CP v2

Tag: Vokietija

  • Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Europos miestuose fiksuojama nauja, itin tyli įsilaužimų taktika, kai durų spyna įveikiama ne gręžiant ar laužant, o chemiškai pažeidžiant jos vidinius komponentus. Vokietijos kriminalistikos ekspertų bandymai rodo, kad dalį įprastų cilindrinių spynų taip pavyko atverti greičiau nei per pusvalandį.

    Metodas siejamas su azoto rūgštimi, kuri reaguoja su žalvariniais spynos mechanizmo elementais. Dėl reakcijos metalas pradeda irti, o tikslus kaiščių sureguliavimas prarandamas, todėl spyną vėliau galima pasukti paprastesniu įrankiu, pavyzdžiui, atsuktuvu.

    Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos biuro ekspertai Larsas Oliveris Meiselis ir Matthiasas Weberis šį veikimo principą išbandė su keturiomis standartinėmis cilindrinėmis spynomis. Tyrime nurodoma, kad trys spynos buvo įveiktos, o trumpiausias laikas iki patekimo į patalpas siekė 22 minutes.

    Pranešimai apie panašius atvejus Europoje pasirodė nuo 2023 metų, o pirmieji plačiau aprašyti incidentai fiksuoti Paryžiuje. Vėliau tokio pobūdžio įsilaužimai minėti ir kituose miestuose, tarp jų Stokholme, Vienoje bei Romoje, o teisėsauga tokias schemas sieja su organizuotomis grupėmis.

    Šis būdas išsiskiria tuo, kad išorinių įsilaužimo požymių gali būti mažiau nei įprastai, todėl kaimynai ar praeiviai ne visada supranta, kas vyksta. Vis dėlto cheminė reakcija gali palikti specifinių ženklų: drėgmės pėdsakus prie cilindro, neįprastą apnašą ar korozijos žymes aplink spyną ir apkaustus.

    Dalis specialistų atkreipia dėmesį ir į dar vieną požymį, kuris gali reikšti išankstinį žvalgymą: prie durų paliktas plonas siūlas ar plaušo tipo gija. Jei po kelių valandų ar paros ji lieka nepajudinta, nusikaltėliams tai gali būti signalas, kad bute nieko nėra.

    Azoto rūgšties prieinamumas Europos Sąjungoje yra ribojamas, nes ji priskiriama sprogmenų pirmtakams. Pagal ES reglamentą 2019/1148 mažmeninėje prekyboje ribojamas didesnės nei 3 proc. koncentracijos tirpalų pardavimas, todėl tyrėjams tai gali būti svarbi aplinkybė, rodanti neteisėtą įsigijimą arba tiekimo grandinės pažeidimus.

    Jei prie durų pastebimi įtartini skysčio pėdsakai ar pažeidimai, rekomenduojama nedelsti ir informuoti policiją, o pačios medžiagos neliesti. Patekus rūgščiai ant odos, saugiausia nedelsiant ir gausiai skalauti vien vandeniu ir kreiptis į medikus, nes netinkamos priemonės gali sustiprinti cheminį nudegimą.

    Saugumo ekspertai primena, kad efektyviausiai riziką mažina aukštesnės saugumo klasės cilindrai su papildoma apsauga ir tvarkinga durų furnitūra, o ilgesnių išvykų metu verta paprašyti kaimynų stebėti laiptinę. Taip pat pravartu fiksuoti bet kokius įtartinus požymius nuotraukomis, nes tai gali padėti tyrėjams greičiau susieti atvejus.

  • Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Vokietijos automagistralėje A5 netoli Ofenburgo po avarijos susidarius spūsčiai vairuotojai, kaip reikalauja taisyklės, suformavo gelbėjimo koridorių. Tačiau policijai atvykus į įvykio vietą dėmesį patraukė trys sunkvežimių vairuotojai, kuriems pagalba kelyje baigėsi patikrinimu ir griežtomis sankcijomis.

    Paaiškėjo, kad vilkikai stovėjo kairėje eismo juostoje, nors tokio tipo transporto priemonėms daugelyje Vokietijos kelių užmiestyje galioja ribojimai. Dideli ir platūs automobiliai kairėje pusėje susiaurino praėjimą, todėl gelbėjimo koridorius tapo per siauras specialiosioms tarnyboms.

