Europos Komisija svarsto išplėsti anglies dioksido emisijų apmokestinimą taip, kad jis apimtų ne tik skrydžius Europos viduje, bet ir maršrutus už žemyno ribų. Toks žingsnis reikštų papildomas sąnaudas oro vežėjams, o dalis jų tikėtina atsispindėtų bilietų kainose.
Šiuo metu aviacija Europos ekonominėje erdvėje dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurioje už išmetamą CO2 tenka pirkti taršos leidimus. Plėtros atveju mokestis būtų taikomas ir ilgesniems, tarpžemyniniams reisams, todėl poveikis kainoms galėtų būti labiau juntamas tolimų kelionių segmente.
„Dabartinė tvarka apmokestina tik skrydžius Europos viduje, o pokytis suvienodintų atsakomybę už emisijas visiems operatoriams“, – sakė Europos Komisijos klimato politikos atstovė Polona Gregorin.
Diskusijos vyksta jautriame kontekste: ankstesni bandymai apmokestinti tarptautinius skrydžius sulaukė prekybos partnerių pasipriešinimo. Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau kritikavo panašias ES iniciatyvas, todėl ir dabar neatmetama diplomatinių bei prekybinių įtampų rizika.
Tarptautinių skrydžių emisijos pasauliniu mastu šiuo metu daugiausia reguliuojamos per Jungtinių Tautų aviacijos sistemą CORSIA. Ji remiasi kompensavimo mechanizmu, kai oro linijos perka emisijų kompensacijas, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai nebūtinai užtikrina realų išmetimų mažėjimą tokiu tempu, kurio reikalauja Europos klimato tikslai.
Europos Komisijos užsakymu atliktame vertinime buvo perspėta, kad CORSIA gali nepasiekti apčiuopiamo emisijų mažėjimo ir kai kuriais atvejais net silpninti Europos siekius sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl to ETS laikomas griežtesniu instrumentu, nes jis tiesiogiai susieja taršą su finansine kaina.
Tuo pat metu ETS patiria stiprų politinį spaudimą: dalis valstybių ir verslo atstovų siekia daugiau nemokamų taršos leidimų, kad būtų sumažintos prisitaikymo sąnaudos. Nemokami leidimai kai kuriems sektoriams tradiciškai taikomi siekiant mažinti gamybos perkėlimo už ES ribų riziką, tačiau jų pratęsimas kelia diskusijų dėl sistemos efektyvumo.
Europos Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad ateityje gali būti koreguojamas emisijų mažinimo tempas ETS sistemoje, ypač trečiajame dešimtmetyje. Tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad emisijų mažėjimas atitiktų bendrą ES klimato politikos kryptį, o transporto sektorius prisidėtų prie bendrų įsipareigojimų.
Keleiviams tai gali reikšti naują kainų spaudimo bangą, ypač jei taršos leidimų kaina rinkoje išliks aukšta. Avialinijos jau dabar susiduria su degalų kainų svyravimais, todėl papildomi reguliaciniai kaštai didina tikimybę, kad dalis maršrutų taps mažiau pelningi arba bus peržiūrimi.
Leave a Reply