Pavasarį į turgus grįžta botvina, dar vadinama botvinka, tai yra jauni burokėlių lapai, stiebai ir mažesni šakniavaisiai. Iš jų verdamos lengvos sezoninės sriubos, gaminamas šaltibarščių tipo šaltas patiekalas ar gaivios salotos, o dalis šeimininkų botviną konservuoja, kad užtektų ir vėsesniam sezonui.
Botvina vertinama dėl palankaus maistinių medžiagų profilio: joje yra geležies, folio rūgšties, vitamino C, taip pat kalio ir magnio. Vitaminas C svarbus imunitetui ir kolageno sintezei, o kartu gali pagerinti geležies pasisavinimą, todėl tokia sriuba dažnai minima tarp gerų pasirinkimų pavasario meniu.
Dar viena botvinos stiprybė yra skaidulos, kurios padeda virškinimui ir sotumui, o taip pat siejamos su palankesniais cholesterolio ir gliukozės rodikliais. Burokėlių dalyse esantys natūralūs pigmentai, tokie kaip betalaimai, siejami su antioksidaciniu poveikiu, o lapuose esantis chlorofilas dažnai minimas kaip vertingas žalumynų komponentas.
Ruošiant botvinos sriubą svarbiausia gerai nuplauti lapus ir stiebus po tekančiu vandeniu, nes juose neretai lieka žemių ar smėlio. Jaunus burokėlius verta nulupti ir supjaustyti mažais kubeliais, o lapus ir stiebus smulkinti, nes stambesni gabalai verda ilgiau ir gali likti kietesni.
Norint išlaikyti ryškesnę burokėlių spalvą ir gaivesnį skonį, į puodą dažnai įspaudžiama šiek tiek citrinos sulčių. Sriuba gali būti valgoma ir be priedų, tačiau sotumui dažnai patiekiama su riekėmis raugintos duonos, o norint daugiau baltymų įprastas pasirinkimas yra kietai virti kiaušiniai.
Nors botvina laikoma sveiku pasirinkimu, mitybos specialistai primena, kad geležies kiekis racione svarbus, tačiau ne visada reiškia, kad ji bus lengvai pasisavinama. Jei vargina nuovargis ar įtariama mažakraujystė, verta pasitikrinti kraujo rodiklius ir mitybą derinti su šeimos gydytoju.
Leave a Reply