Tag: Startuoliai

  • „Hostinger“ vadovas: DI įrankiai sparčiai tobulėja, bet žmonės vis dar nedrįsta jais naudotis

    „Hostinger“ vadovas: DI įrankiai sparčiai tobulėja, bet žmonės vis dar nedrįsta jais naudotis

    DI šiandien leidžia per kelias minutes sukurti interneto svetainę, paleisti produktą ar net pradėti programinės įrangos verslą be programavimo žinių. Tačiau „Hostinger“ vadovo Giedriaus Zakaičio teigimu, technologijos juda greičiau nei vartotojų noras keisti įpročius ir pasitikėti naujais sprendimais.

    Lietuvių technologijų bendrovė „Hostinger“, nuo klasikinio hostingo paslaugų teikėjo vis labiau pereinanti prie DI pagrįstos platformos, šį atotrūkį laiko vienu svarbiausių iššūkių. Pasak įmonės, tikslas yra ne tik padėti sukurti projektą, bet ir užtikrinti, kad žmonės gebėtų jį kasdien valdyti bei auginti.

    Nuo hostingo iki verslo valdymo

    G. Zakaitis primena, kad dar prieš dešimtmetį vien „WordPress“ diegimas daugeliui reiškė failų kėlimą, duomenų bazės kūrimą ir konfigūravimą. Vėliau tai virto vieno paspaudimo veiksmu, o hostingo paslauga tapo beveik nematoma, nes vartotojai tiesiog tikisi, kad viskas veiks.

    Jo teigimu, „Hostinger“ vaidmuo visada buvo sudėtingus techninius dalykus paversti suprantamais ne techniniams žmonėms. Dabar, DI įrankiams supaprastinus kūrimą, esminis klausimas keičiasi iš ar galiu sukurti į tai, ar sugebėsiu realiai valdyti verslą.

    „Šiandien pats hostingas beveik tapo abstrakcija. Apie jį nebekalbama, tiesiog tikimasi, kad viskas veiks“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    „Anksčiau turėjai idėją ir klausdavai, ar gali ją įgyvendinti. Reikėjo programuotojo, komandos arba biudžeto. Dabar viskas keičiasi: sukurti darosi lengva, o pagrindinis klausimas tampa, ar sugebėsi verslą valdyti“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    Saugumas, kai kurti gali kiekvienas

    Kai programinę įrangą kurti ir diegti gali žmonės be techninio pasirengimo, didėja rizika, kad bus palikta saugumo spragų. G. Zakaičio vertinimu, atsakomybė tenka ne tik vartotojui, bet ir platformai, kuri turi įdiegti saugiklius bei padėti suprasti, kas vyksta sistemos viduje.

    Jis kaip pavyzdį mini didėjantį susidomėjimą virtualiais serveriais, kurie vis dažniau naudojami DI agentams ar individualiems įrankiams. Tokiais atvejais svarbu ne tik suteikti infrastruktūrą, bet ir aktyviai reaguoti į naujas grėsmes, nes daugelis vartotojų neturi resursų įvertinti pažeidžiamumų.

    „Įmonė gali identifikuoti atakų kryptis ir įdėti saugiklius, užuot tiesiog davusi virtualų serverį ir palikusi žmogų vieną“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    Globali plėtra ir „pasidaryk pats“ kultūra

    G. Zakaitis pabrėžia, kad „Hostinger“ augimas buvo paremtas reinvestuojamomis pajamomis, o ne išoriniu finansavimu. Jo vertinimu, istoriškai mažesnės kapitalo galimybės Lietuvoje paskatino technologijų įmones išmokti efektyviau naudoti išteklius ir nuo pat pradžių orientuotis į tarptautines rinkas.

    Pasak jo, lokalizacija reiškia daugiau nei vertimą, nes skiriasi vartotojų lūkesčiai, vertinimo įpročiai ir kainodaros logika. Norint sėkmingai augti, reikia vietos komandos, kuri suprastų kultūrą ir galėtų pritaikyti produktą realiam pirkėjų elgesiui.

    „Negali tiesiog paimti vienos kainos ir ją perkelti į kitą rinką. Reikia paketų ir kainodaros, kuri atitinka tos šalies realybę“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    DI greitėja, bet įpročiai keičiasi lėtai

    „Hostinger“ vadovas teigia, kad jį labiausiai nustebino du dalykai: kaip sparčiai patobulėjo DI galimybės ir kaip lėtai jas priima vartotojai. Net kai žmonėms aiškiai parodoma, kad užduotis užtruks minutes, jie neretai atideda veiksmą, nes vis dar įsivaizduoja, jog reikės savaitės ar programuotojo pagalbos.

    Jo teigimu, dalis vartotojų ir toliau renkasi „WordPress“ vien todėl, kad tai įrankis, prie kurio priprasta per daugelį metų. Dėl to DI sprendimų plėtra tampa ne vien technologijų klausimu, o komunikacijos, pasitikėjimo ir vartotojų edukacijos uždaviniu.

