Karas su Iranu ir su tuo siejami sutrikimai strateginiame Hormūzo sąsiauryje didina riziką pasaulinei maisto rinkai. Pasaulio bankas perspėja, kad dėl brangstančios energijos ir logistikos trąšų įperkamumas ūkininkams nusirito į žemiausią lygį per ketverius metus.
Trąšos yra vienas svarbiausių žemės ūkio kaštų veiksnių, todėl jų šuolis paprastai vėluodamas persiduoda į grūdų, pašarų ir galiausiai maisto kainas parduotuvėse. Įtampa ypač pavojinga dėl to, kad dalis sprendimų dėl tręšimo priimami dar prieš sėją, o vėliau situaciją ištaisyti sunku.
Energija ir trąšos susietos
Azoto trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios naudojamos kaip žaliava ir energijos šaltinis. Dėl to kiekvienas reikšmingesnis dujų kainų kilimas automatiškai didina trąšų savikainą ir spaudžia tiek gamintojus, tiek ūkininkus.
Pramonės atstovai pabrėžia, kad Europa šiuo metu labiau susiduria ne su fiziniu trąšų stygiumi, o su kainų ir maržų problema. Ūkininkams tai reiškia brangesnę sėją, o trąšų gamintojams – konkurencingumo riziką, jei energijos sąnaudos išlieka aukštos.
„Trąšos iš esmės yra energija: kai brangsta energija, automatiškai brangsta ir trąšos“, – teigė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.
Siauras taškas – Hormūzo sąsiauris
FAO vertinimu, didžiausią spaudimą patiria Azijos ir vadinamųjų globaliųjų Pietų regionai, kur importo grandinės jautriausios. Sutrikimai jūrų keliuose ir pabrangęs transportas greitai virsta tiekimo vėlavimais, o kai kur – ir realiais trąšų trūkumais.
Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardijamos šalys, kurių žemės ūkis stipriai priklauso nuo importuojamų trąšų ir kurioms brangimas tiesiogiai smogia per maisto infliaciją. FAO fiksuojamas maisto kainų indekso kilimas rodo, kad rinkos jau įskaičiuoja didesnes sąnaudas ir būsimų derlių riziką.
„Maisto saugumui reikia atsparumo, o tai reiškia, kad ūkininkai turi laiku gauti visas priemones, padedančias apsaugoti pasėlius ir valdyti rizikas net ir nepastovumo laikotarpiais“, – sakė organizacijos CropLife Europe atstovas.
Europa nerimauja dėl kitų metų derliaus
Europos žemės ūkio ministrai, reaguodami į brangstančias sąnaudas, kalba apie skubias priemones, kurios amortizuotų smūgį ūkiams ir sumažintų užsitęsusio maisto kainų šoko tikimybę. Pagrindinė baimė – kad ūkininkai, taupydami lėšas, kritiniu metu mažins tręšimą, o tai tiesiogiai kirs per derlingumą.
Tarptautiniai modeliavimai, kuriuos mini ekspertai, rodo, kad trąšų naudojimo sumažinimas dažniausiai reiškia mažesnius grūdų derlius ir mažesnes pasaulines atsargas kitą sezoną. Tokia grandininė reakcija ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kuriose maisto dalis vartotojų krepšelyje yra didelė.
Pramonė ragina Europos Komisiją trąšų sektorių vertinti kaip strateginę grandį, nuo kurios priklauso žemės ūkio stabilumas. Pasak atstovų, kalbant apie Europos maisto strateginį savarankiškumą būtina apimti ne tik ūkius ir prekybos lentynas, bet ir gamybos įvestis, be kurių derlius neįmanomas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Europos strateginis savarankiškumas maisto srityje negali baigtis ūkiuose ar parduotuvių lentynose – jis turi apimti ir įvestis, kurios leidžia tą maistą pagaminti“, – sakė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.
Pasaulio bankas įspėja, kad jei energijos kainos išliks aukštos, o tiekimo grandinės neatsistatys, pasekmės gali tęstis ilgiau nei pati karinė įtampa. Tuomet didesnės sąnaudos ir mažesnis tręšimas galėtų įtvirtinti užsitęsusį brangimo ciklą, labiausiai paveikiantį jau dabar maisto stygiaus riziką patiriančius regionus.
Leave a Reply