CP v2

Tag: Startuoliai

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.

  • Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Bukarešte įsikūrusi įmonių programinės įrangos startuolė „DesignVerse“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pasitelkdami DI padeda modernizuoti sudėtingas, senas įmonių sistemas ir spartinti programų kūrimą kritinėse srityse.

    Finansavimo raundą vedė keli investuotojai, prie jo prisidėjo „Begin Capital“, „Gapminder VC“ ir „Underline Ventures“, taip pat strateginiai verslo angelai iš tokių įmonių kaip „Adobe“, LSEG ir „UiPath“. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 780 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo, skirto platformos pagrindams sukurti ir darbui su pirmaisiais partneriais.

    Kaip veikia sprendimas?

    „DesignVerse“ įkūrė buvęs „Oracle“ produktų dizaino vadovas Andrei Manolache ir programinės įrangos inžinierius Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kuriose programinė aplinka yra didelė, griežtai reglamentuojama ir dažnai sudaryta iš daugybės tarpusavyje susietų sistemų.

    Bendrovės platforma programinį kodą generuoja remdamasi kliento turimomis dizaino sistemomis, komponentų bibliotekomis, technine dokumentacija ir vidinėmis taisyklėmis. Tikslas yra kurti programas taip, kad jos atitiktų esamą architektūrą ir inžinerinius standartus, o dizaino sprendimai būtų greičiau paverčiami gamybai paruoštu produktu.

    Kodėl to reikia didelėms organizacijoms?

    Nors bendros paskirties DI programavimo įrankiai palengvino prototipų ir paprastų sprendimų kūrimą, didelės organizacijos dažnai susiduria su patikimumo, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tokiose aplinkose automatiškai sugeneruotą kodą būtina priderinti prie vidinių procesų, audito taisyklių ir infrastruktūros, todėl universalūs įrankiai ne visada tinka.

    „DesignVerse“ teigia, kad jos produktas kuriamas būtent įmonių ir misijai kritinėms aplinkoms, kur svarbu saugiai integruotis su jau veikiančiomis sistemomis. Tai aktualu aviacijos, finansų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kur klaidos kaina gali būti didelė.

    „„DesignVerse“ pašalina trintį, leisdama komandoms generuoti veikiančias įmonių programas tiesiai iš dizaino sistemų, anksčiau patikrinti elgseną su suinteresuotomis šalimis ir supaprastinti perėjimą nuo dizaino iki diegimo“, – sakė Andrei Manolache.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas inžinerinės komandos plėtrai ir augimui įmonių rinkoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Praktikoje tai reiškia greitesnį produkto vystymą, daugiau integracijų su įmonėse naudojamomis sistemomis ir didesnį dėmesį saugumo bei valdymo funkcijoms.

    Rinkoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinės įrangos kūrimo spartinimui, „DesignVerse“ stato ant nišos, kuri dažnai lieka tarp dizaino ir inžinerijos komandų. Jei sprendimas pasiteisins, jis gali sumažinti rankinio darbo apimtį ir sutrumpinti kelią nuo maketo iki patikimai veikiančios verslo sistemos.

  • Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešte įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicijų. Bendrovė kuria DI pagrįstą platformą, skirtą greitinti didelių organizacijų programinės įrangos modernizavimą, ypač ten, kur vis dar veikia seni, kritinės svarbos sprendimai.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai Begin Capital, Gapminder VC, Underline Ventures, taip pat keli strateginiai verslo angelai. „DesignVerse“ teigia, kad gautos lėšos bus skirtos inžinerinei komandai plėsti ir augimui Europoje bei JAV.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Andrei Manolache ir Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kurios turi sudėtingas architektūras, vidines taisykles, saugumo reikalavimus ir daug techninės dokumentacijos, tačiau nori greičiau atnaujinti veiklos sistemas.

