Tag: Startuoliai

  • Varšuvos „Coding Giants“ pritraukė iki 6 mln. eurų: STEM platformą plės JAV, Meksikoje ir Ispanijoje

    Varšuvos „Coding Giants“ pritraukė iki 6 mln. eurų: STEM platformą plės JAV, Meksikoje ir Ispanijoje

    Iki 6 mln. eurų plėtrai

    Varšuvoje įsikūrusi vaikams ir paaugliams skirta STEM ugdymo platforma „Coding Giants“ užsitikrino iki 6 mln. eurų rizikos skolos finansavimą. Lėšas suteikė Vidurio ir Rytų Europos investuotojas „Orbit Capital“, valdantis daugiau nei 200 mln. eurų turto per rizikos skolą ir augimo kapitalą.

    Rizikos skola paprastai pasirenkama tuomet, kai verslas jau turi veikiančias pajamas ir nori greičiau augti, tačiau nenori papildomai išskiesti akcininkų dalies nauja akcijų emisija. Tokia struktūra ypač paplitusi augančiose technologijų bendrovėse, kurios turi aiškų plėtros planą ir pakankamą pinigų srautą skolos aptarnavimui.

    „Coding Giants pasiekė etapą, kai rizikos skola gali būti ypač efektyvi: įmonė turi patikrintą verslo modelį, generuoja reikšmingas pajamas ir jau įrodė gebėjimą veikti tarptautiniu mastu. Toks finansavimas suteikia komandai daugiau lankstumo siekiant augimo galimybių nekeičiant verslo pagrindų“, – sakė „Orbit Capital“ generalinis partneris Wiktor Namysł.

    Kur keliaus pinigai?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas pirmiausia bus naudojamas spartinti įsitvirtinimą Jungtinėse Valstijose ir Meksikoje. Taip pat planuojama gilinti veiklą Ispanijoje, derinant organinį augimą ir tikslinius įsigijimus.

    Tokie pasirinkimai atspindi pastarųjų metų „edtech“ rinkos kryptį: vien tik vartotojų augimo nepakanka, todėl įmonės ieško mastelio rinkose, kuriose galima greičiau pasiekti pelningumą, o įsigijimai pasitelkiami greitam vietinės infrastruktūros ir klientų bazės išplėtimui.

    Nuo Lenkijos iki 15 šalių

    Lenkijoje kaip „Giganci Programowania“ žinoma platforma „Coding Giants“ įkurta 2018 metais. Įmonę įkūrė Radosław Kulesza, Dawid Leśniakiewicz, Piotr Pełka ir Sebastian Langa, o jos kursai skirti 6–19 metų amžiaus mokiniams.

    „Coding Giants“ siūlo programavimo, dirbtinio intelekto ir matematikos pamokas internetu ir gyvai. Įmonė teigia veikianti 15 šalių, įskaitant JAV, Meksiką, Ispaniją, Italiją, Vokietiją ir Balkanų regiono rinkas, o visame pasaulyje yra mokiusi daugiau nei 130 000 mokinių.

    „Sukūrėme verslą, kuris generuoja maždaug 14 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų. „Orbit Capital“ finansavimas leis greičiau išnaudoti matomas galimybes, ypač Ispanijoje ir Amerikose. Jau turime biurą Meksikoje ir norime paspartinti augimą regione tiek organiškai, tiek per įsigijimus“, – sakė „Coding Giants“ vadovas ir vienas įkūrėjų Radosław Kulesza.

    Platforma teigia mokymą papildanti DI paremtais įrankiais, kurie pritaiko mokomąją medžiagą pagal mokinio pažangą realiu laiku. Siekiant didesnio įsitraukimo, dalis užsiėmimų vyksta aplinkose, mokiniams pažįstamose iš žaidimų, pavyzdžiui, „Minecraft“ ir „Roblox“.

    „Programavimas, DI ir matematika ugdo loginį mąstymą, smalsumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Tai gebėjimai, kurių jauniems žmonėms reikia ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas suprasti bei aktyviai dalyvauti jas kuriant“, – sakė vienas „Coding Giants“ įkūrėjų Dawid Leśniakiewicz.

    Bendrovė taip pat vysto platesnes iniciatyvas, tarp jų programavimo konkursą „Gigathon“ ir nemokamą nacionalinį renginį „clickON“, kuris, įmonės teigimu, yra palaikomas Lenkijos švietimo ministerijos. „Coding Giants“ skelbia turinti beveik 1 000 instruktorių bendruomenę, sujungiančią technologijų patirtį ir pedagogiką.

  • „NVIDIA“ investuoja į 4 Prancūzijos startuolius: Europos DI įsipareigojimai artėja prie 9 mlrd. eurų

    „NVIDIA“ investuoja į 4 Prancūzijos startuolius: Europos DI įsipareigojimai artėja prie 9 mlrd. eurų

    „NVIDIA“ žingsnis į Prancūziją

    JAV lustų gamintoja „NVIDIA“ planuoja mažumos investicijas į keturis Prancūzijos startuolius: „Doctolib“, „Entalpic“, „Genesis AI“ ir „Pigment“.