    „Technologijų riba smarkiai pasistūmėjo, bet žmonių mąstysena ne visada juda kartu“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    „Jei prieš trejus metus būčiau bandęs nuspėti, kur bus DI dabar, būčiau nuvertinęs technologijos galimybes, bet pervertinęs, kiek žmonės ir įmonės ja realiai naudosis“, – sakė Giedrius Zakaitis.

    Rugsėjį „Hostinger“ savo viziją išbandė praktikoje surengusi 21 dienos iššūkį, kuriame dalyviai buvo kviečiami per tris savaites paversti idėją veikiančiu internetiniu verslu. Įmonės teigimu, tokie projektai geriausiai parodo, kad didžiausia kliūtis dažnai yra ne technologijos, o lūžis galvoje, kai žmogus pagaliau patiki, kad gali pradėti pats.

  • EU „Inc“ reformai gresia susilpninimas: startuoliai įspėja lyderius dėl penkių kritinių taisyklių

    EU „Inc“ reformai gresia susilpninimas: startuoliai įspėja lyderius dėl penkių kritinių taisyklių

    Europos iniciatyvos EU–INC įkūrėjai viešai kreipėsi į ES valstybių ir vyriausybių vadovus, perspėdami, kad derybose nyksta esminės nuostatos, nuo kurių priklauso būsimos EU „Inc“ prasmė. Pasak kampanijos atstovų, be šių taisyklių vieninga visos Europos įmonės forma gali likti tik gražia idėja, kuri realiai nepalengvins startuolių plėtros bendrojoje rinkoje.

    EU „Inc“ dažnai vadinama vadinamuoju 28-uoju režimu: pasirenkamu europiniu įmonės modeliu, kuris leistų steigti ir valdyti verslą per sienas nebesusiduriant su 27 skirtingomis korporatyvinės teisės sistemomis. Idėja ypač svarbi technologijų startuoliams ir sparčiai augančioms bendrovėms, kurioms laikas ir teisinė trintis neretai tampa brangesni už patį produktų kūrimą.

    „Mums reikia EU „Inc“, kurią startuoliai iš tiesų galėtų naudoti, o ne kompromiso, kuris tik imituotų reformą“, – sakė vienas iniciatyvos bendraautorių, komentuodamas, kad dabar derybose rizikuojama „išimti variklį“ iš viso projekto.

    Iniciatyvos šalininkai išskiria penkis elementus, be kurių EU „Inc“ nebūtų pakankamai patraukli ir praktiška. Pirmasis yra laisvė registruoti įmonę pasirinktoje ES valstybėje, nepaisant to, kur ji samdo darbuotojus ar vykdo veiklą, tačiau kartu išlaikant aiškias pareigas mokesčių ir atitikties srityse. Antrasis elementas – vienodesnė darbuotojų akcijų opcionų sistema, nes skirtingos nacionalinės taisyklės apsunkina talentų pritraukimą ir konkurenciją su JAV kompanijomis.

    Trečiuoju akcentuojamas centralizuotas skaitmeninis registras: ne dar viena nacionalinių sistemų sąsaja, o bendras europinis standartas su aiškiais nuosavybės, valdymo ir dokumentų patvirtinimo mechanizmais. Ketvirtasis principas – darbuotojų apsauga pagal šalį, kurioje jie dirba: iniciatyvos autoriai teigia, kad EU „Inc“ neturi tapti priemone apeiti vietos darbo teisę ar silpninti kolektyvinių garantijų. Penktasis – prieinamumas visoms įmonėms, kad modelis nebūtų apribotas siaurai apibrėžtomis „inovatyviomis“ kategorijomis ar dydžio kriterijais.

    Vis dėlto EU „Inc“ kritikai, įskaitant dalį profesinių sąjungų, baiminasi vadinamojo reguliacinio arbitražo: scenarijaus, kai bendrovės registruotųsi šalyse su silpnesne darbuotojų apsauga, o realią veiklą vykdytų kitur. Kita rizika – spaudimas darbo užmokestį keisti opcionais ir neapibrėžtumas darbuotojų teisių srityje įmonės nemokumo atveju. Šie argumentai stiprina politinį spaudimą įstatymo projektą griežtinti, tačiau startuolių bendruomenė įspėja, kad per didelė korekcijų kaina gali būti reformos veiksmingumas.

    Praktinė fragmentacijos kaina, pasak investuotojų ir steigėjų, jau dabar matuojama prarastais sandoriais ir atidėta plėtra. Ankstyvosios stadijos investicijose teisinės išlaidos ir dokumentų derinimo trukmė gali tapti neproporcingos palyginti su investuojama suma, o skirtingos korporatyvinės formos ir akcininkų teisės kelia papildomų klausimų tarptautiniams fondams. Dėl to kai kurie steigėjai pasirenka paprastesnes jurisdikcijas už Europos ribų, nors verslą kuria ir komandą samdo ES.

