Tag: Startuoliai

  • Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    2 mln. eurų plėtrai

    Helsinkyje įsikūrusi tiesiogiai vartotojams internetu prekiaujanti dizaino ir baldų bendrovė „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų augimo finansavimą. Investicijų etapui vadovavo Suomijos privataus kapitalo investuotojas Virta Equity, prisidėjo „Innovestor“ ir keli verslo angelai.

    Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos operacijoms plėsti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat spartinti žingsnius JAV rinkoje. Kartu planuojama toliau plėtoti produktų portfelį, prekės ženklą ir veiklos procesus.

    Kuo išsiskiria vakuuminė pakuotė

    „KHOY“ gamina sofos lovas, kurios supakuojamos vakuumu į kompaktiškas kartonines dėžes ir namuose išsiplečia iki pilno dydžio. Tokia schema skirta spręsti vieną didžiausių baldų e. prekybos barjerų: brangų sandėliavimą ir logistiką gabenant didelių gabaritų prekes per sienas.

    Virta Equity vadovas ir partneris Heikki Kivirinta pabrėžė, kad tradicinėje baldų rinkoje logistika dažnai „suvalgo“ maržą, o vakuuminis pakavimas keičia ekonomiką. Pasak jo, „KHOY“ stiprybė yra ginama produktinė inovacija ir jau įrodytas paklausos stabilumas Europoje.

    „KHOY“ išsprendė tai, su kuo baldų industrija kovoja seniai: kaip parduoti ir pristatyti didelius gaminius per sienas taip, kad kaštai nesuvalgytų maržos, – sakė Heikki Kivirinta.

    Nuo užsakymo svetingumo sektoriui iki JAV

    Bendrovę 2022 metais įkūrė Visa Friström, kūrybos vadovas András Kelemen ir operacijų vadovas Jukka Salmikukka. Įmonė pradėjo nuo pirmojo kliento užduoties: svetingumo prekės ženklas BobW ieškojo sofos lovos, tinkamos kasdieniam miegui, bet praktiškos apartamentams skirtingose Europos šalyse.

    „KHOY“ nurodo, kad 2026 metais jų dizainas laimėjo „Red Dot Design Award“, o pirmasis sofos lovos modelis rinkai pristatytas 2024 metų birželio mėnesį. Anksčiau bendrovė vadinosi KOTA, tačiau 2026 metais pakeitė pavadinimą į „KHOY“, tvirtindama, kad tai atspindi tarptautines ambicijas, nekeičiant komandos ir nuosavybės struktūros.

    „Įrodėme, kad žmonės nori paprastesnio būdo pirkti baldus internetu. Augome greitai ir kartu kūrėme pelningą verslą, o šis finansavimas leidžia spartinti plėtrą iš stiprios pozicijos“, – sakė „KHOY“ bendraįkūrėjas ir vadovas Visa Friström.

    Augimas: didžioji dalis pardavimų už Suomijos ribų

    Įmonės teigimu, 2025 metais pajamos siekė 4,3 mln. eurų ir buvo 13 kartų didesnės nei metais anksčiau. „KHOY“ taip pat skaičiuoja 166 proc. metinį augimą ir prognozuoja, kad šiemet pajamos viršys praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai.

    Daugiau nei 80 proc. pardavimų jau sudaro užsienio rinkos, o didžiausios 2025 metais buvo Vokietija ir Prancūzija. Tarp kitų šalių, kuriose fiksuota paklausa, įvardijamos Nyderlandai, Italija, Belgija, Austrija, Airija, Švedija ir Danija.

    JAV rinkoje „KHOY“ veiklą pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki investicijų paskelbimo. Bendrovė akcentuoja, kad vakuuminis pakavimas gali sumažinti pristatymo kaštus iki 95 proc., palyginti su įprasta didelių gabaritų baldų logistika, ir taip atverti kelią skalavimui tarptautiniu mastu.

  • Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Investicija prevencinei sveikatai

    Amsterdame įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros „HealthTech“ bendrovė „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų finansavimą, kurį ketina skirti tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui. Bendrovė siekia augti už Nyderlandų ribų ir stiprinti paslaugų pasiūlą.

    Investicijų etapui vadovavo „Knop Investments“, taip pat prisidėjo keli verslininkai ir žinomi Nyderlandų rinkos atstovai, tarp jų buvęs „Philips“ inovacijų ir strategijos vadovas Jeroen Tas bei gyvenimo būdo nuomonės formuotoja Anna Nooshin. Bendrovė skelbia, kad tai tęsia anksčiau pritrauktą daugiau nei 1,1 mln. eurų finansavimą.