    Bendrovė teigia, kad taip stiprina Europos dirbtinio intelekto ekosistemą, o jos bendri įsipareigojimai žemynui jau artėja prie 9 mlrd. eurų.

    „Šios investicijos Europoje paleidžia dirbtinio intelekto revoliuciją“, – sakė „NVIDIA“ prezidentas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas.

    Apie planus paskelbta Paryžiuje surengtame renginyje, kuriame dalyvavo ir Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Leskiūras bei šalies technologijų sektoriaus atstovai.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Pasak pranešimų, keturios bendrovės sprendžia skirtingas užduotis: nuo sveikatos apsaugos skaitmeninimo iki naujų medžiagų kūrimo, robotikos ir verslo planavimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI plėtra vis dažniau remiasi ne vien programine įranga, bet ir didelio našumo skaičiavimais, duomenų infrastruktūra bei pramoniniais pritaikymais.

    „Doctolib“ yra viena ryškiausių Prancūzijos sveikatos technologijų įmonių, kurianti skaitmeninius sprendimus pacientams ir gydymo įstaigoms.

    Skelbiama, kad „NVIDIA“ įsigytų mažumos paketą, tačiau investicijos dydis ir vertė neatskleidžiami.

    Paryžiuje veikianti „Entalpic“ kuria sprendimus, padedančius sparčiau projektuoti pažangias medžiagas atominiu lygmeniu.

    Bendrovės kompetencija siejama su puslaidininkių gamybai svarbiais paviršiais ir sąsajomis, o tai aktualu tiek lustų pramonei, tiek naujos kartos elektronikai.

    „Genesis AI“ vysto robotikos kryptį, kuri dažnai įvardijama kaip fizinis DI, kai modeliai mokomi veikti realioje aplinkoje, o ne vien teksto ar vaizdų kontekste.

    Įmonė dirba su baziniais modeliais, duomenų rinkimo sistemomis, simuliacijomis ir robotų aparatine įranga, siekdama universalesnių robotų galimybių.

    „Pigment“ kuria verslo planavimo platformą, skirtą prognozuoti rezultatus, modeliuoti scenarijus ir priimti sprendimus finansų, pardavimų, personalo ir operacijų srityse.

    Viešai skelbta, kad 2024 metais įmonė pritraukė apie 124 mln. eurų D serijos investiciją, o 2023 metais buvo paskelbta apie maždaug 77 mln. eurų C serijos finansavimą.

    Europos DI varžybos dėl skaičiavimo galios

    „NVIDIA“ šiuos planus pristato platesniame Europos kontekste, kai valstybės ir įmonės ieško būdų užsitikrinti pakankamus skaičiavimo pajėgumus ir patikimas DI grandines.

    Prancūzija pastaraisiais metais aktyviai siekia įsitvirtinti kaip vienas pagrindinių DI centrų Europoje, pritraukdama skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų projektus.

    Bendrovė taip pat primena jau anksčiau investavusi į Prancūzijos startuolius, tarp jų „Alice&Bob“, „Gradium“ ir „Scintil Photonics“.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros lyderiai ieško artimesnių partnerysčių su įmonėmis, kurios gali greitai perkelti technologijas į praktinius produktus.

    Artimiausiu metu „NVIDIA“ planuoja renginį Berlyne, kuris vyks spalio 20–22 dienomis, o pagrindinį pranešimą J. Huangas turėtų skaityti spalio 21 dieną.

    Tokių renginių metu bendrovė dažnai pristato strategines kryptis, naujus lustus, programinės įrangos atnaujinimus ir partnerystes, svarbias DI ekosistemos plėtrai.

  • Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Barselonoje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“ paskelbė užbaigusi A serijos finansavimo pirmąjį etapą ir pritraukusi 19,6 mln. eurų. Įmonė save vadina vienintele Ispanijoje visą kvantinio kompiuterio „stecką“ kuriančia komanda, vystančia tiek aparatinę, tiek programinę dalį.

    Didžiausią sumą, 10 mln. eurų, investavo „Indra Group“ per „IndraMind“ iniciatyvą, orientuotą į suverenių sprendimų kūrimą. Papildomus 9,6 mln. eurų skyrė Ispanijos technologinės transformacijos draugija SETT, veikianti prie šalies Skaitmeninės transformacijos ir viešojo administravimo ministerijos.

    Kodėl svarbus šis sandoris?

    Investuotojai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija gali tapti svarbiu postūmiu sparčiai augančioms didelio sudėtingumo skaičiavimo užduotims, o taip pat ir dirbtinio intelekto plėtrai. Tokie projektai Europoje vis dažniau siejami su strategine autonomija, kai kritinės technologijos kuriamos ir kontroliuojamos vietoje.

    „Kvantinė kompiuterija žymės lemiamą šuolį dirbtinio intelekto raidoje ir jo gebėjime spręsti itin sudėtingas užduotis“, – sakė „IndraMind“ generalinis direktorius Ignacio Martínez.