    EU „Inc“ šalininkai taip pat pabrėžia skaitmeninimo aspektą: steigimas ir baziniai įmonės valdymo veiksmai turėtų vykti nuotoliu, per aiškius terminus, o ne priklausyti nuo fizinių procedūrų ir nacionalinių formalumų. Tokia logika ypač aktuali DI ir programinės įrangos sektoriuose, kur greitis dažnai lemia, ar įmonė spės išnaudoti rinkos langą. Pasak kampanijos atstovų, Europa rizikuoja prarasti konkurencingumą ne dėl idėjų stokos, o dėl pernelyg lėto ir nevienodo taisyklių įgyvendinimo.

    „Steigėjai turi kurti produktus, o ne leisti dienas tvarkydami dokumentus skirtingose valstybėse“, – teigiama kampanijos žinutėje, kurioje raginama reformą išsaugoti praktišką ir pritaikomą realioms įmonėms.

    Artimiausios derybos parodys, ar EU „Inc“ taps realiu įrankiu, mažinančiu kliūtis veikti visoje ES, ar kompromisu, kuris neatneš žadėto lūžio. Startuolių bendruomenė ragina politikus išlaikyti pusiausvyrą: užtikrinti darbuotojų teises ir kartu nesukurti tokio reglamentavimo, kuris paliktų Europą su dar viena reforma „ant popieriaus“.

  • Europos startuolių finansavimas: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, o EU Inc planas braška

    Europos startuolių finansavimas: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, o EU Inc planas braška

    Šią savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 65 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1,8 mlrd. eurų. Kartu įvyko keli reikšmingi įsigijimai ir susijungimai, o investuotojai vis aktyviau ieško nišų nuo DI iki sveikatos technologijų.

    Didžiausiu akcentu tapo Ispanijoje veikianti finansinių paslaugų bendrovė „ID Finance“, pritraukusi apie 545 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo finansavimą. Toks dydis rodo, kad rinkoje atsargumas išlieka, tačiau stambiems, pajamas generuojantiems žaidėjams kapitalo vis dar atsiranda.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Jungtinės Karalystės robotinės chirurgijos bendrovės CMR Surgical sandoris, vertinamas maždaug 350 mln. eurų. Sveikatos technologijos ir toliau laikomos viena atsparesnių krypčių, nes investuotojai vertina aiškų produktų pritaikomumą ir ilgalaikę paklausą.

    EU Inc reforma silpsta?

    Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus diskutuojama, kaip supaprastinti startuolių plėtrą tarpvalstybiniu mastu. Vienas ambicingiausių sumanymų buvo EU Inc idėja: sukurti vieningesnį, visoje ES atpažįstamą įmonės steigimo ir veikimo modelį, kuris sumažintų biurokratiją ir teisinius skirtumus.

    Tačiau po mėnesių derybų iniciatyvos šalininkai perspėja, kad dalis esminių nuostatų buvo sušvelnintos ar išbrauktos, todėl reforma gali netekti prasmės dar iki realaus įgyvendinimo. Technologijų ekosistemos dalyviai ragina steigėjus ir investuotojus aktyviau spausti politikos formuotojus, kad galutinis sprendimas būtų praktiškas, o ne simbolinis.

    „Europa rizikuoja praleisti progą sukurti aiškias taisykles, kurios iš tiesų padėtų startuoliams augti per sienas“, – sakė vienas iniciatyvos šalininkų, komentuodamas derybų eigą.

    Investuotojų kryptys: DI ir įtrauktis

    Tarp investuotojų iniciatyvų išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje paskelbtas į pabėgėlių kuriamus ar įdarbinančius verslus orientuotas rizikos kapitalo fondas. Pradinė suma siekia apie 350 000 eurų, o tokie modeliai signalizuoja, kad dalis rinkos nori derinti grąžą su aiškiai apibrėžtu socialiniu poveikiu.

    Taip pat suaktyvėjo valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų vaidmuo: British Business Bank paskelbė apie maždaug 210 mln. eurų investicijas į DI ir giliųjų technologijų fondus. Tai atspindi plačiau matomą tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas vis dažniau naudojamas kaip svertas pritraukti privačias investicijas į strategiškai svarbias sritis.

    Rinka tuo pat metu išlaiko dvi kryptis: vienoje pusėje – dideli, struktūruoti sandoriai, dažnai paremti skolos finansavimu, kitoje – augantis spaudimas kurti aiškesnę reguliacinę aplinką. Jei EU Inc idėja bus susilpninta, startuoliams gali tekti ir toliau brangiai mokėti už teisinius skirtumus, lėtinančius plėtrą visoje ES.

  • „Intuit“ įsigijo Jungtinės Karalystės fintech „Sequence“: sandorio vertė siekia apie 200 mln. eurų

    „Intuit“ įsigijo Jungtinės Karalystės fintech „Sequence“: sandorio vertė siekia apie 200 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Sequence“, kuri pasitelkdama dirbtinį intelektą padeda startuoliams valdyti pajamas, parduota JAV programinės įrangos gigantei „Intuit“. Žiniasklaidos vertinimu, sandoris galėjo siekti apie 200 mln. eurų.

    „Sequence“ buvo įkurta 2021 metais ir kuria sprendimus, automatizuojančius sąskaitų išrašymą, mokėjimų surinkimą ir pajamų valdymą. Tokios priemonės ypač aktualios greitai augančioms įmonėms, kurios siekia sumažinti rankinio darbo apimtis finansų procesuose.

