Tag: Startuoliai

  • Paryžiaus „triPica“ pritraukė 12,4 mln. eurų: žada supaprastinti sąskaitas energetikai ir telekomams

    Paryžiuje įsikūrusi CRM ir atsiskaitymų platformos kūrėja „triPica“ paskelbė pritraukusi 12,4 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia siekianti supaprastinti sąskaitų išrašymą energetikos tiekėjams ir telekomunikacijų operatoriams, kuriems tenka prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“: investiciją skyrė Paryžiuje įsikūrusi, energetikos transformaciją į augimą orientuojanti turto valdymo bendrovė „TiLT Capital Partners“.

    „triPica“ įkurta 2016 metais, o jos sprendimas apibūdinamas kaip „cloud-native“ (debesijoje sukurta) platforma, skirta klientų valdymui ir atsiskaitymams. Įmonė tikina, kad senos kartos sistemos dažnai buvo kurtos laikotarpiui, kai dominavo vienas reguliuojamas tarifas, todėl naujų pasiūlymų diegimas užtrunka mėnesius.

    Bendrovės teigimu, energetikos sektoriuje daugėja sudėtingesnių pasiūlymų – nuo dinaminių tarifų ir saulės energijos savivartojimo sutarčių iki elektromobilių įkrovimo planų ar vartojimo lankstumo programų. Panašūs iššūkiai, „triPica“ vertinimu, kyla ir telekomams kuriant skaitmeninius prekės ženklus, paslaugų paketus ar vartojimu grįstus planus.

    Viena platforma vietoje kelių sistemų

    „triPica“ aiškina, kad jos platforma skirta visam kliento „gyvavimo ciklui“ – nuo produktų katalogo ir prenumeratos iki sąskaitų išrašymo, mokėjimų ir klientų aptarnavimo. Įmonė teigia, kad tai leidžia pasiūlymus rinkai pateikti per savaites, o ne per mėnesius.

    „Kiekvienas naujas energetikos pasiūlymas – dinaminis tarifas, savivartojimo sutartis ar elektromobilių įkrovimo planas – galiausiai tampa sąskaitų išrašymo problema“, – sakė „triPica“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mathieu Horn.

    „TiLT Capital Partners“ bendraįkūrėjas ir vadovaujantis partneris Nicolas Lepareur investiciją sieja su tuo, kad energetikos transformacijai reikia ne tik gamybos pajėgumų, bet ir gebėjimo greitai pateikti klientams naujus tarifus bei paslaugas. Jo teigimu, „triPica“ sprendžia dažnai nuvertinamą „kamštį“ – sistemas, kurios stovi už šių pasiūlymų.

    Kur „triPica“ jau dirba ir kur plėsis

    Įmonė nurodo dirbanti su energetikos tiekėjais Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, tarp klientų minimi „Primeo Energie“ ir „Gaz Européen“. Telekomunikacijų segmente „triPica“ teigia turinti klientų Europoje, Amerikoje ir Azijoje, tarp jų – „Bouygues Telecom“, „Digicel“ ir „CelcomDigi“.

    Pasak bendrovės, dalis klientų pereina nuo vadinamųjų „legacy“ (paveldėtų) sistemų, todėl „triPica“ išskiria migracijos svarbą. Ji teigia sukūrusi metodiką, padedančią perkelti klientų bazes, sutartis ir sąskaitų istoriją taip, kad veikla nebūtų sutrikdyta.

    Gautą kapitalą „triPica“ planuoja naudoti plėtrai energetikos segmente, daugiausia Vokietijoje ir Italijoje, greta Prancūzijos. Telekomunikacijų kryptis, kaip teigiama, ir toliau išliks vienu pagrindinių įmonės veiklos ramsčių.

    Planuose – didesnis dėmesys DI ir komandos augimas

    Investicija taip pat skiriama DI krypties projektams. Įmonė teigia norinti DI pritaikyti ten, kur atsiskaitymų ir klientų aptarnavimo komandos šiandien praranda daugiausia laiko, ir žada apčiuopiamus greičio bei patikimumo laimėjimus.

    Be to, „triPica“ nurodo planuojanti padvigubinti komandą. Kokiame laikotarpyje tai bus daroma ir kiek žmonių šiuo metu dirba įmonėje, pranešime nedetalizuojama.

  • Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų plėtrai Europoje

    Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų investiciją, kurią ketina panaudoti augimui Europoje paspartinti. Bendrovė kuria apskaitos įmonėms ir finansų komandoms skirtą sprendimą, automatizuojantį dalį kasdienio darbo.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai – vienas didžiausių sėklos etapo sandorių Europoje apskaitos programinės įrangos segmente. Investicijų raundui vadovavo fondas „Singular“.

