CP v2

Tag: Startuoliai

  • „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    „Earlybird VC“ uždarė 360 mln. eurų fondą: didžiausias iki šiol ir naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird VC“ uždarė aštuntą ankstyvos stadijos technologijų fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias įmonės pritrauktas fondas per visą jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas Europos startuoliams pamažu atsigauna net ir išliekant atsargiam vertinimui.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujus fondus nuosekliai kelia kas trejus–ketverius metus, nepriklausomai nuo rinkos ciklų. Šįkart tarp investuotojų yra stambios institucijos ir šeimos biurai, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai vertinami kaip ilgalaikio pasitikėjimo ir stabilumo indikatorius.

    Kur bus investuojami pinigai?

    „Earlybird VC“ skelbia, kad Fondas VIII jau pradėjo investuoti į DI taikymus, programinės įrangos infrastruktūrą ir vadinamuosius pagrindinius modelius, taip pat į „DeepTech“ bei techninę įrangą. Pastaraisiais metais būtent šios sritys tapo vienomis konkurencingiausių Europoje, nes investuotojai ieško projektų, kurie gali kurti ilgalaikį pranašumą, o ne vien greitą augimą.

    Iš naujojo fondo jau finansuotos kelios įmonės, tarp jų „Black Forest Labs“, „SpAItial AI“, „Sintra AI“, „Arago“, „Porters“ ir „Rivia“. Bendrovė taip pat užsimena apie kelias dar neatskleidžiamas investicijas, kurios turėtų būti pristatytos artimiausiu metu.

    Naujas nuolatinės partnerystės modelis

    Fondo uždarymas sutapo su struktūriniu pokyčiu pačioje bendrovėje. „Earlybird VC“ įdiegė partnerystės modelį, kurį vadina nuolatine aktyvia nuosavybe, kai bendrovę valdo tik aktyvūs partneriai, o nuosavybė nuosekliai perduodama kitai partnerių kartai.

    Toks sprendimas išskiria „Earlybird VC“ iš dalies Europos rinkos žaidėjų, kurie pastaraisiais metais svarstė dalinį pardavimą, išorinius akcininkus ar kitus nuosavybės modelius. Pasak bendrovės, pasirinktas kelias turi užtikrinti nepriklausomumą ir tai, kad sprendimus priimantys žmonės patys tiesiogiai prisiimtų riziką bei atsakomybę.

    „Šiame fonde remiamės dešimtmečių patirtimi ir DI gimtąja komanda, dirbančia didžiuosiuose Europos centruose. Mūsų misija toliau keistis, neprarandant principų, kurie mus atvedė iki čia“, – sakė „Earlybird VC“ generalinis partneris dr. Andre Retterath.

    „Earlybird VC“ teigimu, perėjimas vykdomas be išorinio pardavimo ir be išorinių investuotojų, o pasitraukdami partneriai įsipareigoja perduoti turimas dalis kitai aktyviai kartai. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės kontrolė neturėtų išsiskaidyti ir liks susieta su tais, kurie kasdien atsako už fondo strategiją ir portfelio rezultatus.

    Vienas įkūrėjų dr. Hendrik Brandis akcentavo, kad naujoji partnerių karta bendrovę formuoja jau ne vienerius metus. Jo teigimu, struktūra sukurta taip, kad atsakomybė ir nuosavybė būtų tokia pati, kokią turėjo pirmieji partneriai – pilna ir tiesiogiai susieta su rezultatais.

    DI keičia fondo darbo principus

    „Earlybird VC“ taip pat pranešė, kad vis plačiau taiko DI savo veikloje: nuo sandorių paieškos ir įmonių vertinimo iki pagalbos portfelio bendrovėms po investicijos. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai fondai siekia greičiau atrinkti projektus, sumažinti analizės sąnaudas ir padėti startuoliams efektyviau augti.

    Bendrovė nurodo, kad tikslas išlieka tas pats: rasti perspektyviausius ankstyvos stadijos Europos kūrėjus ir padėti jiems augti, tačiau tai siekiama daryti sparčiau ir užtikrinčiau, pasitelkiant nuosavą technologinę platformą. Tokiomis sąlygomis konkurencija dėl geriausių komandų tampa ne tik kapitalo, bet ir gebėjimo suteikti pridėtinę vertę klausimu.