    Kaip veikia platforma

    „DesignVerse“ platforma remiasi principu, kad didelėse įmonėse daug laiko prarandama verčiant dizaino sprendimus į gamybinį kodą. Dizaineriai apibrėžia vartotojo sąsajas ir logiką, o inžinieriams tenka tai iš naujo interpretuoti, kas dažnai baigiasi neatitikimais, vėlavimais ir papildomomis iteracijomis.

    Startuolis teigia, kad jo DI sprendimas „įžemina“ generavimą organizacijos kontekste: naudoja dizaino sistemas, komponentų bibliotekas, architektūros šablonus ir techninę dokumentaciją. Tikslas yra generuoti programų dalis taip, kad jos atitiktų esamus ar planuojamus technologinius standartus bei inžinerines praktikas.

    „Didelės organizacijos vis dar praranda milžinišką kiekį laiko versdamos dizaino darbą į gamybinę programinę įrangą. Dizaineriai sukuria sumanymą, bet inžinieriai privalo jį rankiniu būdu perinterpretuoti ir perstatyti, o tai sukelia neatitikimus ir vėlavimus“, – sakė „DesignVerse“ vadovas Andrei Manolache.

    „DesignVerse“ sprendimas, pasak įmonės, siekia pašalinti šią trintį, kad komandos galėtų greičiau patikrinti elgseną su verslo atstovais ir mažinti atotrūkį tarp dizaino ir kūrimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dirba daug komandų, o produktai vystomi ilgus metus.

    EUROCONTROL atvejis ir saugumo kontekstas

    „DesignVerse“ nurodo, kad platformą jau naudoja kritinės svarbos organizacijos, tarp jų ir EUROCONTROL, koordinuojanti oro eismą Europoje. Startuolio teigimu, per kiek daugiau nei mėnesį buvo modernizuota apie 15 metų senumo aplikacija, kai įprastais metodais tai galėjo užtrukti apie pusmetį.

    Tokio pobūdžio projektuose svarbiausia ne vien greitis, bet ir patikimumas, sauga bei kibernetinis atsparumas. Aviacijos sektoriuje programinės įrangos pakeitimai dažnai tikrinami griežčiau ir diegiami atsargiau, todėl įrankiams, kurie spartina kūrimą, tenka atitikti aukštesnę kartelę nei prototipavimo aplinkoje.

    „Aviacija yra pramonė, kurioje inovacijų ciklas paprastai lėtesnis nei kitose srityse. EUROCONTROL vykdome didžiausią iki šiol skaitmeninės transformacijos programą ir siekiame spartinti modernizaciją, neaukodami patikimumo, saugos ir saugumo“, – teigiama EUROCONTROL komentare.

    Pajamos ir artimiausi planai

    „DesignVerse“ skelbia, kad per mažiau nei penkis mėnesius pasiekė apie 820 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų rodiklį, o augimą lėmė įmonių klientai iš jautrių sektorių. Tokie skaičiai ankstyvoje stadijoje rodo, kad rinka noriai perka sprendimus, kurie mažina modernizavimo sąnaudas ir riziką.

    Bendrovė pabrėžia, kad daug DI kodavimo įrankių sukurti eksperimentams, tačiau didelėms organizacijoms svarbiausia integracija su esama architektūra ir saugus veikimas gamybinėje aplinkoje. Todėl „DesignVerse“ prioritetas yra konteksto sluoksnis, leidžiantis išlaikyti nuoseklumą tarp komandų ir mažinti fragmentaciją.

    Gavusi naują finansavimą įmonė planuoja didinti inžinerinius pajėgumus, tobulinti produktą ir plėsti diegimus. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 660 000 eurų priešankstyvųjų investicijų, kurios leido sukurti platformos branduolį ir pradėti darbus su pirmaisiais dizaino partneriais.

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.

  • Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Dolfin“ uždarė 2,1 mln. eurų „Seed“ investicijų etapą, skirtą produkto plėtrai ir augimui Europoje bei JAV. Bendrovė kuria DI gimtą platformą, padedančią įmonėms valdyti pardavimų komisinių ir paskatų planus.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Swanlaab, taip pat prisidėjo Archipelago Next, Inveready ir Dozen. Startuolis teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į produkto tobulinimą ir komandos, atsakingos už plėtrą rinkoje, stiprinimą.

