CP v2

Tag: Vokietija

  • „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    Ieškinys dėl patikėtinio kontrolės

    Rusijos naftos koncernas „Rosnieft“ kreipėsi į teismą prieš Vokietijos valdžios institucijas, ginčydamas ilgalaikę kontrolę savo dukterinėse įmonėse šalyje ir su tuo susijusį valdymą PCK Schwedt naftos perdirbimo gamykloje Brandenburge.

    Kontrolę Vokietija perėmė po to, kai 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, energetinis saugumas tapo vienu svarbiausių Berlyno prioritetų. PCK Schwedt laikoma strategiškai svarbia, nes tiekia degalus didelėms šalies rytų dalims.

    Ieškinys, apie kurį pranešė „Politico“, buvo pateiktas kovo pabaigoje. Juo iš esmės siekiama užginčyti valstybės sprendimą ir teisinę schemą, pagal kurią „Rosnieft“ valdomos įmonės Vokietijoje būtų prižiūrimos ne laikinai, o ilgesnį laiką.

    Teisinė schema pakeista

    Vasario mėnesį Vokietijos vyriausybė nusprendė, kad kontrolė bus tęsiama remiantis kitu teisiniu pagrindu nei iki tol. Vietoje energetinio saugumo reguliavimo buvo pasirinktas modelis, siejamas su užsienio prekybos ir mokėjimų reguliavimu, o valdymui numatytas atskiras patikėjimo mechanizmas.

    Toks posūkis svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek plačias teises valstybė turi kištis į privačių akcininkų valdomą turtą, kaip ilgai tai gali trukti ir kokios kompensavimo ar teisinių ginčų rizikos atsiranda.

    Kas svarbu ne tik Vokietijai

    PCK Schwedt istorija tapo pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, kaip spręsti dilemą dėl rusiško kapitalo strateginiuose objektuose. Viena vertus, valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir įtakos, kita vertus, toks valdymas gali būti ginčijamas teismuose kaip nuosavybės teisių ribojimas.

    Teisininkai ir politikai, cituojami „Politico“, pažymi, kad naujas valdymo modelis gali kelti didesnę teisinę riziką nei aiškesnis sprendimas, pavyzdžiui, formalus išpirkimas ar nacionalizavimas pagal įstatymuose numatytas procedūras.

    „Federalinė vyriausybė prisiėmė didelę teisinę riziką“, – sakė Bundestago narys iš Žaliųjų Michaelas Kellneris.

    Jo vertinimu, aiškesnis nuosavybės klausimo sureguliavimas galėtų būti saugesnis kelias pačiai gamyklai ir jos darbuotojams. Kartu jis teigė, kad Rusija esą siekia daryti spaudimą Schwedt gamyklai, didindama neapibrėžtumą dėl jos ateities.

    Praktinis šio ginčo poveikis gali būti platesnis už vieną rafineriją: teismų sprendimai gali suformuoti precedentą, kaip Europos valstybės ateityje valdys strategiškai svarbius aktyvus, susijusius su sankcionuotais ar geopolitinę riziką keliančiais savininkais.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • Neįprastai ankstyvi miškų gaisrai Europoje: Vokietija ir Čekija kovoja su sausra ir vėju

    Vokietijoje ir Čekijoje šiemet miškų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti, nors tokio masto situacijos dažniau būdingos liepai. Gelbėtojai sieja didžiausią riziką su ilgiau užsitęsusia sausra, karščiu ir vėju, kurie ugniai leidžia greitai plisti bei apsunkina gesinimą.

    Brandenburgo žemėje, prie Juterbogo, gaisras kilo buvusio karinio poligono teritorijoje ir per trumpą laiką išplito. Vietos valdžios vertinimu, vienu metu ugnis buvo apėmusi apie 113 hektarų, o situaciją komplikavo galimas nesprogusių šaudmenų pavojus, dėl kurio dalis gesinimo darbų buvo ribojami.

    „Šioje teritorijoje kai kurie darbai buvo pernelyg pavojingi, nes žemė gali būti užteršta sprogmenimis“, – teigė Brandenburgo gamtinių teritorijų fondo atstovė.

    Gelbėtojai skelbė, kad gaisrą pavyko lokalizuoti ir šiuo metu nebesitikima spartaus ugnies plitimo, tačiau tęsiamas smilkstančių židinių stebėjimas. Meteorologų prognozės dėl kritulių vertinamos kaip svarbus veiksnys, galintis greitai sumažinti gaisringumą, jei lietus bus intensyvesnis.