  • „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    Nyderlandų Rijsveike įsikūręs startuolis „Rocsys“ pranešė pritraukęs 11,1 mln. eurų investiciją ir pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, kurį įmonė vadina pirmuoju pasaulyje daugiaviečiu bekontakčiu įkrovimu robotaksių parkams. Technologija skirta autonominių elektromobilių depams, kur net trumpi sustojimai ar žmonių įsikišimas gali tapti kliūtimi mastui augti.

    Investicijos raundui vadovavo „Capricorn Partners“, dalyvavo „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. „Rocsys“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma siekia apie 47,9 mln. eurų.

    „Autonominių automobilių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi spėti. Jei depe vis dar reikia rankinio darbo, autonomija ten ir baigiasi“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Pasak įmonės, robotaksių rinka skatina parkų plėtrą, todėl depuose didėja operacijų intensyvumas, o rankinis įkrovimas tampa struktūriniu ribojimu. Tas pats procesas kartojamas tūkstančius kartų per dieną, sukuria kaštus, „trintį“ veikloje ir papildomas saugos rizikas.

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir gali aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu, o vienas sprendimas esą pritaikomas iki 10 stovėjimo vietų. Įmonė teigia, kad tokia architektūra didina pralaidumą ir mažina operacinius kaštus, ypač mišriuose parkuose, kur skirtingų modelių įkrovimo lizdai gali būti skirtingose vietose.

    Sprendimas diegiamas su viršutiniu tvirtinimu ir ilgo siekio robotine ranka, todėl galima išsaugoti daugiau depo erdvės ir lygiagrečiai atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, valymą ar patikrą, kol automobilis kraunamas. „Rocsys“ taip pat pabrėžia, kad sistema sukurta taip, jog ją būtų galima integruoti su įvairiais įkrovikliais ir jungtimis be brangių transporto priemonių perdirbimų.

    Įmonės skaičiavimu, depe su 50 stovėjimo vietų „Rocsys M1“ gali padidinti efektyvumą iki 75 proc. ir potencialiai sutaupyti iki 1,4 mln. eurų per metus, naudojant tą patį darbuotojų skaičių. Tokie vertinimai priklauso nuo parko naudojimo intensyvumo, įkrovimo grafiko ir darbo organizavimo, tačiau kryptis aiški – automatizuoti pasikartojančias operacijas, kurios stabdo robotaksių paslaugų plėtrą.

    „Rocsys“ teigia, kad sistema išbandyta didelio intensyvumo aplinkose ir remiasi daugiau nei šešerių metų realių veikimo scenarijų duomenimis. Įmonės pateikiamais duomenimis, gyvuose bandymuose pasiekta daugiau nei 99,9 proc. sėkmingo prijungimo rodiklis, o sprendimas prisitaiko prie apšvietimo, oro sąlygų ir automobilio pastatymo variacijų.

    Technologijos pagrindą sudaro kompiuterinė rega ir judesio valdymas, kad prijungimas vyktų tiksliai ir saugiai. „Rocsys“ taip pat nurodo turinti daugiau nei 130 patentų ir paraiškų, susijusių su sprendimo komponentais ir veikimu.

    „Robotaksių rinka pereina į spartaus augimo fazę, o lemiamu veiksniu tampa galimybė mastelį užtikrinti sklandžiai. Infrastruktūra nulems, kaip greitai įvyks šis perėjimas“, – sakė „Capricorn Partners“ atstovas Steven Lambert.

    „Rocsys“ skelbia, kad „M1“ šiuo metu diegiamas bandomuosiuose projektuose, o didesnio masto diegimas planuojamas nuo 2027 metų. Per artimiausius penkerius metus įmonė siekia aptarnauti tūkstančius įkrovimo vietų Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

  • „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    JAV lustų milžinės „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures investavo į Švedijos DI teisės technologijų startuolį „Legora“. Sandoris įvyko bendrovei pasiekus apie 5,2 mlrd. eurų vertinimą, o tai rodo, kad investuotojų dėmesys DI sprendimams teisinėse paslaugose sparčiai auga.