    „Sumary“ teigimu, apskaitos įmonės vis dažniau susiduria su spaudimu aptarnauti daugiau klientų nemažinant paslaugų kokybės, nors darbuotojų pritraukti tampa sunkiau. Tokiose sąlygose automatizavimas ir DI pritaikymas laikomi būdu sumažinti rankinio darbo dalį.

    Bendrovė įsikūrusi Kopenhagoje ir skelbia dirbanti su didžiąja dalimi 20 didžiausių Šiaurės šalių apskaitos įmonių. Tarp klientų minimos „Deloitte“, „Grant Thornton“ ir „Baker Tilly“.

    Kam skirta „Sumary“ platforma

    „Sumary“ pristatoma kaip DI platforma apskaitos įmonėms ir finansų komandoms. Ji skirta automatizuoti darbo eigas, tikrinti operacijas ir padėti iš duomenų greičiau gauti atsakymus.

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Pascar Sivam teigia, kad tikslas – leisti programinei įrangai perimti paruošiamuosius darbus, o buhalteriams daugiau laiko skirti klientams ir komandai. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų padėti sprendimą greičiau pasiūlyti įmonėms Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Investuotojai taip pat akcentuoja, kad „Sumary“ komanda sujungia DI tyrimų kompetencijas ir supratimą, kaip realiai dirba apskaitos įmonės. „Singular“ partneris Jeremy Uzan pažymi, jog bendrovė jau pelno didžiųjų rinkos žaidėjų pasitikėjimą.

    Plėtra: Londonas ir pirmieji žingsniai Beniliukse

    „Sumary“ nurodo, kad investiciją naudos plėtrai Europoje spartinti, o komerciniu centru taps Londonas. Tuo metu Danija turėtų išlikti technologijų ir DI tyrimų branduoliu.

    Skelbiama, kad du bendraįkūrėjai – Pascar Sivam ir Frederik Skov Wacher – persikelia į Londoną, kur vadovaus kitam augimo etapui Jungtinėje Karalystėje. Europos žemyne plėtrą planuojama pradėti nuo Beniliukso regiono.

    Kodėl DI apskaitoje pritraukia tiek kapitalo

    „Sumary“ finansavimas vyksta platesniame kontekste: 2026 metais Europoje matoma daugiau investicijų į DI paremtą apskaitą ir finansų automatizavimą. Straipsnyje minimi ir kitų šalių startuolių raundai, rodantys augantį investuotojų dėmesį šiai sričiai.

    Pati bendrovė akcentuoja, kad Europoje apskaitos įmonės generuoja dideles metines pajamas, tačiau nemaža darbo dalis vis dar atliekama rankiniu būdu. „Sumary“ požiūriu, DI perimdama pasikartojančias buhalterines ir atitikties užduotis turėtų leisti specialistams daugiau dėmesio skirti konsultavimui ir finansinių duomenų interpretavimui.

    „Sumary“ teigia, kad po trijų mėnesių naudojimo įmonės esą skiria 50 proc. mažiau laiko mėnesio uždarymui ir 75 proc. mažiau – PVM deklaracijai. Šie skaičiai pateikiami pačios bendrovės, o ne nepriklausomo audito duomenimis.

    Bendrovė įkurta 2025 metais. Tarp įkūrėjų – buvę „McKinsey“ konsultantai Pascar Sivam ir Bastian Schneider, taip pat Lucas Rantzau, Frederik Hvilshøj ir Frederik Skov Wacher.

  • Londono startuolis „Neobe“ pritraukė 6,1 mln. eurų bakterijoms, padedančioms vaistams pasiekti navikus

    Londono startuolis „Neobe“ pritraukė 6,1 mln. eurų bakterijoms, padedančioms vaistams pasiekti navikus

    Londone įsikūrusi bioinžinerijos bendrovė „Neobe Therapeutics“ pritraukė 6,1 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investicijų. Lėšos bus skirtos kurti genetiškai modifikuotas bakterijas, kurios ardo fizines kliūtis, trukdančias vaistams pasiekti kietuosius navikus.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „ARC Ventures“, jame dalyvavo „Faber“, „Macmillan Ventures“, „Proven Connect“ ir „Empirical Ventures“. Taip pat nurodoma, kad bendras iki šiol pritrauktas finansavimas viršijo 9,4 mln. eurų.

    „Neobe“ teigimu, net ir pažangūs vėžio gydymo metodai, įskaitant imunoterapiją, neveikia daliai pacientų ne vien dėl biologinių, bet ir dėl fizinių priežasčių. Aplink naviką susiformuojanti tanki, pluoštinė matrica gali veikti tarsi siena, kurios nei imuninės ląstelės, nei vaistai nepajėgia įveikti.

