CP v2

Tag: Startuoliai

  • Jungtinės Karalystės fintech „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų: taikosi į Europą ir JAV

    23 mln. eurų etapas „Ryft“ plėtrai

    Mančesteryje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, kuria sieks paspartinti plėtrą Europoje ir JAV. Įmonė akcentuoja, kad lėšos bus skirtos tiek produktų vystymui, tiek didesnių klientų segmentei pasiekti.

    Investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „Pembroke VCT“ ir „Ingenii Capital“. Tai tęsia įmonės finansavimo trajektoriją po A serijos raundo 2025 metais, kai „Ryft“ pritraukė 6,6 mln. eurų.

    Mokėjimai platformoms ir kelių šalių sandoriams

    „Ryft“ kuria mokėjimų sprendimus platformoms, prekyvietėms, franšizėms ir kelių lokacijų verslams, kur įprastinis dviejų šalių atsiskaitymo modelis nebeužtenka. Pasak bendrovės, vienos integracijos principu ji leidžia valdyti pardavėjų įvedimą, periodinius mokėjimus, automatinius įmokų padalijimus ir tarptautinius išmokėjimus.

    Įmonė įkurta 2021 metais, o tarp įkūrėjų yra Sadra Hosseini, Alex Mackenzie ir Richard Kirby. Bendrovė teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino apdorojamų mokėjimų apimtis, o jos sistema naudojasi daugiau nei 6 500 verslų.

    „Šis investicijų raundas reiškia, kad galime tai, ką sukūrėme Jungtinėje Karalystėje, perkelti į naujas Europos rinkas ir konkuruoti globaliai“, – sakė „Ryft“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sadra Hosseini.

    Licencija Europoje ir platesnės rinkos tendencijos

    Vienas svarbiausių plėtros žingsnių Europoje susijęs su reguliavimu: „Ryft“ pateikė paraišką pilnai Europos Sąjungos licencijai Maltos finansinių paslaugų institucijoje. Gavusi licenciją, įmonė galėtų pasinaudoti paslaugų teikimo principu visoje Europos ekonominėje erdvėje.

    B serijos sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja aktyvesnės investicijos į mokėjimų infrastruktūrą, ypač sprendimus, skirtus platforminiam verslui ir sudėtingiems kelių šalių atsiskaitymams. Rinką taip pat veikia didėjantys reikalavimai atitikčiai, rizikos kontrolei ir saugumui, o konkurencija stiprėja tarp tradicinių mokėjimų tiekėjų ir sparčiai augančių fintech bendrovių.

    „Šiuolaikinė prekyba remiasi platformomis, tačiau mokėjimų pagrindas ilgą laiką buvo kuriamas dviejų šalių pasauliui, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Gresham House Ventures“ partneris Rohit Mathur.

    „Ryft“ pabrėžia, kad naujas kapitalas bus nukreiptas į produktų tobulinimą ir tarptautinę plėtrą, o strateginis tikslas yra pasiūlyti efektyvesnę alternatyvą rinkoje, kurioje ilgą laiką dominavo keli dideli žaidėjai. Įmonė taip pat akcentuoja partnerystes su tarptautiniais mokėjimų tinklais ir apdorojimo paslaugų teikėjais, kurios padeda greičiau pasiekti didesnius klientus ir naujas rinkas.

  • Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Kodėl tai neįprastas žingsnis?

    Berlyne įkurtas sparčiai augantis dirbtinio intelekto startuolis „Langdock“ pasirinko netipišką kryptį: vietoj įprasto ėjimo į JAV jis perkėlė patronuojančią bendrovę iš Jungtinių Valstijų į Vokietiją. Europoje daug jaunų technologijų įmonių steigia JAV holdingus, nes taip dažnai lengviau pritraukti rizikos kapitalą ir plėstis globaliai.

    „Langdock“ teigia šį modelį apsukusi atgal dėl aiškumo klientams ir teisinės rizikos mažinimo. Įmonė pertvarkė struktūrą į europinę bendrovę Societas Europaea, registruotą Vokietijoje, o procesas, anot atstovų, prasidėjo 2026 metų pradžioje ir kainavo kelis milijonus eurų.

    Duomenys, teisė ir geopolitika

    Startuolio sprendimas priimtas augant diskusijoms, kaip Europa galėtų kurti savo DI infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo JAV debesijos bei DI tiekėjų. Ši tema pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl tiekimo grandinių, lustų ir skaičiavimo galios trūkumo, taip pat dėl duomenų suvereniteto ir reguliavimo.

