Tag: Startuoliai

  • „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    Viena garsiausių Silicio slėnio rizikos kapitalo bendrovių „Sequoia Capital“ pranešė uždaranti savo biurą Londone. Pokyčiai vyksta platesnio pertvarkymo fone, o kartu įmonė paskelbė pritraukusi apie 8,89 mlrd. eurų naujų fondų.

    Apie sprendimą paskelbta pranešime „The Sequoia of Tomorrow“, kur teigiama, kad bendrovė nebemato poreikio turėti fizinį padalinį Europoje. Straipsnį apie tai paskelbė portalas EU-Startups.

    „Sequoia Capital“ pabrėžia, kad biuro uždarymas nėra susijęs su komandos vertinimu – ji vadinama puikia. Vis dėlto įmonė tvirtina mananti, kad Europos startuolius ir toliau galės remti iš savo bazės San Fransisko įlankos regione.

    Europos startuolių ekosistemai tai reiškia dar vieną signalą, kad dalis didžiųjų JAV fondų peržiūri savo buvimo Europoje modelį. Nors investavimas, pasak „Sequoia“, tęsis, kontaktas ir kasdienis artumas su vietiniais rinkos dalyviais gali keistis.

    Partnerių sprendimai: ne visi keliasi į JAV

    „Sequoia Capital“ nurodė, kad trys iš keturių Londone dirbusių partnerių pasirinko likti Europoje, nors jiems buvo siūlyta persikelti į San Fransiską. Europoje pasilieka Luciana Lixandru, Julien Bek ir George Robson.

    Vienintelis Londone dirbęs partneris, patvirtinęs persikėlimą į Jungtines Valstijas ir darbą „Sequoia“, yra Anas Biad.

    L. Lixandru, prie „Sequoia“ prisijungusi 2020 metais kaip pirmoji Europos partnerė, viešai teigė, kad jos įsitikinimas dėl Europos ekosistemos nepasikeitė. Ji taip pat patvirtino, kad liks „Sequoia“ partnere, toliau dirbs su portfelio bendrovėmis ir investuos asmeniškai į naują Europos kūrėjų kartą.

    J. Bek, dešimtmetį investavęs į Europos įkūrėjus, teigė planuojantis likti žemyne ir tęsti darbą su startuoliais, kuriuos remia bei kuruoja valdybose.

    Platesnis pertvarkymas: mažiau programų ir paprastesnė struktūra

    Pasak „Sequoia Capital“, po maždaug 20 metų plėtros skirtingose geografijose dabar siekiama grįžti prie to, ką bendrovė vadina savo stipriausia puse – itin selektyvaus, „aukšto įsitikinimo“ investavimo.

    Pertvarkymo dalis – sprendimas supaprastinti „Sequoia Capital Fund“ struktūrą, atsisveikinti su „Arc“ ir „Scouts“ programomis bei optimizuoti tiek operacijų, tiek investavimo komandas.

    Taip pat panaikinamas ankstyvosios ir augimo stadijų atskyrimas – vietoje to formuojama viena komanda su vieninga misija. Be to, bendrovė atsisako įprasto pirmadieninių partnerių susitikimų ciklo, argumentuodama, kad nori labiau prisitaikyti prie įkūrėjų darbo ritmo.

    Europos kontekstas: dar vienas JAV fondų žingsnis atgal

    „Sequoia“ sprendimas pasitraukti iš Londono seka po panašaus kitos JAV rizikos kapitalo milžinės „Andreessen Horowitz“ (a16z) žingsnio – ši bendrovė, kaip nurodoma straipsnyje, uždarė savo Londono biurą 2025 metų pradžioje, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo atidarymo.

    „Sequoia“ tvirtina, kad Europa ir toliau kurs išskirtinius įkūrėjus bei įmones, o pasaulinio lygio pagalba esą gali būti suteikiama ir per atstumą. Vis dėlto rinkos dalyviai atidžiai stebės, kaip praktiškai atrodys ryšys su Europos startuoliais, kai fizinio biuro Londone nebėra.

    Šiame kontekste ypač svarbus tampa faktas, kad dalis partnerių pasiliko Europoje – būtent jų tolesni žingsniai, vaidmuo ir prieinamumas gali turėti didžiausią reikšmę regiono startuoliams.

  • Barselonos startuolis „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų: DI agentą diegs beveik 500 įmonių

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Kabilio“, kuriantis dirbtiniu intelektu paremtą apskaitos platformą apskaitos įmonėms ir jų klientams, pritraukė 10 mln. eurų investiciją.

    Apie sandorį skelbia „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Picus Capital“ ir „Visionaries“, taip pat prisidėjo Ispanijos technologinių inovacijų viešoji agentūra CDTI.

    „Kabilio“ platforma kuriama tam, kad automatizuotų rutininius buhalterinės apskaitos darbus, o apskaitininkui paliktų sprendimų kontrolę. Startuolis teigia, kad taip mažėja laikas, skirtas dokumentams suvedinėti ir derinti.