    Bendrovė siekia šią problemą spręsti „gyvų vaistų“ principu: nekenksmingos, dažnai gamtoje sutinkamos bakterijų padermės būtų „užprogramuojamos“ taip, kad patekusios į organizmą kryptingai keliautų į navikus ir išskirtų fermentus, galinčius tirpdyti naviką supančią matricą.

    Kaip turėtų veikti „gyvi vaistai“

    Pasak „Neobe“, suirus šiai apsauginei struktūrai atsirastų kelias imuninei sistemai ar kitiems priešvėžiniams vaistams patekti į naviką ir veiksmingiau naikinti vėžio ląsteles. Tokiu būdu, bent teoriškai, būtų galima padidinti gydymo efektyvumą ten, kur iki šiol rezultatai nuvildavo.

    Bendrovė primena, kad idėja naudoti bakterijas vėžio gydymui atsirado dar XX amžiaus pradžioje. Tačiau, kaip teigiama, iki šiol buvo sudėtinga sukurti nekenksmingas bakterijas, kurios būtų pakankamai saugios ir kartu gebėtų tiksliai „taikytis“ į navikus.

    Tyrimai ir kitas žingsnis – klinikiniai bandymai

    Tekste nurodoma, kad 2026 metais žurnale „Molecular Cancer Therapeutics“ publikuotame darbe „Neobe“ bendradarbiavo su Kipro universiteto ir Londono „Barts Cancer Institute“ tyrėjais. Buvo vertinamas jų platformos poveikis trigubai neigiamo krūties vėžio modeliui, kuris nereagavo į įprastą imunoterapinių vaistų derinį.

    „Neobe“ teigimu, viename iš tirtų modelių viena inžinerinių bakterijų dozė lėmė visišką naviko regresiją, taikant tą patį gydymą. Taip pat nurodoma, kad vėlesniu laikotarpiu, pakartotinai testuojant, daugiau navikų nebesusiformavo – tai, pasak startuolio, gali rodyti susidariusią ilgalaikę imuninę atmintį.

    Bendrovė taip pat pranešė į komandą pakvietusi imunoonkologijos ekspertę dr. Laura Chow, kuri taps vyriausiąja medicinos vadove (Chief Medical Officer). Ji turėtų prižiūrėti pasirengimą pirmajam bandymui su žmonėmis.

    Skelbiama, kad gautos investicijos leis vystyti pagrindinę programą NEO22, vykdyti ikiklinikinius tyrimus ir siekti paraiškos IND pateikimo 2028 metais. Kartu planuojama stiprinti vadovų komandą artėjant prie klinikinės stadijos.

  • DI lustams kurianti „Sparxity“ iš Drezdeno pritraukė 80 mln. eurų ir keičia pavadinimą

    Vokietijos Drezdene įsikūrusi bendrovė „Sparxity“, kuri kuria vadinamąją „sparse-native“ (retai aktyvuojamą) skaičiavimo architektūrą dirbtiniam intelektui, užbaigė A serijos finansavimo etapą ir iš viso yra pritraukusi 80 mln. eurų.

    Apie sandorį lapkričio 10 dieną pranešė „EU-Startups“. Kartu bendrovė paskelbė ir apie prekės ženklo pokytį – ji atsisako ankstesnio pavadinimo „SpiNNcloud“.

    Finansavimo etapui vadovavo ICM HPQC Fund, o prie jo prisidėjo ir strateginiai bei finansiniai investuotojai, tarp jų „Lockheed Martin Ventures“, „GlobalFoundries“, „GS Futures“, „Cloudberry Ventures“, TGFS bei EIC Fund.

    „Sparxity“ teigia, kad jos kuriamas požiūris į skaičiavimą leidžia mažinti nereikalingas operacijas ir duomenų judėjimą, o tai aktualu siekiant mažesnių energijos sąnaudų ir efektyvesnio DI veikimo tiek duomenų centruose, tiek aukštos spartos skaičiavimuose.

    Kas yra „sparse-native“ skaičiavimas

    Bendrovės kuriama technologija orientuota į vadinamąjį retąjį skaičiavimą (sparsity) – idėją, kad ne visos modelio dalys turi būti aktyvuojamos kiekvieno užklausimo metu. Tokiu atveju skaičiuojama „tik tai, kas svarbu“, o dalis operacijų apskritai nevykdoma.

