Tag: Startuoliai

  • EIC 2026 metų investicijos: 10 didžiausių gavėjų per devynis mėnesius – 224,1 mln. eurų

    Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius pasirašė įsipareigojimų investuoti į dešimt bendrovių už maždaug 224,1 mln. eurų. Daugiausia dėmesio teko itin aukštųjų technologijų kryptims – nuo kvantinių kompiuterių iki branduolinės sintezės.

    Apie didžiausius šių metų EIC įsipareigojimus paskelbta remiantis duomenimis, kuriais pasidalijo „EU-Startups“. Skaičiai atspindi būtent EIC fondo investavimo įsipareigojimus, o ne visą bendrą finansavimo raundų sumą ar faktinį lėšų išmokėjimą.

    Iš viso 2026 metais EIC, skaičiuojant tris pirmuosius ketvirčius, atliko 85 investicijas. Tačiau būtent didžiausi gavėjai geriausiai parodo, į kokias sritis šiuo metu nukreipiami Europos viešieji pinigai – energijos transformaciją, gynybiškai svarbią infrastruktūrą, puslaidininkius, biotechnologijas ir kosmoso technologijas.

    Reitingas sudarytas pagal įsipareigojimų sumas, pasirašytas nuo sausio iki rugsėjo, o tais atvejais, kai ta pati bendrovė gavo kelis EIC sprendimus, jie buvo sumuojami. Tai leidžia aiškiau matyti, kurios įmonės 2026 metais tapo didžiausiais EIC portfelio „magnetais“.

    Didžiausi 2026 metų EIC įsipareigojimai

    Pirmoje vietoje – Bulgarijos kosmoso technologijų bendrovė „EnduroSat“, kuriai pasirašytas 34,5 mln. eurų įsipareigojimas (rugpjūčio 17 dieną). Įmonė kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus bei siūlo „palydovas kaip paslauga“ modelį, leidžiantį klientams vykdyti misijas ne kuriant savo aparatus nuo nulio.

    Antroje vietoje rikiuojasi Vokietijos „Reverion“ su 33,3 mln. eurų įsipareigojimais per dvi investicijas (pasirašytas birželį ir rugpjūtį). Įmonė vysto reversines jėgaines, kurios gali gaminti elektrą iš dujų (pavyzdžiui, biodujų ar vandenilio) ir perteklinę elektrą paversti kaupiamais degalais.

    Trečia–ketvirta pozicijos praktiškai dalijamos tarp dviejų projektų, kurių įsipareigojimai siekė beveik po 30 mln. eurų. Prancūzijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Pasqal“ beveik 30 mln. eurų EIC investiciją gavo sausio 30 dieną, o Vokietijos ir JAV šaknis turinti „Focused Energy“ analogiško dydžio įsipareigojimą užsitikrino gegužę, siekdama komerciškai pritaikomos branduolinės sintezės.

    Toliau sąraše – Nyderlandų „SMART Photonics“, gavusi 25 mln. eurų įsipareigojimą gegužę. Įmonė gamina fotonines integrines grandines – lustus, kuriuose informacija perduodama ir apdorojama šviesa, o ne vien elektros signalais, todėl technologija ypač aktuali telekomunikacijoms, duomenų centrams ir DI infrastruktūrai.

    Nuo nosies purškalų iki kvantinių lustų

    Be energetikos ir puslaidininkių, EIC investicijų dešimtuke ryški ir biotechnologijų kryptis. Amsterdame įkurta „Leyden Labs“ beveik 20 mln. eurų įsipareigojimą gavo balandį – bendrovė kuria nosies purškalus, kurie turėtų apsaugoti nuo kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripą ir koronavirusus, antikūnus nukreipiant tiesiai į kvėpavimo takus.

    Dar viena kvantinių technologijų kryptis – Prancūzijos „Quandela“, kurianti fotoninius kvantinius kompiuterius, liepą užsitikrino beveik 14 mln. eurų EIC įsipareigojimą. Ši įmonė vysto tiek aparatinę dalį, tiek programinę infrastruktūrą, reikalingą tokias sistemas pritaikyti moksle ir versle.

    Po maždaug 12,5 mln. eurų įsipareigojimą gavo trys skirtingų sričių bendrovės: Prancūzijos „AURA AERO“ (kovą) – mažesnių emisijų orlaivių, tarp jų elektrinių mokomųjų ir hibridinių regioninių lėktuvų, kūrėja; Prancūzijos „Quobly“ (gegužę) – kurianti siliciu paremtus kvantinius kompiuterius, pasitelkiant puslaidininkių gamybos metodus; bei Vokietijos „Proxima Fusion“ (liepą) – dirbanti su sintezės elektrinėmis, paremtomis magnetinio sulaikymo įrenginiais stellaratoriais.

    Ką rodo ši dešimtuko „nuotrauka“

    Šis sąrašas apima tik EIC fondo įsipareigojimus, pasirašytus per 2026 metų sausį–rugsėjį, ir dėl to yra tarsi pjūvis „čia ir dabar“. Vis dėlto jis aiškiai parodo dvi kryptis: Europai svarbią energetikos technologijų paiešką ir pastangas stiprinti kritines aukštųjų technologijų grandines – nuo fotoninių lustų iki kvantinės kompiuterijos.

