CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Vilniaus šiaurėje pradedama ilgai laukta gimnazija: aišku, kiek kainuos ir kada atvers duris

    Vilniuje, Verkių seniūnijoje Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, oficialiai pradėtos naujos gimnazijos statybos: statybvietėje įkasta kapsulė ateities kartoms. Mokykla projektuojama ties Jeruzalės, Santariškių ir Visorių ribomis, kur vyresniųjų klasių vietų trūkumas pastaraisiais metais tapo ypač juntamas.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tai viena retų naujų savivaldybės gimnazijų sostinėje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pastarąjį dešimtmetį miestas sparčiai augo, o šiaurinėse teritorijose daugėjo šeimų, todėl didėja spaudimas esamoms mokykloms ir ilgėja mokinių kelias iki ugdymo įstaigų.

    „Šiemet Vilniuje mokysis tūkstančiu daugiau moksleivių nei pernai, o labiausiai daugėja vyresnių vaikų, todėl nauja gimnazija mieste būtina“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Planuojama, kad gimnazijoje mokysis 480 9–12 klasių mokinių, iš viso bus suformuota 16 klasių. Numatyta įrengti stadioną, krepšinio ir žaidimų aikšteles, skaityklos terasą, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų ir dviračių takus, o dalis lauko erdvių bus pritaikyta ir vietos bendruomenės poreikiams po pamokų.

    Projektą įgyvendina sostinės viešojo intereso objektų plėtros bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, kuri po statybų taip pat planuoja rūpintis mokyklos ūkio administravimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis leidžia nuosekliau planuoti naujų ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir priežiūrą, kai mieste vienu metu vyksta keli dideli švietimo statybų projektai.

    Gimnazija kuriama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios Lietuvos ir Suomijos architektų studijos „Architektūros linija“ idėją. Projekto autoriai akcentuoja gamtinės aplinkos integravimą į ugdymą: numatomos lauko klasės, o greta esantis Jeruzalės parkas ir želdynai vertinami kaip kasdienio mokymosi ir poilsio dalis.

    Rangovas UAB „Naresta“ įsipareigojo objektą pastatyti iki 2027 metų pabaigos, sutarties vertė siekia 23,5 mln. eurų su PVM. Savivaldybė nurodo, kad ši gimnazija yra dalis platesnės ugdymo infrastruktūros plėtros programos, kai vienu metu sostinėje projektuojamos ir statomos naujos progimnazijos bei darželiai, siekiant mažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Vilniuje Neries upėje pastarosiomis savaitėmis vykdomi žuvų bendrijų tyrimai, kuriuos užsakė Vilniaus miesto savivaldybė. Šie darbai reikalingi parengti faktiniais duomenimis pagrįstą poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su valstybinio vandens kelio tvarkymu 12-oje upės vietų.

    Tiriama, kaip planuojami darbai galėtų paveikti vandens ekosistemą, žuvų buveines ir kitas saugomas gamtines vertybes. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl darbų apimties bus priimami tik įvertinus realią situaciją upėje, o ne vien remiantis senesniais ar nepilnais duomenimis.

    Kas vyksta Neryje?

    Tyrimus upės ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai. Gyventojai gali pastebėti tyrėjus, kurie miesto centre gaudo žuvis specializuotomis priemonėmis, tačiau tai nėra pramoginė žūklė ar brakonieriavimas.

    Mokslininkai naudoja sertifikuotą įrangą ir metodus, plačiai taikomus Europoje vertinant žuvų populiacijas ir jų būklę. Tokie tyrimai leidžia nustatyti rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir tai, kaip žuvys pasiskirsto skirtingose buveinėse.

    Ką daro su sugautomis žuvimis?

    Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o vėliau grąžinamos atgal į upę. Procedūros atliekamos laikantis taikomų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų sumažintas poveikis gyvūnams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, saugomoms ir ekologiškai reikšmingoms rūšims, taip pat jų neršto, augimo ir maitinimosi vietoms. Surinkti duomenys padeda tiksliai suprasti, kurios upės atkarpos yra jautriausios ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.

