CP v2

Tag: Startuoliai

  • Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,4 mlrd. eurų, taip pat bent 5 įmonių įsigijimo ar susijungimo atvejai. Tokie skaičiai rodo, kad kapitalas į rinką grįžta selektyviai, o daugiausia dėmesio tenka dirbtiniam intelektui, kvantinėms technologijoms ir gynybos inovacijoms.

    Didžiausią dėmesį prikaustė balso sintezės bendrovė „ElevenLabs“, kuri išplėtė savo D serijos etapą iki daugiau nei 510 mln. eurų. Tarp investuotojų minimi tokie vardai kaip „BlackRock“ ir „Nvidia“, o sandoris išryškina tendenciją: DI infrastruktūrai ir modeliams pinigų rinkoje vis dar netrūksta, ypač kai produktas turi aiškų pritaikymą versle.

    Tuo pat metu rinką pasiekė ir kitokia žinia: Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ planuoja atsisveikinti su 250 darbuotojų. Tokie sprendimai dažnai siejami su kaštų optimizavimu, veiklos perorientavimu ir bandymu greičiau diegti automatizaciją, kai DI sprendimai perima dalį procesų.

    Stambūs raundai: DI ir kvantai

    Be „ElevenLabs“, tarp ryškesnių investicijų Europoje išsiskyrė Nyderlandų kvantinių technologijų įmonė „QuantWare“, pritraukusi apie 152 mln. eurų. Kvantinės kompiuterijos ekosistema regione stiprėja dėl ilgalaikių valstybių ir privačių investuotojų lūkesčių, kad technologija taps strategiškai svarbi skaičiavimams, saugumui ir pramonei.

    Jungtinėje Karalystėje kvantinių sprendimų kūrėja „Quantum Motion“ taip pat pritraukė reikšmingą finansavimą, vertinamą apie 149 mln. eurų. Investuotojų dėmesys šiai sričiai rodo, kad Europa siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių ir stiprinti vietinę kompetenciją.

    Susijungimai ir plėtra Europoje

    Įsigijimų rinkoje išsiskyrė „Quantum Machines“, kuri įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte, stiprindama savo pozicijas Europoje. Tokie žingsniai dažnai daromi siekiant pritraukti talentus, priartėti prie universitetų bei tyrimų centrų ir greičiau komercializuoti mokslinius pasiekimus.

    Mobilumo srityje paskelbta, kad „Getaround Europe“ ir „GoMore“ jungiasi, siekdamos sukurti vieną didžiausių tarpusavio automobilių dalijimosi tinklų Europoje. Konsolidacija šioje rinkoje paprastai siejama su siekiu mažinti platformų kaštus, efektyviau naudoti parką ir stiprinti derybinę galią draudimo bei paslaugų tiekėjų grandinėje.

    Gynyba, fondai ir investuotojų sprendimai

    Europos mastu dėmesį patraukė iniciatyva kurti vieningą dronų pirkimų centrą, kurio tikslas būtų trumpinti diegimo terminus ir didinti gynybinį savarankiškumą. Pastarųjų metų geopolitinė situacija skatino spartesnį gynybos technologijų finansavimą, o dronai tapo viena prioritetinių sričių tiek žvalgybai, tiek logistikai.

    Investuotojų pusėje matyti ir alternatyvūs finansavimo modeliai: „Renaissance Philanthropy“ pristatė požiūrį, orientuotą į mokslo projektų finansavimo efektyvumą ir greitesnį inovacijų kelią iki pritaikymo. Tuo metu „British Business Bank“ įsipareigojo skirti apie 1,2 mln. eurų iniciatyvoms, kurios taikosi į lyčių finansavimo atotrūkį, siekiant didinti moterų vadovaujamų įmonių galimybes pritraukti kapitalą.