    Bendrovė 2025 metais įkurta Jose Ojeda ir Álex Valls. Pirmasis jos dėmesio taškas buvo vadinamoji „priešapskaita“ – dokumentų ir duomenų surinkimas bei paruošimas buhalterijai, kuris daugelyje įmonių vis dar atliekamas rankiniu būdu.

    Platforma skaito sąskaitas, sutikrina banką ir palieka galutinį žodį buhalteriui

    Pasak bendrovės, „Kabilio“ DI gali nuskaityti sąskaitas faktūras ir pasiūlyti jų registravimo būdą, sulyginti banko operacijas, parengti suderinimus ir pažymėti vietas, kur būtinas specialisto įvertinimas.

    Akcentuojama, kad tai daroma nekeičiant apskaitos įmonės jau naudojamų įrankių – buhalteris peržiūri ir patvirtina, o ne suveda viską nuo nulio.

    Startuolis taip pat teigia, kad naudojant platformą, buhalterinei apskaitai ir suderinimams skiriamas laikas gali mažėti maždaug 60 proc.

    Pristatomas DI apskaitos agentas: bendraus su klientais el. paštu ir „WhatsApp“

    Kartu su investicija „Kabilio“ paskelbė pradedanti diegti savo DI apskaitos agentą, kuris pirmiausia bus skirtas pačių apskaitos įmonių vidiniams procesams.

    Nurodoma, kad agentas gali iš klientų el. pašto paimti sąskaitas ir išrašus, sutikrinti bei suderinti banko operacijas, patikrinti įrašų teisingumą ir priminti dėl trūkstamų dokumentų.

    Įmonė teigia, kad siekiant supaprastinti duomenų surinkimą, agentas gali tiesiogiai susisiekti su klientais el. paštu ir „WhatsApp“ – paprašyti papildomų dokumentų ar informacijos. Kiek autonomijos suteikti agentui, kiekvienu atveju nusprendžia apskaitininkai.

    Plėtra į smulkųjį verslą ir tikslas – daugiau kaip 500 apskaitos įmonių

    Startuolis taip pat pristatė „Kabilio Empresas“ – sprendimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, leidžiantį išrašinėti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir sekti pinigų srautus toje pačioje platformoje, kurią naudoja jų buhalteriai.

    Bendrovė pabrėžia, kad tokia schema leidžia dirbti su „gyvais“ duomenimis visus metus, o ne tik artėjant mokestiniams terminams. „Kabilio“ veikia per apskaitos įmones – jos sprendžia, kuriems klientams atverti platformą ir ką agentas gali daryti.

    Vėlesniame etape agento funkcijas planuojama išplėsti ir apskaitos įmonių klientams: jis galėtų išrašyti sąskaitas, priminti apie vėluojančius apmokėjimus ar paprašyti trūkstamų kvitų verslo savininkų vardu.

    „Kabilio“ skelbia, kad 2026 metus ketina baigti dirbdama su daugiau nei 500 apskaitos įmonių. Taip pat nurodoma, kad komanda išaugo iki 80 žmonių, o daugiau nei pusė jų dirba produkto ir inžinerijos srityse.

  • Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją, kad galėtų valdyti ir prekiauti elektros energijos baterijų kaupimo pajėgumais Europos rinkose, pasitelkdamas dirbtinį intelektą.

    Apie A serijos finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – vieninteliu investuotoju tapo „Lochpine Capital“.

    Įmonė dirba su atskirais baterijų kaupikliais ir projektais, kuriuose atsinaujinanti energetika derinama su kaupimu. Pasak pačios bendrovės, daugiau nei 1,2 GWh pajėgumų jau yra pagal sutartis ir veikia.

    „Green Voltis“ teigia, kad rinkoje situacija darosi vis sudėtingesnė: nauji atsinaujinančių šaltinių pajėgumai apsunkina tinklo balansavimą, o kainos skirtinguose elektros prekybos segmentuose juda kas 15 minučių, todėl prognozuoti pajamas ir finansuoti projektus tampa sunkiau.

    Kaip veikia „Green Voltis“ platforma

    Bendrovė buvo įkurta 2024 metais. Jos įkūrėjai – generalinis direktorius ir vienas bendraįkūrėjų Martinas Kievitas, taip pat Ali Shi ir Gino Zhang.

    „Green Voltis“ save pristato kaip DI pagrįstą platformą, kuri optimizuoja atsinaujinančios energijos ir kaupimo turto veiklą skirtingose rinkose ir skirtingais laikotarpiais. Bendrovė tvirtina, kad taip siekia pakeisti rankinę prekybą ir fragmentuotus energijos valdymo įrankius autonomine optimizavimo sistema.

    Įmonė nurodo, kad apima visą kelią nuo prisijungimo prie tinklo iki prekybos: komanda rūpinasi „hot commissioning“ ir papildomų paslaugų kvalifikavimo procesais, kad projektai kuo greičiau pradėtų generuoti pajamas.

    Startuolis turi energijos valdymo sistemą „Chronos“, kuri, kaip teigiama, sukurta Švedijoje, sertifikuota pagal tinklo kodeksus ir palaiko „grid-forming“ veikimą. Prekybai naudojamas agentas „Aether AI“, paremtas laiko eilučių modeliais, prognozuoja kainas ir paskirsto pajamas bei pajėgumus kelioms rinkoms vienu metu.