    Kodėl tai svarbu planuojamiems darbams?

    Gauti rezultatai taps pagrindu sprendžiant, ar ir kokiu mastu galima tvarkyti vandens kelią, kad būtų išvengta žalos ekosistemai. Jei rizikos bus nustatytos, poveikio aplinkai vertinime numatomos priemonės, kurios leistų poveikį sumažinti arba jo išvengti.

    Papildomą svarbą suteikia tai, kad dalis tiriamo Neries ruožo yra susijusi su Europos ekologiniu tinklu „Natura 2000“, todėl planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti aktualiais lauko tyrimais. Savivaldybė akcentuoja, kad tik taip galima priimti informuotus sprendimus, suderinant infrastruktūros poreikius ir gamtos apsaugą.

  • Vilnius dalija kioskus: kas gaus geriausias vietas ir kiek teks mokėti už kv. m?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą įrengti ir penkerius metus eksploatuoti tipinio dizaino kioskus (paviljonus) keliose dešimtyse sostinės vietų. Dauguma jų numatytos prie viešojo transporto stotelių, turgaus teritorijų ir intensyvaus pėsčiųjų srauto gatvių.

    Konkursu siekiama, kad prekybos ar paslaugų vietos viešose erdvėse būtų vienodos estetikos, aiškiai reglamentuotos ir lengviau prižiūrimos. Savivaldybė pabrėžia, kad laimėtojai kioskus privalės įrengti ne vėliau kaip per vienus metus nuo leidimo gavimo.

    Kur bus leidžiama įrengti kioskus

    Konkursui pateiktos vietos išsidėsčiusios įvairiuose rajonuose, įskaitant Antakalnį, Fabijoniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Šeškinę, Žirmūnus, Senamiestį ir Naująją Vilnią. Numatyta vieta ir Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje.

    Dalis taškų pririšti prie konkrečių stotelių, pavyzdžiui, „Jovaro“, „Laisvės prospektas“, „Lazdynų seniūnija“, „Spaudos rūmai“, „Justiniškės“, „Jeruzalė“. Tokiose vietose kioskai paprastai orientuojami į greito aptarnavimo paslaugas, smulkią prekybą ar kasdienius keleivių poreikius.

    Kiek kainuos leidimas ir kaip bus vertinama

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m kiosko ploto per mėnesį. Pasiūlymas negali būti mažesnis nei nustatyti minimalūs tarifai pagal vietos kategoriją.

    Minimalūs dydžiai nurodyti taip: reprezentacinėse vietose 7,2 euro už 1 kv. m per mėnesį, kitose vietose 3,5 euro, o teritorijose, kurios prie miesto prijungtos nuo 1996 metų sausio 1 dienos, 1,7 euro. Galutinę kainą lems dalyvių konkurencija, todėl patraukliausiose vietose tarifas gali reikšmingai augti.

    Kokie įsipareigojimai laukia laimėtojų

    Konkurso laimėtojams bus suteikta teisė kioską eksploatuoti penkerius metus, tačiau kartu atsiras ir aiškus terminas įrengimui. Jei kioskas per vienus metus nebus pastatytas ir parengtas veiklai, savivaldybė gali vertinti tai kaip sąlygų nevykdymą.

    Norint dalyvauti, už kiekvieną pasirinktą vietą būtina pateikti dokumentus užklijuotame voke ir pervesti 600 eurų užstatą (depozitą), skirtą pasiūlymo galiojimui užtikrinti. Taip pat turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo.

    Dokumentai konkursui priimami iki 2026 metų spalio 20 dienos 15.45 valandos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Konstitucijos prospekte. Tą pačią dieną 16 valandą numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų jaunojo sportininko krepšelio programų konkurso rezultatus. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną įsakymu patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašai.

    Bendra finansuojamoms programoms skirta suma siekia 499 983,60 euro. Savivaldybė pabrėžia, kad šios lėšos skirtos vaikų ir jaunimo sportiniam ugdymui, trenerių darbui, inventoriui, varžyboms ir kitoms su ugdymo procesu susijusioms išlaidoms.

