CP v2

Tag: Vokietija

  • Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Poznanės viešojo transporto įmonė MPK Poznań tęsia naudotų tramvajų įsigijimą iš Vokietijos. Į miestą atgabenti R1.1 modelio vagonai iš Bonos, o dalis jų jau veža keleivius reguliariuose maršrutuose.

    Kaip skelbiama, Poznanėje šiuo metu yra 16 tokių tramvajų, tačiau linijose kol kas dirba trys. Dar du vagonai yra parengimo etape, o techniniai darbai vykdomi bendradarbiaujant su išorės rangovais.

    Planas – bent 22 tramvajai

    MPK Poznań deklaruoja ketinanti įsigyti mažiausiai 22 iš 24 numatytų tramvajų. Sutarties sąlygos leidžia atsisakyti vagonų, jei jie būtų smarkiai apgadinti arba nepavyktų susitarti dėl galutinės kainos.

    Derybos dėl kainos, kaip nurodoma, aktualios mažiausiai dviem vagonams iš aštuonių, kurių būklė reikalauja papildomo įvertinimo. Tokia praktika savivaldybių transporto pirkimuose nėra reta, nes naudotos technikos būklė dažnai paaiškėja tik atlikus detalesnę apžiūrą ir bandymus.

    Kodėl miestas renkasi naudotus?

    Šis sprendimas Lenkijoje kelia diskusijų: kritikai tokias siuntas vadina metalo laužu, tačiau vežėjas tvirtina, kad tai pragmatiškas būdas greičiau atnaujinti parką. MPK Poznań argumentas paprastas: už panašią sumą, kurią kainuotų vienas naujas tramvajus, galima įsigyti kelias dešimtis naudotų ir taip sparčiau pakeisti seniausius vagonus.

    Skaičiuojama, kad visa transakcija neturėtų viršyti maždaug 2 800 000 eurų. Tai reikštų, kad bent 22 tramvajų paketas miestui kainuotų mažiau nei vienas naujas dvikryptis tramvajus, kurio kaina rinkoje paprastai siekia apie 3 500 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos, baterijų sprendimų, kondicionavimo ir kitų reikalavimų.

    Transporto rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: miestai, susiduriantys su ribotu biudžetu ir ilgu naujų riedmenų gamybos terminu, vis dažniau ieško tarpinių sprendimų. Naudoti tramvajai leidžia greičiau padidinti patikimų, žemagrindžių ar geresnės būklės vagonų dalį, tačiau tuo pačiu iškelia rizikas dėl remonto, detalių tiekimo ir ilgesnio eksploatacijos neapibrėžtumo.

  • Baterijų energijos kaupikliai Europoje perkopė 100 GWh: kas stumia BESS rinką į priekį

    Europoje baterijų energijos kaupikliai (BESS) fiksuoja rekordinius metus: 2025 metais rinką papildė apie 36 GWh naujų pajėgumų, o bendra veikianti talpa pirmą kartą viršijo 100 GWh. Tokį šuolį sieja su sparčiai augančiu poreikiu balansavimui ir tinklo lankstumui, kai didėja nepastovių atsinaujinančių išteklių dalis.

    Šiuos skaičius pateikia saulės energetikos plėtrą Europoje palaikanti organizacija „SolarPower Europe“, paskelbusi apžvalgą apie baterijų rinkos perspektyvas 2026–2030 metų laikotarpiu. Vertinime akcentuojama, kad po lėtesnių 2024 metų 2025-aisiais augimas vėl pagreitėjo, o BESS sprendimai vis dažniau tampa ne nišiniu priedu, o atskira energetikos infrastruktūros klase.

    Kas keičia rinką 2025 metais?

    Ryškiausias pokytis – didelės apimties, prie perdavimo ar skirstymo tinklų jungiami kaupikliai. 2025 metais būtent šis segmentas pirmą kartą sudarė daugiau nei pusę naujų instaliacijų, nes jis greičiausiai sprendžia sistemines problemas: dažnio reguliavimą, galios rezervus, piko mažinimą ir gamybos išlyginimą.