    Kaip veikia „Sequence“

    Bendrovė veikia Londone ir Niujorke, o tarp jos klientų minimi tokie startuoliai kaip „Legora“ ir „Cognition“. Pagrindinė idėja paprasta: DI padeda sujungti atsiskaitymus, mokėjimų stebėseną ir pajamų prognozavimą į vientisą procesą.

    Fintech rinkoje tai atitinka platesnę tendenciją, kai įmonės ieško sprendimų, galinčių realiu laiku apdoroti finansinius duomenis ir greičiau pastebėti pinigų srautų rizikas. Praktikoje tai reiškia tikslesnį planavimą ir mažiau pradelstų įmokų.

    Įkūrėjai ir investuotojai

    „Sequence“ bendraįkūrė Riya Grover, anksčiau dirbusi „Deutsche Bank“ ir vadovavusi „Feedr“, kuri 2020 metais buvo įsigyta už maždaug 22 mln. eurų. Kitas bendraįkūrėjas Eamon Jubbawy anksčiau prisidėjo prie tapatybės patikros bendrovės „Onfido“, kuri 2024 metais buvo parduota už maždaug 598 mln. eurų.

    Žiniasklaidos duomenimis, Riya Grover valdė daugiau nei 45 proc. „Sequence“ akcijų, o Eamon Jubbawy daugiau nei 15 proc. Bendrovė iš viso pritraukė apie 37 mln. eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „Andreessen Horowitz“, „Passion Capital“, „firstminute capital“ ir „645 Ventures“.

    Ką tai reiškia „Intuit“

    „Intuit“ valdo plačiai naudojamus finansų valdymo produktus, todėl „Sequence“ įsigijimas gali sustiprinti bendrovės galimybes automatizuoti smulkaus ir vidutinio verslo pajamas bei atsiskaitymus. Tokie sandoriai paprastai siejami su siekiu greičiau integruoti DI sprendimus į esamus produktus ir pasiūlyti klientams daugiau automatizavimo.

    Pasak Riya Grover, sandoris yra svarbus etapas, nes prisijungimas prie „Intuit“ suteikia galimybę veikti didesniu mastu. Tai taip pat rodo, kad brandesnės programinės įrangos bendrovės vis aktyviau perka nišinius DI sprendimus, kurie jau turi klientų ir aiškų pritaikymą.

  • „Goodweek“ pritraukė 10,69 mln. eurų: DI valdymo platforma žada suvaldyti įmonių „šešėlinį“ naudojimą

    „Goodweek“ pritraukė 10,69 mln. eurų: DI valdymo platforma žada suvaldyti įmonių „šešėlinį“ naudojimą

    Prancūzijos startuolis „Goodweek“, įkurtas Strasbūre, bet šiuo metu veikiantis su būstine Los Andžele, pritraukė 10,69 mln. eurų pradinės investicijos. Bendrovė kuria DI valdymo platformą, skirtą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris vis dažniau susiduria su nekontroliuojamu DI įrankių naudojimu.

    Investicijų raundui vadovavo Ispanijos rizikos kapitalo fondas Adara Ventures, prie jo prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų Bpifrance. Pasak investuotojų, „Goodweek“ išsiskiria tuo, kad komandoje yra anksčiau didesnes įmones sukūrę ir pardavę įkūrėjai, todėl tikimasi greito produkto komercializavimo.

    Kas yra šešėlinis DI naudojimas?

    Pastaraisiais metais įmonėse sparčiai paplito praktika, kai darbuotojai savarankiškai užsisako DI paslaugas asmeninėmis paskyromis, apeidami IT ir saugumo komandas. Tokia situacija didina riziką, kad konfidencialūs duomenys bus įkelti į išorines sistemas, o įmonė praras kontrolę tiek dėl atitikties reikalavimams, tiek dėl realių išlaidų.

    Be to, kai skyriai perka panašias paslaugas atskirai, dažnai atsiranda dubliuojamos prenumeratos ir sunku tiksliai suprasti, kokią naudą duoda kiekvienas įrankis. „Goodweek“ teigia, kad būtent šią problemą ir bando spręsti, pasiūlydama vieną administravimo vietą DI paslaugoms.

    Vienas langas keliems modeliams

    „Goodweek“ platforma siekia sujungti skirtingus rinkoje populiarius DI modelius ir suteikti įmonėms centralizuotą prieigą, vartotojų valdymą bei išlaidų stebėseną. Bendrovė nurodo, kad taip vadovai gali matyti, kas ir kokiais įrankiais naudojasi, kiek tai kainuoja ir ar yra vidinių taisyklių pažeidimų.

    Įmonė taip pat akcentuoja duomenų izoliavimą ir siekį užtikrinti, kad įmonių informacija nebūtų naudojama trečiųjų šalių modelių mokymui. Tokie pažadai rinkoje tampa vis svarbesni, nes įmonės DI diegia ne tik produktyvumui, bet ir klientų aptarnavimui, dokumentų ruošimui ar vidiniam žinių valdymui.