    Kaip veikia valandos patikra

    „Blue Health Intelligence“ įkurta 2025 metais. Vienas įkūrėjų – Onno Huyghe, anksčiau dirbęs „Swapfiets“ ir „Tibber“, o kita įkūrėja – gydytoja ir sveikatos verslo kūrėja Leanne Verdonck.

    Bendrovė siūlo vadinamąją 360 laipsnių sveikatos patikrą, kuri, pasak jos, užtrunka apie valandą ir kainuoja 299 eurus. Patikros metu surenkama šimtai duomenų taškų, vertinant širdies ir kraujagyslių būklę, medžiagų apykaitą, kepenų ir inkstų funkcijas, o rezultatai aptariami su gydytoju iš karto po vizito.

    „Tokiose šalyse kaip Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė periodinės sveikatos patikros jau yra įprasta sistemos dalis, tačiau Nyderlanduose tai dar nėra norma. Ankstesnis įžvalgų gavimas padeda ilgiau išlikti sveikiems ir užkirsti kelią problemoms“, – sakė „Blue Health Intelligence“ vadovas ir vienas įkūrėjų Onno Huyghe.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad patikros rezultatai įkeliami į „Blue“ programėlę, o tyrimus vietoje atlieka ir interpretuoja medicinos personalas. Toks modelis remiasi augančia tendencija Europoje: daugiau dėmesio skirti prevencijai ir individualizuotai rizikų analizei, kai sveikatos duomenys panaudojami ankstyviems signalams pastebėti.

    Kur planuojama plėtra

    „Blue Health Intelligence“ teigia, kad nuo starto daugiau nei 2 000 žmonių jau užsirezervavo patikrą gyvai jų vietoje Amsterdamo Prinsengracht gatvėje. Įmonė nurodo, kad augimas vietos rinkoje paskatino ruoštis tarptautiniam žingsniui.

    Pasak bendrovės, patraukliausios naujos rinkos šiuo metu yra Italija ir Prancūzija, o didžiausią potencialą ji mato Paryžiuje ir Milane. Įmonė tikisi startuoti viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį ir taip artėti prie ambicijos tapti viena iš pirmaujančių Europos prevencinės sveikatos platformų.

    „Mūsų tyrimai rodo, kad Paryžius ir Milanas turi bent tiek pat potencialo kaip Amsterdamas. Tikimės pradėti veiklą viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį“, – sakė O. Huyghe.

    Įmonė taip pat skelbia bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių – sporto klubų tinklas „TrainMore“ ir „Hotel & Wellness Zuiver“. Investuotojai akcentuoja, kad paklausa įžvalgoms apie asmeninę sveikatą auga, o prevencinės paslaugos tampa vis svarbesne sveikatos sistemos dalimi, ypač didėjant lėtinių ligų naštai ir išlaidų spaudimui.

    „Per pastaruosius metus komanda parodė, kad žmonėms reikia aiškaus supratimo apie savo sveikatą. Daugiau nei 2 000 klientų jau užsisakė patikrą, o Amsterdamo vieta užpildyta iki lapkričio“, – sakė „Knop Investments“ vadovas Maurits Koning.

  • „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    150 mln. eurų finansavimo ratas

    Stokholme įsikūrusi dalijimosi elektriniais paspirtukais ir dviračiais bendrovė „Voi“ pasirašė 150 mln. eurų atnaujinamojo kredito linijos (RCF) sutartį su trimis Šiaurės šalių bankais. Prie finansuotojų prisidėjo „Danske Bank“, „Swedbank“ ir „DNB Sweden“.

    Bendrovė nurodo, kad ši kredito linija pakeičia ankstesnius skolos instrumentus ir suteikia daugiau lankstumo planuojant investicijas. Tokios priemonės paprastai naudojamos trumpesnio laikotarpio apyvartai, sezoniškumui suvaldyti ir parko atnaujinimui, kai reikia greitai pasiekiamo kapitalo.

    „Tai svarbus mūsų finansinės raidos etapas, paremtas pastarųjų metų stipria pinigų srautų generacija. Nauja kredito linija suteikia lankstesnį ir kaštų požiūriu efektyvesnį finansavimą toliau plečiantis“, – sakė „Voi“ finansų vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Mathias Hermansson.

