Tag: Startuoliai

  • Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos technologijų įmonėms rugsėjis tapo vienu aktyviausių mėnesių šiais metais: startuoliai pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei rugpjūtį. Tokią dinamiką paprastai lemia keli stambūs sandoriai, kurie „pakelia“ bendrą statistiką, tačiau augimas rodo ir atsigavusias investuotojų nuotaikas.

    Didžiausias dėmesys šįkart krypo į giliąsias technologijas, energijos sprendimus ir sveikatos technologijas. Toks sektorių pasiskirstymas atspindi platesnę tendenciją Europoje: kapitalas dažniau keliauja į verslus, turinčius aiškų mokslinį pagrindą, patentų potencialą ar reikšmę strateginėms pramonės šakoms.

    Rekordiniai raundai ir kryptys

    Tarp ryškiausių savaitės sandorių išsiskyrė kvantinių technologijų sektorius: Jungtinės Karalystės universiteto „spinout“ Universal Quantum pritraukė apie 92 mln. eurų A serijos investiciją. Kvantinės kompiuterijos projektams Europoje tai reikšmingas signalas, nes tokie raundai dažnai siejami su ilgu komercializacijos keliu ir didelėmis infrastruktūros sąnaudomis.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė energetikos kryptis: Vokietijoje veikianti Reverion paskelbė pritraukusi apie 154 mln. eurų ir planuojanti plėtrą su šimtais naujų darbo vietų gamyboje. Investuotojų apetitas energijos technologijoms pastaruoju metu išlieka didelis, nes Europa ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir stabilizuoti energijos kainas.

    Sveikatos technologijų segmente Švedijos bendrovė Yazen pritraukė apie 50 mln. eurų. Šis sektorius investuotojams išlieka patrauklus dėl augančios paklausos, senėjančios visuomenės ir skaitmeninių sveikatos paslaugų plėtros, ypač kai verslo modelis paremtas ilgalaikiu klientų išlaikymu.

    Susijungimai ir DI akcentas

    Be investicijų, rinką judino ir įsigijimai: „SAP“ įsigijo Belgijos bendrovę TechWolf. Šis sandoris išsiskiria tuo, kad parodo, kaip didieji Europos programinės įrangos žaidėjai stiprina produktus duomenų analitikos ir DI sprendimais, siekdami efektyvinti talentų, kompetencijų ir organizacijos valdymo procesus.

    Tokie įsigijimai dažnai tampa signalu ir kitoms įmonėms: DI pajėgumai vis labiau laikomi ne papildoma funkcija, o būtina verslo platformų dalimi. Tai ypač aktualu personalo valdymo, finansų ir tiekimo grandinių sistemoms, kuriose DI gali automatizuoti rutiną ir gerinti prognozes.

    Ką rodo rugsėjo šuolis?

    Rugsėjo rezultatų šuolis nebūtinai reiškia, kad visa rinka vienodai atsigavo: statistikoje didelę dalį gali sudaryti keli itin dideli raundai. Vis dėlto bendra kryptis rodo, kad kapitalas grįžta į projektus, kurie turi aiškų kelią į pajamas, o giliųjų technologijų atveju ir į strateginę reikšmę Europos konkurencingumui.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai greičiausiai ir toliau selektyviai rinksis sektorius, kuriuose matomas ilgalaikis poreikis ir reguliacinis aiškumas. Tokiose sąlygose didžiausią pranašumą dažniausiai įgyja komandos, galinčios aiškiai įrodyti technologijos vertę ir realų pritaikomumą rinkoje.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuriche įsikūręs autonominio programinės įrangos testavimo startuolis „Klarent“ užbaigė sėklos etapo finansavimo etapą ir pritraukė 7,13 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į JAV ir produkto galimybių didinimui.

    Investavimo etapui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Mosaic Ventures“, prie jo prisidėjo „Moonfire Ventures“ ir keli verslo angelai. Pasak investuotojų, rinka vis aiškiau susiduria su problema: programinį kodą kurti darosi lengviau, tačiau jo patikimą patikrą užtikrinti tampa vis brangiau ir lėčiau.

    „DI padeda rašyti kodą vis greičiau, bet testavimas tampa pagrindiniu stabdžiu. Mus įtikino „Klarent“ siekis determinuotumo: DI kuria testus, o ne juos vykdo, todėl įmonės drąsiau naudoja sprendimą realioje veikloje“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandar Lal.