    „Legora“ pranešė, kad „Nvidia“ prisijungė prie 46 mln. eurų dydžio D serijos finansavimo pratęsimo, o bendra per visus etapus pritraukta suma pasiekė apie 552 mln. eurų. Pratęsime dalyvavo ir kiti investuotojai, tačiau „Nvidia“ investicijos dydis nebuvo atskleistas.

    Startuolis kuria DI agentus ir įrankius, skirtus automatizuoti bei standartizuoti teisininkų kasdienius procesus, nuo dokumentų analizės iki užduočių paruošimo ir bylų valdymo. Tokie sprendimai tampa ypač paklausūs didelėse įmonėse ir advokatų kontorose, kur svarbu mažinti laiką rutinai, bet išlaikyti žmogaus kontrolę.

    „Įmonių DI dabar pereina į naują fazę: proveržis vyksta tada, kai DI ne tik padeda, bet ir savarankiškai vykdo užduotis su tinkamu žmogaus prižiūrėjimu“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas.

    Viešumo „Legora“ suteikė ir agresyvesnė rinkodara: šį mėnesį startuolis pristatė reklamos kampaniją su aktoriumi Jude Law. Tokie ėjimai neįprasti teisinėms technologijoms, tačiau padeda greičiau įsitvirtinti itin konkurencingoje DI rinkoje.

    Teisės technologijų segmentas pastaraisiais metais tapo viena karščiausių nišų: įmonės ieško įrankių, kurie sumažintų dokumentų peržiūros kaštus, paspartintų sutarčių ciklus ir padėtų valdyti rizikas. Kartu auga ir reguliacinis spaudimas, todėl tiekėjai vis dažniau akcentuoja audituojamumą, duomenų saugą ir aiškias žmogaus priežiūros ribas.

    Rinkos tempą rodo ir tai, kad Europoje DI startuoliai šiemet jau pritraukė apie 13,9 mlrd. eurų, o dinamika leidžia tikėtis dar vienų rekordinių metų. Tuo pat metu „Nvidia“ stiprina savo ryšius su perspektyviais startuoliais ne tik kapitalu, bet ir technologine kompetencija, taip plėsdama DI ekosistemą už tradicinių sričių ribų.

    „Legora“ teigia sparčiai išaugusi nuo maždaug 40 iki 400 darbuotojų įvairiuose pasaulio miestuose, o jos paslaugomis naudojasi dešimtys tūkstančių teisės profesionalų. Bendrovė taip pat skelbia perkopusi 92 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą, kas DI startuolių rinkoje yra vienas svarbiausių tvaraus augimo rodiklių.

  • Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas startuoja solo: „Off Piste Capital“ kelia 25 mln. eurų fondą

    Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas startuoja solo: „Off Piste Capital“ kelia 25 mln. eurų fondą

    Naujas fondas ankstyvai stadijai

    Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas Maxas Samuelis pristatė naują solo partnerio rizikos kapitalo bendrovę „Off Piste Capital“ ir paskelbė apie pirmąjį fondo „Off Piste Fund I“ uždarymą. Fondo tikslinis dydis siekia 25 mln. eurų, o lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos įmones.

    <p„Off Piste Fund I“ orientuojasi į bendroves, kuriančias ateities sistemas ir infrastruktūrą, nuo gynybos ir saugumo sprendimų iki kosmoso ir kriptografinių technologijų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai investuotojai aktyviau ieško gilesnių technologijų ir strateginės reikšmės projektų.

    Patirtis nuo JAV iki Šiaurės šalių

    Samuelis „Thiel Capital“ dirbo septynerius metus, o tai yra Peterio Thielo privatus investicijų biuras San Fransiske ir Los Andžele. 2020 metais persikėlęs į Norvegiją, jis penkerius metus buvo vienas iš „SNÖ Ventures“ vadovaujančių partnerių ir investavo Šiaurės šalyse bei Europoje, išlaikydamas ryšius JAV.

