Tag: Startuoliai

  • Kopenhagos „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kurs DI pagrįstos teisės paieškos duomenų sluoksnį

    Kopenhagos „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kurs DI pagrįstos teisės paieškos duomenų sluoksnį

    Investicija į teisės duomenų infrastruktūrą

    Kopenhagoje įsikūrusi „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų A serijos investiciją ir žada paspartinti DI pagrįstą teisinę paiešką Europoje. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri sujungia teisės aktus, teismų sprendimus ir kitus šaltinius į vieną nuolat atnaujinimą pagrindą.

    Investicijų raundui vadovavo Miunchene įsikūręs fondas Alstin Capital, o prie jo prisidėjo PROfounders, Scale Capital ir ankstesni investuotojai. Tai tęsia „Pandektes“ augimą po 2,9 mln. eurų sėklinės investicijos, apie kurią bendrovė skelbė pernai.

    „Retai matome rinką, kurioje tiek daug vartotojų norėtų keisti pagrindinę sistemą, bet istoriškai tiesiog negalėjo. „Pandektes“ kuria modernią duomenų infrastruktūrą visam Europos teisės kraštovaizdžiui, kuri tai leidžia“, – sakė Alstin Capital vadovaujantis partneris Andreas Schenk.

    Ką daro „Pandektes“ ir kodėl tai svarbu

    „Pandektes“ įkurta 2022 metais, o ją įkūrė Casper Laursen ir Søren Brokær. Platforma nuolat renka, struktūruoja ir susieja teisinę informaciją, apimančią įstatymus, teismų praktiką, administracinius sprendimus bei kitus teisės šaltinius, o prireikus integruoja ir pačių organizacijų vidinius duomenis.

    Toks duomenų sujungimas teisinėje rinkoje yra sudėtingas, nes šaltinių daug, jie skirtingų formatų, o aktualumas greitai kinta. Dėl to daugelyje šalių teisinės paieškos sprendimai ilgą laiką buvo sutelkti kelių vietinių žaidėjų rankose, o keitimo kaštai klientams išliko dideli.

    Bendrovė teigia, kad pastaraisiais metais DI įrankių pažanga keičia žaidimo taisykles: tampa lengviau apdoroti didžiulius kiekius dokumentų ir kurti patikimesnius paieškos bei analizės mechanizmus. „Pandektes“ taikosi konkuruoti su seniau įsitvirtinusiais rinkos dalyviais, tokiais kaip LexisNexis, Westlaw, Beck ir Karnov.

    „Sukurti rimtą konkurentą ilgai buvo laikoma neįmanoma. Šiandien galime rinkti ir suprasti teisinę informaciją tokiu mastu, kuris anksčiau nebuvo įmanomas. Tai iš esmės keičia, kuo gali būti teisinė paieška“, – sakė „Pandektes“ bendraįkūrėjas ir vadovas Casper Laursen.

    Plėtra Europoje ir planai už Atlanto

    „Pandektes“ šiuo metu veikia Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, o platformą naudoja daugiau nei 500 advokatų kontorų, įmonių ir viešųjų institucijų. Bendrovė skelbia per pastaruosius 12 mėnesių šešiskart padidinusi pajamas, o apie du trečdaliai platformą išbandžiusių organizacijų tampa mokančiais klientais.

    Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra vien pakeisti senąsias teisinės paieškos sistemas. „Pandektes“ siekia tapti baziniu duomenų sluoksniu, kurį kitos organizacijos galėtų naudoti kurdamos savo teisinius produktus, gaudamos struktūruotus duomenis per API.

    „Manome, kad naujos kartos teisiniai produktai bus tiek geri, kiek geri bus duomenys, ant kurių jie sukurti. Kad teisininkai galėtų jais iš tiesų pasitikėti, duomenys turi būti struktūruoti ir optimizuoti nuo pat pradžių DI agentams ir kitoms DI sistemoms. Tuo „Pandektes“ dirbame kasdien“, – pridūrė Casper Laursen.

    Naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Šiaurės Amerikoje, komandai auginti bei technologinei infrastruktūrai atverti per API. Bendrovė taip pat kelia tikslą supaprastinti tarpvalstybinę teisinę paiešką, kad ji būtų nuoseklesnė ir lengviau pritaikoma skirtingose jurisdikcijose.

  • Paryžiaus „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada nuolatinį pentestą įmonėms

    Paryžiaus „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada nuolatinį pentestą įmonėms

    Kas yra „Fleuret AI“

    Paryžiuje įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Fleuret AI“ uždarė 4 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria platformą, kuri automatizuoja įsilaužimo testavimą ir siekia jį paversti nuolatiniu procesu, o ne vienkartine paslauga.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Yanis Grigy ir Augustin Ponsin. Įmonė teigia, kad jos tikslas yra padaryti pentestą prieinamesnį, dažnesnį ir labiau pritaikytą šiuolaikinei, sparčiai besikeičiančiai infrastruktūrai.

