CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia aukšto meistriškumo sportininkus teikti paraiškas miesto stipendijoms, skirtoms pasirengti varžyboms ir atstovauti sostinei. Šiais metais tam numatyta paskirstyti 150 000 eurų, o parama būtų skiriama vieniems kalendoriniams metams.

    Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, savivaldybė siekia suteikti sportininkams daugiau galimybių koncentruotis į treniruotes ir startus, kad rezultatai augtų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse varžybose. Tokia finansinė pagalba dažnai tampa esmine, kai reikia suderinti intensyvų pasirengimą, stovyklas ir keliones.

    Stipendijos numatytos 14–29 metų amžiaus individualių sporto šakų sportininkams ir iš dviejų atletų sudarytoms komandoms. Paraiškose vertinamas praėjusiais metais pasiektas geriausias rezultatas paraiškoje nurodytose varžybose, o išimtys dėl amžiaus gali būti taikomos komisijos sprendimu.

    Teikti paraiškas gali sportininkus ugdančios organizacijos, registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje ir savivaldybės teritorijoje veikiančios ne trumpiau kaip vienus metus. Tokia organizacija privalo būti sudariusi su sportininku sportinio ugdymo sutartį, turėti tinkamos kvalifikacijos trenerį ar specialistą bei užtikrinti sportininko ugdymui reikalingą bazę ir įrangą.

    Kartu su paraiška reikia pateikti vienų metų sportininko programą, sportinio ugdymo sutarties kopiją ir sportininko sutikimą teikti paraišką. Taip pat būtina pridėti trenerio ar specialisto sutarties ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, o jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Stipendijos dydis skaičiuojamas pagal galiojantį bazinį socialinės išmokos dydį ir nustatytą koeficientą, atsižvelgiant į sportininko pasiektą rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingų pasiekimų sportininkai gali tikėtis nevienodo finansavimo, o prioritetas teikiamas aukštesniems sportiniams rezultatams.

    Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 24 dienos, o visas konkurso aprašas ir teikimo instrukcijos skelbiamos savivaldybės konkursų sistemoje. Savivaldybė primena, kad vėluojančios ar nepilnos paraiškos gali būti nevertinamos, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Aukšto meistriškumo sportininkų stipendijų konkursas sostinėje pirmą kartą paskelbtas 2024 metais. Per šį laikotarpį stipendijos skirtos 19 sportininkų, viena sportininkė paramą gavo dvejus metus iš eilės, o skiriamos sumos augo nuo daugiau nei 22 000 eurų 2024 metais iki daugiau nei 89 000 eurų 2025 metais.

    Tarp anksčiau stipendijas gavusių atletų buvo įvairių sporto šakų atstovų, nuo imtynių ir dziudo iki šaudymo, orientavimosi sporto, biatlono ar buriavimo. Savivaldybė tikisi, kad tęstinė parama padės išlaikyti talentus sporte ir sustiprins Vilniaus matomumą varžybose, kuriose rezultatą lemia ne tik darbas, bet ir galimybės kokybiškai pasirengti.

  • Vilnius dalija 150 000 eurų sportininkų stipendijoms: kas spės iki rugsėjo 24 dienos 23:59?

    Vilnius dalija 150 000 eurų sportininkų stipendijoms: kas spės iki rugsėjo 24 dienos 23:59?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 2026 metais vyksiančią atranką aukšto meistriškumo sportininkų stipendijoms gauti. Paraiškas kviečiamos teikti sportininkus ugdančios organizacijos, atstovaujančios individualioms sporto šakoms, taip pat komandoms, kurias sudaro ne daugiau kaip du sportininkai.

    Šių stipendijų tikslas – sudaryti arba pagerinti sąlygas sportininkams kryptingai rengtis sezonui ir atstovauti Vilniui bei Lietuvai tarptautinėse varžybose. Savivaldybė pabrėžia, kad parama orientuota į talentingus ir perspektyvius atletus, kurių rezultatai leidžia realiai siekti aukščiausio lygio pasiekimų.