    Nuo akademijos iki pramonės

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ įkurta 2019 metais Barselonoje kaip kelių mokslo institucijų ir universiteto ekosistemos atšaka. Tarp steigėjų minimi mokslininkai ir vadovai, prisidėję prie įmonės technologinio kelio nuo ankstyvų prototipų iki veikiančių sistemų.

    Įmonės „full-stack“ modelis reiškia, kad ji kuria kvantinius lustus, programinę įrangą bei algoritmus, o taip pat integruoja kriogeniką ir valdymo elektroniką į pilnus sprendimus. Tokia vertikalioji integracija dažnai laikoma pranašumu bandant perkelti kvantines sistemas iš laboratorijų į pramoninį naudojimą.

    Fluxonium kubitai ir diegimas BSC

    Bendrovė teigia savo sprendimus grindžianti skaitmeniniais ir analoginiais kvantiniais procesoriais, paremtais superlaidžiais fluxonium kubitais. Ši architektūra paprastai siejama su didesniu koherentiškumu ir potencialiai didesniu atsparumu klaidoms, lyginant su plačiau paplitusiais transmon tipo kubitais.

    Pasak įmonės, jos daugiamodis metodas, jungiantis analoginius ir skaitmeninius kvantinius procesorius su didelio našumo klasikine kompiuterija, jau taikomas praktikoje. Trys „Qilimanjaro Quantum Tech“ kvantinės sistemos veikia Barselonos superkompiuterių centre, o viena jų įvardijama kaip pirmasis analoginis kvantinis kompiuteris, integruotas į Europos didelio našumo skaičiavimo centrą.

    „SETT įsipareigojimo atnaujinimas ir „Indra Group“ investicija sujungia suverenų ir pramoninį kapitalą, kad apsaugotų ir paspartintų technologinę autonomiją“, – sakė „Qilimanjaro Quantum Tech“ vadovė Marta P. Estarellas.

    Kur keliaus 19,6 mln. eurų?

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas kvantinių kompiuterių mastelio didinimui ir industrializavimui, naujos kartos lustų vystymui bei gamybos ir diegimo pajėgumų plėtrai. Įmonė taip pat sieja augimą su platesniu kvantinių sistemų prieinamumu strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, gynybai, saugumui ir pramonei.

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ nurodo iš viso įdiegusi aštuonias kvantines sistemas ir turinti klientų energetikos, telekomunikacijų, logistikos, sveikatos priežiūros bei finansų srityse. Nuotolinę prieigą prie infrastruktūros ji teikia per „SpeQtrum Cloud“ platformą, veikiančią kaip Quantum-as-a-Service modelis.

    Bendrovė tikisi A serijos finansavimo etapą užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, prie jo prisidedant ir kitiems esamiems investuotojams, įskaitant „Avançsa“. Kvantinės kompiuterijos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa toliau stiprina tiek mokslinę, tiek pramoninę bazę šioje srityje.

  • Helsinkio „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų: DI platforma žada patikimesnį perdirbto plastiko pirkimą

    Helsinkio „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų: DI platforma žada patikimesnį perdirbto plastiko pirkimą

    Investicija į tiekimo grandinės skaidrumą

    Helsinkyje įsikūręs startuolis „Ambio“ pritraukė 5,1 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai ir perdirbto plastiko žaliavų pirkimo skaitmeninimui. Bendrovė kuria DI pagrindu veikiančią platformą, skirtą padėti gamintojams greičiau rasti tinkamą perdirbtą plastiką ir sumažinti riziką dėl kokybės svyravimų.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas b2venture, taip pat prisidėjo „Montis“ ir ankstesnis investuotojas „Lifeline Ventures“. Pasak „Ambio“, tikslas yra perdirbtų polimerų pirkimą padaryti panašiai prognozuojamą kaip pirminių (neperdirbtų) žaliavų įsigijimą.

    Kodėl perdirbtą plastiką sunku pirkti?

    Perdirbto plastiko rinka Europoje auga, tačiau pirkimo procesai vis dar dažnai išlieka fragmentuoti ir reikalaujantys daug rankinio darbo. Viena esminių kliūčių yra tai, kad perdirbtų polimerų kokybė gali smarkiai skirtis priklausomai nuo žaliavos šaltinio, partijos ir apdorojimo istorijos.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinė žaliavos atitiktis gamybai neretai paaiškėja tik pradėjus ją naudoti gamybos linijoje. „Ambio“ teigimu, būtent patikimų duomenų trūkumas ir vėlyvas kokybės patvirtinimas yra priežastys, kodėl perdirbto plastiko pirkimus sudėtinga išplėsti iki didelio masto.

    „Pramoniniai pirkėjai nori, kad perdirbtos medžiagos elgtųsi kaip bet kuri kita žaliava: pastovi kokybė, patikimas pristatymas, be netikėtumų, tačiau šiandien tai vis dar greičiau išimtis“, – teigė bendrovė.