    Kartu tai signalas ir startuolių ekosistemai: EIC didžiausi finansavimo sprendimai vis dažniau atitenka projektams, kurie reikalauja didelių kapitalo sumų, ilgo vystymo ciklo ir sudėtingos mokslinės bei inžinerinės bazės. Tokiose srityse viešasis kapitalas dažnai tampa vienu svarbiausių „inkarų“, pritraukiant ir privačius investuotojus.

  • „Return“ pritraukė 835 mln. eurų ir nuo 2027-ųjų Vokietijoje kasmet diegs bent 1 GW baterijų

    Amsterdame įsikūręs energijos kaupimo startuolis „Return“ užsitikrino 835 mln. eurų portfelinį finansavimą, skirtą didelės apimties baterijų saugykloms ir energijos lankstumo paslaugoms plėtoti.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimą užtikrino „Deutsche Bank“ ir „Rabobank“, o jis bus nukreiptas į įmonės plėtrą Vokietijoje – vienoje didžiausių Europos elektros rinkų.

    Įmonė planuoja nuo 2027 metų Vokietijoje kasmet įrengti mažiausiai 1 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų. Tai turėtų padėti subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybos svyravimus ir palaikyti tinklo stabilumą.

    „Return“ pabrėžia, kad augant lankstumo poreikiui svarbu didinti ne tik fizinę baterijų infrastruktūrą, bet ir gebėjimą tokius projektus finansuoti mastu – todėl kartu vystomas ir vadinamasis virtualus lankstumo modelis.

    Planai Vokietijoje: investicijos ir pirmieji projektai

    „Return“ teigimu, nauja finansavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas nuo 2027 metų kasmet į Vokietijos baterijų saugyklų projektus investuoti nuo 750 mln. iki 1,2 mlrd. eurų – priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Pradinis finansavimo paketas apima tris projektus Vokietijoje, kurių bendra galia siekia 117 MW. Įmonė nurodo, kad darant prielaidą apie keturių valandų trukmės baterijas ir du pilnus įkrovimo-iškrovimo ciklus per dieną, šie objektai galėtų per metus atiduoti apie 341 640 MWh elektros.

    Toks kiekis, kaip teigiama, būtų prilyginamas maždaug 100 000 Vokietijos namų ūkių metiniam elektros suvartojimui.

    Įmonės finansavimas seka po ankstesnio, 2025 metais įvardyto 300 mln. eurų augimo kapitalo pritraukimo.

    Partnerystės su didžiosiomis energetikos bendrovėmis

    „Return“ pozicijas Vokietijos rinkoje sustiprino ir komerciniai susitarimai. Nurodoma, kad „ENGIE“ išplėtė partnerystę iki 400 MW sutartinės baterijų „lankstumo“ apimties, o „Centrica Energy“ pasirašė atskirą susitarimą, apimantį 100 MW.

    Už Vokietijos ribų bendrovė taip pat bendradarbiauja su tokiomis energetikos įmonėmis kaip „Vattenfall“, „Essent“ ir „Eneco“ kituose Europos rinkose.

    Pasak finansuotojų atstovų, baterijų saugyklos tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi, nes padeda išnaudoti nepastovios atsinaujinančios generacijos pajamų potencialą ir užtikrinti elektros tinklo stabilumą.

    Virtualus lankstumo portfelis ir ilgalaikė plėtra

    „Return“ buvo įkurta 2021 metais, jos būstinė yra Amsterdame, o veikla apima kelias Europos energetikos rinkas. Įmonė vysto, valdo ir eksploatuoja didelio masto baterijų saugyklų infrastruktūrą.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 8 GW aktyvų plėtros portfelį ir siekianti iki 2030 metų įgyvendinti daugiau nei 5 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų.

    Finansavimas taip pat siejamas su „Return“ kuriamu Virtualiu lankstumo portfeliu (VFP) – platforma, kuri sujungia kelių objektų baterijų pajėgumus į vieną virtualų portfelį. Toks modelis, pasak įmonės, leidžia energetikos bendrovėms naudotis lankstumo paslaugomis nevaldant atskirų baterijų objektų.

  • Ispanijos „Titan OS“ pritraukė 40 mln. eurų ir žada alternatyvą „Roku“ bei „Android TV“

    Barselonoje įsikūrusi išmaniųjų televizorių operacinių sistemų kūrėja „Titan OS“ pritraukė 40 mln. eurų finansavimo raundą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos toliau vystyti jos „smart TV“ operacinę sistemą ir plėtrai.

    Apie sandorį skelbia „EU-Startups“. Prie raundo prisidėjo esami investuotojai „Highland Europe“ ir „Mangrove Capital Partners“, taip pat suteikta kredito linija iš fondų ir sąskaitų, kurias valdo „BlackRock“.

    Naujas finansavimas seka po 50 mln. eurų serijos A raundo, apie kurį buvo pranešta 2025 metų gruodį. „Titan OS“ nurodo, kad iš viso iki šiol yra pritraukusi 97 mln. eurų.