    Kas Vokietijoje laikoma pažeidimu

    Vokietijoje keliuose su keliomis juostomis viena kryptimi už gyvenviečių ribų sunkvežimiai, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, ir motorinės transporto priemonės su priekabomis paprastai negali važiuoti kairiąja juosta. Jei kelias turi bent tris juostas, tokios transporto priemonės gali naudotis dešiniąja ir vidurine juostomis, o kairė paliekama lengvesniam transportui.

    Išimtis taikoma tuomet, kai kairiąją juostą būtina trumpam užimti dėl manevro, pavyzdžiui, rengiantis išvažiavimui ar keičiant kryptį pagal kelio ženklus. Vis dėlto spūstyje, kai formuojamas gelbėjimo koridorius, tokie manevrai vertinami itin griežtai, nes kiekviena sekundė gali kainuoti gyvybę.

    Už fiksuotą pažeidimą kiekvienas iš trijų vairuotojų gavo 240 eurų baudą ir po 2 baudos taškus. Skaudžiausia sankcija tapo laikinas vairuotojo pažymėjimo sulaikymas, nes pareigūnai situaciją įvertino kaip realiai trukdžiusią tarnybų judėjimui.

    Gelbėjimo koridorius: kaip jis turi atrodyti

    Gelbėjimo koridorius yra laisva erdvė tarp automobilių eismo juostose, skirta greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių transportui pasiekti avarijos vietą per spūstį. Vien tik avarinė juosta ne visada padeda, nes ji gali būti užblokuota sugedusių automobilių, nuolaužų ar kitų kliūčių.

    Praktinis principas paprastas: pastebėjus spūstį nereikia laukti sirenų, o nedelsiant pasitraukti į šonus ir palikti aiškų pravažiavimą per vidurį. Automobiliai kairiausioje juostoje traukiasi į kairę, o visi likusieji, įskaitant vidurines ir dešiniąsias juostas, traukiasi į dešinę, kad susidarytų platus praėjimas.

    Kuo tai aktualu ir už Lietuvos ribų

    Panašūs ribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms taikomi ir kitose šalyse, o taisyklių sugriežtinimas dažnai siejamas su saugumu ir spūsčių mažinimu. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 2023 metais liepos mėnesio įsigaliojo draudimas sunkvežimiams, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, lenkti greitkeliuose ir automagistralėse, jei yra tik dvi juostos kiekviena kryptimi.

    Lenkijoje už tokį pažeidimą numatyta 1 000 zlotų bauda, kuri pagal dabartinį kursą sudaro apie 230 eurų, ir 8 baudos taškai. Pakartotinai per dvejus metus nusižengus bauda didėja iki 2 000 zlotų, tai yra apie 460 eurų.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėjimo koridorius yra skirtas tik tarnyboms, o bandymai juo važiuoti siekiant išvažiuoti iš spūsties vertinami kaip itin pavojingi. Jei toks elgesys sukelia grėsmę eismo saugumui, kai kuriais atvejais gali būti taikomas ne tik didesnis piniginis įkainis, bet ir laikinas teisių atėmimas ar bylos perdavimas teismui.

  • Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Saksonijos-Anhalte, mažame Großpörthen kaime netoli Zeitz, prie vietos bažnyčios auga įspūdinga žieminė liepa, laikoma vienu storiausių šios rūšies medžių Vokietijoje. Specialistai jos amžių vertina maždaug 700–900 metų, o kamieno apimtis siekia apie 9,85 metro, medis išauga iki maždaug 12 metrų.

    Šis medis išskirtinis ne tik dydžiu, bet ir istoriniu ženklu ant kamieno: iki šiol matomas surūdijęs geležinis antkaklis. Dėl to liepa vadinama gėdos, arba prangerio, liepa ir siejama su laikotarpiu, kai viešos bausmės buvo kasdienės teisinės praktikos dalis.

    Kaip veikė viešos gėdos bausmės?

    Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos žemėse plačiai taikytos vadinamosios gėdos bausmės, kurių tikslas buvo ne vien nubausti, bet ir viešai pažeminti. Viena iš formų buvo pririšimas ar prirakinimas prie stulpo, sienos ar medžio, o kaklui naudotas metalinis žiedas, užrakinamas spyna.

