CP v2

Tag: Vokietija

  • Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.

    Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.

    „Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.

    Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?

    Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.

    Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.

    Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.

    Kada rizika taptų reali pramonei?

    Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.

    Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.

    Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.

    Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.

  • Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    365 metrų projektas buvusioje anglių zonoje

    Rytų Vokietijoje, Lusatijos regione, šalia Klettwitz miestelio kyla vėjo jėgainė, kuri turėtų tapti aukščiausia pasaulyje. Planuojamas jos aukštis siekia 365 metrus, tad statinys būtų aukštesnis už Paryžiaus Eifelio bokštą.

    Vieta parinkta neatsitiktinai: Lusatija ilgus dešimtmečius buvo lignito kasybos centras, o kraštovaizdyje iki šiol matyti atvirų karjerų palikti randai. Dabar buvusios kasyklos teritorijose sparčiai plečiami saulės ir vėjo parkai, siekiant pakeisti anglimis paremtą energetiką.

    Kodėl vėjo jėgainės vis aukštėja?

    Projektą vystanti bendrovė „GICON“ teigia, kad esminė idėja paprasta: kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis. Toks profilis leidžia stabiliau gaminti elektrą ir didinti metinę energijos išeigą, ypač regionuose, kur prie žemės vėjo sąlygos kinta.

    „Kuo toliau nuo žemės paviršiaus, tuo vėjas stipresnis ir pastovesnis, todėl elektrą galima gaminti gerokai efektyviau“, – sakė „GICON“ įkūrėjas Jochenas Großmannas.

    Pasak jo, rinkoje ryškėja kryptis statyti aukštesnius bokštus ir didesnius rotorius, nes taip iš to paties sklypo galima išgauti daugiau energijos. Tai ypač aktualu Europoje, kur naujiems projektams vis dažniau ribojama erdvė, o leidimų išdavimas griežtėja.

    Du lygiai viename vėjo parke

    „GICON“ siūlo vadinamąją dviejų lygių koncepciją: šalia įprastų vėjo jėgainių įrengti itin aukštas konstrukcijas, kad vėjas būtų panaudojamas skirtinguose aukščiuose. Bendrovė skaičiuoja, kad taip modernizuojant jau veikiančius parkus būtų galima smarkiai padidinti gamybą neplečiant teritorijų.

    „Papildžius esamus parkus aukštesnėmis jėgainėmis, iš to paties ploto galima gauti kelis kartus didesnę grąžą“, – teigė Jochenas Großmannas.

    Praktinis tokio sprendimo tikslas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, kai saulės generacija krenta arba kai vėjas prie žemės būna nepastovus. Vis dėlto itin aukštos konstrukcijos kelia ir daugiau inžinerinių iššūkių: sudėtingėja logistika, montavimas, reikalingi didžiausios galios kranai, o eksploatacijoje svarbesnė tampa apkrovų ir vibracijų kontrolė.

    Bendrovė planuoja iki 2030-ųjų pradžios pastatyti apie 100 tokių aukštuminio vėjo jėgainių, o vėliau siekti dar didesnio masto. „GICON“ taip pat nurodo, kad vien Vokietijoje teoriškai būtų galima rasti potencialo tūkstančiams papildomų aukštų įrenginių, modernizuojant esamus parkus.

    Projektu domisi ir užsienio rinkos, nes daugelyje regionų atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip gaminti daugiau elektros neplečiant užimamos žemės ir išlaikant tinklų stabilumą. Vokietijos pavyzdys Lusatijoje tampa simboliniu posūkiu nuo anglies prie didelio masto atsinaujinančios energetikos.

  • „Waymo“ atvyksta į Miuncheną: ar be vairuotojo važiuojantys taksi tikrai saugesni?

    „Waymo“ atvyksta į Miuncheną: ar be vairuotojo važiuojantys taksi tikrai saugesni?

    JAV autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ paskelbė apie plėtrą į Miuncheną – tai vienas pirmųjų jos miestų už Jungtinių Valstijų ribų. Sprendimas rodo, kad autonominio vairavimo rinka Europoje pereina iš bandymų fazės į realių paslaugų etapą, nors reguliavimo reikalavimų čia gerokai daugiau.

    „Waymo“ jau teikia be vairuotojo veikiančių taksi paslaugas keliose JAV rinkose, o tarptautinę plėtrą pradeda nuo didžiųjų, technologijoms imlių miestų. Miunchenas tampa svarbiu pasirinkimu ir dėl Vokietijos automobilių pramonės ekosistemos, kuri vis aktyviau ieško partnerystės su programinę įrangą ir jutiklius kuriančiomis įmonėmis.

    Ar autonominiai taksi išties saugesni?

    Autonominių transporto priemonių šalininkai remiasi vis didėjančiu saugumo duomenų kiekiu. JAV skelbti kai kurių miestų statistiniai vertinimai rodo, kad be vairuotojo veikiantys taksi tam tikromis sąlygomis gali patirti gerokai mažiau avarijų nei žmonių vairuojami automobiliai, tačiau tokius palyginimus svarbu vertinti pagal maršrutus, greičius ir oro sąlygas.

    Europoje kasmet keliuose vis dar žūsta apie 20 000 žmonių, o didelė dalis eismo įvykių siejama su žmogiškuoju faktoriumi: greičio viršijimu, neatidumu, nuovargiu ar vairavimu apsvaigus. Dėl to autonominio vairavimo technologijos dažnai pristatomos kaip viena realiausių priemonių mažinti žūtis ir sužalojimus, jei jos bus diegiamos atsakingai.

    „Jeigu technologija įrodo, kad gali sumažinti avarijų skaičių, jos pritaikymas turėtų būti vertinamas kaip visuomenės saugumo klausimas“, – sakė transporto inovacijų ekspertai, vertinantys autonominio vairavimo plėtrą Europoje.

    Ką tai reikštų keleiviams ir kainoms?

    Miunchene kelionė taksi iš oro uosto į miesto centrą dažnai kainuoja apie 80–90 eurų, todėl be vairuotojo veikiantys taksi teoriškai galėtų didinti konkurenciją ir ilgainiui mažinti kainas. Vis dėlto galutinė paslaugos kaina priklausys nuo leidimų, draudimo sąlygų, automobilių parko kaštų ir to, ar paslauga bus plečiama masiškai, ar pradžioje liks ribotoje zonoje.

    Autonominiai taksi ypač dažnai minimi kaip sprendimas vietovėms, kur viešasis transportas retas, o naktimis ar vėlyvais skrydžių laikais alternatyvų mažai. Toks modelis galėtų papildyti tradicinį taksi ir pavežėjimo paslaugų sektorių, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijos atveju ir duomenų saugumo.

    Europos reguliavimas ir pramonės interesai

    Europos Sąjungoje autonominių automobilių diegimas juda per nacionalinių taisyklių, ES transporto ir duomenų apsaugos reikalavimų sankirtą. Skirtingos šalys diegia nevienodą praktiką, todėl tarptautinėms bendrovėms tenka prisitaikyti prie vietinių sertifikavimo ir bandymų reikalavimų.

    Tuo pat metu Vokietijos automobilių gamintojams autonominių taksi plėtra gali tapti proga kurti naujus verslo modelius, kai automobilis parduodamas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip paslauga. Partnerystės su tokiomis bendrovėmis kaip „Waymo“ potencialiai leistų ateityje Miunchene matyti be vairuotojo važiuojančius vietoje pagamintus automobilius, jei technologijų ir teisės aktų dėlionė susidėlios palankiai.

    Artimiausias etapas Miunchene greičiausiai bus susijęs su ribotais maršrutais, saugos vairuotojais arba nuotoline priežiūra, kol bus sukaupta pakankamai vietinių duomenų. Nors pažadai skamba ambicingai, autonominių taksi sėkmę Europoje lems ne vien technologija, bet ir visuomenės pasitikėjimas, aiškios atsakomybės taisyklės bei realiai išmatuojamas saugumo efektas.

  • Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Vokietija įtvirtino lyderystę

    Kelne vykstanti Gamescom laikoma didžiausia pasaulyje kompiuterinių ir vaizdo žaidimų paroda, o 2026 metais ji fiksavo rekordinį dalyvių skaičių. Organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 350 000 lankytojų, o renginys vis labiau tampa ne tik pramogų, bet ir ekonomikos bei politikos darbotvarkės dalimi.

    Skaitmeniniai laisvalaikio įpročiai Vokietijoje per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pasikeitė: naujausio laisvalaikio tyrimo duomenimis, 33 proc. apklaustųjų vaizdo žaidimus žaidžia bent kartą per savaitę. Dar sparčiau augo tik veiklos išmaniuosiuose telefonuose ir muzikos klausymasis.

    9,4 mlrd. eurų rinka ir politinis dėmesys

    2026 metų Gamescom vyko su šūkiu, pabrėžiančiu žaidimų ryšį su ateities technologijomis, o į Kelną atvyko aukšto rango Europos Komisijos atstovė, atsakinga už skaitmenines technologijas. Vizito tikslas – aptarti Europos Sąjungos požiūrį į žaidimų sektorių, jo konkurencingumą ir reguliavimo kryptis.

    Šiemet į Gamescom atvyko ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, tapęs pirmuoju šalies vadovu, apsilankiusiu šiame renginyje. Jis atidarė Gamescom kongresą, taip dar kartą pabrėždamas, kad žaidimų industrija Vokietijoje vertinama kaip reikšminga kultūros ir ekonomikos dalis.

    Vokietijos žaidimų industrijos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais pajamos iš žaidimų, įrangos ir internetinių žaidimų paslaugų pasiekė apie 9,4 mlrd. eurų. Tai buvo 4 proc. augimas, o Vokietija išliko didžiausia žaidimų rinka Europoje ir penkta pagal dydį pasaulyje.

    „Kaip didžiausias pasaulyje žaidimų renginys, Gamescom dar kartą parodo, kad turime gerokai geriau išnaudoti unikalų žaidimų potencialą ir jų kultūrinę, ekonominę bei technologinę galią“, – sakė asociacijos Game vadovas Felixas Falkas.

    „Tam reikia daugiau ambicijų, patikimų politinių sąlygų, proporcingo reguliavimo ir platesnio žaidimų potencialo panaudojimo visuomenėje“, – pridūrė jis.

    DI didina lustų paklausą, o tai kelia kainas

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas 3 proc. pajamų kritimas iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, o didžiausią įtaką turėjo 8 proc. smukę techninės įrangos pardavimai. Rinkos dalyviai tai sieja su brangstančiais atminties lustais ir kaupikliais, dėl ko pastaraisiais mėnesiais brango ir dalis žaidimų įrenginių.

    Renginio atidaryme Kanados žaidimų apžvalgininkas ir vedėjas Geoffas Keighley pabrėžė, kad pramonės pokyčiai vienu metu ir džiugina, ir kelia nerimą. Jo vertinimu, DI duomenų centrai reikalauja milžiniškų lustų kiekių, todėl tiekimo grandinėse atsiranda spaudimas, kuris brangina ir žaidimų technologijas.

    Parodoje pristatyti nauji projektai apėmė ir veiksmo, ir strategijos žanrus, taip pat tęstinius populiarių serijų leidimus. Tarp ryškesnių pristatymų minimas ir „Giants Software“ rezultatas: bendrovė pranešė, kad „Farming Simulator 25“, išleistas 2024 metų pabaigoje, pasiekė 5 mln. parduotų kopijų ribą, o Gamescom pristatė ir artėjantį papildinį „Farming Simulator 25: Beans & Alpacas“.

    Žaidimų industrijai vis labiau susipinant su puslaidininkių, debesijos ir DI plėtra, kainų bei tiekimo svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių vartotojams. Tuo pat metu tokie renginiai kaip Gamescom rodo, kad Europos šalys siekia ne tik pirkti, bet ir kurti daugiau žaidimų bei su tuo susijusių technologijų savo regione.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.

  • Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Eurostato skaičiai: augimas tęsiasi

    Eurostatas paskelbė naujausius duomenis apie degalų ir tepalų, skirtų asmeniniam transportui, kainų pokyčius Europos Sąjungoje. 2026 metų liepos mėnesį šios kategorijos kainos ES vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnės nei 2025 metų liepą.

    Metinis augimas pastaraisiais mėnesiais svyravo: 2026 metų gegužę fiksuotas 20,7 proc. šuolis, o birželį augimas sulėtėjo iki 13,7 proc. Tai rodo, kad kainų dinamika išlieka nepastovi ir priklauso tiek nuo naftos rinkos, tiek nuo mokesčių ir paklausos sezoninių veiksnių.

    Kur kainos kilo labiausiai, o kur beveik nesikeitė

    Eurostato duomenimis, 2026 metų liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, degalų ir tepalų kainos augo 25 iš 27 ES valstybių. 13 šalių metinis augimas liepą buvo didesnis nei birželį, nors daugumoje valstybių rodiklis buvo mažesnis nei gegužę.

    Didžiausias metinis kainų augimas tarp ES šalių fiksuotas Rumunijoje – 24,2 proc. Vokietijoje ir Lietuvoje augimas siekė po 22,9 proc., Bulgarijoje – 22,2 proc., Nyderlanduose – 22,0 proc., Suomijoje – 20,5 proc.

    Mažiausi metiniai pokyčiai registruoti Švedijoje, kur kainos didėjo 1,2 proc., ir Airijoje – 3,2 proc. Vengrija buvo išskirtinė tuo, kad metinis pokytis buvo neigiamas – kainos sumažėjo 0,1 proc.

    Mėnesio pokyčiai: dyzelinas ir benzinas vėl brango

    Vertinant mėnesio pokytį, 2026 metų liepą, palyginti su birželiu, ES vartotojai pajuto kainų kilimą. Dyzelino kainos augo 4,3 proc., o benzino – 4,7 proc.

    Tai buvo apsisukimas po birželio rezultatų, kai, lyginant su geguže, dyzelinas ES vidutiniškai atpigo 6,4 proc., o benzinas – 4,2 proc. Tokie svyravimai dažnai siejami su žaliavinės naftos kainų pokyčiais, atsargų dinamika ir vasaros kelionių sezono paklausos šuoliu.

    Tarp birželio ir liepos dyzelino kainos padidėjo 17 ES šalių, daugiausia Lenkijoje – 13,4 proc., Vokietijoje – 12,7 proc., Graikijoje – 12,1 proc. Tuo pat metu 9 šalyse dyzelinas pigo, labiausiai Kipre – 7,9 proc., Švedijoje – 7,4 proc., Airijoje – 6,4 proc.

    Benzino kainos tarp birželio ir liepos didėjo 14 šalių, o mažėjo 12 šalių. Didžiausi mėnesio šuoliai fiksuoti Lenkijoje – 17,2 proc., Vokietijoje – 11,0 proc., Ispanijoje – 7,1 proc., o didžiausi kritimai – Švedijoje – 11,1 proc., Kipre – 5,4 proc., Airijoje – 4,1 proc.

    „Dideli kainų skirtumai tarp šalių rodo, kad vien naftos kaina nepaaiškina visko – svarbūs ir akcizai, logistika bei rinkos konkurencija“, – sakė vienas iš degalų rinką stebinčių analitikų.

    Regiono kontekste išsiskiria tai, kad Vengrija buvo vienintelė šalis, kurioje metinis degalų ir tepalų kainų pokytis buvo neigiamas. Tuo metu Lietuva pateko tarp ES valstybių, kuriose metinis kainų augimas buvo vienas didžiausių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek transporto ir logistikos sąnaudoms.

  • „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Waymo“ taikosi į pirmą ES rinką

    „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ priklausanti autonominio vairavimo įmonė „Waymo“ paskelbė planuojanti viešai paleisti be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą Miunchene 2027 metais. Tai būtų pirmasis „Waymo“ startas Europos Sąjungoje, o bandymai mieste turėtų prasidėti dar artimiausiomis savaitėmis.

    Pirmuoju etapu „Waymo“ automobiliai Miuncheno gatvėse važiuos su vairuotojais, nes bus vykdoma žemėlapių sudarymo ir sistemų pritaikymo konkrečioms eismo sąlygoms fazė. Įmonė pabrėžia, kad tikslas yra sukalibruoti „Waymo Driver“ taip, kad jis patikimai veiktų tankiame didmiesčio sraute.

    Kodėl Miunchenas ir kuo tai svarbu

    „Waymo“ teigimu, Miunchenas pasirinktas dėl stiprios mobilumo ir technologijų ekosistemos bei palankių sąlygų inovacijoms. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris šį žingsnį pavadino svarbiu lūžiu, o Transporto ministerijos atstovai akcentuoja, kad autonominis vairavimas taps ateities mobilumo pagrindu.

    Vokietija turi vieną aiškiausių teisinių pagrindų Europoje, nes nuo 2021 metais priimto reguliavimo šalis leidžia vairuotojo neturinčius automobilius kasdieniam eismui apibrėžtomis sąlygomis. Vis dėlto „Waymo“ dar turės gauti būtinus leidimus ir derinti veiksmus su Federaline motorinių transporto priemonių tarnyba bei vietos institucijomis.

    Techniniai iššūkiai: triukšmas ir žiema

    Autonominių automobilių bandymai Europoje jau kelia praktinių klausimų. Po „Waymo“ testų Londone dalis gyventojų skundėsi triukšmu, nes žemėlapių sudarymo metu automobiliai gali dažnai manevruoti ir kartoti važiavimus tomis pačiomis gatvėmis, kad surinktų pakankamai duomenų.

    Dar vienas klausimas, kurį kelia Vokietijos žiniasklaida, yra žiemos sąlygos. Sniegas, plikledis ir prastesnis kelio ženklinimo matomumas laikomi vienais sudėtingiausių scenarijų autonominėms sistemoms, todėl kai kuriose JAV vietovėse įmonė vis dar naudoja saugos vairuotojus.

    „Miunchenas yra viena stipriausių pasaulio vietų mobilumo ir technologijų srityje. Tapti šio miesto dalimi yra svarbus žingsnis plečiant mūsų pasaulinį dalyvavimą“, – sakė „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana.

    Konkurencija auga: „Uber“ ir „Volkswagen“ planai

    Robotaksi tema Vokietijoje įgauna pagreitį ir dėl konkurentų veiksmų. Anksčiau skelbta, kad „Uber“ Miunchene planuoja autonominių robotaksi bandymus kartu su Izraelio bendrove „Autobrains“, o pasirinkimą siejo su tankia infrastruktūra, automobilių pramonės artumu ir teisine baze.

    Tuo metu Hamburge autonominiai automobiliai su saugos vairuotojais jau bandomi „Volkswagen“ projekte. Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: Europoje autonominis transportas pereina iš laboratorijų ir uždarų trasų į realias gatves, tačiau viešas paleidimas priklausys nuo saugumo įrodymų, leidimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Waymo“ pabrėžia, kad robotaksi paslauga būtų skirta papildyti viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis, o ne juos pakeisti. Įmonė taip pat teigia sukaupusi didelę patirtį, nes jos paslauga jau atliko daugiau nei 20 milijonų kelionių, o autonominiai automobiliai nuvažiavo daugiau nei 350 milijonų kilometrų.

  • „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ pranešė plečianti veiklą Europoje ir artimiausiomis savaitėmis pradėsianti bandomuosius važiavimus Vokietijoje. Pirmuoju miestu pasirinktas Miunchenas, kur gatvėse pasirodys bendrovės automobiliai, skirti technologijai ir maršrutams parengti.

    Nors tai bus vadinama robotaksi programos pradžia, realybėje automobiliai iš pradžių nevažiuos savarankiškai. Juos valdys specialiai apmokyti bendrovės darbuotojai, o pagrindinis tikslas bus sudaryti itin detalius žemėlapius ir surinkti duomenis apie vietos eismo ypatumus.

    „Miunchenas yra pasaulinio lygio mobilumo ir inžinerijos centras, o buvimas šio miesto dalimi mums yra svarbus plėtros žingsnis“, – sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana.

    Vokietijos transporto politikos atstovai taip pat viešai signalizuoja palankumą autonominiam transportui, pabrėždami, kad šalyje kuriamas tam palankus reguliavimas. Vis dėlto komercinių, už keliones mokančių keleivių vežimo paslauga Vokietijoje planuojama tik 2027 metų pabaigoje, jei bandymai ir derinimai vyks pagal planą.

    Kodėl pasirinktas Miunchenas

    Miunchenas „Waymo“ bus reikšmingas testas dėl intensyvaus viešojo transporto, gausaus pėsčiųjų ir dviratininkų srauto bei kitokio eismo organizavimo nei daugelyje JAV miestų. Tokiose sąlygose autonominė sistema turi ne tik atpažinti dalyvius, bet ir numatyti jų elgseną, ypač sankryžose ir tankiuose centruose.

    Vokietijoje papildomai svarbūs ir sezoniniai veiksniai: žiemą pasitaikantis sniegas, prastesnis matomumas, kelio ženklinimo uždengimas. Tokie scenarijai autonominio vairavimo sistemoms yra vieni sudėtingiausių, todėl pradinėje fazėje duomenų rinkimas ir žemėlapių tikslinimas tampa kritiškai svarbūs.

    Europa ir robotaksi varžybos

    „Waymo“ jau turi komercinės robotaksi patirties JAV, kur paslauga veikia keliuose didmiesčiuose. Tačiau Europa laikoma kitokiu iššūkiu dėl griežtesnių reikalavimų saugai, duomenų apsaugai ir atsakomybės paskirstymui, kai transporto priemonė juda savarankiškai.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai autonominio transporto rinka spartėja, o konkurencija auga. Gamintojai ir technologijų bendrovės investuoja į DI valdomą aplinkos suvokimą, jutiklių sintezę ir saugos procedūras, o miestai vis dažniau reikalauja aiškių įrodymų, kad technologija realiomis sąlygomis yra patikimesnė už žmogų vairuotoją.

    Kada Vokietijoje bus galima važiuoti

    Iki pilnavertės paslaugos starto Miunchene laukiama kelių etapų: nuo žemėlapių sudarymo ir bandymų su saugos vairuotojais iki leidimų bei veiklos modelio suderinimo su vietos institucijomis. Tik tuomet galėtų prasidėti riboto masto autonominiai važiavimai, o po jų ir komercinė veikla.

    Kol kas tai signalas, kad Vokietija tampa viena pagrindinių „Waymo“ stotelių Europoje. Galutinis sėkmės matas bus ne vien technologiniai rezultatai, bet ir tai, ar paslauga pelnys gyventojų pasitikėjimą, ypač mieste, kuriame viešasis transportas ir aktyvus judumas jau dabar užima didelę kasdienio susisiekimo dalį.

  • Vokietijos BND žengia į Gamescom: slaptųjų agentų ieškos tarp žaidėjų ir hakerių

    Vokietijos BND žengia į Gamescom: slaptųjų agentų ieškos tarp žaidėjų ir hakerių

    Žaidimų mugė tapo verbavimo vieta

    Kasmet Kelne vykstanti žaidimų paroda Gamescom paprastai siejama su naujų vaizdo žaidimų anonsais, technologijų demonstracijomis ir susitikimais su kūrėjais, esporto atstovais bei turinio kūrėjais. Tačiau šiemet renginys sulaukė netikėto dėmesio ne tik iš leidėjų ar žaidėjų bendruomenės.

    Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba Bundesnachrichtendienst, trumpiau BND, parodoje ketina ieškoti talentų ir pristatyti galimybes prisidėti prie valstybės saugumo užduočių. Apie tokį žingsnį pranešė britų leidinys „The Telegraph“.

    Ko BND tikisi iš žaidėjų?

    Pasak informacijos, BND atstovai Gamescom metu planuoja bendrauti su lankytojais, kurie atitinka jiems aktualų profilį, ir kviesti į atrankos procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie domisi programavimu, įsilaužimų prevencija, duomenų analize ar turi praktinių kibernetinio saugumo įgūdžių.

    Skelbiama, kad atranka gali apimti kelių etapų užduotis, tikrinančias techninį mąstymą, problemų sprendimo greitį ir gebėjimą dirbti su sudėtingais scenarijais. Tokie gebėjimai, žvalgybos požiūriu, dažnai persidengia su tuo, kas ugdoma žaidimuose, kur svarbūs strategija, dėmesio koncentracija ir reakcija.

    Fonas – kibernetinių grėsmių augimas

    Toks BND žingsnis aiškinamas kaip reakcija į išaugusį kibernetinių incidentų ir priešiškų veiksmų mastą Europoje po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Vokietija, kaip viena aktyvių Ukrainos rėmėjų, ne kartą įvardyta tarp šalių, patiriančių tikslines kibernetines atakas prieš viešąjį sektorių, infrastruktūrą ir privačias organizacijas.

    Nors konkrečios operacijos detalės paprastai neviešinamos, Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad kovai su kibernetinėmis grėsmėmis trūksta specialistų. Todėl visame regione ryškėja tendencija talentų ieškoti ne vien tradiciniais kanalais, bet ir bendruomenėse, kuriose gausu techninių įgūdžių turinčių jaunų žmonių.

    Ne vienas precedentų pavyzdys

    Žaidėjų įgūdžių pritaikymas realioms, aukštos atsakomybės užduotims nėra naujiena. Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad patirtis su simuliatoriais ir greitos reakcijos reikalaujančiais žaidimais gali padėti greičiau perprasti nuotolinių sistemų valdymą, įskaitant dronų operatorių rengimą.

    Panašios atrankos idėjos skamba ir kitose srityse. Jungtinių Valstijų Federalinė aviacijos administracija viešai yra kalbėjusi apie norą pritraukti kandidatus iš žaidėjų bendruomenės į oro eismo kontrolės specialistų gretas, argumentuodama, kad jiems būdingas daugiafunkcis dėmesys, erdvinis suvokimas ir gebėjimas dirbti spaudimo sąlygomis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žaidimų bendruomenėse slypintis potencialas ypač svarbus kibernetinio saugumo srityje, kur gebėjimai dažnai formuojami praktika ir nuolatiniu problemų sprendimu. BND sprendimas pasirodyti didžiausioje Europos žaidimų parodoje gali tapti signalu, kad valstybės institucijos vis aktyviau konkuruos dėl talentų su privačiu sektoriumi.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.