    Įmonė nurodo, kad ankstesnė JAV patronuojanti struktūra klientų teisininkams keldavo papildomų klausimų, ar nėra duomenų apsaugos ir prieigos rizikų. Rinkoje dažnai minima JAV teisė, įskaitant Cloud Act, kuri gali sudaryti prielaidas JAV institucijoms siekti prieigos prie duomenų, net jei paslaugos teikiamos už JAV ribų.

    „Manome, kad Europa yra stipri vieta kurti pasaulinę technologijų įmonę, ir norime prisidėti prie jos suvereniteto bei konkurencingumo“, – sakė „Langdock“ atstovas.

    Kas yra „Langdock“ ir kaip jis auga?

    „Langdock“ įkurtas 2023 metais Berlyne ir vysto įmonėms skirtą DI platformą. Ji suteikia darbuotojams prieigą prie kelių DI modelių, leidžia prijungti juos prie vidinių duomenų ir darbo programų, kurti DI agentus bei automatizuoti užduotis.

    Įmonė skelbia aptarnaujanti apie 13 000 organizacijų. Taip pat nurodoma, kad metinių prenumeratų pajamų tempas 2026 metų rugpjūtį pasiekė apie 43 milijonus eurų, kai 2024 metų spalį jis siekė apie 870 000 eurų.

    Ambicija tapti europiniu hyperskaleriu

    „Langdock“ kalba apie ilgalaikį tikslą kurti suverenią, pilno technologinio ciklo DI platformą, kuri ilgainiui galėtų konkuruoti su JAV hyperskaleriais. Įmonė planuoja iki metų pabaigos pristatyti tris naujas paslaugas ir naudoti savo duomenų centrą Vokietijoje atvirojo kodo DI modeliams vykdyti bei skaičiavimo resursams teikti.

    Vis dėlto mastelio skirtumas išlieka didžiulis: vien pajamų palyginimas rodo, kad „Langdock“ dar toli iki rinkos gigantų. Pavyzdžiui, „Amazon“ padalinio Amazon Web Services pajamos 2025 metais, kaip skelbiama viešai, siekė apie 108 milijardus eurų.

    Šis žingsnis tampa savotišku testu, ar Europos reguliavimas ir duomenų suvereniteto argumentai gali tapti konkurenciniu pranašumu, o ne papildoma našta. „Langdock“ pabrėžia, kad apie 80 proc. įmonės priklauso steigėjams ir darbuotojams, gyvenantiems Europos Sąjungoje, o planai aptarnauti klientus visame pasaulyje ir pritraukti tarptautinių investuotojų nesikeičia.

  • „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    Liuksemburge įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Brighteye Ventures“ paskelbė užbaigusi trečiojo fondo pirmąjį etapą ir pritraukusi 62,4 mln. eurų. Investuotojas, anksčiau daugiausia rėmęs EdTech startuolius, plečia kryptį į platesnę žmonių mokymosi ir darbo transformacijos sritį, kurią įvardija kaip HumanOS.

    Prie naujojo fondo prisijungė nauji ribotos atsakomybės partneriai, tarp jų „Lumina Foundation“, Italijos leidybos grupė „Zanichelli“ ir „PI Impact“. Jie papildo esamų rėmėjų ratą, kuriame yra Europos investicijų fondas ir „Jacobs Foundation“, taip pat keli Europos šeimos biurai.

    „Svarbiausia DI eros galimybė yra ne pakeisti žmones mašinomis, o išplėsti tai, ką žmonės gali padaryti su mašinomis“, – sakė „Brighteye Ventures“ vienas iš įkūrėjų Benas Wirzas.

    „Brighteye Ventures“ 2017 metais įkūrė Benas Wirzas ir Alexas Spiro Latsis, o nuo tada fondas investavo į daugiau nei 50 bendrovių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pasak bendrovės, jos portfelio įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 866 mln. eurų, o dalis jų jau generuoja per 86,6 mln. eurų metinių pajamų.

    Fondas paprastai investuoja nuo 400 000 iki 4 mln. eurų ankstyvuose etapuose nuo pre-seed iki A serijos, neretai pats vesdamas arba bendrai vesdamas raundus. „Brighteye Ventures“ taip pat rezervuoja kapitalą vėlesnėms investicijoms ir dažnai aktyviai įsitraukia į portfelio įmonių valdymą.

