CP v2

Tag: Vokietija

  • „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ rinkos vertė gegužės viduryje pasiekė apie 4,9 trilijono eurų ir, remiantis analitikų bei Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, pralenkė Vokietijos 2026 metų bendrojo vidaus produkto apimtį. Tai dar vienas ženklas, kaip sparčiai DI bumas kelia didžiausių technologijų bendrovių įvertinimus.

    Pagal skaičiavimus, Vokietijos 2026 metų BVP turėtų siekti maždaug 4,7 trilijono eurų. Tokia proporcija iš pirmo žvilgsnio atrodo stulbinanti, tačiau ji nereiškia, kad viena įmonė „uždirba“ daugiau nei valstybė, nes lyginami du skirtingi rodikliai.

    Kodėl šie skaičiai skiriasi?

    BVP parodo, kokią prekių ir paslaugų vertę šalis sukuria per metus. Tuo metu rinkos kapitalizacija atspindi biržoje esančių akcijų vertę, kurią lemia investuotojų lūkesčiai dėl ateities pajamų, pelningumo ir augimo.

    DI infrastruktūros paklausa šiandien yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Nvidia“ tapo viena brangiausių pasaulio bendrovių. Jos grafikos ir duomenų centrų lustai plačiai naudojami tiek DI modelių mokymui, tiek jų veikimui, o tai didina rinkos dalyvių prognozes dėl būsimų užsakymų.

    Europa atsilieka nuo JAV gigantų

    Kai „Nvidia“ rinkos vertė aplenkia Vokietiją, tai reiškia ir tai, kad ji tampa didesnė už bet kurios kitos Europos šalies ekonomiką pagal nominalų BVP. Panašioje pozicijoje atsiduria ir kitos JAV technologijų milžinės, kurių įvertinimai kai kuriais atvejais prilygsta didžiausių Europos valstybių metinei produkcijai.

    Skaičiuojama, kad penkių didžiausių JAV bendrovių „Nvidia“, „Alphabet“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“ bendra rinkos vertė siekia apie 17,8 trilijono eurų. Tai viršija penkių didžiausių Europos ekonomikų Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos bendrą BVP, kuris sudaro apie 15,6 trilijono eurų.

    Kas arčiausiai priartėjo Europoje?

    Europos kontekste aukščiausiai tarp įmonių paprastai minima Nyderlandų puslaidininkių pramonės įrangos gamintoja ASML, kurios rinkos vertė siekia apie 524 milijardus eurų. Vis dėlto net ir ji išlieka gerokai mažesnė už JAV technologijų lyderius, o tai paryškina struktūrinį skirtumą tarp JAV ir Europos kapitalo rinkų masto.

    Analitikų vertinimu, JAV technologijų sektoriui papildomą pagreitį suteikia didesnė rizikos kapitalo pasiūla, platesnė akcijų rinkų investuotojų bazė ir globalūs platformų verslo modeliai. Europoje tuo metu ryškesnę kapitalizacijos dalį sudaro pramonė, finansai ir farmacijos sektorius, kurie paprastai auga nuosaikiau.

    Šis palyginimas tampa ne tik investuotojų diskusija, bet ir politinės darbotvarkės dalimi, nes DI bei puslaidininkių grandinės vis dažniau laikomos strateginiu saugumo ir konkurencingumo klausimu. Sparčiai augant DI poreikiui, rinka tikisi, kad investicijos į duomenų centrus, energijos infrastruktūrą ir lustų gamybą išliks vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių.

  • Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Artimųjų Rytų krizė keičia maršrutus

    Karas su Iranu, kuris pastaraisiais mėnesiais trikdė skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos, verčia dalį vokiečių poilsiautojų pergalvoti atostogų planus. Kelionių sektorių ypač paveikė neapibrėžtumas dėl saugumo regione ir galimų staigių oro erdvės ribojimų.

    Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai keliautojai buvo įstrigę tranzitinėse stotelėse, sustiprino nerimą dėl tolimųjų skrydžių patikimumo. Dėl to dalis turistų renkasi trumpesnes keliones ir ieško poilsio arčiau namų.