    Kam bus naudojami pinigai

    Finansavimo etapui vadovavo RAISE Ventures, prisidėjo Auriga Cyber Ventures, Wind Capital, Better Angle ir kibernetinio saugumo srities verslo angelai. Pasak įmonės, lėšos bus skirtos DI, programinės įrangos inžinerijos ir ofenzyvinio saugumo specialistų samdai bei platformos vystymui spartinti.

    Komanda šiuo metu turi apie 10 darbuotojų ir jau dirba su klientais, tarp kurių minimos „Brevo“, „Stoïk“ ir „Yogosha“. „Fleuret AI“ pabrėžia europinę ambiciją ir siekį aptarnauti ne tik dideles įmones, bet ir tas, kurios reguliarių pentestų iki šiol negalėjo sau leisti.

    Kuo skiriasi nuo įprasto pentesto

    Tradicinis įsilaužimo testavimas dažnai atliekamas kaip vienkartinis auditas, pateikiantis momentinę sistemos būklės nuotrauką. Tačiau organizacijų aplinka keičiasi nuolat: nauji diegimai, atnaujinimai, konfigūracijų pakeitimai ar nauji API gali pakeisti atakos paviršių per kelias dienas.

    „Fleuret AI“ tvirtina, kad pagal tokias reguliacijas kaip NIS2 vis daugiau organizacijų turi gebėti pagrįsti savo kibernetinį atsparumą. Dėl to vienkartiniai patikrinimai tampa nepakankami, o auga poreikis testavimą automatizuoti ir kartoti dažniau.

    „DI pakeitė kibernetinių atakų pobūdį, nes galingi įrankiai tapo lengvai prieinami, neretai ir nemokamai. Organizacijos turi tikrinti apsaugą prieš kiekvieną atakos techniką, įskaitant naujausias“, – sakė Thibaut Schlaeppi.

    Bendrovė aiškina, kad platforma remiasi penkiais principais: nustatyti, kas yra eksponuota išorėje, rasti pažeidžiamumus, įrodyti išnaudojamumą, padėti juos taisyti ir galiausiai patvirtinti, kad spragos uždarytos. Šis požiūris skirtas perkelti saugumą iš periodinių auditų į nuolatinį ciklą.

    DI agentai ir praktinė nauda

    „Fleuret AI“ teigia automatizuojanti pentesterio darbą dviem DI agentais, kurie žemėlapiuoja aplinką, analizuoja aplikacijas, API ir infrastruktūrą, o radę spragas bando jas išnaudoti. Pasak įmonės, kiekvienas radinys pateikiamas su kompromitavimo įrodymu, kad būtų aišku, kaip pažeidžiamumas realiai pritaikomas atakai.

    Platforma taip pat orientuojasi į spragų uždarymo procesą: žadama prioritetizacija pagal išnaudojamumą, integracijos su inžinierių naudojamais įrankiais, automatinis pakartotinis testavimas ir ataskaitos, patvirtinančios, kad pažeidžiamumas iš tiesų pašalintas.

    „Mes nenorime tik automatizuoti šiandieninio įsilaužimo testavimo. Siekiame sukurti ofenzyvinio saugumo sluoksnį, kuris padės įmonėms išlikti saugioms ištisus metus“, – sakė Yanis Grigy.

    Rinka tokiems sprendimams auga dėl dviejų tendencijų: didėjančio sistemų sudėtingumo ir atakų industrializacijos, kai automatizuoti įrankiai leidžia greitai skenuoti bei išnaudoti silpnas vietas. Dėl to įmonėms vis dažniau reikia ne tik surasti spragas, bet ir greitai patikrinti, ar pataisymai veikia, o saugumo būklė neblogėja po kiekvieno diegimo.

    „Fleuret AI“ atvejis rodo, kad investuotojai Europoje ieško sprendimų, galinčių sumažinti priklausomybę nuo epizodinių auditų ir sukurti nuolatinį saugumo tikrinimą. Jei platformai pavyks užtikrinti kokybę ir patikimumą realiose įmonių aplinkose, ji gali tapti stipriu žaidėju sparčiai besiformuojančioje agentinio DI kibernetinio saugumo nišoje.

  • Miunchene įsikūrusi „RobCo“ tapo robotikos vienaragiu: vertė per devynis mėnesius padvigubėjo

    Miunchene įsikūrusi „RobCo“ tapo robotikos vienaragiu: vertė per devynis mėnesius padvigubėjo

    Miunchene įsikūręs pramonės robotikos startuolis „RobCo“ paskelbė peržengęs 892,4 mln. eurų vertinimo ribą ir tapęs vadinamuoju vienaragiu. Įmonė teigia, kad jos vertė per devynis mėnesius padvigubėjo, o sandoris apėmė ir naujas investicijas, ir darbuotojų turimų akcijų pardavimą antrinėje rinkoje.