    „Sparxity“ įvardija, kad jos dabartinės sistemos pritaikomos HPC (aukštos spartos skaičiavimams) ir DI užduotims, o atrinktose apkrovose esą pasiekta iki 10 kartų spartesnių retųjų sprendiklių, iki 18 kartų mažesnio energijos suvartojimo įvykių pagrindu veikiančiam mašininiam mokymuisi ir iki 20 kartų trumpesnių optimizavimo užduočių vykdymo laikų.

    Bendrovė taip pat kuria naujos kartos lustų technologiją, kuri, kaip teigiama, projektuojama specialiai dinaminiam retumui DI inferencijoje (kai modelis daro išvadas).

    Kur keliaus pritrauktos lėšos

    „Sparxity“ vadovas Hector Gonzalez teigia, kad ateities DI pažangą lems ne vien skaičiavimo galios kiekis, bet ir tai, kaip efektyviai ji naudojama. Pasak jo, bendrovė siekia spartinti perėjimą nuo energijai imlių, „tankaus“ skaičiavimo architektūrų prie heterogeniškų duomenų centrų su specializuotu siliciu itin retoms apkrovoms.

    Įmonė nurodo, kad finansavimas bus naudojamas spartinti specializuotų lustų kūrimą smulkiai, dinaminei retumai. Tikslas – itin retuose modeliuose pasiekti iki 44 kartų spartesnę DI inferenciją, energiją naudojant efektyviau.

    Strateginis bendrovės patarėjas Xu Owen He, anksčiau dirbęs „Google DeepMind“, pažymi, kad dabartinė aparatinė įranga riboja dinaminių retumo metodų galimybes, o modelių, distiliavimo procesų ir aparatinės įrangos kūrimas kartu galėtų atrakinti naują efektyvumo lygį.

    Partnerystės ir plėtra Europoje

    Bendrovė skelbia apie du reikšmingus žingsnius: kelių milijonų dolerių vertės jos sistemų diegimą Jülich superkompiuterių centre (JSC), priklausančiame „Forschungszentrum Jülich“, bei partnerystę su „Deutsche Telekom“, siekiant integruoti technologiją į „T-Systems“ duomenų centrų infrastruktūrą.

    „Sparxity“ įkurta 2021 metais, o jos sprendimai diegiami tiek Europoje, tiek JAV – nuo stovo (rack) iki superkompiuterių masto sistemų. Bendrovė teigia, kad iki šiol atliko tris „tapeout“ ciklus, pagamino daugiau nei 70 000 lustų, įdiegė 12 stovų ir turi daugiau nei 30 klientų visame pasaulyje.

    Anot įmonės, 2024–2025 metais ji keturis kartus padidino pajamas, o 2026 metais išlaiko augimo pagreitį – tai investuotojų vertinama kaip signalas, kad specializuota, energiją taupanti DI infrastruktūra Europoje tampa vis paklausesnė.

  • „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    Švedijoje įkurto rizikos kapitalo fondo „Creandum“ įkūrėjas Staffanas Helgessonas teigia, kad norint sėkmingai investuoti Europoje, fondui būtina būti ir San Fransiske.

    Tokias mintis jis išsakė tuo metu, kai JAV rizikos kapitalo milžinė „Sequoia“ pranešė uždaranti savo biurą Londone.

    „Creandum“ yra investavęs į keletą ryškiausių Europos technologijų bendrovių, tarp jų – „Spotify“, taip pat „Lovable“ ir „Black Forest Labs“.

    Pasak S. Helgessono, fizinis buvimas JAV Vakarų pakrantėje padeda fondui geriau suprasti, kas vyksta technologijų rinkoje, ir šias žinias pritaikyti Europoje.

    Didžiausias fondo istorijoje – 750 mln. dolerių

    Praėjusią savaitę „Creandum“ pranešė uždaręs didžiausią savo istorijoje fondą – 750 mln. JAV dolerių vertės „Fund VIII“.

    Naujasis fondas yra didesnis už ankstesnį – „Fund VII“, kuris siekė 500 mln. eurų (apie 560 mln. JAV dolerių).

    Kartu „Creandum“ paskelbė atidaręs pirmąjį biurą San Fransiske. Nors fondas šiame mieste veikė jau nuo 2012 metų, iki šiol nebuvo įsteigęs oficialaus biuro.

    Kodėl San Fransiskas svarbus Europos portfeliui

    Kalbėdamas „Tech.eu“ tinklalaidėje, S. Helgessonas aiškino, kad buvimas San Fransiske didina fondo patrauklumą įkūrėjams ir leidžia geriau padėti esamam portfeliui.

    Jo teigimu, fondas gali atlikti išsamesnį patikrinimą abiejose Atlanto pusėse ir palaikyti ryšį su steigėjais tiek Europoje, tiek JAV, ypač kai įmonės pritraukia finansavimą.