    Prie augimo prisideda ir verslo modelių branda: rinkose plečiasi lankstumo paslaugų poreikis, o kaupikliai vis dažniau derinami su atsinaujinančios energetikos projektais. Hibridiniai sprendimai, kai saulės ar vėjo elektrinės komplektuojamos su BESS, leidžia geriau valdyti gamybos svyravimus ir patikimiau pateikti energiją į tinklą.

    Kuriose šalyse augimas didžiausias?

    2025 metais didžiausias BESS rinkos prieaugis fiksuotas Vokietijoje – apie 6,6 GWh. Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kurios metinis augimas siejamas su sparčiu projektų įgyvendinimu ir lankstumo paslaugų rinka, o trečioje – Italija, nors jos metinis tempas sumažėjo po itin didelių 2024 metų apimčių.

    Ataskaitoje išskiriamas ir naujas regioninis poslinkis: į penketuką pagal metinį prieaugį pateko Ukraina ir Bulgarija, kiekviena pridėjusi po beveik 3 GWh. Tai laikoma ženklu, kad Europos BESS rinka tampa mažiau koncentruota, o nauji projektai atsiranda ne tik tradiciškai didžiausiose ekonomikos ir energetikos rinkose.

    Kokia prognozė iki 2030 metų?

    Vidutinio scenarijaus prognozė rodo, kad 2030 metais Europa galėtų pasiekti apie 582 GWh įdiegtos BESS talpos. Toks tempas reikštų maždaug šešiskart didesnę rinką per penkerius metus, o didžiausią dalį sudarytų būtent didelės apimties kaupikliai.

    Vertinime pabrėžiama, kad vien Europos Sąjungoje iki 2030 metų BESS talpa galėtų išaugti iki maždaug 470 GWh, tačiau ilgalaikiams lankstumo poreikiams gali reikėti dar daugiau. Dėl to baterijų energijos kaupiklių plėtra vis dažniau vertinama kaip būtina sąlyga toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį, kartu išlaikant sistemos stabilumą ir mažinant priverstinio gamybos ribojimo riziką.

  • DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI etiketė persikelia į biurus

    Darbo rinka Europoje keičiasi greičiau nei po interneto proveržio: dalis pareigybių nyksta, o naujos atsiranda kartu su DI įrankiais. Vis daugiau darbdavių į darbo skelbimų pavadinimus įtraukia DI, taip signalizuodami, kad šios kompetencijos tampa kasdienybe.

    Įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad DI pažymėtų pareigybių daugėja ne tik programavimo ar duomenų srityse. Didžioji dalis tokių pareigybių penkiose didžiosiose Europos ekonomikose jau yra ne technologiniuose darbuose.

    Kiek žmonių dirba su DI?

    Diskusijas apie tai, ar DI atims darbo vietas, pamažu keičia praktinis klausimas, kaip jis perskirstys užduotis ir reikalingus įgūdžius. Eurostato skaičiai rodo, kad DI įrankiai įsitvirtina kasdieniuose procesuose, ypač ten, kur svarbūs tekstai, paieška, analizė ir klientų aptarnavimas.

    Eurostato duomenimis, praėjusiais metais 15 proc. Europos Sąjungos 16–74 metų gyventojų naudojo generatyvinį DI darbui. Tai padeda paaiškinti, kodėl DI reikalavimai persikelia iš IT į pardavimus, personalo valdymą, teisę, administravimą ir klientų aptarnavimą.

    Kur DI pareigybių daugiausia?

    „Indeed“ skaičiuoja DI pažymėtas pareigybes pagal skelbimų pavadinimus ir jų paplitimą per ketvirtį, todėl matomas darbdavių noras DI įvardyti kaip esminę rolės dalį. 2026 metų pirmą ketvirtį pagal DI pareigybių pavadinimų skaičių pirmavo Vokietija.

    2026 metų pirmą ketvirtį Vokietijoje fiksuota 288 DI pažymėtos pareigybės, Jungtinėje Karalystėje 160, Prancūzijoje 138, Nyderlanduose 84, Ispanijoje 81. Palyginti su 2022 metų pirmu ketvirčiu, augimas keliskart spartesnis: Vokietijoje nuo 72 iki 288, Ispanijoje nuo 8 iki 81.

    Didžiausias pokytis: ne IT sektoriuje

    Reikšmingiausia tendencija ta, kad DI pareigybės vis dažniau atsiranda už technologinių profesijų ribų. Vokietijoje 59 proc. DI pažymėtų pareigybių jau yra ne technologiniuose darbuose, Nyderlanduose 58 proc., Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 54 proc.

