Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.
Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.
Kur stringa atsargų skaidrumas
Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.
DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.
Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.
Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė
Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.
Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.
Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka
Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.
Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.
Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.
„Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.
Leave a Reply