Tag: Vokietija

  • Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomas mokestis cukrumi saldintiems gėrimams. Jei jam pritars Bundestagas, nauja tvarka įsigalios 2027 metų liepos 1 dieną ir paliestų dalį gaiviųjų gėrimų rinkos.

    Vyriausybė teigia, kad tikslas yra dvejopas: surinkti papildomų pajamų biudžetui ir paskatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį, siūlant sveikesnes alternatyvas. Kartu pabrėžiama, kad priemonė turėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

    Pagal projektą mokestis būtų taikomas gėrimams, kuriuose bendras cukraus kiekis siekia 5 gramus 100 mililitrų ar daugiau. Jei cukraus yra nuo 5 iki mažiau nei 8 gramų 100 mililitrų, tarifas siektų 0,26 euro už litrą.

    Gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 gramai 100 mililitrų ar daugiau, tarifas didėtų iki 0,32 euro už litrą. Į šią kategoriją patektų įvairūs limonadai, šaltos arbatos, energiniai gėrimai, vaisių nektarai ir sulčių koncentratai su pridėtiniu cukrumi.

    Projektas numato ir aiškias išimtis. Mokestis nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams bei jų nealkoholinėms versijoms, taip pat pieno, avižų ar ryžių gėrimams ir grynoms vaisių bei daržovių sultims.

    Taip pat neapmokestinami būtų gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais, nes projekte taikymo sritis siejama būtent su cukraus kiekiu. Vis dėlto šis aspektas gali kelti diskusijų, nes dalis sveikatos ekspertų ragina vertinti ir itin saldų skonį palaikančių produktų vartojimą.

    Nors mokestį mokėtų gamintojai arba didmenininkai, federalinė valdžia prognozuoja, kad dalis naštos būtų perkelta vartotojams. Skaičiuojama, kad parduotuvių kainos gali didėti keliomis dešimtimis centų už butelį ar skardinę, priklausomai nuo tūrio ir cukraus kiekio.

    Vyriausybės vertinimu, priemonė susijusi ir su sveikatos sistemos finansiniu spaudimu. Skelbiama, kad dėl didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo siejamos išlaidos viršija 2 milijardus eurų per metus, įskaitant nutukimo, cukrinio diabeto ir dantų ėduonies pasekmes.

    Numatoma, kad mokestis papildomai į biudžetą atneštų apie 690 milijonų eurų 2027 metais ir apie 925 milijonus eurų 2028 metais. Šios pajamos, pasak projekto rengėjų, galėtų padėti mažinti poreikį didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes prisidėtų prie centrinio sveikatos fondo finansavimo.

    Smulkiesiems gamintojams planuojama taikyti lengvatas. Numatoma, kad nepriklausomi gamintojai, per metus pagaminantys iki 70 000 litrų, būtų atleisti nuo šio mokesčio.

    Dar viena išimtis, skirta įmonėms, kurių metinė gamyba siekia iki 1 000 000 litrų, būtų galima tik gavus Europos Komisijos pritarimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai reiškia, kad galutinės lengvatų ribos dar gali kisti derinant projektą.

    Diskusijų Vokietijoje mokestis sulaukė dar iki kabineto sprendimo. Kritikai perspėja, kad priemonė didins kainas ir gali daryti spaudimą gėrimų pramonei bei darbo vietoms, ypač regionuose, kur gamyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir klausimas, ar mokesčiai iš tiesų pagerina sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtoje „Tax Foundation“ analizėje keliamas argumentas, kad kainų augimas nebūtinai lemia reikšmingą sveikatos rezultatų pagerėjimą.

    „Nors mokesčiai cukrumi saldintiems gėrimams didina jų kainą, nėra įrodymų, kad vien dėl to reikšmingai pagerėja sveikatos rodikliai“, – teigiama „Tax Foundation“ vertinime.

    Vis dėlto Vokietijos planai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai šalys mokesčiais bando mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Tarp valstybių, jau taikančių panašius sprendimus, minimos Prancūzija, Portugalija ir Vengrija, kur nuo 2011 metų galioja platesnis visuomenės sveikatos mokestis.

    Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo Bundestago sprendimo ir galimų korekcijų teisėkūros procese. Jei mokestis bus priimtas, rinkai teks prisitaikyti iš anksto, nes iki įsigaliojimo liktų beveik dveji metai, per kuriuos gamintojai galėtų keisti receptūras ir produktų linijas.

  • Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietijoje cigarečių kainos artimiausiais metais gali reikšmingai šoktelėti: Bundestagas pritarė planui palaipsniui didinti tabako akcizą. Skaičiuojama, kad vidutinis 20 cigarečių pakelis, dabar kainuojantis apie 8,05 euro, iki 2030 metų gali priartėti prie 11,36 euro.

    Pagal reformos skaičiavimus, kaina turėtų kilti etapais: nuo 2027 metais numatoma apie 8,77 euro, 2028 metais – 9,56 euro, 2029 metais – 10,42 euro. Kartu brangtų ir suktinėms skirtas tabakas, o kai kurių aukštesnės klasės prekių ženklų pakeliai, priklausomai nuo rinkos kainodaros, galėtų kainuoti ir apie 14 eurų.

    Biudžetui – milijardai, sveikatai – signalas

    Vyriausybė tikisi, kad didinamas akcizas per ketverius metus atneš apie 12 mlrd. eurų papildomų pajamų. Planuojama, kad papildomos įplaukos 2027 metais siektų apie 1,5 mlrd. eurų, o iki 2030 metų išaugtų maždaug iki 4,5 mlrd. eurų per metus.

    Akcizai tabakui Vokietijoje yra reikšminga biudžeto eilutė: vien 2025 metais iš tabako mokesčių surinkta apie 17,6 mlrd. eurų. Tačiau politikai pabrėžia, kad reforma turi ne vien fiskalinį tikslą – ji siejama ir su visuomenės sveikata, nes didesnės kainos dažnai mažina rūkymo patrauklumą, ypač tarp jaunų žmonių.

    Pramonė įspėja dėl šešėlio, opozicija kritikuoja

    Tabako pramonės atstovai kelia abejonių, ar planuojamos papildomos biudžeto pajamos bus pasiektos, nes dalis vartotojų gali ieškoti pigesnių alternatyvų. Tarp minimų rizikų – didesnis šešėlinės rinkos patrauklumas ir pirkimai kitose Europos Sąjungos šalyse, kur kainos mažesnės.

    Diskusijose Bundestage CDU atstovas Carstenas Brodesseris ragino rinktis saikingesnį didinimo tempą, argumentuodamas, kad per staigus brangimas gali sumažinti legalią apyvartą. Tuo metu SPD parlamentaras Ingo Vogelas pripažino, kad sprendimas padeda balansuoti biudžetą, bet kartu orientuotas į rūkymo mažinimą.

    „Pigūs produktai neturi tapti lengvu keliu į priklausomybę nuo nikotino, todėl šioje srityje keliame kainos slenkstį“, – sakė Ingo Vogelas.

    Jo teigimu, muitinės pareigūnų ir jų profsąjungų perspėjimai dėl galimo nelegalios prekybos augimo vertinami rimtai, nes neteisėta rinka reikštų ne tik mažesnes įplaukas, bet ir didesnį organizuoto nusikalstamumo vaidmenį.

    Kiek rūkančiųjų ir kodėl kainos svarbios

    Pagal 2025 metų mikrosurašymo duomenis, Vokietijoje rūko apie 19 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų: apie 14 proc. rūko reguliariai, o dar 5 proc. – retkarčiais. Vokietijos vėžio tyrimų centras skelbė, kad 2023 metais nuo su tabaku siejamų ligų šalyje mirė apie 131 000 žmonių.

    Sveikatos ekspertai akcizo didinimą dažnai įvardija kaip vieną veiksmingiausių priemonių mažinti rūkymą, nes kainų jautriausios grupės linkusios mažinti vartojimą arba visai mesti. Vis dėlto praktinis poveikis priklauso ir nuo kontrolės priemonių, kovos su kontrabanda bei bendros ekonominės situacijos.

    Galutinis sprendimas dar turės pereiti Bundesrato balsavimą. Jei prieštaravimų nekils, akcizo didinimas turėtų įsigalioti pagal numatytą grafiką, o Vokietijos cigarečių kainos dar labiau priartės prie brangiausių Europos rinkų.

  • „Volkswagen“ vėl atšaukia tūkstančius elektromobilių: įspėja dėl baterijų perkaitimo ir gaisro

    „Volkswagen“ vėl atšaukia tūkstančius elektromobilių: įspėja dėl baterijų perkaitimo ir gaisro

    Atšaukimas plečiamas į Vokietiją

    „Volkswagen“ ruošia dar vieną atšaukimo kampaniją, šįkart dėl įtariamo aukštos įtampos baterijų elemento defekto elektromobiliuose. Gamintojas perspėja, kad blogiausiu atveju padidėjusi šiluminė apkrova gali baigtis gaisru.