    Terminas ir kam taikomi reikalavimai

    Paraiškos priimamos 20 darbo dienų, nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki rugsėjo 24 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjais gali būti juridiniai asmenys, kurie savivaldybės teritorijoje registruoti ne trumpiau kaip vienus metus.

    Paraiška teikiama nustatyta tvarka elektroninėje sistemoje, užpildant savivaldybės patvirtintą formą. Atrankos procesą administruoja savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius.

    Kiek pinigų numatyta ir kaip skaičiuojama stipendija

    Programai planuojama skirti 150 000 eurų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Stipendija skiriama vieneriems kalendoriniams metams, o jos mėnesinis dydis apskaičiuojamas pagal metodiką, siejant sumą su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir taikomu koeficientu.

    Bazinės socialinės išmokos dydį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl galutinė stipendijos suma priklauso nuo galiojančių dydžių ir atrankos metu taikomų koeficientų. Praktikoje tai leidžia savivaldybei stipendijų dydžius sieti su valstybės nustatytais socialiniais rodikliais ir užtikrinti nuoseklų skaičiavimą.

    Kodėl tokios stipendijos svarbios

    Stipendijos aukšto meistriškumo sporte dažniausiai padeda padengti pasirengimo kaštus, kurie kasmet auga: treniruočių stovyklas, keliones į tarptautinius startus, inventorių, specialistų paslaugas ir medicininę priežiūrą. Didėjant varžybų kalendoriaus intensyvumui ir konkurencijai, stabilus finansavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant rezultatų.

    Savivaldybė nurodo, kad atrankos tvarką reglamentuoja Vilniaus miesto tarybos patvirtintas stipendijų skyrimo aprašas bei su dokumentų formomis ir organizavimu susiję sprendimai. Dėl praktinių paraiškų teikimo klausimų konsultuoja savivaldybės atstovai.

  • Ūkinė žemė taps namų kvartalu? Vilniuje svarstomas sklypo 0101/0159:0279 paskirties keitimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:0279, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas įvardijamas kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia planuojamą individualių namų ar mažo intensyvumo gyvenamosios statybos plėtrą, tačiau galutiniai sprendimai priklauso nuo teritorijų planavimo ir taikomų reikalavimų.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo procedūra yra viena iš svarbiausių stadijų, leidžiančių įvertinti, kaip planuojamas sprendimas dera su aplinkinės teritorijos interesais, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros galimybėmis.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris. Viešinimo metu pateikti argumentuoti pasiūlymai vertinami pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės naudojimo reikalavimus, o sprendimai priimami vadovaujantis nustatyta tvarka.

  • Vilniuje – nauji sprendimai daugiabučiuose: paaiškėjo balsavimo raštu protokolų rezultatai

    Vilniaus daugiabučiuose fiksuojami gyventojų balsavimo raštu rezultatų suvestiniai dokumentai – balsų skaičiavimo protokolai. Šį kartą jie susiję su Saracėnų g. 8, Savanorių pr. 227, Filaretų g. 25, Aukų g. 5, Giedraičių g. 23, Giedraičių g. 23C, Liepkalnio g. 36 ir Statybininkų g. 7 namais.

    Balsavimo raštu protokolas – tai dokumentas, kuriame užfiksuojama, kiek butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavo, kaip buvo balsuota ir ar priimti sprendimai atitinka teisės aktuose numatytą daugumą. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendžiami aktualūs klausimai dėl namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ar lėšų kaupimo.

    Praktikoje balsavimas raštu dažnai pasirenkamas tuomet, kai nepavyksta surinkti kvorumo gyventojų susirinkime arba siekiama užtikrinti platesnį savininkų įsitraukimą. Savininkams tai leidžia apsispręsti patogiu metu, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl tinkamo informavimo, biuletenių pateikimo ir rezultatų skaidrumo.