    Daugiahubis modelis turi ir minusų

    „Creandum“ veikia per kelis biurus – Stokholme, Berlyne, Londone ir San Fransiske, o toks išskaidytas modelis, pasak S. Helgessono, neišvengiamai kelia iššūkių.

    Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia ne pati struktūra, o tai, kaip ji įgyvendinama – esą „Creandum“ išmoko dirbti taikydamas kelių centrų strategiją.

    Kalbėdamas apie investavimo principus, jis taip pat akcentavo, kad fondas neketina mažinti kartelės verslininkų kokybei vien dėl to, jog tam tikra sritis atrodo madinga ar patraukli.

    „Creandum“ skaičiuoja, kad maždaug viena iš šešių jo ankstyvos stadijos investicijų yra įvertinta 1 mlrd. JAV dolerių ar daugiau, tačiau S. Helgessonas pripažino, kad rizikos kapitalo rinka yra itin sudėtinga, o reputaciją gali sugadinti ir vienas prastas fondas.

  • Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Brėmene įsikūrusi Žemės stebėjimo (EO) bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė dar 6 mln. eurų: startuolis kuria pirmąją Vokietijoje komercinę itin didelės raiškos (VHR) palydovų „žvaigždyno“ sistemą.

    Apie investiciją pranešė portalas „EU-Startups“ – tai vadinamasis „Seed“ raundo pratęsimas, kuriam vadovavo investuotojai „Cherry Ventures“.

    Ankstesnį kartą bendrovė apie investicijas skelbė 2025 metų gruodį: tuomet užbaigė 5,3 mln. eurų „Seed“ etapą, o bendra pritraukta suma pasiekė 11,3 mln. eurų.

    „Marble Imaging“ teigia, kad jų tikslas – suteikti galimybę gauti iki kasvalandinius EO duomenis ir analitiką, kad sprendimai gynybos, krizių valdymo ar infrastruktūros srityse galėtų būti priimami greičiau.

    Kaip veiks „Marble Imaging“ sprendimas

    Bendrovė įkurta 2023 metų rugpjūtį. Ją įsteigė Robertas Hookas, dr. Gopika Suresh, Alexanderis Eppas ir dr. Raulas Scarlatas.

    Startuolis plėtoja ne tik palydovų tinklą, bet ir dirbtiniu intelektu paremtą analitikos platformą, kuri įvairių šaltinių duomenis paverčia praktinėmis įžvalgomis.

    Įmonė jau siūlo duomenų analizės paslaugas, tarp jų – objektų aptikimą situacinei žvalgybai, reljefo analizę ir pravažumo vertinimą, pakrančių turto stebėseną bei žemės dangos klasifikavimą.

    Kodėl Europa siekia „akių kosmose“

    „Marble Imaging“ pabrėžia, kad itin didelės raiškos vaizdai yra svarbūs tiek saugumui, tiek komercinei žvalgybai, tačiau Europa ir dalis partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų.

    Pasak bendrovės, tokia priklausomybė didina riziką netekti stebėjimo aprėpties strategiškai svarbiose vietovėse, o tai gali sukurti ir ekonominių, ir saugumo spragų.

    „Cherry Ventures“ atstovas Filipas Damesas teigė, kad Europai reikia savo „akių kosmose“, o „Marble Imaging“ siekia su DI pagalba paversti palydovinius vaizdus atsakymais, kurių tikisi valstybės ir gynybos institucijos.

    Pirmasis palydovas – 2027 metų pradžioje

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“ jau pilnai finansuotas, praėjo priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Nurodoma, kad palydovas galės fiksuoti vaizdus iki 0,7 m erdvine skiriamąja geba matomojoje ir artimojo infraraudonojo spektro dalyje, taip pat rinks duomenis trumpųjų bangų infraraudonajame spektre.

    Gautas 6 mln. eurų kapitalas bus naudojamas greitesniam „žvaigždyno“ plėtimui. „Marble Imaging“ tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    Įmonės vadovas Robertas Hookas teigė, kad tolesnė plėtra pirmiausia priklauso nuo kapitalo, o ne nuo technologijos: bendrovė akcentuoja, jog paklausa jau įrodyta, o programinė įranga naudojama mokančių klientų.

  • Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos „Calogena“ gavo 40 mln. eurų ES paramą pirmajam komerciniam mažajam reaktoriui

    Prancūzijos branduolinės energetikos startuolis „Calogena“ užsitikrino 40 mln. eurų Europos Sąjungos paramą pirmajam savo komerciniam reaktoriui statyti. Įmonė kuria mažąjį modulinį reaktorių (SMR), skirtą tiekti mažai anglies dioksido išskiriančią šilumą centralizuoto šildymo tinklams.

