Tag: Vokietija

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.

  • Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Nauja tarptautinė analizė parodė, kurios valstybės palankiausios žmonėms, persikeliantiems gyventi į užsienį ir siekiantiems teisėtai optimizuoti mokesčius. Tyrime vertintos 48 jurisdikcijos, o Europoje į pasaulio dešimtuką pateko tik Malta ir Kipras.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions, vertinęs 11 rodiklių, sugrupuotų į tris sritis: mokesčių naštą, mokesčių sistemos struktūrą ir investicinę migraciją, tai yra galimybes gauti leidimą gyventi ar pilietybę. Kuo bendras balas didesnis, tuo sistema laikoma palankesnė tarptautiniu mastu judriems gyventojams.

    Malta ir Kipras kyla ne dėl tarifų

    Ataskaita pabrėžia, kad Maltos ir Kipro sėkmė susijusi ne su mažiausiais pajamų mokesčio tarifais, o su preferenciniais režimais atvykstantiems. Ypač svarbu tai, kaip apmokestinamos užsienyje uždirbtos pajamos: kai kuriais atvejais jos apmokestinamos švelniau arba tik tada, kai pervedamos į šalį.

    Pagal tyrimo balus Malta ir Kipras surinko po 82 iš 100 vertinant mokesčių naštą ir po 63 vertinant mokesčių struktūrą. Investicinės migracijos dalyje Malta gavo 83, o Kipras 78, tad bendrame reitinge Malta buvo šešta, o Kipras dešimtas.

    Tarp geriausiai Europoje įvertintų jurisdikcijų taip pat minimi Monakas, Sakartvelas ir Bulgarija. Vis dėlto pažymima, kad po lyderių daugumos Europos šalių balai krenta žemiau 60, o pasauliniame sąraše jos nusileidžia už pirmojo dvidešimtuko ribos.

    Vokietija – paskutinė iš 48

    Didžiausia intriga – Vokietijos rezultatas: ji liko paskutinė tarp visų 48 vertintų jurisdikcijų. Silpniausia vieta – mokesčių sistemos struktūra, kur šalis gavo vos 17 iš 100, nes vertinama, kaip apmokestinamos užsienio pajamos ir kokios taikomos taisyklės išvykstantiems.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad Vokietijos rezultatą blogina rezidentų viso pasaulio pajamų apmokestinimas, paveldėjimo apmokestinimas ir vadinamasis išvykimo mokestis. Prie reitingo apačios Europoje taip pat atsidūrė Danija, Ispanija, Prancūzija ir Norvegija.

    Įdomu tai, kad pagal vien mokesčių naštos rodiklį Vokietija neatrodo tokia bloga ir surenka 40 balų, tačiau bendrą vietą numuša struktūriniai aspektai. Tai reiškia, kad vien nominalūs tarifai ar bendras mokestinis krūvis nepaaiškina, kodėl vienos šalys patrauklesnės relokuojantiems gyventojams nei kitos.

    Maži mokesčiai dar nereiškia geresnio gyvenimo

    Tyrime pabrėžiama dar viena svarbi tendencija: geras mokesčių optimizavimo rezultatas nebūtinai sutampa su aukšta gyvenimo kokybe. Palyginus su Global Passport Index 2026 gyvenimo kokybės vertinimais, dalis šalių, kurios pirmauja pagal socialinius rodiklius, mokesčių reitinge atsiduria žemai.

    Kaip išimtys įvardijamos septynios valstybės, kurios patenka į aukštesnę pusę pagal mokesčių palankumą ir kartu į gyvenimo kokybės penkiasdešimtuką: Malta, Kipras, Portugalija, Šveicarija, Urugvajus, Kosta Rika ir Mauricijus. Ataskaitos logika paprasta: šios šalys dažniau vilioja ne nuliniais tarifais, o aiškiomis taisyklėmis užsienio pajamoms ir specialiais režimais, leidžiančiais finansuoti viešąsias paslaugas.

    Pasauliniame reitinge pirmą vietą užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai, po jų rikiuojasi Antigva ir Barbuda, Paragvajus, Honkongas ir Bahamos. Sąrašo apačioje, be Vokietijos ir Danijos, taip pat atsidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija.

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vakarų Vokietijoje, netoli Wesselingo miesto, metalo ieškikliu besinaudojęs mėgėjas aptiko vieną įspūdingiausių pastarojo meto romėniškų piniginių radinių regione. Iš pradžių jis rado vos kelias monetas, tačiau signalai rodė, kad po žeme jų gali būti gerokai daugiau, todėl apie radinį pranešė paveldosaugininkams.

    Į vietą atvykus archeologams, iškasta iš viso 934 sidabriniai denarai, kurių bendras svoris siekia apie 3,1 kilogramo. Specialistų vertinimu, lobis buvo paslėptas maždaug II amžiuje, Romos imperijai valdant imperatoriui Hadrianui, o monetos greičiausiai užkastos sąmoningai, siekiant apsaugoti santaupas.

