Tag: Startuoliai

  • Kipre įsikūrusi „NeoFleet Capital“ pritraukė 3,5 mln. eurų: taksi parkų finansavimą plečia į Afriką ir Pietų Ameriką

    Kipre įsikūrusi „NeoFleet Capital“ pritraukė 3,5 mln. eurų: taksi parkų finansavimą plečia į Afriką ir Pietų Ameriką

    Limassolyje, Kipre, įsikūrusi investicijų ir technologijų platforma „NeoFleet Capital“ pritraukė 3,5 mln. eurų priešsėklinį finansavimą. Bendrovė specializuojasi profesionalių taksi parkų finansavime ir valdyme besivystančiose rinkose, kur didžiausias barjeras augimui dažnai yra ne paklausa, o kapitalo trūkumas transporto priemonėms.

    Į investuotojų gretas stojo Markas Loughranas, anksčiau ėjęs tarptautinės pavežėjimo bendrovės „inDrive“ prezidento ir finansų vadovo pareigas. Jis prisijungė prie „NeoFleet Capital“ kaip prezidentas ir vienas iš bendraįkūrėjų, o sandorį taip pat rėmė kiti privatūs investuotojai.

    „Daugelyje sparčiai augančių judumo rinkų problema paprasta: keleiviams reikia kelionių, vairuotojai nori dirbti, o trūkstamas elementas yra kapitalas, kad keliuose atsirastų daugiau automobilių“, – sakė „NeoFleet Capital“ prezidentas ir bendraįkūrėjas Markas Loughranas.

    Bendrovė įkurta 2024 metais ir šiuo metu vykdo veiklą Senegale, Dramblio Kaulo Krante ir Peru. „NeoFleet Capital“ modelis apjungia transporto priemonių finansavimą, parko valdymo technologijas, eksploataciją ir techninę priežiūrą bei draudimo sprendimus, veikdama per parko valdymo franšizės principą.

    Įmonė vertina, kad pasaulinė mobilumo parkų turto klasė šiandien viršija 445 mlrd. eurų. Pasak „NeoFleet Capital“, profesionalūs operatoriai valdo apie 20–30 proc. pasaulio taksi, tačiau ilgesnėje perspektyvoje ši dalis gali augti, nes rinką keičia skaitmeniniai pavežėjimo kanalai, didesnė parko centralizacija ir autonominių transporto priemonių kryptis.

    Autonominio judumo raida, rinkos dalyvių vertinimu, gali iš esmės pakeisti tai, kam priklausys ir kas valdys automobilių parkus. „NeoFleet Capital“ pabrėžia, kad plėtojantis robotaksi segmentui didės ir institucinių investuotojų susidomėjimas turto pagrindu generuojama grąža, tačiau norint įžengti į fragmentuotas rinkas reikalinga standartizuota infrastruktūra.

    „Transporto priemonė vairuotojui generuoja pajamas kasdien. Tai padeda judėti iš skurdo link vidutinių pajamų, didina keleivių mobilumą ir palaiko platesnę ekonomiką. Tuo pat metu dideli institucinio kapitalo fondai ieško patrauklios, turtu užtikrintos grąžos, bet neturi mastelio sprendimo, kaip pasiekti fragmentuotas rinkas. „NeoFleet Capital“ kuria infrastruktūrą, kuri sujungia šias puses“, – teigė M. Loughranas.

    „NeoFleet Capital“ vadovų komandoje yra ir daugiau buvusių „inDrive“ specialistų: generalinis direktorius Igoris Šijanovas anksčiau kūrė pristatymo startuolį, kurį pardavė pavežėjimo operatoriui, taip pat dirbo „Boston Consulting Group“. Bendraįkūrėjas Olegas Mosyazhas atsakingas už verslo plėtrą ir kapitalo pritraukimą, o jo patirtyje – darbas „Microsoft“ ir „PwC“.

    Gautas 3,5 mln. eurų finansavimas bus naudojamas plėtrai į papildomas didelio augimo judumo rinkas Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Bendrovė skelbia, kad iki 2027 metų pabaigos siekia palaikyti apie 5 000 transporto priemonių tinklą, o bendra jų vertė, pagal įmonės skaičiavimus, galėtų siekti 65–87 mln. eurų.

    Įmonė akcentuoja, kad trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skirs veiklos ir finansavimo procesų standartizavimui, nes tai leidžia greičiau diegti technologijas, gerinti parko efektyvumą ir valdyti rizikas. Ilgesnėje perspektyvoje „NeoFleet Capital“ siekia tapti pasauline kapitalo ir parkų valdymo platforma, pritaikyta tiek žmonių vairuojamam, tiek autonominiam judumui.

  • „PSV Tech“ užbaigė 56 mln. eurų fondą: 19 investicijų jau atlikta, taikosi į Šiaurės šalių startuolius

    Fondas uždarytas su 56 mln. eurų

    Kopenhagoje įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „PSV Tech“ pranešė užbaigusi antrojo fondo „PSV Tech Fund II“ pritraukimą. Galutinis fondo dydis siekia 56 mln. eurų, o lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos technologijų startuoliams Šiaurės šalyse.