    Brangesni skrydžiai ir paketai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad įtampa Persijos įlankos regione turi tiesioginį poveikį aviacijai: brangstant energijos ištekliams didėja vežėjų sąnaudos. Tai dažnai persikelia į bilietų kainas, o vėliau ir į kelionių paketų įkainius.

    Papildomas rizikos veiksnys yra galimi tiekimo sutrikimai, susiję su degalais, taip pat ilgesni skrydžių keliai, kai tenka apkeliauti nesaugias zonas. Tokiais atvejais skrydžiai trunka ilgiau, o tai reiškia didesnį degalų poreikį ir didesnes veiklos sąnaudas.

    Vokietijos kurortams tai gali būti postūmis

    Vokietijos federalinės vyriausybės turizmo įgaliotinis, CDU politikas Christophas Ploßas viešai teigė matantis galimybę šalies vidaus turizmui. Jo vertinimu, didžiausias užsakymų augimas tikėtinas Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse, kur paplūdimio atostogos tampa patrauklia alternatyva tolimoms kryptims.

    „Kad ir kokios skaudžios būtų Artimųjų Rytų krizės pasekmės daugeliui sektorių, ji kartu atveria galimybių Vokietijos turizmui“, – sakė Christophas Ploßas.

    Pasak jo, šiemet vidaus turizmui skatinti numatomos ir valstybės priemonės, siejamos su infrastruktūros gerinimu bei patogesniu keliavimu šalies viduje. Akcentuojama, kad turizmas išlieka svarbia ekonomikos atrama, ypač pajūrio ir kurortiniuose regionuose.

    Apklausos rodo augantį atsargumą

    Kelionių planų pokyčius patvirtina ir apklausų duomenys: reprezentatyvioje SAP Concur užsakymu atliktoje apklausoje beveik 20 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo su Iranu pasekmių patys atšaukė ar perrezervavo skrydį arba jų skrydis buvo atšauktas oro linijų.

    Toks rodiklis signalizuoja ne tik apie baimę, bet ir apie praktinius trikdžius, kai keliautojai priversti rinktis alternatyvius maršrutus. Turizmo rinkai tai reiškia didesnę paklausą artimesnėms kryptims ir lankstesniems kelionių sprendimams.

    Rekordinės nakvynės stiprina foną

    Vokietijos vidaus turizmo augimas fiksuotas ir iki šios krizės: Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais šalyje pasiektas naujas rekordas. Per metus užregistruota 497 500 000 nakvynių, tai yra apie 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais 2024 metais.

    Vien 2025 metų gruodį apgyvendinimo įstaigos fiksavo 32 000 000 nakvynių, arba 3,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šie skaičiai rodo, kad vidaus turizmas turi tvirtą pagrindą, o geopolitiniai sukrėtimai gali dar labiau paspartinti tendenciją atostogauti arčiau namų.

  • „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ skelbia plečiantis veiklą regione ir nuo birželio 25 dienos planuoja pradėti vieną ilgiausių reguliarių geležinkelio reisų Europoje. Naujas maršrutas sujungs Lenkijos rytus su Vokietija, o kelias drieksis per Čekiją.

    Vežėjas nurodo, kad traukiniai vienu reisu įveiks daugiau nei 1 300 kilometrų, o reisai bus vykdomi kasdien abiem kryptimis. Tokie tarpvalstybiniai maršrutai vertinami kaip svarbi alternatyva skrydžiams, ypač kai Europoje siekiama mažinti transporto taršą ir stiprinti naktinių bei tolimųjų traukinių tinklą.

    Maršruto pradžia numatyta Pšemyšlyje, iš kur traukinys važiuos per tokius miestus kaip Žešuvas, Krokuva ir Katovicai. Čekijoje planuojami sustojimai, be kita ko, Ostravoje ir Prahoje, o Vokietijoje – Drezdene, Leipcige, Erfurte ir Frankfurte prie Maino.