    „Klarent“ 2023 metais įkūrė du buvę „Google“ inžinieriai: vadovas Asheem Panakkat ir technologijų vadovas Momchil Ivanov. Įkūrėjai akcentuoja, kad didėjant DI kuriamo kodo apimtims ryškėja grįžtamojo ryšio problema: be patikimų testų sunku užtikrinti, kad naujos versijos nesukels kritinių klaidų.

    Bendrovės modelis paremtas vadinamąja determinuota autonomija: DI naudojamas testų kodui sugeneruoti, tačiau patys testai vykdomi įprastai, pakartojamai ir nuspėjamai. Papildomai įdiegtas žmogaus patvirtinimo sluoksnis, kad klientai mokėtų už patikrintus rezultatus, o ne už neaiškias automatizavimo užduotis.

    Įmonė skelbia jau dirbanti su verslo klientais Europoje, tarp jų minimi JD Sports, Šveicarijos žiniasklaidos grupė NZZ ir mobilumo paslaugų bendrovė Sixt. „Klarent“ teigimu, platforma automatizuoja kelių sistemų procesus elektroninės prekybos grandinėje, kur panašų sprendimą vidinėms komandoms ne visuomet pavyksta atkurti savo jėgomis.

    Gautos investicijos, anot „Klarent“, bus nukreiptos į JAV rinkos startą, inžinerinės komandos didinimą ir testavimo aprėpties plėtimą žiniatinklio bei mobiliųjų programėlių aplinkose. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau dirbti su finansų sektoriumi, kur klaidingas programinės įrangos atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai.

  • Londono „Sava“ pritraukė 32,08 mln. eurų: su „Ascensia“ ruošia gliukozės mikrojutiklio startą Europoje

    Investicija ir partnerystė

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Sava“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 32,08 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui ir pasirengimui komerciniam startui.

    Kartu bendrovė paskelbė pasirašiusi susitarimą su diabeto priežiūros sprendimų tiekėja „Ascensia“, kuri taps komercializavimo ir platinimo partnere. Pirmasis etapas numatytas Europoje, kur planuojamas įrenginio pristatymas rinkai.

    „Dešimtmečius nuolatinę stebėseną ribojo ta pati paveldėta technologija. Tai netrukus pasikeis“, – sakė „Sava“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Renato Circi.

    Investicijų etapui vadovavo „Ascensia“, o prie jo prisidėjo ir kiti instituciniai investuotojai, tarp jų „Balderton Capital“, „Norrsken VC“, „Simplyhealth Ventures“, „JamJar Investments“ bei „Pentland Ventures“. „Sava“ anksčiau jau buvo pritraukusi A serijos investiciją ir sėklinį finansavimą, taip nuosekliai didindama kapitalą produkto brandai pasiekti.

    Kuo išsiskiria mikrojutiklis

    „Sava“ kuria nešiojamą biosensorių platformą, skirtą nuolat ir be skausmo matuoti molekules iškart po oda. Pirmasis praktinis pritaikymas nukreiptas į gliukozės stebėseną, tačiau pati platforma projektuojama taip, kad ateityje galėtų sekti ir kitus biomarkerius.

    Bendrovės teigimu, jos mikrojutiklis yra maždaug dešimt kartų trumpesnis nei tradiciniuose nuolatinės gliukozės stebėsenos įrenginiuose naudojamas siūlelis. Tokia konstrukcija turėtų mažinti odos dirginimą, bet vis tiek pasiekti tarpląstelinį skystį, kuriame ir matuojamas gliukozės lygis.

    Kelias į CE žymėjimą

    Kitas svarbus žingsnis – klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai leidimai. Bendrovė skelbia šiemet planuojanti pagrindinį klinikinį tyrimą ir sieksianti CE žymėjimo naudoti prietaisą taip, kad pagal jo duomenis būtų galima priimti sprendimus dėl insulino dozavimo be įprastų kontrolinių dūrių į pirštą.

    Toks statusas rinkoje laikomas esminiu, nes jis lemia, ar nuolatinės gliukozės stebėsenos sprendimas gali pakeisti, o ne tik papildyti tradicinius matavimus. Gavus CE patvirtinimą, komercinį paleidimą Europoje numatoma vykdyti per „Ascensia“ pardavimo ir platinimo kanalus.

