CP v2

Tag: Startuoliai

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Investicija ir „Duqu“ planai

    Amsterdame įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų pradiniame priešsėkliniame finansavimo etape. Į investuotojų gretas įėjo fondai Curiosity VC ir No Such Ventures.

    Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims auginti: pačiai platformai, kuri suteikia verslui greitesnę prieigą prie apyvartinių lėšų, ir DI pagrįstam kredito vertinimo sprendimui, siūlomam finansų įstaigoms.

    Kaip veikia sprendimas verslui

    „Duqu“ teigia sprendžianti dažną B2B sektoriaus problemą, kai už atliktus darbus apmokama pavėluotai, o įmonėms tuo metu vis tiek reikia lėšų atlyginimams, atsargoms ar plėtrai. Startuolio modelis remiasi trumpalaikiu avansu pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

    Skirtingai nuo faktoringo, įmonė, pasak „Duqu“, neparduoda savo sąskaitų ir išlaiko tiesioginį ryšį su klientu. Taip pat akcentuojama, kad nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus avanso dydžio, o mokestis taikomas tik pasinaudojus paslauga.

    „Šiandien verslai beveik viską gali susitvarkyti akimirksniu, bet atlikę darbą vis dar laukia savaites, kol gaus apmokėjimą. Tai nebederi su tempu, kuriuo veikia įmonės“, – sakė „Duqu“ vienas iš įkūrėjų Maas de Goede.

    Startuolis nurodo, kad patvirtinus paraišką pinigai pervedami per 24 valandas, o neretai ir per valandą. Tokia dinamika ypač svarbi smulkesnėms įmonėms, kurioms apyvartinių lėšų svyravimai gali greitai sustabdyti augimą.

    DI vertinimas ir paslauga finansų rinkai

    „Duqu“ teigia sukūrusi DI pagrįstą rizikos vertinimo sistemą, kuri automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo įvertinimo proceso. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau apdoroti daugiau paraiškų, nes didelė dalis sprendimų priėmimo perkeliama į automatizuotą vertinimą.

    Ši technologija siūloma ir kaip baltos etiketės sprendimas bankams, skolintojams bei lizingo bendrovėms, kad šios galėtų automatizuoti paraiškų vertinimą pagal savo kredito politiką. Investuotojai pabrėžia, kad tradiciniams rinkos žaidėjams mažos paraiškos dažnai būna pernelyg brangios vertinti rankiniu būdu.

    „Kredito vertinimas daugeliui paslaugų teikėjų vis dar yra daug darbo reikalaujantis procesas. „Duqu“ automatizuoja reikšmingą jo dalį, o skolintojai išlaiko savo kredito politiką“, – teigė No Such Ventures atstovas Thijn van Helvoirt.

    Startuolis įkurtas 2025 metais spalį, jį įsteigė Maas de Goede, Victor Brouwer ir Diederik Nassenstein. „Duqu“ skaičiuoja turinti beveik 1 500 vartotojų ir nuo starto apdorojusi 4 600 000 eurų paraiškų, iš kurių daugiau nei 1 200 000 eurų jau buvo išmokėta kaip avansai.

  • Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyne įsikūręs startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir žada sumažinti vieną didžiausių mažų įmonių galvos skausmų – buhalterijos ir mokesčių administravimo naštą. Investicijai vadovavo visos Europos mastu veikiantis fondas Smedvig Ventures, prisidėjo ir Bazelyje įsikūręs šeimos biuras Wecken & Cie. (Care4 AG) bei keli žinomi technologijų verslininkai.

    Prie raundo taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund, padidinę savo dalis. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas augimui ir produkto vystymui, ypač automatizavimo tikslumui ir platesniam funkcionalumui.

    Problema, kurią jaučia beveik visi

    Vokietijoje veikia beveik milijonas mažų kapitalo bendrovių, daugiausia GmbH ir UG formų, kurios privalo tvarkyti apskaitą ir teikti mokesčių deklaracijas. Nors teoriškai tai galima daryti savarankiškai, praktikoje procesus dažnai perima mokesčių konsultantai, nes klaidos gali brangiai kainuoti.

    Būtent čia mika mato nišą: įmonė kuria DI pagrįstą finansinę operacinę sistemą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ji skirta kasdienei buhalterijai, PVM deklaracijoms, metinėms ataskaitoms ir mokesčių dokumentams parengti.