    Kas keičiasi su Fund III?

    Pirmasis Fund III etapas bendrą „Brighteye Ventures“ valdomą turtą padidino iki maždaug 212,2 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšų pritraukimas vyksta tuo metu, kai Europos mokymosi ir darbo technologijų sektoriuje rizikos kapitalo srautai atsigauna po santūresnio laikotarpio.

    Pagal „Brighteye Ventures“ parengtą 2026 metų Europos mokymosi ir darbo finansavimo apžvalgą, šios srities įmonės 2024 metais pritraukė apie 714,5 mln. eurų, o 2025 metais suma išaugo iki 1,60 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį, bendrovės skaičiavimu, jau pasiekta 1,41 mlrd. eurų riba, o toks tempas priartintų metus prie dar vieno rekordo.

    Su nauju fondu investuotojas sąmoningai išeina už tradicinio EdTech ribų ir akcentuoja, kad vien modelių diegimo nepakanka ekonominei DI vertei atskleisti. Jo logika paprasta: kai mašininė „intelekto“ dalis pinga, kritiniu veiksniu tampa žmonių kompetencijos, sprendimų kokybė ir gebėjimas prisitaikyti.

    Kokius startuolius rinksis?

    „Brighteye Ventures“ nurodo tris pagrindines kryptis: sprendimus, kuriuose DI realiai įsiūtas į mokymo ir mokymosi procesus, produktyvumo ir „intelekto“ platformas didelės atsakomybės srityse, taip pat darbo rinkos ir talentų valdymo sprendimus, pritaikytus sparčiai kintančiai, agentų pagalba veikiančiai darbo aplinkai.

    Didelė dalis dėmesio, pasak fondo, teks sveikatos apsaugai, švietimui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir klimato sprendimams. Tai sritys, kuriose klaidos kaina ypač didelė, todėl DI diegimas turi būti paremtas aiškiais procesais, atitiktimi ir atsakomybių pasidalijimu.

    „Esame įsitikinę, kad nauja kategorijas formuojančių įmonių karta technologijomis iš naujo apibrėš žmogaus galimybes“, – pridūrė Benas Wirzas.

    Fondas jau atliko aštuonias investicijas iš Fund III, nors ne visos jos viešinamos. Tarp atskleistų pavyzdžių minimas Švedijos startuolis „imagi“, orientuotas į DI raštingumą mokyklose, „NEX Health Intelligence“, padedantis ligoninių infekcijų kontrolės komandoms, ir „Gyver“, siūlantis elektrikų paslaugų platformą augant energetikos infrastruktūros poreikiui Europoje.

    Kartu su pranešimu apie pirmąjį uždarymą „Brighteye Ventures“ pristatė atnaujintą prekės ženklą ir interneto svetainę, išplėtė turinio platformą „Sidekick“ bei paskelbė apie komandos paaukštinimus. Bendrovė tikisi iš Fund III atlikti iki 35 investicijų ir aktyviai ieško steigėjų, dirbančių DI, mokymosi, produktyvumo ir darbo infrastruktūros sankirtoje.

  • Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Investicija DI valdomai verslo duomenų platformai

    Bukarešte įsikūręs verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto plėtrai, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai, ypač Šiaurės Amerikoje.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hoxton Ventures“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Underline Ventures“, „OTB Ventures“, „Gapminder“, „Day One Capital“ bei „Launchub“. Anksčiau bendrovė jau buvo pritraukusi apie 5,2 mln. eurų 2023 metais ir apie 1,3 mln. eurų 2020 metais.

    „Ši investicija yra svarbus „Veridion“ etapas ir leis paspartinti produkto kūrimą, auginti komandą bei plėstis tarptautiniu mastu, kad daugiau organizacijų galėtų įvertinti komercinę riziką dar prieš jai paveikiant verslą“, – sakė „Veridion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Florin Tufan.

    Gyvas 642 mln. įmonių grafas

    2019 metais įkurta bendrovė kuria nuolat atnaujinamą skaitmeninę verslo pasaulio kopiją, paremtą dirbtiniu intelektu. „Veridion“ tikslas yra pateikti sprendimams parengtus įmonių duomenis sistemoms, kurios naudojamos didelėse organizacijose.