    Kaip veikia „Ambio“ modelis

    Startuolis, kurį 2023 metais įkūrė Tommi Bergström ir Elmo Pakkanen, kuria visą pirkimo ciklą apimantį sprendimą: nuo medžiagos atradimo ir palyginimo iki ilgalaikių tiekimų. „Ambio“ akcentuoja, kad platformos pagrindas yra struktūruoti kokybės duomenys, medžiagų patikra ir aiškiai apibrėžti kokybės protokolai.

    Platforma kaupia duomenis iš sandorių, tiekėjų pasiūlymų, kainodaros ir faktinių rezultatų, o tuomet DI padeda tikslinti parinkimą ir prognozuoti, ar konkreti perdirbto plastiko partija tiks pirkėjo gamybos procesui. Tokia „pasitikėjimo infrastruktūra“, pasak bendrovės, turėtų perdirbtą plastiką paversti ne loterija, o patikimai planuojama žaliava.

    „Kai perkate pirminį plastiką, tiksliai žinote, ką gausite. Kai perkate perdirbtą, dažnai sužinote, ar jis tinka, tik tada, kai jis jau veikia gamybos linijoje. Mūsų tikslas yra numatyti, ar medžiaga tiks, dar iki pradedant mėginių etapą“, – sakė „Ambio“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tommi Bergström.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Ambio“ teigia, kad pritrauktas 5,1 mln. eurų finansavimas padės plėstis tarptautiniu mastu ir apimti daugiau polimerų tipų. Bendrovės planuose yra didinti tiek pasiūlos, tiek paklausos pusę, kad pirkėjai galėtų rinktis iš platesnio patikrintų medžiagų portfelio.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad perdirbtų medžiagų naudojimas siejasi ne tik su tvarumo tikslais, bet ir su ekonomika bei tiekimo grandinės atsparumu. Didesnė perdirbtų žaliavų apyvarta Europos viduje gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių, reikalingų pirminių plastikų gamybai.

  • Čekijos „FLÆ Robotics“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI agentas viešbučiams jau dirba 60+ tinklų

    Kam bus skirti pinigai

    Čekijoje įsikūręs startuolis „FLÆ Robotics“ pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos produkto vystymui spartinti, integracijoms su viešbučių sistemomis gilinti, komandai auginti ir plėtrai į užsienio rinkas.

    Investiciją suteikė „Purple Ventures“ ir „Garage Angels“. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į BE-A – bendrovės kuriamą DI agentą, skirtą viešbučių aptarnavimo procesams.

    Ką daro BE-A agentas

    Pasak „FLÆ Robotics“ įkūrėjo ir vadovo Filipo Lineko, viešbučių komandos kasdien susiduria su dideliu pasikartojančių užklausų kiekiu el. paštu, telefonu ir kituose kanaluose. Sprendimas kuriamas taip, kad ne tik atsakytų į klausimus, bet ir atliktų kitą veiksmą viešbučio valdymo sistemose.

    „Viešbučių komandos kasdien tvarko daugybę pasikartojančių užklausų ir užduočių. Kuriame BE-A tam, kad jis neapsiribotų atsakymais, o atliktų ir kitą žingsnį viešbučio sistemose, leisdamas darbuotojams daugiau dėmesio skirti svečiams“, – sakė Filipas Linekas.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: viešbučiai ieško būdų automatizuoti standartines užduotis, mažinti apkrovas registratūroje ir paspartinti reagavimą į svečių užklausas. Praktikoje daugiausia vertės suteikia sprendimai, kurie yra glaudžiai sujungti su užsakymų, kambarių paskirstymo ir klientų aptarnavimo sistemomis.

    Europos kontekstas ir konkurencinė aplinka

    „FLÆ Robotics“ įkurta 2023 metais, o pranešimas apie pritrauktą kapitalą pasirodė tuo metu, kai Europoje daugėja investicijų į svetingumo sektoriui skirtą programinę įrangą su DI funkcijomis. Investuotojai vis dažniau remia produktus, kurie turi aiškų praktinį pritaikymą ir apčiuopiamą grąžą operacijose.

    Pastaraisiais metais panašūs sprendimai dažniausiai orientuojasi į svečių komunikaciją, kainodarą ir pajamų valdymą bei finansinį planavimą. Tai signalizuoja, kad rinka bręsta: vien atsakymų generatoriaus nebeužtenka, o prioritetu tampa automatizuoti procesai nuo užklausos iki veiksmo.

    „Ši investicija leis mums išplėsti BE-A galimybes, pagilinti integracijas ir padėti daugiau viešbučių tarptautinėse rinkose“, – sakė „Purple Ventures“ generalinis partneris Janas Davídekas.

    „Investavome į „FLÆ Robotics“, nes BE-A jau sprendžia realią viešbučių problemą ir įrodo vertę kasdienėje veikloje. Komanda sujungia patirtį svetingumo srityje ir aiškią produkto viziją“, – sakė Janas Davídekas.

