Tag: Vokietija

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Žieminės padangos dar negarantuoja ramybės: užsienyje tikrina dar vieną dalyką

    Žieminės padangos dar negarantuoja ramybės: užsienyje tikrina dar vieną dalyką

    Artėjant lapkričiui daug vairuotojų vėl montuoja pernai naudotas žiemines padangas ir vadovaujasi vien lietuviška taisykle, kad minimalus protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 1,6 mm. Tačiau planuojant kelionę į užsienį vien to gali nepakakti, nes kai kuriose šalyse reikalavimai žieminėms padangoms yra griežtesni.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai padangų protektorius dar atrodo padoriai, pavyzdžiui, apie 2–3 mm, todėl Lietuvoje jos laikomos tinkamomis. Vis dėlto tokios padangos gali būti įvertintos kaip neatitinkančios reikalavimų Čekijoje ar Austrijoje, ypač jei kelionės metu pasitaiko žiemiškos sąlygos.

    Čekija ir Austrija: svarbi 4 mm riba

    Čekijoje žieminių padangų naudojimas siejamas su oro sąlygomis ir laikotarpiu nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos. Jei kelyje yra sniego, ledo ar šerkšno, arba galima tikėtis tokių sąlygų maršrute, lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos taikomas 4 mm minimalus protektoriaus gylis.

    Tai reiškia, kad Lietuvoje dar legaliai naudojamos žieminės padangos su 3 mm protektoriumi Čekijoje gali tapti pagrindu baudai. Svarbu ir tai, kad reikalavimai taikomi visiems, taip pat ir Lietuvoje registruotiems automobiliams, nepriklausomai nuo to, ar šalyje viešėsite, ar tik važiuosite tranzitu.

    Austrijoje žieminių padangų taisyklės galioja nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, kai keliaujama žiemiškomis sąlygomis. Įprastai reikalaujama, kad žieminių padangų protektorius siektų bent 4 mm, o reikalavimai taikomi ir tinkamai pažymėtoms universalioms padangoms.

    Už važiavimą be tinkamos žieminės įrangos Austrijoje numatytos baudos, kurios gali smarkiai išaugti, jei dėl netinkamų padangų sukuriamas pavojus ar įvyksta incidentas. Praktikoje tai reiškia, kad taupymas padangoms prieš kelionę gali kainuoti daug brangiau nei jų atnaujinimas.

    Vokietija: svarbios ne tik įpjovos, bet ir žymėjimas

    Vokietijoje minimalus protektoriaus gylis žieminėms padangoms formaliai išlieka 1,6 mm, tačiau esminis akcentas yra važiavimas pagal sąlygas. Žieminė įranga būtina tuomet, kai keliai padengti sniegu, ledu ar pažliugusiu sniegu.

    Dar vienas svarbus pokytis susijęs su padangų žymėjimu: vien tik M+S raidžių nepakanka, o žiemai skirtos padangos turi turėti 3PMSF simbolį, vaizduojantį kalną su trimis viršūnėmis ir snaigę. Planuojant keliones verta patikrinti, ar ant šoninės sienelės yra būtent šis ženklas.

    Kodėl 1,6 mm ne visada saugu

    Teisinė riba ne visuomet sutampa su saugumo riba, ypač važiuojant per kalnų perėjas ar dažnai besikeičiančiomis oro sąlygomis. Automobilių klubų bandymuose pabrėžiama, kad mažėjant protektoriaus gyliui prastėja sukibimas, o stabdymo kelias ant šlapios dangos ir sniego gali pastebimai pailgėti.

    Praktinis patarimas prieš sezoną paprastas: protektorių verta pamatuoti specialiu matuokliu ir tai padaryti keliose vietose, nes padangos dyla netolygiai. Jei planuojate kelionę į Čekiją ar Austriją, 4 mm riba tampa ne rekomendacija, o realus kriterijus, galintis lemti ir baudas, ir saugų grįžimą namo.

  • Nuo lapkričio prasideda žieminių padangų režimas: šios taisyklės Europoje gali brangiai kainuoti

    Nuo lapkričio prasideda žieminių padangų režimas: šios taisyklės Europoje gali brangiai kainuoti

    Lenkijoje vairuotojai neturi įstatyminės pareigos sezoniškai keisti padangas, tačiau išvykus į užsienį situacija gali pasikeisti iš esmės. Daugelyje Europos valstybių žiemą galioja griežtesnės taisyklės, o jų nepaisymas gali baigtis bauda ar net problemomis dėl draudimo.