    Sprendimų teisėtumui svarbu, kad būtų aiškiai nustatyta, kas turi balsavimo teisę, kaip skaičiuojami balsai ir kokia dauguma būtina konkrečiam klausimui. Pavyzdžiui, skirtingoms temoms gali būti taikomi nevienodi balsų slenksčiai, todėl protokole nurodyti skaičiai tampa esminiu pagrindu vėlesniems veiksmams.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo procedūrų, jie paprastai turi teisę susipažinti su dokumentais, įskaitant biuletenius ir protokolo priedus, o taip pat teikti pastabas namo administratoriui ar bendrijai. Ginčai dėl procedūrų ar rezultatų dažniausiai sprendžiami vadovaujantis galiojančia daugiabučių valdymo tvarka ir civilinės teisės principais.

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti sprendimų skaidrumui ir dokumentų prieinamumui, nes nuo jų priklauso ir praktiniai klausimai: darbų pirkimai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų dydis bei konkrečių remonto darbų pradžia. Dėl to balsavimo raštu protokolai tampa ne formalumu, o dokumentu, tiesiogiai lemiančiu namo ūkio sprendimus.

    Gyventojams rekomenduojama išsaugoti balsavimo biuletenių kopijas, atidžiai perskaityti sprendimų formuluotes ir pasitikrinti, ar protokole teisingai atspindėtas jų balsas. Tai ypač aktualu, kai sprendžiami didesnės apimties darbai, galintys turėti įtakos mėnesinėms įmokoms ar ilgalaikiams įsipareigojimams.

  • Vilniuje keičiamas adresas: Subačiaus gatvėje butui suteiks naują numerį – ką svarbu žinoti?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad Rasų seniūnijos teritorijoje esančiam butui pastate Subačiaus gatvėje bus suteiktas naujas adresas. Nurodoma, kad būstui pastate, kurio unikalus numeris 1098-7028-8016, bus priskirtas adresas Subačiaus g. 115B-24C.

    Sprendimas priimamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 metais sausio 25 dieną patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokiais atvejais savivaldybės administracija ir seniūnija gali tikslinti adresus, kai reikia aiškesnės apskaitos ir vienareikšmės objekto identifikacijos.

    Praktikoje adreso suteikimas ar patikslinimas dažniausiai aktualus registruojant nuosavybę, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant sklandų pašto siuntų ir kurjerių pristatymą. Aiškus adreso formatas svarbus ir skubiosios pagalbos tarnyboms, nes padeda tiksliau nustatyti iškvietimo vietą.

    Gyventojams, kurių būsto adresas keičiamas ar tikslinamas, paprastai tenka atnaujinti dalį duomenų, kurie naudojami kasdienėje veikloje. Tai gali apimti kontaktinius adresus sutartyse su paslaugų teikėjais, korespondencijos gavimą, taip pat dokumentų ar paskyrų duomenis, kai reikalingas tikslus adreso sutapimas.

    Jeigu kyla klausimų, kaip pasikeitęs adresas atsispindės registruose ir kada duomenys bus atnaujinti, gyventojams rekomenduojama kreiptis į Rasų seniūniją ar Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Įprastai adresų pokyčiai fiksuojami oficialiose informacinėse sistemose, kad naujas numeris būtų naudojamas vienodai visose institucijose ir paslaugų grandinėse.

  • Valakupiuose užvirs pjūklai: invaziniai uosialapiai klevai šluojami iš beveik 8 hektarų

    Vilniaus miesto savivaldybė Valakupių miškuose planuoja pašalinti invazinius uosialapius klevus 7,9 hektaro plote. Darbai numatyti Valakupių girininkijos teritorijoje keliuose miško kvartaluose, kur ši rūšis jau yra susiformavusi židiniais.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas nevietine invazine medžių rūšimi, todėl jo plitimą privaloma kontroliuoti. Tokios priemonės siejamos su vietinių ekosistemų apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes invaziniai augalai gali greitai pakeisti natūralias bendrijas.

    Kodėl uosialapis klevas kelia grėsmę?

