Tag: Startuoliai

  • Paryžiaus „WhiteLab Genomics“ pritraukė 23,2 mln. eurų: DI žada proveržį genominių vaistų kūrime

    Paryžiaus „WhiteLab Genomics“ pritraukė 23,2 mln. eurų: DI žada proveržį genominių vaistų kūrime

    Paryžiuje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „WhiteLab Genomics“ pranešė užbaigusi 23,2 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria platformą, kuri pasitelkdama DI padeda projektuoti genominių vaistų komponentus ir jų pristatymo į ląsteles sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo tarptautinė investicijų platforma AVP, valdanti daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų turto. Prie investicijos prisidėjo ir nauji investuotojai „Yaday Health“ bei „Blast Club“, taip pat esami rėmėjai „Omnes Capital“ ir „Debiopharm Innovation Fund“.

    „WhiteLab kuria DI, kuris projektuoja genominius vaistus, veikiančius gyvuose organizmuose, o ne tik teoriniuose modeliuose. Būtent tai gali padėti DI tapti apčiuopiamu proveržiu šioje srityje“, – sakė AVP vadovaujantis partneris François Robinet.

    „WhiteLab Genomics“ įkurta 2019 metais, o jos veikla orientuota į DI ir biologijos sankirtą. Įmonė vysto nuosavą platformą ALFRED, skirtą racionaliam vaistų dizainui ir vienai didžiausių genominių terapijų kliūčių spręsti: kaip saugiai ir tiksliai pristatyti terapiją į reikiamas žmogaus kūno ląsteles.

    Praktikoje tai reiškia darbą tiek su virusiniais, tiek su nevirusiniais pristatymo būdais. Bendrovė optimizuoja tokius sprendimus kaip adenoasocijuoti virusai ir lipidinės nanodalelės, o taip pat kuria programuojamus genetinius krovinius, kuriuos vėliau tikrina eksperimentais ir in vivo tyrimais.

    Įmonė skelbia jau pademonstravusi ALFRED potencialą bendradarbiaudama su Paryžiaus smegenų institutu. Pasak „WhiteLab Genomics“, platforma padėjo suprojektuoti naujus adenoasocijuotų virusų variantus, kurie in vivo tyrimuose peržengė kraujo ir smegenų barjerą, kartu išlaikydami gerą taikymą į smegenis ir neparodydami aptinkamo signalo kepenyse.

    „DI gali padėti sukurti geresnius genominius vaistus, bet galutinis kriterijus visada tas pats: ar tai veikia gyvose sistemose. Būtent į tai ir orientuojamės, stiprindami eksperimentinį patvirtinimą“, – sakė „WhiteLab Genomics“ bendraįkūrėjas ir vadovas David Del Bourgo.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į in vivo patvirtinimo darbų plėtrą, didesnį dėmesį skiriant nevirusiniams pristatymo sprendimams ir programuojamiems sintetiniams promotoriams. Taip pat planuojama stiprinti Bostono padalinį, orientuotą į partnerystes su Šiaurės Amerikos biofarmacijos įmonėmis, bei didinti veiklą JAV Vakarų pakrantėje.

    Be to, bendrovė nurodo vertinanti galimybes plėstis į Japoniją ir Pietų Korėją, kur didėja investicijos į pažangias terapijas. Kartu su finansavimu paskelbta, kad į valdybą jungiasi François Robinet ir „Yaday Health“ vadovas dr. Daniel Teper.

    „WhiteLab Genomics“ veikia Paryžiuje, Bostone ir Monrealyje, o jos strategija remiasi eksperimentiškai patvirtintų biologinių sprendimų portfelio kūrimu. Tokie sprendimai gali būti vystomi pačios įmonės arba licencijuojami farmacijos ir biotechnologijų partneriams, kuriantiems naujos kartos genominius vaistus.

    Genominių terapijų rinkoje vienas svarbiausių veiksnių išlieka tikslus pristatymas į norimus audinius, nes nuo to priklauso ir gydymo efektyvumas, ir saugumas. Dėl to įmonės, galinčios greičiau suprojektuoti ir patikrinti pristatymo vektorius bei genetinius krovinius, tampa vis patrauklesnės investuotojams ir didiesiems biofarmacijos žaidėjams.

  • „Hadrian“ pritraukė 35,68 mln. eurų: DI pagrįsta platforma žada spartesnį puolamąjį saugumą

    „Hadrian“ pritraukė 35,68 mln. eurų: DI pagrįsta platforma žada spartesnį puolamąjį saugumą

    35,68 mln. eurų plėtrai

    Londono ir Amsterdamo kibernetinio saugumo startuolis „Hadrian“ paskelbė pritraukęs 35,68 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir JAV, taip pat inžinerijos bei tyrimų komandų stiprinimui.

    Investicijų raundą bendrai vedė „Forgepoint Capital International“ ir „SmartFin“, dalyvavo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „HV Capital“, „Motive Partners“, „Picus Capital“ bei „Oetker Ventures“. „Hadrian“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma pasiekė beveik 58 mln. eurų.

    Puolamasis saugumas su DI agentais

    „Hadrian“ buvo įkurta 2021 metais Amsterdame, o įmonės sprendimas priskiriamas vadinamajam puolamajam saugumui, kai organizacijos sistemų silpnosios vietos ieškomos imituojant realių įsilaužėlių veiksmus. Bendrovės tikslas yra padėti įmonėms greičiau rasti, patikrinti ir uždaryti spragas dar iki jas išnaudojant užpuolikams.

