„OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

Altmano versija: „paliko likimo valiai“

JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

„Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.