CP v2

Tag: Startuoliai

  • „MediaFuse“ pristatė „TechnologyWire“: tikslinis pranešimų platinimas technologijų įmonėms

    Ryšių su visuomene (PR) pranešimų platinimo tinklą valdanti bendrovė „MediaFuse“ paskelbė apie naują platformą „TechnologyWire“, skirtą technologijų įmonėms ir startuoliams. Įmonė teigia, kad tikslas – ne kuo platesnė sklaida, o publikavimas ten, kur technologijų auditorija realiai skaito naujienas.

    Pasak „MediaFuse“, „TechnologyWire“ pranešimus platina per atrinktą technologijų leidinių tinklą ir siekia, kad jie atsirastų pagrindiniuose puslapiuose arba svarbiausiose rubrikose. Tokia strategija orientuota į matomumą, paieškos sistemų optimizavimą ir auditorijos pasiekiamumą, o ne į šimtus formalių publikacijų.

    „Dauguma naujienų platinimo tinklų atsirado laikais, kai reikėjo išmesti kuo platesnį tinklą. Šiandien technologijų įmonei nereikia 400 kanalų – jai reikia 15, kuriuos skaito klientai, investuotojai ir partneriai“, – sakė „MediaFuse“ vadovas Nadav Dakner.

    Įmonė kritikuoja tradicinį modelį, kai pranešimai paskleidžiami per televizijų, radijo stočių partnerių, regioninių laikraščių ar bendrų verslo srautų kanalus, kurie technologijų bendrovei ne visada duoda apčiuopiamą efektą. „TechnologyWire“ vietoje to siūlo tikslinę sklaidą ir pabrėžia, kad platforma nėra PR agentūra, o infrastruktūra, kuria gali naudotis tiek prekių ženklai, tiek agentūros.

    Praktinis veikimo modelis, kaip jį apibūdina bendrovė, paprastas: vartotojas užsiregistruoja, pateikia pranešimą spaudai, pasirenka platinimo variantą ir publikuoja. Taip pat pabrėžiama, kad nėra prenumeratos reikalavimų ar minimalių įsipareigojimų, o kaina taikoma už kiekvieną atskirą pranešimą.

    „TechnologyWire“ nurodo, kad jos tinkle yra įvairūs technologijų ir verslo leidiniai bei platformos, įskaitant „TechCrunch“, „TechRepublic“ ar „eWeek“, taip pat B2B technologijų žiniasklaidos grupės, kibernetinio saugumo ir programuotojų bendruomenėms skirtus kanalus. „MediaFuse“ akcentuoja, kad atranka daroma pagal tai, ar kanalas pasiekia technologijų pirkėjus, programuotojus, IT sprendimų priėmėjus ir investuotojus.

    „MediaFuse“ „TechnologyWire“ pristato kaip logišką plėtrą greta kitų specializuotų projektų, kuriuos bendrovė vysto skirtingoms industrijoms. Tarp jų minimi „Chainwire“ kriptovaliutų ir „Web3“ sektoriui, „FinanceWire“ finansų ir finansinių technologijų rinkai, „CyberNewsWire“ kibernetinio saugumo sričiai bei „GamingWire“ žaidimų industrijai.

    „Šį modelį jau pritaikėme kriptovaliutų ir finansų srityse: giliai įsilieji į industrijos žiniasklaidos ekosistemą, kuri tiesiogiai svarbi auditorijai, ir užtikrini, kad kiekvienas pranešimas būtų publikuotas“, – sakė „MediaFuse“ rinkodaros vadovas Alon Keren.

    Rinkoje, kurioje vis daugiau komunikacijos matuojama ne vien paspaudimais, bet ir reputaciniu svoriu, ekspertiniu paminėjimu bei ilgalaikiu randamumu paieškoje, specializuotos sklaidos idėja tampa vis aktualesnė. Technologijų įmonėms, kurios skelbia apie produkto pristatymą, investicijų pritraukimą ar partnerystę, tikslinė publikacija dažnai gali turėti didesnę vertę nei platus, bet išskaidytas pasiekiamumas.

  • Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselyje įsikūrusi fermentacijos bendrovė „MAASH“, kuri kuria ir gamina mikoproteiną maisto pramonei, pritraukė 12,15 mln. eurų finansavimo paketą. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo parengiamųjų darbų prie realios pramoninės plėtros.

    Finansavimą sudaro nuosavo kapitalo investicija ir viešasis finansavimas. „MAASH“ nurodo, kad dalį paketo sudaro 5,85 mln. eurų investicija, kurią suteikė keli nauji investuotojai, tarp jų Ambra Capital, InvestPro, „Bpifrance“, Amorçage Industriel, Nordzucker ir Tereos.

    Likusią dalį sudaro „Bpifrance“ parama ir paskola: 4,3 mln. eurų pagal programą Première Usine bei 2 mln. eurų paskola pagal Prêt d’Amorçage Investissement, siejama su iniciatyva France 2030. Toks modelis, kai rizikos kapitalas derinamas su valstybės instrumentais, šiandien vis dažniau taikomas Europos maisto technologijų ir pramoninės biotechnologijos projektuose, nes vien tik privačiomis lėšomis „pirmųjų gamyklų“ rizika dažnai būna per didelė.