    Šis klevas ypač sparčiai plinta vandens telkinių pakrantėse, upių slėniuose ir drėgnesnėse vietose, kur sėklos lengvai išnešiojamos didesniais atstumais. Įsitvirtinęs jis sudaro tankius sąžalynus, kurie užstoja šviesą ir nustelbia vietines augalų rūšis.

    Ilgainiui dėl to prastėja buveinių būklė, kinta miško paklotės augalija, mažėja vietinėms rūšims tinkamų atsinaujinimo plotų. Tokie pokyčiai gali turėti grandininį poveikį ir vabzdžiams, paukščiams bei kitoms rūšims, priklausomoms nuo vietinės augalijos.

    Kodėl vieno karto neužtenka?

    Specialistai pabrėžia, kad invazinių rūšių naikinimas nėra vienkartinė akcija, o ilgalaikis procesas. Pašalinus medžius, teritorijoje gali greitai pasirodyti atžalos, o sėklos dirvožemyje ar gretimuose plotuose sudaro prielaidas atsinaujinimui.

    Dėl to po šalinimo darbų paprastai taikoma stebėsena ir pakartotinės priemonės, kad židiniai neatsikurtų. Miestuose ir jų prieigose tai ypač svarbu, nes želdynai ir pakraščiai neretai tampa invazinių rūšių plitimo starto taškais į natūralias teritorijas.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje artėjant naujiems mokslo metams tęsiami intensyvūs gatvių ir susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad dalį objektų planuojama užbaigti dar iki rugsėjo pradžios, kad rudenį mieste būtų mažiau trikdžių.

    Pasak miesto atstovų, rudens pradžioje eismo srautai sostinėje tradiciškai padidėja, todėl rangovų pajėgos sutelktos pagrindinėse arterijose. Kartu primenama, kad dalis projektų apima ne tik asfaltą, bet ir nuotekų tinklus bei kitą infrastruktūrą, tad kai kurių darbų pabaigos teks palaukti.

    „Rudens pradžia Vilniuje tradiciškai reiškia didesnius transporto srautus, todėl siekiame dalį darbų užbaigti kuo greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet jau baigta apie 20 km gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų ruožų minimos Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų, M. K. Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas ir dalis Laisvės prospekto.

    Darbus rangovai tęsia maždaug 14 km gatvių atkarpų, o technika vis dar matoma Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto gatvėse, Kalvarijų gatvės ruože nuo Ozo gatvės iki K. Ulvydo gatvės, taip pat S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitur.

    Iki rugsėjo pradžios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama pabaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P. Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S. Batoro, A. Goštauto, L. Sapiegos, Lentvario gatvėse, taip pat Laisvės prospekte. Didesnės apimties projektai tęsiami ir kitose centrinėse gatvėse, kur darbai apima rekonstrukciją bei inžinerinių tinklų atnaujinimą.

    Tikslinama eismo sistema

    Mieste kartu atnaujinami šviesoforai, diegiami eismo jutikliai ir kiti sprendimai, kurie leidžia geriau valdyti srautus piko metu. Savivaldybė nurodo, kad eismo intensyvumas rudens pradžioje gali išaugti apie 9–20 proc., todėl eismo organizavimas derinamas prie sezono pokyčių.

    Kol vyksta darbai, vairuotojams rekomenduojama piko valandomis rinktis alternatyvius maršrutus ir, jei įmanoma, vengti Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo ir Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų ir Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos ir Rinktinės gatvių.

    Viešasis transportas dažnės

    Siekiant sumažinti spūstis ir pasiūlyti alternatyvą automobiliams, nuo rugsėjo pradžios sostinės maršrutuose numatomas didesnis viešojo transporto intensyvumas. Skelbiama, kad į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės.

    Gyventojams primenama prieš keliones pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir planuoti išvykimo laiką su atsarga, ypač ryto ir vakaro piko metu. Savivaldybė taip pat ragina atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus bei kelio ženklus šalia darbų zonų.

