Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    Memorandumas dėl tinklo ir miesto planų

    „Litgrid“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė glaudžiau derinti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijas su sostinės vystymo planais. Tikslas – iš anksto matyti, kur infrastruktūros sprendimai gali tapti ne kliūtimi, o miesto plėtros dalimi.

    Šalys teigia, kad ankstesnis projektų suderinimas leistų greičiau identifikuoti teritorijas, kur tinklo modernizavimą galima suplanuoti kartu su gatvių tvarkymu, viešųjų erdvių atnaujinimu ar didesniais investiciniais projektais. Vienas dažniausiai svarstomų sprendimų – perdavimo oro linijų ar jų atkarpų kabeliavimas.

    Kodėl svarstomas kabeliavimas?

    Požeminiai kabeliai miestams patrauklūs tuo, kad mažina vizualinę taršą ir palieka daugiau lankstumo teritorijų planavimui. Tokie sprendimai dažniau taikomi tankiai apgyvendintose zonose, kur kiekvienas infrastruktūros koridorius konkuruoja su būstu, viešosiomis erdvėmis ir susisiekimu.

    „Elektros perdavimo tinklo ir miesto plėtra turi būti planuojamos kompleksiškai, kad sprendiniai gyventojams kurtų kuo didesnę vertę“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

    Kabeliavimas gali prisidėti ir prie atsparumo didinimo, nes požeminė infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama audrų, apledėjimo ar vėjo sukeliamų incidentų. Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių tinklų patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga tapo prioritetu dėl augančių ekstremalių orų ir saugumo rizikų.

    Kas bus daroma toliau?

    Memorandume numatyta, kad „Litgrid“ ir savivaldybė keisis informacija apie planuojamus ir vykdomus projektus, kartu identifikuos bendro intereso iniciatyvas ir vertins technines, teisines bei finansines galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad kabeliavimo ar kitų sprendinių realumas bus tikrinamas atskirai kiekvienoje teritorijoje.

    „Elektros linijų tiesimas po žeme padeda suderinti saugumą ir miesto poreikius, o šis susitarimas sukuria aiškesnį bendradarbiavimo modelį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad papildomi sprendiniai neturi nepagrįstai didinti elektros vartotojams tenkančių kaštų. Todėl numatoma vertinti skirtingus finansavimo modelius, įskaitant suinteresuotų šalių prisidėjimą, kai siekiama papildomos naudos miestui.

  • Vilniuje siūloma sklypą perbraižyti komercijai: ką reiškia kadastro Nr. 0101/0017:198

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0017:198, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas. Prašyme siekiama palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie pakeitimai praktikoje paprastai reiškia, kad teritorijai būtų aiškiau apibrėžiamas leistinas naudojimas ir atsirastų teisinis pagrindas planuoti komercinės paskirties veiklas ar objektus. Tolimesni sprendimai dėl konkrečių statinių ar veiklų įprastai priklauso nuo kitų procedūrų, įskaitant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius reikalavimus.

    Prašymo viešinimas vyksta 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 16 dienos iki 2026 metais rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Papildomai nurodoma, kad dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2868 ir el. paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kadastro Nr. 0101/0076:535 numatyta gyvenamųjų namų teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:535, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami, kad suinteresuoti gyventojai ir institucijos galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas. Prašyme siūloma nustatyti paskirtį kaip kita ir įtvirtinti konkretų naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Praktikoje toks pakeitimas reiškia, kad sklypas būtų aiškiai priskiriamas individualių namų plėtrai, o tai gali turėti įtakos galimoms statyboms, projektavimo sprendiniams ir kaimynystės vystymui. Vis dėlto pats paskirties ar būdo pakeitimas dar nereiškia automatinio statybos leidimo, nes vėlesniuose etapuose taikomi detalūs teritorijų planavimo ir statybos reikalavimai.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 16 dienos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymus taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, nurodant, kad pastabos teikiamos dėl sklypo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo arba nustatymo. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Vilnius ieško savininkų: dešimtys nuotekų tinklų gali tapti bešeimininkiais – turite laiko iki 2027

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti procedūrą dėl statinių, kurių savininkai nežinomi arba neidentifikuoti, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiu atveju turtas per teismą gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad daugiausia kalbama apie paviršinių nuotekų tinklus įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Senamiesčio, Naujininkų, Rasų ir kitus rajonus. Išvardijami konkretūs atkarpų aprašymai, siejami su šuliniais, trapais ir išleistuvais.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Bešeimininkio turto procedūra taikoma tada, kai realus savininkas neaiškus, o infrastruktūra egzistuoja ir yra naudojama ar daro įtaką aplinkai. Savivaldybei tai svarbu dėl tinklų priežiūros, avarijų prevencijos, atsakomybės už gedimus ir galimybės planuoti remontus.

    Nuotekų tinklai yra kritinė miesto infrastruktūra, o intensyvesnės liūtys didina apkrovas senoms ir neinventorizuotoms sistemoms. Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiria lietaus nuotekų valdymui, nes užlietos gatvės ir kiemai lemia žalą turtui bei eismo trikdžius.

    Iki kada galima pateikti dokumentus?