    Anksčiau jo karjeroje buvo finansų institucija „Credit Suisse“ ir teisės firma „Wilson Sonsini“, dažnai minima kaip viena reikšmingiausių Silicio slėnio startuolių ekosistemoje. Pats investuotojas šiuo metu gyvena Stavangerio mieste Norvegijoje.

    Du srautai: JAV ryšiai ir Europa

    „Off Piste Capital“ teigia taikanti dviejų krypčių projektų paieškos strategiją. Pirmoji kryptis remiasi priėjimu prie JAV sandorių srauto per specializuotus tinklus, įskaitant Thielo ekosistemą ir su ja susijusias bendruomenes bei įmones.

    Antroji kryptis orientuota į Europą, kur investuotojas siekia pritraukti ambicingus steigėjus, norinčius greitesnio kelio į JAV kapitalą, klientus, technologines partnerystes ir talentus. Toks „tilto“ modelis tampa vis dažnesnis, nes Europos startuoliams JAV rinka išlieka viena didžiausių galimybių, bet kartu ir vienas sudėtingiausių žingsnių.

    „„Off Piste“ pozicija JAV tinkle Europoje yra reta. Geografija nėra nulinės sumos žaidimas: objektyviai naudinga derinti JAV ir Europos kapitalą, patirtį ir priėjimą prie rinkų. Geriausi Europos steigėjai tai supranta“, – sakė Maxas Samuelis.

    Kas remia fondą ir į ką jau investuota

    Pirmąjį uždarymą fondas įvykdė su strateginių investuotojų grupe, tarp kurių minima „Edition Ventures“, taip pat esami ir buvę „Thiel Capital“ vadovai, „Apeiron Investment Group“, „Wilson Sonsini“, kelių stadijų fondų atstovai, vienaragių įkūrėjai ir šeimų biurai.

    Iš Norvegijos investuotojų įvardijami Ragnar Hornas, Erikas Braathenas ir Aleksanderis Larsenas, o dalis rėmėjų liko anonimiški. „Off Piste Fund I“ jau investavo į keturias bendroves, tarp jų Norvegijos startuolį „Stendr“, kuriantis DI pagrįstus vadovavimo ir kontrolės sprendimus kovai su dronais.

    Kitos paminėtos investicijos apima Jungtinės Karalystės bendrovę „Objection“, dirbančią su atskaitomybės infrastruktūra viešajai informacijai, JAV „Beyond Reach Labs“, kuriančią išskleidžiamas kosmoso struktūras, ir Jungtinės Karalystės „Octet“, specializuojančią kriptografiniuose fizinės vietos įrodymuose.

    Taip pat teigiama, kad kartu investuojančių partnerių rate jau yra tokie rinkos vardai kaip „a16z“, Peteris Thielas ir „Y Combinator“. Ankstyvos stadijos fondui tai gali reikšti spartesnį kelią į didesnius vėlesnių etapų čekius ir platesnę komercinę partnerystę portfelio įmonėms.

  • Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Edinburge įsikūręs startuolis „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Tensor Ventures“, kartu investavo Silicio slėnyje veikianti „Blank Space Ventures“ ir dar keli fondai.

    Bendrovė teigia sukūrusi veikiantį visiškai naujo tipo fotolitografijos įrenginio prototipą. Jo idėja paremta šviesos savybių panaudojimu, kad fotoniniai lustai būtų gaminami greičiau, lengviau perkonfigūruojamai ir su didesne 3D valdymo kontrole.

    „Cnuic“ tikslas yra sumažinti vieną didžiausių fotoninių lustų plėtros barjerų: sudėtingą ir brangią gamybą. Jei tokią technologiją pavyktų išplėsti iki pramoninio masto, ji galėtų paspartinti fotonikos sprendimų diegimą duomenų centruose ir ryšių infrastruktūroje.

    Kodėl fotoniniai lustai tampa svarbūs?

    Puslaidininkių pramonė ieško būdų didinti spartą ir energinį efektyvumą, kai tradiciniai silicio sprendimai vis labiau artėja prie fizinių ribų. Fotoniniai lustai duomenis perduoda ne elektronais, o šviesa, todėl teoriškai gali užtikrinti didelį pralaidumą ir mažesnius šilumos nuostolius.