    Kaip veikia mika platforma

    Platformos branduolys – Vokietijos apskaitos specifikai pritaikyta didžioji knyga, sukurta kaip DI orientuota sistema. Sprendimas nuskaito kvitus, mokėjimus ir kitus dokumentus, o skirtingoms užduotims naudoja skirtingus DI modelius, juos derindamas su apskaitos taisyklėmis ir srities žiniomis.

    mika teigia, kad sistema ne tik suklasifikuoja operacijas ir jas užregistruoja, bet ir paaiškina vartotojui, kodėl konkretus įrašas atsirado būtent taip. Tai svarbu įmonėms, kurios nori automatizacijos, bet kartu turi išlaikyti kontrolę ir suprasti, kas vyksta jų finansuose.

    Įmonėje dirbantys apskaitininkai peržiūri rezultatą ir įsikiša, kai situacijoms reikia žmogaus sprendimo. Bendrovė pabrėžia, kad individualių mokesčių konsultacijų pati neteikia, o bendradarbiauja su licencijuotais mokesčių konsultantais iš partnerių tinklo.

    Augimas ir ambicijos

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje mika platforma naudojosi apie 400 GmbH ir UG, o dabar – daugiau nei 750. Pradžioje įmonė koncentravosi į skaitmenines paslaugas teikiančius verslus, pavyzdžiui, agentūras ir konsultacijas, tačiau vėliau išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto, elektroninės prekybos, mažmeninės prekybos ir amatininkų sektorius.

    „Vos tik Vokietijoje įkuriate GmbH, jums pasakoma, kad reikia mokesčių konsultanto. Kai kuriems steigėjams net susidaro įspūdis, jog tai teisinė prievolė. Akivaizdu, kad taip neturėtų veikti. Mika naudojame DI tam barjerui mažinti, kad galimybę kurti įmonę lemtų ne banko sąskaita ar šeimos aplinkybės“, – sakė mika įkūrėja ir vadovė Agnieszka Walorska.

    Rinka, į kurią taikosi mika, pastaraisiais metais sparčiai auga: smulkios įmonės ieško būdų mažinti administracinį krūvį, o apskaitos automatizavimas vis dažniau siejamas ne su vien tik dokumentų skenavimu, bet ir su paaiškinamu, audituojamu sprendimų priėmimu. mika sėkmė priklausys nuo to, ar jai pavyks suderinti DI greitį su reguliuojamos srities reikalaujamu tikslumu ir atsakomybe.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė pradedančiosioms ir sparčiai augančioms įmonėms skirtą Europos institucinių investuotojų paktą. Tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama nukreipti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo į Europos technologijų ekosistemą.

    Paktas pristatytas „TechEU Equity Summit“ renginyje Liuksemburge, o prie jo jau jungtis ketina 13 institucinių investuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp ankstyvų investicijų ir vėlyvos plėtros etapų, kai kapitalo poreikis šokteli.

    Kas keisis investuotojams?

    Iniciatyva paremta dviem kryptimis: politikos dialogu ir investavimo platforma. Politikos dialogą koordinuos Europos Komisija, kad investuotojai galėtų aiškiau suprasti reguliavimo pokyčius ir ES investavimo politikos kryptis.

    Investavimo platformą ves EIB grupė, žadanti suteikti vieną „įėjimo tašką“ į Europos rizikos kapitalo ir augimo investicijų rinką. Praktikoje tai reikštų daugiau informacijos apie sandorių srautus, rinkos įžvalgas ir geresnį skirtingų investuotojų suderinamumą.

    Fokusas – vėlyva plėtra

    Didžioji dalis planuojamų įsipareigojimų siejama su dviem jau veikiančiais instrumentais: 15 000 000 000 eurų Europos technologijų čempionų iniciatyvos ETCI 2.0 ir 5 000 000 000 eurų „Scaleup Europe Fund“. Šie mechanizmai orientuoti į didesnius fondus, kurie finansuoja vėlyvos stadijos augimą.

    Europos startuolių ekosistemoje būtent šiame etape dažniausiai atsiranda finansavimo spraga, ypač kai įmonėms reikia daugiau nei 100 000 000 eurų vienam plėtros raundui. Dėl to dalis bendrovių investicijų ieško už ES ribų arba svarsto plėtrą ten, kur kapitalas prieinamesnis.

    „Europa turi talentą, idėjas ir ambicijas. Dabar užtikriname, kad mūsų novatoriškos įmonės galėtų augti, plėstis ir konkuruoti pasaulyje iš Europos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    EIB grupės teigimu, paktas turi padėti pensijų fondams, draudikams, bankams ir kitiems instituciniams investuotojams paprasčiau pasiekti inovacijų finansavimo galimybes. Kartu siekiama suartinti nacionalines iniciatyvas su bendrais ES instrumentais ir padaryti išėjimo kelius aiškesnius.