    Apie panašias procedūras jau buvo pranešta JAV ir Jungtinėje Karalystėje, o dabar veiksmai planuojami ir Vokietijoje bei kitose rinkose. JAV institucijų duomenimis, ten gali būti paveikta apie 22 000 elektrinių ID.4 modelių.

    Kokie modeliai ir kas nutiko

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, problemą nustatė vidinės kokybės patikros, o defektas siejamas su tiekėjų gamybos klaidomis tam tikru laikotarpiu. „Volkswagen“ patvirtino, kad kalbama apie kelis tūkstančius automobilių, tačiau tikslus skaičius ir šalių sąrašas gali kisti.

    Neoficialiai minimi 2023–2025 metais pagaminti „Volkswagen“ ID.3, ID.4, ID.7 ir ID. Buzz bei „Cupra Born“, tačiau gamintojas šio sąrašo kol kas nepatvirtino. Taip pat nurodoma, kad atšaukimas derinamas su atsakingomis institucijomis, o Vokietijos Federalinės automobilių transporto tarnybos duomenų bazėse jis dar nebuvo viešai registruotas.

    Ką vairuotojams rekomenduoja dabar

    Kol vyksta pasirengimas atšaukimui, „Volkswagen“ rekomenduoja galimai paveiktus automobilius įkrauti ne daugiau kaip iki 80 proc. Toks ribojimas skirtas sumažinti baterijos šiluminę apkrovą iki patikros ir galimų techninių veiksmų.

    Gamintojas planuoja dalį automobilių pakviesti į servisus baterijų patikrai. Nustačius, kad konkretaus automobilio baterija tvarkinga, įkrovimo ribojimas būtų atšauktas.

    Remontas gali apsiriboti programine įranga

    Bendrovė neatmeta, kad ne visais atvejais reikės keisti visą aukštos įtampos bateriją ar jos modulį. Priklausomai nuo gedimo pobūdžio, dalis automobilių gali būti sutvarkyti programinės įrangos atnaujinimu, kuris koreguotų baterijos valdymo algoritmus ir stebėseną.

    Teigiama, kad klientai, kurių automobiliai patenka į rizikos grupę, bus informuojami tiesiogiai. Įprastai tokiais atvejais savininkai gauna pranešimą su instrukcijomis, kaip registruotis patikrai ir kokių apribojimų laikytis iki vizito.

    Ši žinia pasirodė po ankstesnių koncerno atšaukimų: 2026 metų rugsėjį buvo skelbta apie maždaug 2,86 milijono „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl detalės, kuri, institucijų vertinimu, galėjo lemti vairo sistemos sutrikimus.

    Tuo pat metu „Volkswagen“ pabrėžia, kad Europoje elektromobilių pardavimai išlieka palyginti stiprūs: per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 20 proc. grupės pristatymų regione. Vis dėlto koncernas susiduria su paklausos svyravimais pasaulyje, ypač Kinijoje, kur konkurencija elektrinių modelių segmente smarkiai suintensyvėjo.

  • Lenkija tapo elektros eksportuotoja: daugiausia energijos perka Slovakija, Vokietija ir Čekija

    Lenkija 2026 metų pirmus devynis mėnesius elektros energijos prekyboje tapo grynąja eksportuotoja. Perdavimo sistemos operatoriaus PSE duomenys rodo, kad eksportas, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, išaugo apie 16 proc., o importas sumažėjo apie 13 proc.

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius Lenkija eksportavo 12 163,8 GWh elektros, kai 2025 metais per tą patį laikotarpį eksportas siekė 10 491,4 GWh. Importas šiemet sudarė 9 192,5 GWh, o pernai per pirmus devynis mėnesius buvo 10 542,3 GWh.

    Toks pokytis reiškia, kad 2026 metų pirmus tris ketvirčius Lenkijos grynasis eksporto balansas siekė 2 971,3 GWh. Palyginimui, 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu šalis buvo nedidelė importuotoja, o deficitas sudarė apie 51 GWh.

    Kas daugiausia pirko energiją

    PSE statistika rodo, kad pagrindinėmis lenkiškos elektros kryptimis 2026 metų pradžioje–rudenį tapo artimiausios kaimynės. Didžiausia dalis eksporto teko Slovakijai, kuri sugėrė daugiau nei 36 proc. viso išvežto kiekio.

    Antroje vietoje pagal apimtis buvo Vokietija, į kurią nukeliavo apie 29 proc. Lenkijos elektros eksporto, o trečioje – Čekija su beveik 19 proc. dalimi, skaičiuojant nuo bendro eksporto.

