CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.

    Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.

    Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.

    Kodėl pasirinktas M28?

    M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.

    Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.

    Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

    Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija

    Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.

    Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.

    Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.

    Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis

    Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.

  • Kremliaus teigimu, Putinas pokalbyje su Trumpu tikino: Rusija neturi priešiškų planų Europai

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko apie valandą, o viena pagrindinių temų buvo santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono.

    Ušakovo teigimu, Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija neturi priešiškų planų Europos atžvilgiu. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą ir Europoje nuolat stiprėjant diskusijoms dėl gynybos bei atgrasymo.

    Akcentas – santykių „normalizavimas“

    Kremliaus atstovas sakė, kad Trumpas pokalbyje esą siūlė grįžti prie „normalių“ JAV ir Rusijos santykių, o Putinas šiai idėjai pritarė. Viešojoje erdvėje tokios formuluotės paprastai reiškia bandymą atkurti politinį dialogą, kuris po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai apribotas.

    Tačiau realus santykių atšilimas priklausytų nuo konkrečių sprendimų, ypač susijusių su karo veiksmais, sankcijomis ir saugumo architektūra Europoje. Šiuo metu JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taiko plataus masto ribojamąsias priemones, kurios tiesiogiai siejamos su agresija prieš Ukrainą.

    Karas Ukrainoje ir derybų signalai

    Anot Ušakovo, lyderiai aptarė karą Ukrainoje ir galimybes greičiau užbaigti kovos veiksmus. Kremliaus pateikiama pozicija sutapo su pareiškimu, kad Trumpas esą buvo susitelkęs į greito konflikto užbaigimo scenarijus.

    Pastarosiomis dienomis JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive ir susitiko su abiejų šalių vadovais. Po šių susitikimų nebuvo paskelbta apie proveržį, o tai rodo, kad derybiniai kanalai gali veikti, bet esminiai nesutarimai dėl karo sąlygų išlieka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV atstovais sakė, kad pokalbiai buvo „labai dalykiški“, aptartos saugumo ir ekonominės garantijos, oro gynybos stiprinimas bei paramos paketas žiemai. Kyjivas nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos planas turi remtis patikimomis saugumo garantijomis ir realiais instrumentais nuo naujos agresijos.

    Ką reiškia pareiškimai apie Europą

    Putino žinutė apie tariamai neva neegzistuojančius priešiškus planus Europai vertintina platesniame kontekste: Europos sostinėse daugėja sprendimų didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą ir stiprinti NATO rytinį flangą. Šiuos žingsnius lemia ne deklaracijos, o praktiniai karo Ukrainoje padariniai ir Rusijos karinių pajėgumų panaudojimas regione.

    Dėl to bet kokie Maskvos pareiškimai apie „ketinimus“ paprastai bus matuojami ne žodžiais, o veiksmais fronte ir realiais sprendimais dėl karo nutraukimo sąlygų. Kol kas viešai pateikta informacija rodo daugiau politinių signalų apsikeitimą nei aiškų susitarimų paketą.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    „Bastion“ Kryme sudrebėjo: Ukraina smogė Rusijos pakrantės gynybai ir išryškino jos silpną vietą

    Ukrainos žvalgyba pranešė apie smūgį okupuotame Kryme, kur taikiniu tapo vadinamasis Objektas 100 – požeminis Rusijos karinio jūrų laivyno kompleksas, siejamas su pakrantės gynyba prie Sevastopolio. Šis objektas pradėtas statyti dar 1954 metais Sovietų Sąjungoje, o po 2014 metų Krymo aneksijos ir vėlesnių modernizacijų Maskva jį vėl aktyviai naudojo.

    Pasak Ukrainos pusės, per tą pačią operaciją buvo sunaikinta arba apgadinta ir papildoma karinė technika, įskaitant degalus gabenusius sunkvežimius bei vadavietės tipo transporto priemonę. Tačiau didžiausiu laimikiu įvardijamas smūgis infrastruktūrai, susijusiai su pakrantės raketiniu kompleksu „Bastion“.

    „Smūgis buvo nukreiptas į Rusijos pakrantės gynybos infrastruktūrą Kryme, kuri naudojama ir puolamosioms užduotims“, – sakė Ukrainos atstovas, komentuodamas operacijos tikslus.