    Ispanija kol kas išlieka išimtis: čia 64 proc. DI pažymėtų pareigybių vis dar priskiriama technologinėms rolėms, o 36 proc. tenka ne technologiniams darbams. Tai rodo skirtingą DI brandą ir įmonių transformacijos tempą.

    „Darbdaviai ne tik samdo DI specialistus, bet ir prideda DI prie pareigybių pavadinimų ten, kur DI įrankių naudojimas yra būtinas, tai rodo, kaip DI jau perkuria darbus“, – teigiama „Indeed“ ekonominių tyrimų direktoriaus Pawelo Adrjano komentare.

    Praktikoje atsiranda mišrios pareigybės, kuriose DI siejamas su pardavimais, analitika, privatumu ar procesų efektyvinimu. Tokie pavadinimai dažnai reiškia ne atskirą DI inžinieriaus rolę, o reikalavimą darbuotojui naudoti DI kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus, apdorojant užklausas ar kuriant turinį.

    „Indeed“ pabrėžia, kad analizuoja būtent pareigybių pavadinimus, nes darbo aprašymuose DI gali būti minimas įvairiomis prasmėmis ir ne visada apibūdina pačią rolę. Todėl DI atsiradimas pavadinime dažniau interpretuojamas kaip sąmoningas darbdavio signalas kandidatui.

    Ekspertai pastebi, kad ši kryptis keičia ir įgūdžių paklausą: šalia bazinių skaitmeninių kompetencijų vis dažniau prireikia gebėjimo formuluoti užduotis DI įrankiams, vertinti atsakymų patikimumą, laikytis duomenų apsaugos ir autorinių teisių principų. Dėl to DI tampa ne atskira profesija, o horizontaliu įgūdžiu daugelyje sričių.

  • Lenkija priešinasi Vokietijos naujoms maisto etiketėms: įspėja dėl smūgio ūkininkams ir eksportui

    Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija Europos Komisijai pateikė išsamią nuomonę, kurioje nepritaria Vokietijos planuojamiems maisto produktų ženklinimo pokyčiams. Varšuva teigia, kad siūlomos taisyklės, skirtos importuojamiems produktams, gali apsunkinti prekybą ir didinti kaštus ūkininkams bei perdirbėjams.

    Pagal Vokietijos projektą etiketėse turėtų atsirasti informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas, iš kurių pagamintas konkretus produktas. Taip pat numatoma kai kuriuos reikalavimus išplėsti maitinimo sektoriui ir daliai perdirbtų maisto produktų.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad nacionalinės taisyklės, taikomos importui, gali veikti kaip papildoma kliūtis bendrosios rinkos principams, ypač laisvam prekių judėjimui. Ministerijos vertinimu, tai gali mažinti kitų ES valstybių gamintojų konkurencingumą Vokietijos rinkoje, įskaitant ir Lenkijos mėsos sektorių.

    Lenkijos pozicija pristatyta po konsultacijų su mėsos pramonės ir gyvulininkystės organizacijomis. Pasak ministerijos, būtent šie sektoriai pirmieji pajustų praktines pasekmes, jei ženklinimas taptų faktiniu reikalavimu norint išlaikyti pardavimus Vokietijoje.

    Kokios išlaidos grėstų gamintojams?

    Lenkijos žemės ūkio viceministras Jacekas Czerniakas pabrėžė, kad projektas neturėtų reikšti pareigos kitų ES šalių gamintojams taikyti Vokietijos nacionalinę ženklinimo sistemą. Jo teigimu, gamintojai, kurie laikosi ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų patirti rinkos nuostolių vien dėl to, kad netaiko papildomų, virš ES reikalavimų einančių nacionalinių taisyklių.

    „Lenkijos ūkininkai ir gamintojai, besilaikantys galiojančių ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų atsidurti nepalankioje rinkos padėtyje vien dėl to, kad netaiko konkrečioje valstybėje narėje priimtų nacionalinių sprendimų, viršijančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – sakė Jacekas Czerniakas.