    Prie sandorio prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, „Greenfield“, „Kindred“, „Lingotto“ ir „Promus Ventures“, taip pat nauji – „Cherry Ventures“ ir „European Tech Collective“. Tiksli pritraukto kapitalo suma ir proporcijos tarp naujų lėšų bei antrinės akcijų dalies nebuvo atskleistos.

    Anksčiau, 2026 metų sausį, „RobCo“ buvo paskelbusi apie 89,2 mln. eurų C serijos investicijų raundą, kurį bendrai vedė „Lightspeed Venture Partners“ ir „Lingotto Innovation“. Tokie raundai paprastai skirti spartesniam augimui: komandos plėtrai, produktų industrializavimui, gamybos apimčių didinimui ir pardavimų tinklo stiprinimui.

    Kas slypi už augimo

    „RobCo“ buvo įkurta 2020 metais, o jos ištakos siejamos su Miuncheno technikos universitetu. Įmonė kuria DI valdomas robotų sistemas, kurios gamyboje apjungia suvokimą, judesio planavimą ir savimoką, kad automatizacija būtų pritaikoma realesnėse, ne idealiai suvaldytose sąlygose.

    Startuolis akcentuoja, kad jo platforma siekia sumažinti atotrūkį tarp šiandieninių gamybos procesų ir pilnos automatizacijos. Pramonėje tai aktualu dėl vadinamojo aukšto kintamumo gamybos, kai dažnai keičiasi detalės, užduotys ir aplinka, o tradiciniai robotų sprendimai reikalauja daug perprogramavimo.

    „Tai svarbus momentas „RobCo“, ir sunku sugalvoti geresnį būdą jį pažymėti nei suteikti daliai žmonių, sukūrusių šią įmonę, galimybę realizuoti dalį jų sukurtos vertės. Vieno milijardo vertinimas yra įspūdingas etapas, bet dar labiau džiugina tai, kas laukia toliau: į gamyklas atnešti naujos kartos autonominę pramoninę robotiką“, – sakė „RobCo“ bendraįkūrėjas ir vadovas Romanas Hölzlas.

    „Alfie“ ir robotika kaip paslauga

    Įmonės sprendimų centre – robotas „Alfie“, skirtas autonomiškam darbui įvairiuose pramoniniuose procesuose. „RobCo“ teigia, kad „Alfie“ orientuotas į užduotis, kurios ilgą laiką buvo sudėtingos tradicinei automatizacijai: neapibrėžtas darbo scenarijus, didelis produktų miksas ir aukšti saugos reikalavimai realiose gamyklose.

    Komercinį „Alfie“ pristatymą „RobCo“ planuoja 2027 metų kovo 4 dieną Miunchene vyksiančiame renginyje „RobCoN“. Tokie renginiai dažnai naudojami ne tik produktų paleidimui, bet ir partnerių pritraukimui, klientų demonstracijoms bei ekosistemos kūrimui aplink platformą.

    Startuolis taip pat vysto robotikos kaip paslaugos modelį, kai klientams nereikia didelių pradinių investicijų į įrangą. „RobCo“ nurodo, kad šis modelis leidžia pramonės įmonėms automatizuoti rankines užduotis mažinant diegimo riziką ir veiklos sudėtingumą.

    Plėtra JAV ir investuotojų signalai

    „RobCo“ teigia 2025 metais išsiplėtusi į Jungtines Valstijas ir dabar dar labiau koncentruojasi į šią rinką, kuri įvardijama kaip sparčiausiai auganti. Įmonės klientų veikla esą apima daugiau nei keliolika valstijų, o plėtrą palaiko gamybos ir surinkimo pajėgumai Ostine bei laboratorija San Franciske.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad jos vadovas persikėlė į JAV, siekdamas tiesiogiai vadovauti plėtrai. Tokia praktika startuolių rinkoje dažna, kai įmonės siekia greičiau įsitvirtinti didžiausiuose pramonės regionuose ir priartėti prie stambiųjų užsakovų.

    „„RobCo“ kuria ateitį, kurioje DI ne tik mąsto ir generuoja, bet ir veikia fiziniame pasaulyje. Įmonės pažanga per pastaruosius kelerius metus yra įspūdinga, tačiau manome, kad tai dar tik pradžia. „RobCo“ turi ambiciją ir technologijas iš esmės pakeisti tai, kaip atliekamas pramoninis darbas, ir džiaugiamės matydami, kaip ši vizija keliauja iš Europos į gamyklas visame pasaulyje“, – sakė „Sequoia Capital“ partnerė Luciana Lixandru.

    Robotikos vienaragio statusas Europoje laikomas reikšmingu signalu rinkai, kurioje investuotojai pastaraisiais metais itin atsargiai vertino kapitalo imlius, su gamyba ir diegimu susijusius verslus. „RobCo“ atvejis rodo, kad pramonės automatizacija ir DI pritaikymas fiziniame pasaulyje išlieka viena patraukliausių krypčių tiek didžiosioms gamykloms, tiek rizikos kapitalui.