    Ryškiau augo tiekimas Ukrainai: 2026 metų pirmus devynis mėnesius eksportuota 716,8 GWh, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 347,1 GWh. Tai rodo didėjančius regiono srautų persiskirstymus ir Ukrainos poreikį stabilizuoti energetikos sistemą.

    Vokietija – ir pirkėja, ir tiekėja

    Išskirtinis šių metų bruožas – spartus eksporto į Vokietiją šuolis: per metus jis išaugo beveik 42 proc. ir pasiekė 3 559,5 GWh. Tuo pačiu Vokietija išliko svarbiausia Lenkijos importo kryptis, todėl srautai abiem kryptimis atspindi dinamišką prekybą ir kainų skirtumų įtaką.

    Importo struktūroje Vokietijos dalis 2026 metų pirmus tris ketvirčius siekė apie 46 proc. Toliau rikiavosi Švedija ir Čekija, kurių kiekvienos dalis sudarė maždaug po 16 proc.

    Kodėl krito importas iš Švedijos

    Vienas ryškiausių pokyčių – maždaug perpus sumažėjęs importas iš Švedijos, palyginti su praėjusiais metais. PSE nurodo, kad prekybos sąlygos šiemet buvo netipinės, nes dėl avarijų Lenkijos ir Švedijos jungtis kurį laiką neveikė.

    Tuo metu importas iš Ukrainos 2026 metais buvo menkas – 6,4 GWh per pirmus devynis mėnesius, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis siekė 164,3 GWh. Tai rodo, kad šiais metais prekyba su Ukraina labiau rėmėsi eksportu iš Lenkijos, o ne atvirkštine kryptimi.

    PSE duomenimis, 2023–2025 metais Lenkija dažniausiai buvo grynoji elektros importuotoja, o 2022 metais – eksportuotoja. 2026 metų rezultatai signalizuoja apie pasikeitusias regiono elektros kainas, srautų valdymą ir infrastruktūros veiksnius, galinčius iš esmės keisti balansą per trumpą laiką.

  • Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    2026 metų pirmą pusmetį Europos dirbtinio intelekto (DI) investicijų rinką formavo keli itin stambūs sandoriai ir plati mažesnių ankstyvos stadijos raundų bazė. Rinka aiškiai parodė, kad pažangūs DI modeliai, skaičiavimo infrastruktūra ir duomenų grandinė reikalauja kapitalo, kuris vis dažniau telkiasi keliuose lyderiuose.

    Didžiausią finansavimo dalį pritraukė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės. Šios trys rinkos išlaikė pranašumą tiek pagal sandorių vertę, tiek pagal aktyvumą, tačiau investicijos pasiekė ir Nyderlandus, Ispaniją, Šveicariją, Šiaurės šalis bei Centrinę ir Rytų Europą.

    Stambūs raundai keičia balansą

    Ryškiausiu pavyzdžiu tapo Jungtinės Karalystės „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė vysto autonomiškai besimokančias sistemas, remiasi pastiprinamuoju mokymusi ir siekia technologijų, kurios žinias įgyja per patirtį, o ne tik iš žmogaus sugeneruotų duomenų.

    Prancūzijoje išsiskyrė Paryžiuje įsikūrusi „Advanced Machine Intelligence“, užsitikrinusi apie 0,9 mlrd. eurų. Įmonė daug dėmesio skiria vadinamiesiems pasaulio modeliams, kurie orientuojasi ne vien į teksto prognozavimą, o į fizinio pasaulio dėsningumų supratimą ir pasekmių numatymą.

    Tarp didžiausių gavėjų išliko ir Prancūzijos „Mistral AI“, per pirmą 2026 metų pusmetį pritraukusi apie 0,8 mlrd. eurų skolos finansavimo. Pinigai skirti DI infrastruktūrai, įskaitant didelės apimties skaičiavimo pajėgumus ir duomenų centro plėtrą, siekiant mažinti priklausomybę nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Kur keliauja pinigai: nuo balso iki lustų

    Jungtinėje Karalystėje išsiskyrė ir „Recursive Superintelligence“, pritraukusi apie 0,6 mlrd. eurų. Bendrovė dirba su sistemomis, kurios galėtų tobulinti kitus DI sprendimus, automatizuoti tyrimus ir ilgainiui būti pritaikomos mokslo srityse, kur pažanga priklauso nuo eksperimentų ir analizės mastelio.

    DI balsui ir garso technologijoms didelį investuotojų dėmesį pritraukė Londone įsikūrusi „ElevenLabs“, surinkusi apie 0,5 mlrd. eurų. Įmonė plečia ne tik teksto vertimo į kalbą sprendimus, bet ir pokalbių agentus, skirtus klientų aptarnavimui, pardavimams bei vidiniams verslo procesams.

