią daug festivalių jau turi savo gerbėjų bazėje, o mes padedame šį lojalumą panaudoti aktyviau“, – sakė vienas iš „Innercrowd“ įkūrėjų Benjamin Havenaar.

    „Innercrowd“ taip pat akcentuoja, kad gerbėjų sukurtas turinys gali būti pakartotinai naudojamas pačių organizatorių rinkodaroje. Tai gali sumažinti poreikį nuolat kurti didelius kiekius naujos reklaminės medžiagos ir leisti daugiau dėmesio skirti programos bei patirties gerinimui.

    Gavusi investiciją, bendrovė planuoja spartinti plėtrą už Nyderlandų ribų ir auginti savo pozicijas kitose Europos rinkose. Pagrindinis prioritetas – didinti festivalių klientų skaičių ir plėsti sprendimo pritaikymą skirtingiems renginių formatams.

  • Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių rinka rugsėjo mėnesį parodė ryškų atsigavimą po ramesnio rugpjūčio. Per mėnesį įmonės pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų per 300 sandorių, kai rugpjūtį buvo surinkta apie 3,2 mlrd. eurų per 165 sandorius.

    Bendra investicijų vertė per mėnesį išaugo beveik penkis kartus, o sandorių skaičius taip pat pastebimai padidėjo. Toks šuolis rodo, kad investuotojų aktyvumas grįžta, ypač didesniuose, vėlyvos stadijos finansavimo etapuose.

    Didžiausi raundai ir lyderiai

    Rugsėjį išsiskyrė dideli raundai: 25 bendrovės pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena. Taip pat fiksuoti keli daugiau nei 1 mlrd. eurų dydžio sandoriai, kurie reikšmingai pakėlė bendrą mėnesio statistiką.

    Didžiausias mėnesio finansavimas atiteko Prancūzijos DI bendrovei „Mistral“, kuri D serijos raunde pritraukė 3 mlrd. eurų. Po šio sandorio įmonės vertinimas, skaičiuojant po investicijos, viršijo 21 mlrd. eurų.

    Dalies sandorių vertės rinkoje nebuvo atskleistos, todėl realus kapitalo srautas gali būti dar didesnis. Tokia praktika ypač būdinga, kai finansavimo sąlygos ar investuotojų sudėtis laikomos komerciškai jautria informacija.

    Kur keliavo pinigai?

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugsėjį pirmavo debesų kompiuterijos segmentas. Šioje srityje startuoliai pritraukė apie 5,5 mlrd. eurų, tai sudarė 35 proc. viso mėnesio finansavimo.

    Tokį investuotojų dėmesį galima sieti su augančiu poreikiu masteliuojamai infrastruktūrai, ypač ten, kur sparčiai plečiasi duomenų apdorojimas ir DI sprendimų diegimas. Be to, infrastruktūriniai verslai dažnai pasižymi didesniais kontraktais ir aiškesniais pajamų srautais.

    Stipriausios šalys ir išėjimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugsėjį išsiskyrė Jungtinė Karalystė. Šalies startuoliai surinko apie 7,3 mlrd. eurų per 65 sandorius, taip užimdami pirmą vietą Europos rinkoje.

    Tuo metu išėjimų, kai investuotojai realizuoja grąžą per įsigijimus ar kitus sandorius, aktyvumas išliko solidus. Per mėnesį užfiksuoti 39 išėjimai, o aktyviausia šioje kategorijoje buvo Vokietija, po jos sekė Prancūzija.

    Bendra rugsėjo dinamika rodo, kad Europos startuolių ekosistemoje daugiausia toną užduoda keli labai stambūs raundai, o kapitalas koncentruojasi infrastruktūros ir debesų sprendimuose. Artimiausiais mėnesiais rinkos nuotaikas toliau lems palūkanų normų kryptis ir didžiųjų fondų pasirengimas finansuoti vėlyvos stadijos augimą.