    Bendrovės finansų direktorius Hyoung-Ung Kim sako, kad praėjus trejiems metams nuo starto „Titan OS“ jau naudojama milijonuose namų ir auga metai iš metų, siekdama tapti pasauliniu žaidėju rinkoje, kurioje dominuoja JAV ir Azijos bendrovės.

    Kas yra „Titan OS“ ir kuo ji skiriasi

    „Titan OS“ įkurta 2023 metais. Tarp įkūrėjų – verslininkas Jacinto Roca, anksčiau įkūręs „Wuaki.tv“, kuri vėliau buvo įsigyta „Rakuten“.

    Įmonė kuria nepriklausomą, „Linux“ pagrindu veikiančią išmaniųjų televizorių operacinę sistemą, kuri gali pakeisti tokias platformas kaip „Android TV“ ar „Roku“. Idėja paprasta: televizoriaus gamintojams pasiūlyti alternatyvą, kuri nebūtų didžiųjų ekosistemų dalis.

    Gamintojams „Titan OS“ siūlo pritaikomą programinę įrangą ir pajamų dalijimosi reklamą modelį. Taip pat akcentuojami iš anksto įdiegti nemokami reklamomis paremti transliacijų (FAST) kanalai, leidžiantys uždirbti iš turinio ir reklamos po televizoriaus pardavimo.

    Žiūrovams bendrovė žada lokalizuotą sąsają, kurioje viename pagrindiniame ekrane sujungiamos populiarios programėlės, tiesioginė TV ir nemokamas transliuojamas turinys.

    Su kokiais TV prekės ženklais dirba

    „Titan OS“ teigia licencijavusi savo technologiją tokiems televizorių prekės ženklams kaip „Philips“, AOC, JVC, „Vestel“, „Skyworth“ ir „Sharp“.

    Taip pat nurodoma, kad įmonės pajamos esą išaugo 15 kartų, nors išsamesnių skaičių ar laikotarpio bendrovė šiame pranešime nepateikia.

    Investuotojai „Highland Europe“ akcentuoja modelį, kuriame televizorių gamintojai gali gauti dalį pajamų už reklamą ilgą laiką po įrenginio pardavimo, o reklamuotojai – pasiekti auditoriją per skirtingus TV prekės ženklus.

    Kur bus panaudotos 40 mln. eurų lėšos

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas į produkto inovacijas, reklamos technologijų tobulinimą ir plėtrą į naujas rinkas.

    „Titan OS“ taip pat mini planus stiprinti partnerystes su įrangos gamintojais (OEM) visame pasaulyje ir auginti ekosistemą, kurioje naudą gautų tiek gamintojai, tiek turinio bei reklamos partneriai.

  • Startuoliams lengviau gauti milijonus pradžiai, bet produkto gamyba „užstringa“ ties šimtais milijonų

    Startuolį įkurti ir gauti pirmąjį finansavimą šiandien lengviau nei prieš kelerius metus, tačiau didžiausia kliūtis dažnai prasideda vėliau – kai technologiją reikia paversti masiškai gaminamu produktu. Verslininkai sako, kad tarp idėjos ir rinkos atsiveria finansavimo spraga.

    Kaip akcentuojama lenkų startuolių patirtyse, viešasis palaikymas ir grantai dažniausiai padeda ankstyvoje stadijoje, tačiau komercializacijos etape prireikia nepalyginamai didesnio kapitalo ir daugiau institucinio lankstumo. Kartu išlieka biurokratija ir ilgos paraiškų procedūros.

    Startuoliams, anot jų atstovų, kelių milijonų finansavimas „įsibėgėjimui“ neretai yra pasiekiamas, bet perėjimas prie pramoninės gamybos pareikalauja jau šimtų milijonų. Būtent šiame etape dalis inovacijų įstringa – ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad trūksta priemonių ir investuotojų apetito rizikai.

    Ši dilema ypač ryški gilesnių technologijų (deeptech), dvejopo panaudojimo (dual-use) ar kosmoso projektuose, kur rizika didesnė, o grąžos tenka laukti ilgiau. Pasak verslo atstovų, finansavimo sistema vis dar linkusi remti mažesnės rizikos projektus.

    Milijonai technologijai, šimtai milijonų produktui

    Startuolių atstovai atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai nuvertinamą faktą: sukurti technologiją ir ją industrializuoti – du skirtingi uždaviniai. Technologijos vystymas iki galutinio sprendimo gali kainuoti, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, tačiau produkto išleidimas į rinką ir gamybos paleidimas gali pareikalauti jau šimtų milijonų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – baterijų sprendimai. Net ir turint proveržinę technologiją, reali gamyba dideliais mastais reikalauja automatizacijos, brangios įrangos ir procesų, galinčių be klaidų veikti tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių vienetų apimtimis per valandą ar parą.

    Verslininkai pabrėžia, kad Lenkijoje esama daug programų startui, kuriose galima gauti nuo 50 tūkst. iki 800 tūkst. zlotų idėjos vystymui. Tačiau vėlesnėse stadijose finansavimas tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, o rizikingesni projektai dažniau lieka nuošalyje.