    Planai – plėtra ir kryptis į duomenų centrus

    „Green Voltis“ taip pat siūlo komercines struktūras, kurios, bendrovės teigimu, gali padėti projektų savininkams lengviau pritraukti finansavimą – minimi pajamų pasidalijimo, „tolling“ ir pajamų „grindų“ modeliai.

    Startuolis skelbia turintis rinkos prieigą (arba ją diegiantis) 10 Europos šalių, o valdomas turtas, pasak įmonės, nuosekliai pranoksta „Clean Horizon“ indeksą, kuris įvardijamas kaip nepriklausomas baterijų kaupimo pajamų etalonas.

    Be baterijų, bendrovė siekia pritaikyti tas pačias galimybes ir DI infrastruktūrai. Įmonės teigimu, pagrindiniuose Europos duomenų centrų centruose prisijungimo prie tinklo gali tekti laukti septynerius–dešimt metų, o kai kurios valstybės jau ima reikalauti, kad nauji duomenų centrai prisidėtų prie tinklo lankstumo.

    Per „Power-to-Compute“ kryptį „Green Voltis“ planuoja veikti kaip tarpinė „DI energijos infrastruktūros“ grandis tarp tinklo ir skaičiavimo pajėgumų: duomenų centrus valdyti kaip lankstų, tinklui palankų turtą, kad energija būtų prieinama greičiau.

    Įmonė nurodo turinti apie 120 MW „powered land“ projektų pipeline Šiaurės šalyse ir ketina bendradarbiauti su skaičiavimo infrastruktūros operatoriais.

    Gautas 13,5 mln. eurų finansavimas, pasak „Green Voltis“, bus skirtas plėsti „Aether AI“ ir „Chronos“ tyrimus bei plėtrą, augti svarbiausiose Europos rinkose ir vystyti „Power-to-Compute“ verslą.

  • Vokietijos „VÆRIDION“ pritraukė 124 mln. eurų: žada priartinti elektrinius regioninius skrydžius

    Miunchene įsikūręs aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų investiciją ir buvo atrinktas gauti 94,5 mln. eurų Europos Komisijos Inovacijų fondo dotaciją – bendra suma siekia 124,5 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. „VÆRIDION“ teigimu, naujas finansavimas padės pereiti nuo prototipo idėjos prie sertifikavimui tinkamo orlaivio kūrimo ir pasiruošimo pramoninei gamybai.

    Investicijų raundą kartu vedė Nyderlandų investuotojai SHIFT Invest ir „Invest-NL“, taip pat prisidėjo jau anksčiau bendrovę rėmę „World Fund“, „Project A“ ir „Vsquared Ventures“. Prie raundo prisijungė ir „PAYBACK“ įkūrėjas, „DeepTech“ investuotojas Alexanderis Rittwegeris.

    Startuolis kuria visiškai elektrinį regioninį lėktuvą „Microliner“, kuris turėtų skraidinti iki devynių keleivių maždaug 400 kilometrų atstumu. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti trumpus regioninius skrydžius ekonomiškai patrauklesnius ir lengviau įgyvendinamus.

    Kas kuriama ir kam skirti pinigai

    „VÆRIDION“ įkūrėjas ir vadovas Ivoras van Dartelis teigia, kad per pastaruosius metus „Microliner“ nuo patvirtinto dizaino perėjo prie realios įrangos kūrimo, o traukos ir baterijų technologijos testuojamos bendrovės bazėje Oberpfaffenhofene.

    30 mln. eurų investicija, pasak bendrovės, bus naudojama pirmajam sertifikavimui tinkamam orlaiviui sukurti bei tolesniems traukos sistemos bandymams.

    Tuo metu 94,5 mln. eurų Inovacijų fondo dotacija skirta projektui „CAROLUS“ – planuojama įkurti ir išplėsti galutinio surinkimo gamyklą Oberpfaffenhofeno oro uoste netoli Miuncheno.

    Dotacija dar ne galutinis „taip“

    Startuolis nurodo, kad „CAROLUS“ projektas atrinktas iš 358 paraiškų kaip vienas iš 12 didelio masto projektų. Šioje kategorijoje „VÆRIDION“ įvardijamas kaip vienintelė Vokietijos bendrovė ir vienintelis aviacijos projektas.

    Vis dėlto dotacija dar siejama su formaliais žingsniais: ji priklauso nuo sutarties užbaigimo, kurio, kaip nurodoma, tikimasi 2027 metais.

    „Microliner“ planai ir terminai

    „Microliner“ projektuojamas su sklandytuvą primenančiu sparnu, moduline baterijų technologija ir kelių variklių traukos sistema, sukančia vieną propelerį. Orlaivis kuriamas keleivinei ir krovininei versijoms.

    Bendrovė taip pat mini skirtingus taikinius priklausomai nuo skrydžio sąlygų: siekiama iki 400 kilometrų nuotolio gabenant devynis keleivius pagal instrumentinių skrydžių taisykles, arba iki 550 kilometrų – gabenant keturis keleivius pagal vizualinių skrydžių taisykles.