    Istoriniuose šaltiniuose tokios bausmės minimos bent nuo 14 amžiaus, o kai kur išliko iki 18 amžiaus. Jos taikytos už įvairius nusižengimus, nuo smulkių vagysčių ir sukčiavimo iki šmeižto, įžeidimų ar viešosios tvarkos pažeidimų, kartais papildant fizinėmis bausmėmis.

    Medžio amžių nustatyti sunku

    Tikslus tokio amžiaus medžių datavimas dažnai komplikuotas, nes per šimtmečius keičiasi kamieno struktūra, susiformuoja tuštumos, sustorėjimai ir gūbriai. Großpörthen liepa auga šlaite, todėl, anot dendrologų, šaknų ir kamieno zonoje susidarė ryškūs sustorėjimai, apsunkinantys įprastus amžiaus nustatymo metodus.

    Žinoma ir tai, kad medis patyrė rimtą žalą: pranešama, jog apie 20 amžiaus vidurį nulūžo didelė kamieno dalis. Vis dėlto liepa atsikūrė, o jos būklė vertinama kaip gera, todėl ji išlieka ir gamtos, ir kultūros paveldo objektu.

    Ne vienintelis senolis Vokietijoje

    Vokietijoje yra ir daugiau išskirtinų ilgaamžių medžių, tarp jų ir kitos liepos, šimtmečius buvusios bendruomenių susibūrimų ar teismo vietos simboliais. Tokie medžiai dažnai stovi istoriniuose kaimų ar miestelių centruose, kur vykdavo turgūs, sueigos ir teismo posėdžiai.

    Vis dėlto Großpörthen atvejis išsiskiria materialiu, iki šiol matomu praeities įrodymu – geležiniu antkakliu. Jis primena, kad šalia įspūdingos gamtos istorijos slypi ir gerokai tamsesnė socialinė atmintis.

  • Šiaurės Vokietijoje aptiko romėnų laikų „miestą“: 30 pastatų ir mįslė be įtvirtinimų

    Šiaurės Vokietijoje aptiko romėnų laikų „miestą“: 30 pastatų ir mįslė be įtvirtinimų

    Šiaurės Vokietijoje, Teutoburgo girios šiauriniuose šlaituose, archeologai aptiko neįprastai tankiai užstatytą gyvenvietę, gyvavusią Romos imperijos laikotarpiu. Pirminiais vertinimais, ji galėjo funkcionuoti maždaug nuo II iki V amžiaus, o tikslesnė chronologija paaiškės ištyrus radinius.

    Vietovę tyrė Vestfalijos–Lypės regiono paveldo tarnybos Landschaftsverband Westfalen-Lippe archeologai. Jie identifikavo apie 30 statinių, tarp jų ir ypač didelių pastatų, siekusių maždaug 8 metrų plotį ir beveik 30 metrų ilgį, o šalia aptiko smulkesnių ūkinių konstrukcijų ir į žemę įgilintų objektų.

    Neįprastas užstatymo tankis

    Toks išplanavimas nustebino tyrėjus, nes to meto rytų Vestfalijoje žmonės dažniau gyveno pavieniuose ūkiuose arba labai mažose sodybų grupėse. Dėl to naujai atrasta vieta vertinama kaip išskirtinis regiono centras, galėjęs telkti didesnę bendruomenę ir platesnes ekonomines veiklas.

    Archeologiniai duomenys rodo ir ilgesnį gyvenvietės tęstinumą: dalis pagrindinių pastatų toje pačioje vietoje buvo perstatomi du ar tris kartus. Tai leidžia manyti, kad tam tikros teritorijos galėjo būti intensyviai naudojamos apie 200 metų.

    Prekybos kelias ir romėnų pėdsakai

    Gyvenvietės reikšmę stiprina jos geografinė padėtis. Netoliese tekėjo Mühlenbach upelis, užtikrinęs pastovų gėlo vandens šaltinį, o derlingos dirvos sudarė sąlygas žemdirbystei ir maisto pertekliui, kurį buvo galima mainyti ar parduoti.

    Dar svarbesnis galėjo būti senovinis susisiekimo ir prekybos maršrutas, ėjęs per šį regioną. Apylinkėse fiksuojami romėnų karinio buvimo pėdsakai, įskaitant maždaug už 10 kilometrų buvusio žygio stovyklos teritoriją Sennestadt apylinkėse bei romėnų stebėjimo bokšto vietą ant vienos iš kalvų.

