CP v2

Tag: Startuoliai

  • Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuriche įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų A+ serijos investiciją ir skelbia spartinsiantis plėtrą Europoje. Pirmieji tikslai – DACH regionas, Beneliuksas ir Šiaurės šalys, kur el. paštas išlieka viena dažniausių atakų krypčių.

    Finansavimo etapui vadovavo esamas investuotojas Spicehaus Partners, dalyvavo Grapha Holding, EquityPitcher Ventures ir ZKB Start-up Finance. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos produkto masteliui, pardavimams ir partnerystėms, kad sprendimas sparčiau pasiektų dideles organizacijas ir viešąjį sektorių.

    Kas keičiasi el. pašto atakose

    „xorlab“ akcentuoja dvi vienu metu stiprėjančias tendencijas: didėjantį atakų sudėtingumą ir Europos siekį mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų valdomos infrastruktūros. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukia verslo el. pašto kompromitavimo schemos, kai sukčiai apsimeta vadovais ar partneriais ir siekia išvilioti pavedimus.

    Tokios atakos dažnai būna be kenkėjiškų priedų ir nepalieka tradiciniams filtrams atpažįstamų parašų. Dėl to organizacijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie vertintų ne tik laiško turinį, bet ir kontekstą, siuntėjo elgseną bei ryšius organizacijoje.

    Reguliavimas didina atsakomybę

    Bendrovė sieja augančią paklausą ir su ES reguliavimu: NIS2 direktyva kelia kibernetinio atsparumo kartelę svarbiems ir esminiams sektoriams, o DORA reglamentas finansų rinkos dalyviams įtvirtina griežtesnius IRT rizikų valdymo reikalavimus. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą užtikrinti tiek vidinių sistemų, tiek tiekimo grandinės skaitmeninį atsparumą.

    „xorlab“ teigia, kad organizacijoms tampa aktualu ne vien aptikti atakas, bet ir įrodyti kontrolę bei procesus audito ir priežiūros kontekste. Dėl to akcentuojama duomenų valdymo ir veiklos kontrolės tema – kur apdorojami duomenys, kas administruoja paslaugą ir kokios yra priklausomybės.

    Suverenios apsaugos pažadas

    2015 metais ETH Zurich absolventų Antonio Barresi ir Matthias Ganz įkurta „xorlab“ siūlo el. pašto saugos platformą, kurią galima diegti vietoje, hibridiniu būdu arba debesijoje. Bendrovė pabrėžia, kad apdorojimas gali vykti Europos duomenų centruose, o operacijas vykdo Europoje esanti komanda, siekiant atliepti skaitmeninio suverenumo lūkesčius.

    Sprendimas pristatomas kaip gebantis aptikti el. laiškus, kurie atskirai atrodo įprasti, tačiau neatitinka organizacijos įprastų komunikacijos modelių. Tai apima neįprastus siuntėjus, nestandartinius prašymus ar pirmą kartą pasirodančias mokėjimo užklausas, kurios dažnai naudojamos BEC schemose.

    „xorlab“ klientų sąraše minimos finansų ir telekomunikacijų organizacijos bei viešasis sektorius, įskaitant Julius Bär, Swisscom, Vontobel, G+D ir CERN. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas padės įsitvirtinti kaip europietiškam el. pašto saugumo žaidėjui, kai DI pagreitina sukčiavimo kampanijų kūrimą ir didina jų mastą.

    „Europai reikia savų kibernetinio saugumo čempionų – ne vietinių jau egzistuojančių sprendimų kopijų, o įmonių, kurios apibrėžtų naują įmonių saugumo kartą“, – sakė „xorlab“ vadovas ir vienas įkūrėjų Antonio Barresi.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijoje įkurtas startuolis „S-Transistors“, atsiskyręs nuo Suomijos techninių tyrimų centro VTT, pritraukė 2,6 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Įmonė skelbia kurianti naujos klasės integrinius grandynus, paremtus superlaidžiais tranzistoriais, kurie turėtų palengvinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimą.