    Pasak bendrovės, jos grafas apima 642 mln. įmonių 249 šalyse ir kiekvienai įmonei priskiria 461 atributą. Duomenys sujungiami į struktūrą, kuri apima teisinę registraciją, veiklos vietas, ryšius su kitomis įmonėmis ir korporatyvinę hierarchiją.

    Kodėl realaus laiko duomenys tampa būtinybe?

    „Veridion“ argumentuoja, kad tradicinė verslo žvalgyba dažnai remiasi informacija, atnaujinama kas ketvirtį ar net kartą per metus, todėl ji nebeatspindi realios situacijos. Spartėjant geopolitiniams, logistikos ir finansiniams sukrėtimams, įmonėms vis svarbiau matyti, kaip partneriai ir tiekėjai veikia šiandien, o ne prieš kelis mėnesius.

    Bendrovė kaip pavyzdį mini trikdžius Hormūzo sąsiaurio regione, kai vienas geopolitinis įvykis gali vienu metu paveikti tarptautinę prekybą, draudimo rizikas, tiekimo grandines ir tūkstančių įmonių perspektyvas. Tokiais atvejais aktuali tampa galimybė greitai identifikuoti paveiktas įmones, tiekėjus ir komercinius ryšius.

    „Statinė verslo žvalgyba nebetinka nestabiliam pasauliui. Jei verslo aplinka keičiasi kasdien, kodėl įmonės vis dar priima milijardinės vertės sprendimus naudodamos kelių mėnesių senumo duomenis?“ – sakė „Veridion“ augimo vadovas Stefan Gergely.

    „Veridion“ teigia, kad jos sistema nuolat atnaujinamą vaizdą sukuria analizuodama milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešųjų registrų, reguliacinių dokumentų, internetinių katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Toks požiūris, bendrovės teigimu, padeda rinkos žvalgybos, kredito ir rizikos vertinimo tiekėjams greičiau reaguoti į pokyčius.

    „Kiekvienas svarbus sprendimas apie įmonę vis dar priklauso nuo duomenų, kurie dažniausiai yra pasenę. „Veridion“ perkuria šį pagrindą visai ekonomikai, ir mes tikime, kad ji gali tapti viena svarbiausių duomenų bendrovių pasaulyje“, – sakė „Hoxton Ventures“ įkūrėjas Hussein Kanji.

    Šiuo metu „Veridion“ nurodo dirbanti su daugiau nei 100 organizacijų ir turinti daugiau nei 60 darbuotojų Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai naudojami rinkos žvalgybai, draudimui, trečiųjų šalių rizikos valdymui, ESG vertinimams, pirkimams ir tiekimo grandinių valdymui.

  • Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Stirlinge įsikūrusi pažangių medžiagų kūrėja „iGii“ pranešė užsitikrinusi 26,5 mln. eurų finansavimą, kuris turi paspartinti jos anglies nanomedžiagos „Gii“ komercializavimą. Bendrovė teigia, kad investicija leis greičiau pereiti nuo ilgai trukusių tyrimų prie plataus masto gamybos ir pramoninių užsakymų.

    Finansavimo pakete numatyta 13,7 mln. eurų serijos B investicija, kurią vedė Scottish National Investment Bank, o prie jos prisidėjo PXN Ventures ir Archangels. Dar 12,8 mln. eurų skyrė Scottish Enterprise, taip sustiprindama viešojo sektoriaus vaidmenį remiant „DeepTech“ tipo įmonių augimą.

    „Kiekvieną pramonės revoliuciją įgalino proveržis medžiagų srityje, o šis finansavimas reiškia, kad „iGii“ gali padėti įgalinti kitą“, – sakė „iGii“ vadovas Jeanas-Christophe Granier.

    „iGii“ įkurta 2016 metais ir vysto „Gii“ kaip trimatę porėtą anglies nanomedžiagą, kuri, pasak bendrovės, yra „auginama“, o ne išgaunama ar sudėtinama iš kelių komponentų. Gamybos procesas vyksta kambario temperatūroje ir, kaip tvirtinama, gali būti plečiamas iki pramoninių apimčių.

    Bendrovė akcentuoja, kad „Gii“ gali veikti kaip universali didelio našumo medžiagų platforma, pritaikoma skirtingoms pramonės šakoms. Tarp minimų krypčių yra kelių parametrų jutikliai, mikrošildytuvai ir lankstūs spausdinti baterijų elektrodai.