    Kaip teigia valdytojas, tikslas išlieka aiškus: tapti vienu pirmųjų investuotojų, kai komandai dar tik formuojamas produktas ir ieškoma produkto bei rinkos atitikties. Tai strategija, kuri ypač svarbi ekosistemoms, kuriose ankstyvas kapitalas dažnai lemia, ar idėja taps įmone.

    Prie naujo fondo kaip investuotojai prisijungė Chr. Augustinus Fabrikker ir Nordea-fonden, taip pat dalyvauja ir dalis ankstesnių rėmėjų. Tarp minimų partnerių yra ATP, EIFO, IDA bei patyrę technologijų verslininkai, įskaitant „Templafy“ įkūrėjus ir kitus Šiaurės šalių ekosistemoje gerai žinomus vardus.

    Fondo valdytojai pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis rodo institucinių ir privačių lėšų bendradarbiavimą, kai siekiama ilgalaikio regiono inovacijų augimo. Tai taip pat atspindi tendenciją, jog ankstyvos stadijos fondai dažnai remiasi mišriu kapitalu: pensijų, valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų bei sėkmingų verslo angelų.

    „Technologijos keičiasi, įmonės keičiasi ir rinka keičiasi. Tačiau vis dar reikia investuotojų, kurie kartu su įkūrėjais prisiimtų pirmąją riziką“, – sakė „PSV Tech“ bendraįkūrėja ir valdanti partnerė Helle Uth.

    Investicijos jau vyksta: 19 sandorių

    „PSV Tech“ nurodo, kad nuo pirmojo „Fund II“ uždarymo etapo fondas jau atliko 19 investicijų. Vien 2026 metais, kaip teigiama, buvo padaryta 11 dar nepaskelbtų investicijų, apimančių Danijos, Švedijos ir Norvegijos įmones.

    Toks tempas rodo, kad valdytojas siekia greitai suformuoti portfelį ir užimti pozicijas ankstyviausiuose startuolių etapuose. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnius pradinius čekius, didesnį sandorių skaičių ir vėlesnį dalyvavimą kituose finansavimo etapuose, jei įmonės pasiekia trauką.

    „Europa pagrįstai daug dėmesio skiria vėlesnių etapų kapitalo trūkumui. Jo reikia. Tačiau neturėtume pamiršti ir ankstyvosios grandies: nebus į ką investuoti vėliau, jei neparemsime pakankamai įmonių pradžioje“, – sakė Helle Uth.

    Šiaurės šalių fondų kontekstas ir pirmojo fondo rezultatai

    „Fund II“ uždarymas vyksta tuo metu, kai Šiaurės šalyse toliau matomas aktyvus ankstyvos stadijos fondų formavimas. Pastaraisiais metais regione daugėja fondų, orientuotų į klimatui draugiškas technologijas, giliąsias technologijas ir kitus kapitalui imlius sektorius, o tai kelia kartelę tiek atrankai, tiek fondų valdytojų kompetencijai.

    „PSV Tech“ anksčiau buvo paskelbusi siekį surinkti didesnę sumą, tačiau galutinis 56 mln. eurų rezultatas vis tiek leidžia išlaikyti strategiją ir tęsti veiklą visame Šiaurės šalių regione. Bendrovė pabrėžia, kad pirmasis fondas atliko 47 investicijas ir tapo pagrindu naujam etapui.

    Fondo valdytojas taip pat primena, kad „PSV“ šaknys siejamos su Danijos technikos universiteto aplinka, kur prieš kelis dešimtmečius formavosi ankstyvojo investavimo idėja. Per laiką ši veikla, kaip teigiama, išaugo iki kelių šimtų ankstyvos stadijos investicijų, o „PSV Tech“ kaip kryptis buvo išskirta 2020 metais.

    Tarp ankstesnio portfelio pavyzdžių minimos įmonės, kurios po ankstyvo „PSV Tech“ įsitraukimo vėliau pritraukė didesnius A serijos raundus. Tokie atvejai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos perspektyvos, bet ir dėl galimybės pritraukti naujus investuotojus, kai rodoma ankstyvos atrankos kokybė.

  • „Universal Quantum“ pritraukė 89 mln. eurų: didžiausia JK kvantinių technologijų A serija

    Jungtinėje Karalystėje veikianti kvantinių kompiuterių bendrovė „Universal Quantum“ pranešė užsitikrinusi daugiau kaip 89 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Šis raundas įvardijamas kaip didžiausias tokio tipo kvantinių technologijų finansavimas JK, o gautos lėšos bus skirtos modulinės architektūros plėtrai ir komercializavimui.

    Įmonė kuria didelio masto kvantinių skaičiavimų sistemas, orientuotas į praktinį pritaikymą, o pagrindinis tikslas yra klaidoms atsparus kvantinis kompiuteris. Tokia kryptis reiškia, kad vien tik didinti kubitų skaičių nepakanka: reikia patikimų sujungimų, valdymo elektronikos ir sprendimų, leidžiančių efektyviai taikyti klaidų korekciją.

    Modulinė vizija ir jonų spąstai

    „Universal Quantum“ remiasi jonų spąstų technologija, kai elektriniais laukais „įkalinti“ įkrauti atomai atlieka kubitų vaidmenį. Bendrovės pasirinkta modulinė koncepcija siekia sujungti atskirus kvantinius modulius į didesnę sistemą, mažinant inžinerinę riziką ir priartinant pramoninį mastelį.