    „Ši trasa simboliškai mažina atstumą tarp Rytų ir Vakarų Europos ir atveria naujas susisiekimo galimybes visame regione“, – sakė „Leo Express“ vadovas Peteris Kohleris.

    Kol kas bilietų prekyba dar nepradėta, tačiau vežėjas skelbia, kad kainos turėtų startuoti nuo 10 eurų. Praktikoje galutinė kaina paprastai priklauso nuo užpildymo, pirkimo laiko ir pasirinktos paslaugų klasės, todėl pigiausi bilietai dažniausiai būna riboto kiekio.

    „Leo Express“ taip pat praneša apie planus tankinti reisus tarp Krokuvos ir Prahos – šiame maršrute kasdien turėtų kursuoti keturi traukiniai. Tai rodo augančią konkurenciją Vidurio Europoje, kur vežėjai stengiasi pritraukti keleivius greitesniais persėdimais, patogesniais tvarkaraščiais ir žemesnėmis kainomis.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjungoje kelionės traukiniais 2024 metais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus: fiksuota 8,7 mlrd. kelionių, o bendra apimtis sudarė 444,5 mlrd. keleivio kilometrų, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Tai stiprina politinį impulsą spartinti patogesnes keliones geležinkeliais, ypač tarp valstybių.

    Didžiausią bendrą keleivių vežimo geležinkeliais apimtį sukūrė Vokietija ir Prancūzija: atitinkamai 109,1 mlrd. ir 107,3 mlrd. keleivio kilometrų. Trečioje vietoje liko Italija su 55,9 mlrd. keleivio kilometrų, o tai patvirtina, kad didžiosios rinkos lemia didžiausią dalį viso ES geležinkelių srauto.

    Tuo metu dalis šalių 2024 metais nesiekė 1 mlrd. keleivio kilometrų ribos. Tarp mažiausius rodiklius turėjusių valstybių minima Lietuva ir Estija, kuriose fiksuota po 0,4 mlrd. keleivio kilometrų, todėl Baltijos regiono atotrūkis nuo didžiųjų geležinkelių rinkų išlieka akivaizdus.

    Kur keliaujama daugiausia?

    ES geležinkelių keleivių vežime dominuoja kelionės šalies viduje. 2024 metais 25 valstybėse narėse nacionalinės kelionės sudarė daugiau nei 90 proc. viso keleivių vežimo geležinkeliais, todėl tarptautiniai maršrutai vis dar yra mažesnė, nors ir strategiškai svarbi, rinkos dalis.

    Išimtimi tapo Liuksemburgas ir Čekija: jų nacionalinių kelionių dalis sudarė atitinkamai 63,5 proc. ir 82,1 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse tarptautiniai srautai dėl geografinės padėties, kasdienio judėjimo per sienas ir jungčių tinklo turi didesnį svorį.

    Geležinkelių tinklas traukiasi, bet ne visur

    Nors ES laikoma turinčia vieną tankiausių geležinkelių tinklų pasaulyje, ilgojo laikotarpio kryptis nevienareikšmė. „Eurostat“ duomenys rodo, kad bendras geležinkelių tinklo ilgis ES 1990–2024 metais sumažėjo 7,9 proc., o tai siejama su linijų uždarymu, maršrutų optimizavimu ir infrastruktūros pertvarkomis.

    Vis dėlto kai kurios valstybės investavo priešinga kryptimi. Ispanija išsiskyrė didžiausiu tinklo ilgio augimu, kuris siekė 12,2 proc., daugiausia dėl specialiai greitiesiems traukiniams skirtų linijų plėtros, leidusios sujungti didžiuosius miestus konkurencingu laiku.

    Pagal tinklo tankį pirmauja centrinės ir šiaurinės Europos šalys, kur didesnis gyventojų tankis ir didesni krovinių srautai tradiciškai palaiko geležinkelių infrastruktūros poreikį. Mažesni tankio rodikliai dažniau fiksuojami ES pakraščiuose, o Graikija, turinti daug salų, įvardijama kaip šalis su mažiausiu geležinkelių tinklo tankiu.