    Įmonė akcentuoja, kad dabartinis grėsmių tempas vis dažniau primena mašininį, o dalis organizacijų vis dar remiasi rankiniais, periodiškai atliekamais testais. Tokiu atveju spragos gali būti aptiktos per vėlai, o saugumo komandos, gaudamos daugybę pranešimų, rizikuoja paskęsti triukšme ir nepastebėti to, kas iš tiesų išnaudojama praktikoje.

    „Visi mato, kad dirbtinis intelektas keičia grėsmių aplinką. Jis gali būti ir atsakymo dalis, tačiau daug kas automatizuoja ne tuos procesus. Mes su dideliais kalbos modeliais dirbome dar iki jiems tampant masiniu reiškiniu, todėl žinome, kad DI gali veikti daug greičiau už bet kurią žmonių puolamojo saugumo komandą“, – sakė „Hadrian“ vadovas Rogier Fischer.

    Du produktai ir pažadai verslui

    Bendrovė teigia sujungusi nuolatinį išorinio atakos paviršiaus stebėjimą ir agentinį skverbimosi testavimą į vieną platformą. Jos sprendimai esą padeda sudaryti organizacijos skaitmeninio pėdsako žemėlapį, identifikuoti realiai išnaudojamas spragas ir patikrinti, ar taisymai buvo įdiegti.

    „Hadrian“ išskiria du produktus. „Atlas“ apibūdinamas kaip įrankis, nuolat žymintis organizacijos išorinį atakos paviršių ir naudojantis DI agentus tam, kad patikrintų, kurios spragos iš tiesų gali būti išnaudotos, o „Nora“ pateikiamas kaip pagal poreikį įjungiamas agentinis skverbimosi testavimas.

    Įmonė nurodo, kad jos klientams tai turėtų reikšti daugiau matomumo ir greitesnį sprendimų priėmimą, ypač ten, kur svarbiausia yra prioritetų nustatymas. „Hadrian“ taip pat teigia dirbanti su JAV ir Europos bendrovėmis, įskaitant dideles tarptautines įmones.

    „Komandoms tenka valdyti per daug pažeidžiamumų ir triukšmo, todėl joms reikia įrankių, kurie padėtų aiškiai matyti situaciją ir mąstyti kaip DI sustiprinti įsilaužėliai. „Hadrian“ nuolat veikiantis sprendimas padeda sutelkti dėmesį į realias problemas ir rizikas“, – sakė „Forgepoint Capital International“ vadovaujantis direktorius Damien Henault.

    Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija automatizuoti ne vien pažeidžiamumų skenavimą, bet ir verifikavimą, ar konkretus radinys yra praktiškai išnaudojamas. Tai tampa ypač aktualu augant atakų paviršiui dėl debesijos, trečiųjų šalių paslaugų ir nuotolinio darbo, o taip pat didėjant spaudimui greitai įrodyti, kad saugumo spragos uždaromos ne tik dokumentuose, bet ir realybėje.

  • Hamburgo „Procuros“ pritraukė 20 mln. eurų: kurs DI pagrįstą infrastruktūrą autonominei B2B prekybai

    Hamburgo „Procuros“ pritraukė 20 mln. eurų: kurs DI pagrįstą infrastruktūrą autonominei B2B prekybai

    Hamburge įsikūrusi tiekimo grandinių junglumo platforma „Procuros“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia kurianti infrastruktūrą, kuri leistų verslams vis labiau automatizuoti B2B prekybos procesus ir sumažinti rankinio darbo apimtį.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „XAnge“, veikiantis Paryžiuje ir Berlyne bei priklausantis „Siparex Group“. Prie investicijos taip pat prisijungė „W23“, o ankstesni investuotojai „Point Nine“, „Creandum“ ir „b2venture“ tęsė dalyvavimą kartu su verslo angelais.

    „Procuros rodo, kad DI agentai jau šiandien gali paversti autonominę B2B prekybą realybe. Komanda sukūrė infrastruktūrą, kurios reikia DI agentams, kad jie veiktų visame prekybos tinkle“, – sakė „XAnge“ partnerė ir DACH regiono vadovė Valerie Bures-Bönström.

    Kaip veikia „Procuros“ modelis

    „Procuros“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Patrick Thelen ir Benjamin Bradford. Pagrindinė idėja paprasta: įmonė prie platformos prisijungia vieną kartą ir gali keistis duomenimis su bet kuriuo prekybos partneriu, nepriklausomai nuo naudojamų sistemų, formatų ar techninių nustatymų.

    Tokiu būdu siekiama išvengti brangių taškas į tašką integracijų, kai kiekvienam naujam partneriui tenka kurti atskiras jungtis. Platforma taip pat orientuota į duomenų patikrą abiejose sandorio pusėse, kad užsakymų ir sąskaitų informacija būtų nuosekli.

    Problema: dokumentai vis dar keliauja PDF

    Pasaulinė tiekimo grandinė kasdien apdoroja milžiniškus dokumentų srautus, tačiau dalis procesų vis dar paremti pasenusia infrastruktūra. Praktikoje užsakymai, siuntų pranešimai ar sąskaitos neretai atkeliauja PDF failais, skaičiuoklėmis, o kai kuriais atvejais net faksu, todėl daug darbo atliekama rankiniu būdu.