    Vokietijoje ryškiausia buvo Berlyno „Parloa“, pritraukusi apie 0,3 mlrd. eurų. Bendrovė kuria platformą, kuri leidžia automatizuoti klientų aptarnavimo sąveikas per balsą, pokalbių langus ir žinutes, o tokie sprendimai tampa itin aktualūs įmonėms, kurios siekia mažinti kaštus ir didinti paslaugų pasiekiamumą.

    Dideli pinigai keliavo ir į pramoninio pritaikymo kryptį: „PhysicsX“ surinko apie 0,3 mlrd. eurų ir toliau vysto inžinerines simuliacijas spartinančią programinę įrangą. Tokie įrankiai vertinami dėl galimybės trumpinti projektavimo ciklus pramonėje, kur sprendimų priėmimą dažnai riboja lėtas modeliavimas.

    Augant DI sistemų naudojimui, investicijos pasiekė ir specializuotą aparatinę įrangą. Jungtinės Karalystės „Fractile“ pritraukė apie 0,2 mlrd. eurų ir kuria lustus bei sistemas, skirtas efektyvinti DI išvadų skaičiavimą, kai didžiausiu iššūkiu tampa greitis, atminties pralaidumas ir energijos sąnaudos.

    Duomenų infrastruktūra – būtina grandis

    Nyderlandų „Wonderful“ surinko apie 0,1 mlrd. eurų ir vysto įmonėms skirtą DI platformą, orientuotą į agentus, automatizuojančius klientų aptarnavimą bei procesus. Tokie produktai dažnai reikalauja ne tik technologijos, bet ir vietinio diegimo bei pritaikymo skirtingoms kalboms ir reguliavimui.

    Duomenų paruošimas ir kokybė išliko viena kertinių temų: Londono „Encord“ pritraukė 50 mln. eurų. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūros įrankius, leidžiančius žymėti, valdyti ir vertinti mokymui bei diegimui naudojamus vaizdo, vaizdo įrašų, garso ir jutiklių duomenų rinkinius.

    Bendra pirmo 2026 metų pusmečio kryptis rodo, kad Europos DI ekosistema vis labiau diferencijuojasi: kapitalas dalijamas tarp fundamentinių tyrimų, infrastruktūros, pramoninių sprendimų ir įmonėms skirtų agentų. Investuotojai vis aiškiau vertina ne vien idėją, bet ir skaičiavimo pajėgumus, duomenų grandinę bei realų pritaikymą, kuris gali greičiau atnešti grąžą.

  • Atkasė slaptą X amžiaus pastatą Ottono Didžiojo rūmuose: kam jis iš tiesų tarnavo?

    Atkasė slaptą X amžiaus pastatą Ottono Didžiojo rūmuose: kam jis iš tiesų tarnavo?

    Vokietijoje, Saksonijoje-Anhalte, archeologai Helftos apylinkėse identifikavo mįslingą X amžiaus akmeninį pastatą, priklausiusį ankstyvųjų viduramžių valdovo rezidencijos kompleksui. Tyrėjų teigimu, radinys gali suteikti naujų žinių apie to meto valdžios centrų veikimą ir kasdienybę.

    Naujai atkastas statinys yra maždaug 9 metrų ilgio ir 5 metrų pločio, o jo viduje rasta rūsys. Įėjimą žymėjo akmeniniai laiptai, išlikę neįprastai gerai, todėl archeologai galėjo tiksliau atkurti pastato planą ir naudojimo logiką.

    Pagal radinių ir konstrukcijų datavimą pastatas priskiriamas X amžiui, o tai reiškia, kad jis patenka į seniausių regione žinomų pasaulietinių akmeninių statinių grupę. Tokie objektai tuo laikotarpiu buvo retos ir brangios statybos, dažniausiai sietos su valdovo aplinka ir administravimu.

    Kokia galėjo būti pastato paskirtis?

    Tiksli funkcija kol kas neaiški, tačiau svarstomos dvi pagrindinės versijos. Viena hipotezė teigia, kad čia galėjo apsistoti karališkieji svečiai ar aristokratai, lydėję valdovą jo vizitų metu.

    Kita versija radinį sieja su burgraviu, tai yra pareigūnu, galėjusiu prižiūrėti ir saugoti kompleksą valdovui išvykus. Tokia administracinė infrastruktūra buvo itin svarbi, nes rezidencijos veikė kaip laikini valdovo sustojimo ir valdžios demonstravimo taškai.