    Pasak įmonės, investicijos paspartins modulinės technologijos vystymą, įskaitant tarpusavio sujungimų sprendimus ir integruotų lustų kryptį. Praktikoje tai turi padėti pereiti nuo laboratorinių demonstracijų prie sistemų, kurias galima gaminti, diegti ir prižiūrėti realiuose projektuose.

    Europa didina tempą kvantinių kompiuterių srityje

    Finansavimo naujiena pasirodė tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvi kvantinės aparatinės įrangos investicijų banga. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau renkasi ne vien programinę įrangą, bet ir „giliąsias technologijas“, kurioms būdingas ilgesnis kūrimo ciklas, tačiau potencialiai didesnė strateginė grąža.

    Šiame kontekste vis labiau vertinami sprendimai, kurie aiškiai rodo kelią į mastelį: modulinė architektūra, gamybos procesų industrializavimas, partnerystės su mokslo ir viešojo sektoriaus institucijomis. Tokie kriterijai tampa svarbūs, nes rinka jautriai reaguoja į skirtumą tarp ambicingų pažadų ir realiai veikiančios technikos.

    „Mūsų pažanga atspindi partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į didelio masto kvantinį skaičiavimą“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir bendraįkūrėjas Sebastianas Weidtas.

    Plėtra už Europos ribų

    Bendrovė nurodo, kad kapitalas bus naudojamas tarptautinei plėtrai, įskaitant veiklos stiprinimą Azijoje ir kituose regionuose. Viena ryškesnių krypčių – tyrimų ir plėtros centro kūrimas Singapūre, taip pat planai plėstis Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir Vokietijoje.

    „Universal Quantum“ buvo įkurta 2018 metais, o jos ištakos siejamos su Sasekso universiteto mokslininkais, prisidėjusiais prie ankstyvų didelio masto jonų spąstų kvantinio kompiuterio architektūros planų. Įmonė teigia, kad šiandien komanda yra išaugusi iki daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos specialistų ir dirba keliuose žemynuose.

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai siejami su uždaviniais, kurie klasikinėms sistemoms yra pernelyg sudėtingi arba ekonomiškai neefektyvūs, pavyzdžiui, naujų vaistų paieška, baterijų medžiagų modeliavimas ar sudėtingi optimizavimo scenarijai. Vis dėlto praktinei vertei pasiekti būtinas patikimumas ir klaidų tolerancija, todėl didžiausia kova vyksta ne dėl antraščių, o dėl inžinerinių detalių ir mastelio.

    Įmonė taip pat mini vykdomą didelės apimties projektą su Vokietijos aviacijos ir kosmoso centru DLR. Tokie kontraktai, ypač ankstyvoje technologijos brandos stadijoje, rinkoje dažnai vertinami kaip signalas, kad kuriamas produktas gali turėti aiškesnį kelią į komercinį pritaikymą.

  • Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Holivudo aktorius ir klimato iniciatyvų rėmėjas Leonardo DiCaprio paskelbė investuojantis į Stokholme įsikūrusią EnergyTech bendrovę „Elvy“. Įmonė teigia kurianti energijos kaip paslaugos modelį namų ūkiams ir kartu pranešė pradedanti klientų rekomendacijų platformą.

    Investicijos dydis neskelbiamas, tačiau ji įtraukta į antrąjį finansavimo etapo uždarymą, kurio bendra suma siekia apie 1,43 milijono eurų. „Elvy“ taip pat nurodo, kad 2025 metais įmonės pajamos, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dešimt kartų.

    „Leonardo ilgą laiką domisi energetikos sritimi, o jo įsitraukimas yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų potencialu kurti pokytį“, – sakė „Elvy“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johanas Outinenas.

    Kas yra „Elvy“ modelis

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, diegia išmanias integruotas namų energijos sistemas ir jas sujungia su optimizavimo programine įranga. Bendrovė šią įrangą siūlo ne vienkartiniu pirkimu, o prenumeratos principu, žadėdama mažesnes pradinės investicijos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad namų ūkiui siūlomas sprendinys apima įrangą ir jos valdymą, o energijos naudojimas optimizuojamas pagal vartojimo įpročius ir tinklo sąlygas. Tokie modeliai Europoje vis dažniau siejami su lankstumo paslaugomis, kai vartotojai tampa aktyviais sistemos dalyviais, o ne tik energijos pirkėjais.

    „Elvy“ teigia, kad jų sprendimai vidutiniškai gali sumažinti namų ūkio energijos vartojimą apie 60 proc. Šį rodiklį vertinant rinkoje, daug kas priklauso nuo pradinės būsto būklės, įrangos komplektacijos ir šildymo tipo, todėl realūs rezultatai skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis.

    Kodėl tokios investicijos daugėja

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į namų ūkių elektrifikaciją, pastatų energinį efektyvumą ir paskirstytą energijos valdymą. Šią kryptį skatina brangus energijos išteklių importas, siekis mažinti emisijas ir augantis elektros poreikis, kurį kelia transporto ir šildymo elektrifikacija.