    Grantų procedūros: lėtos, bet atsiranda lankstumo

    Nors grantų sistemos per pastaruosius metus keitėsi, startuoliai vis dar susiduria su nemenku administraciniu krūviu. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad biurokratija gali sulėtinti kelią iki realios komercializacijos.

    Kita vertus, verslo atstovai pastebi ir pozityvių ženklų: kai kuriose programose atsiranda daugiau galimybių koreguoti projektų prielaidas jau įgyvendinimo metu. Tai svarbu, nes paraiškos dažnai rengiamos remiantis literatūra ir pradiniais bandymais, o vėlesni tyrimai gali pakeisti kryptį.

    DI keičia paraiškų rašymą, bet konkurencija tik auga

    Startuoliai pastebi, kad paraiškų rengimą supaprastina įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai. Tai mažina laiko sąnaudas, reikalingas dokumentams parengti.

    Tačiau kartu didėja ir konkurencija: jei anksčiau paraiškos rengimas galėjo užtrukti kelias dienas intensyvaus darbo, dabar daugiau komandų pateikia paraiškas greičiau, todėl į vieną programą gali pretenduoti šimtai startuolių, o vietų skaičius lieka ribotas.

  • Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją, kad galėtų plėsti dirbtiniu intelektu paremtą platformą, palengvinančią kelią į Europos finansavimo programas.

    Finansavimo raundui vadovavo „3XP Global“ per savo „Impact Innovation Fund“ rizikos kapitalo programą, susietą su Portugalijos valstybiniu kapitalizacijos ir atsparumo fondu.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Celtis Venture Partners“, „Gateway Ventures“ (investuotojai iš Austrijos ir Vokietijos) bei JAV personalo technologijų bendrovė „Deel“.

    Po šio raundo bendra „Granter“ pritraukta suma siekia 2 mln. eurų, o įmonė planuoja investuoti į produkto tobulinimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    Kam skirta „Granter“ platforma

    „Granter“ kuria DI platformą, kuri padeda verslui rasti viešojo finansavimo galimybes, pasirengti paraiškoms ir vėliau administruoti patvirtintus projektus.

    Pagrindinis dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams – toms organizacijoms, kurios dažnai neturi pakankamai resursų ar patirties įveikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras.

    Įmonė pabrėžia, kad paraiškos viešajam finansavimui paprastai reikalauja daug dokumentų, administracinių veiksmų ir laiko, o tai mažesniems žaidėjams tampa rimta kliūtimi.

    Nauja chat tipo konsultanto versija

    Neseniai bendrovė iš naujo pristatė „AI Grant Consultant“ – pokalbio principu veikiančią sąsają, leidžiančią organizacijoms tiesiogiai bendrauti su DI agentu ieškant tinkamų programų, rengiant paraiškas ir valdant projektus.

    Taip pat įdiegta nemokama bandomoji versija, kad vartotojai galėtų iš karto pradėti ruoštis paraiškų teikimui.

    Pasak įmonės, užduotys, kurios anksčiau trukdavo savaites ir neretai reikalaudavo išorinių konsultantų pagalbos, dabar gali būti atliktos greičiau – kai kuriais atvejais per mažiau nei valandą.

    Plėtra: nuo Portugalijos į didžiąsias Europos rinkas

    „Granter“ nurodo, kad 2025 metų lapkritį laimėjo „Web Summit“ startuolių konkursą „PITCH“, o nuo to laiko padėjo daugiau nei 140 įmonių teikti paraiškas dėl daugiau nei 30 mln. eurų finansavimo.

    Tarp klientų įvardijami ANA Airports, MC Sonae, „Galp“, Portugalijos karinis jūrų laivynas ir „Fidelidade“.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Bernardo Seixas teigia, kad daugybė stiprių projektų lieka už viešojo finansavimo ribų ne dėl kokybės stokos, o dėl laiko, komandos ar žinių trūkumo biurokratiniuose procesuose.

    Naujas kapitalas bus skirtas plėtrai: planuojama iki metų pabaigos daugiau nei padvigubinti darbuotojų skaičių ir, be Portugalijos, žengti į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją. Vidutiniu laikotarpiu bendrovė taip pat svarsto JAV rinką.

  • Berlyno „Robin Capital“ uždarė 15 mln. eurų fondą: investuos į DI, robotikos ir kosmoso startuolius

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Robin Capital“ uždarė antrąjį 15 mln. eurų fondą, skirtą ankstyvos stadijos startuoliams. Taip bendra fondo valdytojo pritrauktų įsipareigojimų suma per du fondus pasiekė 30 mln. eurų.

    Naujasis „Robin Capital Fund II“ seka po pirmojo 15 mln. eurų fondo, uždaryto 2024 metais. Kaip rašo „EU-Startups“, antrasis fondas jau spėjo atlikti 17 investicijų į įmones, dirbančias žvalgybos, gynybos, Žemės stebėjimo ir kosmoso technologijų srityse.

    Fondo įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Robin Haak pabrėžė, kad nors modelis vadinamas „Solo GP“, „niekas kuriant „Robin Capital“ niekada nebuvo vienas“. Jo teigimu, svarbiausia – pasitikėjimas, įsitikinimas ir noras padėti vieni kitiems siekti sėkmės.