    Naudojimo mastas ir rezultatai

    Bendrovė teigia, kad BE-A jau naudojamas daugiau nei 60 viešbučių Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Čekijoje. Tokia geografija rodo, kad produktas testuojamas skirtingose rinkose, kuriose skiriasi tiek svečių lūkesčiai, tiek naudojamos viešbučių valdymo sistemos.

    „FLÆ Robotics“ duomenimis, 2026 metų liepą ir rugpjūtį platforma apdorojo apie 265 000 žinučių ir balso sąveikų beveik 160 000 pokalbių. Vidutiniškai tai sudarė daugiau nei 4 000 sąveikų per dieną.

    Per tą patį laikotarpį, anot bendrovės, sistema užbaigė daugiau nei 3 400 viešbučių rezervacijų be žmogaus įsikišimo. Tokie rodikliai investuotojams dažnai yra svarbūs kaip įrodymas, kad produktas veikia ne tik bandomuoju režimu, bet ir realiose operacijose.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad DI sprendimų sėkmę svetingumo sektoriuje lemia patikimumas, duomenų apsauga ir sklandi integracija su jau naudojamomis sistemomis. Todėl tikėtina, kad didelė dalis naujo finansavimo bus nukreipta būtent į integracijų plėtrą ir produkto stabilumą, o ne vien į naujas funkcijas.

  • „Skeleton Technologies“ pritraukė 9 skaitmenų investiciją iš „Siemens“: DI plėtra JAV įgauna pagreitį

    Investicija ir naujas įvertinimas

    Taline įsikūrusi „Skeleton Technologies“ pranešė gavusi 9 skaitmenų dydžio investiciją iš „Siemens“, po kurios bendrovės vertė perkopė 899 mln. eurų ribą. Tai reiškia, kad „Skeleton Technologies“ priartėjo prie vadinamojo vienaragio statuso, kai vertinimas viršija maždaug 900 mln. eurų.

    Bendrovė kuria didelės galios energijos sistemas, skirtas DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams, kuriems reikia itin stabilaus ir greitai reaguojančio maitinimo. Pasak įmonės, naujas kapitalas leis spartinti gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą JAV.

    Kas bus daroma JAV?

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad investicija pirmiausia skirta gamybos pajėgumams JAV didinti ir tyrimų bei plėtros veiklai Silicio slėnyje. Tikslas – patenkinti augančią didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų ir kitų vadinamųjų hiperskalerių paklausą energijos sprendimams, pritaikytiems DI apkrovoms.

    Bendrovė anksčiau buvo skelbusi apie pasirengimą planuojamam viešam akcijų siūlymui JAV 2027 metais ir apie pritrauktą 33 mln. eurų pirmąjį prieš IPO etapo uždarymą. Šiandien paskelbta „Siemens“ investicija sustiprina planus kurti pilną vertės grandinę JAV – nuo elementų iki pilnų sistemų.

    „DI auga greičiau nei jį aptarnaujanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek galima nusipirkti GPU, o kiek skaičiavimo galios galima išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    Kodėl energija tampa DI „siaurąja vieta“?

    Duomenų centrai, aptarnaujantys DI modelių mokymą ir jų veikimą, patiria labai dinamiškas apkrovas, o energijos tiekimo svyravimai gali riboti įrangos našumą. „Skeleton Technologies“ sprendimai orientuoti į milisekundžių lygio šuolių slopinimą ir maitinimo stabilumą, kad skaičiavimo klasteriai galėtų veikti didesniu tankiu.

    Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros vartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 TWh 2025 metais iki 950 TWh 2030 metais. Agentūra taip pat nurodo, kad DI orientuotų duomenų centrų elektros poreikis gali augti dar sparčiau, o JAV duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą elektros paklausos augimo dalį iki 2030 metų.

    Technologijos esmė ir partnerystė

    „Skeleton Technologies“ technologijų pagrindas – bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, naudojama greitam galios atidavimui ir ilgam elementų tarnavimo laikui. Įmonė sujungia savo elementus su galios elektronika ir valdymo sprendimais, skirtais nuolat kintančioms DI klasterių apkrovoms.

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jos sistemos gali padėti pašalinti maitinimo svyravimus kaip našumo ribojimą ir prisidėti prie energijos taupymo, kai kuriais atvejais siekiančio iki 40 proc. Taip pat akcentuojama, kad stabilus maitinimas leidžia geriau išnaudoti GPU potencialą, nors konkretus rezultatas priklauso nuo duomenų centro architektūros ir apkrovų profilio.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ duomenų centrų sprendimų pasiūlą. Bendra inovacijų kryptis leis kurti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, remiantis stipriu gamybos tinklu Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens AG“ Elektrinių produktų padalinio vadovas Markusas Grabmeieris.

    Abi bendrovės nurodo, kad partnerystė orientuota į sprendimus nuo elektros tinklo iki serverių stovo, kai ypač svarbi tampa greita reakcija į apkrovos pokyčius. „Skeleton Technologies“ planuoja į JAV mastelio didinimą ir mokslinius tyrimus investuoti daugiau nei 179 mln. eurų, siekiant priartinti gamybą prie didžiausių DI infrastruktūros užsakovų.