    „Mikrojutiklių technologija gali iš esmės pakeisti kasdienę diabeto kontrolę. Sujungę „Sava“ inovacijas ir mūsų komercines galimybes matome progą spręsti iki šiol nepatenkintus poreikius“, – sakė „Ascensia“ vadovas Peter Bodlund.

    „Ascensia“ veikia kaip PHC grupės dalis ir platina gliukozės stebėsenos produktus daugiau nei 90 šalių. Partnerystė su „Sava“ turėtų paspartinti naujos kartos sprendimo patekimą į klinikinę praktiką ir platesnę vartotojų rinką, jeigu bus pasiekti reikiami klinikiniai ir reguliaciniai tikslai.

  • Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gente įsikūręs startuolis „SpectaCell“ oficialiai pradėjo veiklą ir pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų, kurias planuoja skirti naujos kartos ląstelių analizės platformai. Įmonė kuria sprendimą, skirtą greičiau ir tiksliau įvertinti, kaip būsimi vaistai veikia atskiras ląsteles.

    Bendrovė išaugo iš tyrimų ekosistemos, susijusios su „imec“, VIB ir Gento universitetu, o investicijų raundui vadovavo „imec.xpand“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo PMV Flanders Future Tech Fund, „InnovationQuarter Capital“, „Qbic“ ir VIB.

    „Proveržio vaistams reikia proveržio įrankių. Tyrėjams daug anksčiau reikia žinoti, kurie kandidatai verti tolesnių investicijų ir kodėl“, – sakė „SpectaCell“ vadovas ir bendraįkūrėjas Tony Montoye.

    „Kuriame naują ląstelių analizės standartą: detalią įžvalgą, rezultatą per kelias valandas ir paprastą procesą, jungiantį tyrimus su gamyba“, – pridūrė jis.

    „SpectaCell“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė Mathieu Rabaey, Veronique De Vroey, Jan Van de Velde ir Tony Montoye. Įmonė teigia kurianti vieną platformą, kuri būtų pritaikoma tiek ankstyviems tyrimams, tiek procesų tobulinimui, tiek ir rutininei gamybos kokybės kontrolei.

    Startuolio technologija jungia skaitmeninį vaizdinimą ir duomenų analizę, kad būtų galima matuoti, kaip konkretus gydymas keičia atskirų ląstelių elgseną. Toks požiūris svarbus imunoterapijų srityje, kur rezultatus dažnai lemia ne vidurkiai, o skirtingos pavienių ląstelių reakcijos.

    Imunoterapijos, įskaitant ląstelių terapijas ir vadinamuosius T ląstelių aktyvatorius, atveria naujas vėžio bei imuninės sistemos ligų gydymo galimybes. Tačiau kūrėjams vis dar sudėtinga anksti prognozuoti, kurie kandidatai realiai suveiks pacientams, o vėlesniuose etapuose užtikrinti vienodą ir pakartojamą gamybos rezultatą.

    „SpectaCell“ akcentuoja, kad dalis įprastų testų pateikia tik fragmentišką vaizdą, nes remiasi netiesioginiais signalais arba suvidurkintais mėginio rodikliais. Tokiu atveju svarbūs skirtumai tarp atskirų ląstelių gali „pasimesti“ ir atitolinti sprendimus, kuri vaisto kryptis vertingiausia.

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas sprendimas naudoja lustais paremtą vaizdinimą ir duomenų analizę, leidžiančią sekti didelį kiekį pavienių ląstelių ir jų tarpusavio sąveikas laikui bėgant. Taip siekiama gauti aukštos raiškos įžvalgas be fluorescencinių žymenų, kurie kai kuriais atvejais gali keisti ląstelių elgseną.

    Įmonė taip pat kuria kasetėmis paremtą, laboratorijoms patogiai naudojamą prietaisą, kuris rezultatą pateiktų per kelias valandas, o ne per kelias dienas. Pasak „SpectaCell“, tai turėtų paspartinti kandidatų palyginimą, padėti tobulinti gamybos procesus ir paprasčiau įvertinti, ar kiekviena partija atitinka reikalaujamus veiksmingumo kriterijus.