  • Ci ir kodas per kelias sekundes: Ci platforma „Namespace“ pritraukė 37 mln. eurų plėtrai

    37 mln. eurų raundas po septynių mėnesių

    Cirihe įsikūrusi kūrėjų platforma „Namespace“ pritraukė 37 mln. eurų B serijos investicijų. Įmonė siūlo greitas programavimo, kompiliavimo ir testavimo aplinkas „Mac“, „Windows“ ir „Linux“ sistemoms.

    Raundas užbaigtas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos finansavimo. Pasak bendrovės, papildomos lėšos bus nukreiptos produktų vystymui ir duomenų centrų plėtrai.

    Investicijai vadovavo „Scale Venture Partners“, taip pat dalyvavo 20VC, „NEA“, „Essence“ ir „Burst Capital“, be to, prisidėjo keli verslo angelai. „Namespace“ skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių pajamos išaugo 8 kartus.

    Kodėl svarbu „Mac“ infrastruktūra?

    „Namespace“ akcentuoja, kad tradiciniai debesijos gigantai daugiausia optimizuoja sprendimus gamybinėms sistemoms. Tuo metu kūrėjams kasdien svarbiausia greitis ir stabilumas būtent kodo rašymo, kompiliavimo ir testavimo etapuose.

    Didžiausias išskirtinumas – galimybė masteliu naudoti „Mac“ aplinkas. Praktikoje tai aktualu komandoms, kuriančioms iOS ir macOS programėles, nes tokiems projektams būtina „Apple“ įrankių ekosistema ir testavimas „Mac“ aplinkoje.

    „Namespace“ teigia pati projektuojanti ir diegianti serverių spintas skirtinguose regionuose, o ant šios infrastruktūros kuria produktų rinkinį. Tokia strategija leidžia kontroliuoti našumą, suderinamumą ir plėtros tempą.

    Plėtra JAV ir auganti DI banga kūrėjų įrankiuose

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Įmonė planuoja plėsti duomenų centrų geografiją, įskaitant „Mac“ technikos parką, ir atidaryti biurus San Fransiske bei Niujorke.

    Rinka, kurioje veikia „Namespace“, pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl DI įrankių ir automatizuotų agentų plėtros. Augant DI naudojimui programavimo procesuose, didėja poreikis greitam ir patikimam CI vykdymui, o taip pat saugioms testavimo aplinkoms.

    „Namespace“ skelbia, kad su platforma dirba daugiau nei 1 000 organizacijų. Tarp jų minimos technologijų įmonės ir produktų komandos, kurios CI ir testavimo procesus perkelia į centralizuotą infrastruktūrą.

    „Įkūriau „Namespace“, nes manau, kad kūrėjai nusipelno geriau. Dirbdamas „Google“ mačiau, kaip geri įrankiai ir infrastruktūra pakeičia darbo būdą“, – sakė Hugo Santos.

    „Programinės įrangos kūrime atsirandantys agentai keičia ankstesnių kartų įrankių kompromisus. „Namespace“ gali pasiūlyti greitį ir mastelį, kartu išlaikant patikimumą ir saugumą“, – sakė „Scale Venture Partners“ partneris Javier Redondo.

  • Danijos FashionTech „Rodinia Generation“ pritraukė 4 mln. eurų: žada atsisakyti vandens drabužių gamyboje

    Investicija pramoninei plėtrai

    Danijos FashionTech startuolis „Rodinia Generation“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, skirtą pereiti į pramoninę veiklos fazę. Bendrovė skelbia, kad lėšos padės pasirengti pirmajai komercinio masto gamyklai Portugalijoje, kuri planuojama 2027 metais.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Vitamin°C, o investiciją tęsė esami investuotojai Climentum Capital ir EIFO. Tai jau antras didesnis bendrovės pritrauktas kapitalas per kelerius metus, rodantis augantį investuotojų dėmesį tekstilės gamybos transformacijai Europoje.

    „Gamyba arčiau paklausos šiandien yra strategiškai vertingesnė nei bet kada anksčiau“, – sakė „Rodinia Generation“ įkūrėja ir vadovė Trine Young.

    Pasak jos, prekių ženklams vis sunkiau tiksliai prognozuoti paklausą mėnesiais į priekį, todėl didėja sandėliavimo, nukainojimų ir perteklinės gamybos kaštai. Startuolis teigia siūlantis modelį, kai kolekcijos gaminamos greičiau ir mažesnėmis serijomis, reaguojant į realius pardavimus.

    Kas yra O-factory ir kuo ji išsiskiria

    „Rodinia Generation“ įkurta 2017 metais ir veikia Kopenhagoje. Bendrovė vysto O-factory koncepciją, kuri remiasi trimis pagrindiniais elementais: nuosava programine įranga, nuosavais įrenginiais ir galimybe integruoti atrinktas išorines gamybos technologijas.