    „Elvy“ investicija iš DiCaprio pasirodė tuo metu, kai panašios krypties įmonės Europoje pritraukia vis didesnius finansavimo etapus. Minimi pavyzdžiai apima tiek sprendimus, leidžiančius namų ūkių įrangą prijungti prie elektros rinkų, tiek sezoninio energijos kaupimo idėjas bei šilumos siurblių diegimo ir optimizavimo platformas.

    DiCaprio investicija į „Elvy“ nėra pirmasis atvejis, kai jis remia energijos transformacijos sprendimus Europoje. Anksčiau jis buvo siejamas su investicija į Vokietijos saulės energetikos paslaugų bendrovę „Enpal“, o tai rodo nuoseklų dėmesį namų ūkių energetikos segmentui.

    Akcentas į prieinamumą vartotojams

    „Elvy“ pozicionuoja prenumeratos modelį kaip alternatyvą schemoms, kuriose vartotojui tenka didelė finansinė našta iš anksto. Bendrovės teigimu, dabartiniai subsidijų mechanizmai dažnai reikalauja, kad gyventojas pirmiausia investuotų savo lėšas, o tai daliai namų ūkių tampa neprieinama.

    „Šiandienos subsidijos dažnai reiškia, kad vartotojas turi prisiimti finansinę perėjimo naštą. Tai perkelia riziką vartotojui ir atmeta tuos, kurie neturi tokių galimybių“, – sakė Johanas Outinenas.

    Įmonė akcentuoja, kad namų ūkiai Europoje yra vieni didžiausių energijos vartotojų, todėl efektyvumo potencialas čia itin didelis. Jei prenumeratos modelis pasiteisins, jis galėtų tapti dar vienu keliu, kaip greičiau atnaujinti būstus ir mažinti sąskaitas be didelių pradinių investicijų.

    Kol kas „Elvy“ neatskleidžia, kokiomis sąlygomis DiCaprio prisijungė prie finansavimo ir ar investicija susijusi su konkrečiais plėtros planais už Švedijos ribų. Vis dėlto bendrovės dešimteriopas pajamų augimas 2025 metais ir papildomas kapitalas rodo ambiciją sparčiai didinti mastą.

  • Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londone įsikūręs startuolis „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia kurianti DI pagrįstą darbo erdvę, kuri padeda klinikinių tyrimų komandoms greičiau pereiti nuo idėjos iki realaus tyrimo starto ir sumažinti brangiai kainuojančius vėlavimus.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Breega, taip pat dalyvavo Enzo, Heartfelt, Together Ventures ir Bynd. „Cori Clinical“ skelbia, kad lėšos bus skirtos paslaugų teikimo pajėgumams didinti, komandai plėsti ir platformos reguliaciniam bei klinikiniam intelektui gilinti.

    Prie bendrovės prisijungė nauja vyriausioji klinikinė vadovė dr. Emma Ogburn, anksčiau dirbusi „Lindus Health“. Įmonė pabrėžia, kad klinikinė kompetencija ir reguliacinių reikalavimų išmanymas čia yra esminiai, nes didžiausia vertė sukuriama dar ankstyvoje planavimo fazėje.

    Kodėl klinikiniai tyrimai stringa?

    Klinikinių tyrimų planavimas dažnai remiasi išskaidytais duomenimis ir atskirais dokumentais: ankstesnių tyrimų patirtimi, vidiniais procesais, registrų informacija ir skirtingų komandų pastabomis. Tokia fragmentacija apsunkina sprendimų priėmimą ir didina riziką, kad protokolą teks taisyti jau įsibėgėjus parengiamiesiems darbams.

    „Cori Clinical“ akcentuoja, kad net nedideli ankstyvi sprendimai, pavyzdžiui, dėl įtraukimo kriterijų ar vizitų grafiko, vėliau gali išsiversti į protokolo pataisas. O pataisos paprastai reiškia papildomą derinimą, ilgesnį dalyvių pritraukimą ir užsitęsusį visą tyrimo laikotarpį.

    „Klinikiniai tyrimai kuriami kaip tarpusavyje susijusių sprendimų grandinė. Šiandien daug žinių ir precedentų yra išbarstyta tarp ankstesnių tyrimų, komandų, vidinių sistemų ir atskirų dokumentų. „Cori“ visa tai sujungia į gyvą planą, kad komandos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus dar prieš tai, kai išvengiamos problemos virsta vėlavimais“, – sakė „Cori Clinical“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jorn Jansen Schoonhoven.

    Kas yra „gyvas“ tyrimo planas

    Bendrovė, įkurta 2025 metais J. Jansen Schoonhoven ir technologijų vadovo Patricio Fernández, savo sprendimą apibūdina kaip vieningą darbo aplinką, kurioje kaupiama organizacijos patirtis ir išorinė informacija. Platforma skirta paversti pradinį tyrimo aprašą pilnu protokolu, pateikimo dokumentais ir operaciniais planais, atsižvelgiant į aktualias reguliacines gaires.

    „Cori Clinical“ nurodo, kad platformoje integruojama informacija iš klinikinių tyrimų registrų, reguliacinių institucijų gairių ir viešų šaltinių, įskaitant JAV Maisto ir vaistų administraciją, Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūrą bei Europos vaistų agentūrą. Pasak įmonės, tai leidžia greičiau pastebėti rizikas ir įvertinti, kaip planuojami sprendimai paveiks biudžetą, terminus ir įgyvendinimą.