    „Mūsų pramoninės fermentacijos patirtis kartu su naujų partnerių atėjimu leis greitai didinti techninius ir komercinius pajėgumus“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir valdybos pirmininkas Frédéric Van Gansberghe.

    „MAASH“ įkurta 2021 metais Frédéric Van Gansberghe ir Gaspard Gilbert. Bendrovė vysto mikoproteiną kaip tvaresnį ingredientą, skirtą gamintojams, ieškantiems alternatyvų gyvūninės kilmės baltymams arba norintiems mažinti mėsos kiekį sudėtyje neaukojant tekstūros ir skonio.

    Kas yra mikoproteinas?

    Mikoproteinas – tai baltyminė masė, gaunama fermentuojant grybus ar į grybus panašius mikroorganizmus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia gamyba paprastai paremta tiksliai valdomais parametrais, pavyzdžiui, temperatūra, pH ir deguonies tiekimu, nes nuo jų priklauso išeiga, produkto struktūra ir jutiminės savybės.

    „MAASH“ teigia, kad su savo fermentacijos būdu gautu mikoproteinu LoCylia™ ji pozicionuojasi kaip B2B ingredientų tiekėja maisto pramonei. Įmonė nurodo, kad partneriams gali padėti mažinti mėsos dalį receptūrose 10–30 proc. arba kurti vegetariškas ir veganiškas alternatyvas.

    Gamyklos planai Prancūzijoje

    Bendrovė pranešė, kad po dvejų metų nuo buvusios „Metabolic Explorer“ aikštelės įsigijimo Carling-Saint-Avold mieste pereina į projekto įgyvendinimo etapą. Ten planuojama paleisti 12 kubinių metrų demonstracinę gamyklą, kuri taps tiltu tarp laboratorinių bandymų ir nuolatinės pramoninės gamybos.

    Ilgesnio laikotarpio ambicija – pasirengti plėtrai iki 10 000 tonų metinės pramoninės gamybos. Tokie mastai alternatyvių baltymų sektoriuje paprastai laikomi lūžio tašku, nes tik didinant apimtis galima reikšmingai mažinti savikainą ir užtikrinti stabilų tiekimą didiesiems maisto gamintojams.

    Vadovų pokyčiai ir komercinis pagreitis

    „MAASH“ taip pat paskelbė apie vadovų pokyčius: nuo 2026 metų rugsėjo prie įmonės kaip generalinė direktorė prisijungs Samah Garringer. Ji turi daugiau nei 25 metų tarptautinės patirties maisto, ingredientų, mitybos ir pramoninio mastelio didinimo srityse, yra dirbusi vadovaujamose pareigose DSM, Avril Group ir ENOUGH Foods.

    „Džiaugiuosi prisijungdama prie „MAASH“ šiuo lūžio momentu. Kartu su komanda ir naujais partneriais įgyvendinsime priešpramoninį projektą, paspartinsime komercinį startą ir sukursime atsparią, savikaina konkurencingą platformą, kad maistingas, tvarus mikoproteinas rinką pasiektų dideliu mastu“, – sakė Samah Garringer.

    Kaip nurodo įmonė, dabartinis vadovas ir vienas iš įkūrėjų Gaspard Gilbert pereis į komercijos vadovo pareigas ir rūpinsis komerciniais ryšiais bei strateginėmis partnerystėmis. Taip pat jis laikinai eis finansų vadovo pareigas, kol bus užtikrinta pilna vadovų komanda sparčiai plėtrai.

    „Buvusios „Metex“ aikštelės įsigijimas suteikė mums pramoninį pagrindą. Pastaruosius dvejus metus dirbome, kad šį pagrindą paverstume patikimu ir įgyvendinamu projektu“, – sakė Gaspard Gilbert.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis: dabar turime partnerius, resursus ir lyderystę, kad pereitume nuo pasirengimo prie pramoninio įgyvendinimo. Samah Garringer paskyrimas generaline direktore atspindi tą pačią ambiciją – suteikti „MAASH“ pramoninius, žmogiškuosius ir komercinius pajėgumus, reikalingus augimui“, – pridūrė jis.

    Rinkoje, kur alternatyvių baltymų projektams didžiausias iššūkis dažnai yra perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos, investuotojams svarbiausi tampa du dalykai: technologijos patikimumas ir komandos patirtis pramoninėje plėtroje. „MAASH“ atveju akcentuojamas būtent šis etapas – demonstracinė gamykla ir kelias link dešimčių tūkstančių tonų gamybos apimčių.

  • Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiuje įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „ArcSpace“ pranešė užbaigęs daugiau kaip 2 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria sprendimus, skirtus palydovų remontui, surinkimui ir techninei priežiūrai orbitoje, o pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti pasirengimą demonstracinei misijai.