    Bendrovės bandomoji gamykla Kopenhagoje veikia nuo 2021 metų ir, kaip teigiama, jau gamino drabužius mados prekių ženklams. Startuolis akcentuoja, kad viena gamybos linija gali apimti didelę dalį drabužių kategorijų, o tai svarbu rinkai, kurioje daugėja stilių, o gamybos serijos trumpėja.

    „Kopenhagoje įrodėme, kad viena O-factory linija gali pagaminti apie 80 proc. drabužių kategorijų, o investicija leis padidinti pajėgumą atidarant pramoninio masto O-factory Portugalijoje“, – sakė Trine Young.

    Įmonė aiškina, kad tradicinė drabužių gamyba buvo optimizuota didelėms identiškų gaminių partijoms, tačiau šiandien prekių ženklai siekia lankstumo ir greitų pakeitimų. O-factory, kaip teigiama, pritaikyta šiam sudėtingumui, nes gamybos nustatymai keičiasi kartu su skaitmeniniais kiekvieno drabužio duomenimis.

    Aplinkosauginiai tikslai ir realybė rinkoje

    „Rodinia Generation“ žada, kad jos gamybos modelis eliminuoja vandens naudojimą gamybos procese ir gali sumažinti CO2e emisijas maždaug 40 proc. vienam vidutiniam drabužiui. Tokie teiginiai atitinka platesnę Europos kryptį griežtinti tekstilės sektoriaus tvarumo reikalavimus ir skatinti mažesnį atliekų srautą.

    Bendrovė taip pat pateikia ambicingą poveikio scenarijų: pasiekus apimtis, prilygstančias maždaug pusei didelio greitosios mados ženklo metinės gamybos, per metus būtų sutaupoma apie 100 mlrd. litrų vandens ir apie 1 mln. tonų CO2e, lyginant su įprastais metodais. Praktikoje tokių tikslų įgyvendinimas priklausys nuo to, ar pavyks stabiliai pasiekti didelį pajėgumą, išlaikyti konkurencingą savikainą ir pritraukti pakankamai prekės ženklų ilgalaikiams užsakymams.

    Investuotojai pabrėžia, kad juos domina ne tik tvarumas, bet ir galimybė keisti drabužių gamybos ekonomiką. Startuolio siekis kurti O-factory tinklą arčiau pagrindinių rinkų atspindi tendenciją trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo ilgų logistikos maršrutų.

    Jei Portugalijoje planuojamas projektas bus įgyvendintas pagal planą, „Rodinia Generation“ taps vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip Europos FashionTech bando spręsti perteklinės gamybos, atsargų ir taršos problemas ne vien naujomis medžiagomis, bet ir pačiu gamybos procesu.

  • Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Per savaitę Europoje fiksuota daugiau kaip 70 technologijų finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų, taip pat keli pasitraukimai, susijungimai ir įsigijimai. Aktyvumas rodo, kad rizikos kapitalas grįžta į didesnius čekius, o DI ir infrastruktūros projektai vis dažniau laikomi strategine investicijų kryptimi.

    Kelionės maršrutas nuo Bilbao iki Anžė šį kartą išryškino dvi aiškias tendencijas: biotechnologijų ekosistemos bręsta ir telkia kapitalą, o skaičiavimo pajėgumų plėtra tampa pramonės prioritetu. Investuotojai vis dažniau kalba ne tik apie grąžą, bet ir apie Europos konkurencingumą bei technologinį savarankiškumą.

    Stambūs raundai ir infrastruktūra

    Tarp didžiausių sandorių išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Nscale“, pritraukusi apie 3,1 mlrd. eurų prieš pirminį viešą akcijų siūlymą. Šis finansavimas siejamas su planu greitinti viso ciklo DI debesijos plėtrą, kai vienu metu investuojama ir į skaičiavimo resursus, ir į programinės įrangos sluoksnį.

    Vokietijoje įsikūrusi „Reverion“ gavo apie 154 mln. eurų ir paskelbė apie planus plėsti gamybą bei komandą. Tuo metu Švedijos mikromobilumo bendrovė „Voi“ užsitikrino apie 150 mln. eurų kredito liniją, kurią ketina naudoti įsipareigojimams refinansuoti ir parkui didinti.

    Dar vienas ryškus sandoris – Danijos „Onomondo“, pritraukusi daugiau kaip 100 mln. eurų, kad spartintų pasaulinės daiktų interneto infrastruktūros plėtrą. Rinka rodo, kad kapitalas vis dažniau keliauja į įmones, kurios kuria „bėgius“ skaitmeninei ekonomikai, o ne vien galutinius vartotojams matomus produktus.

    Susijungimai, įsigijimai ir IPO pauzės

    Susijungimų ir įsigijimų fronte išsiskyrė sandoriai, susiję su automatizavimu, sveikatos priežiūros procesais ir kibernetiniu saugumu. Tokie pirkimai rodo, kad didesni rinkos žaidėjai ieško nišinių technologijų, kurias gali greitai integruoti į esamus produktus ir pardavimų kanalus.