    Praktikoje tai ypač aktualu duomenų centrams, kurių sąnaudas smarkiai didina elektros vartojimas ir aušinimas. Dėl to bet kokios technologijos, mažinančios energijos poreikį ir „siaurąsias vietas“ tarp skaičiavimo mazgų, gali turėti tiesioginį komercinį efektą.

    Ryšys su DI ir naujomis taikymo sritimis

    Augant DI modelių apimtims, vis didesnę reikšmę įgauna ryšio tarp daugybės procesorių greitis ir energinis efektyvumas. „Cnuic“ akcentuoja, kad fotoninių sprendimų proveržis galėtų padėti mažinti komunikacijos „butelio kakliukus“ didelio masto skaičiavimuose.

    Bendrovė taip pat nurodo platesnį šviesa paremtų sistemų potencialą, įskaitant metalešius, 3D fotoninius kristalus, AR ir VR bangolaidžius, lankstias gardeles ir panašius sprendimus. Tokios kryptys jau dabar domina tiek mokslą, tiek pramonę, tačiau jų plėtrą dažnai riboja gamybos sudėtingumas.

    „Mes išmokome naudoti elektronus. Dabar mokomės naudoti šviesą. „Cnuic“ kuria įrankius, kurie leis tai daryti masiškai“, – sakė vienas iš „Cnuic“ bendraįkūrėjų Omaras Durrani.

    Investuotojai pabrėžia, kad giliųjų technologijų (deep tech) srityje lemiamas veiksnys yra ne vien idėja, bet ir gebėjimas ją paversti patikima gamybos technologija. Jei „Cnuic“ sprendimas pasiteisins, jis gali tapti reikšmingu žingsniu, stiprinančiu Europos pozicijas puslaidininkių ir fotonikos grandinėse.

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.

  • Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholme įsikūręs startuolis „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią planuoja skirti licencijuotų, aukštos kokybės duomenų prieigai DI agentams ir įmonėms. Bendrovė teigia sprendžianti vieną didžiausių šiuolaikinių DI problemų: patikimo, teisėtai naudojamo turinio trūkumą, kai atvirai prieinamos informacijos dalis yra ribota.

    Investicijų etapui vadovavo „NordicNinja“, prisidėjo „Luminar Ventures“ ir „node.vc“, taip pat grupė strateginių verslo angelų. Tarp jų minimi keli technologijų sektoriaus vadovai ir įkūrėjai, o bendrovė pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis svarbi ne tik kapitalu, bet ir prieiga prie tarptautinių partnerių bei patirties, reikalingos plėtrai.

    Kas yra „Redpine“ platforma?

    „Redpine“ save pozicionuoja kaip duomenų prieigos sluoksnį DI agentams, o ne kaip tradicinį duomenų brokerį ar interneto turinio nuskaitymo paslaugą. Platforma veikia per API ir yra pritaikyta taip, kad agentai galėtų surasti reikalingą kontekstą ir gauti licencijuotą turinį iš teisėtų šaltinių, už kurį atsiskaitoma pagal naudojimą.

    Bendrovė teigia, kad vietoje automatinio skreipinimo kuria tiesioginius licencijavimo santykius su turinio savininkais. Tokiu būdu, pasak įmonės, turinio kūrėjai ir duomenų savininkai išlaiko kontrolę, o DI kūrėjai gauna aiškiai apibrėžtas, atitiktį užtikrinančias prieigos sąlygas.

    Kodėl licencijuoti duomenys tampa kritiniai?

    DI sistemoms vis dažniau keliami reikalavimai ne tik generuoti atsakymus, bet ir pagrįsti juos patikimais šaltiniais, mažinti vadinamąsias haliucinacijas bei laikytis autorių teisių ir duomenų naudojimo taisyklių. Dėl to didėja poreikis struktūruotiems, patikrintiems ir teisiškai aiškiems duomenų rinkiniams, ypač mokslo, teisės, medicinos ir finansų srityse.