    „Tokia statinių koncentracija rodo, kad tai nebuvo įprastas kaimas šiam regionui“, – teigė tyrėjai, vertindami pirminius kasinėjimų rezultatus.

    Archeologų vertinimu, romėnų suformuotas kelių tinklas galėjo išlikti naudojamas ir po kariuomenės pasitraukimo, todėl prekybinis judėjimas išliko aktyvus iki V amžiaus. Šią prielaidą stiprina netoliese randamos romėniškos monetos ir iš tolimesnių regionų atkeliavę daiktai, rodantys ryšius su platesne mainų sistema.

    Didelė, bet neįtvirtinta

    Viena didžiausių mįslių yra tai, kad tankiai apgyvendinta vieta, panašu, nebuvo įtvirtinta. Taip pat šalia nerasta aiškaus piliakalnio tipo gynybinės struktūros, kuri būtų galėjusi suteikti prieglobstį konflikto atveju.

    Tyrėjai neatmeta, kad saugumo jausmą galėjo užtikrinti pati didesnė bendruomenė ir nuolatinis judėjimas prekybos keliu. Nors lauko darbai šioje vietoje jau baigti, laboratoriniai tyrimai tęsiami, todėl artimiausiu metu tikimasi daugiau duomenų apie gyvenvietės statusą, datavimą ir jos gyventojų kasdienybę.

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.

  • „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.

    Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.

    HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.

    „Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.

    Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.

    Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Europos upės seklėja iki rekordų: ką tai reiškia laivybai, ūkiui ir geriamojo vandens tiekimui

    Po intensyvių karščių bangų ir didelių miškų gaisrų dalyje Europos sparčiai krenta vandens lygis pagrindinėse upėse, įskaitant Reiną, Dunojų ir Po. Kai kur fiksuojami istoriškai žemi rodikliai, o tai jau dabar riboja laivybą ir didina rizikas pramonei bei žemės ūkiui.

    Problemos ypač ryškios Dunojaus baseine: atskirose atkarpose krovininiai ir kruiziniai laivai nebegali saugiai plaukti, todėl vežėjai priversti mažinti krovinių svorį arba rinktis alternatyvius maršrutus. Tai brangina logistiką ir gali paveikti tiekimo grandines, ypač ten, kur vidaus vandenų transportas yra svarbi ekonomikos dalis.

    Mažėjant debitui, upės vanduo greičiau įkaista ir jame sumažėja ištirpusio deguonies, todėl auga žuvų dusimo ir ekologinių nuostolių rizika. Prie to prisideda ir sausra bei stipri saulės spinduliuotė, o žemės ūkio trąšų maistinės medžiagos skatina dumblių žydėjimą, kuris gali dar labiau bloginti vandens kokybę.

    Seklesnės upės taip pat prasčiau „atskiedžia“ į jas patenkančias nuotekas: net ir tada, kai vandens mažiau, nuotekų iš valymo įrenginių ir pramonės srautai dažnai išlieka panašūs. Dėl to gali didėti teršalų koncentracijos, o vandens ruošimas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Didelėje dalyje Vokietijos geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių, kuriuos maitina upių baseinai ir mažesni intakai. Kai sausra užsitęsia, natūralus filtravimas per pakrančių dirvožemį silpnėja, o požeminių išteklių atkūrimas lėtėja, todėl regionams tenka griežčiau valdyti vandens naudojimą.

    Kai kur savivaldybės jau riboja vandens ėmimą iš upelių ir upių, o pažeidėjams gali būti taikomos baudos. Pavyzdžiui, Kelne už draudimų nesilaikymą numatytos baudos iki 50 000 eurų, o tai rodo, kad vandens taupymas tampa ne rekomendacija, o praktinė būtinybė.

    Vidaus vandenų laivyba yra jautri vandens lygiui: kai upės seklėja, laivai negali plaukti pilnu kroviniu, o tai mažina efektyvumą ir kelia pervežimo kainą. Žemės ūkyje kritiškai svarbus ne tik drėkinimas, bet ir tai, kad vandens trūkumas sutampa su karščiais, didinančiais derliaus praradimų tikimybę.

    Pramonė ir vandentvarkos sektorius taip pat susiduria su investicijų poreikiu: dėl klimato kaitos vandens tiekimo kaštai, kaip vertina Vokietijos sektoriaus atstovai, gali didėti iki 30 proc. Skaičiuojama, kad sistemoms atnaujinti, vandens valymui ir infrastruktūros pritaikymui gali prireikti iki 14 milijardų eurų.