    Reikšminga žinia ir iš vartotojų įrenginių segmento: „Oura“ nusprendė atidėti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą, įvertintą apie 14 mlrd. eurų. Toks sprendimas paprastai signalizuoja atsargesnį požiūrį į viešųjų rinkų langą ir norą palaukti stabilesnių vertinimų bei palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    Investuotojų judesiai ir nauji DI projektai

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė „Headline“ uždarytas apie 370 mln. eurų Europos fondas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai fondai aktyviau ieško komandų, gebančių kurti DI modelius, duomenų infrastruktūrą ir įrankius, kurie mažina diegimo kaštus įmonėms.

    „DIG Ventures“ uždarė apie 110 mln. eurų trečiąjį fondą, orientuotą į Europos DI infrastruktūros startuolius. Tokia specializacija stiprėja visoje žemyno rinkoje, nes DI plėtra vis labiau remiasi energijos, lustų, duomenų centrų ir programinės įrangos tiekimo grandinės patikimumu.

    Greta finansavimo naujienų atsiranda ir netradicinių iniciatyvų, kurios DI ir robotikos temą perkelia į gynybos bei saugumo kontekstą. Ukrainos skaitmenizacijos lyderystės komunikacijoje akcentuojama idėja, kad robotai gali mažinti žmonių riziką fronto linijoje, o technologiniai talentai kviečiami prisidėti prie tokio tipo projektų kūrimo ir valdymo.

  • Kopenhagos „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų ir atsiskyrė nuo Zetland: į valdybą ateina „Zendesk“ bendraįkūrėjas

    Kopenhagos „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų ir atsiskyrė nuo Zetland: į valdybą ateina „Zendesk“ bendraįkūrėjas

    Kopenhagoje įsikūrusi transkripcijos bendrovė „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų investiciją ir užbaigė atsiskyrimą nuo Danijos žiniasklaidos organizacijos Zetland, kurioje buvo inkubuota. Investiciją suteikė ankstyvos stadijos Šiaurės šalių startuolius finansuojanti grupė Nordic Makers.

    Sandoris įvardijamas kaip vadovų išpirkimas, kai „Good Tape“ įkūrėjai perėmė Zetland turėtą dalį ir taip tapo nepriklausomi. Toks žingsnis dažnai reiškia aiškesnę strategiją bei didesnę laisvę pritraukiant kitus investuotojus ir plečiantis tarptautiniu mastu.

    Į valdybą prisijungia patyręs investuotojas

    Investicijai vadovavo „Zendesk“ bendraįkūrėjas Alexanderis Aghassipouras, prisijungęs prie „Good Tape“ valdybos. Nordic Makers pabrėžia, kad investuoja savo kapitalą, o įprastas jų čekis ankstyvos stadijos projektams siekia apie 500 000 eurų.

    „Šiuo metu dėl dirbtinio intelekto įrankių yra daug neapibrėžtumo ir skepticizmo, todėl daliai žmonių darosi per sunku jais naudotis veiksmingai. Reikia produktų, dėl kurių nereikėtų nerimauti, bet kurie vis tiek pasitelktų DI galią“, – sakė Alexanderis Aghassipouras.

    Nuo redakcijos įrankio iki tarptautinio produkto

    „Good Tape“ įkurta 2022 metais, o pradžioje buvo vidinis Zetland sprendimas, skirtas redakcijos darbui su interviu įrašais. Vėliau įrankis atskirtas į atskirą verslą, kai atsirado poreikis pasiūlyti jį platesnei rinkai, išlaikant griežtą požiūrį į duomenų kontrolę.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas kalbos įrašus paverčia tekstu, tačiau klientams palieka pilną duomenų kontrolę. „Good Tape“ nurodo turinti ISO 27001 sertifikaciją, atitiktį BDAR reikalavimams, duomenis laikanti Europos Sąjungoje ir nenaudojanti klientų medžiagos DI modeliams mokyti.

    Pasak bendrovės, nuo atsiskyrimo ji atliko daugiau nei 15 milijonų transkripcijų daugiau nei 100 kalbų, o paslauga naudojasi apie 3 milijonai žmonių daugiau nei 150 šalių. Įmonė akcentuoja, kad jos auditorija apima žurnalistus, tyrėjus, teisininkus, konsultantus ir viešojo sektoriaus komandas.

    Nauja funkcija žada daugiau nei transkripciją

    Kartu su nuosavybės pokyčiais „Good Tape“ pristatė funkciją „Good Tape Explore“, kuri sujungia naudotojo įrašus ir transkripcijas į vieną paieškos bei analizės erdvę. Idėja paprasta: ne tik užrašyti interviu, bet ir padėti greitai rasti sąsajas tarp skirtingų įrašų.

    „Good Tape“ teigimu, „Explore“ gali išryškinti pasikartojančias temas, argumentus ar net prieštaravimus skirtinguose įrašuose, o kiekviena įžvalga susiejama su originaliu įrašu. Bendrovė tai pozicionuoja kaip sprendimą komandoms, kurios kaupia daug jautrios informacijos ir nori ją analizuoti nepalikdamos privačios, ES talpinamos aplinkos.

    „„Good Tape“ buvo sukurta redakcijoje žmonių, kuriems reikėjo pasitikėti, kur atsidurs jų interviu. Dabar mes dar labiau susitelkiame į tą pasitikėjimą: su „Explore“ pereiname nuo transkripcijos prie įrašų sujungimo, išlaikydami saugumą jautriausiai medžiagai“, – sakė „Good Tape“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lasse Finderup.

    Rinka, kurioje veikia „Good Tape“, sparčiai auga, nes transkripcijos įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienius darbo procesus ir dokumentų valdymą. Tačiau kartu didėja ir reikalavimai duomenų apsaugai, ypač organizacijoms, dirbančioms su jautriais interviu, teisiniais dokumentais ar viešojo sektoriaus informacija.

  • Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos biotechnologijų startuolis „Omnio“, įsikūręs Umeo mieste, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plasminogenu pagrįstos terapijos vystymui, artinant ją prie klinikinių tyrimų su sunkiai gyjančiomis lėtinėmis žaizdomis.

    Finansavimo raundas, pasak įmonės, buvo perrašytas, o jame dalyvavo esami investuotojai ir akcininkai. Tai tęsia 2025 metų pavasarį užbaigtą 4,3 mln. eurų finansavimą, kurio tikslas buvo užtikrinti gamybą pagal GMP reikalavimus ir pasiruošti perėjimui į klinikinę stadiją.

    „Šis finansavimas rodo mūsų nuoseklią pažangą ir stiprų dabartinių investuotojų pasitikėjimą. Jų parama leidžia tęsti plėtrą ir sustiprina mūsų pozicijas prieš kitą finansavimo etapą klinikinėms studijoms“, – sakė „Omnio“ vadovas Felipe Velasquez.

    Diabetinės pėdos opos – viena sudėtingiausių indikacijų

    „Omnio“ kuriamos terapijos pagrindinė taikymo sritis yra diabetinės pėdos opos. Tai ilgai negyjančios žaizdos, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis, didina hospitalizacijų riziką ir sunkiais atvejais gali baigtis amputacija.

    Tarptautinėje praktikoje diabetinės pėdos opų gydymas vertinamas kaip viena brangiausių diabeto komplikacijų sričių, nes reikalauja ilgalaikės priežiūros, žaizdų valdymo ir dažnų pakartotinių intervencijų. „Omnio“ teigimu, pažengusių atvejų kaštai gali siekti apie 50 000 eurų per vieną žaizdos epizodą.

    Kas yra plasminogenas ir kodėl jis svarbus žaizdų gijimui

    Bendrovė terapiją grindžia plasminogenu – natūraliu baltymu, kuris dalyvauja audinių valyme, uždegimo ir imuninės sistemos reguliacijoje bei gali prisidėti prie odos regeneracijos. Lėtinėse žaizdose gijimo procesas neretai sustoja, o tai sudaro sąlygas užsitęsusiam uždegimui ir infekcijoms.

    „Omnio“ tikslas – atkurti sustojusį gijimo procesą biologine terapija, kuri nukreipta į pačią žaizdos gijimo biologiją, o ne į vien mechaninę žaizdos priežiūrą. Bendrovės pagrindinis vaistų kandidatas yra rekombinantinė plasminogeno forma.

    Kelias į kliniką: gamyba, toksikologija ir I/IIa fazė

    Įmonė nurodo, kad jau yra sukurta pagrindinė ląstelių banko bazė, o dabar didinami gamybos mastai ruošiantis GMP partijai. Ši partija bus naudojama toksikologijos tyrimams, kurie yra būtini prieš pateikiant paraiškas klinikiniams tyrimams pradėti.

    Planuojama, kad klinikinė programa startuos I/IIa fazės tyrimu, kuriame bus vertinamas saugumas ir ankstyvasis veiksmingumas pacientams, turintiems diabetinės pėdos opų. „Omnio“ taip pat teigia jau vertinanti galimus klinikinių tyrimų partnerius Europoje bei šalis, kuriose galėtų vykti studijos.

    „Mūsų ambicija – pacientų tyrimus pradėti 2027 metais. Jau dabar vertiname klinikinių tyrimų organizacijas, tyrėjus ir šalis Europoje, kad galėtume startuoti su klinikine programa“, – sakė Felipe Velasquez.

    Nors prioritetas išlieka diabetinės pėdos opos, „Omnio“ mato platesnes plasminogeno platformos pritaikymo galimybes. Tarp jų įvardijamos veninės kojų opos, nudegimai, būgnelio perforacijos, infekcijos bei periodontitas.

    Bendrovė taip pat planuoja kitą finansavimo etapą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Šio raundo tikslas – užtikrinti klinikinę plėtrą iki pirmųjų veiksmingumo duomenų, kurie paprastai yra kritinis signalas vėlesniems investuotojams ir partnerystėms.

  • Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyne įsikūręs statybų technologijų startuolis „Kuro Technology“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI platformai, padedančiai generaliniams rangovams valdyti projektų duomenis ir dokumentus. Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas UVC Partners, prisidėjo ir Foundamental, Realyze Ventures bei helloworld.

    „Kuro Technology“ buvo įkurta 2024 metais ir šiuo metu joje dirba 16 žmonių. Įmonę įkūrė Lea Scherer ir Jonas Minkler, anksčiau dirbę vadovaujančiose pareigose statybų technologijų bendrovėse, kuriose kaupė patirtį skaitmeninant statybos procesus.

    Pasak investuotojų, statybų sektoriuje viena didžiausių problemų yra informacijos fragmentacija, kai brėžiniai, specifikacijos, konkursų sąlygos ir kiti dokumentai nesutampa arba dubliuojasi. Dėl to komandų laikas eikvojamas ne sprendimams, o paieškai, tikrinimui ir duomenų suvedimui, o klaidos dažnai paaiškėja tik vėliau, kai jų taisymas kainuoja brangiai.

    Kaip veikia „Kuro“ platforma

    „Kuro“ kuria sistemą, kuri apdoroja projekto dokumentaciją ir sujungia ją į vieną duomenų modelį. Ant jo įmonė diegia kiekvienam klientui pritaikytą taisyklių rinkinį, apimantį konkrečias statybines dalis, tikrinimo kriterijus ir darbų paketus.

    Platforma skirta anksti pastebėti prieštaravimus tarp brėžinių ir specifikacijų, įvertinti rizikas ir sumažinti tikimybę, kad į sąmatas ar pirkimus pateks netikslūs duomenys. „Kuro“ taip pat orientuojasi į viešųjų pirkimų konkursų apdorojimą ir subrangovų pasiūlymų vertinimą, kad komandos galėtų greičiau priimti sprendimus.

    Svarbi idėja yra mokymasis iš pataisų: kai sąmatininkas ar kitas specialistas pakoreguoja duomenis, korekcija išsaugoma taisyklių rinkinyje. Tai reiškia, kad panašaus tipo neatitikimų kitame projekte nebereikia taisyti nuo nulio, o procesas palaipsniui tampa labiau standartizuotas.

    Kokius rezultatus mini investuotojai

    UVC Partners vertinimu, „Kuro“ klientai gali sutaupyti apie 90 valandų vienam pasiūlymui, o 70 proc. naudotojų teigia, kad įrankis padėjo aptikti informaciją, kuri kitu atveju būtų likusi nepastebėta. Tokie rodikliai svarbūs, nes didelė rangovų darbo dalis vyksta didelio spaudimo sąlygomis, kai kiekviena praleista detalė vėliau virsta terminais, papildomais kaštais ar ginčais.

    Tarp „Kuro“ klientų minimi Goldbeck, Köster, Implenia, Geiger, Riedel ir Hochtief Infrastructure. Tai vieni didžiausių generalinių rangovų vokiškai kalbančiame regione, todėl startuolis siekia įrodyti, kad jo sprendimas tinka didelio masto projektams.

    „Džiaugiamės galėdami dirbti su Lea ir Jonu. Jie atsineša tiek startuolių patirties, tiek gilių žinių apie statybų sektorių, o tai šioje srityje ypač svarbu“, – sakė UVC Partners vadovaujantis partneris dr. Ingo Potthof.

    „Tai jau duoda rezultatų: pirmieji sąmatų naudojimo atvejai kuria pamatuojamą vertę, o produktas palaipsniui plečiamas į kitus vidinius procesus, tokius kaip pirkimai, apskaita ir atitiktis“, – sakė dr. Ingo Potthof.

    Kur bus panaudoti 10 mln. eurų

    „Kuro“ teigia, kad investicija bus skirta plėsti DI platformą taip, kad ji su kiekvienu projektu kauptų žinias ir taptų vis tikslesnė. Bendrovė pradėjo nuo sąmatų, nes būtent ten formuojasi projekto finansinė logika, tačiau planuoja žingsnis po žingsnio apimti ir daugiau administracinių procesų.

    „Pradėjome nuo sąmatų, nes ten projektas gimsta ir yra apsisprendžiama. Tačiau problemos persikelia į viską, kas vyksta vėliau: per daug prieštaringų duomenų ir žinios, kurios nepersiduoda iš projekto į projektą“, – sakė „Kuro Technology“ bendraįkūrėjas Jonas Minkler.

    Platesniame kontekste tokio tipo sprendimai atspindi augančią ConTech kryptį Europoje, kur skaitmeninimas vis dažniau siejamas ne vien su statybvietės procesais, bet ir su dokumentų, atitikties bei pirkimų grandinės valdymu. Generaliniams rangovams tai tampa būdu mažinti priklausomybę nuo atskirų specialistų, standartizuoti žinias ir greičiau reaguoti į rinkos svyravimus.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.