    Ką jau pavyko atkurti apie rezidenciją?

    Pati Helftos vietovė istoriniuose šaltiniuose siejama su Ottonu I, vadinamu Didžiuoju, taip pat su jo sūnumi Ottonu II. Ottonų dinastijos laikais buvo formuojamos Šventosios Romos imperijos valdžios struktūros, todėl tokie radiniai leidžia tiksliau suprasti, kaip atrodė ir veikė ankstyvieji reprezentaciniai centrai.

    Ankstesnių sezonų metu tyrėjai jau buvo identifikavę pagrindinius komplekso elementus, įskaitant akmeninio rūmų pastato liekanas ir bažnyčios pėdsakus. Šiemet taip pat atidengta akmeninė platforma rytinėje rūmų pusėje, kieme tarp rezidencijos ir sakralinio pastato, kuri, manoma, galėjo būti skirta susibūrimams po atviru dangumi.

    Archeologai tyrinėja ir žemesnio socialinio sluoksnio gyvenimo pėdsakus greta valdžios centro. Pietrytinėje teritorijos dalyje aptiktos pusiau į žemę įleistų statinių liekanos, siejamos su amatininkų veikla, pavyzdžiui, tekstilės gamyba, metalo apdirbimu ir kalkių ruošimu statybinėms medžiagoms.

    Kasinėjimų metu rasta ir gausi smulkių radinių kolekcija, apimanti sidabrines monetas nuo X iki XV amžiaus, ottonų laikotarpio papuošalus, emaliuotas seges, geležinius strėlių antgalius bei ornamentuotą keramiką. Tarp įdomesnių radinių minimas apie 1000 metus datuojamas puošnaus indo fragmentas iš rago ir beveik visiškai išlikusi kaulinė fleita, liudijanti ne tik buitį, bet ir kultūrines praktikas.

  • Sukūrė gyvybės koridorių, bet policija atėmė teises: trys vilkikų vairuotojai to nesitikėjo

    Sukūrė gyvybės koridorių, bet policija atėmė teises: trys vilkikų vairuotojai to nesitikėjo

    Gyvybės koridorius spūstyje daugeliui vairuotojų atrodo savaime suprantamas veiksmas, tačiau net ir elgiantis, atrodytų, teisingai galima sulaukti baudos. Vokietijoje trys vilkikų vairuotojai įsitikino, kad taisyklės dėl eismo juostų galioja ir avarijos vietoje.

    Incidentas įvyko Vokietijos greitkelyje A5, netoli Offenburg sankryžos, kur dėl eismo įvykio susidarė spūstis. Vairuotojai, kaip ir kiti eismo dalyviai, suformavo gyvybės koridorių, kad tarnybos galėtų greičiau pasiekti avarijos vietą.

    Tačiau policija, atvykusi į įvykio vietą, nedelsdama pritaikė sankcijas. Priežastis buvo ta, kad vilkikai stovėjo kairėje eismo juostoje, o tai apsunkino specialiųjų tarnybų judėjimą ir prieštaravo galiojantiems reikalavimams sunkiasvoriam transportui.

    Svarbi taisyklė vilkikams

    Vokietijoje keliuose už gyvenviečių ribų sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos, taip pat motorinėms transporto priemonėms su priekabomis ar puspriekabėmis, taikomi eismo juostų ribojimai. Jei kryptimi yra bent trys eismo juostos, tokios transporto priemonės paprastai privalo naudotis dviem dešinėmis juostomis.

    Išimtis taikoma tik tuomet, kai būtina laiku persirikiuoti, norint pakeisti važiavimo kryptį sankryžoje ar mazge. Praktikoje tai reiškia, kad kairioji juosta sunkvežimiams daugeliu atvejų nėra skirta, net jei eismas sulėtėjęs ar sustojęs.

    Baudos ir teisių praradimas

    Kiekvienas iš trijų vairuotojų gavo 240 eurų baudą ir po 2 baudos taškus. Vis dėlto didžiausia pasekmė buvo laikinas vairuotojo pažymėjimo sulaikymas, kuris profesionaliems vairuotojams gali reikšti ir realius darbo apribojimus.

    Toks policijos sprendimas siunčia aiškią žinutę: gyvybės koridorių formuoti būtina, bet kartu privaloma laikytis eismo juostų taisyklių. Kitu atveju net ir geras ketinimas gali virsti pažeidimu, turinčiu rimtų padarinių.