    Investicijos kontekste „iGii“ taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms ir ribotą prieigą prie kritinių žaliavų, tokių kaip platina ar auksas. Dėl koncentruotos pasiūlos ir geopolitinio neapibrėžtumo vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam medžiagų suverenitetui, kai siekiama sumažinti priklausomybę nuo trūkstamų ar rizikingai tiekiamų išteklių.

    „iGii“ teigimu, „Gii“ technologija gali tapti tvaria ir lengviau plečiama alternatyva ribotiems žaliavų srautams, o tai potencialiai stiprintų gamybos atsparumą. Scottish Enterprise vadovas Adrianas Gillespie pabrėžė, kad tokio tipo sprendimai gali prisidėti prie Škotijos pozicionavimo pažangių medžiagų inovacijų priešakyje.

    „iGii“ nurodo, kad jos esama gamybos infrastruktūra jau leidžia vykdyti didesnio masto gamybos ciklus kelioms industrijoms, todėl artimiausi mėnesiai bus skirti įgyvendinimui ir ilgalaikių sutarčių siekimui. Per 12–24 mėnesius įmonė planuoja gilinti ryšius su didžiaisiais gamintojais ir esamus kontaktus paversti ilgalaikiais tiekimo susitarimais.

    Investicija taip pat skirta komandos augimui: „iGii“ skelbia šiuo metu turinti 55 darbuotojus, iš jų 17 daktarų laipsnį turinčių specialistų, o iki metų pabaigos planuoja priartėti prie 70 darbuotojų ribos. Tokia struktūra būdinga „DeepTech“ bendrovėms, kurioms dažnai reikia ilgesnio laikotarpio, kad moksliniai pasiekimai virstų stabiliais pramoniniais produktais.

  • Prancūzijos „Hackuity“ pritraukė 16 mln. eurų: DI automatizuos pažeidžiamumų taisymą

    Investicija į pažeidžiamumų valdymą

    Lione įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Hackuity“ paskelbė pritraukęs 16 mln. eurų investiciją. Bendrovė kuria pažeidžiamumų operacijų centro platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda organizacijoms greičiau nuspręsti, ką taisyti pirmiausia.

    Investicijų etapui vadovavo „Forgepoint Capital International“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Bright Pixel“, „Bpifrance“ bei „Seventure Partners“. Po šio etapo bendra „Hackuity“ pritraukta suma siekia 32 mln. eurų.

    Kodėl rinka juda šia kryptimi

    Pastaraisiais metais saugumo komandos susiduria ne tiek su pažeidžiamumų aptikimo, kiek su jų pertekliumi ir prioritetų nustatymu. Pažeidžiamumų skaičius auga, o įmonėse duomenys dažnai išsiskaido per skirtingus skenavimo, stebėsenos ir incidentų valdymo įrankius.

    „Hackuity“ teigia, kad jos platforma sujungia radinius ir turto duomenis iš daugiau nei 130 saugumo įrankių, o tuomet, remdamasi rizikos vertinimu, padeda atrinkti svarbiausius darbus ir koordinuoti taisymą tarp saugumo, IT ir inžinerijos komandų.

    „Mes kūrėme platformą remdamiesi paprastu įsitikinimu: pažeidžiamumų apimtis pranoks bet kurio žmogaus galimybes reaguoti“, – sakė „Hackuity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Patrickas Ragaru.

    „Organizacijos nebegali remtis tradiciniais pažeidžiamumų valdymo metodais, kad suspėtų su šiuolaikinių grėsmių greičiu ir mastu“, – sakė „Forgepoint Capital International“ partneris Damienas Henault.

    Ką žada „Hackuity“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad 2026 metais jos sprendimą naudoja daugiau nei 6 000 vartotojų, o platforma saugo daugiau nei 2 mln. turto vienetų ir apdoroja apie 1 mlrd. radinių. Tarp klientų įvardijamos ENGIE ir BPCE grupė.

    „Hackuity“ akcentuoja, kad reali problema yra ne aptikimas, o gebėjimas greitai suprasti, kurie pažeidžiamumai kelia didžiausią verslo riziką, ir užtikrinti, kad jie būtų sutvarkyti. Tam platforma vertina pažeidžiamumo kritiškumą, išnaudojamumą, grėsmių žvalgybos signalus, turto svarbą ir poveikį verslui.