    Problema, kurią pažįsta daug įmonių

    „Dolfin“ taikosi į situaciją, kuri daugelyje organizacijų tapusi kasdienybe: komisinių skaičiavimas vis dar remiasi skaičiuoklėmis, rankinėmis patikromis ir nuolatiniu duomenų taisymu. Kai pardavimų taisyklės keičiasi ketvirčio viduryje, o klientų priskyrimai ar planų struktūra koreguojami, procesas neretai virsta kelių savaičių derinimu tarp pardavimų operacijų, finansų ir personalo komandų.

    Tokiose grandinėse atsiranda ir kita rizika: pardavėjams trūksta aiškumo, kaip konkretūs sandoriai paveiks jų uždarbį, o vadovams sudėtinga greitai įvertinti, ar paskatų sistema iš tiesų skatina norimą elgesį. Praktikoje tai reiškia daugiau ginčų dėl skaičių, daugiau laiko aiškinimams ir mažiau pasitikėjimo pačia motyvavimo sistema.

    Kaip veikia „Dolfin“ platforma

    Startuolis teigia, kad platforma leidžia kurti, valdyti ir keisti komisinių planus be sudėtingų diegimų ir be išorinių konsultantų. Sprendimas orientuotas į RevOps, finansų ir kompensacijų komandas, kurios dažniausiai prisiima atsakomybę už taisyklių administravimą ir atsiskaitymų tikslumą.

    Įrankis integruojamas su pagrindinėmis įmonių sistemomis, įskaitant CRM, ERP ir HRIS, todėl komisinių skaičiavimams reikalingi duomenys gali būti sujungti į vieną procesą. „Dolfin“ teigimu, diegimas, kuris anksčiau galėdavo trukti iki pusmečio, dabar sutrumpėja iki kelių savaičių, o komisinių ciklai, reikalavę kelių dienų rankinių patikrų, gali būti uždaromi per kelias valandas.

    „Daugelis komandų mano, kad jų kompensacijų sistema nesugedusi. Tačiau kiekvieną ketvirtį jos praleidžia savaites ją taisydamos, aiškindamos ir ieškodamos būdų apeiti problemas. „Dolfin“ sukūrėme, nes žinojome, kad yra geresnis būdas suderinti žmonių ambicijas su verslo tikslais“, – sakė „Dolfin“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Daniel Seror.

    Platforma taip pat skirta pačiai pardavimų komandai: darbuotojai realiu laiku gali matyti, kaip jų veiksmai ir sandoriai keičia uždarbį, ar jie juda link tikslo ir kokie žingsniai galėtų padėti pasiekti kitą lygį. Tokia skaidrumo logika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes įmonės siekia mažinti laiką, skirtą ginčams dėl komisinių, ir didinti pasitikėjimą atlygį lemiančiomis taisyklėmis.

    Kodėl DI čia svarbus

    „Dolfin“ pabrėžia, kad DI buvo integruotas į produktą nuo pirmos dienos, o tai, anot bendrovės, suteikia pranašumą prieš tradicinius sprendimus, kuriems taisyklių pakeitimams dažnai reikia brangių diegimo projektų. Startuolis tikina, kad naujas paskatų planas gali būti paleidžiamas per valandas, o trumpalaikės, iki 48 valandų trunkančios motyvacinės kampanijos gali būti įgyvendinamos be atskiros diegimo komandos.

    Įmonė įkurta 2023 metais ir nurodo turinti SOC 2 atitiktį, kuri dažnai laikoma svarbia saugumo ir procesų kontrolės žyme dirbant su jautriais verslo duomenimis. „Dolfin“ taip pat teigia dirbanti su organizacijomis, kurių metinės pajamos viršija 851 mln. eurų.