    „VÆRIDION“ teigia turinti įsipareigojimų iš klientų dėl daugiau kaip 130 orlaivių. Pirmuoju klientu įvardijamas Belgijoje įsikūręs ASL Group, o pirmasis „Microliner“ pristatymas taikomas 2030 metams.

    2026 metų kovą bendrovė atidarė gamybos ir bandymų bazę Oberpfaffenhofeno oro uoste ir pranešė, kad ten pirmą kartą įjungė elektrinį variklį. Ši bazė, pasak įmonės, įsigyta po kitos Vokietijos elektrinės aviacijos bendrovės „Lilium“ nemokumo.

    Toliau numatomi darbai apima baterijų paketų ir traukos sistemos integraciją į antžeminę bandymų platformą, vadinamą „copper bird“, taip pat bandymus vėjo tunelyje. Sertifikavimui tinkamo prototipo bendrovė taikosi sulaukti 2027 metų pabaigoje arba 2028 metų pradžioje.

  • Europos inovacijų taryba 2027-aisiais skirs 1,8 mlrd. eurų startuoliams: dėmesys gynybai ir moterims

    Europos Komisija patvirtino 2027 metų Europos inovacijų tarybos (EIC) darbo programą, kurioje numatyta 1,8 mlrd. eurų parama „DeepTech“ startuoliams, sparčiai augančioms įmonėms ir mokslininkams visoje Europoje.

    Kaip skelbia portalas EU-Startups, šiuo finansavimo paketu siekiama padėti perspektyvioms technologijoms greičiau pereiti kelią nuo ankstyvųjų tyrimų iki komercializavimo ir kartu didinti investicijų prieinamumą moterų vadovaujamiems bei gynybos technologijų (DefenceTech) verslams.

    Programa yra paskutinis EIC finansavimo paketas pagal „Horizon Europe“ 2021–2027 metų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Todėl 2027-ieji matomi kaip užbaigiantys šio laikotarpio prioritetus – nuo kapitalo pritraukimo iki administracinės naštos mažinimo.

    Lietuvos startuoliams ir tyrėjams tai reiškia, kad išlieka didelės apimties europinės priemonės, skirtos ne tik idėjų vystymui, bet ir realiam augimui bei pirmajam pardavimui rinkoje – srityse, kuriose dažnai prireikia didžiausio finansinio postūmio.

    Kapitalas augimui ir „Scaleup Europe Fund“

    Didelė programos dalis nukreipta į augimo kapitalo didinimą. Tarp svarbiausių elementų – užbaigiamas 1 mlrd. eurų įsipareigojimas „Scaleup Europe Fund“, kuris buvo pradėtas 2026 metais ir yra valdomas investicijų bendrovės EQT.

    Nurodoma, kad fondas siekia pritraukti bent 4 mlrd. eurų iš kitų investuotojų, o investicijų vidurkis turėtų viršyti 100 mln. eurų – tai signalas apie orientaciją į vėlesnio etapo, greitai augančias technologijų įmones.

    Lygiagrečiai EIC tęs startuolių rėmimą per „STEP Scale Up“ schemą, kuri taikoma įmonėms, kuriančioms strategines technologijas.

    Papildomas dėmesys gynybos technologijoms

    2027 metų programoje taip pat užbaigiami dar 2026 metais įvesti finansavimo krepšeliai: 200 mln. eurų gynybos investicijoms ir 25 mln. eurų „Advanced Innovation Challenges“ bandomajam projektui.

    Akcentuojama, kad parama dvejopo naudojimo ir gynybos technologijoms išlieka EIC veiklos dalimi – tai atspindi ES siekį stiprinti technologinius pajėgumus strategiškai svarbiuose sektoriuose.

    Dvigubai didesnės „Women TechEU“ dotacijos

    Programa plečia paramą moterų vadovaujamiems startuoliams: pertvarkytoje „Women TechEU“ iniciatyvoje individualios dotacijos padvigubinamos iki 150 tūkst. eurų.

    Taip pat numatoma įsteigti naują Europos prizą moterims novatorėms kvantinėse technologijose – jis papildys jau egzistuojantį Europos prizą moterims novatorėms ir bus skirtas kvantinių technologijų verslus kuriančioms moterims.

    Be finansavimo priemonių, EIC iškelia tikslą padėti remiamoms įmonėms rasti pirmuosius klientus: planuojamos naujos jungtys su viešaisiais ir privačiais pirkėjais, kad startuoliai galėtų išbandyti kuriamas technologijas ir įvertinti jų komercinį pritaikymą.

    Europos Komisija taip pat deklaruoja siekį mažinti administracinį sudėtingumą ir didinti finansavimo prieinamumą skirtinguose inovacijų raidos etapuose.

    EIC buvo įsteigta pagal „Horizon Europe“ 2021 metais, o viso 2021–2027 metų laikotarpio jos biudžetas viršija 10 mlrd. eurų. Per šį laiką, nurodoma, EIC parėmė daugiau nei 800 įmonių ir beveik 700 mokslinių tyrimų projektų.