    Finansavimo etapui vadovavo „DEPO Ventures“ per fondą „DEPO Ventures One“, taip pat prisidėjo „SCE Freiraum Ventures“, „IRDI Capital Investissement“ ir Prancūzijos verslo angelų tinklas. Investuotojai akcentuoja, kad palydovų aptarnavimas orbitoje tampa strategine kryptimi, susijusia tiek su kritinės infrastruktūros atsparumu, tiek su gynybos poreikiais.

    „ArcSpace“ įkurta 2022 metais ir vysto įrankius bei gamybos procesus, kuriuos būtų galima naudoti kosmose. Esminė kryptis – elektronų pluošto technologija, leidžianti pjauti, sujungti ir virinti medžiagas vakuume, tiesiog kosminiame aparate ar specializuotame remonto įrenginyje.

    Iki šiol dauguma palydovų buvo kuriami pagal vienkartinio panaudojimo logiką: sugedus, pritrūkus kuro ar patyrus pažeidimą, jie dažnai virsta neveiksniu objektu ir papildomu kosminių šiukšlių šaltiniu. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir didesnę susidūrimų riziką tankėjančiose orbitose.

    Bendrovė teigia sukūrusi kompaktišką aukštos energijos elektronų pluošto įrankį, kurį būtų galima integruoti į misiją kaip nedidelį modulį. „ArcSpace“ pabrėžia, kad sprendimas gali būti panaudotas be sudėtingo išankstinio palydovų pritaikymo aptarnavimui, o tai yra vienas didžiausių barjerų dabartinėje rinkoje.

    „Kosmoso pramonė tradiciškai veikė vienkartinio naudojimo modeliu. Sugedus sistemai ar palydovui pritrūkus kuro, infrastruktūra, verta šimtų milijonų eurų, būdavo prarandama“, – sakė „ArcSpace“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Mohara.

    „Mūsų tikslas – parodyti daugiau nei 100 sekundžių visiškai autonominio virinimo kosminiame aparate 2027 metais, o tai būtų pasaulinė naujovė“, – pridūrė jis.

    Pasak įmonės, technologija jau įveikė reiklius bandymus, imituojančius kosmoso aplinką, įskaitant aukšto vakuumo sąlygas ir mechanines vibracijas. Naujas finansavimas bus skirtas komandai plėsti, skrydžio įrangai kvalifikuoti ir pasirengti pirmajai demonstracinei misijai, kuri šiuo metu planuojama 2027 metais.

    „ArcSpace“ taip pat nurodo sulaukusi susidomėjimo iš daugiau nei keliolikos komercinių įmonių ir bendradarbiaujanti su instituciniais partneriais, įskaitant Prancūzijos kosmoso agentūrą CNES, Europos kosmoso agentūrą ir Europos gynybos fondą. Tokios partnerystės paprastai padeda startuoliams greičiau pasiekti sertifikavimo, testavimo infrastruktūros ir potencialių pirmųjų klientų kanalus.

    Rinkos kontekstas palankus: Europos Komisija įvardija palydovų aptarnavimą orbitoje ir operacijas kaip vieną iš būsimos Europos kosmoso ekonomikos atramų. Tikimasi, kad artimiausiais metais daugės investicijų į technologijas, kurios leistų prailginti palydovų eksploatacijos laiką, saugiau juos deorbituoti ir sumažinti kosminių šiukšlių augimą.

    Bendrovės planuose numatyta nuo 2028 metų pradėti komercinę veiklą su sprendimais, skirtais palydovų gyvavimo pratęsimui, deorbitavimui ir dvejopos paskirties misijoms. Ilgesnėje perspektyvoje ta pati technologijų bazė būtų plečiama didesnių konstrukcijų surinkimui orbitoje ir Mėnulio aplinkoje bei gamybai kosmose.

  • Stokholmo „Solace Care“ pritraukė 2,1 mln. eurų: siekia keisti gyvybės draudimą ir plėstis į JK

    Stokholme įsikūrusi gyvenimo pabaigos planavimo ir šeimų palaikymo platforma „Solace Care“ pritraukė 2,1 mln. eurų pradinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė skelbia lėšas skirsianti plėsti partnerystes su draudikais ir brokeriais, taip pat žengti į Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkas.

    Raundui vadovavo „Spintop Ventures“, prisidėjo ir „Plug and Play“, taip pat keli draudimo sektoriaus vadovai bei investuotojai. „Solace Care“ planuoja stiprinti produkto kūrimo ir komercines komandas, kad greičiau diegtų sprendimą naujose šalyse.

    „Šiandien draudimas išmoka pinigus, o tada šeima kitus šešis mėnesius lieka viena“, – sakė „Solace Care“ vadovas ir vienas įkūrėjų Valtteri Korkiakoski.

    Pasak jo, įmonė siekia perkurti asmens draudimo logiką taip, kad pagalba nebūtų vienkartinė išmoka, o apimtų ir praktinę bei emocinę paramą po netekties. Toks požiūris atliepia platesnę Europos tendenciją: senėjančios visuomenės, spaudimas sveikatos ir socialinėms sistemoms bei augantis poreikis skaitmenizuoti paslaugas.