    Kodėl lobiai atsidurdavo po žeme?

    Acheologai pažymi, kad tuo laikotarpiu nebuvo bankų sistemos, kuri leistų žmonėms saugiai laikyti sukauptas lėšas taip, kaip įprasta šiandien. Dėl to santaupų slėpimas žemėje buvo praktiška, nors ir rizikinga išeitis, ypač neramiais laikotarpiais.

    Didžiausia mįslė lieka ta pati: kodėl savininkas niekada negrįžo lobio pasiimti. Viena tikėtinų versijų yra savininko mirtis ar priverstinis išvykimas, kai informacija apie slėptuvę tiesiog neperduota kitiems.

    Kokia tai buvo suma Romos laikais?

    Tyrėjai pabrėžia, kad 934 denarai buvo didelė suma kasdienio žmogaus mastu. Palyginimui, istoriniai šaltiniai rodo, kad eilinio legionieriaus metinis atlygis galėjo siekti apie 300 denarų, o dalis jo būdavo skiriama maistui ir ekipuotei.

    Vis dėlto archeologai neskuba daryti išvados, kad monetos priklausė kariui: lobis galėjo būti pirklio, amatininko ar vietos elito atstovo santaupos. Monetų rinkinys gali suteikti vertingų įžvalgų apie pinigų apyvartą, regiono ekonominius ryšius ir gyventojų turtingumą prie Reino.

    Kur galima pamatyti šį radinį?

    Skelbiama, kad denarai perduoti muziejinei priežiūrai ir eksponuojami LVR-LandesMuseum Bonn. Specialistai akcentuoja, kad tokio dydžio II amžiaus monetų lobiai yra svarbūs ne tik dėl įspūdingo skaičiaus, bet ir dėl potencialo patikslinti žinias apie Romos laikų gyvenimą dabartinės Vokietijos teritorijoje.

  • „Volkswagen“ išbraukta iš Euro Stoxx 50: 10 mlrd. eurų smūgis ir priverstiniai pardavimai

    „Volkswagen“ išbraukta iš Euro Stoxx 50: 10 mlrd. eurų smūgis ir priverstiniai pardavimai

    „Volkswagen“ neteko vietos elite

    Euro zonos biržų etaloninis indeksas Euro Stoxx 50 nuo pirmadienio rinkų atsidarymo nebeapima „Volkswagen“. Pokytį kasmetinėje peržiūroje patvirtino indekso sudarytoja Stoxx, o kartu į indeksą sugrįžo „Nokia“ ir prisijungė „Engie“.

    Iš sąrašo taip pat pasitraukė informacijos paslaugų bendrovė „Wolters Kluwer“. Indeksas atnaujinamas pagal laisvai prekyboje esančių akcijų rinkos vertę, todėl sprendimas laikomas techniniu, o ne vertinimu dėl įmonės veiklos kokybės.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Nors peržiūra yra mechaninė, jos pasekmės apčiuopiamos: fondai, kurie atkartoją Euro Stoxx 50 sudėtį, privalo perbalansuoti portfelius ir parduoti „Volkswagen“ akcijas. Tai gali padidinti spaudimą kainai trumpuoju laikotarpiu, ypač kai rinkoje jau vyrauja didesnis jautrumas automobilių sektoriaus naujienoms.

    „Volkswagen“ akcijų kaina nuo metų pradžios buvo kritusi beveik 30 proc., o per pastarąją savaitę smukimas dar pagilėjo. Euronews nurodė, kad prekybos metu akcija siekė apie 76 eurus, todėl bendrovės svoris tarp didžiausių Europos emitentų sumažėjo tiek, kad nebeatitiko indekso kartelės.

    Įspėjimas dėl pelno ir 10 mlrd. eurų našta

    Laikas šiam sprendimui bendrovei itin nepalankus: „Volkswagen“ neseniai perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų vienkartines sąnaudas, kurios, bendrovės teigimu, gali „nušluoti“ didžiąją dalį šių metų pelno. Kartu sumažinta ir 2026 metais prognozuojama veiklos pelningumo marža iki ne daugiau kaip 1 proc., kai anksčiau buvo numatytas 4–5,5 proc. intervalas.

    Didžiausią vienkartinių sąnaudų dalį sudaro reikšmingas vertės sumažėjimas „Porsche“ pozicijoje, kur „Volkswagen“ valdo 75,4 proc. akcijų. Sportinių automobilių gamintoją spaudė JAV tarifai ir vangesnė prabangių užsienio prekių paklausa Kinijoje, o jo pelningumas pastaraisiais metais, pasak Euronews, buvo smarkiai susitraukęs.