    EIC investicijų padalinys – EIC fondas – jau yra investavęs beveik 2 mlrd. eurų į daugiau nei 375 „deep tech“ startuolius, o kartu pritraukta apie 3,5 karto daugiau bendro finansavimo (co-investment).

  • Lietuvių „Sort A Brick“: automatizuotas LEGO rūšiavimas atveria naudotų rinkos augimą

    Lietuvių „Sort A Brick“: automatizuotas LEGO rūšiavimas atveria naudotų rinkos augimą

    Milijardai LEGO kaladėlių visame pasaulyje guli stalčiuose ir dėžėse, tačiau norint iš mišrios krūvos atkurti konkrečius rinkinius dažnai reikia valandų rankinio rūšiavimo. Lietuvių startuolis „Sort A Brick“ kuria automatizuotą sprendimą, kuris šį procesą siekia paversti komerciškai prasmingu.

    Bendrovės tikslas – iš naudotų, sumaišytų kaladėlių surinkti pilnus, paruoštus statyti rinkinius. Tai leistų antrinei LEGO rinkai siūlyti ne tik pavienes detales ar neaiškios komplektacijos dėžes, bet ir patikrintus rinkinius, kuriuos galima iškart surinkinėti.

    Kaip skelbiama technologijų portale „Tech.eu“, „Sort A Brick“ vertinimu, pasaulinė antrinė LEGO rinka siekia apie 800 mln. eurų, tačiau tik maždaug 80 mln. eurų sudaro pilnų naudotų rinkinių pardavimai. Įmonė mano, kad atsiradus automatizuotam rūšiavimui ir didesnio masto atnaujinimui, sertifikuotų atnaujintų rinkinių segmentas iki 2036 metų galėtų išaugti iki 4,7 mlrd. eurų.

    Spalį startuolis pristatė antros kartos automatizuotą rūšiavimo įrenginį, kuris, pasak bendrovės, per valandą gali nuskenuoti ir išrūšiuoti iki 3 600 kaladėlių – keturis kartus daugiau nei ankstesnė versija. Šis etapas sutapo ir su plėtra į tiesioginę atnaujintų rinkinių prekybą.

    Nuo kolekcijų atkūrimo – prie rinkinių prekybos

    „Sort A Brick“ vadovas Ilja Malkinas teigia, kad bendrovė nuo pat pradžių svarstė apie tiesioginę atnaujintų rinkinių prekybą, tačiau tam trukdė teisiniai niuansai ir aukštesni kokybės lūkesčiai. Dėl to pirmiausia buvo nuspręsta sustiprinti technologinę bazę, kad būtų galima užtikrinti stabilų rezultatą.

    Šiuo metu įmonė dirba dviem kryptimis: atkuria klientų turimas LEGO kolekcijas ir pati surenka bei parduoda atnaujintus rinkinius. Pastarieji pozicionuojami kaip patikimesnė alternatyva įprastiems naudotiems pirkiniams, kur dažna problema – trūkstamos ar netinkamos detalės.

    Pasak bendrovės, atnaujinti rinkiniai yra išvalomi, patikrinami, komplektuojami iš originalių LEGO detalių, o aptikus trūkstamą ar neoriginalią detalę ji pakeičiama. Taip pat pirkėjams suteikiama galimybė per QR kodą pasiekti surinkimo instrukcijas.

    Įmonė skaičiuoja, kad pirmają internetinės parduotuvės savaitę buvo parduota daugiau nei 75 proc. pasiūloje buvusio inventoriaus, o pirkėjai iš 20 ES šalių įsigijo daugiau nei 1 100 rinkinių. Kartu startuolis sulaukė beveik 2 000 užklausų dėl atkūrimo iš 41 šalies ir apdorojo daugiau kaip 700 kilogramų sumaišytų kaladėlių, išsiskiriant Vokietijai kaip vienai svarbesnių rinkų.

    Kaip veikia automatinis rūšiavimas

    Automatizuota sistema remiasi kompiuterine rega: ji atpažįsta kaladėles ir sulygina jas su rinkinių duomenų baze. Programinė įranga tuomet vertina, kokius rinkinius teoriškai galima surinkti iš turimų detalių, o procesas prasideda nuo pirminio perrinkimo ir valymo.

    Antros kartos įrenginys kaladėles skenuoja iš visų pusių, o atnaujinta paskirstymo sistema ir kelis kartus išaugęs išėjimo talpų skaičius leidžia vienu metu apdoroti šimtus rinkinių. Detalės, kurių sistema neatpažįsta, nukreipiamos į pusiau rankinę rūšiavimo stotį.

    Nors technologija automatizuoja didelę dalį darbo, galutinė patikra išlieka žmogaus rankose. Pasak I. Malkino, kiekvienas rinkinys tikrinamas, kad būtų galima užtikrinti komplektiškumą.

