CP v2

Tag: Vokietija

  • Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Brandenburge – nauja vagysčių banga

    Vokietijos rytuose vis dažniau fiksuojamos stambios gyvulių vagystės, kai iš ganyklų ar fermų per naktį dingsta ištisos galvijų bandos. Brandenburgo žemė pastaruoju metu minima kaip vienas ryškiausių židinių, o tyrėjai vis dažniau kalba apie profesionaliai veikiančias grupuotes.

    Policijai pranešta, kad Raddusch vietovėje Oberspreewald-Lausitz rajone iš ganyklos buvo pavogti 48 galvijai. Ūkininkas žalą įvertino maždaug 75 000 eurų, o pareigūnai aiškinasi, kaip gyvuliai galėjo būti išgabenti nepastebėti.

    Vos prieš dvi savaites Elbe-Elster rajone netoli Herzbergo pradingo dar 74 galvijai, o įvykio vietoje aptikti sunkiasvorio transporto pėdsakai. Tai sustiprino versiją, kad gyvuliai išgabenami vilkikais, kruopščiai parenkant laiką ir maršrutus.

    Balandį Falkenberge iš veislinio ūkio dingo 69 veršeliai, o tyrėjų duomenimis į teritoriją galėjo būti įvažiuota atokiu privažiavimo keliu. Įtariama, kad prie tvarto buvo privažiuota dideliu vilkiku, o gyvuliai atrinkti tikslingai – daugiausia 3–6 mėnesių amžiaus telyčaitės.

    Įtariamos organizuotos gaujos

    Vokietijoje vagys taikosi ne tik į galvijus: policija fiksuoja ir avių, žąsų, net bičių šeimų vagystes. Vis dėlto būtent didelių bandų dingimas per trumpą laiką leidžia manyti, kad veikia organizuotos grupės, turinčios logistiką ir realizavimo kanalus.

    Tyrėjai skelbia, kad nusikaltėliai dažniausiai veikia naktimis, o gyvulių kilmę bandoma paslėpti nuimant ausų įsagus arba juos pakeičiant suklastotais identifikatoriais. Kai kuriais atvejais įtariama, kad galėjo būti naudojami raminamieji, kad pakrovimo metu gyvuliai būtų ramesni.

    Policija neatmeta, kad dalis pavogtų gyvulių gali būti išgabenami už Vokietijos ribų, įskaitant Rytų Europos šalis ar valstybes už Europos Sąjungos ribų. Nors gyvūnų pervežimai kertant sienas turi būti tikrinami, pareigūnai svarsto, kad gyvuliai galėjo būti gabenami uždaruose sunkvežimiuose, nepritaikytuose oficialiam gyvulių transportui.

    Prie papildomų iššūkių prisideda ir statistika: federalinė valdžia yra nurodžiusi, kad nėra atskiros oficialios visų ūkiuose pavogtų gyvūnų atvejų suvestinės. Teisiškai gyvūnai laikomi turtu, todėl tokie nusikaltimai bendroje kriminalinėje statistikoje patenka į vagysčių iš „daiktų“ kategoriją.

    Ūkiai stiprina apsaugą

    Augant vadinamajam farm crime, taikiklyje atsiduria ne tik gyvuliai, bet ir brangi žemės ūkio technika bei traktorių GPS įranga. Kai kurios Vokietijos žemės, pavyzdžiui, Žemutinė Saksonija ir Meklenburgas-Pomeranija, praneša apie didėjantį tokių nusikaltimų skaičių, nors kitur fiksuojami ir nedideli sumažėjimai.

    Ūkininkai į nerimą keliančią tendenciją reaguoja investuodami į vaizdo stebėjimą, geresnį ūkinių pastatų apšvietimą ir tarpusavio perspėjimo tinklus. Praktikoje tai dažnai reiškia greitą informacijos dalijimąsi regioninėse uždarose bendruomenėse, kad įtartini judėjimai būtų pastebėti anksčiau ir apie juos laiku sužinotų policija.

    „Kai dingo beveik penkiasdešimt galvijų, supratome, kad tai ne atsitiktinė vagystė, o suplanuota operacija“, – sakė vienas vietos ūkininkas, prašęs neviešinti jo pavardės.