    Bendras vaizdas balandį išlieka dvipusis: dideli raundai DI ir kvantų srityse tęsiasi, tačiau įmonės, ypač brandesnės, aktyviai peržiūri struktūras ir kaštus. Rinka juda link efektyvumo, aiškesnio pelningumo kelio ir strateginių technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu Europai.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Belgijoje, Gente, įkurtas dirbtinio intelekto startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Elephant“, o lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė vadovas Wouteris Janssenas ir technologijų vadovas Tiebe Parmentieris. „Tekst“ teigia sprendžianti vieną didžiausių kliūčių, dėl kurios DI diegimas įmonėse dažnai neatsiperka: ne pačią technologiją, o netvarkingą, neišrašytą ir sunkiai sugaunamą procesų realybę.

    Kodėl DI įmonėse stringa?

    Pasak „Tekst“, įmonės investuoja į DI, tačiau rezultatai ne visada pasiekia mastą, kurio tikimasi. Problema dažnai slypi tame, kad DI gali perskaityti duomenis, bet nesupranta konteksto, kuriuo darbuotojai remiasi priimdami sprendimus, ypač ten, kur viskas vyksta per el. paštą, dokumentus ir skirtingas sistemas.

    Tokie procesai kaip komercinių pasiūlymų rengimas, užsakymų administravimas, pretenzijų nagrinėjimas ar klientų aptarnavimas neretai būna išskaidyti tarp ilgų susirašinėjimų, PDF dokumentų ir vidinių taisyklių, kurios egzistuoja praktikoje, bet nėra aiškiai aprašytos.

    „Jie gyvena el. laiškuose, PDF dokumentuose ir žmonių galvose. Mūsų procesų intelekto technologija visa tai iškelia į paviršių. Be to DI agentas tėra brangus asistentas arba išpūstas pokalbių robotas“, – sakė Wouteris Janssenas.

    Kaip veikia „Tekst“ idėja?

    Vietoje mėnesius trunkančių konsultantų auditų, kai darbuotojai apklausiami, o procesai braižomi rankiniu būdu, „Tekst“ siekia procesus atkurti automatiškai iš skaitmeninių pėdsakų. Sistema analizuoja, kokios žinutės ir dokumentai sukelia konkrečius veiksmus, ir parodo tikrąją darbo eigą nuo pradžios iki pabaigos.

    Bendrovė akcentuoja, kad kritiniai „back office“ procesai dažnai būna mažiausiai automatizuoti, nors juose sukasi didelė dalis kasdienės organizacijos naštos. Tokiose komandose dešimtys ar net šimtai darbuotojų rankiniu būdu peržiūri užsakymų detales, tikrina sutarčių sąlygas ir derina sprendimus per ilgas el. pašto grandines.

    „Tekst“ platforma integruojama su jau naudojamomis įmonių sistemomis, įvardijamos SAP, „Salesforce“ ir „Microsoft“. Tikslas yra ne tik „pridėti“ DI, bet ir sukurti patikimą procesų sluoksnį, kad automatizavimas būtų pagrįstas realia veikla, o ne teorinėmis schemomis.

    Kam bus skirta investicija?

    Įmonė skelbia turinti 35 darbuotojus ir planuoja iki metų pabaigos komandą padvigubinti, daugiausia samdant inžinerijos ir pardavimų bei plėtros specialistus. Taip pat numatoma spartinti tarptautinę plėtrą, plečiant klientų ratą už dabartinių rinkų ribų.

    Tarp klientų įvardijamos „Daikin Europe N.V.“, „Colruyt Group“, „Securex“ ir „Becton Dickinson“. Investuotojai pabrėžia, kad daug vidutinio dydžio ir didelių įmonių nori diegti DI agentus, tačiau jiems trūksta procesų „žemėlapio“, be kurio automatizavimas tampa trapus ir sunkiai prognozuojamas.