    Bendrovė taip pat teigia atlikusi vidinį modeliavimą, paremtą vidutinėmis tyrimo parengimo sąnaudomis, istoriniais protokolų keitimo rodikliais ir laiku iki pirmojo įtraukto dalyvio. Remiantis šiuo vertinimu, „Cori Clinical“ mano, kad jos metodas gali sumažinti vidutines parengimo sąnaudas bent 33 proc.

    „Klinikinių tyrimų startas yra kritinis, bet dažnai nepakankamai įvertintas vaistų kūrimo „butelio kaklelis“, kai tarp tyrimo suprojektavimo ir pirmojo paciento įtraukimo prarandami mėnesiai. „Cori“ suteikia reikalingą intelektą ir susietus procesus, kad šis etapas būtų greitesnis“, – teigė Breega partneris Matthieu Vallin.

    „Cori Clinical“ skelbia jau bendradarbiaujanti su dviem iš penkių didžiausių pasaulio klinikinių tyrimų paslaugų teikėjų. Tarp klientų minima ir Roterdamo akademinė ligoninė bei universitetinis medicinos centras Erasmus MC, kur platforma esą buvo panaudota dviem neurochirurgijos ir neuroonkologijos klinikiniams tyrimams.

  • JK draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ pritraukė 5,9 mln. eurų: plės komandą ir diegs DI

    JK draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ pritraukė 5,9 mln. eurų: plės komandą ir diegs DI

    Finansavimas augimui ir technologijoms

    Jungtinėje Karalystėje veikianti draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ užbaigė 5,9 mln. eurų nuosavo kapitalo pritraukimo etapą. Lėšos bus skirtos tolimesnei plėtrai, komandos stiprinimui ir DI sprendimų integracijai į bendrovės kuriamą platformą.

    Šį finansavimo etapą vedė ilgamečiai akcininkai Committed Capital kartu su ACF Investors. Bendrovė primena, kad anksčiau buvo pritraukusi apie 3,2 mln. eurų 2018 metais ir apie 9,4 mln. eurų skolos bei nuosavo kapitalo finansavimą 2024 metais.

    Augimas be įsigijimų

    „Konsileo“ įkurta 2017 metais, o jos įkūrėjai John Warburton ir Peter Henderson teigė matę rinką, kurioje modernizacija juda lėtai, o procesai išlieka pernelyg biurokratiški. Bendrovė pasirinko organinio augimo kelią, akcentuodama specialistų pritraukimą ir nuoseklų komandos didinimą, o ne plėtrą per įsigijimus.

    Committed Capital vadovas Steven Harris pabrėžė, kad bendrovė auga nuosekliai, po brokerį, o ne per pirkimus. Pasak jo, svarbų vaidmenį atlieka nuosava platforma, kuri mažina administracinę naštą, įdiegia atitikties procesus ir vis aktyviau pasitelkia DI brokerių darbui.

    „Mums džiugu užbaigti šį etapą ir dar labiau sustiprinti ilgalaikį įsipareigojimą „Konsileo“, nes komanda sukūrė vieną sparčiausiai augančių nepriklausomų brokerių JK“, – sakė Steven Harris.

    Platforma, automatizacija ir klientų savitarna

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 220 darbuotojų ir tarpininkaujanti dėl daugiau nei 100,5 mln. eurų metinių draudimo įmokų verslo klientams. „Konsileo“ dirba su įvairiais sektoriais, įskaitant statybą, sveikatos priežiūrą, technologijas ir profesines paslaugas.

    Pagrindas, kuriuo remiasi bendrovės veikla, yra viduje sukurta brokerių platforma: ji automatizuoja dalį administracinių užduočių, padeda atlikti atitikties patikras ir leidžia surinkti tikslesnę rizikos informaciją. Klientams taip pat siūloma „Riskube“ platforma, skirta polisams pasiekti ir valdyti savitarnos būdu.

    Vienas iš „Konsileo“ tikslų yra brokeriams skirti daugiau laiko konsultavimui ir darbui su klientais, mažinant dokumentų tvarkymo apimtį. Tokią kryptį bendrovė sieja ir su investicijomis į specialistų ugdymą per „Konsileo Academy“.

    „Visada tikėjome, kad geriausi brokeriai dirba geriausiai tada, kai turi autonomiją, tinkamus įrankius ir palaikymą, o ne nuolatinį valdymą“, – sakė John Warburton.

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas patyrusių draudimo tarpininkavimo profesionalų pritraukimui, platformos vystymui ir DI galimybių diegimui. Tikimasi, kad tai padės išlaikyti augimo tempą ir didinti paslaugų efektyvumą, kartu stiprinant konsultacinę vertę verslo klientams.

  • „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų: DI grįsta kibernetinio saugumo platforma plečiasi Europoje

    „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų: DI grįsta kibernetinio saugumo platforma plečiasi Europoje

    Prancūzijoje ir Italijoje veikianti kibernetinio saugumo bei valdomų IT paslaugų bendrovė „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai ir DI paremto automatizavimo sluoksniui, kuris turi sumažinti rankinio darbo apimtis teikiant paslaugas.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Partech“, prie jo prisidėjo „Primo Capital“ ir „View Different“ – investicinis instrumentas, siejamas su buvusiu „Amazon“ vadovu Diego Piacentini. Tarp kitų investuotojų minimi „Kima Ventures“, „Everywhere Ventures“, taip pat keli technologijų ir kibernetinio saugumo srities verslo angelai.