    Ką keis vieno bilieto planas?

    Šie skaičiai skelbiami tuo metu, kai Europos Komisija pristato priemonių paketą, skirtą supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Pagrindinė kryptis yra vadinamasis vieno bilieto principas, kai kelionę per kelis vežėjus būtų galima įsigyti vienu pirkimu, o planuoti, palyginti ir nusipirkti maršrutus padėtų skaitmeniniai įrankiai.

    Iniciatyva taip pat siejama su keleivių teisių stiprinimu: didesne apsauga praleidus jungtį net ir tuomet, kai kelionę vykdo skirtingos geležinkelių bendrovės. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką keleiviui likti be aiškaus sprendimo, kai vėlavimai grandinine reakcija paveikia visą maršrutą.

    „Naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais ir integruotomis judumo paslaugomis europiečiai galės vienu mygtuko paspaudimu planuoti, palyginti ir įsigyti tarpvalstybines keliones, kartu gaudami stipresnes keleivių teises ir geresnę apsaugą kiekviename žingsnyje“, – sakė už tvarų transportą ir turizmą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių bus praktinis skirtingų bilietų sistemų ir vežėjų taisyklių suderinimas. Tačiau augant keleivių srautams ir ieškant alternatyvų skrydžiams, ypač vidutinio nuotolio maršrutuose, geležinkeliai ES transporto politikoje tampa vis svarbesne konkurencingos, mažesnių emisijų mobilumo strategijos dalimi.

  • 13 amžiaus tualete rastas sąsiuvinis šokiruoja mokslininkus: įrašai vis dar įskaitomi

    13 amžiaus tualete rastas sąsiuvinis šokiruoja mokslininkus: įrašai vis dar įskaitomi

    Vokietijoje, Paderborne, archeologai viduramžių laikų latrinoje aptiko išskirtinai retą radinį – mažą asmeninį užrašų sąsiuvinį, kuris, nepaisant prabėgusių šimtmečių, išliko stebėtinai geros būklės. Pirminiai tyrimai rodo, kad artefaktas gali būti maždaug 700–800 metų senumo, o įrašai jame vis dar matomi.

    Mokslininkus labiausiai stebina tai, kad radinys išliko vientisas: paprastai organinės medžiagos, tokios kaip medis ar oda, per ilgą laiką suyra. Šiuo atveju suveikė specifinės sąlygos – drėgna, mažai deguonies turinti aplinka, kuri sulėtino irimą ir padėjo išsaugoti net smulkias detales.

    Kaip tualetas tapo laiko kapsule?

    Archeologijoje senos latrinos dažnai laikomos netikėtais lobynais, nes jose susidaro aplinka, kurioje bakterijų veikla ir deguonies trūkumas gali stabdyti irimo procesus. Dėl to tokiose vietose kartais išlieka oda, tekstilė, mediena ir net rašytiniai šaltiniai, kurie kitur būtų sunykę.

    Paderborne rastas daiktas buvo aptiktas kasinėjant 13–14 amžiaus laikotarpio statinį. Tarp kitų radinių išsiskyrė nedidelis, pailgas objektas, maždaug 10 x 7,5 centimetro dydžio, kurio išorė pasirodė esanti puošta įspaustos odos viršeliu.

    Kas tai per knygelė ir kaip joje rašyta?

    Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamoji vaško lentelių knygelė: medinės plokštelės buvo padengtos vašku, ant kurio rašyta smailiu rašikliu. Tokia priemonė viduramžiais buvo patogi kasdieniams užrašams, nes tekstą buvo galima nutrinti ir paviršių panaudoti dar kartą.

    Knygelėje yra 10 puslapių, iš kurių aštuoni yra rašomi iš abiejų pusių, o du kraštiniai – tik iš vienos. Konservatoriai teigia, kad vidiniai puslapiai buvo taip glaudžiai suspausti, jog į juos beveik nepateko nešvarumų, todėl vaškas nebuvo pažeistas, o raštas išliko įžiūrimas.