    Finansavimo raundui vadovavo Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo privatus investuotojas. Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti keliems prototipams, nuosavai kriogeninei laboratorijai, bandomajai gamybos linijai ir komandos plėtrai.

    Kodėl kvantiniai kompiuteriai stringa?

    Kvantiniai kompiuteriai, ypač paremti superlaidžiais kubitais, veikia itin žemoje temperatūroje kriostate, kad būtų apsaugotos trapios kvantinės būsenos. Tačiau didelė dalis valdymo elektronikos iki šiol lieka kambario temperatūroje, o signalai į vidų ir išorę keliauja laidais, kurių skaičius augant kubitų kiekiui tampa rimta kliūtimi.

    Tokiai architektūrai reikia daug kabelių ir jungčių, o tai didina sistemos kainą, užimamą vietą ir sudėtingumą. Be to, bet koks papildomas šilumos srautas į kriogeninę aplinką gali bloginti kubitų stabilumą ir didinti klaidų tikimybę.

    „S-Transistors“ teigia, kad dabartinis požiūris artėja prie praktinės ribos, nes kiekvienam kubitui dažnai tenka atskira valdymo ir nuskaitymo grandinė. Įmonės idėja yra kuo daugiau valdymo ir sąsajos aparatinės dalies perkelti į kriostatą, arčiau kvantinio lusto, tačiau tai įmanoma tik su itin mažai šilumos sklaidančia elektronika.

    Ką žada superlaidūs tranzistoriai?

    Bendrovės kuriami superlaidūs tranzistoriai, pasak jos, suderina didelį greitį ir itin mažą energijos sąnaudas, todėl yra tinkami darbui gilioje kriogenikoje. Tikslas – sukurti vadinamąją kvantinę pagrindinę plokštę, kuri vienoje platformoje užtikrintų efektyvų signalų maršrutizavimą ir kvantinio procesoriaus valdymą milikelvinų temperatūrose.

    „Šiandien kvantinių kompiuterių mastelio didinimas artėja prie kietos sienos, nes vis dar remiamasi daug energijos vartojančia kambario temperatūros elektronika ir atskiru laidynu kiekvienam kubitui“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir vadovas dr. Heorhii Bohuslavskyi.

    „Aiškiausias kelias į priekį, ypač superlaidžiams kvantiniams kompiuteriams, yra klasikinę valdymo ir sąsajos aparatinę dalį nuleisti į kriostatą, šalia kvantinio lusto. Tam reikia itin mažos šilumos sklaidos, greičio ir energinio efektyvumo – čia ir atsiranda superlaidūs tranzistoriai“, – sakė jis.

    Įmonė pabrėžia, kad vien „įdėti į šaltį“ įprastų lustų nepakanka: nors kai kurie pramoniniai silicio tranzistoriai gali veikti labai žemose temperatūrose, esą sunku pasiekti reikiamą našumo ir energinio efektyvumo derinį. Perteklinė šiluma kriostate laikoma vienu didžiausių praktinių iššūkių, kai kalbama apie šimtų ar tūkstančių kubitų sistemas.

    „S-Transistors“ teigimu, jų technologija jau pasiekiama plokštelės masteliu, o tai svarbu pereinant nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Startuolis akcentuoja kompaktiškumą ir energinį efektyvumą kaip pagrindinius argumentus, kodėl jų sprendimas galėtų sumažinti laidų kiekį ir supaprastinti kriogeninių kvantinių sistemų architektūrą.

    Pirmasis produktas ir planai

    Pirmuoju produktu bendrovė įvardija superlaidžiais tranzistoriais paremtą multiplekserį, kurį būtų galima integruoti į esamas kriogenines kvantinių įrenginių konfigūracijas. Toks komponentas galėtų padėti greičiau testuoti ir prototipuoti kvantinius įrenginius, sumažinant signalo linijų poreikį.