    „Iššūkis šiandien yra ne pažeidžiamumų aptikimas, o supratimas, kurie jų svarbiausi, ir komandų suderinimas, kad jie būtų sutvarkyti dar prieš užpuolikams spėjant sureaguoti“, – sakė ENGIE kibernetinės gynybos vadovas Omaras Abdelmoumenas.

    Įmonė teigia, kad klientai, įsidiegę sprendimą, gali reikšmingai sumažinti kritinių pažeidžiamumų triukšmą, paspartinti taisymą ir automatizuoti dalį ekspozicijos valdymo darbų. Pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai, DI galimybių stiprinimui ir tarptautinei plėtrai Europoje bei Azijoje.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • JAV ir JK startuolis „Expanse“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip DI padeda tiksliau planuoti GPU resursus

    JAV ir Jungtinėje Karalystėje veikianti DI infrastruktūros bendrovė „Expanse“ paskelbė pritraukusi 4,5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos inžinierių komandai plėsti, produktui spartinti ir diegimams didinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Crane Venture Partners“, prisidėjo „PXN Ventures“, „AIP Seed“ ir verslo angelai, tarp jų ir buvę „DeepMind“ tyrėjai. Tokia sudėtis rodo, kad investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne vien DI modeliams, o sluoksniui, kuris lemia realų jų panaudojimą.

    „Šiandien beveik kiekviena DI užduotis prasideda spėjimu: kiek skaičiavimo resursų prireiks prieš paspaudžiant paleidimo mygtuką. Ne žmogus turi nešti nežinomybę, o sistema“, – sakė „Expanse“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ismaeel Bashir.

    „Expanse“ kuria programinę platformą, kuri prieš paleidžiant užduotį prognozuoja jos skaičiavimo poreikius. Tikslas – sumažinti perteklinį resursų rezervavimą, išvengti nutrūkusių darbų ir geriau išnaudoti turimą GPU infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais tai tampa kritine problema, nes didžiausią kaštų dalį DI projektuose dažnai sudaro ne programavimas, o skaičiavimo galia ir jos neefektyvus paskirstymas. Per didelis resursų rezervavimas ilgina eiles klasteriuose ir kelia sąnaudas, o per mažas didina riziką, kad užduotis nutrūks nebaigusi darbo.

    Šis raundas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kapitalas keliauja į DI infrastruktūrą: nuo debesijos ir duomenų centrų iki programinių įrankių, padedančių sklandžiau valdyti darbo krūvius. Rinka ieško sprendimų, kurie leidžia su tuo pačiu GPU kiekiu padaryti daugiau, nes naujos įrangos įsigijimas yra brangus ir dažnai ribojamas tiekimo grandinių.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimas skiriasi nuo įprastų stebėsenos platformų, kurios paaiškina, kas įvyko jau po to, kai užduotis baigėsi. „Expanse“ akcentuoja prevenciją, o ne post factum analizę, todėl organizacijos gali planuoti resursus dar prieš paleidimą.

    Pasak „Expanse“, platforma diegiama kliento aplinkoje, tiek debesijoje, tiek vietinėje infrastruktūroje, o užduočių analizė vyksta neperkeliant kodo ar telemetrijos už organizacijos ribų. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose taikomi griežti reikalavimai dėl duomenų suverenumo ir atitikties.

    „DI paplitimas sukėlė beprecedentį dėmesį infrastruktūrai ir inžinierių iššūkiams. Optimizavimas leidžia geriau panaudoti skaičiavimo resursus, mažinti veiklos kaštus ir augti greičiau“, – sakė „PXN Ventures“ vadovas Andy Barrow.

    „Expanse“ įkurta 2025 metais keturių Edinburgo universiteto absolventų, dirbusių su didelio masto skaičiavimo infrastruktūra kiekybinių finansų ir nacionalinių superkompiuterių aplinkose. Įmonė teigia, kad idėja kilo pastebėjus, jog net pažangiausiuose klasteriuose resursų poreikiai dažnai skirstomi rankiniu vertinimu.

