Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.
Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.
Kas kelia klausimų Europos Komisijai?
Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.
Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.
Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis
Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.
Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.
„Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.
Daugiau atskaitomybės ir kontrolės
Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.
Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.
Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.
Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.
Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.
Leave a Reply