    Aktualu ir Lietuvoje važiuojantiems

    Ši istorija svarbi ir tarptautiniais maršrutais dirbantiems vairuotojams, nes skirtingose šalyse galioja nevienodos detalios taisyklės dėl sunkiasvorio transporto juostų bei lenkimo ribojimų. Vairuojant užsienyje rizika suklysti išauga, ypač stresinėse situacijose, kai formuojamas gyvybės koridorius.

    Be to, Lenkijoje nuo 2023 metais liepos įsigaliojo ribojimai, draudžiantys transporto priemonėms virš 3,5 tonos lenkti greitojo eismo keliuose, kai kiekviena kryptimi yra po dvi juostas. Už tokį pažeidimą numatytos griežtos baudos ir didelis baudos taškų skaičius, o pakartotinio pažeidimo atveju sankcijos dar labiau didėja.

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras siūlo apmokestinti pajamas iš DI: lėšos – darbo rinkos pertvarkai

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris pareiškė, kad itin didelės pajamos, kurias generuoja dirbtinis intelektas, turėtų būti apmokestintos. Pasak jo, gautos lėšos galėtų tapti svarbiu šaltiniu finansuojant darbo rinkos transformaciją ir darbuotojų persikvalifikavimą.

    Ministras pabrėžė principą, kad jei ekonominis augimas ir sukurta pridėtinė vertė atsiranda šalies viduje, mokesčiai taip pat turėtų būti sumokami toje pačioje valstybėje. Konkretaus mokesčio modelio jis neįvardijo, tačiau akcentavo poreikį valstybei susigrąžinti dalį DI sukuriamų finansinių srautų.

    Kaip DI keičia darbo rinką?

    Wildbergerio teigimu, DI plėtra iš esmės perbraižys profesijų žemėlapį: dalis užduočių bus automatizuota, o dalis pareigybių neišvengiamai keisis. Kartu jis prognozuoja, kad ilguoju laikotarpiu bendras užimtumas gali augti, tačiau naujos darbo vietos formuosis kitose srityse nei šiandien.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad didesnis poreikis gali rastis praktinėse, rankų darbo reikalaujančiose profesijose bei priežiūros ir slaugos paslaugų sektoriuje. Tokiems pokyčiams, jo vertinimu, būtina iš anksto ruoštis, nes didžiausia rizika kyla darbuotojams, kurių dabartinės kompetencijos greičiausiai bus pakeistos algoritmais.

    Kodėl kalbama apie naujus mokesčius?

    Diskusijos dėl apmokestinimo susijusios su tuo, kad DI sprendimai leidžia įmonėms smarkiai didinti produktyvumą ir pelningumą, tačiau tuo pat metu gali didinti spaudimą darbo rinkai. Valstybės, ieškančios būdų finansuoti mokymosi visą gyvenimą programas, persikvalifikavimą ir socialinę apsaugą, vis dažniau svarsto, kaip užtikrinti tvarias biudžeto pajamas.

    Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja siekis aiškiau reguliuoti skaitmeninę ekonomiką ir užtikrinti, kad tarptautinės technologijų bendrovės mokėtų mokesčius ten, kur realiai generuojama vertė. Šiame kontekste idėja apmokestinti DI sukuriamas pajamas gali tapti platesnių diskusijų apie skaitmeninius mokesčius ir technologijų sektoriaus indėlį į viešąsias paslaugas dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Vokietija svarstytų atskirą DI mokestį, ar bandytų pritaikyti esamus pelno, paslaugų ar skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo instrumentus. Vis dėlto ministro pasisakymas rodo, kad DI ekonominė nauda vis labiau vertinama ne tik verslo, bet ir viešųjų finansų bei socialinės politikos požiūriu.

  • Vokietija mažina elektros mokestį iki ES minimumo: ko tikėtis sąskaitose ir verslui?

    Sprendimas apima visus vartotojus

    Vokietijos vyriausybė paskelbė mažinanti elektros energijos mokesčio tarifą visiems klientams iki mažiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Tikimasi, kad sprendimas prisidės prie mažesnio kainų spaudimo ir pagerins ekonomikos konkurencingumą.

    Apie planą po valdančiosios CDU vadovybės susitikimo pranešė kancleris Friedrichas Merzas. Jo teigimu, tai turėtų būti ne vienkartinė lengvata, o ilgalaikė priemonė, kuri aiškiau įtvirtintų valdžios pažadus mažinti energijos kaštus.

    Kiek mažės mokestis

    Vokietijoje elektros energijos mokestis buvo įvestas 1999 metais kaip platesnės aplinkosauginės politikos dalis. Iki šiol jis buvo pridedamas prie galutinės sąskaitos ir darė tiesioginę įtaką tiek namų ūkių, tiek įmonių išlaidoms.