    Svarbu tai, kad reikalavimai taikomi ir automobiliams, registruotiems kitose šalyse. Nesvarbu, ar vykstate kelioms dienoms atostogų, ar tik kertate valstybę tranzitu, pareiga turėti tinkamas padangas vertinama pagal vietos taisykles.

    Čekija ir Austrija: terminas aiškus

    Čekijoje žieminis padangų režimas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos. Žieminės padangos reikalingos tuomet, kai ant kelio yra sniego, ledo ar šerkšno, taip pat kai pagal oro sąlygas tikėtina, kad tokios sąlygos atsiras kelionės metu.

    Lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos Čekijoje dažnai akcentuojamas ir protektoriaus gylis: žieminėms padangoms rekomenduojamas bent 4 milimetrų protektorius. Kai kur pareiga naudoti žiemines padangas nustatoma ir kelio ženklais, todėl jų gali prireikti net ir tuomet, kai oras atrodo palankus.

    Austrijoje žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, jei kelyje vyrauja žiemiškos sąlygos. Tai gali būti sniegas, pažliugęs sniegas ar ledas, o alternatyva kartais leidžiama tik su grandinėmis ant varančiųjų ratų ir tik tada, kai danga nuolat padengta sniegu ar ledu.

    Vokietija: lemia sąlygos ir ženklinimas

    Vokietijoje nėra vienos datos, nuo kada privaloma persiauti, nes reikalavimas siejamas su faktinėmis kelio sąlygomis. Jei yra plikledis, sningantis kelias, pažliugęs sniegas ar šerkšnas, vairuotojas privalo naudoti tinkamas padangas.

    Ypatingas dėmesys skiriamas ženklinimui: žiemos sąlygoms vis dažniau akcentuojamas 3PMSF simbolis, vadinamasis trijų viršūnių kalnas su snaige. Tai aktualu ir visasezonėms padangoms, todėl prieš kelionę verta patikrinti, kokie ženklai nurodyti ant padangos šono.

    Baltijos šalys ir kelionės planavimas

    Lietuvoje žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 dienos iki balandžio 1 dienos, o Latvijoje ir Estijoje pagrindinis laikotarpis prasideda nuo gruodžio 1 dienos. Kituose regionuose taisyklės gali būti taikomos tik tam tikrose zonose, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.

    Prieš išvykstant verta įsivertinti ne tik orų prognozę, bet ir maršruto šalių reikalavimus. Praktikoje svarbu ne vien padangų tipas, bet ir jų būklė, protektoriaus gylis bei tai, ar turite papildomą įrangą, kurios gali pareikalauti vietos taisyklės.

    Skirtingų valstybių logika panaši: jei žiemos sąlygos kelia realią riziką, atsakomybė už saugų padangų pasirinkimą tenka vairuotojui. Dėl to net ir rudenį kelionė su vasarinėmis padangomis, ypač kalnuotais maršrutais, gali tapti ne tik nesaugi, bet ir teisiškai rizikinga.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • Vokietija 2027 metais „įšaldo“ CO2 kainas: ką tai reiškia degalams ir šildymui iki ETS2 starto

    Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis 2027 metais nacionalinėje CO2 emisijų prekybos sistemoje paliekamas dabartinis kainų koridorius. Tai reiškia, kad už toną CO2 ir toliau būtų taikomas 55–65 eurų intervalas, o ne leidžiama kainai šoktelėti pagal platesnius rinkos mechanizmus.

    Šis nacionalinis modelis taikomas sektoriams, kurie nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS). Pirmiausia tai yra transportas ir pastatų naudojimas, todėl sprendimas tiesiogiai siejasi su degalų ir šildymo kainų dinamika.

    Sprendimo priežastis – atidėtas ETS2

    Pataisos siejamos su tuo, kad ES mastu planuojamas ETS2 mechanizmas, apimantis būtent transportą ir pastatus, startuos vėliau nei anksčiau numatyta. Vokietija siekia išvengti situacijos, kai 2027 metais gyventojams ir verslui tektų papildomas kainų šuolis dėl „pereinamojo“ laikotarpio taisyklių.