    „Procuros“ teigimu, jų kuriamas junglumo sluoksnis leidžia pereiti prie labiau skaitmenizuotų procesų, o DI sprendimai gali padėti automatiškai apdoroti dokumentus ir sumažinti klaidų skaičių. Bendrovė nurodo daugiau nei 99 proc. duomenų tikslumą ir iki 95 proc. mažesnį rankinį apdorojimą, palyginti su tradiciniais darbo būdais.

    „DI vystosi neįtikėtinu tempu, o tiekimo grandinės vis dar remiasi prieš dešimtmečius sukurta infrastruktūra. Mes sukūrėme „Procuros“, kad tai pakeistume, nes galiausiai DI agentai yra tokie geri, kokia yra infrastruktūra, ant kurios jie veikia“, – sakė „Procuros“ vadovas ir vienas įkūrėjų Patrick Thelen.

    Plėtra Europoje ir JAV

    Bendrovė teigia jau turinti daugiau nei 300 klientų DACH regione ir Jungtinėje Karalystėje, o per platformą esą teka daugiau nei 3 mlrd. eurų metinės užsakymų vertės srautas. Tarp minimų klientų yra „Breuninger“, „Chefs Culinar“, „KoRo“ ir kiti mažmeninės prekybos bei tiekimo grandinės dalyviai.

    Gautas 20 mln. eurų finansavimas, pasak „Procuros“, bus naudojamas trimis kryptimis: pardavimų ir rinkodaros mastelio didinimui, DI pagrįstos tiekimo grandinių infrastruktūros vystymui ir tarptautinei plėtrai už DACH bei Jungtinės Karalystės ribų. Bendrovė kaip svarbiausias kitas kryptis įvardija likusią Europos dalį ir Jungtines Valstijas.

  • Finansų startuolis „Spiko“ pritraukė beveik 80 mln. eurų: žada įdarbinti „miegantį“ verslo ir gyventojų grynųjų rezervą

    Finansų startuolis „Spiko“ pritraukė beveik 80 mln. eurų: žada įdarbinti „miegantį“ verslo ir gyventojų grynųjų rezervą

    Paryžiuje ir Londone veikiantis finansų startuolis „Spiko“ per B serijos investicijų etapą pritraukė beveik 80 mln. eurų. Bendrovė kuria reguliuojamų pinigų rinkos fondų platformą, leidžiančią įmonėms ir privatiems klientams paprasčiau įdarbinti sąskaitose laikomas lėšas.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas New Enterprise Associates (NEA), o prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Index Ventures“, „Speedinvest“ bei „White Star Capital“. Taip pat dalyvavo „Bpifrance“ ir kiti finansiniai rėmėjai, o bendras „Spiko“ pritrauktas kapitalas, įskaitant ankstesnę A seriją, perkopė 100 mln. eurų.

    Kas yra „Spiko“?

    „Spiko“ įkurta 2023 metais, ją įkūrė Paul-Adrien Hyppolite ir Antoine Michon. Vienas iš įkūrėjų anksčiau dirbo Prancūzijos iždo finansų rinkų srityje, kitas konsultavo Prancūzijos vyriausybę technologijų klausimais ir yra dirbęs su didelio masto duomenų sprendimais.

    Bendrovė kuria ir platina savo reguliuojamus grynųjų pinigų fondus, o prieiga prie jų suteikiama per internetinę platformą, mobiliąją programėlę ir per programavimo sąsają. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai finansiniai produktai vis dažniau integruojami tiesiai į kitų įmonių paslaugas.

    Kodėl „miegantys“ pinigai vėl tapo tema?

    Pastaraisiais metais, pasikeitus centrinių bankų palūkanų normų aplinkai, išaugo skirtumas tarp to, kiek gali uždirbti profesionalūs rinkos dalyviai, ir kiek dažnai uždirba smulkesnės įmonės ar gyventojai, laikantys lėšas einamosiose sąskaitose. „Spiko“ argumentuoja, kad didelė dalis indėlių ir grynųjų rezervų realiai generuoja mažą arba nulinę grąžą, nors pinigų rinkos priemonės gali pasiūlyti alternatyvą.

    Euro zonoje palūkanų normų lygis per pastaruosius metus keitėsi, o investuotojų dėmesys trumpalaikiams instrumentams sustiprėjo dėl noro išlaikyti likvidumą. Tokiose sąlygose daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti iždo valdymą, ypač mažesnėms įmonėms, neturinčioms atskiros iždo komandos.

    Tokenizuoti fondai ir programuojami pinigai

    „Spiko“ savo fondus leidžia naudodama blokų grandinės infrastruktūrą, todėl investicijos gali būti lengviau integruojamos su kitomis skaitmeninėmis sistemomis. Tokia schema dažnai pristatoma kaip būdas padaryti pinigus programuojamus, kai iš anksto nustatytos taisyklės automatiškai nukreipia laisvas lėšas į trumpalaikes, likvidžias priemones.

