Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

Rinkos fiksuoja staigų šuolį

Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

„Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

„Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.