    Nacionalinė sistema Vokietijoje buvo patvirtinta 2019 metais ir realiai pradėjo veikti po kelerių metų. Pirmaisiais etapais CO2 kaina buvo nustatoma administraciniu būdu, o vėliau palaipsniui didinama iki dabartinio lygio.

    Kaip CO2 mokestis atsispindi kainose

    Praktikoje, kai pasiūla neatitinka paklausos, kaina aukcionuose gali remtis viršutine nustatyto intervalo riba. Dėl to CO2 dedamoji jau dabar yra vienas veiksnių, keliančių degalų ir šildymo energijos kainas, nors galutinė suma priklauso ir nuo naftos, dujų bei rinkos maržų.

    Skaičiuojama, kad dabartinis CO2 mokestis Vokietijoje prisideda prie kelių proc. dydžio pabrangimo degalams ir šildymo kurui, o kai kuriais atvejais poveikis gali artėti prie dviženklio. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru, ir įmonėms, kurių logistika priklauso nuo dyzelino.

    Politinis ir socialinis jautrumas

    Vokietijos sprendimas rodo, kad klimato politikos priemonės vis dažniau vertinamos per socialinio priimtinumo prizmę. Nors Berlynas išlieka ETS2 šalininkas, politinėje darbotvarkėje ryškėja klausimas, kaip išvengti staigių kainų šuolių ir su tuo susijusio nepasitenkinimo.

    Artėjant ETS2 startui, pagrindinė įtampa gali kilti dėl to, kaip greitai kaštai bus perkelti vartotojams ir ar kompensavimo priemonės spės su poveikiu kainoms. Vokietijos pasirinktas „įšaldymo“ modelis signalizuoja siekį šį perėjimą padaryti labiau kontroliuojamą.

  • Vokietijos miške aptikta reta lėtūnė: kaip šis mikrogyvūnas išgyvena karštį, šaltį ir radiaciją

    Vokietijoje, miške netoli Maino upės, tyrėjai aptiko retą lėtūnę, priskiriamą rūšiai Platicrista angustata. Skirtingai nei daugelis lėtūnių, dažniau siejamų su vandens telkiniais, ši rūšis aptinkama sausumoje, miško samanose ir kerpėse.

    Lėtūnės yra mikroskopiniai bestuburiai, gyvenantys įvairiose buveinėse nuo dirvožemio ir samanų iki gėlavandenių ar jūrinių aplinkų. Mokslininkų dėmesį jos traukia dėl išskirtinio atsparumo aplinkos stresui, kuris kai kurioms rūšims leidžia ištverti sąlygas, mirtinas daugumai organizmų.

    Vienas svarbiausių mechanizmų yra kriptobiozė, kai organizmas laikinai beveik sustabdo medžiagų apykaitą. Toks režimas gali įsijungti dėl vandens trūkumo, deguonies stokos, ekstremalių temperatūrų ar kitų nepalankių veiksnių, o pagerėjus sąlygoms gyvūnas gali atkurti įprastą aktyvumą.

    Literatūroje aprašoma, kad kai kurios lėtūnės ištveria itin platų temperatūrų diapazoną, taip pat didelį slėgį ir vakuumą. Atsparumą didina ir tai, kad išdžiūvus jos gali pereiti į vadinamąją tuno būseną, kai sumažėja pažeidimų rizika, o ląstelės apsaugomos nuo streso sukeltų procesų.

    Lėtūnių gebėjimas išgyventi ekstremaliomis sąlygomis domina ne tik biologus, bet ir biotechnologijų bei kosmoso tyrimų sritis. Tokie organizmai padeda geriau suprasti, kaip ląstelės apsisaugo nuo radiacijos, išdžiūvimo ir temperatūros šuolių, o šios žinios gali būti pritaikomos kuriant apsauginius sprendimus medicinoje ar ilgalaikėse kosminėse misijose.

    Specialistai pabrėžia, kad visuomenėje dažnai supaprastinama frazė apie lėtūnes, galinčias išgyventi branduolinį sprogimą, yra labiau susijusi su jų atsparumu radiacijai ir staigiems aplinkos pokyčiams, o ne tiesioginiu buvimu sprogimo epicentre. Vis dėlto jų ištvermė išlieka viena įspūdingiausių tarp žinomų mikroorganizmų ir mikrogvūnų.