    Šis uždarymas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos ankstyvos stadijos fondų bangą, kai skelbiama apie naujus ar papildomai pritrauktus dešimtis milijonų eurų siekiančius kapitalo krepšius. Investuotojams tai signalizuoja stiprėjantį susidomėjimą DI, „DeepTech“ ir su gynyba bei kosmosu susijusiomis technologijomis.

    Į ką taikosi „Robin Capital“

    „Robin Capital“ įkurta 2023 metais, o jos investicijų fokusas – „pre-Seed“ ir „Seed“ stadijos Europos startuoliai. Bendrovė didžiausią dėmesį skiria dirbtiniam intelektui, įmonių programinei įrangai, robotikai, gynybai, kosmosui ir „DeepTech“ projektams.

    Įprastas vienos investicijos dydis siekia nuo 100 tūkst. iki 600 tūkst. eurų. Nors fondas turi aiškias prioritetines kryptis, jis nurodo nesilaikantis griežtų sektorių ribų ir ieškantis komandų, sprendžiančių didelių rinkų problemas bei galinčių kurti lengvai plečiamus verslus.

    Bendrovė veikia pagal „Solo General Partner“ (Solo GP) modelį: investicinius sprendimus priima R. Haak, tačiau remiasi investicinių partnerių, ribotųjų partnerių ir daugiau nei 100 patyrusių operatorių tinklu.

    Kas investuoja ir kaip plečiama strategija

    „Robin Capital“ investuotojų bazę sudaro verslininkai, vadinamųjų vienaragių kūrėjai, technologijų vadovai, šeimų biurai, taip pat investuotojai, turintys rizikos kapitalo ir privataus kapitalo patirties. Tarp ribotųjų partnerių minimi ir verslai bei šeimos, siejami su tokiais vardais kaip „Ferrari“, Moratti, „Adyen“ ir FTMO, taip pat investuotojai, susiję su „Permira“, „Macquarie“ ir „FJ Labs“.

    Be dviejų ankstyvos stadijos fondų, „Robin Capital“ yra įsteigusi tris augimo fazei skirtus specialios paskirties investicinius instrumentus (SPV), kad galėtų papildomai remti „ARX Robotics“, „Almetra“ ir „Ground A“. Tokie instrumentai leidžia investuotojų bendruomenei prisidėti prie papildomų finansavimo etapų už pagrindinės ankstyvos stadijos strategijos ribų.

    Įkūrėjo patirtis ir tolimesni planai

    Prieš įkurdamas „Robin Capital“, R. Haak 2013 metais kartu su bendraįkūrėjais pradėjo „Jobspotting“, kuri vėliau tapo „SmartRecruiters“ dalimi – ten jis dirbo pasauliniu COO ir vadovaujančiu direktoriumi. Vėliau „SmartRecruiters“ buvo įsigyta SAP.

    Anksčiau jis dirbo susijungimų ir įsigijimų srityje „Axel Springer“ bei kartu įkūrė „Axel Springer Plug & Play“. Taip pat jis atliko pirmą institucinę investiciją į Vokietijos fintech „N26“ ir vėliau dirbo Europos augimo investicijų įmonės „Revaia“ vadovaujančiu partneriu.

    Per pastarąjį dešimtmetį R. Haak nurodoma investavęs į daugiau nei 60 įmonių, tarp jų – į septynis vienaragius, įskaitant „N26“, „Algolia“, „Aircall“ ir „Coralogix“. Ateičiai „Robin Capital“ svarsto trečią 15 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą ir siekį iš viso paremti apie 80–90 startuolių, taip pat – galimą atskirą augimo tęstinumo fondą.

  • Austrijos kosmoso startuolis „Tumbleweed“ pritraukė 6,9 mln. eurų po pirmojo komercinio palydovo

    Austrijos kosmoso technologijų startuolis „Tumbleweed“ pranešė pritraukęs 6,9 mln. eurų investicijų vos po keturių mėnesių nuo šalies pirmojo komercinio palydovo iškėlimo į orbitą.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai įvardijama kaip didžiausias Austrijoje „SpaceTech“ sėklinės (seed) stadijos finansavimo raundas. Raundui vadovavo „PactVC“, taip pat dalyvavo „Vanagon Ventures“, ankstyvasis investuotojas „Prototype Capital“ ir „EWOR“.

    Įdomi šio sandorio detalė – daugiau nei trečdalis iš 25 asmenų komandos taip pat investavo asmeninių lėšų. Bendrovė teigia, kad tai atspindi darbuotojų pasitikėjimą vystoma kryptimi ir jau įgyvendintomis misijomis.

    „Tumbleweed“ kuria sprendimą, kuris laboratorijoms ir gamintojams turėtų palengvinti eksperimentų vykdymą mikrogravitacijoje: įmonė siūlo modulinius naudingosios apkrovos konteinerius, o pati rūpinasi jų veikimu orbitoje ir duomenų perdavimu.