    Čekijoje ugnis fiksuota šalia Bohemijos Šveicarijos nacionalinio parko, netoli sienos su Saksonija. Nors gaisras ne visur plečiasi, jis dar nebuvo pilnai suvaldytas, o darbą itin apsunkina sudėtingas reljefas, vėjo gūsiai ir sausa augmenija.

    Į gesinimą įtrauktos gausios pajėgos: dirbo daugiau kaip 400 ugniagesių, talkino policija, kariuomenės ir gelbėjimo tarnybos, naudojami sraigtasparniai vandeniui iš oro. Skelbiama, kad gaisro plotas siekė kiek mažiau nei vieną kvadratinį kilometrą, o dalis aviacijos pastiprinimo buvo laukiama iš kaimyninių šalių.

    Bavarijoje židiniai nustatyti Chimgau Alpėse, ant stačių ir sunkiai pasiekiamų šlaitų. Dėl rizikos ugniagesiams aktyvus gesinimas kai kuriose vietose vertinamas atsargiai, daugiau dėmesio skiriant perimetro kontrolei, stebėjimui ir žvalgybai iš oro.

    Vokietijoje sausros stebėsenos sistemos tuo pat metu fiksuoja kritiškai išsausėjusius dirvožemius. Klimato specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtampą kelia ilgas kritulių trūkumas kartu su smėlingomis dirvomis, todėl tokie regionai kaip Brandenburgas tradiciškai išlieka vieni rizikingiausių miškų gaisrų požiūriu.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpalaikės liūtys gali greitai sumažinti gaisrų pavojų, tačiau tvari situacijos stabilizacija priklauso nuo to, ar krituliai bus pakankami ir ar nesugrįš vėjuotos, sausos dienos. Dėl klimato kaitos Europoje vis dažniau stebimos ilgesnės sausros ir karščio bangos, todėl ankstyvi gaisrai tampa vis labiau tikėtinu scenarijumi.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.

  • Tuskas apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos: kol kas nėra ženklų, kad jie bus perkelti į NATO rytinį flangą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šiuo metu nėra signalų, jog JAV kariai, kuriuos planuojama išvesti iš Vokietijos, būtų perkelti į NATO rytinį flangą. Jo teigimu, tokios informacijos Varšuva kol kas nėra gavusi.

    Apie galimą JAV pajėgų mažinimą Vokietijoje viešai pranešta po to, kai Pentagonas patvirtino sprendimą iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Pasak JAV pareigūnų, procesas turėtų būti užbaigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

    „Neturime tokių signalų“, – sakė Donaldas Tuskas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar iš Vokietijos išvedami kariai galėtų būti perkelti ne į JAV, o į NATO rytinį flangą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus tiek pačiai Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Berlynas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių JAV pajėgų atramos taškų Europoje, užtikrinantis logistiką ir greitą reagavimą į krizes.

    Rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, po Rusijos karo prieš Ukrainą nuosekliai siekia didesnio ir labiau nuspėjamo NATO sąjungininkų buvimo regione. Vis dėlto tokie pokyčiai paprastai derinami NATO formatu, įvertinus karinius poreikius, infrastruktūrą ir ilgalaikį pajėgų finansavimą.

    JAV karių buvimas Lenkijoje pastaraisiais metais augo, tačiau daugeliu atvejų jis išlieka rotacinis. Šalies teritorijoje veikia sąjungininkų vadavietės ir logistikos mazgai, o daliniai dislokuojami keliuose miestuose, priklausomai nuo pratybų ir operacinių poreikių.

    NATO rytinio flango gynyba šiuo metu grindžiama keliomis kryptimis: oro gynybos stiprinimu, priešakinio dislokavimo pajėgomis, nuolatiniu pratybų ciklu ir spartesniu pastiprinimo atvykimu krizės atveju. Dėl to bet koks didesnis JAV karių perdislokavimas iš Vokietijos į rytus būtų vertinamas ne tik kaip politinis signalas, bet ir kaip praktinis pajėgumų perskirstymas, turintis įtakos visai Aljanso planavimo architektūrai.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.

  • Trumpas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Vokietijos pramonė perspėja apie kainų šuolį

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausią savaitę ketina didinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas ES prekybos politiką.

    Į šią žinią sureagavo Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA, pabrėžusi, kad papildomi muitai smogtų ne vien Europos gamintojams. Pasak VDA vadovės Hildegardos Mueller, didžiausią kainą galiausiai gali pajusti ir JAV rinka, įskaitant vartotojus.

    VDA: pasekmės jaustųsi abipus Atlanto

    VDA primena, kad tai ne pirmas kartas, kai pramonė įspėja dėl eskaluojamų prekybos ribojimų. Asociacijos vertinimu, didesni muitai didintų automobilių kainas, trikdytų tiekimo grandines ir mažintų investicijų stabilumą.