    Kaip veikia platforma

    „Solace Care“ sprendimas parduodamas per gyvybės draudikus ir brokerius, o pats produktas orientuotas į gyvenimo pabaigos planavimą ir pagalbą artimiesiems. Iki netekties naudotojai gali susisteminti dokumentus, užfiksuoti pageidavimus ir palikti aiškias instrukcijas, kuriomis prireikus dalijamasi su šeima.

    Po netekties artimiesiems siūlomas struktūruotas „vedimas“ per administracinius procesus, kai reikia tvarkyti formalumus skirtingose institucijose, ir kartu suteikiama žmogiška pagalba. Bendrovė akcentuoja, kad taip draudimo vertė tampa apčiuopiama ne tik išmokos momentu, bet ir kasdieniuose sprendimuose.

    Augimas Šiaurės šalyse ir plėtros planai

    Įmonė nurodo, kad nuo 2025 metų vidurio, kai pasirodė pirmieji apdraustieji, jos paslauga pasiekė daugiau kaip 25 000 apdraustų gyvybių Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Bendrovės teigimu, augimą labiausiai lėmė partnerių kanalai, o ne tiesioginė rinkodara.

    Šiuo metu paslauga veikia švedų, suomių ir norvegų kalbomis, o tolesnėje plėtroje numatoma plėsti lokalizaciją ir į kitų rinkų poreikius. „Solace Care“ pabrėžia, kad Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė pasirinktos dėl brandžios draudimo rinkos ir galimybės greičiau užmegzti platinimo partnerystes.

    Kodėl investuotojai mato nišą

    Investuotojų vertinimu, gyvybės draudimas dešimtmečius buvo parduodamas panašiu pažadu, tačiau pats „produktas“ šeimai dažnai lieka piniginis, o ne paslaugų sprendimas. „Solace Care“ idėja yra perkelti dalį vertės į paslaugą, kuri padeda šeimai susitvarkyti su praktiniais klausimais ir sumažinti naštą po netekties.

    Kontekstas palankus ir dėl platesnių investicijų krypčių: Europoje auga dėmesys skaitmeninėms sveikatos, draudimo technologijų ir nuotolinių paslaugų platformoms, kurios draudikams leidžia pasiūlyti papildomą vertę esamiems klientams. „Solace Care“ tikisi, kad tokie sprendimai taps konkurenciniu pranašumu rinkoje, kurioje kainos ir sąlygos vis dažniau yra panašios, o išsiskirti leidžia aptarnavimas ir patirtis.

  • Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Rizikos kapitalo fondo SMRK VC partneris Vladas Tislenko pristatė „Startup Due Dil“ – internetinę programą, kuri automatizuoja startuolių due diligence procesą: surenka, patikrina ir susistemina informaciją investuotojams bei patiems įkūrėjams.

    Tokio tipo patikra paprastai reiškia dešimtis dokumentų, teiginių tikrinimą ir daug rankinio darbo, todėl gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Startup Due Dil“ žada pirminę struktūruotą ataskaitą parengti maždaug per 10 minučių.

    Kaip veikia „Startup Due Dil“

    Platforma sukurta kaip kelių agentų sistema: ji koordinuoja dešimt specializuotų DI agentų, kurie analizuoja pateiktą startuolio medžiagą ir viešai prieinamus šaltinius. Tikslas – sumažinti riziką, kad vertinant bus praleisti svarbūs signalai ar pasitikėta nepagrįstais skaičiais.

    Devyni agentai vertina skirtingas sritis: komandą, rinką, konkurentus, produktą ir technologiją, trauką ir finansus, verslo modelį, reguliacinę atitiktį, nuosavybės struktūrą bei teisinius aspektus. Dešimtasis agentas, vadinamas „Oracle“, planuoja procesą, tikrina rezultatų pilnumą ir suformuoja galutinę ataskaitą.

    Norint pradėti analizę, naudotojui pakanka įkelti startuolio pristatymą. Išsamesnei patikrai galima pridėti finansines ataskaitas, kapitalizacijos lentelę, teisinius dokumentus ir kitą duomenų kambario medžiagą, o sistema gretina teiginius su viešais duomenimis.

    Raudonos, geltonos ir žalios vėliavos

    Galutinėje ataskaitoje išvados suskirstomos į raudonas, geltonas ir žalias vėliavas: nuo esminių rizikų ir neatitikimų iki klausimų, kuriuos verta patikslinti, arba patikrintų teigiamų signalų. Tokia struktūra turėtų padėti greičiau suprasti, kur būtinos papildomos įžvalgos ar pokalbiai.

    Pasak V. Tislenko, vienas dažniausių ankstyvos stadijos startuolių „aklųjų taškų“ – pernelyg optimistiškai nurodomas rinkos dydis, kurio ne visada įmanoma pagrįsti patikimais duomenimis. Tokiais atvejais įrankis iškelia riziką, kad skaičiai gali būti nepatikrinti arba netikslūs.