    Įmonė teigia, kad per maždaug dvejus metus jos valdomas turtas pasiekė apie 2,4 mlrd. eurų, o klientų skaičius peržengė 10 000. Platforma veikia daugiau nei 25 jurisdikcijose ir orientuojasi ne tik į startuolius ar rizikos kapitalo fondus, bet ir į įvairias organizacijas, kurioms aktualus kasdienis likvidumo valdymas.

    „Paul-Adrien ir Antoine kuria numatytąją grynųjų pinigų saugyklą. Pinigų rinkos fondai yra vieta, kur užsidirbamas pasitikėjimas, ir tas pats modelis natūraliai plečiasi į naujas rinkas ir naujus produktus“, – sakė NEA Europos vadovas Philip Chopin.

    „Kiekvienas žmogus ir kiekviena organizacija turi grynųjų, tačiau ar jie uždirba, vis dar priklauso nuo to, kas esi ir kiek turi. Pajamingumas turėtų būti prieinamas visiems. Mūsų ambicija, kad visi grynieji uždirbtų pagal nutylėjimą, visą parą“, – sakė „Spiko“ vadovas Paul-Adrien Hyppolite.

    Naujas kapitalas bus naudojamas naujiems fondams kurti, plėtrai į papildomas rinkas ir komandai auginti. „Spiko“ jau turi centrus Paryžiuje ir Londone, o tolesnę plėtrą sieja su Vokietija, Italija, Ispanija, Nyderlandais ir Šiaurės šalimis.

  • „NVM Ventures“ startuoja su 23,6 mln. eurų fondu: taikosi į dvejopo panaudojimo „DeepTech“ startuolius

    Naujas fondas ir jo tikslas

    Italijoje oficialiai startavo rizikos kapitalo fondų platforma „NVM Ventures“, paskelbusi apie 23,6 mln. eurų pirmąjį uždarymą. Naujas „NVM Venture Lazio“ padalinys planuoja sudaryti 10–15 ankstyvos stadijos, nuo pre-seed iki seed, įmonių portfelį.

    Fondas orientuojasi į dvejopo panaudojimo bendroves, kurios kuria technologijas, pritaikomas tiek civiliniams, tiek gynybos ir saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio numatoma skirti STEP technologijoms ir giliųjų technologijų sprendimams, kuriems dažnai prireikia ilgesnio laiko iki komercinio proveržio.

    Kas stovi už „NVM Ventures“

    Fondo iniciatoriai ir strateginės krypties formuotojai yra Andrea Bonabello ir Niccolò Bienati, taip pat siejami su „Ulixes Capital Lux“. Kasdienį padalinio valdymą vykdo fondo valdytojai Giorgio Gulienetti ir Alessandro Casiraghi.

    „Instituciniai investuotojai vis aktyviau žvalgosi į naujus fondų valdytojus, o tai susiję ir su rezultatais: JAV tyrimai rodo, kad augančių valdytojų programos gali lenkti rinką keliais procentiniais punktais“, – sakė Andrea Bonabello.

    Pasak jo, „NVM Ventures“ siekia atliepti šią paklausą Italijoje ir prisidėti prie naujos kartos valdytojų atsiradimo, kai pirmo fondo pritraukimas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių etapų.

    Kas investuoja ir kodėl tai svarbu regionui

    Didžiausias investuotojas yra Lazio Innova, įsipareigojusi 18,83 mln. eurų per Lazio Venture 2 fondą. Ši priemonė yra Lazio regiono fondų fondas, bendrai finansuojamas pagal Europos regioninės plėtros fondo 2021–2027 metų programą.

    Lazio Innova šiemet jau rėmė ir kitą specializuotą priemonę, skirdama 16 mln. eurų 20 mln. eurų dydžio fondui „Eureka! Fund II“ – Deep Tech Lazio. Tai signalizuoja, kad regionas kryptingai stiprina ankstyvos stadijos „DeepTech“ finansavimą, ypač su strateginėmis ir saugumo reikmėmis susijusiose srityse.

    „Su „NVM Venture Lazio“ plečiame kompetencijas dvejopo panaudojimo pažangiųjų technologijų investicijose, o investavimas į pirmą fondą atspindi mūsų įsipareigojimą remti išskirtinių gebėjimų naujus valdytojus“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kur link juda rinka: dvejopas panaudojimas ir gynyba

    Fondo startas vyksta augant investicijų srautams į Europos gynybos, saugumo ir dvejopo panaudojimo sektorius. Pastaraisiais metais šias kryptis papildomai sustiprino geopolitinė įtampa, didėjantis kibernetinių grėsmių mastas ir Europos siekis mažinti kritinių technologijų priklausomybę.

    „NVM Venture Lazio“ žada investuoti į aviacijos ir kosmoso, jūrinių technologijų, robotikos ir autonominių sistemų, kibernetinio saugumo, DI gynybai, energetikos infrastruktūros, naujų medžiagų, pažangios gamybos ir biotechnologijų sritis. Tokie sektoriai paprastai reikalauja ne tik kapitalo, bet ir stiprios reguliacinės bei partnerystės kompetencijos.

    Fondas taip pat akcentuoja Lazio regiono pramoninę bazę: čia, regiono teigimu, veikia daugiau nei 300 pažangiųjų technologijų įmonių, kuriose dirba apie 23 000 darbuotojų. Nurodoma, kad jų metinės pajamos viršija 5 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,6 mlrd. eurų sudaro eksportas.