    Atpažinimo tikslumas ir masto iššūkiai

    Įmonė teigia, kad sistema dabar automatiškai atpažįsta daugiau nei 93 proc. detalių, o likusios nukreipiamos rankiniam rūšiavimui. Technologijos tobulinimas vyko nuo formų atpažinimo iki spalvų ir spausdintų detalių identifikavimo, tačiau kiekviena nauja funkcija didina sudėtingumą.

    Vienas praktinių iššūkių – perkelti pasiektą atpažinimo kokybę tarp skirtingų įrenginių: net maži aparatinės dalies skirtumai gali paveikti rezultatą. Dėl to komandai tenka spręsti kalibravimo ir mokymo duomenų pritaikymo klausimus, ypač kalbant apie spalvų atpažinimą.

    Kitas iššūkis – įrodyti, kad modelis veikia ne tik mažais kiekiais. Įmonė akcentuoja, kad vien paklausos neužtenka: svarbu pasiekti tokį mastą, kuriame procesas būtų ekonomiškai tvarus, o naujoji įrenginio karta laikoma svarbiu žingsniu šia kryptimi.

    Teisiniai niuansai ir plėtros planai

    Plėsdama veiklą, „Sort A Brick“ sprendžia ir intelektinės nuosavybės klausimus – bendrovė nurodo pateikusi patento paraišką Švedijoje pirmajai savo įrenginio versijai. Kuriant antrąją kartą, papildomos inovacijos pareikalavo atidžiau planuoti patento paraiškų pateikimo laiką.

    Greta nuosavos technologijos apsaugos bendrovė turi orientuotis ir į LEGO gaminių perpardavimo taisykles, ypač kalbant apie komercinį vaizdų naudojimą ir naudotų detalių kilmės patvirtinimą. Įmonė teigia augant mastui šiai sričiai skirianti daugiau dėmesio.

    Žvelgdama į ateitį, bendrovė planuoja 2027 metais atidaryti bandomuosius rūšiavimo centrus Europoje ir JAV, o iki 2030 metų siekia įdiegti iki 40 rūšiavimo linijų visame pasaulyje. Be praktinės naudos, įmonė mato potencialą šias erdves paversti ir edukacinėmis – vietomis, kur būtų galima gyvai pamatyti, kaip veikia rūšiavimo technologija.

  • Mančesterio „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų komercinių paskolų procesų automatizavimui

    Mančesterio „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų komercinių paskolų procesų automatizavimui

    Mančesteryje įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų investiciją, kad automatizuotų komercinių paskolų administravimą ir sumažintų rankinio darbo apimtį.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimui vadovavo NPIF II – PXN Equity Finance fondas, kurį valdo „PXN Ventures“, o prie investicijos prisidėjo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Haatch“ ir grupė verslo angelų.

    Startuolis taikosi į vieną didžiausių kredito rinkos „butelio kaklelių“ – daug laiko atimantį duomenų surinkimą ir suvedimą, kai kredito komandos vertindamos įmones ranka apdoroja finansines ataskaitas, banko išrašus ir įvairius skolininko dokumentus.

    „Crediflow AI“ teigimu, automatizavus šiuos etapus tai, kas anksčiau užtrukdavo kelias dienas, gali sutrumpėti iki 10–30 minučių, todėl sprendimai dėl finansavimo gali būti priimami greičiau.

    Kaip veikia „Crediflow AI“ platforma

    Bendrovė nurodo sukūrusi platformą, kuri surenka informaciją, kurią kredito specialistai dažnai renka rankiniu būdu, ir ją struktūruoja taip, kad ji būtų paruošta kredito analizei bei pateikimui tvirtinti skolintojui.

    Pagrindinis produktas „FlowSpread“ automatizuoja finansinių duomenų „išskaidymą“ (financial spreading): iš PDF dokumentų, mokesčių deklaracijų ir banko išrašų ištraukiami pelno (nuostolių) ataskaitų, balanso ir pinigų srautų skaičiai, taip sumažinant poreikį suvedinėti duomenis ranka.

    Įmonė taip pat siūlo banko išrašų analizės įrankį, kuris automatiškai kategorizuoja operacijas per kelias sąskaitas, sutikrina jas su pateiktais finansiniais duomenimis ir gali pažymėti rizikos signalus, pavyzdžiui, neįprastą aktyvumą, pinigų srautų svyravimus ar koncentracijos riziką.

    Kas įkūrė startuolį ir kur jis jau naudojamas

    „Crediflow AI“ įkūrė Drey Kenfack. Pranešime nurodoma, kad prieš pradėdamas verslą jis daugiau nei dešimtmetį dirbo komercinio skolinimo ir privataus kredito srityje, ėjęs vyresniųjų kredito pareigų „Ford Credit Bank“, „DF Capital Bank“ ir „Advance Global Capital“.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma jau naudojasi šimtai kredito profesionalų Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „AddWorking Capital“ ir „Iveco Capital“.

    Kam bus skirta nauja investicija

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus naudojamas spartinti platformos vystymą, plėsti inžinerijos ir produkto komandas bei pritraukti daugiau bankų ir specializuotų skolintojų.

    Be to, „Crediflow AI“ planuoja išplėsti automatizavimą per visą paskolos gyvavimo ciklą – nuo paraiškos (origination) iki rizikos stebėsenos, pritaikant darbo srautus pagal kiekvieno skolintojo kredito politiką.