    „Skamba keistai, bet mums, archeologams, latrinos beveik visada yra tikras lobynas“, – sakė archeologė Barbara Rüschoff-Parzinger.

    Ką gali atskleisti įrašai?

    Kol kas tiksliai neaišku, kam priklausė knygelė, tačiau pirminės prielaidos sieja ją su Paderborno pirkliu, galėjusiu fiksuoti sandorius ar trumpas pastabas. Tyrėjai pastebi, kad pirkliai viduramžiais dažniau mokėjo skaityti ir rašyti nei dauguma gyventojų, todėl toks daiktas šioje socialinėje grupėje būtų logiškas.

    Raštas, kaip teigiama, panašu, priklauso vienam žmogui, o kai kur tekstas užrašytas ant ankstesnių, iki galo neištrintų įspaudų. Be to, odinis viršelis su puošniu ornamentu ir lotynų kalbos vartojimas leidžia manyti, kad savininkas galėjo būti pasiturintis.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad įrašų iššifravimas bus lėtas ir kruopštus darbas: rankraštis tankus, o kai kurios vietos gali būti sunkiai suprantamos dėl rašybos ypatumų. Tolesni tyrimai turėtų padėti tiksliau datuoti radinį, nustatyti jo gamybos medžiagas ir galbūt priartėti prie atsakymo, kas ir kodėl šią knygelę pametė vietoje, kuri galiausiai ją ir išsaugojo.

  • Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietijos geležinkelių grupė Deutsche Bahn vėl siūlo įsigyti naudotus keleivinius vagonus. Šį kartą kalbama apie beveik 100 vienetų, kurie, pasak pardavėjo, yra pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir gali būti eksploatuojami skirtingose Europoje paplitusiose elektrifikacijos sistemose.

    Tokie pardavimai sulaukia dėmesio, nes Lenkijos vežėjas PKP Intercity jau anksčiau papildė parką naudotais vagonais iš Vokietijos. Dalis jų jau veža keleivius, o likę buvo ruošiami eksploatacijai: perdažomi, tikrinami ir pritaikomi nacionaliniams reikalavimams.

    Dabar rinkoje atsiradęs naujas paketas kelia klausimą, ar Lenkija vėl svarstys pirkimą. Kol kas oficialaus patvirtinimo, kad PKP Intercity dalyvaus šiame procese, nėra, tačiau vežėjui tai galėtų būti pragmatiškas sprendimas, kai naujo riedmenų parko tiekimo terminai Europoje dažnai slenka dėl gamybos grandinių ir sertifikavimo procedūrų.

    Siūlomi vagonai apima ir 1, ir 2 klasės konfigūracijas, o dalis jų gali būti su kupė. Deutsche Bahn nurodo, kad tai keleiviniai vagonai, sukurti tolimojo susisiekimo maršrutams, todėl jų techniniai parametrai orientuoti į didesnį greitį bei ilgesnes keliones.

    Ankstesnė patirtis rodo, kad naudotų vagonų įvedimas į reguliarius reisus paprastai reikalauja papildomų darbų: techninės apžiūros, atitikties patikrų, interjero atnaujinimo ir komunikacinių sprendimų, pavyzdžiui, belaidžio interneto įrangos. Būtent tokius žingsnius, pradėjus eksploatuoti ankstesnę partiją, atliko ir PKP Intercity.

    Jei sandoris įvyktų, tai galėtų tapti tarpine priemone iki naujų vagonų bei traukinių pristatymo, nes vežėjai siekia didinti pasiūlą ir patikimumą augant keleivių srautams. Vis dėlto sprendimą lems ne tik kaina, bet ir reali vagonų būklė, modernizavimo apimtis bei tai, kaip greitai juos būtų galima pritaikyti ir išleisti į maršrutus.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Hamburgas vietoj Berlyno: ką pamatyti per kelias dienas ir kodėl jis vis dažniau stebina turistus

    Planuojant kelionę į Vokietiją daugelis pirmiausia renkasi Berlyną, tačiau vis dažniau keliautojai atranda Hamburgą, antrą pagal dydį šalies miestą prie Elbės. Tai miestas, kuriame uosto pramonė, vandens kanalai ir istorinis paveldas susilieja su šiuolaikine architektūra bei gyva kultūros scena.

    Hamburgas oficialiai yra miesto žemė ir turi ilgą Hanzos tradiciją, o jo uostas išlieka vienu svarbiausių Europos logistikos centrų. Ši tapatybė juntama ir turistinėse patirtyse: čia daug pasivaikščiojimo maršrutų palei vandenį, apžvalgos taškų, muziejų bei rajonų, kuriuose dominuoja raudonų plytų architektūra.

    Vienas ryškiausių Hamburgo simbolių yra Špaiherštatas – istorinis sandėlių rajonas uosto teritorijoje, garsėjantis tamsių plytų pastatais ir kanalais. Šis kompleksas, kartu su gretimu Kontorhauzo kvartalu, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl čia verta skirti laiko ne tik nuotraukoms, bet ir ramiam pasivaikščiojimui.

    Rajonas įdomus tuo, kad dalis pastatų iki šiol naudojama pagal pirminę paskirtį, o aplink atsirado ir modernių traukos taškų: nuo ekspozicijų apie miesto prekybos istoriją iki šiuolaikinių erdvių, pritaikytų lankytojams. Vakare, kai užsidega apšvietimas ir atsispindi vanduo, Špaiherštatas tampa viena fotogeniškiausių miesto vietų.

    Dar viena Hamburgo kasdienybės vizitinė kortelė – Alsterio ežeras, kurio pakrantės sutraukia ir miestiečius, ir turistus. Šiltesniu sezonu čia populiaru apeiti ežerą pėsčiomis, ilsėtis žolynuose ar prisėsti lauko kavinėse, o vandenyje dažnai matyti valtys ir vandens dviračiai.

    Hamburgas apskritai laikomas labai žaliu miestu, o vanduo jame yra ne dekoracija, bet infrastruktūros dalis – kanalai, upė ir ežeras natūraliai formuoja maršrutus. Dėl to net ir intensyvi miesto diena čia dažnai atrodo ramesnė nei didmiesčiuose, kuriuose dominuoja automobilių srautai.

    Ieškantiems kultūros Hamburgas siūlo platų muziejų pasirinkimą – nuo klasikinių dailės kolekcijų iki jūrinių ir technologijų tematikos ekspozicijų. Miesto muziejų kalendoriuje nuolat vyksta teminiai vakarai ir specialūs renginiai, todėl verta pasitikrinti datas iš anksto, ypač jei keliaujama savaitgaliui.

    Autentiška patirtis yra ir senasis tunelis po Elbe, atidarytas dar XX amžiaus pradžioje – jis sujungė miesto centrą su uosto teritorijomis ir iki šiol stebina inžineriniais sprendimais. O vakare Hamburgas atsiveria kitu kampu: Reperbano ir St. Pauli apylinkėse gausu klubų, barų ir koncertinių erdvių, kuriose šiuolaikinė scena gyvena ne mažiau intensyviai nei sostinėje.

    Kelionės biudžetą verta suplanuoti iš anksto, nes Hamburgas dažnai priskiriamas prie brangesnių Vokietijos miestų. Ekonomiškesnių variantų galima rasti toliau nuo centro ar keliaujant ne piko metu, tačiau pagrindinės lankytinos vietos dažnai patogiai pasiekiamos viešuoju transportu ir pėsčiomis.

    Jei norisi vienos dienos išvykos už miesto, Šiaurės Vokietijoje populiarios kryptys leidžia praplėsti maršrutą gamta ar teminiais parkais. Tačiau net ir kelios dienos pačiame Hamburge paprastai užtenka suprasti, kodėl jis vis dažniau minimas kaip įdomi, mažiau nuspėjama alternatyva pergrūstiems didmiesčiams.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.