    Kam reikalinga kelių padalinių struktūra

    „NVM Ventures“ pasirinko kelių padalinių modelį, kai kiekviena investavimo kryptis gali turėti atskirą, specializuotą komandą. Tokia struktūra leidžia aiškiau suderinti investicinę tezę, sprendimų priėmimą ir rizikos valdymą.

    Fondo atstovai pabrėžia, kad ankstyviausias „DeepTech“ etapas dažnai yra trapiausias: nuo technologijos patvirtinimo pereinama prie produkto kūrimo, nuo pirmųjų klientų iki industrializacijos. Būtent šiame tarpsnyje tikimasi užpildyti finansavimo spragas ir padėti laboratorijose gimusiems sprendimams greičiau tapti augančiomis įmonėmis.

  • Prancūzijos „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų: spirulinos baltymai žada iki 27 kartų mažesnį pėdsaką

    15 mln. eurų injekcija augimui

    Prancūzijos maisto technologijų startuolis „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti mikroalgėmis paremtų baltyminių ingredientų gamybos ir pardavimų plėtrai. Bendrovė dirba B2B modeliu ir savo produktus siūlo maisto gamintojams bei viešojo maitinimo sektoriui.

    Investicijų raundą vedė fondai ir institucijos SWEN Blue Ocean 2, Asterion Ventures, EIT Food ir Bpifrance. „Edonia“ jau buvo pritraukusi ankstesnį finansavimą 2024 metais, o naujas raundas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina alternatyvių baltymų ingredientų pramoninį mastelį.

    „Dabar tikslas paprastas: pagaminti pakankamai ir pasiūlyti tai maisto gamintojams bei maitinimo sektoriui Europoje, Japonijoje ir JAV“, – sakė „Edonia“ vadovas Hugo Valentin.

    Kuo išsiskiria „Edonia“ technologija?

    Bendrovės kuriamas ingredientas gaminamas iš spirulinos, o pagrindas yra patentuotas apdorojimo procesas, kuriuo siekiama pakeisti vieną didžiausių spirulinos kliūčių kasdieniam vartojimui, jos ryškų skonį. „Edonia“ teigia, kad taip sukuriamas švelnesnės tekstūros, neutralesnio profilio baltyminis ingredientas, tinkamas įvairiems patiekalams.

    Pirmasis produktas, vadinamas „Edo“, anot įmonės, pasižymi 27 gramais baltymų 100 gramų produkto ir yra geležies šaltinis. Bendrovė pabrėžia, kad tekstūra primena maltą mėsą, tačiau gamyboje siekiama išvengti ilgų priedų sąrašų, kurie neretai kritikuojami alternatyvių baltymų rinkoje.

    Anglies pėdsakas ir rinka

    „Edonia“ taip pat akcentuoja aplinkosauginį argumentą: „Edo“ anglies pėdsakas, įmonės vertinimu, gali būti iki 27 kartų mažesnis nei jautienos. Tokie teiginiai alternatyvių baltymų sektoriuje tampa svarbia pardavimo dalimi, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių tiekimo grandinės sprendimų ir gamybos masto.

    Pastaraisiais metais alternatyvių baltymų rinka vis dažniau krypsta nuo galutinių vartotojų prekių prie ingredientų, kuriuos galima integruoti į esamus maisto produktus. Tai leidžia greičiau pasiekti mastelį, nes gamintojai gali pritaikyti receptūras be didelių pokyčių vartotojo įpročiuose.

    „Pastebime augančią paklausą maistingam, skaniam, nebrangiam ir planetai palankiam maistui, tačiau pasirinkimas, atitinkantis visus šiuos kriterijus, vis dar ribotas“, – sakė SWEN Blue Ocean 2 investicijų direktorė Julie Peyrache.

    Nuo pilotų prie realaus naudojimo

    Įmonė teigia jau perėjusi nuo bandymų prie komercinio pritaikymo. 2025 metais „Edonia“ pristatė „Edo“ kartu su maitinimo paslaugų grupe Newrest, kur ingredientas pradėtas naudoti tūkstančiams patiekalų per mėnesį kolektyvinio maitinimo vietose Prancūzijoje.

    Mažmeninėje rinkoje paruoštų patiekalų įmonė Dietbon pristatė patiekalų liniją su „Edo“. „Edonia“ nurodo, kad dalis pirkėjų, kuriems buvo pasiūlytas pasirinkimas, perėjo nuo mėsos versijos prie alternatyvos, o pasitenkinimo įvertinimai išliko panašūs.

    Šis investicijų raundas vyksta platesnio Europos ingredientų technologijų finansavimo kontekste, kai lėšos vis dažniau nukreipiamos į fermentacijos, mikrogrybų ir mikroalgų pagrindu kuriamus baltymus. Investuotojai tikisi, kad būtent pramoninio masto ingredientai taps greičiausiu keliu į konkurencingą kainą ir stabilesnę tiekimo grandinę.

  • British Business Bank skyrė 11 mln. eurų „Fuel Ventures“: ką tai keičia JK startuolių finansavime

    Jungtinės Karalystės valstybinė plėtros institucija British Business Bank paskelbė investuojanti 11 mln. eurų į rizikos kapitalo valdytoją „Fuel Ventures“. Lėšos skiriamos per Regional Angels Programme, kuri nuo 2019 metais veikia kaip priemonė mažinti ankstyvosios stadijos kapitalo prieinamumo skirtumus skirtinguose JK regionuose.