    „SpectaCell“ orientuojasi į farmacijos ir biotechnologijų bendroves bei specializuotus gamintojus tarptautinėse rinkose. Gauti 6 mln. eurų bus skiriami platformos vystymui ir komercializacijai kartu su pramonės partneriais.

    „SpectaCell“ sujungia ardančią puslaidininkių technologiją, patyrusią komandą ir didelę komercinę galimybę vaistų kūrime bei gamyboje“, – sakė „imec.xpand“ partneris Benoit Devogelaere.

    „Matome potencialą tapti nauju pramonės standartu, kaip atrenkami, kuriami ir gaminami pažangūs gydymo sprendimai“, – pridūrė jis.

  • „Monte Carlo Capital“ pritraukė 13 mln. eurų: ką naujasis fondas žada DI, DeepTech ir kosmoso startuoliams

    13 mln. eurų pirmasis uždarymas

    Monake įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo bendrovė „Monte Carlo Capital“ paskelbė pritraukusi 13 mln. eurų pirmuoju savo antrojo fondo uždarymu. Fondo tikslas – 26 mln. eurų, o lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos DeepTech, DI ir SpaceTech projektus.

    Bendrovė teigia, kad tai seka po pirmojo fondo, kuris 2025 metais viršijo 11 mln. eurų ribą. Anot „Monte Carlo Capital“, dauguma pirmojo fondo investuotojų įsipareigojo dalyvauti ir antrajame fonde.

    „Mūsų strategija nesikeičia: įeiti į stiprias kapitalo struktūras anksti, investuoti kartu su pirmaujančiais fondais ir toliau remti geriausias komandas augimo etapuose“, – sakė „Monte Carlo Capital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ianas Sosso.

    Kur bus investuojama

    „Monte Carlo Capital“ nurodo, kad antrasis fondas daugiausia investuos Seed etape, tačiau selektyviai svarstys ir pre-Seed bei Series A sandorius. Prioritetas skiriamas giliajai technologijai, DI, kosmoso technologijoms ir įmonių programinei įrangai.

    Pasak bendrovės, iki šiol fondas jau spėjo atlikti penkias investicijas, taip signalizuodamas apie aktyvų kapitalo įdarbinimą. Toks tempas rinkoje dažnai vertinamas kaip siekis užsiimti pozicijas anksti, kol konkurencija dėl perspektyviausių komandų neįsibėgėjo.

    Europos fondų lenktynės dėl DeepTech ir DI

    „Monte Carlo Capital“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Europos rizikos kapitalo rinka ir toliau telkia lėšas technologijoms, galinčioms tapti naujo pramonės augimo pagrindu. Pastaraisiais metais investuotojai dažniau akcentuoja DI taikymus, gynybos ir saugumo sprendimus, puslaidininkių, robotikos, energetikos bei kosmoso grandines.

    Viešojoje erdvėje skelbta apie kelis skirtingo dydžio Europos fondus, orientuotus į panašias kryptis, o tai rodo stiprėjančią specializaciją. Rinkoje vis labiau vertinami fondai, kurie gali ne tik suteikti kapitalo, bet ir atvesti pramonės partnerius, padėti su talentais bei tarptautine plėtra.

    „Monte Carlo Capital“ buvo įkurta 2009 metais, o jos įkūrėjas Ianas Sosso iki fondų veiklos buvo aktyvus verslo angelas, dalyvavęs daugiau nei 50 sindikatų. Jis taip pat yra European Business Angels Network valdybos narys, o 2019 metais buvo įvertintas kaip geriausias Europos ankstyvos stadijos investuotojas.

    Bendrovė taip pat mini, kad derina „lengvo“ fondo modelį su bendrainvestavimo struktūromis, kurios leidžia prisidėti prie vėlesnių etapų ir didinti ekspoziciją sėkmingiausiose investicijose. Toks modelis dažnai naudojamas siekiant išlaikyti lankstumą ir kartu padidinti galimą grąžą, kai portfelio įmonės pereina į spartesnio augimo fazę.