    „Paskatų kompensacijos visada buvo sudėtingos. Pasikeitė tai, kad pagaliau galime padaryti jas paprastas žmonėms, kurie jomis naudojasi. Mūsų tikslas padėti įmonėms kurti paskatas, kurios iš tiesų skatina rezultatus, ir suteikti visoms komandoms aiškumą, kaip generuojamos pajamos ir kaip galima maksimaliai padidinti uždarbį“, – sakė „Dolfin“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Antoni Bardina.

    Po investicijų „Dolfin“ planuoja spartinti produkto vystymą ir plėsti pardavimų bei rinkodaros funkcijas pagrindinėse Europos ir JAV rinkose. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kurie sumažintų rankinį darbą, pagreitintų komisinių uždarymą ir realiu laiku sujungtų paskatas su strateginiais pardavimų tikslais.

  • Skaitmeninė transformacija Lenkijoje iš naujo: Sebastianas Kulczykas įvardijo, ko labiausiai trūksta

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija skaitmeninę transformaciją iš esmės pradeda iš naujo. Jo mintis paprasta: technologijos šiandien pasiekiamos visur, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne įrankiai, o gebėjimas juos paversti pelningu verslu.

    Kulczykas pabrėžė, kad vadinamasis „nulinis taškas“ nėra apie išradimų stoką ar talentų trūkumą. Pasak jo, lūžis vyksta todėl, kad debesija, duomenų infrastruktūra ir DI įrankiai tapo globalia norma, o skirtumą kuria kapitalas, sprendimų greitis ir organizacijų kultūra.

    Technologija tapo infrastruktūra

    Anot investuotojo, šiandien „tas pats“ technologijų rinkinys yra prieinamas Varšuvoje, Katovicuose ar San Fransiske. Tai reiškia, kad vien prieiga prie modernių sprendimų nebėra strateginis pranašumas, o svarbiausiu veiksniu tampa diegimas, produktizacija ir rinkos mastelio pasiekimas.

    Ši tendencija ypač ryški DI srityje, kur bendros paskirties modeliai ir platformos leidžia greitai kurti prototipus, automatizuoti procesus ar gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau norint uždirbti, reikia ne tik technologų, bet ir aiškaus verslo modelio, duomenų disciplinos, saugumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus.

    Pagrindinė spraga – drąsaus vietinio kapitalo stoka

    Didžiausią problemą Kulczykas įvardijo kaip vietinio, drąsaus ir didesnę riziką prisiimančio kapitalo trūkumą. Jo teigimu, idėjų ir kompetencijų netrūksta, tačiau per dažnai pritrūkstama finansavimo, leidžiančio įmonei augti neprarandant kontrolės ir svarbiausios vertės kūrimo grandies šalyje.

    Ši problema aktuali daugeliui Vidurio ir Rytų Europos rinkų: ankstyvoje stadijoje startuoliai randa finansavimą, bet vėlesniam augimui reikalingos didesnės investicijos neretai ateina kartu su sprendimų centru persikėlimu į užsienį. Dėl to dalis pelno, intelektinės nuosavybės ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų galiausiai kuriama ne vietoje.

    „Idėjų yra, tačiau dar nesame sukūrę pakankamai stipraus vietinio kapitalo“, – sakė Sebastianas Kulczykas.

    Talentų netrūksta, bet sistema juos išstumia

    Kalbėdamas apie žmones, Kulczykas akcentavo, kad talentų bazė egzistuoja, tačiau jai reikia sąlygų kurti įmones ir išlaikyti augimą vietoje. Pasak jo, problema dažnai slypi ne specialistų skaičiuje, o ryšiuose tarp mokslo, verslo ir investuotojų bei gebėjime greitai pereiti nuo prototipo prie produkto.

    Investuotojo vertinimu, inovacijos procesas nėra tiesus, todėl reikia tolerancijos nesėkmėms ir gebėjimo mokytis iš bandymų. Jei kapitalas ir organizacijos kultūra vengia rizikos, įmonės įstringa demonstracijų ir pilotų etape, o proveržis taip ir neįvyksta.

