Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje sklypui Mykolo Lietuvio g. 46 planuojamas lūžis: vietoj namų – daugiabučiai?

    Keičiamas sklypo naudojimas

    Vilniaus mieste gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Mykolo Lietuvio g. 46 (kadastro Nr. 0101/0100:1999) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai paprastai teikiami tuomet, kai planuojami kitokio masto ar kitokio tipo statiniai, nei buvo numatyta iki šiol.

    Pagal pateiktą informaciją, šiuo metu sklypui galioja naudojimo būdas, priskiriamas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Prašyme siekiama nustatyti kitą naudojimą, kuris leistų vystyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Viešinimo terminas ir gyventojų teisės

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu, nuo 2026 metų rugsėjo 24 dieną iki 2026 metų spalio 7 dieną. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali susipažinti su dokumentais ir įvertinti, kaip galimas paskirties ar būdo pakeitimas paveiktų aplinkinę teritoriją.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali pateikti argumentuotus pastebėjimus dėl užstatymo intensyvumo, automobilių parkavimo, susisiekimo, želdynų ar kitų svarbių aplinkos kokybės aspektų.

    Ką reiškia perėjimas prie daugiabučių

    Perėjimas nuo vienbučių ir dvibučių užstatymo prie daugiabučių ar bendrabučių teritorijos dažniausiai signalizuoja didesnį planuojamą gyventojų skaičių ir intensyvesnį žemės naudojimą. Tokiais atvejais aktualūs tampa infrastruktūros klausimai, ypač gatvių pralaidumas, viešojo transporto prieinamumas, ugdymo įstaigų apkrova ir inžinerinių tinklų pajėgumai.

    Vilniuje pastaraisiais metais dažnėja situacijų, kai vystytojai siekia didinti užstatymo intensyvumą teritorijose, kuriose anksčiau dominavo mažo aukštingumo gyvenamieji namai. Savivaldybės ir bendruomenių dialogas tokiuose procesuose paprastai tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, ar sprendiniai bus priimtini tiek miesto plėtros, tiek gyvenimo kokybės požiūriu.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris 370 5211 2137 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai viešinimo laikotarpiu turėtų būti teikiami aiškiai suformuluoti ir pagrįsti.

  • Vilniuje šeštadienį uždaroma Žalioji alėja: vairuotojams svarbus įspėjimas dėl eismo

    Rugsėjo 26 dieną Trakų Vokėje vyks tradicinė bendruomenės rudens šventė „Obuolinės“, todėl dalyje teritorijos numatomi laikini eismo ribojimai. Savivaldybė ragina vairuotojus iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti galimus nepatogumus atvykstant į Trakų Vokę.

    Tą dieną nuo 8 iki 21 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Žaliojoje alėjoje, šalia Trakų Vokės dvaro. Ruože dirbs eismą reguliuojantys asmenys, o vairuotojams bus rekomenduojama vadovautis laikinais kelio ženklais.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos primena, kad per bendruomenės renginius dažniausiai išauga pėsčiųjų srautai, ypač šeimų su vaikais, todėl prašoma laikytis saugaus greičio ir atidumo gretimose gatvėse. Atvykstantiems į šventę patariama automobilį palikti toliau nuo renginio vietos ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis.

    Tokie laikini ribojimai renginių metu taikomi siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir sklandų šventės organizavimą, taip pat sudaryti sąlygas specialiosioms tarnyboms prireikus greitai pasiekti teritoriją. Pasibaigus renginiui eismo organizavimas turėtų būti grąžintas į įprastą režimą.

  • Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki rugsėjo 20 dienos gyventojai dar gali teikti kandidatus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia miesto padėka žmonėms ir organizacijoms, savo darbais kuriančioms šiuolaikinį Vilnių.

    Kandidatu gali tapti žmogus, organizacija, verslas ar iniciatyva, kurių veikla turėjo apčiuopiamą naudą miestui ir jo bendruomenėms. Nominacijas siūloma teikti už nuopelnus kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, inovacijų ir verslo, sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinės gerovės, sporto, teisėsaugos bei kitose srityse.

    „Vilniaus istoriją kūrė ir kuria žmonės – savo talentu, darbu, idėjomis ir pasiekimais. Šiandienos Vilniaus Kristoforai – ne vien tie, kurių pavardes dažniausiai matome antraštėse. Tai ir mokslininkai, ir menininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir verslo bei bendruomenių žmonės, kurių veikla keičia miestą ir palieka jame pėdsaką“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Pasak savivaldybės, teikiant kandidatūras svarbu kuo tiksliau aprašyti, kokį poveikį kandidato darbai turėjo Vilniui: kokie pasiekimai įgyvendinti, kokias problemas pavyko spręsti, kuo veikla buvo išskirtinė ar reikšminga miestui. Tokia informacija vėliau padeda apdovanojimų komitetui objektyviau vertinti kandidatų nuopelnus.