    Rūšies fiksavimas konkrečioje vietovėje padeda tikslinti biologinės įvairovės žemėlapius ir suprasti, kaip tokie mikrogyvūnai pasiskirstę skirtingose buveinėse. Miško samanos ir kerpės yra svarbios mikroekosistemos, kuriose gali slėptis ir kitos retai pastebimos rūšys.

    Tyrėjai pažymi, kad mikroskopinių organizmų paieškos dažnai priklauso nuo nuoseklių lauko tyrimų ir tikslios identifikacijos laboratorijoje. Kuo daugiau duomenų apie tokias rūšis sukaupiama, tuo geriau galima vertinti ekosistemų būklę ir galimus pokyčius, susijusius su klimato kaita bei buveinių nykimu.

  • Vokietijoje būsto paskolos brangiausios nuo 2009-ųjų: karas su Iranu kelia naują bangą

    Vokietijoje būsto paskolos brangiausios nuo 2009-ųjų: karas su Iranu kelia naują bangą

    Vokietijoje būsto paskolos tapo brangiausios nuo 2009 metų finansų krizės laikų: vidutinės 10 metų fiksuotos palūkanos priartėjo prie 4,5 proc. Tai skelbia Miunchene įsikūręs hipotekos brokeris „Interhyp“, fiksuojantis spartų skolinimosi kaštų šuolį.

    „Interhyp“ duomenimis, dar gegužę tokio tipo paskolų vidurkis siekė apie 3,9 proc., tačiau per kelis mėnesius kreivė staigiai pasisuko į viršų. Naujausioje apklausoje bankai signalizuoja, kad artimiausius porą mėnesių pokyčiai gali nurimti, bet prognozės išlieka nevienodos.

    Vokietijos centrinio banko Bundesbank bei Europos Centrinio Banko (ECB) statistika rodo tą pačią tendenciją: palūkanos šiuo laikotarpiu yra aukščiausios per daugiau nei dešimtmetį. ECB duomenys taip pat primena, kaip smarkiai per ciklą svyravo kainodara: nuo itin žemų lygių po pandemijos iki daugiau kaip 4 proc. 2023 metų pabaigoje.

    Kas kelia palūkanas?

    „Interhyp“ vadovas Jörgas Utechtas paskutinį brangimo etapą daugiausia sieja su infliacijos baimėmis, kurias pakurstė karas su Iranu ir su juo susijęs neapibrėžtumas žaliavų bei energijos rinkose. Tokie sukrėtimai dažniausiai persikelia į obligacijų pajamingumus, o jie tiesiogiai veikia fiksuotų palūkanų būsto paskolas.

    ECB šiemet jau du kartus didino palūkanų normas ir pagrindinę indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad kova su infliacija dar nėra baigta, todėl bankai perskaičiuoja skolinimo kainą.

    „Kainos reikšmingai kris tik tuomet, kai konfliktas bus išspręstas visam laikui“, – sakė Jörgas Utechtas.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Pasak „Interhyp“, vidutinei būsto paskolai vien pastarasis palūkanų šuolis gali pridėti apie 200 eurų prie mėnesio įmokos, priklausomai nuo paskolos dydžio ir termino. Dalis pirkėjų dėl to atideda sprendimus, o bankai griežčiau vertina riziką ir klientų finansinį rezervą.

    Nors skolinimasis brangsta, kainų dinamika išlieka įtempta: Vokietijos statistikos tarnyba Destatis skelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį būsto kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo 0,6 proc. Jos yra daugiau nei 5 proc. virš 2024 metų žemumų, tačiau vis dar apie 8,2 proc. žemiau 2022 metų piko.

    Tuo pat metu naujų būsto paskolų apimtys mažėja: per sausio–liepos mėnesius naujas skolinimas buvo daugiau nei 1,5 proc. mažesnis. Analitikai pabrėžia, kad rinką „laiko“ struktūrinė problema: chroniškas būsto pasiūlos trūkumas ir vangios gyvenamosios statybos, todėl kainos nekrenta taip, kaip būtų galima tikėtis esant aukštoms palūkanoms.

    Artimiausias svarbus orientyras skolintojams ir pirkėjams bus ECB sprendimas dėl palūkanų normų, kurį bankas turi paskelbti spalio 29 dieną. Nuo to, kokį toną pasirinks ECB ir kaip keisis infliacijos lūkesčiai, priklausys, ar palūkanos stabilizuosis, ar brangimo banga tęsis.

  • „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas įspėjo, kad Vokietija DI lenktynėse ima atsilikti, nors turi ir talentų, ir pramoninį potencialą. Jo teigimu, Europoje pažangą dažnai stabdo pernelyg ilgas svarstymas, o sprendimų priėmėjai turėtų greičiau pereiti nuo analizės prie praktinio diegimo.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos valdžia siekia stiprinti technologinį konkurencingumą ir pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų. Viena pagrindinių krypčių – didinti skaičiavimo pajėgumus ir pagreitinti DI produktų integraciją į tradicines pramonės šakas.

    Planuojamas bendras DI paktas

    Investicijų renginyje Berlyne kancleris Friedrichas Merzas ir Jensenas Huangas ketina pristatyti bendrą DI paktą. Iniciatyvos tikslas – paspartinti DI sprendimų taikymą Vokietijos pramonėje ir sutelkti ekosistemą nuo tyrimų iki praktinių projektų gamyboje.

    Skelbiama, kad Vokietijos vyriausybė ruošiama įsipareigoti skirti šimtus milijonų eurų. Tokios apimties viešasis finansavimas signalizuoja siekį mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos, kur DI diegimas, ypač didelio masto kompiuterijos srityje, vyksta sparčiau.

    Kas dalyvaus ir kam bus skirti pinigai

    Prie iniciatyvos turėtų prisidėti startuolis Black Forest Labs ir apie 10 įsitvirtinusių Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“ ir „Audi“. Tai reiškia, kad dėmesys nukreipiamas ne vien į laboratorinius prototipus, bet ir į realius pramoninius naudojimo atvejus, kur svarbiausi yra patikimumas, sauga ir našumas.

    Didžioji dalis lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta kompiuterijos pajėgumams įsigyti Deutsche Telekom Industrial AI Cloud infrastruktūroje, kur naudojama naujausia „Nvidia“ „Blackwell“ karta. Tokia kryptis atspindi pasaulinę tendenciją: pažangiam DI vis labiau trūksta ne idėjų, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energijos infrastruktūros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir Europai

    Partnerystė remiasi Sovereign Open Source Foundation Models iniciatyva, siekiančia kurti galingus atvirojo kodo DI modelius. Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą, ypač kai DI tampa kritine technologija ekonomikai, gynybai ir viešajam sektoriui.

    Berlyne vykstančiose diskusijose taip pat numatyta aptarti platesnius investicijų klausimus, susijusius su DI, energetika ir infrastruktūra. Vokietija tikisi, kad šis paketas padidins šalies patrauklumą inovacijoms ir padės išlaikyti konkurenciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Vokietija turi talentų ir pramonės pagrindą, tačiau delsti – pavojinga: DI reikia diegti greičiau“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos federalinė vyriausybė surengė pirmąją investuotojų konferenciją „Invest in Germany Summit“, kurioje dėmesys sutelktas į šalies patrauklumą verslui ir kapitalui. Renginio fone rizikos kapitalo rinkos lyderiai įspėja, kad Vokietijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo didina riziką prarasti sukuriamą vertę ir įtaką kritinėms technologijoms.

    Apie tai kalba ir German Venture and Growth Forum (GVGF), vienijantis daugiau kaip 20 Vokietijos rizikos kapitalo ir augimo fondų, kurie iš viso valdo apie 28 mlrd. eurų turto. Forumas teigia, kad šaliai būtina mobilizuoti daugiau vietinio institucinio kapitalo, kad Vokietijoje užaugusios technologijų bendrovės galėtų tapti pasauliniais rinkos lyderiais.

    GVGF duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šios sumos atėjo iš vietinių investuotojų. Tokia struktūra ypač ryški bendrovėms pereinant į didesnius investicijų etapus, kai reikalingi dešimčių ar šimtų milijonų eurų raundai.

    Forumas skaičiuoja, kad vien padidinus institucinių investuotojų dalį rizikos kapitale būtų galima kasmet sutelkti apie 15 mlrd. eurų papildomo privataus kapitalo augimo stadijos įmonėms. Pagrindinė idėja paprasta: daugiau vietinių pinigų leistų ne tik išlaikyti įmones ir jų kuriamas darbo vietas, bet ir sustiprintų technologinį suverenitetą, ypač DI ir giliųjų technologijų srityse.