    Bendrovė nurodo, kad viename gamybinės aplinkos diegime per mėnesį identifikavo apie 6 900 000 eurų vertės nenaudojamą skaičiavimo pajėgumą. Tokie skaičiai investuotojams signalizuoja aiškią grąžą: optimizacija gali „atrakinti“ esamą pajėgumą be papildomų kapitalo išlaidų.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei plėtrai, produkto tobulinimui ir diegimų didinimui įvairiuose sektoriuose, įskaitant DI infrastruktūrą, kiekybinius finansus, gyvybės mokslus, mokslinius tyrimus ir aukšto našumo skaičiavimus. Rinkoje, kur GPU tampa strateginiu ištekliumi, tokie įrankiai gali tapti svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Eindhovene įsikūręs puslaidininkių sistemų startuolis EUCLYD užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė daugiau nei 200 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos kurti itin efektyvią infrastruktūrą dirbtinio intelekto pagrindiniams modeliams, mažinant energijos sąnaudas ir vieneto kainą.

    Investicijų etapą kartu vedė „Samsung“, Somerset Capital Partners, EQT valdoma Scaleup Europe Fund ir Innovation Industries. Prie finansavimo taip pat prisidėjo EIFO, imec.xpand, Brabant Development Agency (BOM) ir Quadri, o tai rodo platų pramonės ir institucinių investuotojų interesą Europos DI aparatinės įrangos krypčiai.

    Su finansavimu EUCLYD paskelbė ir apie reikšmingą valdybos stiprinimą: įmonės pirmininku tapo Peteris Wenninkas, buvęs lustų gamybos įrangos milžinės ASML prezidentas ir generalinis direktorius. Tokia lyderystė signalizuoja ambiciją konkuruoti globalioje kovoje dėl energijos požiūriu efektyvesnių skaičiavimo platformų.

    Kas yra EUCLYD ir ką ji kuria

    EUCLYD įkurta 2024 metais High Tech Campus Eindhoven erdvėje, o įkūrėjai yra Bernardo Kastrupas ir Atul Sinha. Bendrovė orientuojasi į skaičiavimo ir atminties „butelio kakliuką“: didėjant DI modelių apimtims, didėja ne tik skaičiavimo poreikis, bet ir atminties pralaidumo, duomenų perdavimo bei duomenų centrų elektros galios paklausa.

    Įmonė teigia, kad šias problemas spręs kurdama pilną technologinę grandinę: specializuotą skaičiavimo silicį, naują atminties architektūrą ir duomenų centrų sistemų sprendimus. Tokia kryptis atitinka visoje rinkoje ryškėjančią tendenciją, kai DI pažangą vis dažniau riboja ne algoritmai, o infrastruktūros kaštai ir energijos prieinamumas.

    „Dirbtinis intelektas tampa ekonomikos augimo, mokslo atradimų ir šalių konkurencingumo pagrindu, tačiau jo potencialas liks ribotas, jei iš esmės nepakeisime jį laikančios infrastruktūros“, – sakė EUCLYD įkūrėjas ir vadovas Bernardo Kastrupas.

    Produktai ir pažadai: mažiau energijos, daugiau mastelio

    EUCLYD architektūros centre – du produktai: „craftwerk“, apibūdinamas kaip agentiniam DI skirtas silicis, ir „craftwerk station CWS“, pristatoma kaip itin mažos galios eksaskalės klasės DI „fabrikas“. Įmonė akcentuoja programuojamų ASIC sprendimų, procesoriaus ir atminties bendro projektavimo bei sisteminio optimizavimo derinį.

    Tokios koncepcijos siejasi su platesne rinkos logika: duomenų centrams tampant didžiausia DI sąnaudų dalimi, investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie mažina energijos suvartojimą, gerina našumo ir galios santykį bei sumažina infrastruktūros plėtros kapitalo poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad naujos kartos DI lustai ir jų ekosistemos vis dažniau kuriamos kaip integruoti sprendimai, o ne pavieniai komponentai.

    „Kitas dirbtinio intelekto etapas bus apibrėžtas ne tik modelių inovacijomis, bet ir infrastruktūros efektyvumu bei masteliu“, – sakė „Samsung“ Electronics vyresnysis viceprezidentas Dede Goldschmidtas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    EUCLYD nurodo, kad pritrauktą kapitalą skirs inžinerinei komandai plėsti, silicio ir sistemų kelrodžiui paspartinti bei partnerystėms pramonėje gilinti. Įmonė taip pat taikosi į verslo, viešojo sektoriaus ir hiperskalės DI rinkas, kuriose pirkėjams svarbūs ne vien našumo rekordai, bet ir patikimas tiekimas bei energijos sąnaudų kontrolė.