    „Mūsų tikslas aiškus: suteikti Europos instituciniams investuotojams vieną patikimą įėjimo tašką į inovacijų finansavimą“, – sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.

    Europos Komisija pabrėžia, kad iniciatyva dera su platesne ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategija. Jos esmė – padėti perspektyviausioms bendrovėms užaugti iki globalių žaidėjų neišsikeliant iš Europos.

    „Daugeliui įmonių vis dar trūksta galimybės pritraukti pakankamai vėlyvos stadijos kapitalo. Šiuo paktu siekiame sujungti gilius ilgalaikio kapitalo išteklius su perspektyviausiais novatoriais, kad jie galėtų augti ir likti Europoje“, – sakė už startuolius, mokslą ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva.

  • „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    Virusinis hitas, virtęs verslu

    Per kelerius metus „Air Up“ tapo vienu ryškiausių socialinių tinklų fenomenų Europoje: „TikTok“ platformoje skaičiuojama daugiau nei 12 mln. įrašų, o turinys renka milijardus peržiūrų. Tuo pat metu „Instagram“ influenceriai demonstruoja buteliukus ir jų priedus milijonams sekėjų.

    Įmonė teigia, kad nuo starto pardavė daugiau nei 15 mln. buteliukų ir per 200 mln. keičiamų kapsulių. Tokie skaičiai rodo, jog tai ne vien trumpalaikė mada, o bandymas kurti įprotį ir pakartotinį pirkimą.

    Kaip veikia „skonio“ triukas?

    Iš pirmo žvilgsnio „Air Up“ gali priminti dar vieną daugkartinį vandens buteliuką, tačiau jo idėja paremta kvapo ir skonio sąsajomis. Ant buteliuko viršaus tvirtinamos kapsulės skirtos sukurti skonio pojūtį vien per kvapą, nors geriamas yra paprastas vanduo.

    Tokie sprendimai pataiko į platesnę tendenciją: vartotojai vis dažniau ieško būdų mažinti cukraus vartojimą, bet kartu nenori atsisakyti įvairovės. Sveikatos institucijos taip pat pabrėžia reguliaraus skysčių vartojimo svarbą, nors konkretūs rekomenduojami kiekiai skiriasi pagal amžių, fizinį aktyvumą ir klimatą.

    „Mes egzistuojame tam, kad žmonės gertų daugiau vandens“, – sakė „Air Up“ vadovė Cristina Kenz.

    „Tai darome be cukraus ir be dirbtinių priedų: tik vanduo ir lengvas užuominos pojūtis, kuris suteikia malonumą“, – teigė ji.

    Nuo triukšmo iki įpročio

    C. Kenz, anksčiau dirbusi su greito vartojimo prekių ženklais, tarp jų ir „PepsiCo“, akcentuoja, kad socialinių tinklų sukelta banga dar nereiškia ilgalaikės sėkmės. Jos teigimu, „Air Up“ kelias turi tris fazes: dėmesio bumas, virusiškumas ir įpročio formavimas.

    Didžiausias iššūkis, pasak vadovės, yra ne vien pritraukti pirkėją, o pasiekti, kad jis grįžtų kasdien ir nuolat pirktų kapsules. Būtent todėl įmonė daugiau investuoja į pakartotinio naudojimo modelį, o ne vien į vienkartines kampanijas.

    Kodėl investuotojai patikėjo?

    Į „Air Up“ investavo ir žinomi vardai, tarp jų aktoriai Ashton Kutcher ir Mila Kunis, taip pat „PepsiCo“. Tokie investuotojai dažniausiai vertina ne vien produkto idėją, bet ir galimybę sukurti ilgalaikį vartojimo įprotį bei globaliai mastelį turintį platinimą.

    Pati bendrovė pabrėžia prieinamumą: ji mini apie 15 000 prekybos taškų, kuriuose galima rasti produktų. Logika paprasta: kuo lengviau įsigyti, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus naudos sistemą nuolat, o ne tik trumpą laiką po virusinio pirkimo.

    Kas toliau: plėtra, bet be skubėjimo

    Šiuo metu „Air Up“ prioritetu įvardija keturias pagrindines rinkas: Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę. Vietoje agresyvios ekspansijos įmonė siekia išsigryninti modelį, kuris užtikrintų stabilų pakartotinį vartojimą.