    „Matome tolesnio rinkos aplinkos blogėjimo riziką, ypač Kinijoje, ir spartesnį paklausos poslinkį baterijomis varomų elektromobilių naudai“, – teigė „Volkswagen“.

    Dar mažiausiai 2 mlrd. eurų, kaip skelbta, siejama su išplėstomis ankstyvo išėjimo į pensiją programomis, turto vertės korekcijomis Kinijoje ir planuojamu „Volkswagen Osnabrück GmbH“ pardavimu. Pastaroji yra visiškai valdoma dukterinė įmonė, valdanti automobilių gamyklą Osnabriuke, šiaurės vakaruose Vokietijoje.

    Restruktūrizacija ir brangi transformacija

    Įspėjimas dėl pelno pasirodė praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai „Volkswagen“ pritarė didžiausiai savo istorijoje restruktūrizacijai, didindama planuojamų darbo vietų mažinimą iki 100 000 ir mažindama modelių gamą. Tokie sprendimai atspindi spaudimą tradiciniams gamintojams greitinti perėjimą prie elektromobilių ir atlaikyti konkurenciją tiek Europoje, tiek Kinijoje.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad vienkartinės sąnaudos nebūtinai reiškia staigų bazinio verslo lūžį. „Volkswagen“ nurodo, kad atmetus vienkartinius veiksnius, pagrindinė veiklos marža siektų apie 4 proc., o pinigų srautų ir likvidumo prognozės paliktos nepakeistos.

    „Antraštiniai skaičiai reikšmingai pervertina bazinio verslo blogėjimą“, – pažymėjo „Deutsche Bank“.

    Bankas kartu perspėjo, kad transformacija išlieka brangi ir sudėtinga, todėl papildomų restruktūrizavimo sąnaudų per artimiausius mėnesius gali daugėti. „Volkswagen“ trečiojo ketvirčio rezultatus turėtų skelbti spalio 29 dieną.

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.

  • Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijoje sekmadienį paskelbtos rinkimų dienos apklausos parodė skausmingus kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) praradimus dviejose žemių rinkimuose. Rezultatai sustiprino diskusijas apie valdžios stabilumą ir išryškino kraštutinių politinių jėgų augimą.

    Mecklenburgo-Pomeranijos žemėje CDU, remiantis apklausomis, turėtų surinkti apie 5,5 proc. balsų. Toks rezultatas būtų prasčiausias šioje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir signalizuotų, kad partija sunkiai randa atramą rytinėje, labiau kaimiškoje Vokietijos dalyje.

    Berlyne, kaip skelbia visuomeninio transliuotojo ARD užsakymu atlikta apklausa, CDU prognozuojama antra vieta su maždaug 20 proc., nusileidžiant Kairiųjų partijai, kuriai priskiriama apie 24,5 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad sostinėje rinkėjų nuotaikas formuoja ne tik tradicinių partijų konkurencija, bet ir ryškesnis ideologinis poliarizavimas.

    AfD augimas ir spaudimas kancleriui

    Alternatyva Vokietijai (AfD) abiejuose balsavimuose fiksuoja reikšmingą augimą, o tai papildo pastarųjų savaičių tendenciją rytinėse žemėse. Šie signalai ypač jautrūs po to, kai AfD anksčiau priartėjo prie daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje ir sustiprino lūkesčius, kad partija gali realiai pretenduoti į regioninę valdžią.

    F. Merzas kancleriu tapo prieš maždaug 16 mėnesių, žadėdamas pagyvinti stagnuojančią ekonomiką ir grąžinti pasitikėjimą valstybės kryptimi. Vis dėlto apklausos ir rinkimų signalai rodo, kad visuomenės nuotaikos išlieka prislėgtos, o pats kancleris susiduria su augančiu nepopuliarumu.

    Po naujausių rezultatų vėl pasigirdo raginimų iš CDU vidaus kelti klausimą dėl lyderystės, nors viešai aukščiausio rango bendražygiai atsistatydinimo reikalauti neskubėjo. Partijos vadovybė tokius svarstymus dažnai vadina personalijų debatų žala, nes jie gali dar labiau susilpninti mobilizaciją prieš svarbius politinius sprendimus.

    Merzo pozicija ir artimiausi žingsniai

    F. Merzas, reaguodamas į paskelbtas apklausas, pareiškė ketinantis likti CDU lyderiu ir kancleriu iki kadencijos pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Berlyne tikėtinas bandymas stabilizuoti politinę darbotvarkę ir perorientuoti dėmesį į ekonomikos, migracijos bei saugumo temas.

    Žiniasklaida taip pat pranešė, kad kancleris atsisakė planuotos kelionės į Niujorką į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, siekdamas daugiau laiko skirti vidaus politikos valdymui po rinkimų. Tikėtina, kad artimiausios dienos parodys, ar CDU pavyks sutelkti partiją ir užkirsti kelią tolesniam paramos nutekėjimui į protesto balsus.