    „Fuel Ventures“ per pastaruosius metus iš ankstyvosios stadijos investuotojo išaugo į kelių fondų ir kelių etapų rizikos kapitalo platformą. Fondų struktūra sukurta taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą ne tik pradiniame etape, bet ir vėlesniuose raunduose nuo ikisėklinės stadijos iki A serijos.

    „Regional Angels Programme sukurta tam, kad sumažintų ankstyvosios stadijos kapitalo spragas visoje JK, o šis įsipareigojimas yra geras pavyzdys, kaip tai veikia praktikoje. „Fuel Ventures“ patirtis ir fondų struktūra reiškia, kad mūsų suteikiamas kapitalas nesustoja ties pirmuoju raundu, jis toliau dirba steigėjų naudai įmonei augant“, – sakė British Business Bank vyresnysis investicijų direktorius Mark Barry.

    Nauja investicija papildo platesnę British Business Bank 2026 metais paskelbtų įsipareigojimų seriją, kai bankas aktyviai rėmė JK rizikos kapitalo ir augimo kapitalo fondų valdytojus. Per tą pačią Regional Angels Programme anksčiau buvo skelbta apie panašaus dydžio įsipareigojimus kitiems rinkos dalyviams, siekiant paskatinti kapitalo tekėjimą į ankstyvąsias įmones ne vien Londone.

    Pagal viešai skelbtą „Fuel Ventures“ informaciją, nuo veiklos pradžios fondai yra investavę daugiau kaip 330 mln. eurų į per 230 ankstyvosios stadijos JK bendrovių. Tarp portfelio pavyzdžių minimos finansinių technologijų ir programinės įrangos bendrovės, o dalis jų vėliau buvo įsigytos didesnių rinkos žaidėjų.

    „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson sako, kad naujas finansavimas leis išplėsti galimybes visoje fondų struktūroje. Praktikoje tai reiškia didesnį pajėgumą tiek naujoms ankstyvosios stadijos investicijoms, tiek tęstiniam finansavimui toms portfelio įmonėms, kurios artėja prie A serijos raundo ir dažniau susiduria su vadinamąja finansavimo spraga.

    „Esame sukurti verslininkų verslininkams, nesvarbu, kur jie kuria. British Business Bank parama yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų sukurtam modeliui, ji reiškia, kad galime ilgiau būti šalia portfelio steigėjų ir suteikti daugiau paramos jiems augant“, – sakė „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson.

    Rinkai ši investicija svarbi dar ir tuo, kad signalizuoja tęstinę valstybės institucijų kryptį stiprinti ankstyvosios stadijos ekosistemą per fondų valdytojus, o ne tik per tiesiogines injekcijas atskiroms įmonėms. Toks modelis paprastai leidžia greičiau paskirstyti kapitalą, pasitelkiant privataus sektoriaus atranką, tačiau kartu išlaikyti tikslą mažinti regioninius skirtumus ir gerinti prieigą prie rizikos kapitalo augančioms technologijų bendrovėms.

  • Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuolių sektorius 2026 metais fiksuoja rekordinį rizikos kapitalo aktyvumą: iki spalio pritraukta apie 6,9 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus suma siekė maždaug 2,4 mlrd. eurų. Tokią dinamiką apžvelgia „Dealroom“ ir „Resilience Media“ ataskaita, kuri rodo beveik trigubą šuolį per metus.

    Didžiausią metų dalį sudaro vadinamieji mega etapai: septyni sandoriai, kurių kiekvienas viršijo apie 930 mln. eurų, generavo daugiau kaip 85 proc. viso pritraukto kapitalo. Tarp minimų bendrovių yra „Anduril“, „Helsing“, „Saronic“, „Shield AI“, „Quantum Systems“, „ICEYE“ ir „Castelion“.

    Ataskaitoje pažymima, kad gynybos technologijos tapo sparčiausiai augančiu didžiuoju Europos rizikos kapitalo segmentu. 2026 metais jis sudaro apie 11,1 proc. visų Europos rizikos kapitalo investicijų, o Europos Sąjungos 27 šalyse dalis siekia apie 15 proc.

    Investuotojų ratas plečiasi

    Vienas ryškiausių pokyčių yra investuotojų bazės augimas. „Dealroom“ skaičiuoja, kad 2026 metais iki šiol bent viename Europos gynybos technologijų sandoryje dalyvavo 310 investuotojų, o visų metų skaičius gali pasiekti apie 620.

    Palyginimui, 2020 metais fiksuota 99 investuotojai, o 2025 metais jų buvo 387. Tai rodo, kad sektorius iš nišinio tampa įprasta rizikos kapitalo darbotvarkės dalimi, ypač esant didesniam dėmesiui Europos gynybiniam pasirengimui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Specializuoti gynybos fondai 2025 metais dalyvavo 34 proc. Europos gynybos technologijų investicinių etapų, beveik dvigubai dažniau nei metais anksčiau. Be rizikos kapitalo, 2025 metais NATO ir sąjungininkų gynybos bendrovėms papildomai tekėjo ir apie 2,2 mlrd. eurų per privataus kapitalo, projektinio finansavimo, skolos instrumentų bei dotacijų kanalus.