    Dabar skelbiama, kad galiojantis tarifas bus sumažintas iki mažiausio ES leidžiamo lygio. Vyriausybės komunikacijoje pabrėžiama, kad taip Vokietija priartės prie režimo, kurį jau taiko dalis energijai imlių pramonės sektorių, turinčių specialias sąlygas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Anksčiau panašus sprendimas buvo planuotas įgyvendinti 2025 metais, tačiau tam sutrukdė federalinio biudžeto deficitas. Pastaruoju metu, pasak kanclerio, ekonominės augimo prognozės pagerėjo, todėl atsirado daugiau erdvės finansuoti mažesnes įplaukas iš šio mokesčio.

    Kancleris taip pat akcentavo politinį aspektą, kad po pernai priimtų sprendimų buvo susiformavęs visuomenės ir verslo nepasitikėjimas dėl ankstesnių deklaracijų. Vyriausybė tikisi, kad mokesčio mažinimas padės atkurti patikimumą ir sumažins įtampą dėl energijos kainų.

    „Mūsų tikslas yra ne tik suteikti lengvatų, bet ir užpildyti patikimumo spragą, kuri atsirado po praėjusių metų sprendimo“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    Praktinis poveikis vartotojams priklausys nuo tiekėjų kainodaros, suvartojimo ir kitų sąskaitos dedamųjų, tačiau mažesnis mokestis turėtų mažinti bendrą galutinę kainą. Verslui tai gali reikšti mažesnius veiklos kaštus, o kai kuriems sektoriams ir didesnes galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose.

  • Vokietijos žiniasklaida apie Lenkijos sėkmę: transformacija be turtingo brolio tapo pranašumu

    Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“ atkreipė dėmesį, kad Rytų Vokietijos gyventojai šiandien vis dažniau lygina savo regiono raidą su Vidurio ir Rytų Europa, o kai kuriais aspektais net pavydi. Leidinys kaip pavyzdžius mini Lenkiją, Čekiją ir Lietuvą, kurios po 1990 metų pertvarkas vykdė neturėdamos vadinamojo turtingo brolio.

    Pasak publikacijos, Rytų Vokietija po suvienijimo gavo didžiulę Vakarų paramą: greitai perkeltą teisinę ir administracinę sistemą, institucijų modelį, investicijas ir kapitalą. Tačiau kartu, anot autoriaus, dalis gyventojų prarado jausmą, kad patys kontroliuoja savo ateitį, nes sprendimų priėmime dominavo Vakarų Vokietijos elitas.

    Tuo metu Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kelias buvęs kitoks: valstybės turėjo kurti rinkos ekonomiką ir demokratines institucijas pačios, dažnai esant ribotiems ištekliams. „Berliner Zeitung“ pabrėžia, kad būtent ši atsakomybė ir būtinybė greitai prisitaikyti ilgainiui tapo šių šalių stiprybe, nes leido greičiau išsiugdyti konkurencingumą ir lankstesnį ekonomikos modelį.

    Kas lėmė spartesnį augimą?

    Leidinys primena ir politinius sprendimus, kurie, vertinant iš šiandienos perspektyvos, padėjo sumažinti visuomenės susipriešinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kaip vienas pavyzdžių pateikiamas pirmojo nekomunistinio Lenkijos ministro pirmininko Tadeuszo Mazowieckio pasirinktas kursas, siejęs demokratijos kūrimą su žvilgsniu į priekį, o ne su kerštu ar plataus masto politinėmis represijomis.

    „Buvo siekiama kurti ateitį, o demokratiją pasiūlyti visiems visuomenės sluoksniams, net ir buvusiems komunistų partijos nariams“, – rašoma apibendrinant leidinio pateikiamą argumentą.

    Kalbėdamas apie dabartį, „Berliner Zeitung“ akcentuoja, kad Lenkija šiandien laikoma viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Leidinys taip pat teigia, kad po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalies ekonomikos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o nedarbo rodikliai kai kuriais laikotarpiais buvę mažesni nei Vokietijoje.

    Publikacijoje Lenkijos raida apibūdinama kaip plačiau Europoje matoma sėkmės istorija, pabrėžiant ryškų gyvenimo lygio ir ekonomikos modernizacijos šuolį per kelis dešimtmečius. Kartu išvada aiški: ilgainiui svarbus ne vien išorinis finansinis užnugaris, bet ir tai, kiek visuomenė jaučia galinti pati priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių.