CP v2

Tag: Startuoliai

  • Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po kelerius metus trukusių nukėlimų JAV startuolis „Aptera“ skelbia pagaliau pereinantis nuo prototipų prie pirmųjų klientams skirtų automobilių. Bendrovė teigia užsakiusi kėbulus, rėmus ir pakabos komponentus pirmajai maždaug 40 vienetų partijai.

    Pasak „Aptera“, dalys turėtų pradėti atvykti spalio mėnesį, o saulės elementų sandėlyje esą užtektų iki 100 automobilių. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad dar reikia kitų svarbių komponentų, todėl galutinis grafikas išlieka miglotas.

    Pinigai ir leidimai dar neišspręsti

    Didžiausia rizika išlieka finansavimas: pati „Aptera“ yra pripažinusi, kad gamybos didinimui dar neturi pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir pradėjus komplektuoti pirmuosius automobilius, serijinei gamybai gali prireikti papildomo kapitalo.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis kelias. Bendrovei dar reikia užbaigti bandymus bei gauti galutinius patvirtinimus prieš pradedant komercinius pardavimus, todėl tvirtos pirmųjų pristatymų datos ji vis dar nenurodo.

    „Užsakėme pagrindines kėbulo ir važiuoklės dalis, tačiau iki realių pristatymų dar turime įveikti kelis kritinius etapus“, – sakė bendrovės atstovas.

    40 automobilių prieš 50 000 užsakymų

    Net jei pirmieji automobiliai pasiektų klientus, 40 vienetų beveik nepajudintų milžiniškos išankstinių užsakymų eilės. „Aptera“ yra minėjusi apie maždaug 50 000 rezervacijų, tad pradinė partija būtų labiau simbolinis žingsnis nei realus proveržis.

    Tokio masto „pilotinis“ paleidimas įprastas automobilių pramonėje: gamintojai pirmiausia tikrina surinkimo procesus, tiekimo grandinę ir kokybės kontrolę. Tačiau būtent čia dažniausiai ir išryškėja brangiausios problemos, dėl kurių terminai gali vėl slinkti.

    Kuo išskirtinis „Aptera“ modelis?

    „Aptera“ kuria triratį elektromobilį, kurio kėbulas dengiamas saulės moduliais. Bendrovė tvirtina, kad toks sprendimas idealiomis sąlygomis gali pridėti dalį kasdienio nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo iš tinklo, tačiau realus rezultatas priklausys nuo klimato, sezono ir važiavimo įpročių.

    Startui planuojama priekiniais ratais varoma versija su vienu varikliu, o vėliau žadama ir galingesnė modifikacija. „Launch Edition“ turėtų gauti 44 kilovatvalandžių bateriją, o ateityje minimos ir kitos baterijų bei nuotolio konfigūracijos.

    Prie reguliavimo aspektų prisideda ir tai, kad triračiai JAV dažnai traktuojami kitaip nei įprasti keturratiai lengvieji automobiliai. Tai gali palengvinti kai kuriuos patvirtinimo žingsnius, tačiau vis tiek nepanaikina būtinybės atlikti bandymus ir užtikrinti saugos bei atitikties reikalavimus.

    Artimiausi mėnesiai „Aptera“ bus lemiami: jei spalį iš tiesų pradės plaukti užsakytos dalys, bendrovė turės įrodyti, kad sugeba ne tik surinkti pirmuosius vienetus, bet ir rasti lėšų stabiliai gamybai. Priešingu atveju eilinis pažadas apie gamybos startą vėl gali likti tik planuose.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    Stokholme įkurta pajamomis grįsto finansavimo platforma „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo Hamburge įsikūrusi CHAPTERS Group AG, o jos vadovas Jan-Hendrik Mohr prisijungs prie „Float“ valdybos.

    Bendrovė, įkurta 2022 metais, siekia palengvinti prieigą prie augimo kapitalo Europos technologijų įmonėms, siūlydama neskiestinio finansavimo sprendimus. Tarp jų – finansavimas pagal pajamas, kredito linijos ir apyvartinio kapitalo sprendimai.

    „Float“ skelbia iki šiol suteikusi daugiau nei 100 mln. eurų finansavimo daugiau nei 130 technologijų verslų Europoje. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „RoomPriceGenie“ ir „RedTrack“.

