Didžiausias Lenkijos bankas plečiasi į Baltijos šalis: pirmasis sandoris Lietuvoje jau pasirašytas

Didžiausias Lenkijos bankas PKO Bank Polski žengė dar vieną žingsnį į užsienio rinkas ir pirmą kartą po atstovybės atidarymo Vilniuje pasirašė finansavimo sutartį Lietuvoje. Šis sandoris laikomas praktiniu banko plėtros strategijos įrodymu, kai dėmesys telkiamas į regionui svarbius projektus.

Bankas suteikė paskolą bendrovei „UAB TETAS“, priklausančiai valstybės valdomai EPSO-G grupei ir dirbančiai su strategine energetikos infrastruktūra. Lėšos bus skirtos energetikos infrastruktūros plėtrai, kuri Baltijos šalyse vertinama kaip viena svarbiausių atsparumo ir saugumo priemonių.

Plėtra Europoje ir Vilniaus vaidmuo

PKO Bank Polski nurodo, kad sandoris Lietuvoje įvyko praėjus keliems mėnesiams po atstovybės Vilniuje atidarymo 2025 metų gruodį. Toks tempas signalizuoja, jog bankas siekia ne tik formalaus buvimo užsienyje, bet ir realios veiklos su vietos klientais bei projektais.

„Vos per kelis mėnesius po atstovybės Vilniuje atidarymo užbaigėme pirmą sandorį Lietuvoje, tai patvirtina mūsų užsienio strategijos veiksmingumą ir įgyvendinimo tempą“, – sakė PKO Bank Polski valdybos vicepirmininkas Krzysztofas Dressleris.

Šiuo metu banko klientus už Lenkijos ribų aptarnauja korporatyviniai padaliniai ir atstovybės keliose Europos šalyse, o per KredoBank jis veikia ir Ukrainoje. Bankas taip pat planuoja iki 2027 metų pabaigos atidaryti dar keturias naujas užsienio atstovybes, kad sustiprintų ryšius su įmonėmis Europoje.

Kodėl energetika pritraukia vis daugiau finansavimo?

EPSO-G grupė pastaraisiais metais didina investicijų mastą į projektus, susijusius su jungtimis ir infrastruktūros patikimumu regione. Skelbiama, kad 2025 metais infrastruktūrinėms investicijoms grupė skyrė daugiau kaip 210 mln. eurų, o tai atspindi augantį poreikį modernizuoti tinklus ir didinti atsparumą.

Energetikos sektoriaus finansavimo svarba Europoje auga dėl geopolitinių rizikų ir kritinės infrastruktūros apsaugos reikalavimų. ES energetinio saugumo darbotvarkėje vis daugiau vietos skiriama sistemų patikimumui, fizinei ir kibernetinei apsaugai bei regioninių jungčių stiprinimui.

Europos Komisija 2026 metais yra numačiusi 113 mln. eurų priemones, skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui didinti Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Tokios investicijos siejamos ir su platesniu tikslu užtikrinti sklandų sinchroninį elektros sistemų darbą bei mažinti pažeidžiamumą krizinių situacijų metu.