    Obligacijų išpirkimas ir „Nasdaq Stockholm“

    „Voi“ teigia, kad kredito lėšas planuoja panaudoti visų neapmokėtų obligacijų išpirkimui, esamos neišnaudotos kredito linijos refinansavimui ir tolesnei parko plėtrai. Bendrovė taip pat paskelbė sąlyginį pranešimą apie išankstinį obligacijų išpirkimą, kai bus įvykdytos pirmo lėšų panaudojimo sąlygos.

    Numatyta, kad obligacijų turėtojams būtų sumokėta 103,375 proc. nuo nominalios vertės, papildomai priskaičiuojant sukauptas palūkanas. Įvykus sandoriui, obligacijos būtų išbrauktos iš „Nasdaq Stockholm“ įmonių obligacijų sąrašo.

    Augimo tempas ir mikromobilumo brandos ženklai

    „Voi“ įkurta 2018 metais ir su savivaldybėmis bendradarbiauja daugelyje Europos miestų. Bendrovė skelbia valdanti daugiau kaip 200 000 transporto priemonių parką, veikianti daugiau nei 130 miestų 13 šalių, o aktyvių naudotojų skaičių vertina daugiau nei 4 mln. per metus.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį „Voi“ nurodė, kad grynosios pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 47 proc. ir pasiekė 68,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pajamos pirmą kartą viršijo 200 mln. eurų ribą.

    „Tai aiškus Šiaurės šalių bankų pasitikėjimo balsas ir ženklas, kad mikromobilumas subrendo iki bankams finansuotino sektoriaus. Toliau plėsime parką ir gilinsime partnerystes su miestais“, – sakė „Voi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fredrik Hjelm.

    Bendrovė per savo veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 mln. eurų per 14 finansavimo etapų, o pastaraisiais metais akcentavo perėjimą nuo vien tik nuosavo kapitalo pritraukimo prie skolos rinkų instrumentų. „Voi“ taip pat nurodo ketinanti ir toliau viešinti ketvirtinius finansavimo rodiklius bei tvarumo ataskaitas pagal ES įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimus.

  • „Aspirity Partners“ įžengia į Šiaurės šalis: į Danijos „Onomondo“ investuoja per 100 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės privataus kapitalo fondas „Aspirity Partners“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį Danijoje įsikūrusios daiktų interneto ryšio ir infrastruktūros bendrovės „Onomondo“ akcijų paketą. Kartu su sandoriu numatoma bendra daugiau nei 100 mln. eurų investicija, kuri turėtų paspartinti įmonės tarptautinę plėtrą.

    Prie finansavimo prisideda ir Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO, „Onomondo“ rėmęs nuo 2021 metų. EIFO skelbia didinantis savo įsipareigojimus, taip sustiprindamas sandorio struktūrą ir siunčiant signalą apie strateginę IoT ryšio svarbą nacionaliniu mastu.

    „DI pakeitė mūsų galimybes apdoroti milžiniškus duomenų kiekius. Kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir juos pristatyti į reikiamą vietą, o tai jau yra infrastruktūros problema“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Henrikas Aagaardas.

    „Onomondo“ veikia kaip IoT ryšio infrastruktūros platforma, kuri siekia sumažinti „trintį“ tarp įrenginių, mobiliojo ryšio tinklų ir debesijos. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms siūlomas vieningas būdas prijungti įrenginius skirtingose šalyse, valdyti ryšio parametrus ir užtikrinti duomenų srautus net ten, kur tradiciniai sprendimai dažnai stringa.

    Bendrovė teigia turinti prieigą prie maždaug 700 ryšio tinklų visame pasaulyje, o jos technologijų paketas apima nuo įrenginių lygmens iki debesijos valdymo sluoksnio. Tokie sprendimai ypač aktualūs logistikos, pramonės, jūrų transporto ir gamybos sektoriams, kur vienas svarbiausių kriterijų yra nenutrūkstamas ryšys ir centralizuotas valdymas.

    Vienas dažniausiai minimų „Onomondo“ pavyzdžių – privatus LTE ryšio diegimas laivuose, leidžiantis sklandžiai pereiti nuo vidinio laivo tinklo prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų. Įmonė nurodo, kad sprendimai naudojami daugiau nei 450 „Maersk“ laivų, o iš viso „Onomondo“ klientų skaičius viršija 500.