    „Papildomų muitų sąnaudos būtų milžiniškos Vokietijos ir Europos pramonei, ypač kai ir taip gyvename sudėtingu laikotarpiu“, – sakė Hildegarda Mueller.

    Ką reiškia 25 proc. tarifas?

    Trumpas nurodė, kad naujas tarifas būtų taikomas į JAV įvežamiems ES lengviesiems ir krovininiams automobiliams, o galutinis dydis siektų 25 proc. Vis dėlto jis nepatikslino, kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar prekybos susitarimo dalimis grindžia šį sprendimą.

    Remiantis viešai skelbta informacija, šiuo metu taikomi muitai siekia 10 proc. ir galioja iki liepos mėnesio. JAV pareigūnų komentaruose taip pat minėta, kad po atskirų tyrimų dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų muitai galėtų būti peržiūrėti ir didinami.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JAV?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių transatlantinės prekybos sričių, todėl net ir keliolikos procentų pokyčiai tarifuose gali greitai atsispindėti kainodaroje. Pramonės atstovai paprastai pabrėžia, kad muitai veikia ne tik galutinį automobilio pirkėją, bet ir atsarginių dalių, logistikos bei gamybos planavimo kaštus.

    VDA teigimu, muitų didinimas gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir dar labiau padidinti neapibrėžtumą sektoriuje, kuris jau susiduria su lėtesne paklausa, technologine transformacija ir griežtėjančiais reguliavimo reikalavimais.

  • Lenkija sparčiai artėja prie Prancūzijos: gali tapti ketvirta pagal prekybą Vokietijai

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Vokietijos ekonominių partnerių, o 2024 metais jos vaidmuo dar labiau sustiprėjo. Vokietijos žiniasklaida ir prekybos statistika rodo, kad Lenkija pagal prekybos apimtis sparčiai artėja prie Prancūzijos ir gali pakilti į ketvirtą vietą.

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas 2024 metų rudenį, kai Lenkija aplenkė Kiniją kaip vokiškų prekių pirkėja. Tai nereiškia, kad Kinija apskritai dingo iš Vokietijos prekybos viršūnės, tačiau tendencija parodė, jog Europos viduje didėja paklausa ir persitvarko tiekimo grandinės.

    Skaičiai rodo spartų priartėjimą

    Vertinant bendrą dvišalę prekybą, 2024 metais Vokietijos ir Lenkijos prekių apyvarta siekė apie 171 mlrd. eurų, o tai leido Lenkijai įsitvirtinti tarp penkių svarbiausių partnerių. Nuo Prancūzijos ją skyrė palyginti nedidelis atstumas, todėl net nedideli augimo tempų skirtumai gali pakeisti rikiuotę.

    Vokietijos užsienio prekybos duomenis apibendrinančios institucijos skelbė, kad Prancūzijos ir Vokietijos prekybos apyvarta siekė apie 185 mlrd. eurų, o Lenkijos ir Vokietijos apie 180,2 mlrd. eurų. Toks skirtumas reiškia, kad kelių milijardų eurų pokytis per metus gali būti lemiamas.

    Kodėl Vokietijai svarbi būtent Lenkija?

    Ekspertai šį pokytį sieja su keliais veiksniais: geografinis artumas, gerai išvystyta transporto ir logistikos infrastruktūra bei gilėjanti pramonės integracija. Lenkija tapo svarbia automobilių komponentų, buitinės technikos, baldų, metalo ir chemijos pramonės tiekimo grandinių dalimi, o tai ypač aktualu Vokietijos gamintojams.

    Ne mažiau svarbi ir investicijų kryptis: per du dešimtmečius po įstojimo į Europos Sąjungą Lenkija tapo didele gamybos baze ir augančia vartojimo rinka. 2004 metais Lenkija dar nepateko į dešimt svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių, tačiau vėliau nuosekliai kilo į viršų.

    Prancūzijos lėtesnis augimas keičia balansą

    Prognozės, kad Lenkija gali aplenkti Prancūziją, dažniausiai remiasi skirtingais ekonomikos augimo tempais. Jei Prancūzijos ekonomika augs lėčiau, o pramonės ir vartojimo dinamika išliks silpnesnė, Vokietijos įmonėms Lenkijos rinka gali tapti dar reikšmingesnė tiek eksporto, tiek gamybos grandinių požiūriu.

    „Per artimiausią laiką Lenkija turi realią galimybę pakilti aukščiau, nes skirtumas su Prancūzija yra nedidelis, o ekonomikos dinamika palankesnė Varšuvai“, – sakė Vokietijos ekonominių ryšių su Rytų Europa ekspertas Philippas Haussmannas.