    Įmonė skelbia, kad per pirmuosius veiklos metus planuoja tiekti sprendimus ankstyviesiems klientams ir strateginiams partneriams. Ilgesnėje perspektyvoje „S-Transistors“ mato pritaikymą ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir kriogeninėje klasikinių sistemų elektronikoje, didelio našumo skaičiavimuose bei kosminėje technikoje, kur svarbus energinis efektyvumas ir darbas ekstremaliomis sąlygomis.

    „Tranzistorius yra masiškiausiai gaminamas įrenginys žmonijos istorijoje. Sujungę tranzistoriaus funkcionalumą su superlaidumo savybe, kai šilumos sklaida beveik lygi nuliui, galime pasiekti naują energiniu požiūriu efektyvaus kriogeninio skaičiavimo lygį“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas dr. Andrey Generalov.

  • Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Investicija į baterijų grandinę

    Didžiojoje Britanijoje, Oksfordšyre įsikūrusi baterijų technologijų bendrovė „Nexeon“ užbaigė investicijų etapą, kuriame pritraukė apie 116,7 mln. eurų. Didžiausią dalį skyrė JK Nacionalinis turto fondas, įsipareigojęs investuoti maždaug 61,4 mln. eurų.

    Prie etapo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Korėjos plėtros bankas bei „Honda Xcelerator Ventures“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į veiklos plėtrą Jungtinėje Karalystėje, tiekimo grandinės stiprinimą, darbo vietų kūrimą ir augimo spartinimą.

    „Ši investicija yra stiprus mūsų technologijos įvertinimas ir patvirtinimas, kad galime prisidėti prie naujos kartos ličio jonų baterijų. Nacionalinio turto fondo parama rodo strateginę mūsų darbo svarbą, stiprinant Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulinėje baterijų tiekimo grandinėje“, – sakė „Nexeon“ vadovas Scottas Brownas.

    Kuo išsiskiria silicio anodas?

    „Nexeon“, įkurta 2006 metais, kuria pažangias silicio pagrindu pagamintas anodo medžiagas ličio jonų baterijoms. Silicis laikomas viena perspektyviausių grafito alternatyvų, nes teoriškai gali sukaupti daugiau ličio, o tai atveria kelią didesniam energijos tankiui.

    Bendrovė skelbia, kad jos silicio anodo sprendimai gali reikšmingai padidinti elementų energijos tankį, todėl atsiranda galimybė projektuoti mažesnes ir potencialiai pigesnes baterijas. Praktikoje tai ypač aktualu elektromobiliams, kur siekiama didesnio nuvažiuojamo atstumo ir greitesnio įkrovimo, neauginant baterijos masės.

    „Nexeon“ pabrėžia turinti daugiau kaip 290 patentų ir partnerių portfelį, apimantį baterijų elementų gamybą bei automobilių pramonę. Bendrovės teigimu, jos medžiagos pritaikomos skirtingiems ličio jonų elementų formatams, įskaitant cilindrinius, prizminius ir vadinamuosius maišelio tipo elementus.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų paspartinti plėtros ir komercializavimo darbus, o Nacionalinio turto fondo finansavimas padės vystyti bandomąją gamybos infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje. Tai taip pat turėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei išplėsti gamybos technologijų komandą, kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Tai dar viena pergalė pažangiosios gamybos sektoriui: investicija padės kurti kvalifikuotas darbo vietas ir išlaikyti baterijų pramonę inovacijų priešakyje“, – sakė pramonės ministras Blairas McDougallas.

    Investicijų etapas išryškina ir platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau dalyvauja strateginių technologijų finansavime, ypač ten, kur kalbama apie energetinį saugumą ir kritines tiekimo grandines. Baterijų medžiagos, gamybos pajėgumai ir technologinė nuosavybė tampa vienu svarbiausių konkurencingumo klausimų Europoje ir Azijoje.