    „Aspirity Partners“ teigia, kad ši investicija yra pirmasis fondų žingsnis Šiaurės šalių regione įgyvendinant platesnę paneuropinę strategiją. „Onomondo“ vadovas Rasmusas Jensenas sako, kad pasirinkimą lėmė investuotojo sektoriaus kompetencija ir bendra vizija, kaip išplėsti platformą į naujas rinkas bei sustiprinti komercinį augimą.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas nuoseklus kapitalo srautas į ryšio, pramoninio tinklo ir „edge“ infrastruktūros grandinę, kuri tampa būtina DI sprendimams realiame pasaulyje. Daugėjant prijungtų įrenginių ir duomenų šaltinių, verslui vis svarbiau ne tik „turėti ryšį“, bet ir valdyti jo kokybę, saugumą bei veikimą per vieną platformą.

    Skelbiama, kad naujas finansavimas bus skirtas „Onomondo“ tarptautinės rinkos plėtrai ir infrastruktūros diegimo mastelio didinimui. Tai turėtų sustiprinti bendrovės pozicijas globalioje IoT ryšio rinkoje, kur konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia ne pavieniai tarifai ar SIM sprendimai, o pilnas infrastruktūrinis valdymo sluoksnis.

  • Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Kas yra „Inbolt“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūręs robotų intelekto startuolis „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų investiciją, kurią žada skirti plėtrai JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione bei įėjimui į du naujus sektorius – duomenų centrus ir elektronikos gamybą. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį pramoniniams robotams realiu laiku „matyti“ aplinką, suprasti pokyčius ir koreguoti veiksmus.

    Pasak įmonės, daugelis šiandien gamyboje veikiančių robotų dirba pagal iš anksto apibrėžtus scenarijus ir dažnai „nemato“ smulkių nukrypimų: detalės pasislinkimo, įrankio nusidėvėjimo ar natūralių variacijų linijoje. Tokiose situacijose robotai gali sustoti, generuoti klaidą arba pagaminti broką, o tai tiesiogiai virsta neplanuotomis prastovomis.

    Investicijos detalės ir planai

    Investicijų etapui vadovavo naujas investuotojas „Shift4Good“, taip pat prisidėjo „Bridges Climate Transition Partners“. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai „BNP Paribas Développement“ bei „Ora Global“, o bendra „Inbolt“ pritraukto kapitalo suma, bendrovės teigimu, pasiekė 30 mln. eurų.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, ją įsteigė vadovas Rudy Cohen, operacijų vadovė Albane Dersy ir technologijų vadovas Louis Dumas. „Inbolt“ teigia kurianti „bendros paskirties“ DI modelį, pritaikomą skirtingiems procesams, detalėms ir darbo stotims, kad automatizacija būtų diegiama greičiau ir pigiau.

    „Robotai penkiasdešimt metų dirbo aklai. Problema ne geresnė įranga, o tai, kad kiekvienam robotui, nepriklausomai nuo gamintojo, reikia suteikti gebėjimą realiu laiku matyti ir prisitaikyti“, – sakė „Inbolt“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rudy Cohen.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis taikomas

    „Inbolt“ sprendimo esmė – 3D rega ir nuo įrangos nepriklausomas DI programinės įrangos sluoksnis, kuris leidžia robotui suvokti aplinką ir realiu laiku koreguoti valdymo ciklus. Tokia logika aktuali gamyboje, kur net nedidelis paklaidos pokytis gali reikšti, kad detalė bus įstatyta netiksliai, įrankis sureaguos ne taip, kaip numatyta, o galutinis rezultatas neatitiks kokybės reikalavimų.

    Įmonė akcentuoja, kad sistemą galima diegti tiek naujose, tiek jau veikiančiose gamybos linijose, taip modernizuojant automatizaciją nekeičiant visos įdiegtos robotikos. Sprendimas, pasak bendrovės, veikia su pagrindinėmis pramoninių robotų platformomis, tarp jų FANUC, ABB, KUKA, Yaskawa, Comau ir „Universal Robots“.

    Šis požiūris atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI iš programinių biurų įrankių vis dažniau keliasi į fizinį pasaulį: gamyklas, sandėlius ir infrastruktūros objektus. Praktinė vertė čia matuojama ne tik tikslumu, bet ir mažesniu prastovų skaičiumi, greitesniu perkonfigūravimu bei galimybe lankščiau reaguoti į kintančias sąlygas linijoje.