    Pranešime taip pat pažymima, kad „Crediflow“ anksčiau buvo atrinkta į „PXN“ „PraeSeed“ programą, kurioje investicijas gavo aštuonios bendrovės.

  • Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcige įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Bendrovė kuria programėlę, skirtą mažinti žandikaulio skausmą, bruksizmą (dantų griežimą) ir su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais susijusią įtampą.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo sveikatos priežiūros platforma HALBZEIT, taip pat prisidėjo keli medicinos srities specialistai, verslo angelai ir Saskaonijos (Sachsen) finansavimo priemonės. Surinktos lėšos numatytos klinikiniam tyrimui pradėti ir žingsniui link kompensavimo per sveikatos draudimą.

    „JawBuddy“ 2025 metais įkūrė Leon Rauch, Moritz Scherer ir Benjamín Cádiz de Gracia. Startuolis veikia Leipcige, o jo sprendimo esmė – namuose atliekama, saviterapijai skirta programa su pratimais, kuriuos sudarė kineziterapeutai.

    Įmonė teigia, kad naudotojams siūloma individualizuota rutina, o pažanga sekama pasitelkiant išmaniojo telefono kamerą. Programėlė taip pat generuoja medicinines ataskaitas, kurias galima pateikti odontologui, gydytojui ar kineziterapeutui.

    Kuo remiasi „JawBuddy“ sprendimas

    Startuolis nurodo, kad pratimai yra paremti įrodymais (evidence-based) ir sukurti dalyvaujant kineziterapeutui Moritz Scherer bei gydytojui Christian Wolf, burnos ir veido-žandikaulių chirurgui. Turinys, pasak bendrovės, derina klinikinę patirtį ir naujausius tyrimus apie žandikaulio sutrikimus.

    „JawBuddy“ akcentuoja, kad planas koreguojamas pagal naudotojų įsivertinimus, kasdienį grįžtamąjį ryšį ir simptomus. Kuo daugiau programėle naudojamasi, tuo tiksliau ji pritaiko pratimų planą pagal tai, kas veikia konkrečiam žmogui.

    Bendrovės teigimu, programėlė yra registruota kaip I klasės medicinos prietaisas pagal ES Medicinos prietaisų reglamentą (EU MDR). Sprendimas pozicionuojamas kaip odontologinės priežiūros papildymas, o ne jos pakaitalas.

    Klinikiniai projektai ir planuojamas tyrimas

    Startuolis praneša, kad klinikiniai pilotiniai projektai vyksta penkiose vietose, tarp jų – RWTH Acheno universiteto ligoninėje. Tai turėtų padėti sukaupti daugiau klinikinių duomenų apie sprendimo veiksmingumą.

    Taip pat skelbiama, kad 2026 metų gruodį turėtų prasidėti daugiacentris randomizuotas kontroliuojamas tyrimas (RCT), kuriame dalyvaus 130 pacientų. Šiam etapui ir planuojamam veiksmingumo tyrimui numatyta naudoti dalį pritraukto kapitalo.

    „JawBuddy“ taip pat derasi dėl paslaugų sutarties su dideliu privalomojo sveikatos draudimo fondo tipo draudiku Vokietijoje – bendrovė nurodo, kad sutartis galėtų startuoti 2027 metų pradžioje. Vienas iš tikslų – pasiekti, kad sprendimas ateityje būtų kompensuojamas sveikatos draudikų.

  • „Hardt Hyperloop“ po bankroto pritraukė milijonines investicijas ir taikosi į Amerikos rinką

    „Hardt Hyperloop“ po bankroto pritraukė milijonines investicijas ir taikosi į Amerikos rinką

    Roterdame įsikūrusi greitojo transporto technologijų kūrėja „Hardt Hyperloop“ pritraukė kelių milijonų eurų investiciją ir taip sugrįžta į žaidimą po to, kai viena iš įmonės struktūrų šiemet buvo pradėjusi bankroto procedūras.

    Apie investiciją skelbia „EU-Startups“ – nurodoma, kad raundui vadovavo JAV infrastruktūros ir technologijų projektų plėtros bendrovė „Green Rock“, o prie finansavimo prisidėjo ir dalis esamų investuotojų bei akcininkų.

    Tiksli investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad papildomas kapitalas leis tęsti kuriamų technologijų vystymą ir pasirengti planuojamiems projektams Europoje.

    Kartu numatytas ir didesnis strateginis žingsnis: „Hardt Hyperloop“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Green Rock“, siekdama bendrai vystyti „hyperloop“ projektus Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

    Kas yra „Hardt Hyperloop“

    „Hardt Hyperloop“ įkurta 2017 metais – ją įsteigė Delfto technologijos universiteto studentų grupė. Bendrovė kuria technologijas greitam, energiją taupančiam keleivių ir krovinių transportui.

    Įmonė dirba su vadinamaisiais „hyperloop“ pagrindiniais sprendimais: magnetine levitacija, trauka (propulsija) ir dideliu greičiu veikiančiu perjungimu tarp trasų.