    Tarp didžiausią finansavimą gavusių pareiškėjų – VšĮ Sostinės krepšinio mokykla, kuriai numatyta 73 902,00 euro. Taip pat reikšmingos sumos skirtos VšĮ Darvydo Šerno futbolo akademijai – 49 590,00 euro ir VšĮ futbolo klubui „Ataka“ – 48 540,00 euro.

    Finansavimas paskirtas ir kitoms sporto šakoms bei organizacijoms, tarp jų – badmintono, dviračių sporto, dziudo, karatė, ledo ritulio ir merginų futbolo programoms. Savivaldybė nurodo, kad krepšelio priemonė leidžia kryptingai remti jaunųjų sportininkų rengimą įvairiose disciplinose, o ne tik populiariausiose komandinių sporto šakų akademijose.

    Kaip pasirašyti sutartis?

    Organizacijos, kurioms skirtas finansavimas, kviečiamos pateikti užpildytas sutarties formas kartu su jaunojo sportininko ugdymo programa ir programos sąmata. Dokumentai teikiami savivaldybės administracijai, laikantis konkurso sąlygų ir nustatytų terminų.

    Savivaldybė primena, kad vėliau bus reikalinga ir metinė atskaitomybė. Pagal sutarties nuostatas, biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo metinę ataskaitą Sporto ir sveikatingumo skyriui prašoma pateikti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Kas liko be finansavimo?

    Kartu paskelbtas ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašas. Šįkart finansavimas neskirtas Lietuvos skraidančiojo disko federacijai ir VšĮ Vilniaus teniso akademijai.

    Praktikoje nefinansuojamų programų sąrašas dažniausiai reiškia, kad paraiškos neatitiko dalies formalių ar turinio reikalavimų, surinko mažiau vertinimo balų arba bendra prašoma suma viršijo konkurso biudžetą. Savivaldybės skelbiamuose konkursuose tokia situacija nėra neįprasta, nes pareiškėjų skaičius ir poreikis dažnai pranoksta galimybes.

  • Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad pristatys galutinius Vingio parko paplūdimyje planuojamų pirčių ir infrastruktūros sprendinius. Po pavasarį vykusio viešo aptarimo projektas buvo koreguotas, įvertinus gyventojų pastabas dėl architektūros, takų, privažiavimo ir aplinkosaugos.

    Atnaujinti projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti rugsėjo 15 dieną 18 valandą VU botanikos sodo Vingio skyriuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Savivaldybė teigia siekianti, kad teritorija būtų patogesnė ir tinkama lankyti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.

    „Po diskusijų sprendinius reikšmingai pakeitėme, kad paplūdimio erdvė būtų patogesnė ir kokybiškesnė vilniečiams įvairiais metų laikais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Daugiau laisvės architektūrai

    Vienas ryškiausių pokyčių – pirčių architektūros reikalavimų peržiūra. Jei anksčiau daliai gyventojų klausimų kėlė numatyta konkretesnė estetinė kryptis, dabar sąlygos suformuluotos abstrakčiau, paliekant daugiau erdvės kūrybiškiems sprendiniams.

    Pasak savivaldybės, iš anksto apibrėžiami tik rekomenduojami tūriai ir fasadų medžiagų spektras, kad pirtys derėtų prie Vingio parko aplinkos. Šis principas dažnai taikomas, kai siekiama užtikrinti kokybę, bet kartu išvengti vieno, iš anksto nulemto dizaino.

    Numatyta, kad trys pirtys ir dalis infrastruktūros būtų kilnojami sprendiniai, o ne nuolatiniai statiniai. Pirtys, terasos, tualetas ir gelbėtojų postas planuojami montuoti ant modulinių, perkeliamų pagrindų, kad intervencija į gruntą būtų kuo mažesnė.

    Savivaldybė primena, kad kilnojamumo principas taikomas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika: perkeliamas objektas, kurio nereikia ardyti ir nekeičiamas jo naudojimas, paprastai nelaikomas statiniu.

