Tag: Startuoliai

  • Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos klinikinės stadijos biofarmacijos bendrovė „Breye Therapeutics“ užbaigė 67,5 mln. eurų A serijos investicijų etapą, kuris, bendrovės teigimu, buvo perrašytas dėl didelio investuotojų susidomėjimo. Pritrauktas kapitalas bus skirtas geriamųjų terapijų, skirtų ankstyvam tinklainės ligų gydymui, plėtrai.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo naujas investuotojas Mission BioCapital ir esamas investuotojas Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisidėjo esami investuotojai Sound Bioventures bei nauji dalyviai, tarp jų Ljungström šeimos biuras, „Innovestor Life Science“, EIFO, „Catalyze Capital“, „Modi Ventures“ ir „Pappas Capital“.

    Pagrindinis taikinys – diabetinė retinopatija

    Pagrindinis „Breye Therapeutics“ vystomas kandidatas yra danegaptidas, kurį bendrovė įvardija kaip pirmą savo klasėje geriamą mažos molekulės preparatą. Jo tikslas – stabilizuoti tinklainės kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei kapiliarų irimą, siejamą su ilgalaike hiperglikemija.

    Diabetinė retinopatija laikoma viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių darbingo amžiaus žmonėms, o ankstyvose stadijose gydymo pasirinkimai išlieka riboti. Plačiai naudojamos intravitrealinės terapijos vėlyvesnėse stadijose gali padėti išsaugoti regėjimą, tačiau injekcijos į akį daugeliui pacientų yra sunkiai toleruojamos, o tai didina riziką, kad gydymas bus nutrauktas.

    „Šis 67,5 mln. eurų A serijos finansavimas atspindi didelį pasitikėjimą mūsų vizija, strategija ir kuriamu produktų portfeliu. Svarbiausia, jis leidžia perkelti danegaptidą į kitą klinikinės plėtros etapą ir priartinti pacientams draugiškesnę gydymo alternatyvą“, – sakė „Breye Therapeutics“ vadovas Ulrikas Mouritzenas.

    Ką rodo ankstyvieji tyrimai

    Bendrovė nurodo, kad finansavimas gautas po sėkmingai užbaigto 1b fazės tyrimo su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Tyrime danegaptidas, pasak įmonės, buvo gerai toleruojamas visais dozavimo lygiais ir parodė ankstyvus klinikinio aktyvumo signalus, įskaitant tinklainės vaizdinimo duomenis, suderinamus su sumažėjusiu kraujagyslių pralaidumu.

    „Breye Therapeutics“ taip pat skelbia publikavusi akademinį straipsnį, kuriame apžvelgiami ikiklinikiniai ir ankstyvos klinikinės stadijos įrodymai apie danegaptidą. Tokie darbai biotechnologijų sektoriuje paprastai vertinami kaip svarbus žingsnis, padedantis pagrįsti mechanizmo logiką ir palengvinti tolimesnių tyrimų planavimą.

    „Matome, kad „Breye Therapeutics“ tampa viena ryškesnių inovatyvių tinklainės ligų terapijų kūrėjų, o 1b fazės rezultatai atrodo perspektyvūs. Tikime, kad bendrovė gali pasiūlyti sprendimą reikšmingai nepatenkintam poreikiui diabetinės retinopatijos srityje“, – sakė Mission BioCapital partneris Robertas Blazej.

    Kas toliau ir kur bus panaudotos lėšos

    Pasak „Breye Therapeutics“, didžioji dalis lėšų bus skirta danegaptidui parengti ir pradėti atsitiktinių imčių 2 fazės klinikinį tyrimą su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Bendrovė planuoja, kad šis tyrimas, turintis pateikti klinikinės koncepcijos įrodymą, turėtų startuoti 2027 metais.

    Be pagrindinio kandidato, įmonė kuria platesnį geriamųjų mažos molekulės preparatų portfelį, orientuotą į kitas akių ligas. Tarp minimų krypčių yra tarpinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos terapija, paremta P2X7 receptoriaus antagonistu, ir keli kandidatai glaukomai, kuriems keliami neuroprotekciniai tikslai.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    Europos rizikos kapitalo fondas „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia apie 110 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos bendroves, kuriančias DI pritaikytą įmonių programinę įrangą ir debesijos infrastruktūrą.

    Fondą remia keli instituciniai investuotojai, tarp jų Horsley Bridge, Sofina, Granite bei vieno JAV universiteto fondo valdytojai. Prie rėmėjų prisijungė ir verslininkai investuotojai, susiję su „Slack“, „Datadog“, „Nord Security“, „Cast AI“, „Supercell“ ir „Dash0“.

    „DIG Ventures“ planuoja investuoti maždaug į 30 Europos įmonių pre-seed ir seed etapuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas toms platformoms ir įrankiams, kurie tampa DI amžiaus verslo programinės įrangos pagrindu.

    Kodėl DI infrastruktūra tapo prioritetu

    Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad DI spartina programinės įrangos kūrimą ir mažina jo kainą, todėl konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į pamatinius sluoksnius. Tokiuose sluoksniuose ypač svarbūs tampa duomenų valdymas, tapatybės ir prieigos kontrolė, atitiktis bei procesų orkestravimas.

    Augant DI naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir praktinius klausimus: kaip saugiai valdyti jautrius duomenis, kaip užtikrinti audituojamumą, kaip suvaldyti tiekėjų riziką ir kaip integruoti DI funkcijas į esamas sistemas. Dėl to infrastruktūros sprendimai dažnai tampa ne priedu, o būtina sąlyga masteliui pasiekti.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai kūrimas spartėja ir diferencijavimas silpnėja, labiausiai ginamos ir lengviausiai plečiamos įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso platesnė įmonių programinė įranga“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ross Mason.

    Komanda, investavimo taktika ir ankstesni rezultatai

    „DIG Ventures“ įkurta 2018 metais, o fondą valdo Ross Mason, Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Komanda pabrėžia veiklos patirtį ir žada portfelio įmonėms aktyvią pagalbą kuriant pardavimų strategiją bei plečiantis į užsienio rinkas.

    Fondas teigia, kad pagal vidinius duomenis apie 80 proc. ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį finansavimą. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 90 proc. komerciškai startavusių įmonių per 12 mėnesių įžengė į JAV rinką.

    Antrojo fondo portfelyje minimos tokios įmonės kaip „Dash0“, „Taktile“, CUBE, „Jack & Jill“ ir „Nexos.ai“. Tarp užfiksuotų pasitraukimų nurodomi sandoriai, kai Flock įsigijo Admiral už maždaug 100 mln. eurų, o taip pat įvykę Tower ir Cofide įsigijimai.

    Uždarius trečiąjį fondą, „DIG Ventures“ ketina tęsti investicijas į Europos komandų kuriamą DI infrastruktūrą ir toliau orientuotis į sandorius, kuriuose fondas dažniausiai imtųsi pagrindinio investuotojo vaidmens. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios kuria saugumo, duomenų ir valdymo pagrindus, be kurių DI sprendimai nebus patikimi ir lengvai diegiami organizacijose.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    Trečiasis fondas – 106 mln. eurų

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia 106 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyvos stadijos Europos startuolius, kuriančius DI ir debesijos infrastruktūros sprendimus.

    Bendrovė skelbia, kad naują fondą remia instituciniai investuotojai ir dalis verslininkų, kurie patys yra kūrę technologijų įmones. Tokia sudėtis, anot rinkos dalyvių, dažnai suteikia ne tik kapitalo, bet ir praktinės plėtros patirties.

    Nuo „MuleSoft“ iki investicijų į infrastruktūrą

    „DIG Ventures“ 2018 metais įkūrė Rossas Masonas, geriausiai žinomas kaip įmonių integracijos bendrovės „MuleSoft“ steigėjas. „MuleSoft“ vėliau buvo įsigyta „Salesforce“ už maždaug 4,9 mlrd. eurų, perskaičiavus pagal tuo metu skelbtą sandorio vertę doleriais.

    Iš pradžių fondas veikė kaip asmeninis šeimos biuras, tačiau ilgainiui perėjo prie klasikinio rizikos kapitalo modelio ir pradėjo investuoti į techninius steigėjus dar formuojant produktą. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kas laikoma DI eros pamatais: duomenų sluoksniui, tapatybei, atitikčiai ir DI darbo eigų orkestravimui.

