Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.
Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.
„Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.
Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.
Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.
„Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.
Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.
Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.
Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.
Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.
Leave a Reply