    Ar DI galima patikėti investicinę patikrą?

    V. Tislenko pripažįsta, kad DI sistemos gali užtikrintai pateikti klaidingą informaciją, todėl modelį tenka nuolat tobulinti. Kelių agentų architektūra pasirinkta tam, kad vieno modulio klaidos būtų greičiau pastebimos, o „Oracle“ galėtų pakartotinai paleisti tam tikrą analizės dalį su papildomu kontekstu.

    „Analizuojant startuolius sistemiškai, daugiausiai laiko atima informacijos paieška, patikra ir struktūravimas. Pradėjau kurti „Startup Due Dil“, kad automatizuočiau šią proceso dalį. Tikslas nėra pakeisti investuotoją, o suteikti tvirtesnį pagrindą sprendimams ir sumažinti riziką praleisti svarbų signalą“, – sakė V. Tislenko.

    Ne mažiau svarbi tema – konfidencialumas. Due diligence dažnai apima jautrią finansinę, teisinę, nuosavybės ir investicijų pritraukimo informaciją, todėl platforma akcentuoja duomenų saugumą ir prieigos ribojimą.

    Kūrėjo teigimu, administravimo aplinkose nerodomas privatų turinį apimantis darbas, o kūrėjai neturi prieigos prie naudotojų failų ar ataskaitų. Tuo pačiu dalis apdorojimo atliekama naudojant trečiųjų šalių modelių tiekėjus, o dabartinėje versijoje naudojama „OpenAI“ programavimo sąsaja.

    „Nei aš, nei modelių tiekėjai neturėtų naudoti klientų medžiagos modelių mokymui. Aš neturiu prieigos prie naudotojų įkėlimų ir rezultatų, matau tik techninius žurnalus, reikalingus pagalbai, o sistemą tobulinu tik gavęs tiesioginį klientų grįžtamąjį ryšį“, – sakė V. Tislenko.

    Nors 10 minučių terminas skamba kaip didelis šuolis, pats kūrėjas pabrėžia, kad due diligence išlieka žmonių darbas. Net ir gavus automatizuotą ataskaitą, investuotojams vis tiek reikia pokalbių, rekomendacijų patikrinimo ir svarbiausių punktų aptarimo su įkūrėjais.

    „Startup Due Dil“ pirmiausia orientuota į rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, vertinančius technologijų įmones, ypač ankstyvose stadijose. Kartu įrankis gali būti naudingas ir startuoliams prieš pradedant lėšų pritraukimą, kad jie patys įsivertintų pasirengimą investuotojų patikrai.

    Ilgainiui tokie sprendimai gali pakeisti ir tai, kaip kuriami pristatymai bei duomenų kambariai: kuo labiau standartizuoti ir patikrinami bus teiginiai, tuo mažiau laiko liks „rankiniam“ faktų gaudymui. Tačiau, kaip pabrėžia V. Tislenko, santykiai ir pasitikėjimas investicijose vis tiek išliks kertiniai.

    „Galiausiai tai vis tiek bus žmonių žaidimas“, – sakė V. Tislenko.

  • „Lunar“ įkūrėjai pristatė DI audito startuolį „Repodo“: pritraukė per 8 mln. eurų

    „Lunar“ įkūrėjai pristatė DI audito startuolį „Repodo“: pritraukė per 8 mln. eurų

    Danijos skaitmeninio banko „Lunar“ bendraįkūrėjai pradeda naują etapą: jie pristatė dirbtiniu intelektu paremtą audito startuolį „Repodo“ ir ankstyviausioje finansavimo stadijoje pritraukė daugiau nei 8 mln. eurų. Bendrovė startuoja Danijoje ir žada mažinti daug rankinio darbo reikalaujančią audito rutiną, kuri vis dar dominuoja daugelyje rinkų.

    „Repodo“ turi keturis bendraįkūrėjus. Tarp jų – buvęs „Lunar“ vadovas Ken Villum Klausen, buvęs finansų vadovas Peter Andreasen ir buvęs produktų vadovas Joachim Strøjer Hansen, taip pat profesionalus auditorius Anders Houmann.

    Į daugiau nei 8 mln. eurų dydžio išankstinės stadijos investicijų raundą, skelbiama, įsitraukė fondai Hedosophia ir Seed Capital, anksčiau rėmę ir „Lunar“ augimą, taip pat kiti investuotojai. „Lunar“ per savo plėtros laikotarpį buvo pritraukęs daugiau kaip 500 mln. eurų finansavimo ir pasiekęs daugiau nei 1 mln. klientų, o dabar trys jo bendraįkūrėjai pasitraukė iš vykdomųjų pareigų.

    Kaip DI keis auditą

    „Repodo“ tikslas – sumažinti įmonėms ir auditoriams tenkančias pasikartojančias užduotis, kad auditas taptų greitesnis, sklandesnis ir pigesnis. Bendrovė teigia, kad DI integravo nuo pat pradžių, automatizuodama duomenų surinkimą, suderinimus, dokumentacijos parengimą ir sandorių analizę.