  • „Causa Prima“ per 3 mėnesius pritraukė dar 18 mln. eurų: statymas už autonominius finansus verslui

    „Causa Prima“ per 3 mėnesius pritraukė dar 18 mln. eurų: statymas už autonominius finansus verslui

    Autonominių finansų platformą verslui kurianti „Causa Prima“ pritraukė apie 18 mln. eurų siekiančią investiciją pradiniame etape. Raundui vadovavo „Base10 Partners“, prie jo taip pat prisidėjo „QED Investors“ ir „FJ Labs“, o ankstesni investuotojai „Creandum“, „Kfund“ ir „Borusan Ventures“ dalyvavo pakartotinai.

    Naujausia injekcija įmonei skirta praėjus maždaug trims mėnesiams po ankstesnio, apie 9 mln. eurų vertės pre-seed etapo. Taip bendra „Causa Prima“ pritraukta suma išaugo iki maždaug 27 mln. eurų, o tempas signalizuoja didelį investuotojų dėmesį automatizuojamiems B2B atsiskaitymų procesams.

    Kas kuriama ir kodėl tai svarbu

    „Causa Prima“ įkūrė vadovas Maexas Amentas kartu su Henriku Gebbingu ir Philipu Stanislausu. Komanda kuria platformą, kuri turėtų automatizuoti tarp įmonių vykstančius finansinius procesus, įskaitant sąskaitų faktūrų tvirtinimą, ginčų sprendimą ir mokėjimų inicijavimą.

    Įmonė taikosi į sritį, kuri daugelyje organizacijų vis dar remiasi el. laiškais, skambučių priminimais ir rankiniu tikrinimu, net jei apskaita ar planavimas seniai skaitmenizuoti. Problema ypač išryškėja, kai didelėse tiekimo grandinėse vienu metu cirkuliuoja tūkstančiai sąskaitų ir skirtingos vidaus patvirtinimų taisyklės.

    DI agentai vietoje el. laiškų

    Pasak įmonės, platformos pagrindas yra dirbtinis intelektas, kuris per autonominius agentus perima rutinines derybas ir komunikaciją tarp įmonių. Tokie agentai gali spręsti, pavyzdžiui, dėl ginčijamų sąskaitų, trūkstamų dokumentų, suderinimų ar prašymų apmokėti anksčiau.

    Praktinis tikslas yra sumažinti rankinį darbą finansų skyriuose ir sutrumpinti laiką nuo sąskaitos išrašymo iki apmokėjimo. Tai tiesiogiai veikia apyvartinį kapitalą, prognozuojamą pinigų srautą ir santykius su tiekėjais, nes vėlavimai dažnai kyla ne dėl lėšų trūkumo, o dėl procesinių kliūčių.

    „Didžiausias neefektyvumas įmonių finansuose šiandien yra ne įmonės viduje, o tarp įmonių. Būtent ten bus kuriama naujos kartos finansų infrastruktūra“, – sakė „Causa Prima“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maexas Amentas.

    Plėtra ir ankstyvieji rodikliai

    „Causa Prima“ teigia jau įdarbinanti platformą didelėse organizacijose ir turinti daugiau nei 3 000 aktyvių paskyrų savo verslo tinkle. Įmonė pabrėžia, kad tai leidžia tikėtis greitesnio produkto brandinimo, nes tokiose aplinkose aiškiai matosi, kur procesai stringa ir kiek kainuoja delsimas.

    Gautos lėšos, kaip nurodoma, bus skirtos plėtrai JAV rinkoje ir tolesniam autonominių finansų sprendimo vystymui. Investuotojams ši kryptis patraukli tuo, kad automatizavus tarpinį sluoksnį tarp įmonių galima ne tik mažinti administracines sąnaudas, bet ir gerinti apmokėjimų prognozes bei ankstyvo apmokėjimo nuolaidų panaudojimą.

  • Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    7 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Paryžiuje įsikūręs klimato technologijų startuolis „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją, kuri, bendrovės teigimu, buvo viršyta pagal investuotojų paklausą. Lėšos bus nukreiptos ryžių auginimo dekarbonizacijos projektų plėtrai ir mastelio didinimui.

    Finansavimo raundui vadovavo „Colam Impact“, o prie jo prisidėjo „Proparco“, „Suma Capital“, „elea“, „Working Capital Fund“, „Albo“ ir „BPI France“. Esami investuotojai „Serena & make sense“ (per „Racine²“) ir „Technmind“ taip pat atnaujino paramą.

    „CarbonFarm“ kuria reikalingą infrastruktūrą vienai didžiausių dar neišnaudotų pasaulio dekarbonizacijos galimybių. Projekto vystymo kompetencijos, klimato finansų ir skaitmeninės MRV derinys leidžia sukurti išskirtinai lengvai plečiamą platformą ryžių sektoriuje“, – sakė „Colam Impact“ investicijų direktorė Benjamine Friderich.