    Kam skirti „Pods“ ir kaip veikia paslauga

    Bendrovė, įkurta 2024 metais, parduoda modulinius naudingosios apkrovos konteinerius („Pods“), kurie, kaip teigiama, apima energijos tiekimą, duomenų ryšį ir sertifikavimo dalį. Tokie konteineriai skirti tyrimų grupėms, gamintojams ir MTEP (R&D) komandoms.

    „Tumbleweed“ nurodo, kad konteineriai yra „atskirti nuo gedimų“ (fault-isolated), atkeliauja iš anksto sertifikuoti, o klientų eksperimentai orbitoje išlieka maitinami ir prijungti. Klientai savo krovinį pristato bendrovei ir misijos metu gauna duomenis.

    „Pods“ yra kelių dydžių, o misijų kaina prasideda nuo 15 tūkst. eurų. Įmonės erdvėlaivis „Oasis“ šiuos konteinerius pakelia į orbitą, juos eksploatuoja ir galiausiai grąžina atgal į Žemę.

    „Oasis Alpha“: pirmasis komercinis palydovas Austrijai

    Pirmoji „Tumbleweed“ misija „Oasis Alpha“ buvo sukurta per devynis mėnesius, o startuolis tai įvardija kaip penkis kartus greitesnį tempą nei įprasta rinkos praktikoje.

    „Oasis Alpha“ į kosmosą paleistas 2026 metų liepos 7 dieną su „SpaceX“ misija „Transporter-17“ ir pristatytas kaip pirmasis Austrijos komercinis palydovas. Skelbiama, kad jis gabeno keturių klientų krovinius.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ši misija buvo išparduota dar likus metams iki paleidimo, o paslaugos buvo apmokėtos iš anksto.

    Ką planuoja daryti su 6,9 mln. eurų

    Pasak „Tumbleweed“, naujai pritrauktos lėšos turėtų finansuoti tris misijas 2027 metais. Teigiama, kad jose dalyvaus daugiau nei 10 klientų.

    Kapitalas taip pat bus skirtas spartinti kitos kartos orbitinės platformos „Oasis Beta“ kūrimą. Ji planuojama 2028 metais ir, kaip skelbiama, turėtų palaikyti didesnes naudingąsias apkrovas bei turėti grįžimo (re-entry) galimybę, kad eksperimentų mėginiai būtų saugiai pargabenami į Žemę.

    Publikacijoje taip pat pateikiamas platesnis kontekstas: 2026 metais Europoje skelbta ir daugiau kosmoso technologijų finansavimo sandorių, o kartu su „Tumbleweed“ raundu jų suma įvardijama siekianti apie 85,1 mln. eurų.

  • Vokietijos „Conlio“ pritraukė 6,4 mln. eurų: plės DI finansų automatizavimą krovinių rinkoje

    Berlyne įkurta „Conlio“ pritraukė 6,4 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje ir DI paremtam finansinių procesų automatizavimui kelių krovinių pervežimo sektoriuje.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Piton Capital“, prisijungė „Haufe Group Ventures“, taip pat dvi logistikos grupės – „WaVe-X“ (WALTER GROUP) ir „F-LOG Ventures“ (FIEGE fondas). Prie raundo dalyvavo ir ankstesni investuotojai „System.One“, „Puzzle Ventures“, „Booom Ventures“ bei „Yellow“.

    „Conlio“ – tai finansinių operacijų platforma, skirta kelių transporto ekspeditoriams. Bendrovė teigia, kad tradicine programine įranga pilnai automatizuoti procesus trukdo daugybė išimčių ir konteksto reikalaujančių sprendimų, o DI šias kliūtis padeda įveikti.

    Įmonę 2023 metais įkūrė dr. Claudio Consul. Jos idėja – sudėtingus krovinių dokumentus paversti patikrintais duomenimis ir taip automatizuoti su jais susijusius finansinius veiksmus – nuo patikrų iki atsiskaitymų ir sąskaitų išrašymo.

    Kaip veikia „Conlio“ sprendimas

    Kiekvienas kelių transporto pervežimas sukuria dokumentų grandinę: nuo CMR važtaraščių ir pristatymo patvirtinimų iki vežėjų sąskaitų. Prieš apmokant vežėjams ar išrašant sąskaitas klientams, ekspeditoriai turi įsitikinti, kad dokumentai yra pilni ir teisingi.

    Praktikoje tai reiškia daug rankinio darbo: dokumentai atkeliauja skirtingais formatais ir kalbomis, juose pasitaiko ranka rašytų pastabų, o tikrinimo taisyklės gali skirtis pagal klientą, maršrutą ar šalį.

    „Conlio“ tvirtina, kad DI gali skaityti, interpretuoti ir tikrinti dokumentus mastu, kurio taisyklėmis paremta programinė įranga dažnai nepasiekia. Kaip pavyzdys minimas CMR, kuriame gali būti kelios skirtingus įvykius žyminčios datos – iššūkis čia ne datą „nuskaityti“, o suprasti, ką ji reiškia konkrečiam vežimui.

    Ką žada automatizavimas ekspeditoriams

    Bendrovės teigimu, Europos kelių krovinių rinka siekia apie 430 mlrd. eurų, tačiau ekspeditoriai dažnai dirba su mažomis maržomis. Todėl net ir nedidelis administracinių kaštų sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį rezultatams.