    Tarp įvardijamų portfelio pavyzdžių minimos „StarCloud“ ir „Scout AI“, kurios, kaip teigiama, pasiekė itin didelius įvertinimus ir finansavimo etapus. Tokie pavyzdžiai investuotojams paprastai svarbūs kaip signalas apie fondo gebėjimą anksti identifikuoti sparčiai augančias technologijų bendroves.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius fiksavome spalio 5–9 dienomis

    Spalio 5–9 dienomis Europoje tęsėsi aktyvus startuolių finansavimo sezonas: rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai ieškojo projektų nuo sveikatos technologijų iki kriptoturto prekybos infrastruktūros. Nors rinkoje išlieka atsargumas dėl palūkanų normų ir lėtesnio ekonomikos augimo, kapitalas toliau keliauja į komandas, kurios turi aiškų kelią į pajamas.

    Šios savaitės apžvalga remiasi viešai skelbtais pranešimais apie investicijas, įmonių registrų ir finansavimo platformų duomenimis, taip pat rinkos dalyvių komentarais. Tokiose suvestinėse dalis sandorių gali būti atskleidžiami su vėlavimu, todėl galutiniai skaičiai paprastai dar tikslinami.

    Kas labiausiai traukė investuotojus?

    Daugiausia dėmesio šįkart teko sveikatos technologijoms: investuotojai vertino sprendimus, kurie mažina gydymo kaštus, trumpina diagnostikos laiką ir padeda klinikoms automatizuoti procesus. Prie šio sektoriaus patrauklumo prisideda ir reguliacinė aplinka Europoje, kur daugėja priemonių, skatinančių medicinos inovacijas ir duomenų panaudojimą atsakingai.

    Kitas ryškus segmentas buvo kriptoturto prekybos ir saugumo sprendimai. Po ankstesnių metų sukrėtimų rinkoje išaugo paklausa infrastruktūrai, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, skaidrumą ir rizikų valdymą, todėl finansavimas dažniau krypsta ne į spekuliacinius produktus, o į pagrindines paslaugas.

    DI ir giliosios technologijos

    DI toliau išlieka viena dažniausiai investuotojų minimų krypčių, tačiau vis ryškesnė sąlyga yra praktinė nauda ir aiškus komercializavimas. Daugiau šansų pritraukti kapitalą turi įmonės, kurios DI taiko konkrečiose pramonės šakose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, gamyboje ar kibernetiniame saugume, o ne kuria bendro pobūdžio įrankius.

    Giliųjų technologijų projektuose investuotojai dažniau vertina ilgesnį atsipirkimo laikotarpį, tačiau tikisi stiprios intelektinės nuosavybės ir aiškių partnerystių su mokslo institucijomis ar pramonės žaidėjais. Tai lemia ir dažnesnę tendenciją finansavimą skaidyti etapais, susiejant jį su konkrečiais techniniais pasiekimais.

    Ką reiškia tokios savaitinės suvestinės?

    Savaitiniai finansavimo apibendrinimai leidžia pamatyti ne tik pavienius sandorius, bet ir platesnę kryptį: kur kapitalas juda nuosekliai, o kur matomi tik pavieniai šuoliai. Jie taip pat padeda palyginti, kaip keičiasi sandorių dydžiai ir kokios industrijos išlaiko investuotojų pasitikėjimą net esant griežtesnėms finansavimo sąlygoms.

    Artimiausiais mėnesiais Europoje tikėtina tolesnė atranka, kai prioritetą gaus efektyviai augančios įmonės, gebančios įrodyti produkto paklausą ir tvarų vieneto ekonomikos modelį. Tuo pat metu didės spaudimas skaidrumui, ypač sektoriuose, kuriuose svarbi atitiktis ir rizikų kontrolė.

  • Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    2 mln. eurų pre-seed etapas

    Bavarijoje įsikūręs startuolis „Finches“, kuriantis DI sprendimus žemės ūkio žaliavų pirkimui, pritraukė 2 mln. eurų pre-seed investicijų etapą. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs produkto vystymui ir pardavimų plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds, prie jo kaip bendravis vedlys prisijungė Vanagon Ventures. Nauju investuotoju tapo Bayern Kapital, o ankstesnis rėmėjas UnternehmerTUM Funding for Innovators ir pramonės bei technologijų verslo angelų sindikatas taip pat padidino savo dalį.