    Ukrainos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nuosekliai taikosi į „Bastion“ dislokavimo vietas Kryme. Pranešimai apie panašius smūgius pasirodė nuo vasario mėnesio, vėliau kovo, balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, o kryptingumas rodo siekį mažinti Rusijos galimybes kontroliuoti jūrų erdvę ir kelti grėsmę Ukrainos pakrantei.

    „Bastion“ iš pradžių kurtas kaip pakrantės priešlaivinis kompleksas, bet per karą vis dažniau minimas ir kaip priemonė smogti taikiniams sausumoje. Sistemos pagrindas – viršgarsinės raketos P-800 „Oniks“, kurių nurodomas nuotolis siekia apie 300 kilometrų, o skrydis mažame aukštyje ir didelis greitis apsunkina perėmimą daugeliui oro gynybos priemonių.

    Rusija taip pat skelbė apie „Bastion“ integravimo galimybes su hipergarsine raketa 3M22 „Cirkon“, kuri laikoma viena pažangiausių jos arsenale. Viešai aptariami parametrai paprastai siejami su iki Mach 8–9 greičiu, o nuotolis įvairiuose vertinimuose dažniausiai nurodomas nuo maždaug 500 iki 750 kilometrų, priklausomai nuo skrydžio profilio.

    Karo analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos Kryme svarbios ne tik gynybai, bet ir spaudimui Juodojoje jūroje: jos padeda kurti vadinamąsias prieigos ribojimo zonas ir kelti riziką laivybai bei pakrantės infrastruktūrai. Dėl to jų neutralizavimas Ukrainai gali reikšti didesnę veiksmų laisvę tiek jūroje, tiek ore, o Rusijai – papildomą poreikį perdislokuoti brangius pajėgumus ir gerinti apsaugą.

  • Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują tolimojo nuotolio smogiamąjį sprendimą – reaktyvinį bepiločio tipo „rakietodroną“ „Bars“. Kūrėjai teigia, kad modernizuota versija gali pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį, gabenti iki 60 kilogramų kovinę galvutę ir išvystyti didesnį nei 700 kilometrų per valandą greitį.

    Toks derinys reikšmingas ne tik dėl skaičių. Ukrainai jis svarbus kaip bandymas plėsti smogiamąsias galimybes nepriklausomai nuo politinių ir eksporto apribojimų, kurie dažnai taikomi Vakarų sparnuotosioms raketoms ar jų naudojimo geografijai.

    Kas yra rakietodronas?

    Gamintojas „Bars“ apibūdina kaip platformą, kuri teisiškai laikoma bepiločiu orlaiviu, tačiau funkcionaliai artima pigesniam sparnuotosios raketos analogui. Tokios sistemos idėja paprasta: pasiekti taikinius giliai priešo užnugaryje, naudojant masiškai gaminamą, palyginti nebrangų ir greitai modernizuojamą sprendimą.

    Pasak kūrėjų, „Bars“ konstrukcija nuo pirmojo prototipo patyrė daugiau nei keturiasdešimt oficialių modernizacijų. Vietoje vieno fiksuoto modelio formuojama modulinė platforma, kurią galima konfigūruoti skirtingoms užduotims, keičiant kuro ir naudingosios apkrovos proporcijas.

    Startas, valdymas ir DI

    Teigiama, kad „Bars“ startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, pasitelkiant nedidelį kietojo kuro greitintuvą. Paleidimo įrangos išvaizda ir detalės neviešinamos, siekiant apsunkinti jos identifikavimą ir sunaikinimą.

    Paskutiniame skrydžio etape operatorius, anot kūrėjų, gali perimti valdymą rankiniu būdu arba perduoti jį optinei taikymo sistemai. Komanda pripažįsta plačiai naudojanti dirbtinis intelektas įrankius, įskaitant projektavimo procesus ir mašininį matymą taikinių atpažinimui.

    „Didžiausias iššūkis išlieka ryšys virš priešo teritorijos, tačiau jau turime realaus laiko valdymo galimybes“, – sakė projekto atstovas.