    Kaip rašo „EU-Startups“, pinigai skirti dotacijos forma iš Europos Komisijos Inovacijų fondo. Tai pirmas kartas, kai europinis finansavimas suteikiamas SMR projektui, tiesiogiai numatytam komercinio objekto statybai.

    „Calogena“ įkurta 2021 metais kaip Paryžiuje įsikūrusios aukštųjų technologijų pramonės grupės „Groupe Gorgé“ dukterinė įmonė. Startuolis vysto 30 šiluminių megavatų vandeniu aušinamą SMR, kurio tikslas – mažinti centralizuoto šildymo tinklų išmetimus.

    Bendrovė teigia, kad reaktoriaus konstrukcija remiasi baseino tipo tyrimų reaktorių technologija, kuri naudojama daugelyje įrenginių visame pasaulyje. Pasak įmonės, veikimas esant žemesnei temperatūrai ir slėgiui turėtų supaprastinti eksploatavimą, lyginant su įprastais energetiniais reaktoriais.

    Projektas Pierrelatte ir numatomi terminai

    40 mln. eurų dotacija bus panaudota pirmajam „Calogena“ komerciniam reaktoriui statyti Pierrelatte mieste Prancūzijoje. Šis objektas turėtų tapti pirmuoju komerciniu etaloniniu projektu, iš kurio įmonė tikisi tolesnės plėtros.

    Įmonės vadovas Julien Dereux sako, kad gavusi šią paramą „Calogena“ pereina į statybos etapą. Jo teigimu, Europos Komisijos sprendimas patvirtina projekto brandą ir potencialą didesniu mastu tiekti vietinę, mažai taršią šilumą.

    „Calogena“ nurodo, kad kiekvienas modulis galėtų aprūpinti šiluma apie 20 000 namų ūkių. Taip pat teigiama, kad projektui numatytas kompaktiškas užimamas plotas, o papildymas kuru esą būtų reikalingas tik kas dvejus metus.

    Pagal įmonės planus, pirmieji diegimai turėtų prasidėti nuo 2030 metų, o Pierrelatte komercinis reaktorius numatomas paleisti 2032 metais.

    Plėtros planai Europoje

    „Calogena“ teigia siekianti projektų ir kitose Europos šalyse. Bendrovė nurodo dalyvaujanti konkurse dėl daugiau nei penkiolikos reaktorių tiekimo Suomijoje, kur 2025 metais atidarė dukterinę įmonę.

    Taip pat pranešama, kad birželį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Veolia“ – centralizuoto šildymo srityje veikiančia įmone. Sutartimi numatyta nagrinėti galimybes diegti SMR sprendimus Centrinėje ir Rytų Europoje.

    Bendrovė argumentuoja, kad augant centralizuoto šildymo rinkai iki maždaug 1 000 TWh 2050 metais, tokios technologijos galėtų tapti ilgalaikiu, kainos stabilumu pasižyminčiu sprendimu. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip sėkmingai bus įgyvendintas pirmasis komercinis projektas.

  • „BlackPeak Capital“ startavo su 125 mln. eurų fondu Pietryčių Europos augimo įmonėms

    Bulgarijos privataus kapitalo bendrovė „BlackPeak Capital“ paskelbė apie naujo augimo fondo „BlackPeak Southeast Europe Growth Equity Fund II“ (BPSEEF II) pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 125 mln. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, šis fondas skirtas investuoti į sparčiai augančias Pietryčių Europos įmones, daugiausia Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Serbijoje.

    Tarp pagrindinių investuotojų – ankstesnio fondo rėmėjai, įskaitant Europos investicijų fondą (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD), „Erste Asset Management“ ir Tarptautinę finansų korporaciją (IFC).

    „BlackPeak Capital“ valdančiųjų partnerių teigimu, regione daugėja ambicingų įkūrėjų, tačiau jiems dažnai trūksta tokio masto augimo kapitalo ir patirties, kuri leistų sparčiau plėstis tarptautiniu mastu.

    Kas prisidėjo prie fondo

    EIF į BPSEEF II įsipareigojo investuoti 35 mln. eurų. Iš jų 10 mln. eurų skirta pagal Rumunijos atsigavimo kapitalo fondą, o 25 mln. eurų – pagal Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    EBRD skyrė 30 mln. eurų, o IFC – 20 mln. eurų. Prie fondo taip pat prisijungė Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros bankas HBOR bei „Universal Pension Fund Doverie“, įvardijamas kaip didžiausias Bulgarijos pensijų fondas, taip pat privatūs regiono investuotojai.