    „DI vis dažniau išeina už ekranų ribų ir ateina į gamyklas bei mašinas. „Inbolt“ leidžia robotus diegti greičiau ir užtikrinti gerokai didesnį tikslumą bei lankstumą kintančioje aplinkoje“, – sakė „Shift4Good“ partneris Julien Baumont.

    Plėtrai JAV „Inbolt“ jau yra atidariusi biurą Detroite 2026 metais, o naujas kapitalas turėtų paspartinti augimą ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Bendrovė taip pat taikosi į duomenų centrus ir elektronikos gamybą – sritis, kuriose svarbūs itin tikslūs veiksmai, patikimumas ir minimalus klaidų toleravimas.

    „Inbolt“ teigimu, jos sprendimai jau įdiegti daugiau nei 200 robotų daugiau nei 100 gamyklų trijuose žemynuose. Tarp įvardijamų klientų – Bosch, Beko, Flex, Ford, Stellantis ir Toyota.

  • „Everphone“ pritraukė 15 mln. eurų: kaip DaaS modelis keičia įmonių įrenginių nuomą

    15 mln. eurų – įrenginių finansavimui

    Berlyne įsikūrusi „Everphone“ užsitikrino 15 mln. eurų refinansavimą, kuris bus naudojamas naujiems darbo įrenginiams įsigyti ir juos išnuomoti įmonių klientams pagal ilgalaikes sutartis. Bendrovė veikia pagal Device-as-a-Service (DaaS) modelį, kai darbuotojams suteikiami telefonai, planšetiniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir kita įranga su nuolatine priežiūra.

    Finansavimą suteikė „Commerzbank“ kartu su Vokietijos plėtros banku KfW. Tai tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią po 2024 metais paskelbto 270 mln. eurų „Series D“ etapo, kuriame taip pat dalyvavo KfW.

    „DaaS versle pelningumą lemia vieneto ekonomika, o finansavimo kaštai joje yra vieni didžiausių. Šis susitarimas su „Commerzbank“ ir KfW yra didžiausias mūsų žingsnis iki šiol pagal finansuojamų įrenginių mastą“, – sakė „Everphone“ finansų direktorė Veronika von Heise-Rotenburg.

    Kodėl refinansavimas svarbus DaaS

    DaaS modelyje įrenginiai perkami iš anksto, o pajamos grįžta per mėnesinius mokėjimus, todėl kapitalo kaina tiesiogiai veikia pasiūlymo konkurencingumą. „Everphone“ teigia, kad naujoji struktūra sumažino palūkanų maržą 0,2 proc. punkto, o tai leidžia gerinti vieneto ekonomiką ir finansuoti didesnius įsigijimų kiekius.

    Praktinis efektas svarbus ir klientams: kuo mažesni finansavimo kaštai, tuo lengviau išlaikyti patrauklią mėnesinę kainą, įtraukiant įrenginių keitimą gedimo atveju. Tokios „atsarginio įrenginio“ schemos DaaS paslaugose dažnai tampa argumentu, kodėl įmonės renkasi nuomą vietoje tiesioginio pirkimo.

    Rinkos fonas: finansavimo sandorių 2026 metais nedaug

    Europos įrenginių prenumeratos ir verslo įrangos finansavimo segmentas 2026 metais išlieka gana vangus, todėl „Everphone“ sandoris išsiskiria. Viešai skelbta, kad Londone veikianti „Raylo“ metų pradžioje pritraukė apie 34,5 mln. eurų, o kita Londono bendrovė „equipal“ vasarą paskelbė apie 18,84 mln. eurų finansavimą, susijusį su turto finansavimu.

    Kartu su „Everphone“ 15 mln. eurų refinansavimu, šie sandoriai sudaro apie 68,3 mln. eurų 2026 metų finansavimo apimtį artimose įrenginių prieigos ir įrangos finansavimo srityse. Tai rodo, kad kapitalas į šį segmentą juda selektyviai, labiau remiantis veiklos rodikliais ir prognozuojamais pinigų srautais.

    „Mums svarbu padėti augimo įmonėms su inovatyviais verslo modeliais, o sprendimus kuriame kartu su KfW. Šis finansavimas leis „Everphone“ dar labiau stiprinti pozicijas rinkoje“, – sakė „Commerzbank“ korporatyvinio skolinimo specialistė Mirjam Kuppe-Klötzer.

    Kaip veikia „Everphone“ modelis

    „Everphone“ įkurta 2016 metais ir teikia DaaS paslaugą verslui: nuo įrenginių įsigijimo, paruošimo darbui ir centralizuoto valdymo iki saugumo, remonto bei keitimų. Bendrovė akcentuoja „Choose-your-own-Device“ principą, kai darbuotojai gali pasirinkti pageidaujamą įrenginio modelį, o IT skyrius išlaiko kontrolę per valdymo ir saugumo sprendimus.

    Įmonė taip pat siūlo integruoti jau turimus įrenginių parkus, taikant išpirkimo ir nuomos atgal modelį, kai įranga parduodama paslaugos teikėjui ir toliau nuomojama kaip paslauga. Skelbiama, kad „Everphone“ klientų sąraše yra daugiau nei 1 000 organizacijų, įskaitant dideles tarptautines įmones.

    „Augančioms bendrovėms reikia sprendimų, kurie suteikia greitį ir prognozuojamumą. Būtent tai siekiame užtikrinti per KfW „Venture Tech Growth Financing“ programą, bendradarbiaudami su „Commerzbank“, – sakė KfW programos vadovas Jochen Eichmann.

  • Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiaus „Marble“ pritraukė 6,5 mln. eurų: kaip no-code platforma keičia AML ir sukčiavimo kontrolę

    Paryžiuje įsikūrusi „Marble“, kuri kuria atvirojo kodo sukčiavimo prevencijos ir pinigų plovimo prevencijos (AML) atitikties sprendimą, pritraukė 6,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas gilesnei DI integracijai į atitikties procesus ir greitesniam diegimui finansų sektoriuje.

    Investicijų raundui vadovavo „Smartfin“, prisidėjo „ADNEXUS“ ir anksčiau investavusios „Passion“, 42Capital bei „Hexa“. Po šio etapo „Marble“ nurodo iš viso pritraukusi 9 mln. eurų finansavimą.

    Kas yra FRAML ir kodėl tai aktualu?

    „Marble“ taikosi į vadinamąją FRAML sritį, kurioje sujungiami sukčiavimo prevencijos ir AML reikalavimai. Šis derinys daugeliui finansų įstaigų tampa vienu sudėtingiausių procesų, nes reikia ne tik aptikti įtartinas operacijas, bet ir pagrįsti sprendimus auditui.

    Reguliacinė kartelė Europoje kyla, o atitikties komandoms dažnai tenka daryti daugiau su tuo pačiu žmonių skaičiumi. Dėl to rinkoje auga poreikis automatizacijai, aiškinamam sprendimų priėmimui ir greitam taisyklių pritaikymui, kai keičiasi rizikos modeliai ar sankcijų sąrašai.

    No-code, atvirojo kodo ir diegimas įmonės aplinkoje

    Bendrovė teigia sukūrusi no-code platformą, leidžiančią atitikties ir rizikos komandoms pačioms kurti operacijų stebėsenos taisykles nelaukiant tiekėjo ar IT skyriaus. Sprendimas apima sankcijų ir stebėsenos sąrašų patikrą, tyrimų eigą, ataskaitų rengimą, klientų rizikos vertinimą ir taisyklių A/B testavimą su realiais duomenimis.

    „Marble“ pabrėžia, kad platformą galima diegti kliento infrastruktūroje arba naudoti kaip debesijos paslaugą. Atvirojo kodo branduolys, pasak bendrovės, suteikia galimybę auditoriams peržiūrėti, kaip priimami sprendimai, o tai yra jautri ir praktiškai svarbi tema finansų įstaigoms.

    Ką žada investuotojai ir pati įmonė?

    „Marble“ skelbia, kad jos sprendimas per metus apsaugo daugiau nei 3 mlrd. operacijų, o rankinio peržiūrėjimo apimtis sumažina iki 90 proc. Taip pat teigiama, kad platforma jau veikia gamybinėje aplinkoje daugiau nei 100 institucijų daugiau nei 25 šalyse.

    „Atitikties komandos neturėtų rinktis tarp reikalavimų laikymosi ir greičio. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad sudėtingumą sugertų „Marble“, o ne mūsų klientai“, – sakė „Marble“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Schwartz.