    „Valdomos paslaugos tradiciškai augo kartu su darbuotojų skaičiumi. „Netsec“ šį ryšį silpnina, kai vienas operatorius, padedamas automatizavimo, gali atlikti gerokai daugiau“, – sakė „Partech“ partneris Réza Malekzadeh.

    „Netsec“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Gianluca Varisco ir Guglielmo Reina, anksčiau kartu dirbę „Rocket Internet“ ekosistemoje. Varisco vėliau vadovavo saugumo funkcijoms „Arduino“, dirbo Italijos skaitmeninės transformacijos komandoje, o vėliau prisijungė prie „Google Cloud“ kaip pagrindinis saugumo architektas; Reina perėjo į technologijų investavimą.

    Vienas valdymo centras IT ir saugumui

    Įmonė siūlo vieningą valdymo platformą, apimančią įrenginių administravimą, tapatybių valdymą, tinklus, infrastruktūrą, saugumo operacijas, pagalbos tarnybą ir debesijos paslaugas. IT dalyje „Netsec“ mini mobiliųjų įrenginių valdymą, nuotolinį stebėjimą, SaaS prenumeratų optimizavimą ir įmonių tinklų priežiūrą.

    Kibernetinio saugumo kryptyje akcentuojamos 24 valandas per parą veikiančios saugumo operacijos, grėsmių aptikimas ir reagavimas, incidentų valdymas, debesijos sauga bei atitikties pagalba pagal NIS2, DORA, ISO 27001 ir SOC 2 praktikas. Bendrovė teigia galinti pradėti teikti paslaugas per savaitę, įvertinusi kliento turimą technologinį „stacką“ ir užpildžiusi spragas.

    Kodėl vidutinis verslas ieško alternatyvų

    „Netsec“ argumentuoja, kad vidutinės Europos įmonės dažnai naudoja daug skirtingų tiekėjų, atskiras valdymo sistemas ir skirtingas eskalavimo grandines, todėl IT ir saugumo procesai tampa fragmentuoti. Tokia struktūra brangiai kainuoja ir lėtina reakciją, ypač kai daugėja reguliacinių reikalavimų ir incidentų rizikų.

    Įmonė siekia pakeisti šį modelį vienu operatoriumi, kuris dengia visą ciklą nuo darbuotojų priėmimo ir išėjimo iki pataisų diegimo, SaaS valdymo ir auditui reikalingų įrodymų parengimo. Paslauga teikiama per „Slack“ arba „Microsoft Teams“, o kainodara siejama su darbuotojų skaičiumi per mėnesį ir prasideda nuo 19 eurų.

    „Kūrėme „Netsec“, kad vidutinės įmonės gautų didelės organizacijos IT ir saugumo operacijas, nekurdamos visko viduje. Šiandien valdome tūkstančius galinių įrenginių ir vykdome incidentų reagavimą, kurio vidutinis atsako laikas yra trumpesnis nei 14 minučių“, – sakė „Netsec“ vadovas Gianluca Varisco.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Netsec“ nurodo veikianti per Prancūzijoje registruotą „Barbican SAS“, o operacijos vykdomos Prancūzijoje ir Italijoje. Bendrovė taip pat teigia turinti ISO 27001 ir ISO 9001 sertifikatus, kurie dažnai tampa būtina sąlyga dirbant su brandesnėmis įmonėmis ir reguliuojamais sektoriais.

    Gautos lėšos bus skirtos integracijų ir automatizavimo plėtrai, kad vieninga platforma lengviau „susijungtų“ su klientų turimomis sistemomis. Tuo pačiu bendrovė planuoja spartinti augimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kur valdomų saugumo paslaugų paklausa didėja dėl atakų intensyvumo ir žmogiškųjų resursų trūkumo.

  • Londono „MintNeuro“ pritraukė 4,4 mln. eurų: kuria lustus Parkinsono ir epilepsijos gydymo įrenginiams

    4,4 mln. eurų investicija startuoliui

    Londone įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „MintNeuro“ pranešė pritraukusi 4,4 mln. eurų investiciją. Įmonė kuria specializuotus lustus neuroįrenginiams, nuo implantuojamų sistemų iki nešiojamų sprendimų, skirtų neurologinėms būklėms, įskaitant Parkinsono ligą ir epilepsiją.

    Anot bendrovės, lėšos bus skirtos paspartinti produktų pateikimą į rinką, išplėsti ikikomercinių lustų tiekimą partneriams ir auginti tarptautinį įmonės matomumą. Tokie žingsniai paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinių prototipų prie stabilesnės gamybos ir diegimo programų su medicinos prietaisų kūrėjais.

    „Kiekvienas neuroįrenginys priklauso nuo jame esančių lustų. Mes kuriame lustus, kurie nutraukia kompromisą tarp bendrinių komponentų ir ilgų individualaus lusto kūrimo metų“, – sakė „MintNeuro“ bendraįkūrėjas ir vadovas Dorianas Haci.