    „Norime, kad kiekvieno darbas būtų sklandesnis, o DI taptų kasdieniu pagalbininku, o ne rizika įmonei“, – sakė „Goodweek“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Nominé.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Goodweek“ teigimu, pritrauktas kapitalas bus skirtas pardavimų plėtrai ir tarptautinei ekspansijai. Įmonė nurodo, kad per mažiau nei metus išaugo iki 50 darbuotojų, o klientų portfelyje turi beveik 150 bendrovių įvairiose rinkose, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Beneliukso šalis ir Šiaurės Ameriką.

    Artimiausiuose planuose minima plėtra į naujas rinkas, tarp jų Lotynų Ameriką ir Aziją. Toks fokusas atspindi platesnę tendenciją: DI įrankių bumas sukuria paklausą ne tik patiems modeliams, bet ir valdymo, saugumo bei kaštų kontrolės sprendimams.

  • Dubline veikianti „LearnUpon“ pritraukė 44,5 mln. eurų: spartins agentinę mokymosi platformą

    Dubline veikianti „LearnUpon“ pritraukė 44,5 mln. eurų: spartins agentinę mokymosi platformą

    Kas finansuoja „LearnUpon“ plėtrą

    Dubline įsikūrusi įmonių mokymosi platforma „LearnUpon“ užsitikrino 44,5 mln. eurų augimo finansavimo liniją, skirtą plėtrai ir produktų kūrimui. Bendrovė teigia, kad lėšos padės greičiau diegti naujos kartos agentinio mokymosi sprendimus ir stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose.

    Finansavimą suteikė Londone veikianti augimo skolos valdytoja „Claret Capital Partners“, dirbanti su technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio sektoriaus įmonėmis. Pasak investuotojo, „LearnUpon“ jau yra pasiekusi mastą, o agentinio mokymosi kryptis atveria papildomą augimo langą įmonių mokymų rinkoje.

    Kas yra agentinis mokymasis ir kuo jis skiriasi

    „LearnUpon“ pastaruoju metu pristatė agentinio mokymosi platformą, kuri, bendrovės vertinimu, sprendžia struktūrinę problemą įmonių mokymuose: didelę administravimo naštą, dėl kurios komandos dažnai dirba palaikymo režimu, o ne kuria strateginę vertę. Idėja paprasta: žmonės nustato tikslus, atitikties reikalavimus ir mokymosi kryptį, o vykdymą perima automatizuoti agentai.

    Įmonė nurodo, kad DI agentai gali atlikti tokius darbus kaip administraciniai procesai, turinio atranka realiu laiku, įgūdžių spragų identifikavimas ir mokymų pritaikymas skirtingoms auditorijoms. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni didelėms organizacijoms, kur mokymų programos apima tūkstančius darbuotojų ir griežtai reguliuojamas atitikties temas.

    Kur bus nukreiptos lėšos

    „LearnUpon“ teigia, kad finansavimo struktūra parinkta taip, kad esami akcininkai išvengtų nuosavybės dalies praskiedimo. Augimo skolos instrumentai technologijų įmonėms dažnai pasirenkami tada, kai verslas jau generuoja stabilias pajamas, bet nori paspartinti plėtrą neatsisakydamas akcijų.

    Planuojama, kad pinigai bus skiriami trims kryptims: agentinio mokymosi platformos produktų vystymui, tarptautinės plėtros pagreitinimui ir strateginiams įsigijimams. Bendrovė pozicionuoja tikslą tapti pagrindine įmonių mokymosi platforma agentinio mokymosi eroje.

    „„LearnUpon“ sukūrė stiprų ir jau išplėtotą verslą, o dabar greitai juda, kad pasinaudotų galimybe, kurią įmonių mokymuose kuria agentinis DI. Džiaugiamės galėdami paremti komandą, kai ji spartina organinį augimą ir įsigijimų strategiją“, – sakė „Claret Capital Partners“ viceprezidentas Philipas Treacy.

    „Manome, kad DI eroje laimės ne vien greičiausia technologija, o organizacijos, kurios geriausiai atskleis žmonių potencialą“, – sakė „LearnUpon“ vadovas ir vienas įkūrėjų Brendanas Noud.

    „Ši 44,5 mln. eurų finansavimo linija stiprina mūsų viziją vystyti agentinį mokymąsi. Ji suteikia finansinį pagrindą agresyviai inovuoti, sparčiai augti ir formuoti įmonių mokymosi ateitį“, – pridūrė jis.

    „LearnUpon“ įkurta 2012 metais ir daugiau nei dešimtmetį kuria mokymosi valdymo sprendimus įmonėms. Bendrovė dirba iš Dublino ir Londono, taip pat turi biurus Filadelfijoje, Solt Leik Sityje, Sidnėjuje ir Belgrade.

    Įmonė nurodo aptarnaujanti skirtingus naudojimo scenarijus: darbuotojų kompetencijų ugdymą, klientų mokymus ir asociacijų narių mokymosi programas. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija, kad mokymosi platformos vis dažniau integruoja DI funkcijas, siekdamos sumažinti rutininius darbus ir sparčiau pritaikyti turinį konkretiems vaidmenims.