    Sinoptikų prognozės ir pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ilgesnės sausros ir ekstremalūs karščiai Europoje tampa dažnesni, todėl upių seklėjimas gali kartotis. Tai reiškia, kad regionams teks derinti trumpalaikes priemones, tokias kaip laikini vandens apribojimai, su ilgalaikėmis investicijomis į vandens taupymą, valymą ir atsparią infrastruktūrą.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis bus suderinti skirtingus poreikius: geriamąjį vandenį, ekosistemų apsaugą, pramonės ir žemės ūkio naudojimą bei laivybą. Kuo ilgiau išliks žemas vandens lygis, tuo labiau augs tiek ekonominės, tiek aplinkosauginės pasekmės.

  • Vokietijoje rastas suakmenėjęs miškas atvėrė 300 mln. metų paslaptį: mokslininkai liko apstulbę

    Vokietijoje rastas suakmenėjęs miškas atvėrė 300 mln. metų paslaptį: mokslininkai liko apstulbę

    Šiaurinėje Tiuringijoje Vokietijoje tiriami suakmenėję medžių kamienai mokslininkams tapo išskirtine geologine laiko kapsule. Münsterio universiteto geologo Steffeno Trümperio vadovaujama komanda nustatė, kad šie medžiai augo maždaug prieš 300 milijonų metų, kai dabartinės Vokietijos teritorija buvo arčiau pusiaujo.

    Radavietė žinoma nuo XVIII amžiaus, o kai kurie išlikę kamienai siekia iki 20 metrų ilgį. Tyrėjų teigimu, tai buvo tropinių miškų liekanos, augusios superkontinente Pangėjoje, o vėliau palaidotos upių atneštų nuosėdų sluoksniuose.

    Kaip medis virto mineralu

    Fosilizacijos metu medienos audinius palaipsniui pakeitė mineralai, o ypač svarbų vaidmenį atliko kvarcas. Būtent jis įsiskverbė į medžio struktūrą ir laikui bėgant pakeitė pirminę organinę medžiagą, išsaugodamas mikroskopines detales.

    Analizuodami skirtingas kvarco „kartas“ mokslininkai aptiko penkis nuoseklius mineralizacijos etapus. Šie etapai apėmė maždaug 200 milijonų metų laikotarpį nuo vėlyvojo karbono iki ankstyvosios kreidos, o įvertinus vėlesnį uolienų iškilimą, bendras įrašas siekia apie 300 milijonų metų.

    Mikroskopinės kapsulės su temperatūra ir slėgiu

    Vienas svarbiausių atradimų buvo skysčių inkliuzai, įstrigę kvarco kristaluose. Jie išsaugojo informaciją apie sąlygas, kuriomis formavosi mineralas, įskaitant temperatūrą, slėgį ir tirpalų sudėtį.

    Tyrimai parodė, kad tam tikru metu suakmenėjusios medienos fragmentai buvo atsidūrę maždaug 3–5,5 kilometro gylyje, kur temperatūra siekė apie 160–240 laipsnių Celsijaus. Tokie duomenys leidžia atkurti ne tik fosilizacijos eigą, bet ir regiono tektoninę bei terminę istoriją.

    Kodėl tai svarbu geologijai

    Norėdami perskaityti šį ilgaamžį „įrašą“, tyrėjai taikė kelis geocheminius ir mineraloginius metodus, įskaitant kvarco katodoliuminescencinę analizę, skysčių inkliuzų tyrimus, deguonies ir silicio izotopų analizę, Ramanų termometriją bei U–Pb datavimą tiesiogiai mineralų mėginiuose.

    Mokslininkai pabrėžia, kad suakmenėjusi mediena aptinkama daugelyje pasaulio geologinių formacijų, todėl panašūs tyrimai ateityje gali padėti atkurti ir kitų regionų raidos istoriją. Vis dėlto šis atvejis laikomas išskirtiniu, nes iki šiol suakmenėjusioje medienoje nebuvo taip aiškiai dokumentuota tokia ilga ir daugiaetapė mineralizacijos seka.

    Studijos autoriai nurodo, kad net nedidelis suakmenėjusios medienos fragmentas gali saugoti signalus apie senovinius temperatūros pokyčius, skysčių cirkuliaciją ir tektoninius procesus. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Scientific Reports“.