    Vietinio kapitalo trūkumas

    GVGF atkreipia dėmesį, kad Europos bendrovėms, pritraukiančioms daugiau nei 100 mln. eurų augimo finansavimo, per pastaruosius penkerius metus reikšmingą vaidmenį suvaidino Jungtinių Valstijų investuotojai. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, kontrolės klausimai ir dalis ateities grąžos dažnai persikelia už Europos ribų.

    „Earlybird Venture Capital“ vienas įkūrėjų Christianas Nagelis pabrėžė, kad Vokietijoje vis dar neišnaudotas potencialas finansuoti savo technologijų čempionus.

    „Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šio kapitalo atėjo iš Vokietijos. Jungtinės Valstijos paprastai apie 70 proc. investicijų į savo augimo bendroves užsitikrina vidaus rinka, o Vokietijoje dar yra daug erdvės augti“, – sakė Christianas Nagelis.

    Jo teigimu, situacijai pakeisti reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio dialogo tarp fondų, institucinių investuotojų ir politikos formuotojų. GVGF taip pat įspėja, kad dalis Vokietijos institucinio kapitalo šiandien nukreipiama į užsienio rinkas, o tai mažina galimybes vietoje kurti globalius technologijų lyderius.

    2,8 trln. eurų kapitalo baseinas

    GVGF išskiria, kad Vokietijos pensijų fondai, draudimo bendrovės ir fondai bendrai valdo apie 2,8 trln. eurų, tačiau jų portfeliai tradiciškai koncentruoti į mažesnės rizikos turto klases, tokias kaip obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Toks pasiskirstymas gali užtikrinti stabilumą, bet kartu riboja ilgalaikio augimo potencialą.

    Forumas, remdamasis tarptautiniais palyginimais, atkreipia dėmesį į grąžos skirtumus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų institucinių investuotojų. GVGF cituojami OECD duomenys rodo, kad Vokietijos pensijų fondų vidutinė penkerių metų nominali grąža siekė 2,9 proc., o įvertinus infliaciją reali grąža buvo neigiama ir sudarė apie minus 0,6 proc.

    GVGF teigia, kad reikšminga dalis sprendimo slypi alokacijoje į rizikos kapitalą ir augimo fondus. Remiantis „Invest Europe“ duomenimis, kuriuos pateikia Forumas, Vokietijos instituciniai investuotojai per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo ir augimo fondams vidutiniškai skirdavo apie 400 mln. eurų per metus, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. alokacijos lygį.

    GVGF skaičiavimu, alokaciją padidinus iki 2 proc. būtų galima mobilizuoti apie 15 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Tai reikštų didesnį vietinį „paraką“ finansuojant vėlesnius etapus, kai įmonės jau turi produktą, pajamas ir siekia sparčios tarptautinės plėtros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai

    Pasak GVGF, klausimas nėra vien apie daugiau pinigų startuoliams. Tai ir apie Vokietijos konkurencingumą, gebėjimą išlaikyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei kontrolę tokiose srityse kaip DI, gynybos technologijos, puslaidininkiai ar kritinė programinė įranga.

    „Vsquared Ventures“ vienas įkūrėjų Benediktas von Schoeleris pabrėžė, kad diskusija apie investuotojų pritraukimą neturėtų apsiriboti tik tradicinėmis, istoriškai stipriomis pramonės šakomis.

    „Negalime apsaugoti gerovės ir darbo vietų remdamiesi vien vakarykščiais verslo modeliais. Patraukli investavimo šalis apibrėžiama ne tik joje jau įsitvirtinusiomis įmonėmis, bet pirmiausia tomis, kurios dar tik kuriamos ir gali išaugti į globalius lyderius“, – sakė Benediktas von Schoeleris.

    GVGF taip pat pristatė „German Venture & Growth Playbook“, kuriame apžvelgiama rizikos kapitalo grąžos ir rizikos logika bei argumentuojama, kodėl instituciniai investuotojai galėtų persvarstyti šios turto klasės vietą portfeliuose. Forumo žinutė aiški: jei Vokietija nori užauginti naują technologijų milžinų kartą, vien startuolių kūrimo neužtenka, jiems būtinas ir nuoseklus vietinis kapitalas mastelio augimui.