    Įmonė nurodo, kad apie 70 proc. klientų yra už Prancūzijos ribų, o panaši dalis pasirenka „Marble“ pakeisti jau turėtą sprendimą. Artimiausiu laikotarpiu „Marble“ siekia stiprinti DI taikymą taisyklių generavime, įspėjimų pirminėje atrankoje ir bylų tyrimuose, taip pat plėtoti agentinį atitikties modelį, kai DI agentai pasiekia tik leidžiamus duomenis.

  • Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburge įsikūrusi „ANote Music“ uždarė 2 mln. eurų finansavimo etapą ir skelbia sieksianti sparčiau plėsti platformą, kurioje prekiaujama muzikos autoriniais atlyginimais. Bendrovė teigia, kad papildomas kapitalas bus nukreiptas katalogo augimui, plėtrai Europoje ir programėlės bei infrastruktūros tobulinimui.

    Finansavimo etapui vadovavo „Seventure Partners“, kartu investavo „ScaleFund“, taip pat prisidėjo esami investuotojai ir akcininkai. Įmonės tikslas – muzikos teises ir iš jų gaunamas pajamas paversti labiau prieinama turto klase, kuri iki šiol dažniau buvo pasiekiama tik profesionaliems rinkos dalyviams.

    „Muzikos autoriniai atlyginimai yra vienas atsparesnių pajamų srautų finansų pasaulyje, tačiau paprastiems investuotojams juos pasiekti buvo sudėtinga. „ANote“ kuriame tam, kad šį atotrūkį sumažintume: teisių turėtojams pasiūlytume skaidrų įvertinimą, o pirkėjams – pasikartojančias pajamas“, – sakė „ANote Music“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Marzio F. Schena.

    „ANote Music“ įkurta 2018 metais, o platforma startavo 2020 metais. Bendrovė veikia kaip rinka, kurioje teisių turėtojai gali aukcionuose pasiūlyti dalį būsimų autorinių atlyginimų, o investuotojai įsigyti teisę į atitinkamą būsimų išmokų dalį.

    Įmonė pabrėžia, kad tai primena biržos principą: pirminėje rinkoje vyksta aukcionai, o vėliau atsiranda galimybė pozicijas perleisti antrinėje rinkoje pagal rinkos kainą. Toks modelis, pasak bendrovės, skirtas sumažinti nepermatomų privačių sandorių dalį ir suteikti daugiau aiškumo tiek pardavėjams, tiek pirkėjams.

    Platformoje siūlomi įvairūs katalogai, įskaitant kūrinius, kuriuos atliko pasaulinio žinomumo atlikėjai. „ANote Music“ teigimu, tai leidžia investuotojams dalyvauti pajamų sraute, kuris priklauso nuo muzikos klausymų, licencijavimo ir kitų panaudojimo kanalų, o teisių turėtojams – greičiau gauti kapitalo, neatsisakant viso katalogo.

    „Norint atverti pasaulinę turto klasę, neužtenka vien platformos, reikia nepriekaištingos infrastruktūros. „ANote“ sukūrė pagrindinius elementus vienoje vietoje – nuo pirminių aukcionų iki aktyvios antrinės rinkos ir automatizuoto išmokų variklio“, – sakė „Seventure Partners“ partneris Davidas Manjarresas.

    Gautas 2 mln. eurų finansavimas, bendrovės teigimu, bus naudojamas trims kryptims. Pirma, ji sieks didinti pajamų generuojančių katalogų pasiūlą, bendradarbiaudama su leidėjais, įrašų kompanijomis, atlikėjais ir dainų autoriais.

    Antra, planuojama stiprinti rinkodarą ir vartotojų pritraukimą Europoje, orientuojantis tiek į muzikos gerbėjus ir individualius investuotojus, tiek į profesionalius klientus. Trečia, įmonė ketina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, gerinant platformos ir mobiliųjų programėlių patirtį augant sandorių apimtims.

    „ANote Music“ nurodo, kad platformoje šiuo metu yra daugiau nei 100 000 dainų 36 įtrauktuose kataloguose, sukurta apie 52 000 vartotojų paskyrų, o bendra sukaupta sandorių vertė viršija 28 mln. eurų. 2020 metais įmonė buvo pritraukusi apie 505 000 eurų iš muzikos industrijos ekspertų ir Europos investuotojų konsorciumo.

  • Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiuje įsikūrusi bendrovė „Rayon“, kuri kuria naršyklėje veikiančią braižymo programinę įrangą interjero dizaineriams, pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas Partech, prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai Northzone, Foundamental bei Seedcamp.