    2025 metų lapkričio mėnesį „LearnUpon“ paskelbė įsigijusi Berlyne gimusią DI asistuojamų kursų kūrimo platformą „Courseau“. Vėliau ji pervadinta į „CreateUpon“ ir orientuota į greitesnį kursų rengimą, suderinant greitį, kontrolę ir mokymosi rezultatų kokybę.

  • Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Logo

    HomeUK-StartupsLondon’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at…

    London’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at home with a palm-sized lab

    Unravel Health, a London-based startup developing technology to measure hormones at home daily, has raised €2.96 million (£2.5 million) to develop the Micro Lab, a palm-sized device that reads multiple hormones from a saliva sample in minutes.

    The round was led by Conduit EIS Impact Fund and Wrightwood, joined by Leo Capital, Embryo Ventures, Hermesa and returning investor Zinc VC.

    “People said nobody could climb Everest without oxygen, until someone did. Reading hormones in saliva outside a lab has been our Everest. Fifteen years ago I built my own hormone tracker to manage PCOS (now PMOS), because a blood test told me almost nothing about what my body was doing. Soon anyone will be able to bring the lab home to understand their symptoms,” said Veronika Bridgman, co-founder and CEO of Unravel Health.

    Founded in 2024 by Bridgman, Liza Levy (CCO) and Dr. Alexandra Oti (CMO), Unravel Health is a women’s health startup aiming to build the data layer for hormone-linked health.

    Saliva carries the hormones the body uses, but in quantities so small that only a lab could measure them, the UK startup explains. Unravel claims that its technology, developed over ten years at the University of Glasgow and protected by three granted patents, aims to bring that lab into the home. 

    Women’s health rarely comes down to one hormone, so the Micro Lab is being built to read oestradiol, the main form of oestrogen, alongside three other key hormones simultaneously. 

    The company says hormones shift throughout the month, but a blood test captures a single day. Wearables track every day but can only estimate hormone levels. It notes that the Micro Lab is designed to sit between the two, giving real hormone readings at home, day after day, at every stage of life from puberty to perimenopause,” the company mentioned in the press release.

    Eva-Maria Dimitriadis, Managing Partner at Conduit EIS Impact Fund, said, “Women’s hormonal health is one of the largest under-served markets in healthcare, and the bottleneck​ has always been data. Unravel is solving a hard technical problem that many are trying to address: measuring multiple hormones accurately, longitudinally, and affordably. And they are doing it via saliva, at home, aiming for lab-grade sensitivity. The team pairs deep science with a clear view of what women and clinicians actually need. We’re proud to lead this round and back them from a very early stage.”

    The round builds on more than €1.18 million (£1 million) from Innovate UK, the Medical Research Council, SBRI, strategic angels and Zinc. It completed a first close of over €2.36 million (£2 million) on 14th October and will close with final investors in the coming weeks. 

    The funding will fund external equivalency studies, the development of additional markers, and the start of the regulatory approval process. The round will take the Micro Lab to its first early-access devices in 2027, through partners in pharmacy, digital health, and clinical research. 

    Women’s hormones are the first application. The underlying technology has already been used to measure other markers, such as those for heart health and prostate cancer, and could bring many more lab tests into the home.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.
  • Norvegijos atviros bankininkystės „Neonomics“ pritraukė 3,6 mln. eurų ir sumažino sąnaudas beveik perpus

    Norvegijos atviros bankininkystės „Neonomics“ pritraukė 3,6 mln. eurų ir sumažino sąnaudas beveik perpus

    Kapitalas po taupymo plano

    Norvegijos atviros bankininkystės ir atvirų finansų platforma „Neonomics“ pritraukė apie 3,6 mln. eurų investiciją iš esamų akcininkų. Bendrovė investuotojų pavardžių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad papildomas kapitalas gautas po reikšmingo veiklos optimizavimo.

    Įmonė nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį veiklos sąnaudas sumažino beveik 50 proc. Toks fonas investuotojams signalizuoja ne tik augimo ambicijas, bet ir pastangas pasiekti tvaresnę finansinę drausmę, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių kriterijų Europos finansų technologijų rinkoje.

    Kas yra „Neonomics“ ir kuo ji užsiima

    „Neonomics“ įkurta Osle 2017 metais ir vysto pilno ciklo atvirų finansų infrastruktūrą verslui Europoje. Įmonė teikia prieigą prie bankinių sąskaitų duomenų, jų praturtinimo ir verifikavimo sprendimų bei mokėjimų inicijavimo paslaugų, leidžiančių atlikti mokėjimus tiesiai iš sąskaitos į sąskaitą.

    Bendrovė skelbia, kad per PSD2 ekosistemą jungia verslus su daugiau nei 3 500 bankų Europoje, o Šiaurės šalyse jos aprėptis siekia daugiau nei 20 mln. vartotojų. Tokia infrastruktūra leidžia įmonėms kurti paslaugas, paremtas greitesniais pervedimais ir išsamesne sąskaitų analitika.