    Ministerijos vertinimu, prisitaikymas prie planuojamų pokyčių gali reikšti brangią atskirą ūkių sertifikaciją, korekcijas gyvūnų laikymo praktikoje ir papildomus reikalavimus tiekimo grandinei. Taip pat įvardijamos išlaidos logistikai, pakuočių pakeitimams ir procesų pertvarkymui, kad produktai atitiktų naujas ženklinimo taisykles.

    Varšuva argumentuoja, kad tokio pobūdžio nacionalinės iniciatyvos gali fragmentuoti bendrą ES rinką, kai skirtingos valstybės nustato skirtingus ženklinimo standartus. Lenkija siekia, kad sprendimai dėl ženklinimo būtų derinami ES lygiu, o nacionaliniai modeliai netaptų netiesiogine importo ribojimo priemone.

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Didžiausia Europos gyvatė traukiasi į šiaurę: keturjuostį žalčiuotį jau fiksuoja Vokietijoje

    Vokietijoje vis dažniau fiksuojami ropliai, kurie anksčiau buvo būdingi Pietų Europai, o dabar aptinkami ir gerokai šiauriau įprasto arealo. Specialistai tai sieja su šiltėjančiu klimatu ir buveinių pokyčiais, dėl kurių kai kurios rūšys plečia paplitimą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – keturjuostis žalčiuotis, laikomas viena didžiausių Europos gyvačių. Jo natūralus paplitimas apima Italiją, Graikiją, Bulgariją, Slovėniją ir Balkanų regioną, tačiau pastaraisiais metais pavienių radinių daugėja ir Vokietijoje.

    Ši gyvatė gali užaugti iki maždaug 2,5 metro ilgio, o pavadinimą gavo dėl keturių tamsių išilginių juostų ant kūno. Svarbu tai, kad keturjuostis žalčiuotis nėra nuodingas ir žmogui tiesioginės grėsmės nekelia, nors dėl dydžio gali išgąsdinti.

    Stebėtojai pietinėje Bavarijoje per maždaug penkerius metus registravo keliolika šios rūšies atvejų. Tai vertinama kaip naujas reiškinys regione, ypač jei individai aptinkami ne pavieniais, o pasikartojančiais radiniais.

    Ekspertai aiškina, kad šiltesnės vasaros ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas pietinėms rūšims išgyventi šiauriau. Kartu prisideda ir buveinių nykimas pietuose, kai urbanizacija bei žemės naudojimo pokyčiai mažina tinkamų slėptuvių ir medžioklės teritorijų.

    Kitas kelias, apie kurį kalbama vis dažniau, yra netyčinis pervežimas kartu su kroviniais. Ropliai kartais patenka į transporto priemonių ertmes ar krovinių zonas, o išlipę jau naujoje šalyje gali trumpam prisitaikyti, ypač jei vasara šilta.

    Kartu su keturjuosčiu žalčiuočiu Vokietijoje pastebimos ir kitos anksčiau šaliai netipinės gyvatės. Pavyzdžiui, minimi mažesni, iki maždaug 85 centimetrų ilgio vandens telkinius mėgstantys ropliai, kurie laikosi prie upių ir ežerų, o minta smulkiais žinduoliais, paukščiais ar varliagyviais.

    Europos mastu tai dera į platesnę tendenciją, kai dalies rūšių paplitimo ribos juda į šiaurę ir aukštesnes vietoves. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu atskirti natūralų plitimą nuo invazinių scenarijų, kai rūšis ima sparčiai daugintis ir išstumia vietines.

    Roplių priežiūros ir laukinės gamtos specialistai pabrėžia, kad pavieniai radiniai nebūtinai reiškia greitą naujos rūšies įsitvirtinimą. Tam reikia ilgalaikių palankių sąlygų, pakankamo grobio ir sėkmingo dauginimosi kelių sezonų iš eilės.

    Taip pat primenama, kad Vokietijoje gyvatės apskritai išlieka gana retos ir dauguma vietinių rūšių yra saugomos. Dėl to radus gyvatę rekomenduojama jos neliesti, negaudyti ir, jei kyla klausimų dėl rūšies ar saugumo, kreiptis į vietos gamtosaugos ar gyvūnų gelbėjimo tarnybas.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Bodeno ežere, netoli Lindau miesto, povandeniniai archeologai aptiko medinių laivo konstrukcijos dalių, kurios, kaip paaiškėjo, yra gerokai senesnės, nei manyta iš pradžių. Tyrėjai skelbia, kad radinys gali suteikti naujų žinių apie laivybą ir laivų statybą vėlyvaisiais viduramžiais.

