Kada drzemkė išties naudinga
Trumpa dienos drzemkė daugeliui žmonių gali padėti atgauti budrumą, pagerinti nuotaiką ir dėmesio koncentraciją. Miego specialistai dažniausiai pabrėžia, kad geriausias efektas pasiekiamas snaudžiant apie 20–30 minučių, o tinkamiausias laikas dažnai būna ankstyva popietė.
Tokio ilgio drzemkė paprastai neįveda į gilesnes miego fazes, todėl žmogus rečiau atsikelia apsunkęs ar prastai jausdamasis. Ilgesnis miegas dieną neretai baigiasi vadinamąja miego inercija, kai kurį laiką sunkiau susikaupti ir grįžti į įprastą ritmą.
Kada drzemkės turėtų kelti nerimą?
Problema prasideda tuomet, kai drzemkės tampa labai ilgos, dažnos arba persikelia į rytą. Tokie pokyčiai gali rodyti ne tik nuovargį, bet ir prastą nakties miego kokybę, miego sutrikimus ar lėtinių ligų įtaką savijautai.
Naujame tyrime, paskelbtame mokslo žurnale JAMA Network Open, nustatyta, kad vyresniame amžiuje dažnas ir ilgas miegas dieną, ypač ryto valandomis, siejosi su didesne mirtingumo rizika. Tyrėjai analizavo duomenis, kauptus 19 metų, vertino ir dienos miego įpročius, ir sveikatos baigtis.
Remiantis tyrimo išvadomis, kiekviena papildoma dienos miego valanda buvo siejama maždaug su 13 proc. didesne mirties rizika, o kiekviena papildoma drzemkė per dieną – maždaug su 7 proc. didesne rizika. Žmonėms, kurie dažniau užsnūsdavo ryte, rizika buvo apie 30 proc. didesnė nei tiems, kurie snausdavo popiet.
Ką tai gali reikšti vyresniame amžiuje
Vyresni žmonės dažnai miega prasčiau naktį: miegas tampa paviršutiniškesnis, dažniau nutrūksta, todėl dieną stiprėja mieguistumas. Vis dėlto ryški, nuolat pasikartojanti dienos somnolencija gali būti signalas, kad vertėtų įvertinti galimas priežastis.
Perteklinės drzemkės kai kuriuose tyrimuose siejamos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat su aukštesniu kraujospūdžiu. Miego ritmo pokyčiai gali lydėti ir neurodegeneracinius procesus, pavyzdžiui, demenciją, o nuolatinis nuovargis gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, skausmu ar vartojamais vaistais.
Itin reikšmingas pasirodė pats paros laikas. Natūralus paros ritmas dažnai lemia energijos sumažėjimą maždaug tarp 13 ir 16 valandos, todėl lengvas mieguistumas tuo metu laikomas fiziologiniu, o ryto mieguistumas gali būti labiau susijęs su sutrikusiu nakties miegu ar sveikatos problema.
Specialistai pataria su gydytoju pasitarti, jei mieguistumas dieną tampa nevaldomas, drzemkės ilgėja, atsiranda knarkimas ar dusimo epizodai miegant, rytais vargina galvos skausmas arba nuovargis nepraeina net po ilgesnio poilsio. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojami miego tyrimai ir bendras sveikatos būklės įvertinimas.
Leave a Reply