  • Gentvilas smogia Vilniaus valdybų „išvaikymui“: ragina Kasčiūną atsiriboti nuo precedento

    Seimo narys Simonas Gentvilas ragina TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną viešai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą vienu metu atšaukti kelių savivaldybės įmonių valdybas. Parlamentaro teigimu, tai kuria pavojingą precedentą, kaip apeiti netinkančias taisykles.

    Vilniaus miesto savivaldybė yra paskelbusi, kad spalio 29 dieną bus atšauktos „Grindos“, Vilniaus viešojo transporto, „Miesto gijų“, „ID Vilnius“ ir Vilniaus vystymo kompanijos valdybos. Sprendimas siejamas su netrukus įsigaliosiančia tvarka, kuri plečia darbuotojų atstovavimą valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    S. Gentvilo vertinimu, pats ginčas dėl darbuotojų atstovų vietos valdybose gali turėti skirtingų nuomonių, tačiau reakcija neturėtų virsti masiniu valdybų paleidimu prieš pat naujo reguliavimo įsigaliojimą. Pasak politiko, toks žingsnis iš esmės silpnina depolitizavimo principą ir pasitikėjimą valdymo reforma.

    „Jeigu nepatinka Seimo priimtas įstatymas, negali prieš pat jo įsigaliojimą išvaikyti penkių įmonių valdybų ir suformuoti jas iš naujo ketveriems metams“, – sakė S. Gentvilas.

    Parlamentaras pabrėžia, kad savivaldybių įmonių valdymas yra jautri sritis, kurioje sprendimai turi būti prognozuojami ir grindžiami skaidrumo standartais. Staigūs valdybų pokyčiai, ypač kai jie sutampa su teisinio reguliavimo pasikeitimais, visuomenei gali atrodyti kaip bandymas „užbėgti už akių“ naujoms taisyklėms.

    Precedentas, kuris gali grįžti bumerangu

    S. Gentvilas teigia, kad problema tampa platesnė už vieną savivaldybę, nes panašia logika, anot jo, galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės ar net Vyriausybė, jei norėtų greitai pakeisti nepatogias valdybas prieš svarbius reguliavimo pokyčius. Tokie pavyzdžiai ilgainiui didina politizavimo riziką ir mažina profesionalių valdybų stabilumą.

    Politikas taip pat akcentuoja, kad valstybės valdomų įmonių valdymo reformos Lietuvoje siejamos su siekiu stiprinti nepriklausomumą, kompetencijas ir atskaitomybę. Jei valdybos gali būti masiškai atšaukiamos vienu politiniu sprendimu, ši logika, pasak jo, praranda praktinę prasmę.

    Raginimas Kasčiūnui pasakyti aiškiai

    S. Gentvilas ragina L. Kasčiūną aiškiai atsakyti, ar toks Vilniaus miesto savivaldybės pasirenkamas įmonių valdymo kelias atitinka TS-LKD deklaruojamas vertybes ir požiūrį į viešojo sektoriaus skaidrumą. Jo teigimu, partijos vadovybės tyla vėliau apsunkintų kritiką kitoms politinėms jėgoms, kurios galėtų pasinaudoti tuo pačiu modeliu.

    „Laurynas Kasčiūnas turėtų atsiriboti nuo tokios Vilniaus konservatorių antivadybos. Jeigu partijos vadovybė tylės, kitą kartą bus labai sunku kritikuoti kitus politikus už tą patį“, – sakė S. Gentvilas.

    Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu sprendimą aiškina būtinybe užtikrinti sklandų perėjimą prie atnaujintos valdymo tvarkos. Vis dėlto viešajame sektoriuje tokie sprendimai paprastai vertinami ir per gerosios valdysenos prizmę, kur itin svarbūs skaidrumas, procedūrų nuoseklumas ir interesų konfliktų prevencija.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.

    Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.

    „Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.

    Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.

    Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes

    Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.

    Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Langų apsauga ir saugios zonos

    Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.

    Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Pagalba VRM programoms ir projektams

    Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.

    Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.

    Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.