    Kaip veikia „CarbonFarm“ sprendimas

    Bendrovę 2021 metais įkūrė Vassily Carantino ir James Hastwell. „CarbonFarm“ dirba su ryžių augintojais, kooperatyvais, agroverslo įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis ir vietos projektų vystytojais, kad padėtų kurti, finansuoti ir įvertinti didelio patikimumo projektus.

    Startuolis nurodo, kad jo technologija sukurta bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis, tarp jų Kornelio universitetu, INRAE ir Europos kosmoso agentūra. Sprendimuose naudojama palydovinių vaizdų analizė su DI, lauko duomenų surinkimo įrankiai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų modeliavimas, leidžiantys vertinti pokyčius lauko lygiu.

    Įmonė teigia veikianti 19 šalių Azijoje, Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Tarp partnerių minimos maisto ir agroverslo bendrovės, taip pat vystomojo bendradarbiavimo organizacijos bei technologijų įmonės, įskaitant „Google“.

    Kodėl ryžių auginimas tapo metano taikiniu

    „CarbonFarm“ skaičiuoja, kad ryžių auginimas sudaro apie 12 proc. pasaulinių žmogaus sukeltų metano emisijų. Metanas trumpuoju laikotarpiu daro itin stiprų poveikį klimato kaitai, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų sulėtinti temperatūros kilimą.

    Anot bendrovės, viena iš efektyviausių krypčių yra vandens valdymas ryžių laukuose, kai laukai periodiškai nusausinami, o ne nuolat užliejami. Teigiama, kad taip emisijas galima mažinti iki 50 proc., o vandens sunaudojimą iki 30 proc., nepabloginant derliaus.

    „Mastelis neatsiras pakeičiant vietos grandinės dalyvius, jis atsiras juos aprūpinant įrankiais. Jie geriausiai išmano ūkininkavimo sistemas ir turi ryšius, kurie leidžia pokyčiams įvykti“, – sakė „CarbonFarm“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vassily Carantino.

    Gautas finansavimas bus skirtas didinti veiklą Azijoje, Afrikoje ir Europoje bei spartinti plėtrą Lotynų Amerikoje. Taip pat planuojama investuoti į technologijas ir kompetencijas, reikalingas projektų vystymui, finansavimui, sertifikavimui ir jų integracijai į įmonių tiekimo grandines bei reguliuojamas anglies rinkas.

  • Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienoje įsikūręs startuolis „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta DI sprendimams statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui plėtoti. Bendrovė teigia kurianti vadinamąją DI operacinę sistemą, kuri automatizuoja daug laiko atimančius „back-office“ procesus – nuo sąskaitų tikrinimo iki medžiagų apskaitos.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fortino Ventures“, taip pat prisidėjo „Rise PropTech“ ir „CuriosityVC“, o prie finansavimo prisijungė ir ankstesnis investuotojas „Hansmann Family Office“. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos į plėtrą už jau įsitvirtinusių rinkų Austrijoje ir Vokietijoje ribų, naujų DI modulių kūrimą ir komandos augimą Vienos būstinėje.

    Kas tiksliai automatizuojama?

    „reebuild“ platforma apdoroja gaunamus dokumentus eilutė po eilutės, nesvarbu, ar tai PDF failas, nuotrauka, skenuotas dokumentas, ar elektroninė sąskaita. Šie duomenys paverčiami struktūruota informacija, kuri vėliau naudojama sąskaitų derinimui, kaštų kontrolei, užsakymų patvirtinimų ir važtaraščių sutikrinimui bei medžiagų judėjimo sekimui.

    Bendrovė akcentuoja, kad sistema mokosi iš komercijos vadovų sprendimų ir laikui bėgant mažina pasikartojančio administracinio darbo apimtį. Statybvietėje darbų vadovas gali nufotografuoti važtaraštį programėle, o dokumentas iš karto susiejamas su konkrečiu projektu ir užsakymu.

    Kodėl tai aktualu statybų rinkai?

    Statybų įmonėse administraciniai procesai dažnai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, popieriniais segtuvais ir rankiniu dokumentų sutikrinimu, o sąskaitų tvirtinimas ne visada yra skaidrus. Tokia praktika reiškia lėtesnius mokėjimus, didesnę klaidų riziką ir prarandamas galimybes pasinaudoti ankstyvo apmokėjimo nuolaidomis.

    „reebuild“ siekia šią spragą užpildyti DI agentais, kurie paruoštų darbą žmonėms: atpažintų pasikartojančias užduotis, pažymėtų neatitikimus ir pasiūlytų kitą veiksmą, tačiau galutinį sprendimą dėl patvirtinimų paliktų komandoms. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip pavienis įrankis, o kaip procesus iš esmės perstatanti infrastruktūra.

    Augimo rodikliai ir planai

    Pasak bendrovės, per platformą jau yra apdorota daugiau nei 530 mln. eurų sąskaitų apimties dokumentų, o tarp klientų – daugiau nei 120 statybų įmonių ir NT vystytojų. „reebuild“ nurodo, kad sistema automatiškai sutvarkė daugiau nei 345 000 dokumentų ir turi daugiau nei 2 350 aktyvių naudotojų.