    Lyderystės pokyčiai ir augimo planai

    Finansavimas sutapo su vadovybės pokyčiais: Alfonso Muñozas, prie „Neonomics“ prisijungęs kaip finansų vadovas 2025 metais, 2026 metų vasarį tapo laikinuoju generaliniu direktoriumi. Įmonė teigia, kad būtent jis atliko svarbų vaidmenį stiprinant finansų valdymą ir diegiant griežtesnę operacinę discipliną.

    „Iš esmės sustiprinome „Neonomics“: sukūrėme labiau sutelktą ir efektyvesnį verslą su aiškia augimo kryptimi“, – sakė Alfonso Muñozas.

    Pasak bendrovės, nuo metų pradžios naujų klientų pritraukimas paaugo daugiau nei 60 proc., augant tiek mokėjimų, tiek finansinių duomenų krypčiai. Papildomas kapitalas planuojamas skirti plėtrai srityse, kur bankiniai duomenys tampa pagrindu vartotojų finansinėms paslaugoms, asmeninių finansų valdymui, apskaitai, ERP sprendimams ir kitoms duomenimis grįstoms darbo eigoms.

    Kodėl atvira bankininkystė keičiasi

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad vien tik prieiga prie bankinių duomenų tampa standartizuota ir panašėjanti tarp tiekėjų. Dėl to konkurencinis pranašumas vis labiau persikelia į duomenų praturtinimą, jų kokybę, realaus laiko verifikaciją ir gebėjimą iš transakcijų istorijos išgauti verslui naudingas įžvalgas.

    „Prieiga prie finansinių duomenų yra tik pradžia. Tikroji vertė atsiranda tuomet, kai duomenys paverčiami įžvalgomis, kurios gerina produktus, darbo eigas ir sprendimus“, – teigė Alfonso Muñozas.

    Tokios tendencijos ypač aktualios kreditingumo vertinimui, pajamų patikrai, sukčiavimo prevencijai ir sklandesniam klientų identifikavimui. „Neonomics“ signalizuoja, kad sieks augti ne tik mokėjimų srityje, bet ir ten, kur finansinių duomenų interpretavimas tampa pagrindine vertės kūrimo dalimi.

  • Žarnyno ligų gydymo proveržis: „Microbiotica“ pritraukė 42 mln. eurų MB310 tyrimams

    JK klinikinės stadijos biotechnologijų bendrovė „Microbiotica“ pranešė užbaigusi pirmąjį C serijos finansavimo etapą ir pritraukusi 42 mln. eurų. Įmonė kuria tikslinius mikrobiomo vaistus, o gautos lėšos bus nukreiptos į pažangesnius klinikinius tyrimus.

    Finansavimo etapą vedė British Business Bank, o prie investuotojų prisidėjo „Tencent“, „IP Group“, Cambridge Innovation Capital, „Flerie Invest“ ir „Seventure Partners“. Pasak bendrovės, finansavime dalyvavo ir visi ankstesnio, B serijos etapo investuotojai.

    Kas bus daroma už 42 mln. eurų?

    Pagrindinis šio finansavimo tikslas – perkelti kandidatą MB310 į 2 fazės klinikinius tyrimus, skirtus opiniam kolitui gydyti. Tai viena dažniausių uždegiminių žarnyno ligų formų, o daliai pacientų esami gydymo būdai nepadeda pasiekti ar išlaikyti remisijos.

    MB310 – kartą per parą geriama kapsulė, sudaryta iš aštuonių konkrečių gyvų žarnyno bakterijų padermių. Bendrovė teigia, kad šis mikrobiomo „konsorciumas“ yra kuriamas taip, kad padėtų atkurti žarnyno epitelio barjerą ir mažintų uždegimą.

    „Šis finansavimas žymi svarbų kitą „Microbiotica“ etapą ir atspindi pažangą, kurią padarėme paversdami genomika paremtą mikrobiomo platformą klinikiniais produktais“, – sakė „Microbiotica“ generalinis direktorius Tim Sharpington.

    Kodėl mikrobiomas tapo investuotojų taikiniu?

    Mikrobiomu paremti vaistai pastaraisiais metais vis dažniau patenka į investuotojų akiratį, nes atsiveria galimybė gydyti ligas ne vien slopinant simptomus, bet koreguojant žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Tokie sprendimai ypač domina uždegiminių ligų srityje, kur reikalingi geriau toleruojami ir ilgalaikį efektą suteikiantys gydymo būdai.

    „Microbiotica“ pabrėžia, kad kartu su klinikine pažanga įmonė vysto ir mastelio didinimui pritaikytą, ekonomiškai efektyvią gamybą. Biotechnologijose tai dažnai tampa kritiniu faktoriumi, lemiančiu, ar perspektyvus produktas gali būti realiai tiekiamas rinkai po sėkmingų tyrimų.

    „Manome, kad „Microbiotica“ tampa pasaulinio lygio lydere mikrobiomo terapijų srityje, o 1b fazės opinio kolito tyrime užfiksuota statistiškai reikšminga klinikinė remisija be saugumo signalų“, – teigė British Business Bank gyvybės mokslų investicijų vadovas Carmine Circelli.