    Europos investicijų atotrūkis

    Investicija skelbiama tuo metu, kai daugeliui Europos startuolių augimo kapitalas išlieka vienu didžiausių iššūkių. Rizikos kapitalo investicijos Europoje dažnai atsilieka nuo JAV masto, o tai riboja sparčiai augančių komandų galimybes ir neretai skatina plėtrą perkelti už regiono ribų.

    „Float“ pozicionuoja savo paslaugą kaip alternatyvą nuosavybę skiedžiančiam finansavimui, kai įmonė dar tik įsibėgėja. Tokiu modeliu finansavimas labiau susiejamas su faktiniu pajamų srautu, o ne vien su ateities vertinimais.

    Plėtra į DI pagrįstą platformą

    „Float“ vadovas ir vienas įkūrėjų Cedric Notz teigia, kad dabartinė finansų infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta modernioms technologijų įmonėms. Pasak jo, startuoliai veikia globaliai nuo pirmos dienos, tačiau finansinės paslaugos išlieka fragmentuotos, su daug rankinių procesų ir stipriai priklauso nuo vietos rinkų.

    „Mūsų ambicijos dabar yra platesnės nei skolinimas. Kuriame DI pagrįstą finansų platformą, kuri sujungia kapitalą, bankininkystę ir finansinius duomenis vienoje vietoje, kad įkūrėjai mažiau laiko skirtų finansų administravimui ir daugiau – produkto kūrimui“, – sakė Cedric Notz.

    Naujas kapitalas bus skirtas kitam augimo etapui, kai „Float“ iš lankstaus finansavimo teikėjo nori tapti DI pagrįsta finansų platforma startuoliams ir augančioms įmonėms. Skolinimas išliks pagrindas, tačiau jį papildys DI įrankiai, skirti greitesniems finansiniams sprendimams ir kasdienių operacijų automatizavimui.

    Bendrovė planuoja tiesiogiai jungtis prie banko sąskaitų ir apskaitos sistemų, kad realiu laiku pateiktų finansines įžvalgas. Taip pat numatoma supaprastinti mokėjimų, išlaidų valdymo ir apskaitos procesus.

    „Float“ nurodo, kad investicija leis dvigubinti komandą ir stiprinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, kuri šiuo metu yra didžiausia jos rinka. Taip pat bus vertinamos galimybės įsigijimų ir susijungimų srityje, remiantis strategine partneryste su CHAPTERS.

  • „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ patvirtino pradėjęs naują antrinį akcijų pardavimo procesą, kuriuo bendrovė vertinama maždaug 99 mlrd. eurų. Toks sandoris reiškia, kad akcijomis prekiaujama tarp esamų akcininkų, o ne pritraukiant naują kapitalą į pačią įmonę.

    Antrinis pardavimas paprastai sudaro galimybę darbuotojams ir ankstyviesiems investuotojams realizuoti dalį turimų akcijų ir gauti likvidumo. Pasak „Bloomberg“, šiame procese „Revolut“ akcijos darbuotojams vertinamos apie 1 870 eurų už vienetą, tačiau galutinės sąlygos gali kisti sandoriui vykstant.

    „Galime patvirtinti, kad vyksta antrinio akcijų pardavimo procesas. Kaip įprasta, kol procesas vyksta, detalių nekomentuosime, o jam pasibaigus pateiksime atnaujinimą“, – teigiama „Revolut“ komentare.

    „Bloomberg“ cituojamoje vidinėje žinutėje „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nik Storonsky darbuotojams akcentavo, kad tai suteikia dar vieną progą paversti turimas akcijas likvidžiomis. Jo teigimu, paklausą palaiko bendrovės plėtra į naujas rinkas ir verslo rodikliai.

    Pastaraisiais metais antriniai sandoriai tapo dažnesni technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje, nes pirminio viešo akcijų siūlymo rinka daugelyje regionų išlieka vangesnė. Tokie pardavimai leidžia įmonėms išlaikyti lankstumą ir kartu pasiūlyti darbuotojams motyvacinį „išėjimo“ kelią, nelaukiant biržos.