    „Redpine“ akcentuoja, kad jos vertė slypi ne vien duomenų „sandėlyje“, bet ir realaus laiko kokybės vertinime bei atrankoje, kai pateikiamas aktualiausias kontekstas konkrečiai užklausai. Tai aktualu DI agentams, kurie turi veikti tiksliai, o klaidos ar netikslūs šaltiniai gali lemti neteisingus sprendimus ar atitikties rizikas.

    Kur bus skiriami 6,8 mln. eurų?

    Bendrovė skelbia, kad gautas lėšas naudos tarptautinei plėtrai ir platformos vystymui spartinti, įskaitant paieškos ir rezultatų reitingavimo technologijas. Kartu planuojama plėsti partnerystes su duomenų ir turinio savininkais, kad būtų užtikrinta prieiga prie didelės vertės, neviešų duomenų rinkinių.

    „Redpine“ taip pat ketina stiprinti komandą inžinerijos, duomenų mokslo ir komercinės plėtros srityse. Įmonė nurodo, kad komandoje jau yra patirties iš kelių Šiaurės šalių technologijų bendrovių, o prie valdybos prisijungs investuotojų atstovas.

    „Mes nekrapštome duomenų iš interneto. Mes bendradarbiaujame ir kuriame licencijavimo ryšius, kad kokybiški duomenys teisėtai patektų į DI sistemas“, – sakė „Redpine“ atstovas.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o kartu su nauja investicija bendra pritraukta suma, pasak „Redpine“, pasiekė 9 mln. eurų. Startuolis tikisi, kad licencijuotų duomenų infrastruktūra taps vienu iš kertinių elementų augant DI agentų ekonomikai, kai automatizuotos sistemos vis dažniau vykdys užduotis realiame verslo ir mokslo procese.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.

  • „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    Naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ baigė 880 mln. eurų vertės antrinį akcijų sandorį, kuriame bendrovės vertė įvertinta 8 mlrd. eurų. Sandoriui vadovavo investuotojai EQT, „Schroders Capital“ ir „Teachers’ Venture Growth“, prisidėjo ir dalis naujų bei esamų dalyvių.

    Šis sandoris nėra naujo kapitalo pritraukimas į pačią įmonę, o esamų akcininkų ir darbuotojų turėtų akcijų pardavimas, suteikiantis likvidumo. Toks formatas dažnai pasirenkamas, kai įmonė turi pakankamai lėšų veiklai ir plėtrai, tačiau investuotojai bei darbuotojai nori realizuoti dalį sukauptos vertės.

    „Sandoris ir įvertinimas atspindi pažangą kuriant mastelį pasiekusią prekyvietę su integruota siuntų ir mokėjimų infrastruktūra, kad naudotų daiktų prekyba būtų patikimesnė, prieinamesnė ir efektyvesnė“, – sakė „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga.

    Prie sandorio prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų fondai, valdomi „BlackRock“, „Lombard Odier Investment Managers“ ir „Pinegrove Opportunity Partners“. Pranešama, kad paklausa buvo gerokai didesnė nei siūlomų akcijų kiekis, todėl sandoris buvo perpasirašytas.

    „Vinted“ įkurta 2008 metais Vilniuje, o platforma nuo drabužių mainų idėjos išaugo į platesnės apimties naudotų prekių prekyvietę. Bendrovė plėtė kategorijas į elektroniką, knygas, žaislus ir vaizdo žaidimus, o vėliau tapo pirmuoju Lietuvos technologijų vienaragiu.

    Pastaraisiais metais „Vinted“ strategijoje svarbi vieta tenka ne tik pačiai prekyvietei, bet ir ją palaikančiai infrastruktūrai. Bendrovė vysto logistikos sprendimus „Vinted Go“ ir mokėjimų paslaugas „Vinted Pay“, siekdama sumažinti trintį sandoriuose, paspartinti pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą.

    Rinkoje tokie antriniai sandoriai dažnai traktuojami kaip brandesnio etapo signalas: įmonė gali augti iš generuojamų pinigų srautų, o investuotojai sustiprina akcininkų bazę ilgalaikiais instituciniais partneriais. „Vinted“ atveju tai taip pat rodo, kad bendrovė ir toliau laikoma viena stipriausių Europos naudotų prekių prekybos žaidėjų.