    „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų, o laureatus atrenka skirtingų sričių profesionalus vienijantis komitetas kartu su savivaldybės atstovais. Tarp ankstesnių laureatų yra mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenininkų ir verslo atstovų, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto gyvenime.

    Šiemet planuojama išrinkti 10 laureatų, kuriems statulėlės bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu 2027 metais sausio 22 dieną, minint Vilniaus gimtadienį. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir kandidatūras pateikti iš anksto.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Lukiškių kalėjimas ir paminklų karai: kas iš tiesų sprendžia, kas mieste yra paveldas?

    Paminklai, sovietinės epochos ženklai ir net buvę kalėjimai šiandien vis dažniau tampa karštų ginčų objektu: vieni ragina saugoti kaip istorijos liudijimą, kiti nori iš viešosios erdvės pašalinti tai, kas žeidžia ar skatina nostalgiją represijoms. Šie konfliktai atskleidžia platesnę problemą, kuri nebėra tik restauratorių ar architektų klausimas.

    Diskusijoje Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities bus keliama esminė dilema: ar paveldą turime išlaikyti kuo mažiau jį keisdami, ar leisti jam transformuotis kartu su kintančiu miestu. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl funkcijų, prieinamumo, energetinio efektyvumo ir net simbolinės reikšmės.

    Ne vien fasadų istorija

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija vertinti nepatogų paveldą ne tik kaip architektūrą, bet ir kaip atminties politikos klausimą. Kai visuomenė nesutaria, ką konkretus objektas reiškia, sprendimas tampa vertybinis: ar mieste paliekame konfliktą primenančius ženklus, ar ieškome būdų juos perinterpretuoti.

    Tokiose diskusijose vis daugiau svarbos įgauna skaidrumas: kas priima galutinį sprendimą ir kokiais kriterijais remiasi. Tai apima tiek ekspertinius vertinimus, tiek bendruomenių balsą, nes paveldas veikia kasdienę aplinką, o ne vien kultūros lauko profesionalus.

    Transformacijos pavyzdžiai ir rizikos

    Lietuvoje ryškiu pavyzdžiu tapo Lukiškių kalėjimo erdvių pritaikymas naujoms kultūros ir renginių funkcijoms, o taip pat Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimas, kai istorinis kompleksas įgijo šiuolaikinę paskirtį. Tokie projektai dažnai pristatomi kaip kompromisas tarp išsaugojimo ir gyvybingumo.

    Užsienyje panašių precedentų nemažai: Mastrichte buvusi dominikonų bažnyčia pritaikyta knygynui, o tai rodo, kad net sakralūs ar istoriškai jautrūs objektai gali keisti funkciją. Vis dėlto išlieka klausimas, kur yra riba, kad pastatas neprarastų savo vertingųjų savybių ir netaptų tik dekoracija.

    Tvarumas ir nauji reikalavimai

    Paveldo politika vis dažniau susiduria su tvarumo argumentais: esamo pastato pritaikymas neretai mažina statybos atliekų ir naujų medžiagų poreikį, tačiau ne visada leidžia lengvai pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo ar universalaus dizaino standartus. Dėl to kyla įtampa tarp saugojimo principų ir realių naudojimo poreikių.

    Kintant visuomenės požiūriui, keičiasi ir pati istorinių objektų vertė: tai, kas anksčiau buvo laikoma nevertinga ar net žalinga, šiandien gali būti suvokiama kaip svarbus laikotarpio liudijimas, ir atvirkščiai. Todėl sprendimai dėl paveldo iš esmės yra sprendimai apie tai, kokią praeitį renkamės prisiminti ir kaip ją integruojame į ateities miestą.

    Europos paveldo dienoms skirtas renginys Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities vyks rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė ir Andrius Ropolas, Kultūros ministerijos atstovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Gerda Mockevičė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Donata Kabelkė, o pokalbį moderuos Vilma Losytė.

    Pagrindinis klausimas, į kurį bus bandoma atsakyti, skamba paprastai, bet paliečia visą miesto raidą: ar paveldą saugome tokį, koks jis buvo, ar tokį, koks jis gali būti.

  • Vilniuje kertamas medis sukėlė klausimų: kodėl Darželio gatvėje šalinama baltažiedė robinija

    Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris pranešė, kad Vilniuje, Darželio gatvėje, ties 5 numeriu, bus šalinama baltažiedė robinija. Pasak savivaldybės, medis šalinamas dėl planuojamo kiemo atnaujinimo darbų ir numatomos korinės aikštelės įrengimo.

    Savivaldybė nurodo, kad baltažiedė robinija priskiriama nesaugomų medžių kategorijai, o jos būklė įvertinta kaip nepatenkinama. Dėl šių priežasčių atskiro leidimo medžiui pašalinti, kaip teigiama pranešime, nereikia.