    Kodėl žaliavų pirkimas tampa kritinis

    „Finches“ komanda pabrėžia, kad pastaraisiais metais žaliavų tiekimas tampa vis mažiau nuspėjamas dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geopolitinių sukrėtimų. Dėl to maisto ir gėrimų, farmacijos bei kosmetikos gamintojams vis sunkiau užsitikrinti reikiamus kiekius ir kokybę.

    Startuolio teigimu, tradicinės tiekimo grandinės valdymo sistemos dažnai sureaguoja per vėlai, nes realūs trūkumo signalai atsiranda laukuose gerokai prieš žaliavai pasiekiant gamyklą. Todėl pirkimų komandoms, kurios remiasi įprastais ataskaitų ciklais ar pavėluotais tiekėjų pranešimais, nelieka laiko persitvarkyti.

    „Ši sausra aiškiai parodė: Europos maisto gamintojai nebegali kas sezoną pasikliauti reikiamais žaliavų kiekiais ir kokybe. Rizikos signalai dažnai pasirodo prieš kelias savaites, bet pirkimų komandos jų laiku nepamato. Šis finansavimas leis „Finches“ pasiūlyti daugiau įmonių sprendimus, kad jos spėtų rasti alternatyvius tiekėjus, pirkti anksčiau ar perplanuoti gamybą“, – sakė „Finches“ vadovė ir bendraįkūrėja Catharina van Delden.

    Kaip veikia ankstyvųjų įspėjimų platforma

    „Finches“ buvo įkurta 2025 metais, ją įkūrė Catharina van Delden ir technologijų vadovė Dr. Stefanie Glenn. 2026 metų sausio mėnesį prie vadovų komandos prisijungė finansų ir operacijų vadovė Alexandra Vázquez Bea, tapusi bendraįkūrėja.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma sujungia vidinius pirkimų duomenis, pavyzdžiui, tiekėjų profilius, auginamus plotus ir sutarčių informaciją, su išoriniais signalais. Į šią kategoriją priskiriami orų ir klimato duomenys, palydoviniai vaizdai, vietos naujienos, mokslinės įžvalgos bei agronomų lauko ataskaitos.

    Startuolis aiškina, kad tokia duomenų agregacija leidžia identifikuoti konkrečius regionus ir tiekimo grandines, kurioms kyla didžiausia rizika, ir pateikti pirkėjams praktiškus veiksmų scenarijus. Tarp jų gali būti atsarginių tiekėjų aktyvavimas, ankstesnis pirkimas ar gamybos grafiko koregavimas, kol dar įmanoma išvengti nuostolių.

    „Žemės ūkį formuojančios jėgos sudaro itin sudėtingą sistemą, o didžiausia kliūtis buvo ta, kad reikalingi duomenys buvo išsibarstę atskiruose silosuose. „Finches“ sujungia šiuos srautus ir susieja hiperlokalias, realaus laiko lauko įžvalgas su platesnėmis geopolitinėmis tendencijomis, rinkos duomenimis, pasauliniais klimato modeliais ir įmonės įrašais. Taip daugybė kintamųjų paverčiami aiškiais sprendimais“, – sakė Dr. Stefanie Glenn.

    „Finches Intelligence“ sprendimas rinkai pristatytas 2026 metų rugsėjo mėnesį. Startuolis nurodo, kad tarp ankstyvųjų klientų yra organiško kūdikių maisto gamintojas ir Šiaurės Amerikoje veikianti didelė maisto pramonės grupė.

  • Kopenhagos startuolis TODAY pritraukė 2,8 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti finansų konsultantų darbą

    Kopenhagos startuolis TODAY pritraukė 2,8 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti finansų konsultantų darbą

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis TODAY pritraukė 2,8 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą pardavimų operacinę sistemą finansų ir draudimo konsultantams, akcentuodama atitiktį reguliavimui ir duomenų apsaugą.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF) ir InsurTech Gateway, prisidėjo SeedX, Lucid Capital, buvęs HDI vadovas Herbertas Rogenhoferis bei Tech11 įkūrėjas Pierre Dubosq. Daugiau nei prieš metus TODAY buvo pritraukusi 1 mln. eurų išankstinę investiciją.

    TODAY 2024 metais įkūrė Michaelis Gackstatteris ir Artemas Demchenkovas. M. Gackstatteris anksčiau dirbo produkto vadovu bendrovėje „CLARK“, o A. Demchenkovas buvo technologijų vadovas „Billie“.

