Lenkijoje atnaujintas vadinamųjų „tuščių laikmenų“ sąrašas, kuriam taikomas reprografinis mokestis. Į jį įtraukti šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai, o mokestis siektų apie 1–2 proc. įrenginio kainos.
Šis mechanizmas susijęs su autorinių teisių sistema: jis skirtas kompensuoti kūrėjams už teisėtą privatų kūrinių kopijavimą. Iki šiol sąraše dominavo technologijos, kurios rinkoje prarado reikšmę, pavyzdžiui, vaizdo grotuvai ar dalis senesnių įrašymo įrenginių.
Ministerija: tai ne naujas mokestis
Lenkijos kultūros ministerija pabrėžia, kad reprografinis mokestis nėra naujas mokestis vartotojams, o veikiau kompensavimo mechanizmas, taikomas įrenginių ir laikmenų prekybos grandinei. Ministerijos teigimu, jo tikslas yra modernizuoti taisykles pagal šiandienos technologinę realybę.
Po sprendimo paskelbimo viešumoje buvo kartojama, kad rinkoje jau egzistuoja analogiški modeliai kitose Europos Sąjungos šalyse, o vien mokesčio buvimas nebūtinai reiškia automatinį kainų šuolį. Visgi ministerija pripažįsta, kad praktikoje kainodara priklauso nuo gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų sprendimų.
Opozicija ir verslas ginčija teisinį kelią
Opozicinės partijos PiS atstovai pareiškė, kad tokio pobūdžio finansinių prievolių plėtimas, jų vertinimu, turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Politikai pranešė svarstantys kreiptis į ombudsmeno instituciją, kad ši inicijuotų teisėtumo patikrą.
Kritiką išsakė ir skaitmeninės rinkos atstovai, teigdami, jog reali našta gali tekti vietos tiekimo grandinei, o galiausiai būti perkelta pirkėjams. Jų argumentas paprastas: kai maržos mažos, papildomų kaštų absorbuoti sunku, todėl jie dažnai atsispindi galutinėje kainoje.
Kas pasikeis vartotojams ir institucijoms?
Diskusijoje keliama ir viešųjų pirkimų tema: brangesni kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai reikštų didesnes išlaidas mokykloms, universitetams ir administracijai, kurios įrangą perka dideliais kiekiais. Tai savo ruožtu gali padidinti biudžetines išlaidas, net jei mokestis formaliai nukreiptas į rinkos dalyvius.
Į debatą įtraukiamas ir skaitmeninio turinio vartojimo pokytis: vis daugiau turinio žiūrima srautinių transliacijų platformose, už kurias vartotojai jau moka. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dalis funkcijų, pavyzdžiui, peržiūra neprisijungus programėlėse, ne visada prilygsta laisvam kopijavimui privačiam naudojimui.
Skelbiama, kad naujos taisyklės turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jų oficialaus paskelbimo. Iki tol tikėtinos intensyvios diskusijos dėl kainų poveikio, teisinio pagrindo ir to, kaip užtikrinti, kad surinktos lėšos skaidriai pasiektų kūrėjus.
Leave a Reply