    Kalbėdama apie galimą debiutą biržoje, vadovė pabrėžė, kad tai nėra artimiausias tikslas, tačiau hipotetiškai pirmenybę teiktų Europai, o ne JAV. Tuo pat metu įmonė sulaukia užklausų dėl bendradarbiavimo ir iš kitų rinkų, įskaitant Japoniją, Vietnamą, Meksiką ir Pietų Korėją.

  • „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    Amsterdame įsikūręs startuolis „Eevi“ pritraukė pradinį pre-seed finansavimo etapą, kuriam vadovavo akseleratorius ir rizikos kapitalo fondas „Rockstart“. Bendrovė kuria balso principu paremtą kalbų mokymosi platformą, kurioje svarbiausia ne pratimai ekrane, o realus pokalbis.

    „Eevi“ idėja remiasi paprasta įžvalga: daugelis programėlių padeda atpažinti žodžius ir taisykles, tačiau neparuošia kalbėti spontaniškai. Startuolis šį reiškinį vadina sklandumo iliuzija, kai pažanga atrodo didelė, bet realiame pokalbyje žmogus sustingsta.

    Kodėl programėlės ne visada padeda

    Kalbų mokymosi programėlės dažnai paremtos atpažinimu ir pasirinkimais iš variantų: vertimų tikrinimu, kortelėmis, sakinių dėliojimu. Tokie metodai gali būti veiksmingi žodynui, tačiau jie menkiau lavina klausymą ir kalbėjimą, kai reikia reaguoti realiu laiku.

    „Eevi“ teigia, kad būtent pokalbis yra įgūdis, kurio žmonės nori labiausiai, bet jo mokoma mažiausiai. Iki šiol natūraliausia alternatyva buvo privatūs mokytojai, tačiau tai brangu ir ne visada lengvai prieinama.

    Kaip veikia „Eevi“ pokalbių modelis

    „Eevi“ modelis paprastas: atsidarius programėlę, virtualus mokytojas pradeda kalbėti, o pamoka vystoma dialogu. Priklausomai nuo lygio, pradžia gali būti gimtąja kalba arba iškart mokomąja kalba, kad žmogus kuo greičiau įgytų drąsos kalbėti.

    Startuolis sako, kad turinys kuriamas remiantis daugiau nei 15 akademinių kalbų mokymosi metodikų ir apima per 150 temų bei situacijų. Akcentuojamas ne vien gramatikos taisyklių kartojimas, o žodyno ir dažniausių frazių taikymas kontekste, kad įgūdžiai būtų pritaikomi kasdienybėje.

    „Yra šimtai milijonų žmonių, bandančių išmokti antrą kalbą, ir tik maža dalis galiausiai pasiekia laisvą bendravimą. Tai milžiniškas žmogaus energijos švaistymas“, – sakė „Eevi“ vadovas Filemonas Schöfferis.

    Ko išmoko per uždarą beta testą

    Pasak įkūrėjų, uždaras beta testas vyko nuo 2026 metų sausio iki birželio, jame dalyvavo apie 100 pažengusių mokinių. Viena svarbiausių pamokų buvo sąsaja: tradicinis pokalbių langas su nuolatiniu tekstiniu transkriptu ne visuomet padeda, kai žmogus nori susitelkti į kalbėjimą.

    Dėl to komanda perprojektavo produktą į labiau balso principu paremtą patirtį, kurioje ekrane lieka daugiau „švarios“ erdvės, o papildoma medžiaga pateikiama tik tada, kai ji reikalinga. Tai gali būti garso įrašai, žodžių ar frazių priminimai, kontekstiniai pavyzdžiai.

    Ribojimai: dialektai ir priklausomybė nuo modelių

    „Eevi“ šiuo metu naudoja „Gemini“ kaip balso modelį maždaug 14 kalbų, o vėlesni atnaujinimai, pasak bendrovės, turėtų išplėsti pasirinkimą iki maždaug 35 kalbų. Tačiau priklausomybė nuo didžiųjų modelių reiškia ir ribas: ne visi dialektai bei tarminės formos yra vienodai palaikomi.

    „Jau turėjome vartotojų, kurie sako: mano mama kalba šiuo dialektu, ir aš noriu jo išmokti, bet modelis jo nepalaiko“, – sakė Filemonas Schöfferis.

    Bendrovė neatmeta galimybės ateityje kurti nuosavą sprendimą, labiau pritaikytą mažesnėms kalboms ar nykstantiems dialektams, tačiau pirmiausia siekia įrodyti komercinę sėkmę pagrindinėse rinkose.