    „Conlio“ nurodo, kad jos platforma gali automatizuoti daugiau nei 90 proc. krovinių dokumentų patikrų, sumažinti rankinio apdorojimo sąnaudas, padėti užfiksuoti permokas ir pagreitinti sąskaitų išrašymą.

    Taip pat teigiama, kad sprendimas gali padidinti ekspeditorių EBIT iki 30 proc., o įmonei, kurios pajamos siekia 100 mln. eurų, tai galėtų reikšti daugiau nei 1 mln. eurų metinį EBIT pokytį. Šie skaičiai pateikiami kaip bendrovės vertinimas, o realus efektas priklauso nuo konkrečių procesų ir apimčių.

    Investuotojų argumentai ir platesnis kontekstas

    „Piton Capital“ atstovas Michaelas Macklinas teigė, kad kelių transporto ekspedijavimo finansuose vyksta didelių apimčių sandoriai, kuriems reikia daugybės rankinių patikrų, o „Conlio“ komandą išskiria gilus problemos išmanymas iš klientų perspektyvos.

    „WaVe-X“ vadovas Thomasas Muscheris pabrėžė, kad DI sprendimai juda iš bandomųjų projektų į bazinius procesus, o finansų „back office“ – viena sričių, kur poveikis gali būti greičiausiai matomas. Jo teigimu, patikrinti transakcijų duomenys yra pamatas vis labiau automatizuojamiems darbo srautams.

    „Conlio“ investicija įsilieja į platesnę 2026 metų tendenciją, kai Europoje daugėja investicijų į krovinių programinę įrangą ir DI paremtus finansų procesus. Tarp minėtų pavyzdžių – Vokietijos „Procuros“ ir „cargo.one“, taip pat Ukrainos „Cargofy“, Belgijos „Vectrix“, Danijos „Plinto“ ir Jungtinės Karalystės „Zalos“ pritraukti raundai.

  • „Evertrue Capital“ uždarė 15 mln. eurų fondą: investuos į „frontier“ technologijas Europoje

    Britų rizikos kapitalo bendrovė „Evertrue Capital“ uždarė savo pirmąjį 15 mln. eurų fondą, skirtą ankstyviausios stadijos (pre-seed) „frontier“ technologijų startuoliams Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, fondą remia „Phoenix Court“ per „Basecamp“ fondų fondą, taip pat British Business Bank, „Better Society Capital“, „Bootstrap 4F“ (Invest in Women Taskforce) ir „Allocator One“.

    „Evertrue Capital“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Yvonne Bajela teigia, kad geriausias metas investuoti yra dar prieš rinkai turint įrodymų, todėl fondas orientuosis į ankstyvus, koncentruotus statymus ir aktyvią pagalbą įkūrėjams.

    Skelbiama, kad fondas planuoja investuoti maždaug po 299–599 tūkst. eurų į įkūrėjus, kuriančius pažangias (angl. frontier) technologijas. Bendrovė pabrėžia, jog tai nebus „didelio kiekio“ portfelio strategija – kasmet bus pasirenkamas ribotas skaičius investicijų.

    Kas yra „Evertrue Capital“ ir kas ją remia

    „Evertrue Capital“ pristatomas kaip debiutinis Y. Bajelos fondas. Ji savo karjerą pradėjo „Goldman Sachs“, vėliau dirbo „Mitsui & Co.“, kur, kaip nurodoma, investavo į technologijų bendroves, tarp jų ir „Wise“, bei padėjo portfelio įmonėms plėstis į Aziją.

    Vėliau ji tapo viena iš „Impact X Capital“ steigėjų ir pagrindinių investuotojų, o prieš įkurdama „Evertrue Capital“ dirbo partnerės pozicijoje „Phoenix Court“ (čia veikia ir „LocalGlobe“ bei „Latitude“).

    Fondo investuotojų sąrašas apima tiek viešąsias, tiek privačias iniciatyvas. Tarp jų – British Business Bank, kuri Jungtinėje Karalystėje veikia kaip valstybės remiamas plėtros bankas, taip pat „Basecamp“ – fondų fondas, investuojantis į kylančių fondų valdytojų bendruomenę.

    Į ką fondas jau investavo ir kokios tendencijos ryškėja

    „Evertrue Capital“ nurodo jau investavusi į septynias bendroves. Tarp jų minimos „Revion“ (agentinis DI automobilių sektoriui), „Poindexter Labs“ (DI gebėjimų ir efektyvumo laboratorija), „Zuba“ (FinTech infrastruktūra globaliam verslui) ir „Zaro“ (žinių sluoksnis įmonėms).

    Taip pat teigiama, kad pusė portfelio įmonių jau pradėjo veiklą Jungtinėse Valstijose – tai rodo ankstyvą tarptautinės plėtros kryptį.

    Fondo uždarymas vyksta platesniame Europos ankstyvosios stadijos fondų kontekste: 2026 metais rinkoje skelbta apie kelis naujus ar uždaromus fondus, daugiausia orientuotus į programinę įrangą, „deeptech“ ir DI.