    Europos kontekste tai išskirtinai didelė A serijos investicija puslaidininkių startuoliui, o buvusio ASML vadovo įsitraukimas gali padėti pritraukti talentus, atverti tiekimo grandinės ryšius ir sustiprinti patikimumą prieš pradedant komercializaciją. Vis dėlto tokio tipo projektų sėkmę lems gebėjimas per artimiausius metus pademonstruoti realius prototipų ir sistemų našumo rodiklius bei ekonomiškai pagrįstą gamybos kelią.

  • Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    8,93 mln. eurų investicija ir vardai

    Helsinkyje įkurta startuolė „Zero“ paskelbė pritraukusi 8,93 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir nuo šiol savo produktą atverianti plačiajai rinkai. Bendrovė kuria vadinamąją GTM operacinę sistemą DI erai, kuri apima pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės procesus vienoje platformoje.

    Investicijų raundui vadovavo „Primary Venture Partners“, dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“, „Greens“ bei keli žinomi technologijų verslininkai, tarp jų „Lovable“ ir „Supercell“ įkūrėjai. „Zero“ nurodo, kad ankstesniuose etapuose ją taip pat rėmė „20VC“ ir pavieniai investuotojai iš technologijų sektoriaus.

    2024 metais bendrovė buvo pritraukusi 2,34 mln. eurų ikisėklinių investicijų, o naujas finansavimas skirtas produkto plėtrai ir komandos augimui. Startuolis pabrėžia, kad rinka greitai juda link automatizuotų pajamų valdymo sprendimų, todėl laikas išeiti iš uždaros bandomosios versijos pasirinktas sąmoningai.

    Kuo „Zero“ žada skirtis nuo CRM

    „Zero“ teigimu, jos tikslas yra ne pagerinti tradicinį CRM, o sumažinti jo poreikį, kai didžiąją dalį rutininių darbų atlieka DI agentai. Sistema sukurta taip, kad vienas universalus GTM specialistas galėtų valdyti visą kliento kelią nuo pirmo kontakto iki pratęsimo, o pasikartojančius veiksmus atliktų automatika.

    Platforma, pasak bendrovės, gali sudaryti potencialių klientų sąrašus, inicijuoti kontaktą el. laiškais, o po įdiegimo stebėti kliento „sveikatą“ ir rizikos signalus. Tokiu būdu pardavimų ir klientų aptarnavimo komandos daugiau laiko skirtų pokalbiams su klientais, o ne duomenų pildymui ir įrašų atnaujinimui keliuose įrankiuose.

    „Žinių darbas tampa vis labiau autonomiškas, o su senosiomis sistemomis dar teks grumtis ilgai. „Zero“ kuria GTM operacinę sistemą, kuri pagal nutylėjimą veikia autonomiškai“, – sakė „Lovable“ vienas įkūrėjų ir technologijų vadovas Fabian Hedin.

    Kodėl ši kryptis svarbi rinkai

    Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip sumažinti skirtingų pardavimų įrankių krūvį ir panaikinti duomenų dubliavimą tarp CRM, potencialių klientų paieškos, komunikacijos ir klientų sėkmės sistemų. Tokia fragmentacija dažnai reiškia ne tik licencijų išlaidas, bet ir didelę „nematomą“ kainą, kai darbuotojai laiką skiria administravimui.

    „Zero“ idėja atitinka platesnę tendenciją: DI įrankiai vis dažniau perima ne vien turinio generavimą, bet ir procesinį darbą, kai reikia surinkti informaciją, suplanuoti veiksmus, atlikti kontaktavimo žingsnius ir fiksuoti rezultatą. GTM komandose tai ypač aktualu, nes jų darbas tradiciškai remiasi daugybe rankinių veiksmų ir perdavimų tarp funkcijų.

    „DI palengvino produktų kūrimą, bet nepalengvino verslo kūrimo. Pardavimų ir klientų sėkmės komandos vis dar per daug laiko praleidžia šokinėdamos tarp įrankių ir atnaujindamos duomenis“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Tuomo Riekki.

    Bendrovė nurodo, kad uždaros bandomosios versijos metu klientai atsisakė dalies iki tol naudotų CRM, paieškos ir komunikacijos sprendimų, viską perkeldami į „Zero“. Viena iš ją išbandžiusių įmonių „Teamspective“ teigia, kad perėjus prie šios sistemos pavyko uždaryti maždaug du kartus daugiau naujo verslo.

    „Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų situaciją, užuot leidus tą laiką skirti klientams. Šis modelis baigtas“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Santtu Koivumäki.