Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

Kas yra Gaia DI gamykla?

Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

„Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.