    Portfelis, rezultatai ir strategija

    Pasak bendrovės, ankstesnis institucinės struktūros fondas pasižymėjo aukštais rezultatais lyginant su panašaus laikotarpio fondais, remiantis „Carta“ lyginamąja statistika. Portfelyje minimos tokios įmonės kaip Dash0, Taktile, CUBE, „Jack & Jill“ ir Nexos.ai.

    „Nemanau, kad Europoje yra kitas rizikos kapitalo fondas, siūlantis tokią partnerystę kaip „DIG“. Jie mąsto kaip steigėjai ir yra giliai susiję su pasauline įmonių klientų ekosistema“, – sakė Dash0 vadovas Mirko Novakovic.

    „DIG Ventures“ teigimu, didelė dalis ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį kapitalą, o nemaža jų dalis per maždaug metus pradėjo komercinę plėtrą JAV. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos startuolių tendenciją: technologijos kuriamos Europoje, tačiau didžiausia pajamų rinka ir įmonių klientų koncentracija dažnai yra JAV.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai programinės įrangos kūrimas spartėja, o išskirtinumas nyksta, labiausiai ginamos ir mastelį pasiekiančios įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso kitos sistemos“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas Rossas Masonas.

    Partnerių komandoje, be R. Masono, minimos Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Skelbiama, kad trečiasis fondas turėtų investuoti maždaug į 30 ankstyvos stadijos įmonių, o „DIG Ventures“ planuoja dažnai vesti investicinius raundus ir jau pradėjo diegti kapitalą.

    Rinkoje tai signalizuoja tęstinį investuotojų dėmesį ne vien DI programėlėms, bet ir infrastruktūrai, kuri leidžia jas kurti, valdyti ir saugiai taikyti versle. Būtent šioje grandyje daugėja sprendimų, susijusių su duomenų valdymu, tapatybės sauga ir reguliacinės atitikties automatizavimu.

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    Sofijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „LAUNCHub Ventures“ paskelbė apie trečiojo fondo pirmąjį uždarymą, per kurį jau užsitikrino 65 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Bendrovė nurodo, kad galutinis tikslas yra viršyti 75 mln. eurų ribą ir taip sustiprinti finansavimą ankstyvos stadijos startuoliams.

    Pasak „LAUNCHub Ventures“, naujame fonde dalyvauja tarptautinės finansų institucijos, regiono verslininkai, šeimos biurai ir dalis pačios fondo portfelio įkūrėjų. Prie fondo, be kita ko, prisideda Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o antrojo uždarymo metu gali prisijungti ir Tarptautinė finansų korporacija.

    „Praėjus keturiolikai metų mūsų įsitikinimas dėl šio regiono tik stiprėja, o rezultatai patvirtina pasirinktą kryptį“, – sakė „LAUNCHub Ventures“ vadovaujantis partneris Stanislavas Sirakovas.

    Fondo valdytojas teigia, kad per pirmuosius du fondus buvo investuota į beveik 100 įmonių, o iki šiol fiksuota 18 pasitraukimų. Taip pat akcentuojama, kad apie 75 proc. portfelio įmonių pritraukia bent vieną tolesnio etapo finansavimo raundą, o maždaug 40 proc. ankstyvųjų investicijų pasiekia A seriją.

    Trečiasis fondas planuoja per penkerių metų investavimo laikotarpį atlikti apie 25 ankstyvos stadijos investicijas. Vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 300 000 iki 3 000 000 eurų, o fondo tikslas yra vesti arba bendrai vesti raundus iki 7 000 000 eurų bei pasilikti kapitalo vėlesnėms A serijos investicijoms.

    „LAUNCHub Ventures“ nurodo, kad fondas finansuojamas per Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programą, taip pat prisideda Rumunijos vyriausybė per Romania Recovery Equity Fund ir Bulgarijos vyriausybė pagal šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokia struktūra atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas naudojamas pritraukti privačius investuotojus ir sumažinti ankstyvos stadijos finansavimo spragas.