    Kodėl neurotechnologijai reikia specialių lustų

    Neurotechnologijų įrenginiai turi išskirtinius reikalavimus: itin mažas energijos sąnaudas, miniatiūrizaciją, signalų kokybę ir saugą žmogaus organizme. Rinkoje ilgą laiką dominavo du keliai: naudoti bendrinius elektronikos komponentus, kurie nebuvo kurti darbui su biologiniais signalais, arba kurti nuosavus lustus, tam skiriant dideles sumas ir laiką.

    „MintNeuro“ teigia kurianti modulinę puslaidininkių platformą, pritaikytą bazinėms funkcijoms: nervinių signalų fiksavimui, apdorojimui ir stimuliacijai. Toks požiūris leistų medicinos prietaisų kūrėjams greičiau pereiti nuo tyrimų prie klinikinių bandymų, o vėliau ir prie komercinio diegimo.

    Partnerystės ir pirmieji rezultatai

    Bendrovė įkurta 2022 metais kaip Imperial College London atskilusi įmonė. Ji skelbia jau pristačiusi veikiančio silicio pavyzdžių ir pasiekusi integracijos etapų su mokslinių tyrimų bei plėtros partneriais.

    Tarp minimų partnerių yra „Motif Neurotech“ ir „Amber Therapeutics“. „MintNeuro“ taip pat yra pranešusi apie daugiametę komercinio lustų tiekimo sutartį su „Motif Neurotech“, kuri vysto minimaliai invazinį neurostimuliatorių, iš pradžių orientuotą į gydymui atsparios depresijos kryptį.

    „Neuroįrenginiai yra viena įdomiausių proveržio krypčių, o vertė atiteks tiems, kurie išspręs infrastruktūros problemas tarp idėjos ir plataus pritaikymo“, – sakė „Odyssey Ventures“ įkūrėja partnerė Michelle Robson.

    Augantis Europos neurotechnologijų finansavimas

    „MintNeuro“ investicija išryškina platesnę tendenciją: Europoje toliau auga kapitalo srautai į neurotechnologijas, neurodiagnostiką ir su tuo susijusią aparatinę įrangą. Investuotojus traukia ne tik smegenų ir kompiuterio sąsajos, bet ir praktiškesni sprendimai, tokie kaip neuromoduliacija, skaitmeninė neuroreabilitacija ar pažangūs diagnostikos įrankiai.

    Šioje rinkoje svarbus tampa ne vien klinikinis efektas, bet ir gebėjimas užtikrinti patikimą tiekimo grandinę, atsekamą gamybą bei ilgalaikį komponentų prieinamumą. Dėl to specializuoti puslaidininkiai, skirti medicinos neuroįrenginiams, gali tapti kertiniu elementu, nuo kurio priklausys naujų terapijų diegimo greitis.

  • Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų finansavimą, kuriuo siekia sparčiau industrializuoti ličio baterijų atnaujinimo veiklą ir didinti gamybos apimtis Europoje. Bendrovė kuria vadinamąsias ekologiškai suprojektuotas baterijas, kurioms panaudoja dar tinkamas eksploatuoti panaudotų elementų dalis.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro 16 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 6 mln. eurų dotacijos. Investicijoje dalyvavo SPI 2 fondas, kurį Prancūzijos Vyriausybės vardu valdo Bpifrance, taip pat „Decathlon“ inovacijų ir investicijų padalinys „Decathlon PULSE“.

    VoltR vadovas Maxime Bleskine pabrėžia, kad pagrindinė idėja paprasta: pasibaigus pirmajam naudojimo ciklui, ličio elementas dar nebūtinai yra pasiekęs savo pramoninio gyvenimo pabaigą.

    „Per ketverius metus įrodėme, kad pasibaigus pirmajam ciklui ličio elementas dar gali būti panaudojamas naujuose produktuose. Turėdami daugiau nei 20 000 rinkai pateiktų baterijų patirtį, dabar galime tai įgyvendinti dideliu mastu“, – sakė Maxime Bleskine.

    Įmonė skelbia per dvejus metus planuojanti šešis kartus padidinti gamybos pajėgumus ir padvigubinti darbuotojų skaičių, sukuriant apie 40 naujų darbo vietų. Taip pat numatoma plėtra per Europą, orientuojantis į pramoninius klientus, kuriems svarbi tiekimo grandinės patikimumo ir tvarumo pusiausvyra.

    VoltR įkurta 2022 metais, o jos modelis remiasi panaudotų baterijų surinkimu, elementų diagnostika ir jų pritaikymu naujuose gaminiuose pagal likusią talpą bei technines charakteristikas. Bendrovė teigia, kad taip pagamintos baterijos atitinka įprastus sertifikavimo ir veikimo reikalavimus, tačiau leidžia sumažinti naujų elementų poreikį.

    Tokios technologijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir didinti strateginių sektorių atsparumą. ES baterijų reglamentas kelia vis griežtesnius tvarumo, atsekamumo ir žiedinės ekonomikos reikalavimus, todėl atnaujinimas ir perdirbimas tampa vis svarbesnėmis grandimis.