    Gamyba Ukrainoje ir plėtra Europoje

    Kūrėjai tvirtina, kad apie 74 proc. „Bars“ gamybos vyksta Ukrainoje, o pagrindinis priklausomybės taškas iki šiol buvo reaktyvinis variklis. Anot jų, ukrainietiškas analogas jau pasiekė galutinių bandymų etapą, o gamybos mastelio didinimą labiausiai riboja būtent variklių tiekimo terminai.

    Taip pat patvirtinta, kad Vakarų Europoje steigiama bendra įmonė, kuri turėtų pradėti veiklą rudenį, o pirmieji vienetai iš europinės linijos Ukrainos gynybos pajėgas galėtų pasiekti spalio viduryje. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su infrastruktūros pažeidžiamumu karo sąlygomis.

    „Bars“ kūrėjai žada, kad artimiausiose modernizacijose bus siekiama dar didesnio greičio, ilgesnio nuotolio ir kitokios naudingosios apkrovos charakteristikos. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria tolimojo nuotolio smūgiams, logistikos trikdymui ir kritinės infrastruktūros taikinių pasiekimui už fronto linijos.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.

  • Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Ukrainos kariuomenė pirmą kartą paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Skyranger 35“ – užfiksuotas jos darbas ir momentas, kai apšaudomas oro taikinys. Nors įrašas paskelbtas tik dabar, pagal matomas detales galima spręsti, kad jis galėjo būti nufilmuotas dar ankstyvą pavasarį.

    Vaizdo įraše kalbantis sistemos įgulos vadas, prisistatantis slapyvardžiu Timati, teigė, kad jo padalinys buvo tarp pirmųjų, gavusių „Skyranger 35“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tuo metu sistema jau buvo perduota ne vienai Ukrainos įgulai, o jos dislokavimas galėjo vykti etapais.

    Ukrainai skirta „Skyranger 35“ versija integruota į vikšrinę platformą, panaudojant tanko „Leopard 1“ važiuoklę. Toks sprendimas laikomas praktišku, nes leidžia suderinti vikšrinės technikos mobilumą ir apsaugą su modernia artilerine oro gynyba, kuri gali veikti arčiau fronto.

    „Skyranger 35“ sukurtas kaip mobilus trumpojo nuotolio oro gynybos sprendimas, skirtas dengti svarbius objektus ir manevruojančius padalinius nuo oro grėsmių. Sistema gali būti montuojama ant ratinių arba vikšrinių šasi, todėl konfigūracija pritaikoma pagal šalies poreikius ir turimą technikos parką.

    Pagrindinis ginklas – 35 milimetrų automatinė revolverinė patranka KDG 35/1000, naudojanti 35 x 228 milimetrų šaudmenis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, nominalus šaudymo greitis siekia 1 000 šūvių per minutę, o efektyvus nuotolis gali būti iki 4 000 metrų, priklausomai nuo taikinio ir sąlygų.

    Didelė sistemos stiprybė – programuojami AHEAD tipo šaudmenys, skirti kovai su mažais ir greitais oro objektais. Tokiu atveju nebūtina tiesiogiai pataikyti į taikinį: šaudmens sprogimas nustatomas taip, kad ore susiformuotų skeveldrų debesis, didinantis tikimybę numušti, pavyzdžiui, mažus bepiločius orlaivius.

    Gamintojas „Rheinmetall“ pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare trumpojo nuotolio oro gynyba tampa ypač svarbi dėl masiškai naudojamų dronų ir sparnuotųjų taikinių. Tokios sistemos dažnai vertinamos kaip būdas užpildyti spragą tarp nešiojamų oro gynybos priemonių ir brangesnių vidutinio ar ilgojo nuotolio kompleksų.

    „Skyranger 35“ naudoja integruotus jutiklius taikiniams aptikti ir sekti bei duomenims perduoti į ugnies valdymo sistemą. Techniniuose aprašymuose minimi 3D AESA stebėjimo radarai, Ku diapazono sekimo radarai ir optoelektroninė galvutė su televizine kamera, termovizoriumi ir lazeriniu tolimatčiu, užtikrinantys 360 laipsnių stebėseną.

    Svarbi detalė – tokia įranga leidžia stebėti ir sekti taikinius ne tik sustojus, bet ir judant, o tai aktualu fronto sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnę išgyvenamumo tikimybę, nes oro gynybos vienetai gali greičiau keisti pozicijas ir sumažinti riziką tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.