    „Nexeon“ taip pat nurodo neseniai Pietų Korėjos Gunsane pradėjusi veikti silicio ir anglies medžiagų masinės gamybos aikštelė skirta ličio jonų baterijų našumui gerinti. Bendrovė skelbia, kad ši gamykla yra gavusi ISO 9001:2015 sertifikavimą.

    „Tokios bendrovės kaip „Nexeon“ rodo britiškų inovacijų stiprybę. Jei rimtai žiūrime į augimą, turime rimtai žiūrėti ir į sąlygas, kad verslai galėtų startuoti, augti ir sėkmingai plėstis čia, Jungtinėje Karalystėje“, – sakė iždo kancleris Johnas Healey.

  • „Elekta“ iš EIB gauna iki 100 mln. eurų paskolą: ką tai keis vėžio ir neurologijos gydyme Europoje

    „Elekta“ iš EIB gauna iki 100 mln. eurų paskolą: ką tai keis vėžio ir neurologijos gydyme Europoje

    Stokholme įsikūrusi medicinos technologijų bendrovė „Elekta“ užsitikrino iki 100 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą naujos kartos vėžio ir neurologinių ligų gydymo sprendimams kurti. Finansavimas siejamas su EIB grupės programa „TechEU“, kurios tikslas – stiprinti Europos investicijas į strategines technologijas ir inovacijas.

    Paskola numatyta kaip dalinis tyrimų ir plėtros programos finansavimas 2026–2029 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad EIB lėšos galėtų padengti iki pusės maždaug 200 mln. eurų vertės „Elekta“ tyrimų programos, o didžioji darbų dalis planuojama Švedijoje ir Nyderlanduose.

    „Europa turi pasaulinio lygio medicinos technologijų įmonių, todėl svarbu užtikrinti, kad jos ir toliau galėtų investuoti bei kurti inovacijas čia. Šis finansavimas parems naujos kartos vėžio ir neurologinių ligų gydymą“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    „Elekta“ kuria precizinės spindulinės medicinos sprendimus, taikomus įvairių rūšių vėžiui, įskaitant smegenų, krūties, inkstų, plaučių, kasos ir prostatos navikus, gydyti. Bendrovė taip pat dirba su technologijomis, naudojamomis tam tikriems neurologiniams sutrikimams, kai reikalingas ypač tikslus poveikis tikslinėms sritims.

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimai remiasi adaptyvios radioterapijos principais, tikslia gydymo dozių pateikimo kontrole ir integruotais klinikiniais darbo srautais. „Elekta“ teigimu, jos technologijos kasmet padeda gydyti daugiau kaip 2 mln. pacientų, o įmonėje dirba apie 4 000 darbuotojų ir ji veikia daugiau nei 40 šalių.

    Finansavimas bus nukreiptas į radioterapijos, radiochirurgijos, brachiterapijos ir jas planuoti bei įgyvendinti padedančių programinės įrangos platformų vystymą. Praktinis tikslas – didinti gydymo tikslumą ir efektyvumą, kartu padedant sveikatos priežiūros įstaigoms aptarnauti augantį pacientų srautą.

    „Augant vėžio gydymo paslaugų paklausai, sveikatos priežiūros teikėjai ieško sprendimų, kurie leistų gydyti daugiau pacientų išlaikant kokybę ir tikslumą. Šis finansavimas suteikia papildomo lankstumo įgyvendinant ilgalaikę strategiją ir tęsiant investicijas į inovacijas, gerinančias klinikinius rezultatus, veiklos efektyvumą ir pacientų patirtį“, – sakė „Elekta“ finansų vadovė Klara Eiritz.