  • Šis ženklas ant žieminių padangų gali išgelbėti nuo baudos: M+S dažnai nebeužtenka

    Šis ženklas ant žieminių padangų gali išgelbėti nuo baudos: M+S dažnai nebeužtenka

    Daugelis vairuotojų ant žieminių ar universalių padangų pirmiausia ieško žymos M+S, tačiau Europoje vis dažniau lemiamas tampa kitas piktogramas. Svarbiausias ženklas yra 3PMSF, dar vadinamas alpiniu simboliu, kai matoma snaigė trijų kalnų fone.

    3PMSF nėra vien gamintojo pažadas ar rinkodaros triukas. Šis žymėjimas reiškia, kad padanga atitinka reglamentuose apibrėžtus sukibimo su sniegu reikalavimus ir jos savybės patvirtintos bandymais pagal tarptautinę tvarką.

    Kuo skiriasi 3PMSF ir M+S

    M+S (purvas ir sniegas) istoriškai buvo naudojamas apibūdinti protektoriaus raštą, kuris teoriškai geriau tinka prastesnėms dangoms. Praktikoje tai dažnai yra paties gamintojo deklaracija, kuri nebūtinai reiškia realius bandymų rezultatus ant sniego.

    Dėl šios priežasties dalis Europos valstybių žiemos sąlygomis nebepripažįsta vien M+S kaip pakankamo kriterijaus. Kelionė į kalnus ar per valstybės sieną gali baigtis ne tik nemalonumais, bet ir bauda, jei ant padangų nėra 3PMSF.

    Skirtingos taisyklės Europoje

    Vokietijoje galioja situacinė pareiga: žieminės padangos būtinos, kai keliuose yra žiemos sąlygos, pavyzdžiui, plikledis, suslėgtas sniegas ar pažliugęs sniegas. Ten priimamos tik padangos su 3PMSF, o važiavimas netinkamomis padangomis žiemos sąlygomis gali kainuoti apie 60 eurų, didėjant sumai, jei trukdomas eismas ar sukeliama avarija.

    Austrijoje laikotarpis dažniausiai apibrėžiamas kalendoriumi nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 15 dienos, o reikalavimai taikomi esant žiemos sąlygoms. Baudos prasideda maždaug nuo 100 eurų, o sukėlus pavojų ar eismo įvykį jos gali siekti nuo 5 000 iki 10 000 eurų.

    Prancūzijoje kalnuotuose regionuose, kuriems taikomas vadinamasis Kalnų įstatymas, nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos privaloma turėti žiemos įrangą. Dažniausiai reikalaujamos keturios padangos su 3PMSF arba alternatyviai leidžiama vežtis sniego grandines ar kitas sertifikuotas slydimą mažinančias priemones, o bauda siekia apie 135 eurus.

    Estijoje žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 dienos iki kovo 1 dienos, o pereinamaisiais laikotarpiais leidžiama rinktis pagal sąlygas. Ne dygliuotoms žieminėms padangoms numatomas reikalavimas turėti 3PMSF, o vien M+S dažnai laikoma nepakankamu.

    Ką verta pasitikrinti prieš kelionę

    Prieš žiemos sezoną ar kelionę į Alpes verta fiziškai apžiūrėti padangos šoną ir įsitikinti, kad yra 3PMSF ženklas. Taip pat svarbus ir protektoriaus gylis: nors teisiškai kai kuriose šalyse minimalus gylis gali būti mažesnis, praktikoje saugumui dažnai rekomenduojama ne mažiau kaip 4 mm.

    Net jei konkrečioje šalyje žieminės padangos nėra privalomos pagal kalendorių, pareiga išlieka per saugaus eismo principą. Po eismo įvykio netinkamos padangos gali tapti papildomu argumentu dėl vairuotojo aplaidumo vertinimo, o kai kuriais atvejais komplikuoti draudimo išmokos procesą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad universalių padangų rinka sparčiai auga, tačiau taisyklės ne visur vienodos. Dėl to patikimiausias orientyras išlieka ne užrašas M+S, o 3PMSF simbolis, kuris rodo, kad padanga sukurta ir patikrinta realioms žiemos sąlygoms.