    Pagrindinis produkto pažadas yra sumažinti administracinę naštą konsultantams prieš susitikimus, jų metu ir po jų. Sistema realiu laiku transkribuoja pokalbius, o vėliau automatiškai suformuoja dokumentaciją pagal konsultanto šablonus, siekiant užtikrinti atitiktį IDD reikalavimams.

    Pasak bendrovės, transkribavimui taikomas anonimizavimas, o garso įrašai nėra saugomi. Susitikimo metu įrankis gali pateikti pasiūlymus, kaip atsakyti į kliento prieštaravimus, ir nurodyti kitą rekomenduojamą veiksmą, o funkcija AskTODAY leidžia per pokalbių sąsają ieškoti visoje ankstesnių kontaktų istorijoje.

    Šalia pagalbininko kuriamas ir mokymų produktas, kuriame konsultantai balsu treniruojasi su konfigūruojamais DI klientais pagal DISC asmenybių profilius. Bendrovė teigia, kad taip galima rinkti ir tęstinio mokymo kreditus pagal IDD.

    Rinka spaudžia dėl reguliavimo

    Finansų ir draudimo konsultantai Europoje susiduria su keliais vienu metu stiprėjančiais veiksniais: pensijų reformomis, rinkos konsolidacija ir griežtėjančia atitiktimi. Tokiose aplinkose daugėja dokumentavimo, auditavimo ir vidaus procesų užduočių, kurios mažina laiką, skirtą klientui.

    TODAY pozicionuoja savo sprendimą kaip „atitiktį užtikrinančius DI agentus“, kurie perima rutininius „back-office“ darbus, apdoroja užklausas, padeda su skambučiais ir gali teikti grįžtamąjį ryšį apie pardavimų eigą. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: įmonės ieško ne bendro pobūdžio DI, o siauresnių, konkrečioms profesijoms pritaikytų sprendimų.

    „Michaelis ir Artemas sujungia retą patirtį plečiant finansinių paslaugų verslus su išskirtiniu gebėjimu greitai įgyvendinti planus. Kai technologiniai ir demografiniai pokyčiai pardavimus finansinių paslaugų sektoriuje daro vis sudėtingesnius, esame įsitikinę, kad jie kuria vertikalų DI sluoksnį, kuris pašalins kasdienę trintį pardavimų specialistų darbe“, – sakė HTGF vyresnysis investicijų vadybininkas Tizian Hoppen.

    Plėtra į DACH regioną

    Bendrovė skelbia, kad nuo produkto pristatymo jos sprendimu naudojasi daugiau nei 3 500 konsultantų DACH regione, dirbančių didelėse draudimo bendrovėse, platinimo tinkluose ir nepriklausomų brokerių organizacijose. DACH apima Vokietiją, Austriją ir Šveicariją, kur reguliaciniai reikalavimai ir dokumentavimo praktikos yra itin reikšmingi.

    „Kol DI perbraižo finansinių konsultacijų lauką, mes plečiame žmogiškąjį ryšį. Mūsų agentai perima administravimą, kad konsultantai galėtų daugiau laiko skirti klientams. Turėdami stiprius investuotojus, šį sprendimą atnešime į kiekvieną konsultavimo komandą DACH regione“, – sakė TODAY bendraįkūrėjas ir vadovas Michaelis Gackstatteris.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui ir komercinei plėtrai, siekiant uždengti platesnį konsultantų darbo spektrą, įskaitant „front-office“ ir „back-office“ procesus. Rinkoje tai signalizuoja, kad DI diegimas finansų sektoriuje vis dažniau siejamas ne vien su efektyvumu, bet ir su aiškiai apibrėžta atitiktimi bei kontrolės mechanizmais.

  • Londono „IMMIX“ pritraukė 3,1 mln. eurų: kurs FX infrastruktūrą stablecoin mokėjimams ne doleriais

    Londono „IMMIX“ pritraukė 3,1 mln. eurų: kurs FX infrastruktūrą stablecoin mokėjimams ne doleriais

    Londone įsikūrusi prekybos technologijų bendrovė „IMMIX“ pritraukė apie 3,1 mln. eurų investicijų, kad paspartintų FX infrastruktūros kūrimą stablecoin mokėjimams, orientuojantis į atsiskaitymus ne JAV doleriais. Bendrovė teigia kurianti technologinį sluoksnį, kuris mokėjimų įmonėms leistų stabiliau ir pigiau keisti stablecoin tarp skirtingų valiutų.