    EIB pabrėžia, kad tokios investicijos dera su platesniais Europos Sąjungos tikslais stiprinti konkurencingumą, remti sveikatos mokslinius tyrimus ir spartinti pažangių medicinos technologijų diegimą. Pastaraisiais metais Europos sveikatos technologijų sektoriuje ryškėja tendencija derinti aparatinę įrangą, klinikinius duomenis ir DI sprendimus, siekiant personalizuoti gydymą ir gerinti procesų valdymą ligoninėse.

    EIB grupė 2025 metais pasirašė 100 mlrd. eurų naujo finansavimo ir konsultacinės paramos sutarčių daugiau nei 870 projektų, susietų su klimato, skaitmenizacijos, saugumo, gynybos ir socialinės infrastruktūros prioritetais. Kontekste tai rodo, kad sveikatos inovacijos išlieka viena sričių, kur ES finansavimo institucijos tikisi greito ir apčiuopiamo poveikio visuomenei.

  • Ciuricho „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų: implantas, galintis mažinti priešlaikinio gimdymo riziką

    Ciuriche įsikūręs medicinos technologijų startuolis „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos kuriamam implantuojamam medicinos prietaisui, kuris, bendrovės teigimu, gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką po vaisiaus chirurginių procedūrų.

    Finansavimo etapą palaikė privačių investuotojų, daugiausia vadinamųjų verslo angelų, sindikatas. Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas padės pasirengti pirmiesiems bandymams su žmonėmis.

    „Esame dėkingi komandai ir stipriam verslo angelų ratui. Einame spręsti sveikatos problemų pačioje gyvenimo pradžioje“, – sakė įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Yannickas Devaud.

    Kas kelia riziką po fetoskopijos?

    „KOVE Medical“ sprendimas orientuotas į komplikaciją, kuri riboja fetoskopijos taikymą. Fetoskopija yra minimaliai invazinė vaisiaus chirurgija, kai per gimdos sienelę ir vaisiaus dangalus įvedami instrumentai, siekiant dar prieš gimimą gydyti tam tikras sunkias būkles.

    Prenatalinės intervencijos gali būti taikomos, pavyzdžiui, spina bifida atvejais, esant dvynių tarpusavio transfuzijos sindromui ar įgimtai diafragmos išvaržai. Tačiau pati prieiga per vaisiaus dangalus sukuria angą, kuri gali susilpninti membranas ir lemti vaisiaus vandenų nutekėjimą.

    Tokiais atvejais gali įvykti priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, o kartu išauga priešlaikinio gimdymo tikimybė. Būtent šis rizikos veiksnys neretai tampa kliūtimi tiek platesniam fetoskopijos taikymui, tiek sudėtingesnių prenatalinių procedūrų plėtrai.

    Kaip veiktų „KOVE Medical“ implantas?

    Bendrovė kuria implantą, skirtą užverti angą, kuri lieka užbaigus vaisiaus chirurginę procedūrą. Sprendimas būtų įdedamas iš amniono ertmės pusės ir turėtų stabilizuoti vaisiaus dangalus punkcijos vietoje.

    „KOVE Medical“ teigimu, prietaisas suderinamas su įprastai fetoskopijoje naudojamais įvedimo kanalais, todėl chirurgams nereikėtų atlikti papildomos punkcijos vien tam, kad būtų uždaryta anga. Įmonė taip pat nurodo, kad implantą būtų galima pozicionuoti per trumpiau nei penkias minutes.

    Ilgalaikis tikslas yra suteikti chirurgams praktišką būdą patikimiau užverti vaisiaus dangalus po prenatalinių intervencijų. Jei sprendimas pasiteisintų klinikoje, tai galėtų sumažinti vieną iš pagrindinių rizikų, ribojančių vaisiaus chirurgijos plėtrą.

    Startuolio ištakos ir platesnis kontekstas

    „KOVE Medical“ įkurta 2020 metais Yannicko Devaud ir Kurto Ruffieux. Įmonė išaugo iš tyrimų, susijusių su Ciuricho universitetu ir Ciuricho universitetine ligonine.