    Fondo tikslai, dydis ir investicijų sumos

    Skelbiama, kad BPSEEF II taikosi į 150 mln. eurų dydį, o vadinamasis „hard cap“ – 200 mln. eurų. Galutinį fondo uždarymą planuojama pasiekti 2027 metais.

    Vienai investicijai numatoma skirti nuo 7 iki 20 mln. eurų. Fondas taip pat gali ieškoti galimybių platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione – minimos Lenkija, Vengrija, Slovakija, Baltijos šalys ir kitos Vakarų Balkanų rinkos.

    Fondas ketina įsigyti reikšmingas mažumos arba kontrolines akcijų dalis, bendradarbiauti su įkūrėjais ir prisidėti ne tik kapitalu, bet ir ryšiais bei patirtimi, reikalinga plėtrai į naujas rinkas.

    Ką rodo pirmojo fondo rezultatai

    „BlackPeak Capital“ teigia, kad ankstesnis fondas BPSEEF I startavo 2021 metais ir galutinai siekė 126 mln. eurų – panašiai kaip dabartinis antrojo fondo pirmojo uždarymo rezultatas.

    BPSEEF I investavo į 11 įmonių ir įgyvendino 16 papildomų įsigijimų. Nurodoma, kad per pastaruosius penkerius metus portfelio pajamos augo po 34 proc. kasmet.

    Taip pat pranešama, jog dalis investuoto kapitalo jau grąžinta po sėkmingo „euShipments.com“ pardavimo „Austrian Post“ ir dar dviejų dalinių pasitraukimų iš „GenePlanet“ bei „Wiser Technology“.

    Bendrovė „BlackPeak Capital“ įkurta 2014 metais, o per tris fondus iš viso yra pritraukusi daugiau nei 280 mln. eurų įsipareigojimų. Ji turi komandą ir atstovavimą Sofijoje, Bukarešte, Zagrebe, Belgrade, Liublianoje ir Vienoje.

    Pirmąsias investicijas iš BPSEEF II planuojama pradėti 2027 metų pradžioje, o portfelį sudaryti iš 10–12 įmonių.

  • Vokietijos startuolis „SRTD Biotech“ pritraukė 31,5 mln. eurų tikslioms mRNR terapijoms

    Vokietijos startuolis „SRTD Biotech“ pritraukė 31,5 mln. eurų tikslioms mRNR terapijoms

    Jüliche (Vokietija) įsikūręs biotechnologijų startuolis „SRTD Biotech“ užsitikrino 31,5 mln. eurų sėklinės stadijos investiciją, skirtą naujos kartos tikslioms mRNR terapijoms kurti.

    Kaip rašo „EU-Startups“, finansavimo etapas buvo perrašytas, o jam vadovavo „Mérieux Equity Partners“; prie sindikato kaip bendrai vadovaujantys investuotojai prisijungė NRW.BANK ir „Boehringer Ingelheim Venture Fund“.

    Bendrovė kuria metodą, kuris turėtų leisti terapinę mRNR raišką aktyvuoti tik tikslinėse, sergančiose ląstelėse, remiantis viduląsteliniais RNR ligos žymenimis.

    Įmonės teigimu, taip siekiama kontroliuotai „įjungti“ gydomąjį poveikį būtent pažeistame audinyje ir kiek įmanoma sumažinti poveikį sveikoms ląstelėms.

    Kaip veikia „SRTD Biotech“ idėja

    „SRTD Biotech“ nurodo sukūrusi selektyviai ekspresuojamus RNR (seRNA) konstruktus, kurie leidžia terapinį „krovinį“ išreikšti sergančiose ląstelėse, kartu mažinant ekspoziciją sveikuose audiniuose.

    Pasak bendrovės, toks požiūris galėtų padėti įveikti vieną pagrindinių srities iššūkių – užtikrinti selektyvų poveikį ir riboti nepageidaujamus efektus, kylančius dėl neselektyvios mRNR raiškos.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad jų sprendimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo taikinių ląstelių paviršiaus baltymuose, kurie ne visada yra tinkami ar pakankamai specifiški.

    Trys platformos ir DI pagrįstas dizainas

    „SRTD Biotech“ save pristato kaip integruotą RNR terapijų kūrėją, sujungiantį tris technologines platformas: nuosavą seRNA technologiją, „fusogeninę“ LNP pristatymo platformą ir sintetinės biologijos platformą.

    Bendrovė teigia, kad LNP pristatymo sprendimas orientuotas į galimybę pasiekti skirtingus organus, tarp jų – kepenis, plaučius, smegenis ir kitus.