    „Revolut“ praėjusiais metais taip pat vykdė antrines transakcijas, kuriomis bendrovė buvo vertinama apie 64 mlrd. eurų, o dar anksčiau buvo minėtas maždaug 39 mlrd. eurų lygis. Naujas vertinimas reikštų reikšmingą šuolį, nors jis ir neatspindi tiesioginės įmonės finansavimo injekcijos.

    Bendrovė nurodo turinti daugiau kaip 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje. Šiemet „Revolut“ gavo Jungtinės Karalystės banko licenciją, taip pat yra pranešusi apie siekį plėstis reguliuojamose rinkose, įskaitant paraiškas banko licencijoms Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje.

  • ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    Komisija patvirtino naują chartiją

    Europos Komisija trečiadienį patvirtino savanorišką chartiją, kuri turėtų padėti įmonėms greičiau ir paprasčiau pasinaudoti Europos mokslo ir inovacijų infrastruktūromis. Tikslas aiškus: sutrumpinti kelią nuo idėjos laboratorijoje iki produkto rinkoje.

    Komisija teigia, kad Europa turi pasaulinio lygio laboratorijų, bandymų poligonų ir pilotinių gamybos linijų, tačiau verslui jos dažnai būna per sunkiai pasiekiamos. Naujoji iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją ir padidinti paslaugų skaidrumą.

    Kodėl tai svarbu mažoms įmonėms?

    Pasak Europos Komisijos, startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės neretai susiduria su paprasta problema: sunku rasti aiškią informaciją, kokias paslaugas siūlo mokslinės infrastruktūros, kiek tai kainuoja ir kokiomis sąlygomis galima naudotis įranga. Didelės korporacijos tokius procesus įprastai „prasistumia“ lengviau, nes turi daugiau teisininkų ir resursų.

    Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva pabrėžė, kad inovatyvioms Europos įmonėms būtina prieiga prie pažangios infrastruktūros, kad jos galėtų vystyti ir testuoti idėjas bei greičiau jas komercializuoti.

    „Kviečiu mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras pritarti chartijai ir tapti jos principų ambasadorėmis“, – sakė Ekaterina Zaharieva.

    Šeši principai, kurie turėtų supaprastinti kelią

    Chartija numato šešis principus, kuriais siekiama suvienodinti ir palengvinti bendradarbiavimą tarp laboratorijų bei verslo. Tarp jų – didesnis paslaugų matomumas ir prieinamumas, aiškesnės kainodaros ir kokybės nuostatos, paprastesnės sutartys bei saugesnis intelektinės nuosavybės valdymas.

    Taip pat numatoma labiau prie įmonių poreikių pritaikyta pagalba ir glaudesnis infrastruktūrų bendradarbiavimas, įskaitant duomenų dalijimosi praktikas. Komisija tikisi, kad tai sumažins neapibrėžtumą ir rizikas, kurios ypač brangiai kainuoja ankstyvos stadijos startuoliams.

    Mokslo ir technologijų infrastruktūros chartiją galės oficialiai paremti internetu. Europos Komisija žada palaikyti įgyvendinimą per renginius, nuotolinius seminarus ir bendrą gerosios praktikos pavyzdžių bazę.

    Dalis platesnės ES konkurencingumo darbotvarkės

    Ši iniciatyva pristatoma kaip ES startuolių ir augančių įmonių strategijos dalis, kuria siekiama Europą paversti patrauklesne vieta kurti ir sparčiai auginti technologijomis grįstas įmones. Politinis kontekstas taip pat akivaizdus: ES vis aktyviau kalba apie konkurencingumą, lyginant su JAV ir Kinija.

    Chartija papildo platesnę ES kryptį stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras bei jų atvirumą verslui. Komisija pabrėžia, kad greitesnis prototipų testavimas, pilotinė gamyba ir sertifikavimo kelio trumpinimas gali tapti svarbiu veiksniu, kai konkurencinėje kovoje lemia ne vien idėja, bet ir greitis.