    VoltR teigia sukūrusi integruotą veiklos grandinę nuo baterijų surinkimo iki elementų testavimo ir naujų baterijų gamybos. Bendrovė taikosi į įrankių, mikromobilumo, išmaniųjų miestų sprendimų, namų automatizavimo bei mobilios energijos kaupimo segmentus, kur paklausa auga dėl elektrifikacijos ir didėjančio akumuliatorių skaičiaus rinkoje.

    Gautos lėšos bus skirtos gamybinių pajėgumų plėtrai ir procesų automatizavimui, taip pat diagnostikos ir pritaikymo technologijų vystymui. Įmonė planuoja padidinti gamyklos Verrières-en-Anjou pajėgumą ir išplėsti infrastruktūrą taip, kad būtų galima apdoroti didėjančius baterijų kiekius, pasiekiančius pirmojo naudojimo ciklo pabaigą.

    Bpifrance atstovas Jean-Philippe Richard pažymėjo, kad investicija papildo platesnę baterijų vertės grandinės strategiją, kurioje remiama ir nauja gamyba, ir perdirbimas, o atnaujinimas suteikia papildomą vertės išsaugojimo etapą. VoltR savo ruožtu tikisi tapti reikšmingu žiedinės ekonomikos žaidėju, galinčiu sumažinti poveikį aplinkai ir padėti stiprinti Europos baterijų sektoriaus savarankiškumą.

  • Paryžiaus startuolis „Rivercell“ išėjo iš šešėlio: 22 mln. eurų DI vaistų atradimui

    Paryžiuje įsikūręs biofarmacijos ir DI startuolis „Rivercell“ paskelbė išėjęs iš vadinamojo „stealth“ režimo ir užsitikrino 22 mln. eurų pradinę investiciją. Įmonė kuria nuosavą ląstelių reakcijų duomenų infrastruktūrą ir modelį, galintį prognozuoti, kaip žmogaus ląstelės reaguoja į gydymą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas HV, prisidėjo HCVC, Alven ir Bpifrance Digital Venture. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos duomenų generavimo platformos plėtrai, laboratorijos Paryžiuje didinimui ir DI virtualios ląstelės programos startui.

    „Ląstelės pasaulio modelis yra šimtmečio galimybė medicinoje. Trūkstama grandis yra duomenys: kaip ląstelės laikui bėgant ir gydymo metu keičiasi, matomos skirtingais kampais ir skirtinguose sluoksniuose, surenkamos mastu. Tokį duomenų variklį kurti Europoje yra strategiška“, – sakė „Rivercell“ bendraįkūrėjas ir vadovas Yann Fleureau.

    Tokio tipo projektai atspindi platesnę Europos kryptį: vaistų paieškoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosavų biologinių duomenų kūrimui, automatizuotiems eksperimentams ir skaičiavimo modeliams, kurie sumažina brangių bandymų laboratorijose apimtį. Rinka juda link vadinamosios „pilno ciklo“ prieigos, kai duomenys, modeliai ir eksperimentinis patvirtinimas vystomi vienoje sistemoje.

    „Rivercell“ teigia kurianti platformą, kuri mastu generuoja intervencinius, laike išskaidytus ir kelių tipų vienos ląstelės duomenis. Tokie duomenys naudojami treniruoti įmonės kuriamam modeliui, skirtam prognozuoti ląstelės reakciją į vaistą ar genetinį pokytį skaitmeniniu būdu.

    Įmonės tikslas yra pagreitinti vaistų atradimo ciklą ir sumažinti priklausomybę nuo ilgai trunkančių fizinių bandymų, kai tai įmanoma pakeisti patikima simuliacija. Tai ypač aktualu farmacijos sektoriuje, kuriame tyrimai ir plėtra yra vienas brangiausių bei rizikingiausių etapų, o nesėkmių dalis klinikiniuose tyrimuose išlieka didelė.

    „DI jau perrašo tai, kaip suprantame gyvybės chemiją, nuo baltymų struktūrų iki molekulių dizaino. Kitas etapas yra prognozuoti, kaip elgiasi ląstelės, o tam reikia pilno ciklo prieigos, kuri sujungia naują platformą, automatizuotas laboratorijas ir pasaulio modelius“, – sakė HV atstovas Maxi Pethö-Schramm.

    „Rivercell“ įkurta 2026 metais. Bendrovė pabrėžia, kad jos kuriama DI virtualios ląstelės koncepcija skirta greičiau patikrinti hipotezes ir kryptingiau planuoti fizinius eksperimentus, o ne visiškai pakeisti laboratorinius tyrimus.

    Startuoliui vadovaujantis Yann Fleureau anksčiau bendraįkūrė DI diagnostikos bendrovę „Cardiologs“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Philips“. Kitas bendraįkūrėjas, duomenų mokslininkas Eric Durand, dirbo onkologijos duomenų mokslo vadovu „Novartis“ ir buvo vyriausiasis duomenų mokslininkas „Owkin“.

    „DI virtualios ląstelės pakeis tai, kaip suprantame ir formuojame biologiją. „Rivercell“ ambicija sujungti didelio masto poveikio eksperimentus su DI simuliacija yra priežastis, kodėl džiaugiuosi prisijungusi prie jos mokslinės patariamosios tarybos“, – sakė EPFL docentė dr. Charlotte Bunne.