    Tuo metu sintetinės biologijos platformoje numatytos bioinformatikos ir dirbtiniu intelektu paremtos RNR konstruktų dizaino galimybės, kurios, pasak įmonės, turėtų padėti optimizuoti selektyvumą ir efektyvumą.

    Po investicijos – pokyčiai vadovybėje

    Po finansavimo etapo „SRTD Biotech“ generaliniu direktoriumi paskirtas Matthias Alderis, anksčiau ėjęs aukščiausio lygmens pareigas (įskaitant CEO, COO ir CBO) biržoje kotiruojamose biotechnologijų bendrovėse JAV ir Europoje.

    Į vadovų komandą taip pat prisijungė dr. Heinzas Koepplas, tapęs technologijų vadovu ir įkūręs bendrovės sintetinės biologijos platformą; jis yra Darmštato technikos universiteto profesorius ir Sintetinės biologijos centro vadovas.

    Bendrovė nurodo, kad kartu su vienu iš įkūrėjų dr. Berndu Hoffmannu jis vadovaus mokslinei strategijai, ypatingą dėmesį skiriant RNR žymenų identifikavimui ir DI pagrįstai konstruktų optimizacijai.

    Dar vienas papildymas – dr. Jens Hennecke, tapęs verslo vadovu (CBO) ir atsakingas už verslo plėtrą bei bendradarbiavimą tyrimų ir plėtros srityje už bendrovės produktų plano ribų.

    NRW.BANK pranešime pažymima, kad bankas investuoja per „NRW.Venture EU Tech&Scale“ fondą, o pagal „InvestEU“ partnerystę su Europos Komisija numatyta garantija, leidžianti fondui papildomai investuoti iki 200 mln. eurų į jaunas augančias įmones.

  • Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų ir žada modernizuoti Europos kapines

    Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją, kad vienoje platformoje sujungtų kapinių administravimą, priežiūrą ir ryšį su šeimomis.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas True Collective, o buvęs „Kahoot!“ atstovas Chrisas Evansas prie komandos prisijungs kaip technologijų vadovas (CTO) 2027 metų pradžioje.

    Įmonės ištakos neįprastos: pradžioje ji pati teikė kapų priežiūros paslaugas šeimoms, o sodininkai važinėjo tarp kapinių ir atliktus darbus fiksavo programėlėje.

    Tačiau praktinė patirtis atskleidė didesnę problemą – daugelis kapinių vis dar dirba rankiniais ir tarpusavyje nesuderintais procesais, todėl „Memora“ ėmė kurti sprendimą pirmiausia kapinių darbuotojams ir administracijai.

    Kaip veikia „Memora“ platforma

    Dabar platformą perka pačios kapinės, o darbus atlieka jų darbuotojai. Sistemoje kapinių administratoriai gali planuoti ir paskirstyti užduotis, o sodininkai – dokumentuoti atliktus darbus telefonu.

    Šeimos, savo ruožtu, gali gauti nuotraukas ir atnaujinimus, kai kapas sutvarkomas, taip pat matyti bendruomenės naujienas. Platformoje numatyta ir galimybė dalintis prisiminimais apie mirusiuosius.

    „Memora“ teigia jau naudojanti dirbtinį intelektą tam, kad sodininkų atlikti darbai greičiau virstų aiškiais pranešimais šeimoms – taip mažinama administracinė našta ir gerinama komunikacija.

    Kodėl startuolis keitė kryptį

    Įmonės įkūrėjas ir vadovas Johanas Toftas-Nielsenas pabrėžia, kad dirbdami kapinėse jie pamatė daug nematomų procesų: šeimos dažnai nemato kasdienio darbo apimties, o kapinių darbuotojams trūksta patogių skaitmeninių įrankių.

    Pasak jo, platforma kuriama kartu su kapinių vadovais, sodininkais ir šeimomis, o jų patirtys laikomos esminėmis kuriant sprendimą, tinkantį realioms situacijoms.

    Plėtra į Europą ir platesnis kontekstas

    Gavusi naują kapitalą „Memora“ ketina plėsti veiklą ir siūlyti savo modelį kapinėms visoje Europoje. Bendrovė akcentuoja, kad milijonai kapaviečių žemyne vis dar administruojamos fragmentuotai, o tai apsunkina kasdienį darbą ir ryšį su artimaisiais.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas didesnis dėmesys skaitmeniniams sprendimams, susijusiems su palikimo administravimu ir gedėjimo paslaugomis – „Memora“ šioje erdvėje išsiskiria tuo, kad orientuojasi į kapinių veiklos valdymą ir informacijos pateikimą šeimoms.