  • Startup_Lab Alytuje kviečia į „Verslo kavą“: ką sužinosite apie startuolius ir regionų galimybes

    Birželio 10 dieną Alytaus verslo inkubatoriuje vyks „Verslo kava“ – Startup_Lab organizuojamas susitikimas, skirtas vietos verslo bendruomenei ir visiems, kurie domisi verslumu bei inovacijomis. Renginyje žadama neformali aplinka pokalbiams, naujoms pažintims ir praktinėms įžvalgoms.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokio formato susitikimai padeda greičiau rasti atsakymus į klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria pradedantieji: nuo idėjos patikrinimo iki pirmųjų klientų paieškos. Alytuje susitikimas vyks erdvėje, kur kasdien dirba verslą kuriantys žmonės, todėl dalyviai galės pasisemti ir realios, vietos patirties.

    Apie ką bus kalbama?

    Renginio metu prie kavos puodelio planuojama diskutuoti apie verslo kūrimą, startuolių vystymą ir augimo galimybes regionuose. Startup_Lab komanda atsakys į dalyvių klausimus, aptars dažniausias klaidas pradedant veiklą ir pasidalins, kaip efektyviau pasinaudoti ekosistemos siūlomomis pagalbos priemonėmis.

    Pastaraisiais metais regionuose vis dažniau akcentuojama bendradarbystės erdvių, mentorystės ir konsultacijų svarba, nes būtent jos mažina atotrūkį tarp idėjos ir realaus produkto ar paslaugos rinkai. Tokiuose susitikimuose neretai gimsta ir naujos partnerystės, o tai ypač aktualu mažesniuose miestuose.

    Ką siūlo Startup_Lab programa?

    Renginyje bus pristatyta Startup_Lab – Saulėtekio Tech Parko vykdoma verslumo skatinimo programa Lietuvos regionų startuoliams. Programa siekia padėti komandoms greičiau startuoti, suteikiant nemokamas darbo ir susitikimų erdves, mentorystę bei konsultacijas pagal konkrečius verslo poreikius.

    Organizatorių teigimu, tokia praktinė pagalba aktuali ne tik technologiniams startuoliams, bet ir tradicinio verslo idėjoms, kurios ieško inovatyvaus modelio ar nori greičiau pasiekti rinką. Verslo inkubatorius Alytuje įsikūręs Ligoninės gatvėje 4-1.

    Kada startuoja pre-akseleravimo programa?

    Startup_Lab skelbia, kad jau rugsėjį planuojama pradėti pre-akseleravimo programą, kurioje dalyvių lauks mentoriai ir inovacijų ekspertai. Tokios programos paprastai orientuotos į idėjos validavimą, verslo modelio sustiprinimą, pasirengimą pardavimams ir aiškesnį veiksmų planą artimiausiems mėnesiams.

    „Norime, kad regionuose gimstančios idėjos turėtų realią terpę augti: nuo pirmo klausimo iki pirmo rezultato“, – sakė Startup_Lab komanda.

    Renginys nemokamas, tačiau dalyvavimas numatytas tik užsiregistravus iš anksto. Registracijos nuoroda viešai skelbiama organizatorių informacijoje.

  • Alytuje startuoliams ir smulkiam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali pretenduoti?

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daliniam projekto, skirto verslo idėjai įgyvendinti, finansavimui. Priemonė orientuota į naujai veiklą pradėjusius smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste.

    Konkurso laimėtojams numatyta kompensavimo būdu skiriama parama iki 8 000 eurų. Finansavimas gali sudaryti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o pridėtinės vertės mokestis nekompensuojamas, jei pareiškėjas yra PVM mokėtojas.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat būtina, kad įmonės ar filialo registracijos vieta būtų Alytaus mieste, o fizinio asmens atveju – kad Alytuje būtų deklaruota gyvenamoji vieta.

    Svarbi sąlyga – verslas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Tai reiškia, kad priemonė pirmiausia skirta ankstyvos stadijos įmonėms ir pradedantiesiems, kuriems dažniausiai sudėtingiausia padengti pradines investicijas.

    Kompensavimo principas ir terminai

    Parama skiriama kompensavimo principu, todėl pareiškėjams aktualu iš anksto įsivertinti pinigų srautus ir tai, kada realiai bus patirtos išlaidos. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos 13.00 valandos. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su konkurso reikalavimais ir atrankos kriterijais, nes nuo jų priklausys paraiškos vertinimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos gyventojai ir įmonės gali kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Verslo skyrių. Savivaldybė skelbia, kad papildomą informaciją teikia Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičiūtė.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include: