JAV blokada skylėta: per vieną dieną per Ormūzo sąsiaurį praplaukė 4 mln. Irano naftos barelių

Nafta juda nepaisant ribojimų

Po vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio konflikto su Iranu, vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių – Ormūzo sąsiauris – tapo dar didesnės įtampos zona. Iki konflikto juo vidutiniškai praplaukdavo apie 140 laivų per dieną, o bet koks sutrikimas šiame ruože greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms.

Teheranas netrukus po karo pradžios pranešė apie sąsiaurio blokavimą, tačiau reali situacija vandenyje, sprendžiant iš stebėsenos duomenų, išliko gerokai sudėtingesnė. Rinka į tokius signalus reaguoja ne tik politinėmis antraštėmis, bet ir faktiniu krovinių judėjimu.

Ką sako JAV ir ką rodo palydovai

JAV kariuomenė skelbė, kad nuo balandžio 13 dienos, kai įsigaliojo JAV iniciuota Irano uostų blokada, pagal JAV nurodymus apsisukti buvo priversti 37 laivai. Tokie skaičiai turėjo parodyti, kad ribojimai veikia ir daro apčiuopiamą spaudimą Teheranui.

Vis dėlto palydovinė analizė, kurią skelbia „TankerTrackers.com“, leidžia daryti išvadą, kad srautas nebuvo sustabdytas. Remiantis šia stebėsena, balandžio 24 dieną per blokadą galėjo praslysti maždaug 4 mln. Irano naftos barelių, apie tai pranešė „Reuters“.

„Blokada skausminga, bet ne sandari“

Emyratų leidinys „Gulf News“ atkreipė dėmesį, kad Irano eksporto tęstinumas silpnina Vašingtono pastangas atkirti Teheraną nuo rinkų. Kartu tai mažina ir dalies investuotojų baimę, jog pasaulį gali ištikti staigus naftos trūkumas.

„Tiekimai nebuvo visiškai nutraukti. Blokada yra skausminga, bet jai toli iki sandarumo. Rinka naudojasi šia spraga“, – rašė leidinys.

Tokia dinamika rodo įprastą sankcijų ir blokadų paradoksą: jos didina sandorių kaštus, riziką ir draudimo kainas, tačiau ne visada sustabdo srautus, ypač kai veikia tarpininkai, perkrovimas jūroje ar sudėtingos nuosavybės schemos. Dėl to nafta gali pasiekti pirkėjus net ir griežtėjant politiniam spaudimui.

Iranas siunčia signalus dėl atsako

Tekste taip pat primenami Irano pareigūnų įspėjimai, kad bet koks išpuolis prieš Irano naftos infrastruktūrą galėtų sukelti neproporcingą atsaką valstybėms, kurios remtų tokius veiksmus. Tokie pareiškimai paprastai skirti atgrasyti ir kartu palaikyti įtampą, kuri pati savaime veikia kainų lūkesčius.

Irano parlamento vicepirmininkas Ali Nikzadas teigė, kad ankstesnis Ormūzo sąsiaurio režimas esą nebebus atkurtas, o transporto maršrutai, jo žodžiais, turėtų būti identifikuoti ir valdomi panašiai. Tai signalas, kad Teheranas siekia ilgalaikės derybinės sverto pozicijos, net jei praktikoje laivyba visiškai nesustoja.