    Kulczykas reziumavo, kad „nulinis taškas“ yra ir galimybė, ir atsakomybė: skaitmeninėje ekonomikoje laimi tie, kurie sugeba greitai komercinti, išlaikyti talentus ir užtikrinti, kad vertės grandinė, pelnas bei kompetencijos liktų šalyje.

  • Krokuvoje startavo DI gamykla „Gaia“: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir startuoliams

    Ką reiškia „Gaia“ DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti „Gaia“ DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, jungiančių itin didelės galios skaičiavimus ir pagalbą kuriant DI sprendimus. Projektas siekia sutelkti mokslininkus, viešąjį sektorių ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kad DI būtų pritaikomas praktiškai.

    Pagrindinis šios „gamyklos“ elementas – nauja superkompiuterio infrastruktūra, kurią vysto Krokuvos AGH universiteto Akademinis kompiuterijos centras „Cyfronet“. Greta skaičiavimo pajėgumų žadamas ir konsultacijų bei kompetencijų „ekosistemos“ modelis, padėsiantis komandoms nuo idėjos iki veikiančio produkto.

    70 mln eurų investicija ir Europos kontekstas

    <p„Gaia“ biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas numatytas per Europos didelio našumo skaičiavimų bendrąją įmonę EuroHPC JU, dalį lėšų skiriant iš nacionalinių šaltinių. Tokiu modeliu Europa siekia mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos skaičiavimo infrastruktūros, kuri būtina šiuolaikiniams DI modeliams.

    Skelbiama, kad naujasis superkompiuteris turėtų būti pilnai parengtas iki 2027 metų pabaigos ir turės daugiau nei 1 000 grafinių procesorių akseleratorių. Tai svarbu ne tik mokslui, bet ir įmonėms, kurioms DI kūrimas brangsta dėl augančių skaičiavimo išteklių poreikių.

    Kaip galės pasinaudoti verslas ir mokslas?

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad prieiga prie „Gaia“ bus organizuojama per PLGrid – iki šiol labiau akademinei bendruomenei skirtą platformą, kuri vis aktyviau atveriama ir verslui. Paraiškas ketinama vertinti pagal idėjos brandą ir tikėtiną poveikį, kad ištekliai būtų nukreipti ten, kur rezultatai greičiausi ir apčiuopiamiausi.

    Praktikoje tai reiškia ne vien „nuomojamą“ skaičiavimo galią, bet ir pagalbą renkant duomenų šaltinius, parenkant tinkamą modelio architektūrą bei optimizuojant sprendimą. Ypač akcentuojamas efektyvumas, įskaitant energijos vartojimą, kuris tampa vis svarbesniu veiksniu didelių modelių kūrime.

    „Visos įmonės, norinčios naudotis „Gaia“ paslaugomis, galės kreiptis per PLGrid, o paraiškas vertinsime pagal idėjos brandą, kad didžiausią paramą gautų didžiausią poveikį kuriantys projektai“, – sakė „Cyfronet“ vadovas inžinierius Marekas Magryśas.

    „Norime, kad po trejų metų galėtume matyti 20–30 startuolių, kurie išaugo pasinaudoję šia infrastruktūra, ir kad tai būtų bendri mokslo ir verslo projektai“, – teigė M. Magryśas.

    Lenkijos pareigūnai renginio metu pabrėžė, kad šalis yra tarp nedaugelio ES valstybių, turinčių daugiau nei vieną tokį centrą, o antrasis veikia Poznanėje. Krokuvos miesto valdžia taip pat akcentavo, kad DI taps vienu iš ekonomikos konkurencingumą lemiančių veiksnių, todėl tokia infrastruktūra gali pritraukti talentus ir kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Gaia“ konsorciume dalyvauja įvairios mokslo ir technologijų institucijos, įskaitant superkompiuterijos centrus, universitetinius padalinius ir tyrimų organizacijas. Planuojama, kad infrastruktūra bus ypač aktuali medicinos, kosmoso technologijų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo sprendimams, kur reikia didelių duomenų ir patikimų skaičiavimo išteklių.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.