    Fondas taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Raya Yunakova ir Petaras Tsachevas paaukštinti į vadovaujančius partnerius. Prie vadovų komandos toliau lieka ir kiti ilgamečiai „LAUNCHub Ventures“ nariai, o Zagrebe dirbantis Vedranas Blagusas prisijungė kaip asocijuotas partneris, atsakingas už Kroatiją, Slovėniją ir Vakarų Balkanus.

    Tarp jau įvardytų naujojo fondo investicijų minimos bendrovės, dirbančios su dirbtinis intelektas pritaikymu pramogose, turinio patikroje ir specializuotoje programinėje įrangoje. „LAUNCHub Ventures“ pabrėžia, kad prioritetas išlieka Centrinės ir Rytų bei Pietryčių Europos startuoliai ir regiono diaspora, ypač pre-seed ir seed etapais, kai finansavimas dažnai yra sunkiausiai pasiekiamas.

  • Londono „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų: DI agentai keičia atranką nuo paieškos iki sprendimo

    53,1 mln. eurų raundas ir planai

    Londone įsikūrusi atrankos platforma „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų C serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Insight Partners“, prie jo prisidėjo GV, „Intrepid Growth Partners“, „Seedcamp“, „Vertex Ventures US“, „Plural“ ir „Garuda Ventures“.

    Naujas finansavimas skelbtas praėjus maždaug metams po B serijos, kai bendrovė pritraukė 30,1 mln. eurų. Anksčiau „Metaview“ buvo užsitikrinusi 6,4 mln. eurų A seriją ir 5,29 mln. eurų pradinį finansavimą, o bendra investicijų suma dabar siekia 97,4 mln. eurų.

    Kaip veikia agentinė atranka

    „Metaview“ kuria agentinę atranką, kur DI ne tik reaguoja į užklausas, bet ir vykdo nuoseklų veiksmų ciklą pagal pareigybės aprašą. Platforma automatizuoja kandidatų paiešką, gautų paraiškų peržiūrą, atrankinius pokalbius, užrašų rengimą, ataskaitas ir dalį samdos darbo eigos.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai sprendimai išlieka žmonių rankose: komanda nustato kriterijus, prižiūri procesą ir tvirtina atrankos rezultatus. „Metaview“ teigimu, esminis skirtumas tas, kad sistema mokosi iš konteksto, o kiekvienas etapas patikslina kitą, kad atranka būtų tikslesnė ir greitesnė.

    „Geriausios inžinerijos komandos jau perėjo nuo kodo rašymo rankomis prie DI agentų orkestravimo. Kitas žingsnis yra atranka“, – sakė „Metaview“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Siadhal Magos.

    Integracijos, atitiktis ir augimas

    Bendrovė įkurta 2018 metais, ją įsteigė buvę „Uber“ ir „Palantir“ produktų bei inžinerijos vadovai Siadhal Magos ir Shahriar Tajbakhsh. „Metaview“ pradėjo nuo pokalbių fiksavimo ten, kur formuojasi samdos sprendimai, ir nurodo, kad iki šiol užfiksuota daugiau nei 6 000 000 interviu.

    „Metaview“ teigia prisijungianti prie daugiau nei 62 įrankių, tarp jų „Greenhouse“, „Ashby“, „Lever“ ir „Workday“, taip pat „Zoom“, „Google Meet“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė nurodo atitinkanti SOC 2 Type II reikalavimus ir laikosi BDAR bei CCPA principų.

    2026 metų rugpjūtį „Metaview“ pranešė įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią atrankos bendrovę „Reval“. Po sandorio „Reval“ įkūrėjai prisijungė prie „Metaview“ komandos, o dėmesys nukreiptas į „fillmore“ – autonominį DI kolegą, skirtą kandidatų paieškai, personalizuotam kontaktavimui ir pokalbių planavimui.

    „Atrankos procesas generuoja daugiau kandidatų srauto, nei daugelis organizacijų sugeba apdoroti. „Metaview“ sukurta platforma suteikia daugiau struktūros ir išmanumo kiekviename etape, išlaikant sprendimams būtina žmogaus vertinimą“, – sakė „Insight Partners“ vadovaujantis direktorius Ryan Hinkle.