    „Tekst“ sprendimas statomas ant minties, kad prieš automatizuojant reikia aiškiai pamatyti, kaip darbas vyksta iš tiesų. Jei šis sluoksnis įmonėje sutvarkomas, DI gali būti pritaikomas ne pavienėms užduotims, o visai grandinei, kurioje dažniausiai ir prarandamas efektyvumas.

  • Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholme įsikūręs startuolis „Pit“ po darbo slaptu režimu viešai prisistatė ir paskelbė pritraukęs 13,6 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo ir fondas „Lakestar“ bei grupė technologijų sektoriaus vadovų ir investuotojų.

    „Pit“ teigia siekianti pakeisti įmonių vidinių procesų „lopinį“, kai kasdienė veikla vis dar priklauso nuo skaičiuoklių, el. pašto ir nelanksčių programinės įrangos kaip paslaugos sprendimų. Bendrovės idėja paprasta: vietoje universalių įrankių siūlomos DI pagrindu kuriamos sistemos, pritaikytos konkrečiai organizacijai.

    Kas yra „produktų komanda kaip paslauga“

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI produktų komandą kaip paslaugą, kuri padeda įmonėms sukurti ir įdiegti individualią, gamybinio lygio programinę įrangą vidinėms operacijoms. Tai apima procesus nuo veiklos ir finansų iki klientų aptarnavimo srautų, kur dažniausiai daug rankinio darbo ir daug skirtingų sistemų.

    Bendrovę įkūrė žmonės, anksčiau kūrę arba technologiškai vadovavę „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“ projektuose. Pasak „Pit“, jų tikslas yra ne pateikti prototipą ar eksperimentą, o sukurti realiai veikiančią sistemą, kuri tampa organizacijos kasdienio darbo dalimi.

    Platforma: „Pit Studio“ ir „Pit Cloud“

    „Pit“ produktą sudaro dvi dalys. „Pit Studio“ skirta „išmokti“, kaip dirba komandos, ir padėti suformuoti sistemą, kuri palaiko jų procesus, o „Pit Cloud“ užtikrina valdomą infrastruktūrą su auditu ir prieigos kontrole.

    Bendrovė akcentuoja saugumo ir atitikties elementus: vieno kliento aplinkos izoliavimą, vieno prisijungimo funkciją, vaidmenimis paremtą prieigos valdymą ir audito žurnalus. „Pit“ taip pat nurodo, kad sprendimai kuriami atsižvelgiant į GDPR, NIS2 ir Europos Sąjungos DI akto reikalavimus, o klientų aplinkos laikomos Europos Sąjungoje.

    Pirmieji diegimai ir įvardijami rezultatai

    „Pit“ skelbia jau turinti bandomuosius diegimus logistikoje, telekomunikacijose, elektroninėje prekyboje ir sveikatos priežiūroje. Tarp minimų vardų yra „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“, o kai kurios sistemos esą paleidžiamos per kelias dienas ar savaites.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo rodiklius: kampanijų įgyvendinimo laikas kai kur sutrumpėjo 85 proc., o viename diegime per metus sutaupyta daugiau nei 10 000 darbo valandų. Taip pat teigiama, kad automatizavus sąskaitų procesus pasiektas 99 proc. sąskaitų priėmimo rodiklis.

    „20 metų įmonės nuomojosi programinę įrangą, kuri verčia dirbti pagal jos taisykles. Su dirbtiniu intelektu tai baigiasi: pirmą kartą kiekviena įmonė gali veikti pagal sistemas, kurias iš tiesų susikūrė pati“, – sakė „Pit“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Adam Jafer.

    „Visos DI bendrovės parduoda greitį. „Pit“ parduoda greitį, kuris išlieka metų metus: saugų, valdomą ir sukurtą ilgam. Tai nauja kategorija“, – sakė a16z generalinis partneris Alex Rampell.

  • Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londonu įsikūrusi DI agentų platforma „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų siekiančią pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs pardavimų plėtrai ir inžinerinei komandai stiprinti, kad produktą būtų galima greičiau pasiūlyti platesnei rinkai.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Visionaries“, jame taip pat dalyvavo „Firstminute Capital“, „Sequel“ ir „Illusian“. Prie finansavimo prisidėjo ir grupė verslo angelų bei konsultantų, tarp jų – keli žinomų Europos technologijų bendrovių vadovai.

    Kas yra „Cody“ ir kuo skiriasi

    „CodeWords“ kuria DI agentą „Cody“, kuris, pasak bendrovės, „mokosi“ apie įmonės veiklą nuo pirmos dienos: perpranta naudojamus įrankius, tikslus ir pasikartojančius procesus. Esminė idėja – agentas ne tik vykdo nurodymus, bet ir pats siūlo automatizacijas, kurias vėliau paleidžia fone.

    Bendrovė akcentuoja, kad sprendimas orientuotas į ne techninius vartotojus: jam neturėtų reikėti programavimo, diegimų ar nuolatinės priežiūros. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacijos veikia „CodeWords“ infrastruktūroje, o komandos gali susitelkti į rezultatą, o ne į integracijų palaikymą.

    „Geriausi operatoriai nelaukia, kol jų paprašys. „Cody“ kūrėme tuo pačiu principu – agentą, kuris mokosi apie jūsų verslą, mato, ką reikia padaryti, ir pateikia rezultatą“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Aymeric Zhuo.

    Nuo tyrimų laboratorijos iki produkto

    Dabartinė „CodeWords“ kryptis gimė po posūkio: įmonė anksčiau veikė kaip DI tyrimų laboratorija „Agemo“, kuri daug dėmesio skyrė neurosimboliniam samprotavimui per kodą. Bendrovė nurodo, kad vėliau įkūrėjai nusprendė, jog perspektyvūs tyrimai nukreipia nuo praktiškesnio tikslo – sukurti agentą, kuris patikimai padeda kasdieniuose darbuose.

    Pasak įmonės, po šio sprendimo „CodeWords“ per kelis mėnesius perėjo prie beta versijos ir pradėjo orientuotis į aiškias verslo užduotis: nuo turinio ruošimo iki pardavimų procesų automatizavimo. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai juda nuo pavienių funkcijų prie agentinių sistemų, kurios apima visą darbo eigą.

    Konkrečios užduotys ir naujos funkcijos

    „CodeWords“ pateikia pavyzdį, kaip turinio agentūra prijungė „Cody“ prie socialinių kanalų: agentas atrenka aktualias temas, parengia įrašų juodraščius, pateikia juos patvirtinti per „WhatsApp“ ir po patvirtinimo publikuoja. Teigiama, kad tai leidžia automatizuoti darbą, kuriam anksčiau reikėdavo atskiros techninės komandos.

    Kitoje situacijoje automatizavimo agentūra sukūrė agentų rinkinį klientų potencialių kontaktų paieškai, o „Cody“, pasak bendrovės, per mėnesį apdoroja apie 500 000 užduočių. Tokie skaičiai rodo, kad sprendimas taikomas ne tik eksperimentams, bet ir didesniems veiklos mastams.

    „Norime, kad vartotojai jaustųsi dirbantys su agentu, kuris jau žino jų verslą. „Cody“ nuolat mokosi, tad kiekvieną kartą nereikia pradėti nuo nulio – jis jau galvoja, ko jums reikės toliau“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Osman Ramadan.

    Kartu su investicija bendrovė pristato tris kryptis: kontekstinę atmintį, kad agentas galėtų remtis ankstesne veikla ir imtis iniciatyvos; „WhatsApp“ palaikymą, kad darbas vyktų įprastuose kanaluose; ir skirtingus „Cody“ veikimo režimus, pritaikomus pagal užduotį.