    Viešai skelbtos informacijos apie tikslų Ukrainai skirtų „Skyranger 35“ skaičių ar pristatymų grafiką nėra, tačiau žinoma, kad už gamybą ir integraciją atsakingos „Rheinmetall“ grupės įmonės. Finansavimo modeliai, kai gynybos projektai remiami Europos Sąjungos lėšomis ir iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis, pastaruoju metu vis dažniau aptariami kaip vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį paramos tvarumą.

  • Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau remiasi sovietinės kilmės naikintuvais MiG-29, kurie, nepaisant amžiaus, išlieka vienu svarbiausių fronto aviacijos įrankių. Naujausiuose vaizduose matyti, kaip MiG-29 atakuoja taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli fronto linijos, panaudodamas keturias valdomas bombas GBU-39/B.

    GBU-39/B, dar vadinama Small Diameter Bomb, yra nedidelė, apie 130 kilogramų masės JAV gamybos valdoma bomba. Dėl sparnelių ir GPS valdymo ji po numetimo gali nuskrieti iki maždaug 100 kilometrų, todėl lėktuvas gali smogti neįskrisdamas giliai į priešo oro gynybos zoną.

    Pirmosios užuominos apie šių bombų naudojimą Ukrainoje viešojoje erdvėje pasirodė 2023 metais, o dabar vis dažniau matyti įrodymai, kad jos integruotos ir į sovietinės konstrukcijos platformas. Toks sprendimas rodo platesnę tendenciją: Ukraina stengiasi kuo greičiau pritaikyti turimus orlaivius vakarietiškai ginkluotei, kad išplėstų smūgio galimybes.

    Tačiau intensyvus karas ir didelės apkrovos neišvengiamai dėvi senstančius MiG-29. Karo lakūnai ir analitikai vis dažniau kelia klausimą, kiek ilgai šie lėktuvai galės patikimai tarnauti, ypač kai atsarginių dalių rinka siaurėja, o kapitaliniai remontai tampa vis sudėtingesni.

    Šiame kontekste Ukrainos dėmesys krypsta į Lenkiją, kur, įvairiais vertinimais, dar gali būti apie 14 MiG-29. Jie siejami su 22-ąja taktine aviacijos baze Malborke, o dalis lėktuvų artėja prie resursų pabaigos ir, kaip skelbiama, galėtų išlikti aktyvioje tarnyboje iki 2027 metų pabaigos.

    Senstanti technika didina incidentų riziką: viešai minėtas atvejis, kai 2024 metų rugpjūčio 12–13 dienomis per treniruotę vienam Lenkijos MiG-29 užsiblokavo stabdžiai ir nusileidžiant buvo sugadintos dvi padangos. Tokie epizodai parodo, kad eksploatacija artėjant resursų ribai tampa vis jautresnė.

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai tęsiasi jau ne vienerius metus, o viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo svarstymai apie mainų modelius ar kompensacijas technologijomis. Varšuva anksčiau yra nurodžiusi, kad sprendimai priklauso nuo praktinių ir politinių sąlygų, o ukrainietiškoje žiniasklaidoje taip pat buvo kelti klausimai dėl šių lėktuvų techninės būklės ir būtinos modernizacijos.

    Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras yra sakęs, kad teoriškai galėtų būti perduoti keturi MiG-29, tačiau tam reikėtų aiškaus susitarimo dėl jų parengimo ir modernizavimo. Pasak jo, iš Lenkijos pusės esą matoma politinė valia, tačiau galutinį atsakymą lems karinių institucijų vertinimai ir praktinės galimybės šiuos lėktuvus realiai išlaikyti kovinėje parengtyje.

    Ukrainai tai būtų ne vien simbolinė parama: net ir keli papildomi orlaiviai reikštų daugiau įgulų rotacijos, atsarginę platformą mokymams ir didesnį pajėgumą integruoti vakarietišką ginkluotę. Kartu tai atspindi platesnę karo aviacijos kryptį, kai senesni lėktuvai, pritaikyti moderniems valdomiems ginklams, gali išlikti efektyvūs, jei užtikrinamas remontas, atsarginės dalys ir nuolatinė modernizacija.