    Ko trūksta paplūdimiui šiandien?

    Projektas apima ne tik pirtis, bet ir platesnį paplūdimio atnaujinimą. Savivaldybė teigia, kad teritorijoje šiuo metu trūksta kasdieniam naudojimui būtinos infrastruktūros, pirmiausia tualetų, dušų ir patogių sprendinių žmonėms su negalia.

    Numatoma įrengti tualetus, dušus, gelbėtojų postą, terasas ir kitus mažosios infrastruktūros elementus. Taip pat planuojama dviračių remonto stotelė ir sprendiniai, skirti švaresnei aplinkai, pavyzdžiui, šiukšliadėžės augintinių ekskrementams.

    Greta paplūdimio esantys pastatai į šį projektą neįtraukiami, nes priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomi Vilniaus universiteto. Miestas pabrėžia, kad šiuo etapu koncentruojasi į jam priklausančios teritorijos sutvarkymą.

    Privažiavimas bus, bet aikštelių neplanuoja

    Koreguojant sprendinius daugiau dėmesio skirta judėjimui: tikslintos pėsčiųjų trajektorijos, dalis takų projektuojami su mulčio danga, kad teritorija išlaikytų natūralesnį charakterį. Taip pat pakeistas privažiavimo dangos sprendimas.

    Anksčiau aptariamas asfaltuotas privažiavimas po pastabų keičiamas į trinkelių dangą, kuri, savivaldybės vertinimu, labiau dera parkui. Privažiavimas paliekamas būtinas, kad paplūdimį pasiektų žmonės su negalia, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir teritoriją aptarnaujantis transportas.

    Naujų automobilių stovėjimo aikštelių projekte nenumatoma. Prie paplūdimio planuojamos tik 8 vietos, skirtos žmonėms su negalia, aptarnaujančiam transportui ir maisto furgonėliams.

    Vaikų aikštelę atskyrė į kitą etapą

    Po viešinimo pakeistas ir vaikų žaidimų aikštelės klausimas: ji nebetvirtinama šiame etape. Savivaldybė teigia, kad sprendiniai bus rengiami atskirai, kad būtų daugiau laiko koncepcijai, įrangai ir architektūrinei išraiškai suderinti.

    Pirmuoju etapu dėmesys bus skiriamas paplūdimio ir pagrindinės infrastruktūros sutvarkymui. Toks etapavimas leidžia greičiau spręsti svarbiausius higienos, saugumo ir prieinamumo klausimus, o sudėtingesnius sprendinius derinti plačiau.

    Aplinkosaugos dalyje numatyta pašalinti 45 invazinius uosialapius klevus ir baltažiedes robinijas, jas pakeičiant Vingio parkui būdingais augalais. Taip pat planuojama pašalinti tris saugomus medžius, iš kurių du – dėl labai prastos būklės.

    Projekte papildytas lietaus nuotekų tvarkymas: numatytos sausbalės, kurios padeda lietaus vandeniui susigerti vietoje ir mažina paviršinių nuotekų apkrovą. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o poveikio aplinkai vertinimas, įvertinus „Natura 2000“ reikalavimus, šiam projektui nepriskirtas kaip būtinas.

  • Kauno g. 27 sklype planuojamas lūžis: vietoje būsto zonos – komercija, vilniečiai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Kauno g. 27 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0055:0069.

    Šiuo metu sklypo naudojimas priskiriamas kategorijai kita, o konkretus būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija iki šiol buvo siejama su gyvenamąja funkcija.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujamas naujas naudojimo būdas būtų kitas, komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks pokytis paprastai atveria galimybes planuoti didesnį paslaugų, prekybos ar biurų funkcijų intensyvumą, tačiau konkreti veikla ir apimtys priklauso nuo vėlesnių planavimo bei projektavimo sprendinių.

    Pasak savivaldybės, prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpis skirtas tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su informacija ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo metu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5211 2137 arba elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė ragina nepavėluoti, nes pasiūlymai vertinami tik nustatytu viešinimo laikotarpiu.