    Vis dėlto „Repodo“ pabrėžia, kad atsakomybė už profesinį vertinimą, kontrolę ir galutinį audito patvirtinimą lieka kvalifikuotiems auditoriams. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: DI dažniau naudojamas kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip visiškai žmogų pakeičiantis sprendimas, ypač reguliuojamose srityse.

    „Auditas vis dar paremtas veiklos modeliu, kuris labai priklauso nuo rankinio darbo. DI suteikia galimybę tą modelį perkurti iš pagrindų – ne pašalinant auditorius, o leidžiant technologijoms atlikti daugiau pasikartojančio apdorojimo, kad auditoriai galėtų daugiau dėmesio skirti sprendimams, rizikai ir klausimams, kuriuose jų kompetencija svarbiausia“, – sakė Ken Villum Klausen.

    Plėtra už Danijos ribų

    Startuolis pirmiausia orientuosis į mažas ir vidutines įmones – segmentą, kuriame audito kaštai ir pasirengimo našta dažnai jaučiami labiausiai. „Repodo“ taip pat planuoja plėstis į kitas Europos rinkas, siekdamas pritaikyti tą patį technologinį modelį skirtingiems reguliavimo ir apskaitos standartams.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė audito rinka vertinama apie 80 mlrd. eurų. Toks mastas paaiškina investuotojų dėmesį sprendimams, kurie žada efektyvinti procesus, gerinti duomenų kokybę ir trumpinti audito ciklus, kartu išlaikant atsakomybės grandinę žmogaus rankose.

  • „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijai vystyti, apskaitos ir mokesčių paslaugų apimtims didinti bei pasirengti plėtrai į kitas Europos rinkas.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke veikiantis ankstyvos stadijos fondas „AlleyCorp“, prie jo prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimi vadovai ir aukščiausio lygio specialistai iš įvairių finansų technologijų ir programinės įrangos bendrovių.

    „Neno“ veiklą pradėjo 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir orientuojasi į mažas bei vidutines įmones. Bendrovė siūlo vienoje platformoje sujungtą apskaitą, mokesčius ir finansų administravimą, o nuo starto jau beveik pasiekė 200 klientų ribą.

    Startuolis taikosi į rinką, kurioje, bendrovės vertinimu, daugiau nei pusė iš maždaug 26 mln. Europos smulkių ir vidutinių įmonių bent dalį apskaitos, darbo užmokesčio ar mokestinių prievolių patiki išorės paslaugų teikėjams. Tokios paslaugos Europoje sudaro apie 200 mlrd. eurų vertės industriją per metus.

    „Neno“ teigimu, įmonėms dažnai tenka dirbti su išskaidytais procesais: bankininkystė, apskaita, mokesčiai ir darbo užmokestis valdomi skirtingais įrankiais, todėl kontekstinė finansinė informacija tampa sunkiai pasiekiama. Papildomą spaudimą tradiciniam modeliui, pasak bendrovės, didina apskaitos specialistų trūkumas.

    Šiems iššūkiams spręsti „Neno“ sukūrė DI pagrįstą darbo aplinką, kurios branduolys yra realiuoju laiku veikianti agentinė didžioji knyga. Joje sujungiami duomenys iš įmonės banko sąskaitų, verslo kortelių, mokėjimų tiekėjams ir gautinų sumų, kad apskaitininkai matytų pilnesnį finansinį kontekstą vienoje sistemoje.

    Platforma šiuos duomenis naudoja procesams automatizuoti ir spartinti, įskaitant suderinimą ir pridėtinės vertės mokesčio parengimą. „Neno“ skaičiuoja, kad dalį užduočių pavyksta atlikti iki penkių kartų greičiau, o klientai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administracinio darbo per mėnesį ir apie 20 proc. metinių apskaitos išlaidų.

    „Vietoje to, kad verslo savininkai koordinuotų veiksmus tarp bankų, buhalterių ir mokesčių konsultantų, mes pateikiame vieną padaryta už jus darbo būseną, kur suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone. Verslo savininko vienintelis prisilietimas yra peržiūrėti, kas jau sutvarkyta“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas nėra pakeisti apskaitininkus, o padidinti jų pajėgumą. „Neno“ teigimu, tokia infrastruktūra leidžia specialistams aptarnauti daugiau įmonių, nes rutininės administracinės užduotys labiau automatizuojamos, o konsultacinis darbas gali išlikti kokybiškas.

    „Mes nepakeičiame apskaitininkų, mes plečiame jų pajėgumą. Tai leidžia vienam „Neno“ apskaitininkui prižiūrėti šimtus klientų vietoje įprastų trisdešimties, neprarandant konsultavimo kokybės“, – teigė Nickas Knuppe.

    Gautos investicijos taip pat bus naudojamos „Neno Labs“ padaliniui, kuris koncentruosis į tyrimus ir plėtrą, susijusią su vadinamuoju aplinkiniu DI. Lygiagrečiai bendrovė planuoja stiprinti apskaitos, mokesčių paslaugų ir rinkodaros bei pardavimų komandas, o į naujas Europos rinkas ruošiasi žengti 2027 metais.

  • Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvos DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Raundui vadovavo „Superhero Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“ ir verslo angelai, tarp jų „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis bei vienas „Vinted“ bendraįkūrėjų Mantas Mikuckas.

    Įmonė kuria platformą, kuri automatizuoja programinės įrangos mokymų ir darbo eigos dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą. Sprendimas orientuotas į problemą, su kuria susiduria daug organizacijų: keičiantis įrankiams ir procesams, instrukcijos greitai pasensta, o darbuotojai vėl grįžta prie klausimų kolegoms ar pagalbos komandoms.

    Kaip veikia „Guideless“

    Platforma fiksuoja darbo eigą darbuotojui atliekant veiksmus verslo sistemose ir paverčia žingsnius struktūruota mokomąja medžiaga. Ji gali apimti vaizdines sekas, rašytines instrukcijas, transkriptus ir įgarsinimą, o turinį vėliau galima redaguoti, pritaikyti pagal prekės ženklą, dalintis ar eksportuoti.

    Skirtingai nei tradiciniai ekrano įrašai, čia kuriamas turinys remiasi žingsniais, todėl instrukcijas paprasčiau koreguoti, kai pasikeičia procesas ar įrankio sąsaja. „Guideless“ teigia palaikanti teksto vertimą į kalbą daugiau nei 40 kalbų ir leidžianti mokymų dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą pagreitinti iki 10 kartų.

    „„Guideless“ sukūrėme taip, kad kiekviena užfiksuota darbo eiga virstų struktūruotu operaciniu kontekstu, o ilgainiui tai taptų besikeičiančiu atminties sluoksniu, saugančiu organizacijos žinias, kai kinta komandos, įrankiai ir procesai“, – sakė „Guideless“ vadovas ir vienas bendraįkūrėjų Evaldas Bieliūnas.

    Ką tai reiškia įmonėms

    Tokie sprendimai aktualūs įmonėms, kurios sparčiai auga, dažnai keičia vidines sistemas arba turi daug skirtingų komandų ir rinkų. Mokymų turinio automatizavimas padeda mažinti vadinamąją „žinių nutekėjimo“ riziką, kai svarbi patirtis lieka tik atskirų žmonių galvose arba pasimeta tarp skirtingų dokumentų versijų.

    „Guideless“ ambicija peržengia vien mokymų kūrimą: struktūruoti darbo eigos duomenys gali tapti nuolat atsinaujinančiu operacinių žinių šaltiniu. Tokiu atveju DI agentai ar vidinės paieškos sistemos galėtų gauti įmonės kontekstu paremtus atsakymus apie tai, kaip konkrečiai vykdomos užduotys, o ne tik bendras rekomendacijas.

    Plėtra po investicijos

    Startuolį įkūrė Evaldas Bieliūnas ir Dovydas Remeika. Produktas viešai pristatytas 2025 metų pabaigoje, o bendrovė įregistruota 2026 metais.

    „Guideless“ nurodo turinti daugiau nei 3 000 vartotojų ir mokančių klientų 15 rinkų. Tarp naudojančiųjų įvardijamos tokios organizacijos kaip „Vinted“, „Masan Consumer Holdings“ ir „Nevada Hospital Association“.

    Naujas finansavimas bus skirtas technologijos vystymui, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai. Įmonė planuoja aktyviau eiti į Jungtinės Karalystės, platesnes Europos ir Jungtinių Valstijų rinkas.

  • Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Per pastarąją savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 45 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 684 mln. eurų. Taip pat registruota daugiau nei penki įsigijimai, susijungimai ir kiti reikšmingi rinkos judesiai, rodantys, kad kapitalas ir toliau aktyviai ieško augimo istorijų.

    Didžiausias akcentas – „SoftBank“ sprendimas investuoti apie 200 mln. eurų į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“. Tokie vėlyvos stadijos čekiai Europoje išlieka reta išimtimi, todėl sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir signalu, kad robotika bei automatizacija vėl atsiduria investuotojų prioritetuose.

    Kitas ryškus finansavimo epizodas – mokėjimų sprendimų bendrovės „Ingenico“ pritrauktas apie 150 mln. eurų kapitalas. Mokėjimų rinkoje pastaraisiais metais spaudimą didino konkurencija ir reguliaciniai reikalavimai, todėl papildomos lėšos dažnai siejamos su restruktūrizavimu, produktų atnaujinimu ir atsparumo stiprinimu.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys?

    Tarp dėmesio vertų raundų išsiskyrė ir JAV bei Europos rinkose veikiantys projektai, siejami su didelio masto programinės įrangos plėtra, duomenų valdymu ir produktyvumo sprendimais. Nors dalis raundų viešai pristatomi kaip augimo finansavimas, rinkoje vis labiau akcentuojamas aiškus pajamų modelis ir kelias į pelningumą.

    Ši tendencija ypač ryški DI sprendimų segmentuose: investuotojai nori ne tik technologijos pažado, bet ir apčiuopiamos grąžos, matuojamos klientų išlaikymu, prenumeratų augimu ir sąnaudų kontrole. Dėl to startuoliai dažniau kalba apie konkrečius naudojimo scenarijus versle, o ne vien apie produktų viziją.

    Įsigijimai ir susijungimai grįžta į darbotvarkę

    Savaitės apžvalgoje matyti ir keli įsigijimai: investuotojai bei strateginiai pirkėjai ieško technologijų, kurios greitai papildytų portfelį, ypač energetikos kaupimo, skaitmeninės sveikatos ir infrastruktūrinės programinės įrangos srityse. Tokie sandoriai dažnai tampa alternatyva lėtesniam organiniam augimui, kai rinkoje atsargiau vertinamos naujos investicijos.

    Vokietijoje dėmesio sulaukė sandoriai, susiję su baterijų kaupimo sprendimais ir programinės įrangos bendrovėmis, o Šveicarijoje – skaitmeninės sveikatos kryptis. Bendra kryptis aiški: pirkėjai dažniau renkasi įmones, kurios turi aiškiai suformuotą produktą ir įrodytą paklausą, o ne vien ankstyvą idėją.

    Personalo pokyčiai ir nauji projektai

    Be finansavimo ir M ir A naujienų, išsiskyrė ir banko „Monzo“ valdymo pokytis: ilgametis pirmininkas Gary Hoffmanas traukiasi po beveik aštuonerių metų. Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja naują strateginį etapą – nuo augimo fazės iki didesnio dėmesio efektyvumui, reguliacinei brandai ar pasirengimui platesniam kapitalo pritraukimui.

    Taip pat išryškėjo socialinės krypties platformų idėjos, įskaitant saugesnės smulkių darbų rinkos paaugliams koncepciją. Pastaruoju metu tokie projektai dažniau vertinami per pasitikėjimo, tapatybės patikros ir rizikų valdymo prizmę, nes vartotojų saugumas tampa esmine produkto dalimi, o ne papildoma funkcija.

    Visa savaitės statistika rodo, kad Europos technologijų ekosistema išlaiko tempą, tačiau investuotojai išlieka selektyvūs. Didesnius šansus pritraukti kapitalą turi tie, kurie gali aiškiai parodyti, kaip produktas kuria vertę ir kaip augimas bus pasiektas neaukojant finansinės drausmės.

  • Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos dirbtinio intelekto startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir planuoja sparčiau plėsti savo DI infrastruktūros platformą Europoje bei auginti komandą. Finansavimo etapą bendrai vedė naujas investuotojas „Spintop Ventures“ ir esamas investuotojas „Ugly Duckling Ventures“.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“ ir grupė verslo angelų, o Danijos Eksporto ir investicijų fondas EIFO dalyvavo per atitinkamą paskolą. Šis etapas įvyko praėjus maždaug pusmečiui po ankstesnio „Velatir“ finansavimo ir po komercinio produkto paleidimo.

    Ką siūlo „Velatir“ platforma

    Bendrovę įkūrė Michael Sørensen, Elias Sørensen, Christian Møller ir Andreas Paulli. „Velatir“ kuria infrastruktūros sluoksnį, skirtą įmonėms valdyti sparčiai augantį DI įrankių ir autonominių agentų naudojimą organizacijose.

    Platforma siekia suteikti matomumą ir kontrolę per skirtingus DI įrankius, darbuotojus, agentus, tiekėjus, įrenginius ir pačią infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali geriau suprasti, kur ir kaip naudojamas DI, kokie duomenys perduodami bei ar laikomasi vidinių politikų.

    Tokio tipo sprendimų poreikį didina saugumo ir atitikties rizikos, kylančios DI priemonėms tampant kasdieniu darbo įrankiu. Organizacijoms svarbu ne tik leisti produktyviai naudoti DI, bet ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų ten, kur neturėtų, o naudojimas atitiktų reguliacinius reikalavimus.

    Akcentas – europinė infrastruktūra

    „Velatir“ pabrėžia, kad platforma sukurta remiantis Europoje valdomais ir Europoje talpinamais ištekliais, nesiremiant JAV hiperskalės paslaugų teikėjais. Bendrovė tai sieja su duomenų suvereniteto, atsparumo ir kontrolės klausimais, kurie vis dažniau atsiduria Europos įmonių darbotvarkėje.

    „Suverenus debesis tapo dažnai vartojama fraze, tačiau neretai tai reiškia amerikietiškas platformas su europietiška etikete. „Velatir“ nuo pat pradžių kūrėme ant Europoje valdomos ir talpinamos infrastruktūros. Tai sunkesnis kelias, bet mums vienintelis prasmingas“, – sakė „Velatir“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christian Møller.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europos rinkose ir papildomų specialistų samdai, kad būtų patenkinta auganti paklausa. DI naudojimui tampant labiau centralizuotam ir reguliuojamam, DI saugumo, stebėsenos ir politikų įgyvendinimo sprendimai tampa viena sparčiausiai augančių įmonių technologijų krypčių.