    Asmenys ar organizacijos, turintys turtinių teisių į skelbime nurodytus statinius, raginami iki 2027 metų kovo 20 dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pateikti nuosavybę ar kitas teises patvirtinančius dokumentus. Nepateikus įrodymų, savivaldybė sieks, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu teismo tvarka.

    Praktikoje tai gali būti aktualu bendrijoms, įmonėms ar sklypų savininkams, kurių teritorijose istoriškai buvo įrengtos paviršinių nuotekų komunikacijos, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Savivaldybė pabrėžia, kad pateikus dokumentus galima išvengti situacijos, kai infrastruktūra priskiriama viešajam sektoriui.

    Kodėl savivaldybė imasi veiksmų?

    Infrastruktūros nuosavybės aiškumas leidžia nustatyti, kas atsakingas už priežiūrą, valymą, avarijų šalinimą ir investicijas. Neinventorizuoti ar „niekam nepriklausantys“ tinklai apsunkina darbų planavimą, ypač kai vyksta gatvių rekonstrukcijos ar naujų projektų derinimas.

    Savivaldybė taip pat siekia, kad miesto inžineriniai tinklai būtų tvarkomi nuosekliai ir pagal vienodus standartus. Tokiu būdu galima greičiau reaguoti į užsikimšimus, liūčių sukeltas problemas ir sumažinti aplinkos taršos riziką.

    Skelbime nurodyta, kad dėl sąrašų ir procedūrų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Kontaktiniai duomenys šiame straipsnyje neskelbiami.

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus miesto savivaldybė naujus mokslo metus kviečia pradėti kitaip – dalį pamokų perkelti iš klasių į miesto viešąsias erdves. Idėja paprasta: gamta ir miestas tampa gyva mokymosi aplinka, kur teorija iškart tikrinama praktikoje.

    Tokiose pamokose moksleiviai gali rinkti realius duomenis, stebėti procesus ir aptarti kasdienius sprendimus, darančius įtaką aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad beveik prie kiekvienos mokyklos yra pasiekiamų parkų, skverų ar upės pakrančių, todėl tokias veiklas galima pritaikyti daugeliui klasių.

    „Kai mokiniai patys pamatuoja, apskaičiuoja ir pamato rezultatą savo aplinkoje, žinios tampa suprantamesnės ir įdomesnės“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Inutė Neverovskienė.

    Šį sezoną numatytos kelios nemokamos veiklos, kurias veda savo sričių specialistai. Viena jų – pamoka apie klimato kaitą su klimatologu Silvestru Dikčiumi, kurios formatas neįprastas: mokymasis vyks vaikštant, aptariant mieste matomus pavyzdžius ir kasdienius įpročius.

    „Kalbėsime apie vartojimą, transportą ir pasirinkimus, o kartu ieškosime praktiškų būdų gyventi tvariau – taip, kad tai būtų įmanoma kiekvienam“, – sakė S. Dikčius.

    Kita kryptis – oro taršos pažinimas prie mokyklų ir intensyvaus eismo gatvių. Aplinkos oro kokybės vertinimo specialistas Mindaugas Bernatonis su moksleiviais planuoja atlikti kietųjų dalelių matavimus skirtingose vietose ir aiškintis, kas labiausiai lemia oro kokybę bei kaip ją veikia judėjimo įpročiai.

    „Svarbiausia, kad mokiniai patys pamatytų priežastis ir pasekmes, o pamokos pabaigoje gimtų diskusija, ką realiai galime keisti“, – sakė M. Bernatonis.

    Dar viena tema – biologinė įvairovė ir invazinės rūšys. Biologas Martynas Balsys su mokiniais planuoja lauko tyrimus, kurių metu bus vertinamas invazinių augalų paplitimas ir lyginamos skirtingos teritorijos, siekiant suprasti, kaip tokios rūšys keičia vietines ekosistemas.

    Invazinių rūšių problema aktuali visoje Europoje, nes jos gali išstumti vietines rūšis, keisti buveines ir sukelti ilgalaikių ekonominių bei aplinkosauginių nuostolių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencija prasideda nuo atpažinimo ir gyventojų sąmoningumo, ypač kai invazinės rūšys plinta greitai ir prisitaiko prie miesto sąlygų.

    Programą papildo ir praktiniai STEAM užsiėmimai, kuriuos organizuoja Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centras. 9–12 klasių mokiniams numatytos veiklos laboratorijose, kur galima tirti Neries vandens kokybę taikant cheminės analizės metodus bei modeliuoti galimus taršos scenarijus.

    Kitoje veikloje mokiniai konstruos vidaus patalpų oro kokybės matavimo stotelę, bandys jutiklius ir praktiškai vertins temperatūrą, drėgmę, slėgį bei apytikrę anglies dioksido koncentraciją. Tokie užsiėmimai stiprina tiriamuosius gebėjimus ir padeda suprasti, kaip veikia šiuolaikiniai aplinkos stebėsenos sprendimai.

    Savivaldybė skatina mokytojus tokias pamokas integruoti į ugdymo turinį: nuo matematikos ir fizikos iki biologijos, geografijos ar pilietiškumo. Miesto erdvės šiuo atveju tampa ne alternatyva, o papildomu įrankiu, padedančiu mokiniams geriau susieti mokslą su kasdienybe.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.