    Vokietija ir Miunchenas išsiveržė į priekį

    Pagal pritrauktą finansavimą Europoje 2026 metais pirmauja Vokietija, o augimą ypač traukia „Helsing“, „Quantum Systems“ ir „Stark“. Vokietijos startuoliai 2026 metais pritraukė apie 3,3 mlrd. eurų, o nuo 2020 metų suma siekia apie 5,5 mlrd. eurų.

    Miunchenas įvardijamas kaip ryškiausias gynybos technologijų traukos taškas: nors mieste veikia apie 4,1 proc. Europos rizikos kapitalo remiamų gynybos startuolių, jam priskiriama apie 39 proc. jų bendros įmonių vertės ir apie 40 proc. 2026 metų Europos gynybos rizikos kapitalo.

    Vien „Helsing“ ir „Quantum Systems“ bendra vertė ataskaitoje vertinama maždaug 23,9 mlrd. eurų. Kartu pabrėžiama, kad augimas neapsiriboja vien antraštiniais sandoriais: 14–93 mln. eurų dydžio augimo etapo investicijos 2026 metais jau padvigubėjo, palyginti su 2025 metais, ir pasiekė rekordą.

    Kur keliauja pinigai ir kokios spragos išlieka

    Didžiausi pinigų srautai krypsta į autonomines sistemas. Europos dronų startuoliai 2026 metais pritraukė apie 4,4 mlrd. eurų per 40 investicinių etapų, o kovos su dronais bendrovės sulaukė apie 1,1 mlrd. eurų.

    Jūrinės autonominės sistemos pritraukė apie 740 mln. eurų, ir abiejose pastarosiose kategorijose tai viršija visų ankstesnių metų sumą kartu sudėjus. Tai signalizuoja, kad rinka sparčiai pereina nuo eksperimentinių prototipų prie sprendimų, kuriems ieškoma realaus diegimo kariuomenėse ir kritinėje infrastruktūroje.

    Vis dėlto ataskaita piešia nevienodą Europos paveikslą: žemynas laikomas stipriu kvantinių technologijų, fotonikos, kosmoso ir dronų srityse, tačiau atsilieka nuo pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto lustų ir procesorių, ryšių palydovų, paleidimo raketų bei kai kurių pažangių robotikos krypčių segmentuose. Šios sritys siejamos su technologiniu suverenitetu ir gebėjimu kurti sistemas, kurios nepriklauso nuo išorinių tiekėjų.

    Nors Europos gynybos technologijų finansavime auga JAV kapitalo dalis, ataskaitoje pažymima ir kita tendencija: sektoriuje daugėja sandorių, orientuotų į kibernetinį saugumą bei programiškai valdomas gynybos sistemas. Tai ypač aktualu, nes didėjant autonomijai ir DI sprendimų vaidmeniui, saugumas turi veikti greičiau nei žmogaus reakcija.

    „Nacionalinis saugumas, gynyba ir technologinės inovacijos dabar yra neatskiriami dalykai“, – sakė „Resilience Media“ bendraįkūrėja Leslie Hitchcock.

    „Gynyba vis labiau tampa programiškai valdoma, autonomiška ir sujungta, o tai sukuria visiškai kitokį kibernetinio saugumo iššūkį“, – sakė „Exein“ vadovas Gianni Cuozzo.

    „Jei norime Europoje kurti ir išlaikyti kritinius gynybos pajėgumus, mums reikia ir suverenios europinės finansavimo bazės“, – sakė „Lakestar“ įkūrėjas Klaus Hommels.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas talentų aspektas: 17 proc. Europos gynybos technologijų startuolių įkūrėjų turi karinės ar gynybos ministerijų patirties, o tarp vadovų grandies šis rodiklis siekia 14,7 proc. Tuo metu specializuotuose fonduose su tokia patirtimi siejami 26 proc. investuotojų, kai bendro profilio fonduose jų yra apie 12 proc.

    Galiausiai, didėjant investicijoms, ryškėja ir lūkestis dėl realaus diegimo: rinka vis dažniau vertina ne vien inovacijos pažadą, bet ir gebėjimą greitai integruotis į viešuosius pirkimus, atitikti saugumo reikalavimus ir veikti sąjungininkų standartų aplinkoje. Tai gali tapti pagrindiniu filtru, skiriančiu vien finansavimo rekordus nuo tvaraus sektoriaus augimo.

  • „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada paversti pentestus nuolatiniu procesu

    „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada paversti pentestus nuolatiniu procesu

    Prancūzijos kibernetinio saugumo startuolis „Fleuret AI“ užsitikrino 4 mln. eurų ikisėklinę investiciją, skirtą platformai, kuri automatizuoja įsilaužimų testavimą pasitelkiant DI agentus. Investicijų raundui vadovavo „RAISE Ventures“, prisidėjo „Auriga Cyber Ventures“, „Wind“, „Better Angle“ ir kibernetinio saugumo sektoriaus verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė vadovas Yanis Grigy ir technologijų vadovas Augustin Ponsin. Jų kuriamas sprendimas siekia pakeisti įprastą praktiką, kai penetruojamasis testavimas atliekamas kaip vienkartinis auditas ir pateikia tik konkretaus momento situacijos vaizdą.

