Prancūzija nepritaria spaudimui iki 2026 metų pabaigos užbaigti derybas dėl naujo Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos. Šalies Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas teigia, kad dirbtinai sutrumpinti terminai gali pakenkti galutinio susitarimo kokybei.
Pasak ministro, pagrindinis Paryžiaus tikslas yra „geras biudžetas“, o ne greitas susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, derybose neturėtų dominuoti politiniai kalendoriai ar baimė dėl galimų pokyčių atskirose valstybėse.
Kas siūloma naujame ES biudžete
Europos Komisija yra pateikusi siūlymą 2028–2034 metų laikotarpiui numatyti apie 1 800 000 000 000 eurų ES prioritetams. Greta to planuojama apie 166 000 000 000 eurų skirti bendros po pandemijos susidariusios skolos grąžinimui.
Šios lėšos apimtų tradicines sritis, tokias kaip žemės ūkis ir sanglauda, bet taip pat didesnį dėmesį saugumui, gynybai ir ekonominiam atsparumui. Derybose vienu jautriausių klausimų išlieka, kiek pinigų turėtų keliauti į ūkininkų subsidijas ir kokiu mastu ES galėtų remtis naujais bendrais pajamų šaltiniais.
Terminus spaudžia rinkimai ir politinė rizika
Dalis ES lyderių ragina susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad liktų pakankamai laiko techniniam planavimui ir deryboms su Europos Parlamentu. Papildomą įtampą kelia tai, kad 2027 metais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai, o kai kurios sostinės baiminasi, jog politiniai pokyčiai galėtų sulėtinti arba perorientuoti derybas.
Prancūzijoje vienas iš rizikos veiksnių siejamas su Nacionalinio sambūrio pozicijomis dėl ES biudžeto ir bendrų įsipareigojimų. Tokios nuotaikos, Paryžiaus vertinimu, neturėtų tapti priežastimi skubėti ir priimti Prancūzijai nepalankius sprendimus.
„Mūsų vienintelis prioritetas yra geras biudžetas. Nesikeliame dirbtinių terminų vien tam, kad paspartintume procesą“, – sakė Benjaminas Haddadas.
Ar susitarimas vis tiek įmanomas 2027 metais
Prancūzija pabrėžia, kad realu susitarti ir 2027 metų antroje pusėje, svarbiausia užsitikrinti stabilų ir ilgalaikį sprendimą. Galutinis terminas Europos Parlamento balsavimui siejamas su 2027 metų pabaiga, nes naujasis biudžeto laikotarpis turėtų startuoti 2028 metų pradžioje.
Tuo metu kitos šalys argumentuoja, kad greitesnis susitarimas leistų anksčiau pasirengti konkrečioms programoms ir išvengti vėlavimų, kai finansavimas turėtų pradėti veikti. Diskusija dėl tempo tampa platesnės įtampos dalimi: kaip subalansuoti naujus saugumo poreikius, tradicines išlaidas ir valstybių narių įnašų ribas.
Artimiausiais mėnesiais derybas gali pagreitinti Tarybai pirmininkaujančios šalies siūlomi tarpiniai skaičiai ir kompromisiniai scenarijai. Vis dėlto Prancūzijos pozicija rodo, kad ES biudžeto derybose greitis nėra vienintelis kriterijus, o kova dėl prioritetų, įmokų ir taisyklių tik intensyvės.
Leave a Reply