    Įmonės ištakos ir kiti projektai

    „Microbiotica“ įkurta 2016 metais ir išaugo iš Wellcome Sanger Institute mokslinės bazės. Bendrovė kuria platformą, kuri jungia mikrobiomo kultūrų kolekciją, žmogaus referencinę genomų duomenų bazę, bioinformatiką ir mašininio mokymosi metodus, padedančius atrinkti su palankesniais klinikiniais rezultatais siejamas bakterijas.

    Be MB310 projekto, įmonė taip pat vysto MB097 – mikrobiomu paremtą kandidatą pacientams, sergantiems pažengusia melanoma. Bendrovė yra skelbusi ir apie partnerystes su „MSD“, Cancer Research UK, „Genentech“ bei akademiniais ir klinikiniais partneriais Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų.

  • „OMass Therapeutics“ pritraukė 275 mln. eurų: ką tai reiškia naujiems mažųjų molekulių vaistams

    275 mln. eurų finansavimas

    Jungtinės Karalystės biotechnologijų bendrovė „OMass Therapeutics“, įkurta kaip Oksfordo universiteto atšaka, pranešė užbaigusi 275 mln. eurų C serijos investicijų etapą. Bendrovė teigia, kad finansavimas buvo pertekliškai pasirašytas, o tai dažnai signalizuoja didelę investuotojų paklausą ir pasitikėjimą klinikine strategija.

    Investicijų etapą kartu vedė nauji investuotojai Bain Capital Life Sciences, Forbion ir Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisijungė Janus Henderson Investors, SV Health Investors ir Jefferson Life Sciences, o dalyvavimą tęsė ir ankstesni investuotojai, tarp jų Syncona, Oxford Science Enterprises, GV, Northpond Ventures, Sanofi Ventures, British Business Bank bei Oksfordo universitetas.

    Kokius projektus stums į priekį?

    Bendrovė nurodo, kad pagrindinė lėšų dalis bus skiriama pažangiausiai programai OMS1620, kuri kuriama kaip MC2 receptoriaus antagonistas. Šią molekulę planuojama vesti per 2 fazės klinikinius tyrimus, orientuojantis į įgimtą antinksčių hiperplaziją ir nuo AKTH priklausomą Kušingo sindromą.

    „Šis finansavimas sutampa su svarbiu mūsų augimo etapu, kai OMS1620 judame į kliniką, o SLC15A4 inhibitorius ruošiasi sekti iš paskos“, – sakė „OMass Therapeutics“ generalinė direktorė Ros Deegan.

    „Turėdami naujų ir esamų investuotojų palaikymą, įžengiame į kitą fazę su ištekliais, kurie leidžia paversti pasiekimus kliniškai išsiskiriančių vaistų portfeliu pacientams“, – pridūrė ji.

    Platforma ir rinka: kodėl tai svarbu

    „OMass Therapeutics“ 2016 metais įkurta siekiant komercializuoti profesorės Dame Carol Robinson laboratorijoje sukurtus natyviosios masių spektrometrijos tyrimus. Bendrovė akcentuoja savo „OdyssION“ platformą, kuri jungia naujos kartos natyviąją masių spektrometriją, biochemijos metodus ir individualiai pritaikytą cheminę sintezę, kad taikinius būtų galima tirti jų „natūralioje“ biologinėje aplinkoje.

    Pasak bendrovės, toks požiūris turi padėti tiksliau įvertinti vaistinių molekulių sąveikas sudėtingose taikinių ekosistemose ir taip didinti tikimybę, kad kandidatai bus sėkmingi klinikoje. Investuotojams tai ypač aktualu dėl bendros rinkos tendencijos: kapitalas vis labiau telkiamas į platformas ir programas, kurios gali pasiūlyti aiškų diferenciatorių, o ne vieną izoliuotą kandidatą.

    „„OMass“ remiasi patyrusia komanda ir aiškia vizija, kaip sudėtingą biologiją paversti pacientams svarbiais, išsiskiriančiais vaistais“, – sakė Bain Capital Life Sciences atstovas Evano Greifo.

    „Bendrovė šią viziją įgyvendina judėdama su OMS1620 ir plėsdama portfelį endokrinologijoje bei imunologijoje. Matome reikšmingą potencialą pagerinti gydymą pacientams, sergantiems įgimta antinksčių hiperplazija“, – pridūrė jis.

    Bendrovė taip pat planuoja finansuoti ankstesnės stadijos portfelį, įskaitant pirminių klinikinių duomenų generavimą SLC15A4 inhibitoriui, kuris vertinamas dėl vilkligės ir kitų ligų, susijusių su interferono perprodukcija bei patogenine B ląstelių aktyvacija.

    Platesniame kontekste toks finansavimo dydis išryškina 2026 metais išliekantį investuotojų dėmesį Europos terapijų sektoriui, ypač kai kalbama apie kliniškai artėjančias programas ir aiškiai suformuluotą kelią iki 2 fazės rezultatų. Būtent 2 fazės duomenys dažnai tampa lūžio tašku, kai didžiosios farmacijos bendrovės vertina licencijavimo ar įsigijimo galimybes.