    Finansavimo etapas vyksta tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvus medicinos prietaisų sektoriaus investuotojų dėmesys. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija finansuoti sprendimus, kurie mažina procedūrų komplikacijų riziką ir leidžia medicinos paslaugas teikti saugiau bei efektyviau.

    „Tai svarbus žingsnis į priekį, ir esame dėkingi už investuotojų pasitikėjimą“, – rašoma „KOVE Medical“ pranešime.

  • Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    15 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Montpeljė įsikūręs odontologinės robotikos startuolis „Lupin Dental“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos vystymui, komercializacijai ir partnerystėms su klinikomis bei mokslo institucijomis.

    Raundui vadovavo „Fynveur“, investavusi 10 mln. eurų, taip pat prisidėjo esami akcininkai ir privatūs investuotojai. Finansavimas papildytas „Bpifrance“ paskola, o „Invus“ įsitraukė kaip patarėjas ir prisijungė prie valdybos.

    Ką kuria „Lupin Dental“

    2019 metais įkurta įmonė, kurios bendraįkūrėjai yra dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis, kuria prižiūrimos automatizacijos sprendimus odontologijai. Pagrindinė kryptis yra procedūrų tikslumo didinimas ir darbo eigos supaprastinimas, kad gydytojai galėtų nuosekliau atkartoti suplanuotą rezultatą.

    Bendrovės kuriama „Lupin Robotic System“ platforma orientuota į minimaliai invazines dantų paruošimo procedūras estetinių laminatų ir panašių restauracijų atvejais. Sprendimas apjungia programinę dalį, skirtą galutinei šypsenai suplanuoti ir paruošimo planui sugeneruoti, bei robotinę darbo vietą, kuri tiksliai įgyvendina parengtą planą.

    „„Lupin Dental“ atveria naują etapą su šiuo svarbiu pasiekimu. Tai rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų vizija ir leidžia paspartinti misiją transformuoti odontologinę priežiūrą per inovacijas“, – sakė dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis.

    Reguliaciniai žingsniai ir planai

    2026 metų birželį įmonė pranešė gavusi UKCA sertifikavimą „Lupin Robotic System“ sprendimui, leidžiantį komercializuoti produktą Didžiojoje Britanijoje. Bendrovė taip pat nurodo turinti ankstesnį reguliacinį pritarimą Indijoje, tačiau sistema šiuo metu nėra patvirtinta klinikiniam naudojimui JAV ar Europos Sąjungoje.

    Šiais metais bendrovė taip pat stiprino valdymo komandą: valdybos pirmininku paskirtas Michelis Mayeris, o nauju valdybos nariu tapo Philippe’as Veranas. Įmonės planuose yra partnerystės su akademinėmis ir medicinos institucijomis bei platesnis darbas su odontologais ir odontologijos paslaugų organizacijomis, kad robotinė technologija būtų sparčiau diegiama praktikoje.

    Rinkos kontekste tokie sprendimai dažniausiai siejami su dviem tendencijomis: sparčiai augančiu skaitmeninės odontologijos vaidmeniu ir didėjančiu poreikiu standartizuoti sudėtingas procedūras, mažinant variaciją tarp skirtingų operatorių. „Lupin Dental“ atvejis rodo, kad investuotojai tikisi, jog robotika taps ne nišine, o realiai klinikų kasdienybę keičiančia technologija.

  • Prancūzijos kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ žengia į Nasdaq: startui – 309 mln. eurų

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ pradeda prekybą Nasdaq biržoje po verslo jungimo su specialios paskirties įsigijimo bendrove „Bleichroeder Acquisition Corp. II“. Sandorio pabaigoje įmonė skelbia turinti apie 309 mln. eurų grynųjų, kuriuos planuoja skirti plėtrai ir gamybos pajėgumų didinimui.