    Nors rinkimų dienos apklausos nėra galutinis rezultatas, jos dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį ir tampa politinių sprendimų katalizatoriumi. Vokietijos politinėje sistemoje, kur itin svarbios koalicijos ir kompromisai, tokie signalai gali paveikti ir žemių valdžių formavimą, ir federalinio lygmens diskusijas dėl lyderystės bei prioritetų.

  • Pasiūlos šokas naftos rinkoje kelia kainas: Europos vyriausybės ruošia skubius sprendimus

    Europos degalų rinka susidūrė su nauju sukrėtimu: po sutrikimų Saudo Arabijos naftos tiekimo grandinėje dalis krovinių į Europą vėluoja arba yra atšaukiami, o kainos degalinėse kyla sparčiau nei įprastai. Riziką didina ir saugumo grėsmės svarbiems eksporto mazgams Raudonosios jūros regione, todėl prekybininkai bei perdirbėjai vertina, kad trumpalaikis deficitas gali persimesti į ilgesnį pasiūlos spaudimą.

    Poveikis jau juntamas didžiausiose ES ekonomikose, kur energijos brangimas greitai persiduoda infliacijai ir biudžetams. Kai kuriuose Vokietijos regionuose benzino kainos viršijo 3 eurus už litrą, o dyzelinas taip pat pasiekė rekordines aukštumas, rodo ADAC skelbiami vidurkiai. Tokie šuoliai vyriausybėms tampa ne tik ekonomikos, bet ir politiniu išbandymu.

    Biudžetai, rinkimai ir kompensacijos

    Prancūzijoje augančios energijos kainos verčia peržiūrėti fiskalinius planus ir ieškoti, kaip amortizuoti smūgį namų ūkiams bei verslui. Vyriausybė svarsto taupymo priemones, o kartu pratęsia tikslines degalų kompensacijas daliai sektorių, kad sumažintų socialinę įtampą ir spaudimą strateginėms šakoms.

    Italijoje degalų brangimas taip pat prisideda prie infliacijos atsinaujinimo, o valdžia ieško sprendimų prieš rinkiminio ciklo pabaigą. Šalis paskelbė apie mokestinių priemonių korekcijas, kurios, kaip teigiama, palies 14 500 000 automobilių ir sumažins regionų biudžetų pajamas maždaug 2 300 000 000 eurų. Tai iliustruoja, kokio masto sprendimų prireikia, kai energijos kainos tampa kasdieniu politiniu klausimu.

    Kodėl Roma spaudžia Briuselį?

    Italijos vadovė ragina Europos Komisiją energijos krizę vertinti kaip ypatingąją situaciją ir svarstyti lankstesnį požiūrį į fiskalines taisykles, kad šalys galėtų finansuoti tikslines paramos priemones. Tokia pozicija atspindi platesnę diskusiją ES: ar kainų šoką geriau gesinti mokesčių mažinimu, ar tiesioginėmis išmokomis pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Pastaraisiais metais ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės vis dažniau renkasi tikslines kompensacijas vietoje plataus masto lengvatų, nes pastarosios brangiai kainuoja biudžetui ir gali skatinti didesnį vartojimą. Tuo pačiu didėja spaudimas spartinti energijos diversifikaciją, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo regiono ir didinti atsargų valdymo lankstumą.

    Vokietija svarsto, bet vienybės trūksta

    Vokietijoje politinės diskusijos įkaista dėl to, kokios priemonės efektyviausiai sumažintų kainų šoką, nepažeidžiant klimato politikos tikslų. Kancleris Friedrichas Merzas viešai pripažino, kad veiksmų reikia, tačiau koalicijoje dar nėra susitarimo dėl konkrečių instrumentų, o sprendimai derinami ir su žemių valdžia.

    Tarp siūlymų aptariamas energetikos mokesčio mažinimas iki minimalios ES leidžiamos ribos, kuris, Vokietijos politinėje diskusijoje įvardijamas, galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų. Aplinkosauginės organizacijos kritikuoja tokį kelią, siūlydamos vietoje to remti mažas pajamas gaunančius gyventojus tiesioginėmis išmokomis, kad pagalba būtų tikslesnė ir mažiau skatintų didesnį degalų vartojimą.

    Rinkoms svarbiausia išlieka pasiūlos rizikos trukmė: jei sutrikimai bus trumpalaikiai, kainos gali stabilizuotis kartu su atnaujintais krovinių srautais. Tačiau ilgesnis tiekimo neapibrėžtumas reikštų didesnes žaliavos ir perdirbimo maržų svyravimo amplitudes, o Europos vyriausybėms tai reikštų papildomą spaudimą infliacijai, biudžetams ir politinei darbotvarkei.