    Bendrovė teigia, kad sąskaitų apdorojimo trukmę pavyko sutrumpinti nuo daugiau nei 20 minučių iki maždaug 3 minučių, o pirkimų kaštai kai kuriuose atvejuose esą sumažėjo iki 20 proc. Tolimesnis tikslas – kurti DI modulius, kurie uždengtų visą komercinę rangovų grandinę nuo sąmatų iki apskaitos, taip priartėjant prie „agentinio“ biuro modelio.

    „Mes šios industrijos problemas žinome iš pirmų rankų ir „reebuild“ kuriame kartu su klientais, labai arti statybviečių kasdienybės. Daug programinės įrangos, su kuria statybų įmonės dirba šiandien, per dešimtmečius beveik nepasikeitė“, – sakė „reebuild“ vadovas ir įkūrėjas Alexanderis Kornellas.

    „Manome, kad dabar pats metas statybų įmonėms skaitmeninti ir automatizuoti „back-office“ procesus naudojant SaaS ir DI. „reebuild“ turi komandą, galinčią tai įgyvendinti, o įkūrėjų šaknys siekia statybų sektorių“, – sakė „Fortino Ventures“ partneris Wouteris Goossensas.

  • Ispanijos „FinTech“ sandoris: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, kad augintų „Plazo“

    545 mln. eurų augimui

    Barselonoje įsikūrusi „FinTech“ grupė „ID Finance“ paskelbė pritraukusi 545 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo paketą. Lėšos bus skirtos pagrindinio bendrovės vartojimo finansų produkto „Plazo“ plėtrai ir tolimesniam kreditavimo apimčių augimui Ispanijoje.

    Į finansavimo sandorį įsitraukė keli investuotojai, tarp jų „Spice Expeditions“, „WashU“, „Kingsway Capital“, o turto pagrindu grindžiamą finansavimą suteikė „i80 Group“. Bendrovė nurodo, kad tai vienas didesnių pastarųjų metų „FinTech“ sandorių Ispanijoje, atspindintis suaktyvėjusias investicijas į vartojimo kreditą ir lanksčius atsiskaitymus Europoje.

    „Ši investicija yra aiškus pasitikėjimo balsas „Plazo“ ir mūsų kuriamu modeliu, kuris modernizuoja vartojimo kreditą Ispanijoje“, – sakė „ID Finance“ bendraįkūrėjas Alexanderis Dunaevas.

    DI vertinimas ir pelningumas

    Pasak bendrovės, „Plazo“ 2025 metais tris kartus išaugino savo portfelį ir pasiekė pelningumą. „ID Finance“ teigia, kad plėtra buvo paremta atsakingu rizikos vertinimu ir DI naudojamu skolininkų mokumo nustatymu, siekiant kartu didinti apimtis ir išlaikyti portfelio kokybę.

    „ID Finance“ skelbia, kad 2025 metais grupės pajamos siekė 243 mln. eurų, o pelnas per metus beveik padvigubėjo. Tuo metu „Plazo“ esą augino vartotojų bazę iki daugiau kaip 400 000 ir fiksavo reikšmingą metinį pajamų šuolį, o tai tapo vienu svarbiausių argumentų investuotojams.

    „Turrón“ ir BNPL kryptis

    Finansavimas siejamas ir su produkto krepšelio plėtimu. „ID Finance“ neseniai pristatė „Turrón by Plazo“ – lanksčių mokėjimų sprendimą, skirtą atsiskaitymams internete ir fizinėse parduotuvėse, apjungiantį elektroninių pinigų sąskaitą, debeto kortelę ir Buy Now, Pay Later tipo paslaugą.

    Ši kryptis atliepia platesnę Europos rinkos tendenciją, kai „FinTech“ įmonės stengiasi sujungti kasdienius mokėjimus ir kreditą vienoje programėlėje. Tokie sprendimai leidžia didinti klientų lojalumą ir dažninti naudojimą, tačiau kartu reikalauja ypač tikslaus rizikos valdymo, nes BNPL segmentas reguliuotojų ir bankų vis dažniau vertinamas per atsakingo skolinimo prizmę.

    „Džiaugiamės galėdami didinti turto pagrindu grindžiamo finansavimo apimtį, kuri padės „Plazo“ kitame augimo etape modernizuojant vartojimo kreditą Europoje“, – sakė „i80“ vadovas Peteris Frankas.

    Bendrovė pabrėžia, kad šis sandoris seka ankstesnį finansavimą, kurį „i80 Group“ suteikė 2024 metų pradžioje, ir kuris buvo panaudotas „Plazo“ kredito portfeliui auginti. „ID Finance“ prognozuoja, kad papildomas kapitalas ir DI paremta infrastruktūra turėtų sudaryti sąlygas „Plazo“ reikšmingai didinti apimtis ir 2026 metais.