  • Ispanijos „Autentic AI“ pritraukė 1,5 mln. eurų: rinkos tyrimus žada sutrumpinti iki kelių dienų

    Ispanijos „Autentic AI“ pritraukė 1,5 mln. eurų: rinkos tyrimus žada sutrumpinti iki kelių dienų

    Ispanijoje įkurta „Autentic AI“ pranešė pritraukusi 1,5 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavime dalyvavo rizikos kapitalo fondai Baobab Ventures, Lanai Ventures, Acurio Ventures ir Masia VC.

    Bendrovę įkūrė Dani Diestre, Aniol Carreras ir Jacob Bamio. Įmonė kuria platformą, kuri rinkos tyrimuose naudoja DI: ji vienu metu gali atlikti šimtus interviu su vartotojais ir ekspertais, o procesą nuo kelių savaičių ar mėnesių sutrumpinti iki kelių dienų.

    „Autentic AI“ modelis grindžiamas tuo, kad DI atlieka interviu ir apdoroja atsakymus, o galutines įžvalgas interpretuoja žmonės tyrėjai, pateikdami kontekstą. Taip siekiama mažinti tradicinių tyrimų kainą ir laiką, dėl kurių įmonės neretai klientų nuomonę tikrina per retai.

    „Kai tyrimas kainuoja 100 000 eurų ir trunka tris mėnesius, įmonės negali jo daryti kiekvieną kartą, kai reikia atsakymo. Kol gaunamos išvados, rinka jau gali būti pasikeitusi“, – sakė „Autentic AI“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Dani Diestre.

    Jo teigimu, didžiausia netiesioginė kaina yra sprendimai, priimami neatsiklausus klientų. „Autentic“ siekis, kad tyrimai taptų kas savaitę įgyvendinamu įrankiu, o ne reta ir brangia išimtimi.

    Šiuo metu platforma, bendrovės duomenimis, per dieną atlieka apie 1 000 interviu. „Autentic AI“ tikisi iki 2026 metų pabaigos viršyti 400 000 užbaigtų interviu ribą.

    Sprendimas orientuotas į kelis sektorius: greito vartojimo prekes, mažmeninę prekybą, farmacijos ir kosmetikos rinkas, taip pat strategines konsultacijas bei privataus kapitalo sritį. Tokiose industrijose greitis ir nuolatinis vartotojų elgsenos pokyčių sekimas dažnai tampa konkurenciniu pranašumu.

    Patikimumui užtikrinti „Autentic AI“ teigia dirbanti su patikrintais dalyviais, kurie už sugaištą laiką gauna atlygį. Įmonė taip pat nurodo, kad kiekviena įžvalga susiejama su vaizdo įrašo įrodymais iš interviu, kad klientai galėtų peržiūrėti atsakymus, kuriais paremti apibendrinimai.

    Platforma analizuoja pokalbius ieškodama pasikartojančių motyvų ir ryšių, o rezultatus leidžia segmentuoti pagal kriterijus, pavyzdžiui, amžių, regioną ar produkto naudojimo įpročius. Tokia struktūra rinkodaros ir produktų komandoms leidžia greičiau pasiekti konkrečias auditorijas ir tikrinti hipotezes.

    Kur bus skirta investicija

    Gautos lėšos bus nukreiptos tolesnei tyrimų proceso automatizacijai ir nuosavo patikrintų vartotojų bei industrijos ekspertų tinklo kūrimui. Bendrovė siekia sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių dalyvių panelių.

    Tokiu būdu „Autentic AI“ planuoja geriau kontroliuoti duomenų kokybę ir tyrimų nuoseklumą, kartu didindama apimtis. Rinkoje, kur sprendimai turi būti priimami greitai, o vartotojų nuotaikos gali kisti per savaites, tokie įrankiai vis dažniau tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Platesnis kontekstas rinkoje

    Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių bando rinkos tyrimus perkelti į greitesnį, nuolatinių matavimų režimą, o ne vienkartinius projektus. Tam įtakos turi e. komercijos augimas, trumpėjantys produktų ciklai ir poreikis greitai tikrinti komunikacijos bei kainodaros sprendimus.