    Skelbiama, kad kuriamos autonominės transporto priemonės teoriškai galėtų pasiekti iki 700 kilometrų per valandą greitį. Į produktų portfelį įvardijami ir konkretūs komponentai – nuo hibridinių elektromagnetų iki jutiklių sistemų bei trasos sprendimų.

    Demonstracijos Nyderlanduose ir ankstesni planai

    Tarp ankstesnių projektų minima bendrovės partnerystė su Schipholio oro uostu, kur buvo rengtas „hyperloop“ maršruto planas.

    Ryškiausia demonstracija siejama su 420 metrų ilgio „European Hyperloop Centre“ (EHC) trasa Veendame, Nyderlanduose. Joje, kaip nurodoma, bendrovė demonstravo savo technologijas auditorijai, kurioje buvo ir Nyderlandų princas Constantijn.

    Bankrotas ir naujas finansinis „oras“

    Kelias iki šio finansavimo nebuvo sklandus. Straipsnyje primenama, kad 2026 metų kovą bendrovė buvo paskelbta bankrutuojančia, o iš ankstesnių finansinių dokumentų matėsi, jog išgyvenimas priklausė nuo naujo kapitalo pritraukimo.

    Dabar, gavusi investiciją, „Hardt Hyperloop“ tikisi paspartinti technologijų plėtrą ir kartu išplėsti veiklos geografiją už Europos ribų.

    „Hardt Hyperloop“ bendraįkūrėjas Timas Houteris teigia, kad investicija žymi naują etapą po sudėtingo laikotarpio ir leis tęsti technologijų kūrimą bei diegimą, o partnerystė su „Green Rock“ atveria naujų projektų galimybes.

    „Green Rock“ įkūrėja Cindy Huang pabrėžė, kad bendrovė mato realią paklausą Amerikose greitoms jungtims tarp miestų, o „Hardt“ esą yra technologijų partneris, jau sukūręs, išbandęs ir pademonstravęs pagrindinius sprendimus.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į platesnį Europos kontekstą: Vokietijos vyriausybė koalicinėje sutartyje buvo įsipareigojusi siekti nacionalinės „hyperloop“ bandomosios (referencinės) linijos, o mokslinių tyrimų, technologijų ir kosmoso ministrė Dorothee Bär buvo pranešusi apie planus tam skirti 100 mln. eurų.

  • Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Biograil“ užsitikrino 20 mln. eurų investiciją į geriamą vaistų pristatymo įrenginį, kuriuo siekiama dalį injekcijų pakeisti kapsulėmis.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“ – jį parėmė „Verve Ventures“ ir „Megatrend Invest“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) per savo „Opportunity“ augimo fondą.

    Įmonė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti nuosavą BIONDD technologiją, skirtą vaistams, kuriuos įprastai tenka leisti injekcijomis, pristatyti per burną – kapsulės forma.

    Tokie sprendimai aktualūs todėl, kad injekcijos daliai pacientų kelia papildomų nepatogumų, o geriamas formatas galėtų supaprastinti vartojimą, jei pasiteisins klinikiniuose etapuose.

    Kaip veikia BIONDD kapsulė

    Pasak „Biograil“, įrenginys telpa į standartinio dydžio „double-zero“ arba „single-zero“ kapsulę, kurią turėtų būti lengva nuryti.

    Kapsulei ištirpus skrandyje, joje esantis įrenginys išsilaisvina: aprašoma, kad jis turi spyruoklinį „sugriebimo“ mechanizmą, leidžiantį saugiai prisitvirtinti prie skrandžio sienelės.

    Tuomet vaistas išleidžiamas į audinį taip, kad galėtų pasiskirstyti organizme sistemiškai. Bendrovė pabrėžia, kad po vaisto pristatymo bio-kompostuojamas įrenginys turėtų saugiai pasišalinti per virškinamąjį traktą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Biograil“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas planuojamiems 1 fazės klinikiniams tyrimams pasirengti ir juos įgyvendinti.

    Tarp nurodomų darbų – neklinikiniai GLP tyrimai bei gamybos GMP proceso sukūrimas prieš didesnį finansavimo etapą, kurį įmonė sieja su 2027 metais.

    Įmonės vadovas Karstenas Lindhardtas sakė, kad papildomas kapitalas ir partnerystės padės toliau stumti BIONDD technologiją link 1 fazės klinikinių studijų.

    Kas dalyvauja investuotojų rate

    Finansavimo etape dalyvavo ir HTGF, kuris, kaip nurodoma, vadovavo pradiniam įmonės investuotojų sindikatui dar 2019 metais.

    „Biograil“ investuotojų sąraše taip pat minimi „Eli Lilly and Co.“, „Sanner Ventures“, „Evonik Venture Capital“, „Anobis GmbH“, „Roquette Ventures“ ir kiti.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos komandoje – patyrę biotechnologijų verslo kūrėjai ir tyrimų bei plėtros vadovai, dirbę su sprendimais, kurių pagrindu sukurta injekciniu būdu formuojama geriamoji tabletė, patvirtinta JAV FDA.