    „Fleuret AI“ akcentuoja, kad įmonių IT aplinka keičiasi nuolat: diegiami atnaujinimai, atsiranda nauji API, keičiasi infrastruktūra ir debesijos konfigūracijos. Dėl to po audito netrukus gali pakisti ir atakos paviršius, o anksčiau atliktas vertinimas nebeatspindi realių rizikų.

    Nuo vienkartinio audito prie nuolatinės patikros

    Platforma kuriama kaip penkių dalių ciklas: išorinių sistemų ir paslaugų žemėlapio sudarymas, pažeidžiamumų paieška, patikra ar juos įmanoma išnaudoti, pagalba šalinant spragas ir patvirtinimas, kad pataisymai iš tiesų suveikė. Toks modelis orientuotas į tęstinę kontrolę, o ne į periodines patikras kartą ar kelis per metus.

    Startuolis dalį pentesterių darbo automatizuoja dviem DI agentais, kurie analizuoja aplikacijas, API ir infrastruktūrą, o radę spragas bando patikrinti jų išnaudojamumą. Kiekvienam atvejui numatomas kompromitavimo įrodymas, padedantis suprasti, ar rizika yra teorinė, ar praktiškai įgyvendinama.

    Pasak bendrovės, sistema turėtų nuolat stebėti atakos paviršių ir inicijuoti papildomus testus tada, kai aplinkoje įvyksta pokyčiai. Kartu vystomi įrankiai pažeidžiamumų prioritetizavimui pagal realų išnaudojamumą, integracijoms su techninių komandų naudojamomis priemonėmis, automatiniam pakartotiniam testavimui ir ataskaitų generavimui.

    Akcentas Europai ir reguliuojamiems sektoriams

    „Fleuret AI“ orientuojasi į Europos rinką ir teigia siekianti, kad puolamasis kibernetinis saugumas būtų prieinamesnis įmonėms, kurios neturi resursų dažniems rankiniams testams. Bendrovė pabrėžia, kad agentai veiks Europoje ir bus vykdomi europinėje infrastruktūroje, taip atliepiant suvereniteto ir atitikties poreikius, ypač griežtai reguliuojamose srityse.

    „Mes nenorime tik automatizuoti pentestų taip, kaip jie atliekami šiandien. Mūsų ambicija yra sukurti puolamojo kibernetinio saugumo sluoksnį, kuris padėtų įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, išlikti saugioms visus metus“, – sakė „Fleuret AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Yanis Grigy.

    Gautos lėšos bus skirtos komandos plėtrai, samdant DI, programinės įrangos kūrimo ir puolamojo kibernetinio saugumo specialistus, taip pat spartinant platformos kūrimą. Rinka šiuo metu aiškiai juda automatizavimo linkme: organizacijos ieško būdų greičiau aptikti pažeidžiamumus ir trumpinti laiką nuo spragos atsiradimo iki jos uždarymo, o tęstinis testavimas vis dažniau laikomas praktine alternatyva vienkartiniams auditams.

  • „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    Ciuriche įkurta kūrėjų infrastruktūros bendrovė „Namespace“ per B serijos investicijų raundą pritraukė apie 39 mlnn. eurų. Finansavimas gautas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos, o tai rodo itin didelį investuotojų apetitą sprendimams, kurie spartina programinės įrangos kūrimą.

    „Namespace“ kuria platformą, padedančią programavimo komandoms greičiau vykdyti kodo surinkimo ir testavimo darbus, ypač tęstinės integracijos procesuose. Esminė idėja paprasta: inžinieriai gali sutelkti dėmesį į kodą, o infrastruktūros valdymą palikti paslaugai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Jo teigimu, tikslas yra tapti infrastruktūros sluoksniu DI kodavimo agentams, kad tiek programuotojai, tiek DI įrankiai galėtų greičiau kurti, testuoti ir paleisti programinį kodą.

    Investicijų raundui vadovavo „Scale Venture Partners“, prie jo prisidėjo 20VC, NEA, „Essence“, „Burst Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimas ir Olivier Pomel, bendrovės „Datadog“ vadovas.

    Gautos lėšos bus skiriamos produkto vystymui paspartinti bei plėsti „Namespace“ skaičiavimo pajėgumus ir serverių eksploatavimą. Pastaruoju metu tai tampa kritiška, nes DI paremti kodavimo įrankiai didina testavimo ir paleidimo užklausų srautus, o komandoms reikia stabilaus našumo be papildomos administravimo naštos.

    Hugo Santos pabrėžė, kad „Google“ matė, kaip stipriai darbo eigą keičia aukšto lygio įrankiai ir infrastruktūra, tačiau už kelių didžiųjų kompanijų ribų tai vis dar nėra įprasta. Jo teigimu, „Namespace“ vizija yra padaryti tokią patirtį standartu greitai augančioms komandoms, pradedant nuo vietos, kurioje kūrėjai ir jų agentai praleidžia daugiausia laiko: kodavimo ir tęstinės integracijos.

    „Namespace“ skelbia dirbanti su organizacijomis, tarp kurių yra „Ramp“, „Framer“, „ElevenLabs“ ir „Vanta“. Bendrovė savo sprendimą pozicionuoja kaip būdą sutrumpinti ciklą nuo kodo pakeitimo iki patikrinimo ir įdiegimo, o tai vis dažniau tampa konkurenciniu pranašumu.