    Finansavimo raunde dalyvavo „Crane Venture Partners“, taip pat „BTSE“ ir „Portfolio Ventures“. Tai tęsia ankstesnį bendrovės kapitalo pritraukimą: „IMMIX“ yra skelbusi apie sėklos investiciją 2023 metais, kurią vedė „MassMutual Ventures“, prisijungus „Ripple Ventures“.

    „Mokėjimų verslui reikia užtikrintumo, ką tiksliai gaus klientas, ir patikimo valiutos keitimo kiekvieną kartą, kai pinigai turi pajudėti. Deriname patirtį kuriant didelio dažnio prekybos sistemas instituciniams klientams su DI kainodara, kad sumažintume stablecoin FX kainą ir sudėtingumą, ypač už dolerio ribų“, – sakė „IMMIX“ bendraįkūrėjas Andrew Mann.

    „IMMIX“ įkūrė Andrew Mann ir David Twomey, abu yra Londono universiteto koledžo Kompiuterių mokslo katedros mokslų daktarai. Bendrovė akcentuoja, kad steigėjai turi institucinės prekybos patirties, sukauptos tokiose finansų rinkų organizacijose kaip „Morgan Stanley“, „JPMorgan“ ir „Virtu Financial“.

    Įmonės logika paprasta: stablecoin tarp skaitmeninių piniginių gali judėti visą parą, tačiau konvertavimas tarp skirtingomis valiutomis denominuotų stablecoin vis dar išlieka brangus ir fragmentuotas. Ypač ne dolerio rinkose, kur pirkėjų ir pardavėjų mažiau, vienas konvertavimas neretai skyla į kelis sandorius, o kiekvienas jų prideda savo kainų skirtumą ir mokesčius.

    „IMMIX“ teigia, kad tokios sudėtinės sąnaudos gali reikšmingai mažinti mokėjimų įmonių maržas, kai apdorojami pasikartojantys tarptautiniai pervedimai. Bendrovės siūlomas modelis remiasi principu, kad ji pati gali tapti sandorio šalimi abiejose pusėse ir pasiūlyti vieną tiesiogiai įkainotą konvertavimo žingsnį vietoje kelių tarpinių.

    Pasak įmonės, jos sukurta giluminio mokymosi sistema prognozuoja rinkos sąlygas daugiau nei 10 000 instrumentų, o nuo 2024 metų per jos sistemas esą perėjo daugiau nei 22,3 mlrd. eurų klientų prekybos apimčių. Tokie skaičiai, jei jie atspindi nuoseklią veiklą, investuotojams gali signalizuoti, kad sprendimas testuojamas realioje rinkoje, o ne vien laboratorijoje.

    „Stablecoin gali iš esmės pakeisti, kaip juda pinigai pasaulyje, tačiau didelė dalis tam būtinos infrastruktūros dar tik turi būti sukurta. Andrew ir David anksti pamatė svarbią problemą, ypač už dolerio ribų, ir turi retą techninės kompetencijos bei realios prekybos patirties derinį“, – sakė „Crane Venture Partners“ bendraįkūrėjas Krishna Visvanathan.

    Naujai pritrauktą kapitalą „IMMIX“ planuoja skirti DI pagrįsto kainodaros variklio tobulinimui, didesniam likvidumui ir partnerių tinklo plėtrai. Bendrovė kviečia bendradarbiauti mokėjimo paslaugų teikėjus, pinigų perlaidų operatorius, stablecoin emitentus, prekybos platformas ir kitas finansines technologijas kuriančias įmones.

    Įmonė nurodo, kad partneriai galėtų jungtis keliais būdais, įskaitant užklausos dėl kainos modelį, kainų srautus per API arba prieigą per viešas prekybos vietas. Praktikoje tai reiškia siekį įsitvirtinti ten, kur susikerta tradicinė valiutų rinka, skaitmeninis turtas ir kasdieniai mokėjimai, o pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: patikimai ir skaidriai įkainoti konvertavimą 24 valandas per parą.