    Pareigūnai ragina ūkininkus fiksuoti bet kokius įtartinus transporto judėjimus, ypač naktimis, ir nedelsiant pranešti apie pastebėtus vilkikus ar nepažįstamus asmenis šalia ganyklų bei fermų. Tyrimai tęsiami, o policija ieško ryšių tarp skirtinguose rajonuose įvykdytų vagysčių.

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.

  • Vairuotojai Vokietijoje klysta: paslaptinga statinė pakelėje verčia lėtinti, bet tai ne radaras

    Vairuotojai Vokietijoje klysta: paslaptinga statinė pakelėje verčia lėtinti, bet tai ne radaras

    Vokietijos keliuose vairuotojai vis dažniau pastebi nedidelį įrenginį, primenantį statinaitę ant trikojo su atšvaitais. Daugelis instinktyviai atleidžia akseleratorių, manydami, kad tai mobilus greičio matuoklis. Tačiau realybėje šis įrenginys dažniausiai neturi nieko bendra su greičio kontrole.

    Kalbama apie PID360 – mobilų stebėjimo ir turto apsaugos sprendimą, kurį sukūrė bendrovė „DeterTech“. Jis skirtas ne bausti vairuotojus, o saugoti teritorijas, kuriose padidėjusi vandalizmo ar vagysčių rizika. Dėl formos ir ryškių elementų iš tolo jis lengvai supainiojamas su kelio priežiūros įranga.

    PID360 įprastai statomas prie įvažiavimų į statybvietes, kelio remonto ruožus, taip pat prie objektų, kuriems reikalinga laikina apsauga, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkų ar sandėliavimo aikštelių. Įrenginys turi 360 laipsnių panoramines kameras, judesio jutiklius bei šviesos ir garso perspėjimo funkcijas. Aptikus judesį, sistema gali automatiškai pradėti įrašą ir suaktyvinti atgrasymo signalą.

    Vienas svarbiausių tokio sprendimo privalumų – mobilus veikimas per mobilųjį ryšį. Tai leidžia realiu laiku perduoti vaizdą, įspėjimus ir techninės būklės informaciją į stebėjimo ar apsaugos centrą. Tokia schema ypač naudojama laikinuose objektuose, kur nuolatinė infrastruktūra būtų per brangi arba nepraktiška.

    „Ilgą laiką kaskart, pamatęs tą statinaitę, automatiškai lėtinau, nes buvau įsitikinęs, kad tai radaras“, – sakė profesionalus vairuotojas, pasakojęs apie savo patirtį su šiuo įrenginiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vizualinis panašumas į greičio kontrolės įrangą sukuria papildomą, nors ir netiesioginį efektą. Vairuotojai tokiose vietose tampa atidesni, dažniau mažina greitį ir laikosi atsargesnio vairavimo. Panašus principas seniai žinomas ir iš greičio matuoklių maketų ar perspėjamųjų priemonių, kurios keičia elgesį net tuomet, kai realios kontrolės nėra.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad PID360 nėra eismo priežiūros priemonė ir nereiškia, jog konkrečioje vietoje bus fiksuojami greičio pažeidimai. Tai – turto apsaugos technologija, kurios paskirtis yra atgrasyti įsibrovėlius ir padėti greičiau reaguoti į incidentus. Dėl šios priežasties įrenginiai dažniausiai atsiranda ten, kur vyksta darbai ir laikomi brangūs įrankiai ar medžiagos.

  • Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.

    Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.

    Kas lyderiauja šiandien?

    Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.

    Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.

    Turkijos planai išsiskiria mastu

    Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.

    Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.

    „Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.

    Kodėl baterijos taip greitai pinga?

    Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.

    „Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.

    Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.

    Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.

    Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.

  • Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Pietų Vokietijoje, Bavarijos Bad Štafelšteino apylinkėse esančioje Banz vienuolyno bažnyčioje lankytojus pasitinka neįprastas reginys: keturi skeletai, apgaubti šilku, nėriniais ir nusagstyti auksu bei sidabru. Šios relikvijos, vadinamos Vincenzius, Valerius, Benedictus ir Felix Benedictus, čia atkeliavo iš Romos XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII amžiuje.