    Kodėl debiutiniams fondams pritraukti lėšas tampa sunkiau

    „Evertrue Capital“ teigimu, solo generaliniams partneriams ir naujiems fondų valdytojams lėšų pritraukimas sudėtingėja. Kaip vieną indikatorių bendrovė pateikia, kad 2024 metais 67 proc. naujų rizikos kapitalo fondų buvo kuriami su mažesniu nei 8,9 mln. eurų tikslu.

    Todėl 15 mln. eurų dydžio pirmasis fondas, kuriam pavyko pritraukti kelių institucinių ir privačių rėmėjų paramą, išsiskiria kaip reikšmingas debiutas ankstyvos stadijos rinkoje.

  • Sautamptono „Viridi“ pritraukė 2,6 mln. eurų technologijai, CO2 atliekas paversiančiai chemijos produktais

    Jungtinės Karalystės „DeepTech“ startuolis „Viridi“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją, kad didintų technologijos mastą ir spartintų plėtrą Azijoje bei JAV. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį perdirbtą anglies dioksidą (CO2) paversti cheminiais produktais, naudojamais kasdienėse prekėse.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimo raundui vadovavo „Odyssey Ventures“, kartu investavo „Alphatron Impact Ventures“, o esami verslo angelai įsipareigojo investuoti papildomai. Strateginiu investuotoju tapo ir „TOP Ventures“ – Tailando naftos bendrovės „Thaioil“ rizikos kapitalo padalinys.

    Naujas raundas seka po 2023 metais įvykusio 3,3 mln. eurų sėklinio finansavimo. „Viridi“ vadovas dr. Danielis Stewartas teigė, kad strateginio partnerio prisijungimas yra svarbus signalas apie technologijos vertę, o pirmasis kelias į rinką numatomas Azijoje.

    Bendrovė siekia pasiūlyti pramonei alternatyvą iškastiniu kuru paremtoms žaliavoms, kurios įprastai naudojamos įvairiems cheminiams ingredientams gaminti. Idėja – panaudoti surinktą CO2 kaip anglies šaltinį ir taip mažinti priklausomybę nuo naftos kilmės žaliavų tiekimo grandinėse.

    Kaip veikia „Viridi“ sprendimas

    „ViridiCO2“ – tai Sautamptono universiteto chemijos mokyklos „spinout“ įmonė, įkurta 2020 metais. Ji kuria specialų cheminį ingredientą – katalizatorių, padedantį gamykloms paversti perdirbtą CO2 taršą į naudingas medžiagas.

    Pasak bendrovės, technologija sukurta taip, kad galėtų būti diegiama esamoje gamybinėje infrastruktūroje. Tai reiškia, kad gamintojai teoriškai galėtų keisti dalį žaliavų į CO2 pagrindu gautas alternatyvas neperstatydami gamyklų.

    Įmonė technologiją pristato kaip platformą, kuri gali būti taikoma skirtingoms cheminių produktų klasėms. Pirmoji didelė kryptis – paviršiaus aktyviosios medžiagos (surfaktantai), plačiai naudojamos buitinėje chemijoje ir asmens higienos produktuose.

    Pirmasis produktas ir partnerystės

    Investicija papildo ankstesnius įmonės žingsnius komercinėje kryptyje: 2025 metais „Viridi“ pristatė pirmąjį CO2 pagrindu sukurtą anijoninį surfaktantą „Vireya“. Bendrovė taip pat yra sudariusi jungtinės plėtros susitarimą su „Zschimmer & Schwarz“, kurio tikslas – paspartinti technologijos mastelio didinimą ir įsitvirtinimą rinkoje.

    „Thaioil“ atstovas Vivat Wongnirund akcentavo, kad bendrovė „Viridi“ pažangą stebi nuo 2024 metų, o CO2 pagrindu kuriami surfaktantai, anot jo, jau buvo išbandyti realiose gamybos aplinkose. Jo teigimu, tai gali padėti lengviau integruoti sprendimą į esamas pramonines operacijas.

    Platesnis kontekstas: investicijos į CO2 panaudojimą

    „Viridi“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos investicijų bangą, kai ieškoma alternatyvų iškastinėmis žaliavomis paremtoms pramoninėms medžiagoms. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus pobūdžio sandoriai: Belgijos „D-CRBN“, Šveicarijos „Seprify“, Jungtinės Karalystės „Uplift360“, „Sparxell“ bei „HexSeed“.

    Minėtų investicijų ir „Viridi“ raundo suma, kaip pažymima, sudaro daugiau nei 60,3 mln. eurų, tačiau tai įvardijama kaip konkrečios imties pavyzdys, o ne viso sektoriaus investicijų mastas. Vis dėlto tendencija rodo augantį susidomėjimą technologijomis, kurios CO2 iš atliekos bando paversti žaliava.

    „Odyssey Ventures“ atstovas Ali Mitchell pabrėžė, kad tikslas – padėti Jungtinės Karalystės ir Europos „deep-tech“ įmonėms, sprendžiančioms fundamentalias problemas, o „Viridi“ įvardijo kaip vieną iš tokių. Bendrovė tikisi, kad nauji partneriai padės pasiekti komercinį diegimą tiek JAV, tiek Azijoje.