    Ką reiškia nesaugomas medis

    Praktikoje tai reiškia, kad medis nepriskiriamas saugotiniems želdiniams, kuriems taikomos griežtesnės kirtimo ar intensyvaus genėjimo procedūros. Vis dėlto net ir nesaugomų želdinių šalinimas mieste dažnai kelia gyventojų klausimų, ypač kai darbai vykdomi kiemuose ar tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Dažniausiai sprendimai šalinti medžius siejami su infrastruktūros atnaujinimu, saugumu ar želdinio būkle. Nepatenkinama būklė paprastai reiškia, kad medis gali būti pažeistas, džiūstantis, turėti puvinio židinių ar kitų defektų, kurie didina lūžimo riziką.

    Korinių aikštelių plėtra mieste

    Korinių aikštelių sprendiniai pastaraisiais metais dažniau pasirenkami kiemų ir parkavimo vietų atnaujinime, nes leidžia stabilizuoti dangą ir geriau valdyti lietaus vandenį. Toks pagrindas gali padėti sumažinti balų susidarymą ir išlaikyti tvarkingesnę dangą, tačiau įrengimo metu neretai tenka derinti techninius sprendimus su esamais želdiniais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžių šaknų zona yra jautri kasimo, dangų keitimo ir grunto sutankinimo darbams. Dėl to infrastruktūros projektai dažnai reikalauja papildomo įvertinimo, ar želdinį įmanoma išsaugoti, ar saugiau jį pašalinti ir vėliau atsodinti.

    Kas bus daroma toliau

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad darbai Darželio gatvėje vykdomi atnaujinant kiemą, todėl gyventojai gali tikėtis laikinų nepatogumų darbų zonoje. Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir rangovų informaciją vietoje, kad būtų aišku, kada ir kokio masto darbai planuojami.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkretaus sprendimo ar medžio būklės, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl papildomo paaiškinimo, kokiu vertinimu remtasi ir kaip bus kompensuojamas želdinių praradimas, jei numatomas atsodinimas.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. 34 paskirtį: sprendimas gali paveikti visą rajoną

    Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo valstybinio žemės sklypo Žirnių g. 34 (kadastro Nr. 0101/0080:1477) naudojimo būdo keitimą. Siūloma atsisakyti komercinės paskirties objektų teritorijos ir nustatyti bendrojo naudojimo teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad sklypas ateityje būtų pritaikomas viešajam interesui, pavyzdžiui, susisiekimo, želdynų, viešųjų erdvių ar kitos bendros infrastruktūros poreikiams. Savivaldybė pabrėžia, kad procedūra pradedama kaip patikėtinės veiksmas, o galutinis rezultatas priklausys nuo teritorijų planavimo ir derinimo etapų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pastabas bei pasiūlymus.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pastabas galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tokie keitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo būdo keitimas dažnai turi tiesioginę įtaką aplinkinių teritorijų plėtrai, eismo srautams ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Komercinės paskirties atsisakymas gali reikšti mažesnę komercinę plėtrą konkrečioje vietoje, tačiau daugiau galimybių viešajai infrastruktūrai ar bendruomenės poreikiams.

    Kartu verta įvertinti, kad bendrojo naudojimo teritorijų nustatymas neretai siejamas su ilgalaikiais miesto planavimo prioritetais, kai siekiama subalansuoti užstatymą, žaliąsias erdves ir susisiekimą. Galutiniai sprendimai paprastai paaiškėja po viešinimo, derinimų ir procedūrų pabaigos.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2478 ir elektroninio pašto adresas andre.nutautiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. paskirtį: paaiškėjo, ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Žirnių gatvėje 30A (kadastro numeris 0101/0080:1476) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Sklypo naudojimo būdą siūloma pakeisti iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją.

    Toks pakeitimas paprastai reiškia, kad teritorijoje prioritetas būtų teikiamas transporto ir inžinerinės infrastruktūros funkcijoms, pavyzdžiui, privažiavimams, eismo sprendiniams, inžinerinių tinklų trasoms ar jų aptarnavimo objektams. Praktikoje tai gali riboti dalį komercinei paskirčiai būdingų veiklų arba keisti planuojamos plėtros kryptį.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali pateikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymus galima teikti ir elektroniniu paštu.

    Kodėl tokie pakeitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, nuo kurios priklauso, kokia veikla teritorijoje gali būti vykdoma, kokie statiniai gali atsirasti ir kokie infrastruktūros sprendiniai būtų laikomi prioritetiniais. Tai aktualu ne tik sklypo naudotojams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams, nes gali turėti įtakos susisiekimui, triukšmui, srautams ir inžinerinių tinklų plėtrai.

    Pastaraisiais metais didžiuosiuose miestuose vis dažniau akcentuojamas infrastruktūros pajėgumų stiprinimas, ypač ten, kur intensyvėja urbanistinė plėtra. Dėl to savivaldybės neretai koreguoja žemės naudojimo sprendinius taip, kad jie geriau atitiktų susisiekimo, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos aptarnavimo poreikius.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninį paštą. Gyventojams rekomenduojama susipažinti su viešinimo metu skelbiamais dokumentais ir, jei kyla klausimų ar pastabų, pateikti jas per viešinimo laikotarpį.

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.