    Apie įtartinus objektus ežero dugne mokslininkams pranešė vietovę gerai pažįstantis pramoginis naras. Atvykę specialistai iš pradžių svarstė, ar tai tik atsitiktinės medienos liekanos, tačiau vėliau užfiksuoti rėmai ir korpuso fragmentai leido gana greitai patvirtinti, kad tai vrakas.

    Pasak Bavarijos povandeninės archeologijos draugijos atstovų, aptiktas laivas, preliminariai, galėjo būti apie 8–12 metrų ilgio, o jo plotis siekė maždaug 3 metrus. Tokie matmenys rodo, kad tai buvo nedidelis, ežero laivybai pritaikytas medinis laivas, kurio konstrukcija skyrėsi nuo anksčiau tame pačiame regione rastų luotų tipo valčių.

    Data nustatyta pagal medieną

    Didžiausia staigmena tyrėjams tapo amžius. Atlikus nedidelio medienos mėginio analizę, suderintą su Bavarijos žemės paminklų apsaugos institucijomis, nustatyta, kad laivas datuotinas maždaug 1420–1450 metais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas atlikti tik pirmieji nėrimai ir pirminiai matavimai: teritorija dokumentuota, parengtos detalios nuotraukos ir vaizdai, leidžiantys tiksliau įvertinti išlikusią konstrukciją. Būtent šie ankstyvieji duomenys ateityje padės apsispręsti, ar verta imtis riboto masto kasinėjimų.

    Kodėl vrako neketinama kelti

    Nors pats radinys atrodo išskirtinis, laivo iškėlimas artimiausiu metu neplanuojamas. Specialistai aiškina, kad tokie darbai reikalautų brangios ir ilgos konservavimo procedūros, o netinkamai iškėlus mediena gali greitai suirti dėl kontakto su oru ir temperatūros pokyčių.

    Be to, povandeniniai archeologai pabrėžia, kad geriausia apsauga daugeliu atvejų yra palikti objektą vandenyje, ypač jei jis dengiamas nuosėdomis. Tokia natūrali aplinka padeda stabilizuoti būklę ir sumažina irimo riziką, kol renkami duomenys ir planuojami tolimesni tyrimai.

    Klimato signalas ežerams

    Šis radinys taip pat atkreipė dėmesį į vandens telkinių pokyčius: pastaraisiais metais Bodeno ežere fiksuojami žemesni vandens lygiai, o tai gali lemti, kad anksčiau paslėpti objektai tampa lengviau pastebimi. Archeologai pastebi, kad tokios sąlygos kartais padeda aptikti naujus radinius, tačiau kartu didina riziką jų būklei, jei nuosėdų danga pažeidžiama.

    Artimiausiu metu mokslininkai ketina tęsti dokumentavimą ir tikslinti laivo konstrukcijos ypatybes, kad būtų galima aiškiau atsakyti, kokiai laivybos tradicijai šis XV amžiaus laivas priklausė. Tyrėjai tikisi, kad radinys papildys iki šiol ribotą vėlyvųjų viduramžių vrakų skaičių Bodeno ežere.

  • Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Vokietija vėl kaista: meteorologas paaiškino, kodėl karščio bangos taip greitai sugrįžta

    Po trumpo atokvėpio Vokietija gali vėl artėti prie naujos karščio bangos. Sinoptikai stebi užsispyrusį atmosferos cirkuliacijos modelį: vos tik temperatūra nukrenta, virš regiono vėl sparčiai stiprėja aukšto slėgio sritis.

    Šiuo metu didžiausia kaitra telkiasi virš Ispanijos ir Prancūzijos, o Vokietija išlieka vėsesnėje aukšto slėgio sistemos pusėje. Vis dėlto pagal prognozių modelius Azorų anticiklonas gali vėl plėstis į Vidurio Europą, o šiltesnio oro pakraščiai pirmiausia pasiektų Vokietijos vakarus ir pietvakarius.