    Kaina ir pirmoji auditorija

    Startuolis pradžioje orientuojasi į tarptautinius profesionalus ir migrantus, kuriems reikia greitai peržengti programėlių lygį, bet netinka tradicinės kalbų mokyklos dėl kainos ar grafiko. Toks segmentas dažnai ieško lankstaus sprendimo, kuris padėtų drąsiau kalbėti darbe ir kasdienėse situacijose.

    „Eevi“ nurodo, kad siūlomas šešių mėnesių planas kainuotų 49 eurus, o mėnesinis – 18 eurų. Bendrovė taip pat ketina testuoti B2B kryptį ir siūlyti licencijas įmonėms, kurios nori padėti darbuotojams greičiau įsilieti į vietinę aplinką.

    Gautas finansavimas bus skirtas viešam produkto paleidimui ir augimui per artimiausius 12 mėnesių. „Eevi“ tikslas – įrodyti, kad pokalbiu grįstas mokymasis, paremtas DI, gali iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės pasiekia realų kalbėjimo sklandumą.

  • Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Kas yra „Primo“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūrusi „Primo“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją. Startuolis kuria platformą, kuri vienoje vietoje sujungia įmonės įrenginių valdymą, SaaS programų prieigas, tapatybių valdymą ir IT aptarnavimą.

    Ant šio vieningo duomenų sluoksnio „Primo“ diegia autonominius DI agentus, skirtus ne tik atsakyti į užklausas, bet ir realiai atlikti IT operacijas. Pagrindinis tikslas – automatizuoti pasikartojančius procesus nuo pradžios iki pabaigos, išlaikant kontrolę ir saugumą.

    Investuotojai ir augimo rodikliai

    Finansavimo etapui vadovavo „Headline“ ir „Global Founders Capital“. Prie jo taip pat prisidėjo verslo angelai, tarp jų „Pennylane“ vadovas Arthur Waller ir „Pigment“ vadovas Romain Niccoli.

    „Primo“ įkurta 2022 metais, o bendrovė teigia turinti daugiau nei 400 klientų dešimtyje šalių. Pasak įmonės, metinės pasikartojančios pajamos viršijo 3,4 mln. eurų, o pajamos per metus išaugo keturis kartus.

    Kuo skiriasi autonominiai DI agentai

    „Primo“ akcentuoja skirtumą tarp įprastų DI asistentų ir agentų, galinčių vykdyti veiksmus. Agentams pranašumą suteikia tai, kad platformoje jau yra kontekstas: darbuotojų duomenys, įrenginiai, naudojamos programos, teisių rinkiniai ir vidinės taisyklės, taip pat integracijos su įmonės sistemomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujam darbuotojui prisijungus prie personalo sistemos, agentas gali inicijuoti įrangos užsakymą, paruošti kompiuterį, priskirti prieigas pagal rolę ir sukurti IT aptarnavimo užklausą. Išeinant darbuotojui, procesas vykdomas atvirkščiai, jautrios prieigos panaikinamos nedelsiant.

    „Daugelis DI įrankių gali atsakyti į klausimą, tačiau labai nedaugelis gali patikimai veikti įmonės informacinių sistemų branduolyje. „Primo“ pranašumas – platforma jau sujungia kontekstą, integracijas ir taisykles, reikalingas IT operacijoms vykdyti nuo pradžios iki pabaigos su autonominiais ir saugiais agentais“, – sakė „Headline“ partneris Jonathan Userovici.

    „IT dažnai laikomas išlaidų centru, kurį įmonės tiesiog toleruoja. Mes kuriame priešingą modelį: platformą, kurioje IT tampa svertu, o DI agentai perima pasikartojantį darbą, kad komandos galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia. Šis investicijų etapas leis klientams diegti agentus su jiems būtinu atsekamumu ir kontrole“, – sakė „Primo“ įkūrėjas ir vadovas Martin Pannier.

    Kur bus panaudotos lėšos

    „Primo“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas komandai plėsti ir tarptautinei plėtrai. Įmonė nori, kad autonominiai DI agentai taptų centrine įmonių IT operacijų dalimi, o ne tik papildomu pagalbos kanalu.

    Startuolis nurodo, kad daugiau nei pusė naudotojų jau yra už Prancūzijos ribų, todėl planuojama gilinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Šiaurės Europoje. Rinka šiuo metu ypač imli sprendimams, kurie mažina IT apkrovą ir padeda standartizuoti prieigų valdymą augančiose organizacijose.