    Bažnyčios tradicija teigia, kad tai ankstyvųjų krikščionių kankinių palaikai, rasti Romos katakombose. Tačiau istorikai pabrėžia, jog daugelio vadinamųjų katakombų šventųjų tapatybės šiandien sunkiai patikrinamos, nes dalis palaikų buvo iškelti iš nepažymėtų kapų, o jų kilmę neretai patvirtindavo to meto bažnytinės institucijos sprendimai.

    Vietos dvasininkai aiškina, kad šių relikvijų puošnumą nulėmė ne vien pagarba mirusiesiems, bet ir epochos nuotaikos. Po Trisdešimties metų karo Vokietijoje tvyrojo masinių netekčių ir ligų atmintis, o baroko estetika tapo būdu tikintiesiems suteikti vilties ir bent simboliškai atsverti kasdienybės žiaurumą.

    „Tai buvo baisus metas, o per baroką žmonės bandė atverti vartus į dangų, todėl viskas buvo kuriama taip gražiai“, – sakė kunigas Walteris Riesas.

    Bažnyčios prižiūrėtoja Anita Gottschlich pripažįsta, kad reginys daug kam atrodo šiurpus, tačiau būtent dėl to jis ilgam įstringa atmintyje. Pasak jos, vyresni lankytojai, vaikystėje matę šiuos eksponuojamus palaikus, sugrįžę dažnai pirmiausia klausia apie vadinamuosius šventuosius kūnus.

    Katakombų šventieji nėra išskirtinai Banz vienuolyno reiškinys: panašių stiklinėse vitrinose ar karstuose eksponuojamų relikvijų galima rasti ir kitose barokinėse katalikų bažnyčiose Bavarijoje, taip pat kaimyninėse šalyse. Istoriškai tokios relikvijos kėlė bendruomenių prestižą, stiprino piligrimystės tradicijas ir tapdavo svarbia vietos religinių praktikų dalimi.

    Siekiant išlaikyti išskirtinumo įspūdį, kai kuriose bažnyčiose relikvijos didžiąją metų dalį būna uždengtos. Banz vienuolyno bažnyčioje jos dažniau atveriamos ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Visų Šventųjų dieną, kai tikintieji ir smalsuoliai kviečiami iš arti pamatyti iš katakombų atkeliavusius simbolius, primenančius apie mirtį, tikėjimą ir viltį.

  • Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Augant bepiločių grėsmei Europoje, Vokietijos mokslininkai pristatė neįprastą priešdroninę idėją, kuri gali būti gerokai pigesnė už raketinius ar sudėtingus elektroninius sprendimus. Karlsrūhės technologijos instituto komanda siūlo dronus ore fiziškai neutralizuoti plonomis metalinėmis grandinėmis.

    Pagrindinis sumanymas paprastas: ne sunaikinti taikinį, o sutrikdyti jo skrydį ir priversti kontroliuojamai kristi. Grandinės paleidžiamos į artėjantį droną, o kontaktavusios greitai apsiveja korpusą ir svarbiausia – užblokuoja besisukančius rotorius.

    Kūrėjai įkvėpimo ieškojo senoje mėtymo ginklo idėjoje, žinomoje kaip bola, kai keli svoriai sujungti virvėmis ir skirti suvaržyti judantį taikinį. Šiuolaikinėje versijoje virves pakeitus plonomis grandinėmis, jos geriau atlaiko dinaminį smūgį ir efektyviau „įsikabina“ į greitai besisukančias drono dalis.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad tokiam sprendimui nereikia brangių efektorių ar sudėtingų sistemų, kurios būtų pritaikytos brangiai kainuojančiam taikinio sunaikinimui. Civilinių objektų apsaugai dažnai svarbiau saugiai sustabdyti droną, sumažinant šalutinę žalą ir veikimo kainą.

    Dronų incidentų prie jautrių objektų daugėja, o tai kelia spaudimą ieškoti greitai diegiamų priemonių. Tokie įvykiai ypač aktualūs šalia oro uostų, pramonės įrenginių ar kritinės infrastruktūros, kur net trumpas skrydžio trikdymas gali sukelti didelių padarinių.