    „Šiuo metu Vokietija yra vėsesnėje anticiklono pusėje“, – sakė meteorologas Dominikas Jungas.

    Jo teigimu, šilumos sugrįžimo laikas ir stiprumas dar nėra aiškūs, nes virš šalies gali susiformuoti oro masių riba. Tokia riba dažnai reiškia, kad vienose vietovėse laikosi vėsa ir lietūs, o kitur staiga grįžta tvankuma, todėl prognozės kelioms dienoms į priekį tampa mažiau stabilios.

    Vėsa atrodo didesnė, nei yra

    Po rekordinių karščių dabartinė temperatūra daugeliui atrodo neįprastai žema, tačiau liepos antrajai pusei tai dažnai būna artima daugiametei normai. Vėsą į šalį atneša šiaurės vakarų srautas ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose įsitvirtinusi įduba, todėl daug kur termometrai nebepasiekia 30 laipsnių.

    Perkūnijų židiniuose temperatūra kai kur gali trumpam kristi ir žemiau 20 laipsnių. Tačiau, kaip pabrėžia meteorologai, didžiausią šalčio pojūtį sukuria kontrastas po itin intensyvios kaitros, o ne išskirtinai žema faktinė temperatūra.

    „Šalčio įspūdį daugiausia sukuria kontrastas su ankstesniu ekstremaliu karščiu“, – sakė D. Jungas.

    Išskirtinis buvo būtent ankstesnis karščio epizodas: birželio pabaigoje Vokietijoje fiksuota 41,7 laipsnio temperatūra, kai kuriose vietovėse tai tapo nauju rekordu. Vokietijos meteorologijos tarnybos karščio perspėjimų fazė, trukusi apie dvylika dienų, buvo viena ilgiausių nuo perspėjimų sistemos įvedimo 2005 metais.

    Daugiausia grėsmių kelia audros

    Oro pokyčiai didina ir smarkių perkūnijų riziką, ypač šalies pietuose ir pietryčiuose. Labiausiai išskiriami kalvoti regionai, tarp jų Bavarija, Badenas-Viurtembergas ir dalis Saksonijos, taip pat zona, kurioje gali nusistovėti oro masių riba per šalies vidurį.

    Prognozuojama, kad kai kur galimi labai intensyvūs reiškiniai: staigios liūtys, kruša ir gūsingas vėjas. Šiaurėje ir centrinėje Vokietijoje perkūnijų taip pat gali pasitaikyti, tačiau jų stiprumas dažniau būtų mažesnis.

    Kodėl vasara vis sugrįžta

    Meteorologai šią vasarą išskiria ne tik karščio epizodus, bet ir paties modelio atkaklumą. Pasak D. Jungo, po kiekvieno vėsesnio tarpsnio aukšto slėgio sritis vėl susiformuoja stebėtinai greitai, todėl vasara tarsi persijungia atgal į karščio režimą.

    „Kaip meteorologą mane labiausiai stebina, koks užsispyręs šis modelis“, – sakė D. Jungas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia dideli skirtumai tarp atskirų skaitmeninių orų modelių skaičiavimų. Kartais pasirodo ir itin ekstremalūs „išsišokantys“ scenarijai, kurie gali gerokai viršyti kitų prognozių vidurkį, todėl sinoptikai pabrėžia, kad tokie skaičiai nebūtinai reiškia realiai artėjančią kaitrą.

    Ilgesnės trukmės tendencijos vis tiek išlieka panašios: daugelyje skaičiavimų matomas signalas, kad po audringesnio laikotarpio aukštas slėgis vėl gali stiprėti, o tai reikštų šiltesnį ir sausesnį foną. Nuo liepos 21 dienos kai kuriuose regionuose vėl gali pasitaikyti 28–34 laipsniai, o lokaliai ir aukštesnės reikšmės, tačiau tokios prognozės iš anksto turi didesnę paklaidą.

    „Tendencija nėra tiksli prognozė“, – sakė D. Jungas.

    Sinoptikai pabrėžia, kad kuo toliau į priekį žiūrima, tuo platesnis galimų scenarijų diapazonas, ypač kai atmosferoje daug mažų trikdžių. Vis dėlto bendra kryptis šią vasarą aiški: karščio bangos gali kartotis, o kartu didėja ir sausros bei staigių audrų rizika.