    Pasak bendrovės, tai padidino iki šiol pritrauktą finansavimą iki beveik 16 mln. eurų, įskaitant ankstesnius ankstyvosios stadijos raundus. Įmonė tikina, kad tikslas dabar yra greičiau plėsti produktą ir komercinę plėtrą, orientuojantis į komandas, kurios nori dirbti vienoje bendroje aplinkoje be sudėtingų eksporto ir failų versijavimo procesų.

    „Mus patraukė tai, kad interjero dizainas ilgai buvo apleista sritis programinės įrangos požiūriu, o „Rayon“ kuria sprendimą būtent jai, o ne pritaiko architektūrai kurtus įrankius“, – sakė Partech partneris Réza Malekzadeh.

    „Rayon“ įkurta 2021 metais. Platforma sujungia planus, stilistiką, specifikacijas ir darbų grafikus į vieną bendrą naršyklinę darbo erdvę, kurioje keli žmonės gali redaguoti tą patį projektą vienu metu.

    Sprendimas leidžia importuoti PDF, vaizdus ir DWG failus, kurti blokų bibliotekas, o brėžinius rengti nuo pirminio galimybių vertinimo iki įgyvendinimo. Bendrovė akcentuoja, kad brėžinyje esantys duomenys ir specifikacijos yra susieti, todėl keičiantis brėžiniui automatiškai atsinaujina ir susiję aprašai.

    Įmonė taip pat teigia turinti daugiau nei 4 000 bibliotekos elementų ir per 100 šablonų, padedančių greičiau pradėti tipinius projektus, pavyzdžiui, būstui, prekybos ar biurų erdvėms. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai profesionalūs kūrybiniai įrankiai vis dažniau persikelia į naršyklę dėl paprastesnio bendradarbiavimo ir mažesnių IT priežiūros kaštų.

    „Žmonės atsidaro „Rayon“ naršyklėje ir tikisi žaislinės programos, bet pamato našumą ir funkcijas, kurios dažnai lenkia senąją CAD programinę įrangą. Mūsų stiprybė yra profesionalius CAD įrankius padaryti suprantamus“, – sakė „Rayon“ vadovas ir vienas įkūrėjų Bastien Dolla.

    „Rayon“ klientų sąrašas apima tiek didesnius nekilnojamojo turto ir svetingumo rinkos žaidėjus, tiek nepriklausomas studijas. Bendrovė nurodo, kad „Virgin Atlantic“ naudoja sprendimą oro uostų poilsio erdvėms projektuoti, o kai kurie klientai skaičiuoja sutaupymus, atsirandančius greičiau testuojant išplanavimus dar iki įtraukiant architektus.

    Produktas jau dabar siūlo funkcijas, kurios atspindi sparčiai augantį DI pritaikymą kūrybiniuose procesuose. Tarp jų – plano vektorizavimas, kai nuskenuotas ar nufotografuotas brėžinys paverčiamas redaguojamu, taip pat įrankis, galintis generuoti blokų elementus iš nuotraukų.

    Įmonė teigia, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti ketvirtą platformos versiją, kurioje atsiras platesnis DI funkcijų rinkinys ir 3D galimybės. Svarbus akcentas – DI integracija į tą pačią braižymo aplinką, o ne kaip atskiras priedas, nes tai turėtų sumažinti trintį kasdienėje dizainerių darbo eigoje.

    „Interjero dizainui reikia savo DI požiūrio, o ne pasiskolinto. Mes jį integruojame tiesiai į braižymo patirtį, kartu išlikdami suderinami su įrankiais, kuriuos dizaineriai jau naudoja“, – sakė vienas įkūrėjų Stanislas Chaillou.

    Pasak „Rayon“, pritrauktas kapitalas bus skirtas 3D funkcijoms, DI galimybėms produkto viduje ir pardavimų bei rinkodaros plėtrai. Kartu bendrovė paskelbė apie mobiliesiems įrenginiams pritaikytą programėlę ir pristatymo režimą, skirtą patogiau redaguoti ir aptarti brėžinius su klientais vietoje.

    Pastaraisiais metais interjero dizaino ir statybų planavimo įrankių rinkoje stiprėja kryptis, kai programos siekia sujungti brėžinius, duomenis ir komandinį darbą vienoje sistemoje. Tokie sprendimai tampa patrauklūs dėl greitesnių iteracijų, mažesnės klaidų rizikos ir aiškesnio projekto perdavimo nuo idėjos iki įgyvendinimo.

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.