    Tyrėjų komanda atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose vertino 3–4 milimetrų storio grandinių elgseną susidūrimo metu, įskaitant trintį, geometriją ir judesio dinamiką. Taip pat atlikti balistiniai bandymai, kurie, pasak projekto autorių, patvirtino pagrindines prielaidas.

    Kitas etapas – platesni bandymai artimesnėmis realioms sąlygoms, siekiant įvertinti veikimą skirtingais atstumais, prieš įvairių dydžių dronus ir esant vėjui. Jei rezultatai pasiteisins, technologija galėtų papildyti jau naudojamų priemonių arsenalą ten, kur reikia paprasto, greito ir ekonomiško perėmimo.

  • Gultų karai pasiekė teismą: vokiečiui už „rankšluosčių rezervacijas“ Graikijoje priteista 986 eurų

    Ilgametis atostogų kurortuose įsišaknijęs reiškinys, vadinamas gultų karais, pirmą kartą ryškiai persikėlė į teismo salę. Vokietijos teismas pripažino, kad atostogos Graikijoje buvo suteiktos su esminiu trūkumu, nes šeima praktiškai negalėjo naudotis gultais prie baseino.

    Byloje minimas neįvardytas Vokietijos turistas su šeima 2024 metais ilsėjosi Koso saloje. Jis teigė, kad kiti viešbučio svečiai dar prieš aušrą „rezervuodavo“ gultus palikdami rankšluosčius, todėl realiai rasti vietą poilsiui tapdavo beveik neįmanoma.

    Vyras teisme aiškino kasdien maždaug 20 minučių ieškodavęs laisvo gulto, nors pats keldavosi apie 6 valandą ryto. Pasak jo, vaikams kartais tekdavo gulėti ant grindų, nes prie baseino nelikdavo laisvų vietų.

    Teismas įvertino kaip paslaugos trūkumą

    Turistas kreipėsi į kelionių organizatorių, argumentuodamas, kad gultų naudojimas buvo faktiškai apribotas, o viešbutyje galiojusi rankšluosčių „rezervavimo“ draudimo tvarka nebuvo užtikrinama. Kelionių organizatorius iš pradžių išmokėjo 350 eurų kompensaciją, tačiau ginčas pasiekė teismą.

    Hanoverio apylinkės teismas nusprendė, kad šeimai priklauso 986,70 euro kompensacija už paketines atostogas, nes paslauga neatitiko pagrįstų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionių organizatorius pats nevaldo viešbučio, jis privalo užtikrinti, jog apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų tinkamas, įskaitant ir „protingą“ gultų bei svečių skaičiaus santykį.

    Byloje nurodyta, kad už kelionės paketą buvo sumokėta 7 186 eurai. Sprendimas išryškino riziką kurortams ir organizatoriams, jei jie toleruoja situacijas, kai bendros erdvės tampa prieinamos tik tiems, kurie užsiima ankstyvu vietų „užėmimu“.

    Kodėl gultų karai stiprėja

    Gultų karai jau ne vienerius metus kelia įtampą populiariuose Europos kurortuose, tačiau pastaraisiais sezonais problema dar labiau išryškėjo dėl augančių turistų srautų ir ribotos infrastruktūros piko metu. Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose poilsiautojai bėga prie baseinų ar net nakvoja ant gultų, tik dar labiau paskatina tokį elgesį.

    2025 metų vasarą ypač daug dėmesio sulaukė Tenerifėje užfiksuoti epizodai, kai žmonės skubėdavo „užsiimti“ vietas rankšluosčiais vos atsidarius baseino zonai. Kai kuriose Ispanijos vietovėse už gultų „užgrobimą“ buvo pranešama apie galimas baudas, o dalis viešbučių ir kelionių organizatorių buvo priversti peržiūrėti vidaus taisykles.

    Turizmo rinkoje tokios bylos gali tapti precedentu, skatinančiu griežčiau reguliuoti bendrų poilsio zonų naudojimą, aiškiau informuoti klientus ir realiai taikyti taisykles vietoje. Keliautojams tai taip pat signalas, kad esant akivaizdžiam paslaugos neatitikimui verta fiksuoti situaciją ir pirmiausia kreiptis į organizatorių, o prireikus ginti teises ir teisiniu keliu.

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.