    Biržos debiutas žymi etapą, kai iki šiol rizikos kapitalo finansuotas „DeepTech“ mastelio verslas pereina į viešąją rinką. Pats sandoris buvo patvirtintas akcininkų, o apie planus jungtis „Pasqal“ pranešė dar 2026 metų pavasarį, tuomet nurodant maždaug 1,7 mlrd. eurų ikipinigę vertę.

    „Ši diena nėra finišo linija, tai yra pagreičio taškas“, – sakė „Pasqal“ vadovas Wasiqas Bokhari.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujos lėšos turėtų pagreitinti kvantinių sistemų diegimą realiose veiklos aplinkose, išplėsti gamybą ir priartinti kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius. Pastarasis tikslas laikomas vienu didžiausių sektoriaus iššūkių, nes dabartinės kvantinės sistemos yra jautrios triukšmui ir klaidoms, todėl stabilumas ir klaidų korekcija tampa esminiais technologinio proveržio elementais.

    Kas yra „Pasqal“ technologija

    „Pasqal“ kuria kvantinius kompiuterius, paremtus neutraliųjų atomų technologija: atomų masyvai valdomi lazeriais, kad būtų atliekami kvantiniai skaičiavimai. Įmonė akcentuoja dvigubą kryptį: šiandien orientuojasi į analoginio kvantinio skaičiavimo praktines užduotis, o kartu kuria architektūrą, kuri ateityje galėtų palaikyti klaidoms atsparius, universalesnius skaičiavimus.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, o tarp jos bendraįkūrėjų minimas prancūzų fizikas Alainas Aspect, 2022 metais apdovanotas Nobelio fizikos premija. „Pasqal“ teigia jau turinti kelis veikiančius kvantinius procesorius ir dalį jų pateikianti klientams per debesijos prieigą.

    Europos kvantinių technologijų bumas

    „Pasqal“ žingsnis į viešąsias rinkas vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja didėjantis kapitalo srautas į kvantinių technologijų sektorių. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau finansuoja ne tik laboratorinius prototipus, bet ir gamybos plėtrą, programinės įrangos ekosistemas bei integraciją su aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūra.

    2026 metais Europoje fiksuota ne viena didelė investicija į kvantinių procesorių kūrėjus ir su kvantika susijusias bendroves, o dalis įmonių renkasi viešąsias rinkas kaip papildomą kapitalo šaltinį. „Pasqal“ atveju šis finansavimo modelis leidžia vienu metu siekti mastelio, reikalingo pramoniniams užsakymams, ir išlaikyti ilgalaikę technologijų vystymo programą, kuri paprastai reikalauja kelerių metų investicijų.

    Kur bus nukreiptos lėšos

    „Pasqal“ skelbia dalį kapitalo skirsianti gamybai ir papildomų kvantinių procesorių diegimui, įskaitant pajėgumų plėtrą Palaiseau, kur yra pagrindinė gamybos bazė. Taip pat numatoma stiprinti debesijos ir programinės įrangos platformą, kad kvantinės užduotys būtų patogiau jungiamos su įprasta, klasikine skaičiavimo infrastruktūra.

    „Šie 309 mln. eurų suteikia mums reikšmingos ugnies galios ir kelių metų veiklos rezervą technologinei plėtrai“, – sakė „Pasqal“ finansų vadovas Stéphane Rougeot.

    Nors bendrovė pasirinko Nasdaq kaip pirmąją viešojo sąrašo biržą, ji pabrėžia, kad centrinė būstinė lieka Prancūzijoje, o ateityje svarstoma ir dviguba kotiruotė „Euronext Paris“. Tai reikštų papildomą matomumą Europos investuotojams ir galėtų sustiprinti bendrovės pozicijas regione, kuriame kvantinių technologijų politika ir viešosios investicijos tampa vis svarbesne konkurencijos dėl talentų ir pramoninių projektų dalimi.

  • Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyne įsikūręs „Nanolope“ užsitikrino 800 000 eurų ankstyvosios stadijos investiciją, kurią skirs šilumos energijos kaupimo sprendimams pastatuose vystyti. Startuolis kuria didelės talpos šilumos kaupimo medžiagas, leidžiančias sienas, lubas ar grindis paversti pasyviais šilumos akumuliatoriais.

    Finansavimo raunde dalyvavo IBB Ventures per savo ikiseed fondą, taip pat keli verslo angelai ir energetikos, nekilnojamojo turto bei medžiagų technologijų sričių ekspertai. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos padės didinti gamybos apimtis, įgyvendinti pirmuosius bandomuosius projektus ir plėsti komandą.

    Sprendimas senam fondui

    „Nanolope“ pabrėžia, kad tvaraus šildymo proveržis daugiausia priklausys nuo esamų pastatų, kuriuose dažnai veikia pasenusios šildymo sistemos ir trūksta energinio efektyvumo. Dėl to didėja sąnaudos, o reikalavimai efektyvumui griežtėja, tačiau kapitalinis atnaujinimas daugeliui savininkų išlieka per brangus ir užtrunkantis.

    Startuolio kuriami skydai skirti spręsti būtent šią problemą: jie projektuojami taip, kad būtų galima diegti modernizuojant pastatus be didelių konstrukcinių intervencijų. Tokiu būdu siekiama sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį, stabilizuoti vidaus temperatūrą ir mažinti piko apkrovas, kurios ypač svarbios energijos sistemoms.

    „Perėjimą prie tvaraus šildymo lems esami pastatai. Daugeliui jų reikia sprendimų, kuriuos būtų galima įdiegti greitai ir ekonomiškai, be didelių statybinių intervencijų. Būtent tai kuriame su savo šilumos kaupimo skydais“, – sakė „Nanolope“ vadovas ir vienas įkūrėjų Felixas Marske.

    Kaip veikia šilumos kaupimo skydai

    Pasak bendrovės, jos technologija leidžia pastato apdailos elementus paversti šilumos ir vėsos kaupikliais, kurie sugeria energijos perteklių ir vėliau ją atiduoda, kai jos reikia. Praktikoje tai reiškia mažesnius temperatūros svyravimus patalpose tiek žiemą, tiek vasarą ir efektyvesnį šildymo bei vėsinimo sistemų darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl rinkos tendencijų: Europoje daugėja šilumos siurblių diegimo atvejų, o elektros tinklams vis svarbiau valdyti vartojimo pikus. Šilumos energijos kaupimas pastatuose gali tapti papildomu įrankiu, kuris leidžia geriau suderinti šildymo poreikius su energijos kainų svyravimais ir tinklo apkrovomis.

    Žaliosios chemijos kryptis

    „Nanolope“ teigia medžiagas kurianti pagal žaliosios chemijos principus: skydams naudojamos atsinaujinančios augalinės kilmės žaliavos, gaunamos Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad gamyboje nenaudojami retieji žemės elementai, o produktai numatomi perdirbti pasibaigus jų eksploatacijos laikui.

    Startuolis orientuojasi į būsto bendroves ir komercinio nekilnojamojo turto valdytojus, tarp kurių minimi viešbučiai, biurai ir maitinimo įstaigos. Tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą ir gerinti šiluminį komfortą, kartu mažinant sąnaudas ir emisijas.

    „Komanda mus įtikino savo kompetencija, patirtimi ir ambicija, klimato kaitos kontekste nustatant naujus standartus statybų sektoriuje su patentuotomis energijos kaupimo medžiagomis“, – sakė IBB Ventures atstovė Sabine Wolff.

    „Nanolope“ įkurta 2025 metais, o jos technologija, pasak įmonės, yra apsaugota patentais. Artimiausias etapas – pilotiniai diegimai realiuose objektuose, kurie turėtų parodyti, kiek praktikoje galima sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį bei pagerinti vidaus mikroklimatą.