    „CodeWords“ tikslas – sukurti agentą, kuris veiktų kiekvienos įmonės fone ir padėtų komandoms be didelių IT resursų dirbti taip, lyg jos turėtų išplėstą techninę infrastruktūrą. Bendrovei tai reiškia konkurenciją agentinių DI sprendimų rinkoje, kur vartotojai vis dažniau tikisi ne įrankio, o „kolegos“, galinčio savarankiškai užbaigti procesą.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos nekilnojamojo turto startuolis „Davis“, kuriantis DI sprendimus ankstyvajai projektų plėtrai ir architektūriniam projektavimui, pranešė pritraukęs 4,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė įsikūrusi Paryžiuje ir siekia paspartinti procesus, kurie tradiciškai užtrunka savaites ar mėnesius.

    Investicijos etapui vadovavo fondai Heartcore Capital ir Balderton Capital, taip pat prisidėjo Yellow, Evantic ir Entrepreneurs First. Prie raundo prisijungė ir verslo angelai, susiję su kelių technologijų startuolių steigėjų komandomis.

    Kartu su finansavimu „Davis“ pristatė „Gaudi-1“ – pirmąjį savo modelį, skirtą automatizuotai architektūrinei generacijai realiomis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad modelis kuriamas taip, kad projektiniai sprendiniai būtų generuojami atsižvelgiant į reguliacinius, techninius ir rinkos apribojimus.

    „Nekilnojamasis turtas yra viena didžiausių pasaulio turto klasių, tačiau svarbiausi darbo procesai joje vis dar juda tempu, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Davis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Mehdi Rais.

    „Davis“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Mehdi Rais ir Amine Chraibi. Įmonė tikina sujungianti nuosavą DI su žmogaus ekspertize, kad galėtų pateikti architektūrinio lygio rezultatą per valandas ar dienas, o ne per savaites ar mėnesius.

    Pasak bendrovės, ji reguliacinius reikalavimus, techninius parametrus ir rinkos duomenis paverčia aiškiais apribojimais, kurie naudojami galimybių studijoms ir architektūriniam projektavimui. Tai apima sklypo apribojimus, finansinius rodiklius ir sprendinius, tokius kaip tūriniai modeliai, planai bei erdvių išdėstymas.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai yra tikrinami žmonių specialistų, todėl sprendinių pateikimas nėra visiškai automatizuotas. Tokia schema, anot „Davis“, leidžia išlaikyti kokybę, kartu smarkiai sutrumpinant ankstyvosios plėtros etapus.

    Technologiniu požiūriu „Davis“ išskiria tai, kad modelis veikia ne vien pikselių ar vaizdinių reprezentacijų erdvėje. Vietoje to pastatai generuojami kaip struktūrizuotos architektūrinių elementų kompozicijos, pavyzdžiui, patalpos, sienos ir išplanavimai, todėl lengviau užtikrinti kontrolę ir atitikimą taisyklėms.

    „Davis“ teigia, kad „Gaudi-1“ pasiekė konkurencingų rezultatų keliuose plačiai naudojamuose planų generavimo testuose, įskaitant RPLAN ir MSD. Įmonė nurodo, kad vertinimuose naudoti tokie rodikliai kaip IoU, FID ir KID, kurie padeda palyginti generuojamų sprendinių kokybę.

    Skirtingai nei daugelis programinės įrangos tiekėjų, „Davis“ akcentuoja paslaugos modelį: technologija naudojama tam, kad vystytojams ir investuotojams būtų pristatomi parengti rezultatai, o ne tik suteikiama prieiga prie įrankio. Bendrovė taip pat tikina, kad metodas gali būti pritaikomas skirtingoms turto klasėms ir įvairioms rinkoms, atsižvelgiant į vietos reguliavimą.

    Investuotojai savo ruožtu pabrėžia laiko faktorių nekilnojamojo turto grandinėje, kur greitis dažnai tiesiogiai veikia grąžą ir sprendimų priėmimą. „Davis“ planuoja plėsti mokslinius tyrimus, spartinti komandos augimą ir didinti projektų apimtį, dirbant su vystytojais artimiausiais metais.

  • Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Ispanijos „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI trumpins atliekų gamyklų projektavimą iki kelių dienų

    Galicijoje įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Humara“ pritraukė 1,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų fizika paremtą atliekų ir perdirbimo gamyklų projektavimo platformą. Įmonė siekia sutrumpinti projektavimo ciklus nuo kelių mėnesių iki kelių dienų ir greičiau perkelti sprendimus į gamyklų kasdienę veiklą.

    Raundui vadovavo „Impact Shakers“, prisijungė naujas investuotojas „Inclimo“, o esami rėmėjai taip pat dalyvavo finansavime. Įmonė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Lotynų Amerikoje bei produkto kūrimui, apimančiam ir projektavimą, ir operacijų valdymą.

    Kas yra „Humara“ platforma

    „Humara“ kuria prenumeruojamą programinės įrangos sprendimą, skirtą atliekų infrastruktūrai, kai gamyklų projektavimas ir skaičiavimai perkeliami iš skirtingų skaičiuoklių ir atskirų brėžinių į vieną modelį. Pagrindinė idėja paprasta: inžinieriams pateikti vieningą, fizika paremtą simuliacijos variklį, kuris padeda greičiau įvertinti scenarijus ir priimti projektavimo sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad jos simuliacijos modeliuoja dešimtis skirtingų atliekų frakcijų ir realų atskyrimo įrangos darbą, todėl projektavimo sprendinius galima tikrinti greičiau. Tokie įrankiai rinkoje vis dažniau diegiami dėl didėjančių reikalavimų efektyviau atskirti medžiagas, mažinti sąvartynui tenkančias liekanas ir gerinti antrinių žaliavų kokybę.

    Nuo projektavimo prie realaus darbo

    Įmonė vysto dvi kryptis: projektavimo sprendimą ir operacijų modulį, skirtą gamyklų kasdieniam valdymui. Operacijų dalis remiasi tuo pačiu simuliacijos pagrindu, tačiau ją papildo realaus laiko duomenys iš gamyklų valdymo sistemų ir pagrindiniai veiklos rodikliai, kad modelis taptų panašus į skaitmeninį dvynį.

    „Kiekviena gamykla, kurią padedame suprojektuoti šiandien, veiks ateinančius 25 metus, tačiau daug jų vis dar projektuojamos skaičiuoklėse. Šį atotrūkį norime uždaryti greičiau“, – sakė „Humara“ bendraįkūrėja ir vadovė Laura Rodríguez Álvarez.

    „Humara“ taip pat pristato DI kopilotą „Duplantis“, kuris turėtų padėti operatoriams priimti sprendimus greičiau, remiantis gyvais duomenimis ir prognozėmis. Tokia kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: nuo vienkartinio projektavimo pereinama prie nuolatinio optimizavimo, kai sprendiniai atnaujinami pagal faktinę įrangos būklę, srautus ir žaliavos pokyčius.

    Kodėl tai svarbu žiedinei ekonomikai

    Atliekų tvarkymo ir perdirbimo infrastruktūra Europoje patiria spaudimą didinti efektyvumą, nes auga medžiagų srautų įvairovė, o reikalavimai dėl atskyrimo kokybės ir atsekamumo griežtėja. Dėl to didėja paklausa įrankiams, kurie leidžia greičiau suprojektuoti linijas, tiksliau parinkti įrangą ir operatyviai koreguoti procesus.

    „Humara“ teigimu, jų sprendimai jau naudoti projektuojant šimtus gamyklų Europoje ir Lotynų Amerikoje, o klientai iš to gauna apčiuopiamą naudą dėl greitesnio projektavimo ir tikslesnių sprendinių. Gavusi naują finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą, gilinti produktą ir sparčiau diegti operacijų valdymo sluoksnį gamyklose.

  • Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos startuolis „Moonlight AI“ pranešė užbaigęs pradinio etapo investicijų raundą, per kurį pritraukė 2,8 mln. eurų. Bendrovė kuria klinikinei diagnostikai pritaikytą vaizdų analizės programinę įrangą, kuri, pasitelkdama DI, iš įprastų laboratorinių preparatų vaizdų siekia išgauti su genominiais pokyčiais susijusias įžvalgas.

    Į raundą investavo keli fondai iš skirtingų šalių, tarp jų Singapūre veikiantis „Lotus One Investment“, Šveicarijos „VP Venture Partners“ ir Tunise įkurtas „MEDIN Fund“. Prie jų prisidėjo Lichtenšteino „N&V Capital“ ir ankstesnis investuotojas iš Šveicarijos.

    „Mūsų technologija leidžia laboratorijoms gauti pritaikomus, greitus rezultatus iš preparatų, kuriuos jos jau naudoja kasdieniuose procesuose“, – sakė „Moonlight AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christianas Ruizas.

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir orientuojasi į hematologijos bei patologijos laboratorijų darbo srautą. Idėja paprasta: vietoje to, kad genominei informacijai gauti visada būtų būtina brangi ir laiko reikalaujanti papildoma įranga, dalį sprendimų ar prioritetų nustatymo būtų galima atlikti analizuojant rutininę kraujo ir citologijos tepinėlių vaizdinę medžiagą.

    Tokia kryptis atliepia platesnę precizinės onkologijos tendenciją, kai gydymo parinkimui vis dažniau remiamasi molekuliniais ir genominiais žymenimis. Praktikoje laboratorijoms iššūkiu išlieka tyrimų kaina, pajėgumai ir atsakymo laikas, todėl įmonės ieško sprendimų, galinčių paspartinti atranką ir efektyviau nukreipti, kada molekulinius tyrimus būtina atlikti pirmiausia.

    „Moonlight AI“ teigia, kad jų kuriama programinė įranga gali integruotis su laboratorijų vaizdinimo įranga ir padėti automatizuoti dalį sprendimų, susijusių su tolesnių tyrimų parinkimu. Pasak bendrovės, taip būtų galima sutrumpinti bendrą proceso trukmę ir geriau panaudoti ribotus diagnostikos išteklius, ypač didelių apimčių laboratorijose.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į nuosavos duomenų bibliotekos plėtrą, siekiant susieti citopatologijos viso preparato vaizdus su kokybiškais genomikos duomenimis. Tokie rinkiniai laikomi kritiškai svarbiais medicininiams DI modeliams, nes nuo jų priklauso, ar sprendimai išliks tikslūs skirtingose laboratorijose, su skirtingais skeneriais ir įvairiomis pacientų populiacijomis.

    „Bendradarbiaudami su tarptautiniu klinikinių partnerių konsorciumu kuriame duomenų rinkinį, kuris padės užtikrinti modelių patikimumą realiose laboratorijų sąlygose“, – sakė „Moonlight AI“ technologijų vadovė ir viena iš įkūrėjų Nicole H. Romano.

    Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir spartinti kelių sprendimų kūrimą, įskaitant mielodisplazinį sindromą, nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kartu numatoma greitinti komercializaciją ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą, nes medicininės diagnostikos programinei įrangai Europoje taikomi griežti saugos ir veiksmingumo kriterijai.

    Pranešime nurodoma, kad finansavimas sutapo su bendrovės teisinės formos pasikeitimu į Šveicarijos akcinę bendrovę. Toks žingsnis dažnai siejamas su pasirengimu tarptautinei plėtrai, aiškesne akcininkų struktūra ir patogesniu kapitalo pritraukimu ateityje.

    „DI diagnostikos sėkmė pirmiausia priklauso nuo klinikinių duomenų kokybės ir įvairovės, todėl plečiame partnerių ratą ir kviečiame prisijungti ligonines bei laboratorijas“, – sakė bendrovės medicinos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Stefanas Habringeris.