    Gautas kapitalas bus skirtas trims kryptims: „fillmore“ išleisti plačiam naudojimui ir pristatyti naujus specializuotus agentus, sparčiai plėsti komandą bei plėsti veiklą. Įmonė planuoja darbuotojų skaičių didinti nuo 80 iki 250 iki kitų metų pabaigos ir atidaryti biurą Niujorke greta padalinių Londone ir San Fransiske.

    Taip pat plečiama iniciatyva 10x Recruiting, skirta talentų specialistų mokymams ir vadinamajai talentų inžinerijai, kai atranka kuriama ir valdoma kaip duomenimis bei DI paremta sistema. „Metaview“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi daugiau nei 7 000 įmonių, tarp jų „Deel“, „Affirm“, „Navan“ ir „Replit“.

  • Mančesterio DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų: taikosi į JK ir JAV rinkas

    Mančesteryje įsikūręs DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, augimui Jungtinėje Karalystėje ir JAV spartinti bei tolesnei tarptautinei plėtrai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“ pagal Northern Powerhouse Investment Fund II programą. Prie finansavimo taip pat prisidėjo startuolių akseleratorius „Y Combinator“, pastaraisiais metais išlaikantis stiprią įtaką ankstyvosios stadijos technologijų rinkoje.

    „DI padarė verslo pradžią lengvesnę nei bet kada, tačiau didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai reikia augti“, – sakė „Revnu“ vadovas George’as Jeffersonas.

    Pasak jo, daug įmonių supranta, kad reikia daugiau aktyvių pardavimų, reklamos „LinkedIn“ ar naujų testų, tačiau trūksta laiko ir biudžeto atskirai augimo komandai. „Revnu“ teigia šią spragą užpildantis automatizuodamas bandymus skirtinguose kanaluose, atrinkdamas efektyviausius ir išlaikydamas įkūrėją informuotą apie rezultatus.

    „Revnu“ platforma leidžia diegti DI agentus keliuose kanaluose, įskaitant „LinkedIn“, „TikTok“ ir „Instagram“. Jie gali vykdyti kampanijas, testuoti reklamas, generuoti kontaktus ir padėti rezervuoti susitikimus, o verslo savininkas nustato biudžetus ir tikslus.

    Bendrovė taip pat vysto generatyvinio matomumo paieškose kryptį, dažnai apibūdinamą kaip generatyvinės paieškos optimizavimą. Tikslas – padėti įmonėms būti dažniau matomoms atsakymuose, kuriuos generuoja tokios paslaugos kaip „Google AI“ ir „ChatGPT“, kai vartotojai ieško rekomendacijų ar tiekėjų.

    Įkūrėjai George’as Jeffersonas ir Artas Freebrey, teigiama, pažįstami dar nuo mokyklos laikų ir anksti kūrė verslus, susijusius su e. prekybos procesų automatizavimu. Vėliau jie vystė apskaitos platformą „Vinted“ pardavėjams, o universitetinių studijų metu jų veiklos, kaip skelbiama, generavo apie 13 000 eurų per mėnesį.

    „PXN Ventures“ atstovas Stefano Smithas teigė, kad investuotojai įkūrėjus pažinojo dar iki „Y Combinator“ per hakatonus ir studentų akseleratorių iniciatyvas. Pasak jo, sprendimą investuoti sustiprino įsitikinimas, kad augimo rinkodara ir pardavimų procesai vis sparčiau persikelia į automatizuotus, DI paremtus modelius.

    „Revnu“ investicija įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai finansavimas vis dažniau nukreipiamas į pardavimų, rinkodaros ir vadinamųjų go-to-market procesų automatizavimą. Investuotojai tokiose srityse ieško sprendimų, kurie mažina klientų pritraukimo kaštus, leidžia greičiau testuoti kanalus ir suteikia aiškesnę grąžos matavimo sistemą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos ilgalaikis tikslas – iš Mančesterio aptarnauti tarptautinius klientus ir augti globaliai, kartu pritraukiant inžinerinių bei technologijų talentų iš Jungtinės Karalystės universitetų. Startuolio teigimu, pasirinkimas kurti bazę ne Silicio slėnyje, o šiaurės Anglijoje yra susijęs su komandos formavimo galimybėmis ir tvaraus augimo strategija.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.