    DI įrankiai šioje srityje dažniausiai naudojami automatizuoti apklausų ir interviu vykdymą, greitesnį atsakymų sugrupavimą, temų identifikavimą ir segmentavimą. Vis dėlto galutinė interpretacija ir sprendimų pritaikymas verslui dažnai paliekami žmonėms, ypač kai reikia įvertinti niuansus, kontekstą ar tyrimo metodologijos ribas.

  • JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas patvirtino planus švelninti darbuotojų sutartyse taikomas nekonkuravimo sąlygas, kurios riboja galimybes pereiti pas konkurentus ar kurti nuosavus verslus. Tokie pakeitimai ypač aktualūs startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurioms talentų pritraukimas dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių.

    Apie ketinimą keisti reguliavimą paskelbta Mančesteryje vykusiame Innovation Nation Summit renginyje. Premjeras Andy Burnham teigė, kad bus inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrintų, jog nekonkuravimo sąlygos nebetaptų kliūtimi įdarbinant perspektyviausių startuolių ir augančių bendrovių komandose.

    Nekonkuravimo sąlygos ir inovacijos

    Premjeras argumentavo, kad tokios sutartinės nuostatos gali slopinti inovacijas ir lėtinti žinių bei patirties judėjimą rinkoje. Jo vertinimu, lengvesnis talentų mobilumas leistų greičiau formuoti komandas, o tai tiesiogiai siejasi su startuolių gebėjimu greitai augti ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Šiuo metu nekonkuravimo sąlygos paprastai reiškia, kad darbuotojas tam tikrą laiką po darbo pabaigos negali įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje ar įkurti panašaus profilio verslo. Praktikoje tai gali apimti ir geografinius ribojimus, ir terminus, kurie darbuotojui apsunkina greitą grįžimą į rinką.

    Startuolių spaudimas ir rinkos lūkesčiai

    Pakeitimai brendo po startuolių ir technologijų bendrovių raginimų mažinti ribojimų apimtį, taip pat trumpinti pernelyg ilgas įspėjimo apie išėjimą iš darbo trukmes. Viešai šią kryptį rėmė ir dalis sparčiai augančių įmonių, kurios teigia, kad griežti suvaržymai sunkina naujų specialistų samdą bei stabdo naujų produktų kūrimo tempus.

    Vyriausybė kol kas nedetalizavo, kokio masto švelninimas būtų pasirinktas ir ar būtų svarstomas visiškas draudimas. Tikimasi, kad konkrečios gairės ir teisėkūros pasiūlymai bus pateikti vėliau, o jų apimtis lems ir tai, kiek realiai pasikeis kasdienė darbdavių bei darbuotojų praktika.

    Kas keistųsi įmonėms ir darbuotojams

    Verslui tokie pokyčiai gali reikšti didesnę konkurenciją dėl specialistų ir būtinybę peržiūrėti sutartis bei vidines talentų išlaikymo priemones. Darbuotojams tai potencialiai suteiktų daugiau lankstumo planuojant karjerą, greičiau pereinant į naujas roles ar pradedant nuosavą veiklą.

    Kartu darbdaviai paprastai akcentuoja poreikį apsaugoti komercines paslaptis, klientų ryšius ir investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Todėl tikėtina, kad lygiagrečiai daugiau dėmesio gali būti skiriama konfidencialumo, intelektinės nuosavybės bei klientų neviliojimo nuostatoms, kurios kai kuriais atvejais tampa alternatyva nekonkuravimo sąlygoms.

    Startuolių ekosistemą vienijanti organizacija Startup Coalition pakeitimus vadina svarbiu žingsniu, galinčiu pagreitinti įmonių plėtrą. Organizacijos vadovo Dom Hallas vertinimu, laisvesnis talentų judėjimas padeda greičiau samdyti ir greičiau auginti verslą, o barjerų mažinimas esą gali sustiprinti visą inovacijų aplinką Jungtinėje Karalystėje.